VERSLO TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR.68-1

PATVIRTINTA

AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2010-03-31 sprendimu Nr.14

VERSLO TURTO DRAUDIMO

TAISYKLĖS NR.68-1

(2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-01)

TURINYS

Draudimo taisyklių struktūra 2

DRAUDIMO SĄLYGOS

Draudėjas, Xxxxxxxxx, naudos gavėjas 2

Draudimo objektas 2

Draudimo vieta 4

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai 4

Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas. Papildomas ir dvigubas draudimas. Išskaita 10

Ikisutartinės šalių teisės ir pareigos 11

Draudimo sutarties sudarymas. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis 12

Draudimo jmokų apskaičiavimas ir mokėjimas 12

Draudėjo ir Xxxxxxxx pareigos draudimo sutarties galiojimo metu 13

Draudimo rizikos padidėjimo atvejai 14

Draudimo sutarties nutraukimas ir keitimas 15

Nuostolio nustatymas 15

Draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas 16

Draudimo išmokos nemokėjimo ir mažinimo atvejai 19

Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas 19

Ginčų tarp Draudėjo ir Xxxxxxxx sprendimas 19

Draudimo sutarčiai taikoma teisė 19

Pranešimai 19

DRAUDIMO APSAUGOS IŠPLĖTIMAI

Visų rizikų draudimo išplėtimas Nr.68-1A 20

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai 20

Įrengimų gedimų draudimo išplėtimas Nr.68-1B 22

Draudimo objektas 22

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai 22

KĄ DARYTI ATSITIKUS NELAIMEI?

Atsitikus draudžiamajam jvykiui, nedelsdami praneš- kite kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, apie vagystę – policijai, apie gaisrą – priešgaisrinei saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai. Per vieną parą apie jvykj informuokite telefonu Lietuvoje 1828, telefonu užsienyje x000 0 000 00 00.

Žalų centro darbo laikas: I-V 8.00-18.00 val.

Pranešti apie jvykj galite ir internetu adresu xxx.xx.xx Gavę pranešimą su Jumis susisieksime ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Draudimo taisyklių struktūra

Verslo turto draudimo taisykles (toliau – Taisykles) sudaro dvi dalys: „DRAUDIMO SĄLYGOS“ ir „DRAUDIMO APSAUGOS IŠPLĖTIMAI“.

Draudimo sutarčiai taikomi tik draudimo liudijime nurodyti „DRAUDIMO APSAUGOS IŠPLĖTIMAI“. Esant prieštaravi- mams ar neatitikimams tarp nuostatų, išdėstytų atskirose Taisyklių dalyse, taikomos tai draudimo sutarčiai galiojančios Taisyklių dalies „DRAUDIMO APSAUGOS IŠPLĖTIMAI“ nuostatos.

Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo liudijime ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis.

DRAUDIMO SĄLYGOS

Draudėjas, Xxxxxxxxx, naudos gavėjas

1. Draudikas – AB ,,Lietuvos draudimas”.

2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j Draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam Draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su Draudiku šių Taisyklių pagrindu.

3. Su Draudėju susiję asmenys :

- Draudėjo darbuotojai ir asmenys, dirbantys darbo sutarties pagrindu, Draudėjo valdybos nariai;

- teisėti draudimo objekto valdytojai (jskaitant nuomininkus ir nuomotojus), kuriems Draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą ar rūpintis juo, jų darbuotojai ir valdybos nariai.

4. Naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Draudimo objektas

5. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl kilnojamojo ar nekilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose Taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems jvykiams.

Gali būti draudžiamas draudimo sutartyje nurodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (toliau – Turtas), kuris:

- priklauso Draudėjui;

- Draudėjo yra gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu;

- išsinuomotas pagal turto nuomos sutartj;

- rašytinės sutarties pagrindu gautas iš kitų subjektų parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais draudimo liudiji- me nurodytais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas.

