ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS IR ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS IR ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kolektyvinė sutartis sudaroma tarp šalių: Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriuos atstovauja Savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) ir darbdavio, Savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – administracijos direktorius).
2. Šią kolektyvinę sutartį pasirašo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx ir Šilutės rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos atstovas – VDPS Šilutės skyriaus pirmininkas Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx.
3. Administracijos direktoriaus ir Profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti palankias sąlygas darniai įstaigos kolektyvo veiklai, garantuoti gerą įvairių specialybių ir pareigų darbuotojų bei valstybės tarnautojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį.
4. Ši kolektyvinė sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Valstybės tarnybos įstatymu ir taikoma atsižvelgus į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei norminius aktus.
5. Ši kolektyvinė sutartis sudaroma 2 metams ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.
6. Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Ji yra privaloma darbdaviui ir visiems Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojams bei valstybės tarnautojams.
7. Administracijos direktoriaus teisių perėmėjui kolektyvinė sutartis galioja iki naujos sutarties pasirašymo.
8. Darbuotojų ir valstybės tarnautojų kolektyvo susirinkimą dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo turi teisę sušaukti Profesinė sąjunga ir Administracijos direktorius. Darbuotojų susirinkimai gali būti šaukiami Savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose. Balsavimo rezultatai nustatomi pagal šiuose susirinkimuose gautų balsų skaičių.
Sutartis bei jos priedai gali būti keičiami Profesinės sąjungos ir Administracijos direktoriaus susitarimu. Jei keičiama sutartis bei jos priedai nustatys mažesnes darbo, socialines, ekonomines garantijas nei nustato ši sutartis, tokie pakeitimai įsigalioja tik gavus 3/5 darbuotojų bei valstybės tarnautojų pritarimą. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami kaip papildomas susitarimas prie sutarties.
9. Kolektyvinėje sutartyje priimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolės teisės suteikiamos šalių atstovams, kurie ne mažiau kaip kartą per metus susirinkime (konferencijoje) atsiskaito Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojams apie sutarties vykdymą.
10. Kolektyvinė sutartis nutraukiama pasirašant susitarimą dėl sutarties nutraukimo įspėjus ne mažiau kaip prieš tris mėnesius. Vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį negalima.
11. Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp šalių derybų, kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo metu, nagrinėjami DK X skyriaus nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami DK XIX skyriaus nustatyta tvarka, o ginčai tarp valstybės tarnautojų ir darbdavio - Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
12. Kolektyvinės sutarties galiojimo metu, jeigu darbdavys vykdo sutartį, streikuoti draudžiama.
13. Kolektyvinėje sutartyje vartojamos sąvokos:
Valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą.
Darbuotojas – fizinis asmuo darbo sutarties pagrindais dirbantis Šilutės rajono savivaldybės administracijoje.
Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti Šilutės rajono savivaldybės administracijai.
Darbdavys - viešojo administravimo įstaiga – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius.
II. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS
14. Valstybės tarnautojų pareigybės Šilutės rajono savivaldybės administracijoje yra dviejų lygių: A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas.
15. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai priskiriami pagal Valstybės tarnybos
įstatymo priedėlį.
16. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina administracijos direktorius.
17. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos.
III. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
18. Valstybės tarnautojai į tarnybą priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymu.
IV. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
19. Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; mokytis Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint administracijos direktoriaus leidimą, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
20. Valstybės tarnautojai turi teisę: į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams; gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį; į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas; į Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų įstatymų nustatytas atostogas; į valstybinio socialinio draudimo pensiją, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas; streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas; būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje.
21. Šilutės rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
V. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA
22. Į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautoją įvertina valstybės tarnautojų vertinimo komisija (toliau – vertinimo komisija).
23. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
24. Laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.
25. Laikinai perkeltam į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo jo gautas darbo užmokestis.
26. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
27. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.
28. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.
29. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas; įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas arba valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautoją vertina vertinimo komisija.
30. Vienas iš vertinimo komisijos narių turi būti profsąjungos atstovas.
31. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą valstybės tarnautojo vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios raštu praneša valstybės tarnautojui.
32. Vertinimo komisija gali įvertinti valstybės tarnautoją arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą.
33. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją labai gerai, valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
a) suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę kvalifikacinę klasę;
b) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes pareigas;
c) palikti tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir gaunamą priedą už kvalifikacinę klasę,
jei nėra galimybės pasiūlyti aukštesnių pareigų.
34. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
a) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;
b) suteikti valstybės tarnautojui žemesnę kvalifikacinę klasę;
c) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas;
d) atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei du kartus iš eilės jis įvertintas nepatenkinamai.
35. Valstybės tarnautojui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis jo vadovas įvertino gerai, paliekama ta pati kvalifikacinė klasė. Jeigu dvejus metus iš eilės tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, valstybės tarnautojas vertinamas tik jo prašymu.
36. Valstybės tarnautojui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis jo vadovas įvertino labai gerai, bet vertinimo komisija su tuo nesutinka, paliekama jo turėta kvalifikacinė klasė.
37. Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų arba yra valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu (įsakymu) gali būti neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas. Neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali būti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eilinio valstybės tarnautojo vertinimo dienos.
38. Nėščias ar krūtimi maitinančias valstybės tarnautojas vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.
39. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
VI. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS
40. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.
41. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ir už kvalifikacinę klasę.
42. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
43. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų
pareiginės algos.
44. Priedas už kvalifikacinę klasę yra skiriamas iki valstybės tarnautojo kito vertinimo.
45. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos: už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.
46. Priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šiame punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo papildymo.
VII. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
47. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo gali skatinti, Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48. Valstybės tarnautojai skatinami: padėka; vardine dovana; vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
49. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į
valstybės tarnautojo asmens bylą.
50. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.
51. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
52. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
53. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai.
54. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis vienerių metų nustatytas terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.
55. Valstybės tarnautojas, kuris tiesioginio jo vadovo arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Taipogi savivaldybės institucija turi
atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo padarytą žalą.
56. Materialiai atsakingi asmenys privalo atlyginti Savivaldybei padarytą tiesioginę materialinę žalą. Visiškos materialinės atsakomybės pareigybių sąrašas pridedamas.(Priedas Nr.1)
VIII. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
60. Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui ,vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
61. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.
62. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
63. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.
64. Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis karjeros valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
IX. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
65. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
65.1. atsistatydina savo noru;
65.2. savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;
65.3. praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
65.4. per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
65.5. pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo į laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikas;
65.6. valstybės tarnautojui sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas;
65.7. baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
65.8. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasitikėjimą;
65.9. paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
65.10. valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
65.11. vertinimo komisija du kartus iš eilės valstybės tarnautoją įvertino nepatenkinamai ir siūlo atleisti iš pareigų;
65.12. valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
65.13. teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar nedarbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;
65.14. į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
65.15. nedirba dėl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai valstybės tarnautojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti savo pareigų;
65.16. valstybės tarnautojui įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
65.17. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
65.18. įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
66. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
67. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
X. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS MOKYMAS
68. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:
a) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Įvadinis mokymas susideda iš mokymosi pagal programas, kurių turinys visiems tos pačios kategorijos valstybės tarnautojams yra vienodas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo bendrųjų programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti;
b) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką.
69. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją valstybės tarnautojų mokymas finansuojamas iš savivaldybės administracijos lėšų.
70. Valstybės tarnautojų mokymą organizuoja ir už jį atsako savivaldybės administracijos direktorius. Valstybės tarnautojų mokymui savivaldybės biudžete numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.
71. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie mokosi pirmoje aukštojoje mokykloje, suteikiama mokymuisi 21 d. kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus, mokant tarnybinį vidutinį mėnesinį atlyginimą.
XI. DARBO SUTARČIŲ SUDARYMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS
72. Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką reglamentuoja DK, ši kolektyvinė sutartis ir kiti teisės aktai. Tuo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra naudingesnė darbuotojui.
73. Priimant į darbą su darbuotoju dviem egzemplioriais sudaroma rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys ar jo įgaliotas asmuo įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą).
74. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Negalima sudaryti terminuotos sutarties, jei
darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai. Nenuolatinio pobūdžio darbu laikomas įstaigos veiklai nebūdingas darbas.
75. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis įstaigoje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.
76. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nei įstaigos vadovas, nei darbuotojas iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (DK 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.
77. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
78. Kiekvienai pareigybei yra sudaromas pareigybės aprašymas, kurį tvirtina darbdavys ir pasirašytinai susipažįsta darbuotojas. Šis dokumentas dedamas į darbuotojo asmens bylą, o antras egzempliorius įteikiamas darbuotojui.
79. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.
80. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
81. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.
82. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje.
83. Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui.
84. Darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
85. Kada planuojamos keisti sulygtos darbo sutarties sąlygos (DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys) gali būti keičiamos raštiškai įspėjus darbuotoją prieš 30 kalendorinių dienų, o darbuotojas raštišką
sutikimą (nesutikimą) privalo pateikti per 14 kalendorinių dienų, išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus.
Gali būti nesilaikoma įspėjimo terminų, jeigu darbuotojas sutinka su sąlygų pakeitimu.
86. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
87. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
88. Laikydamasis DK 129 ir 130 straipsnių nuostatomis darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
89. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, t.y. tie, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, invalidai, darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
90. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu darbuotojas ir darbdavys pasirašo raštišką susitarimą, kuriame nurodoma darbo sutarties nutraukimo data, išmokamos išeitinės išmokos dydis, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka arba piniginės kompensacijos už jas dydis, taip pat atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Darbdavys įsipareigoja pasiūlyti kompensacijas priklausomai nuo darbo stažo įstaigoje.
91. Darbo sutartis darbuotojo prašymu gali būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos dėl :
91.1. ligos;
91.2. invalidumo;
91.3. šeimos narių slaugymo;
91.4. išvykimo gyventi ar dirbti į kitą vietovę;
91.5. sutikus darbdaviui.
Prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojas privalo pateikti ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas.
92. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai nurodyti DK 129 str. 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau, kaip prieš 4 mėnesius. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis.
93. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių priežasčių, dėl darbo struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su profsąjungos komitetu. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu.
94. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įstaigos veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai ir profsąjungos komitetui.
95. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), jo atostogų metu, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, darbuotoją, pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kitais įstatymų nustatytais atvejais (DK 131 straipsnis).
96. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.
97. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis).
98. Darbdavys turi laikytis garantijų sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams (DK 133 straipsnis).
99. Xxxxxxxxx negali atleisti iš darbo profsąjungos nario be profsąjungos komiteto sutikimo.
100. Xxxxxxxxx iniciatyva atleidžiant darbingo amžiaus darbuotoją (ne profsąjungos narį), galima atleisti tik, gavus profsąjungos komiteto sutikimą, jeigu atleidžiamojo darbuotojo šeimoje nėra kito darbingo amžiaus dirbančių asmenų.
101. Įstaigos vadovas, prašydamas profsąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, turi pateikti visus būtinus dokumentus.
102. Kai dėl ekonominių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbuotojai, kurie įstaigoje buvo
sužaloti arba susirgo profesine liga, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą įstaigoje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, jeigu atleidžiamo darbuotojo šeimoje yra 4 ir daugiau vaikų iki 18 m.(jeigu mokosi iki 24 m.). Pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės įstaigos darbuotojų kvalifikaciją (DK 135 straipsnio 2 dalis).
103. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus DK 80 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
104. DK numatytais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, numatytus DK 255 straipsnyje.
105. Darbuotojo ir darbdavio nesutarimų dėl DK, kituose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo sureguliavimui sudaroma Darbo ginčų komisija ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas. Xxxxxxxxx atstovą savo įsakymu skiria darbdavys. Darbdavys aprūpina Darbo ginčų komisiją patalpomis ir padengia visas jos išlaidas.
XII. DARBO IR POILSIO LAIKAS
106. Darbuotojų darbo trukmė yra 40 val. per savaitę. Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais dirbama nuo 8 val. iki 17 val., o penktadieniais – nuo 8 val. iki 15 val. 45 min. Pietų pertrauka – nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. Šeštadieniais ir sekmadieniais – poilsio dienos. Administracijos direktorius savo įsakymu gali keisti atskirų darbuotojų ir skyrių, tarnybų darbo laiką.
107. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Nedirbama DK 162 straipsnyje numatytomis švenčių dienomis.
108. Konkreti darbo trukmė, per kurią darbuotojas privalo vykdyti darbo funkcijas, aptariama darbo sutartyje.
109. Į darbo laiką įskaitoma darbo priemonių, vietos paruošimas ir sutvarkymas.
110. Darbo laiko grafikų sudarymo, kiti su darbo ir poilsio laiko apskaita susiję klausimai nustatomi Vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Vidaus darbo tvarkos taisyklių pakeitimai turi būti suderinti su profsąjunga.
111. Viršvalandinis darbas paprastai draudžiamas. Įstaigos vadovas gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato DK 151 straipsnis.
112. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos direktoriui, jo pavaduotojui, civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjui, vyriausiajam specialistui karo prievolei administruoti.
113. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
114. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, invalidams ir kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.
115. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.
116. Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą įstaigoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 497 patvirtintą kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų tvarką.
117. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įstaigoje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal administracijos direktoriaus patvirtintą kasmetinių atostogų grafiką ir darbuotojo prašymą. Kasmetinės atostogos, darbuotojui neišdirbus administracijoje 6 mėn., gali būti suteikiamos dėl šeimyninių aplinkybių (ligos, slaugos, kelionės) administracijos direktoriui sutikus, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
118. Valstybės tarnautojai ir administracijos darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis, kurie auginana 3 ir daugiau vaikų arba vieni išlaiko mokyklinio amžiaus vaikus, turi atostogų laiko pasirinkimo teisę.
119. Jei darbuotojas pageidauja išeiti kasmetinių atostogų ne pagal preliminariame grafike numatytą tvarką, jis turi pateikti su tiesioginiu vadovu suderintą prašymą darbdaviui ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki atostogų pradžios.
120. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.
121. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo raštišku sutikimu. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
122. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.
123. Xxxxx užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo
delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
124. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
125. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogos suteikiamos remiantis DK 179 ir 180 straipsniais nustatyta tvarka.
126. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos pagal DK 184 str. pirmą dalį. Esant darbuotojo prašymui administracijos direktorius gali suteikti nemokamas atostogas iki 3 mėn. Negalima darbuotojų išleisti nemokamų atostogų dėl darbo priežasčių. Nemokamos atostogos suteikiamos:
126.1. dėl priežasčių, susijusių su darbuotojo, jo šeimos narių sveikatos patikrinimais iki 1 d.;
126.2. dėl dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos šventėse (Rugsėjo 1-oji, Paskutinis skambutis ir pan.);
126.3. dėl šeimos švenčių ir jubiliejų iki 3 d.;
XIII. DARBO UŽMOKESTIS
127. Xxxxx užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
129. Darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka.
130. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginus su nustatytu darbo sutartyje, už darbą mokama proporcingai daugiau.
131. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
132. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
133. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis
atlygis.
134. Darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis už kito darbuotojo pavadavimą gali būti
mokama iki 100 procentų mėnesinio atlyginimo dydžio priemoka.
135. Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam
laikui.
136. Darbo užmokestis įstaigoje mokamas 2 kartus per mėnesį: 8-10 ir 22-24 kiekvieno
mėnesio dienomis. Darbuotojo pageidavimu darbo užmokestis ir kiti išmokėjimai gali būti mokami 1 kartą per mėnesį, pervedant į darbuotojo asmenines sąskaitas ar kreditines korteles.
137. Apie nustatomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo.
138. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
139. Darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra tenkinami pirmąja eile. Šiems reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti naudojamos Vyriausybės įsteigto specialaus fondo lėšos.
140. Darbdavys gali mokėti vienkartines pinigines išmokas, skirtas darbuotojams skatinti, šiais atvejais:
140.1. Už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais - 100 proc. pareiginės algos dydžio.
140.2. Darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis – 100 proc. pareiginės algos dydžio.
140.3. Įstatymų nustatytų švenčių progomis – 100 proc. pareiginės algos dydžio;
140.4. Darbuotojams išeinant į pensiją – 100 proc. pareiginės algos dydžio;
140.5. Darbuotojams gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis:
140.5.1. 40-ųjų gyvenimo metinių proga – 50 proc. pareiginės algos dydžio;
140.5.2. 50-ųjų gyvenimo metinių proga – 70 proc. pareiginės algos dydžio;
140.5.3. 60-ųjų gyvenimo metinių proga – 100 proc. pareiginės algos dydžio.
140.6. Darbo 20, 25, 30 metų jubiliejinių sukakčių progomis - 100 proc. pareiginės algos dydžio.
141. Kiekvienu atveju, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytojo tarnybinio atlyginimo. Vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, kuriam per paskutinius 12 mėnesių paskirta drausminė nuobauda.
XIV. DARBO SĄLYGOS
142. Darbdavys įsipareigoja sudaryti saugias ir patogias darbo sąlygas, kokybiškai ir laiku instruktuoti apie saugų darbą, priešgaisrinę apsaugą ir kitas saugaus darbo taisykles, kontroliuoti šių taisyklių žinojimą ir laikymąsi. Visi darbuotojai privalo laikytis saugaus darbo reikalavimų.
143. Siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ir tvarką įstaigoje, darbuotojai privalo laikytis Vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurias suderinęs su profsąjunga tvirtina darbdavys.