Draudžiamas Turtas draudimo sutartyje skirstomas j grupes:

5.1. Pastatai.

Pastatas ar jo dalis (nekilnojamasis daiktas) – objektas, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos j kitą nepakeitus jo paskir- ties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas gamybinei, komercinei, administracinei ar aptarnavimo veiklai vykdyti.

Pastatams priskiriami sklypo, kuriame pastatytas draudžiamas pastatas(-ai), ribose esantys ir tų pastatų eksploatacijai naudojami inžineriniai tinklai bei pastato viduje esantys jrenginiai, kurie pagal paskirtj ir prigimtj yra nekilnojamieji: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos stacionarūs jren- giniai; pastato elektros instaliacijos jrenginiai; vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs jrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari jranga.

Inžineriniai statiniai – žemės sklypo, kuriame yra apdraustas pastatas(-ai), teritorijoje esantys staciona- rūs aplinkos jrangos elementai (tvora, rampa ir pan.).

Draudžiami tik draudimo liudijime jvardinti pastatai, jų dalys ar inžineriniai statiniai.

5.2. Įrengimai.

Įrengimai – stacionarūs (jskaitant jiems priklausantj pamatą ir jmūrijimą) ir nestacionarūs jrengimai, skirti gamybinei, komercinei, administracinei ar aptarnavimo veiklai plėtoti, prekėms ir paslaugoms kurti: in- ventorius, baldai, gamybiniai jrengimai, elektroninė ir kompiuterinė jranga ir kt., išskyrus jrengimus, esan- čius neaptvertoje jmonės teritorijoje (nurodytus Taisyklių 6.5 punkte) ir reklaminius stendus (nurodytus Taisyklių 6.6 punkte).

5.3. Atsargos.

Atsargos - žaliavos, medžiagos, kuras, nebaigta gaminti produkcija, baigta gaminti produkcija, prekės ir kt. materialios vertybės, kurios paprastai buhalteriniuose jrašuose neapskaitomos kaip ilgalaikis turtas.

5.4. Specializuota technika.

Specializuota technika – neskirta važiuoti keliais (pervežama), speciali technika, dirbanti tik apibrėžtoje teritorijoje (pvz. kelių tiesimo technika: plentvoliai, greideriai, buldozeriai, ekskavatoriai ir pan.; miško darbų technika; krautuvai ir pan.), išskyrus žemės ūkio techniką.

5.5. Investicijos j nuomojamas patalpas.

Investicijos j nuomojamas patalpas - Draudėjo (xxx Xxxxxxxx yra nuomininkas) atliktos ir atliktų darbų ir/ ar medžiagų sąskaitomis pagrjstos investicijos j draudžiamą pastatą (patalpas), taip pat pastato viduje esančius jrenginius (santechninę jrangą ir pan.), jskaitant ir tokių jrenginių jsigijimą savo lėšomis. Inves- ticijos j nuomojamas patalpas gali būti apdraustos tik tuo atveju, kai Draudėju yra nuomininkas.

6. Draudikui ir Xxxxxxxxx susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje, papildomai gali būti apdrausta:

6.1. Investicijos.

Investicijos – tai Draudėjo planuojamos investicijos j ilgalaikj turtą:

- apdraustų pastatų būklės pagerinimui (remontui ar rekonstrukcijai);

- naujų jrengimų, specializuotos technikos jsigijimui.

Draudimo sutartyje nurodyta investicijų draudimo suma galioja bendrai toms Turto grupėms (pastatams, jrengimams, specializuotai technikai), dėl kurių draudimo yra susitarta ir kurios nurodytos draudimo su- tartyje. Nuostoliai draudžiamojo jvykio atveju atlyginami:

- už jrengimus ir specializuotą techniką, kuri buvo jsigyta draudimo sutarties galiojimo metu;

- už apdrausto turto (pastatų, jrengimų, specializuotos technikos) vertės padidėjimą, dėl pagerinimų, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu.

Jeigu atlikus investicijas padidėja draudimo rizika, Draudėjo pareigos, nustatytos Taisyklių 33.7 punkte išlieka.

6.2. Vertės padidėjimas (vertės apskaičiavimo paklaida).

Vertės padidėjimas (vertės apskaičiavimo paklaida) – papildoma draudimo suma, skirta netikėtiems draudimo vertės padidėjimams kompensuoti.

6.3. Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti.

Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti - išlaidos, skirtos draudimo vietai sutvarkyti ir išvalyti (t.y. nugriauti/demontuoti išlikusj turtą (jo dalj), sukrauti jj toje pačioje teritorijoje arba nugabenti iki artimiausio sąvartyno ir pan.) po draudžiamojo jvykio.

Iki draudimo sumos, nurodytos papildomoms išlaidoms draudimo sutartyje, atlyginamos išlaidos, kurių suma viršija 1% draudžiamo turto draudimo sumos konkrečioje draudimo vietoje (papildomos išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% draudžiamo turto draudimo sumos konkrečioje draudimo vietoje, yra atlygi- namos visais atvejais, be atskiro Draudėjo ir Draudiko susitarimo).

6.4. Grynieji pinigai seife.

Grynieji pinigai seife – tai jmonės grynieji pinigai, laikomi seife, esančiame draudimo sutartyje nurodytu draudimo vietos adresu Draudėjui priklausančioje ar jo naudojamoje patalpoje.

6.5. Įrengimai, esantys neaptvertoje jmonės teritorijoje.

Įrengimai, esantys neaptvertoje jmonės teritorijoje – tai pastato, kuriame Draudėjas vykdo veiklą ir kuris yra neaptvertoje teritorijoje, prieigose esantys jrengimai, kurie pagal paskirtj gali būti laikomi ne patalpoje ir kurių laikymas lauke normaliomis atmosferinėmis sąlygomis nėra jiems žalingas (pvz.: kavinės lauko baldai, apsaugos sistemos jrengimai, esantys pastato išorėje ir pan.), išskyrus stacionariai pritvirtintus lauko reklaminius stendus, nurodytus Taisyklių 6.6. punkte.

6.6. Reklaminiai stendai.

Reklaminiai stendai – tai draudimo liudijime nurodytu draudimo vietos adresu esantys prie žemės, pasta- to dalies ar kito statinio stacionariai pritvirtinti lauko reklaminiai stendai: iškabos, šviesdėžės, šviečiančios tūrinės raidės, elipsiniai stendai ir pan., išskyrus tentines ir mobilias reklamas.

6.7. Darbuotojų turtas, esantis draudimo vietoje.

Darbuotojų turtas, esantis draudimo vietoje - jmonės darbuotojų daiktai, kurie jprastai ar darbdavio reika- lavimu būna darbo vietoje, išskyrus turtą, nurodytą Taisyklių 8 punkte.

6.8. Kitas Draudėjo ir Xxxxxxxx sutartas turtas ar išlaidos, jei dėl jų draudimo susitarta draudimo sutartyje.

7. Papildomai draudžiamų objektų, nurodytų Taisyklių 6.1-6.7 punktuose, draudimo suma nustatoma pirmosios rizikos principu ir yra nurodoma draudimo sutartyje. Taisyklių 6.5-6.7 punktuose nurodyti objektai laikomi ap- draustais atkūrimo verte.

Draudimas pirmąja rizika – tai Draudiko atsakomybės ribojimas Draudėjo pasirinkta draudžiamo turto draudimo suma. Draudžiamojo jvykio atveju žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, neatsižvel- giant j draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.

8. Pagal šias taisykles nedraudžiama:

8.1. Pastatai, kurių avarinė būklė arba jie skirti nugriovimui, taip pat tokiuose pastatuose esantis turtas;

8.2. Pastatai, pastatyti savavališkai, negavus leidimo statybai ir be suderinto statybos projekto, kaip to reika- lauja jstatymai;

8.3. Radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos, nejregistruoti nustatyta tvarka šaunamieji ginklai;

8.4. Programinė jranga, duomenų bazės bei kita informacija, esanti kompiuterio jrenginiuose ar duomenų laikmenose;

8.5. Augalai (išskyrus patalpose esančius pardavimui arba interjero papuošimui skirtus dekoratyvinius auga- lus, kai dėl tokių augalų draudimo susitarta draudimo sutartyje);

8.6. Paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai;

8.7. Visų rūšių transporto priemonės, Vyriausybės nustatyta tvarka registruojamos atitinkamose institucijose, iš- skyrus neregistruotas transporto priemones, sutartyje priskiriamas atsargų grupei, ir specializuotą techniką;

8.8. Orlaiviai, laivai, žemės ūkio technika;

8.9. Grynieji pinigai (išskyrus kai susitarta dėl grynųjų pinigų, esančių seife ar kitur, draudimo), kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, dokumentai, kartotekos, planai, brėžiniai;

8.10. Plaustai ir statiniai, pastatyti ant plaustų;

8.11. Šiltnamiai, tentiniai ir laikinieji statiniai;

8.12. Šuliniai, vandens gręžiniai, drenažo sistemos, be nustatyto leidimo jrengti vietinės kanalizacijos jrenginiai;

8.13. Statybos ir montavimo darbai; bet kokie jrengimai ar atsargos (statybinės medžiagos), esantys draudimo vietoje (pastatuose ar patalpose), kurioje vykdomi statybos ar rekonstrukcijos darbai;

8.14. Meno kūriniai, antikvariniai daiktai, neapdoroti taurieji metalai bei brangakmeniai, perlai, juvelyriniai ar kiti dirbiniai iš jų (ar panaudojus juos);

8.15. Kilnojamasis turtas, kurj Draudėjas nuomos ar kitais pagrindais perdavė naudotis kitam asmeniui;

8.16 Mažavertis turtas, kuris nurašomas išdavus jj naudoti;

8.17 Kilnojamasis turtas, priklausantis kitiems su Draudėju nesusijusiems asmenims, kurio Draudėjas nėra perėmęs iš jų pagal nuomos, panaudos, pasaugos sutartj.

Susitarus dėl kurio nors iš objektų, išvardintų Taisyklių 8 punkte, draudimo, šis faktas turi būti nurodytas draudimo liudijimo papildomose sąlygose. Savaiminis tokių objektų vertės jtraukimas j draudimo sumą, dėl to nesusitarus papildomai ir to nejvardijus draudimo liudijime, nesudaro pagrindo laikyti šiuos objek- tus apdraustais.

Draudimo vieta

9. Pastatai draudžiami draudimo sutartyje nurodytu adresu.

10. Kitam turtui (išskyrus pastatus) draudimo apsauga galioja jam esant pastatuose (ar patalpose) draudimo liudiji- me nurodytu adresu. Šis apribojimas netaikomas:

- turtui, nurodytam Taisyklių 6.5, 6.6, 10.1 punktuose;

- specializuotai technikai, jei draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos galiojimo jai esant Drau- dėjo jmonės teritorijoje arba nurodytoje darbo vietoje;

- turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitikusio arba realiai grėsusio draudžiamojo jvykio, tačiau tik tuo atveju, jei nepadidėja draudimo rizika (draudimo rizikos padidėjimo atvejai nurodyti Taisyklių 37 punkte);

- kitais atvejais, jeigu jie numatyti draudimo liudijime.

10.1. Be atskiro Draudėjo ir Draudiko susitarimo:

- jrengimams, kurie pagal savo paskirtj gali būti laikomi ne patalpoje bei

- atsargoms, kurios nepriklausomai nuo jpakavimo, yra pritaikytos jas laikyti lauke (t.y. kai tokių prekių laikymas lauke normaliomis atmosferinėmis sąlygomis nėra joms žalingas), draudimo apsauga galioja aptvertoje ir saugomoje jmonės teritorijoje draudimo liudijime nurodytu draudimo vietos adresu.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai

11. Draudimo apsauga apdraustajam turtui apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo jvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba jvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų.

Rizikos (draudžiamieji jvykiai):	Neatlyginami nuostoliai (nedraudžiamieji jvykiai):
11.1. ugnis: a) gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skir- tame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą ir (ar) dėl greta vyku- sio gaisro;	- esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan. gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar su- gadino ir kitą apdraustą turtą; - objektams ir daiktams, kuriuose kilo trumpas sujungi- mas arba elektros jtampos svyravimai, ir kurie buvo gaisro kilimo priežastimi.
b) žaibo jtrenkimas – tiesioginė žaibo iškrova j apdraustą turtą. Atlyginami taip pat ir tie tiesio- giniai nuostoliai, kurie susidarė ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems me- džiams, pastatams, jų dalims, jrengimams ir pan.;	- dėl netiesioginio žaibo poveikio, t.y. kai žaibo iškrova j apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, j kurj trenkė žaibas (šiuo atveju žala gali būti atlyginama pagal Taisyklių 11.10 punkto nuos- tatas).
c) sprogimas – dujų ar garų plėtimosi savybe pa- grjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.	- dėl sprogimo panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atliekant kasybos, statybos ir pan. darbus); - dėl sprogimo vidaus degimo variklių degimo kamerose. Dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams ar daiktams yra atlyginami; - dėl sprogimo, kai talpyklose, vamzdžiuose ar jrengi- muose susidarė vakuumas ar sumažėjo slėgis. Dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objek- tams ar daiktams yra atlyginami; - cheminėje reakcijoje dalyvaujančioms medžiagoms, kai sprogimas jvyksta dėl cheminės reakcijos; - esant sprogimui dėl jėgos poveikio, kuris atsirado ne dėl dujų ar garų plėtimosi. Dėl šio jvykio atsiradę nuos- toliai kitiems apdraustiems objektams ar daiktams yra atlyginami.

d) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimas – valdomo (arba dėl gedimo, ava- rijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo apara- to, jo dalių bei krovinių, pervežamų tuo apa- ratu, atsitrenkimas j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.
11.2. vanduo: a) šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprin- klerinės, vėdinimo ar oro kondicionavimo sis- temos avarija – staigus ir netikėtas vandens (nuotėkų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų ap- rūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrenginių, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsi- veržimas iš kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių jrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų). Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šildymo, kanalizacijos, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai. Pastatų draudimo atveju taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti patiems šildymo, vanden- tiekio, kanalizacijos, sprinklerinės, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos jrenginiams. Taip pat atlyginami nuostoliai draudimo objek- tui dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių staigių ir netikėtų trūkimų ir jų užšalimo, jei šie vamz- dynai yra sklype, kuriame yra draudžiamas turtas (t.y. jmonės teritorijoje), ir naudojami apdraustam turtui eksploatuoti.	- dėl paslėptų vamzdynų trūkimo esant korozijos povei- kiui. Neatlyginami tik nuostoliai vamzdynams, tačiau dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami; - dėl nepaslėptų vamzdynų trūkimo esant išoriškai pas- tebimos korozijos poveikiui; - dėl vandens ištekėjimo iš sprinklerinių sistemų esant priežastims, nurodytoms Taisyklių 11.7 punkte; - dėl vandens prasiskverbimo vykdant šildymo, kana- lizacijos, vandentiekio, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų, o taip pat kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių jrenginių mon- tavimo, remonto, rekonstrukcijos, darbus; - dėl vandens prasiskverbimo vykdant šildymo, kana- lizacijos, vandentiekio, sprinklerinių, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemų, o taip pat kitų su vamzdžių sistema susijusių gamybinių ar buitinių jrenginių ban- dymų darbus. Nuostoliai neatlyginami tik vamzdynams ar su vamzdžių sistema susijusiems