144. Profesinė sąjunga ar bet kuris darbuotojas gali bet kuriuo metu pateikti administracijos
direktoriui pasiūlymus dėl saugos darbe ir darbo aplinkos pagerinimo. Jei pasiūlymai teisėti, o jų įdiegimas techniškai įmanomas ir finansiškai prieinamas, administracijos direktorius tuos patobulinimus privalo įgyvendinti.
145. Apie įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe pranešama kitą dieną profesinės sąjungos komitetui ir visam darbuotojų kolektyvui.
XV. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
146. Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
147. Valstybės tarnautojams ir savivaldybės darbuotojams, esant sunkiai materialinei būklei dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, kai yra darbuotojo raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, skiriama:
147.1. Mirus darbuotojui, darbuotojo sutuoktiniui, vaikams, tėvams – 2000 Lt. pašalpa.
147.2. Dėl darbuotojo ar jo šeimos nario ligos, stichinės nelaimės ar turto netekimo – 1500 Lt. pašalpa.
XVI. PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLOS GARANTIJOS
148. Profsąjunga įstaigoje veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 34-933).
149. Pasirašydamas kolektyvinę sutartį, darbdavys pripažįsta profesinę sąjungą lygiaverčiu partneriu, išreiškiančiu įstaigos darbuotojų teisėtus interesus, įgyvendinant šią sutartį.
150. Profsąjungai paprašius, darbdavys gali nemokamai suteikti autotransportą profsąjungos rengiamiems kultūros renginiams ne dažniau kaip kartą per ketvirtį.
151. Profsąjungos komitetui teikiama informacija įstaigos ekonominiais, socialiniais ir darbo saugos klausimais pagal jos prašymą, bet ne dažniau kaip kartą metuose.
152. Darbdavys suteikia galimybę ne daugiau kaip 4 kartus per metus rengti įstaigos patalpose profsąjungos susirinkimus darbo metu.
153. Profsąjungos susirinkimų skaičius ne darbo metu neribojamas.
154. Įstaigos buhalterija (Apskaitos tarnyba) centralizuotai atskaito profsąjungos nario mokestį
ir perveda jį į profsąjungos sąskaitą pagal pateiktus profsąjungos narių sąrašus.
155. Profsąjungos atstovai (renkamo organo nariai) atleidžiami nuo pareigų (darbo) kvalifikacijai kelti, dalyvauti organizacinėje veikloje per metus ne ilgesniam laikui, negu tai nustato VTĮ 16 straipsnio 3 dalis ir DK 183 straipsnio 3 dalis, mokant vidutinį darbo užmokestį.
Apie dalyvavimą profsąjungos renginiuose, darbuotojas turi raštu pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas.
156. Darbdavys nesudaro kliūčių profsąjungos narių švietimui. Darbuotojo ir profsąjungos prašymu darbdavys suteikia darbuotojui nemokamas iki 3 dienų atostogas per metus švietimui ir mokymuisi.
157. Bet kokių pasiūlymų ar nesutarimų dėl kolektyvinės sutarties vykdymo atveju profsąjunga ir darbdavys įsipareigoja konsultuotis ir nagrinėti iškilusias problemas gera valia.
158. Profsąjunga įsipareigoja netrikdyti įstaigos ritmingo darbo (piketais ir pan. akcijomis, nukreiptomis prieš darbdavį), jei darbdavys laiku ir tinkamai vykdo šios kolektyvinės sutarties įsipareigojimus.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx
A.V.
Antspaudas ir parašas yra
Šilutės rajono savivaldybės darbuotojų profsąjungos atstovas
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx
A.V.
Antspaudas ir parašas yra
2007 m. vasario 21 d. 2007 m. vasario 21 d.
Priedas Nr.1
MATERIALIAI ATSAKINGŲ ASMENŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
1. Šilutės savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus ūkvedys.
2. Šilutės savivaldybės administracijos kasininkė – sąskaitininkė
3. Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.
4. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.
5. Gardamo seniūnijos seniūnas.
6. Juknaičių seniūnijos seniūnas.
7. Katyčių seniūnijos seniūnas.
8. Kintų seniūnijos seniūnas.
9. Saugų seniūnijos seniūnas.
10. Švėkšnos seniūnijos seniūnas.
11. Usėnų seniūnijos seniūnas.
12. Vainuto seniūnijos seniūnas.
13. Rusnės seniūnijos seniūnas.
14. Šilutės seniūnijos seniūnas.
15. Žemaičių Naumiesčio seniūnijos seniūnas.
16. Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas.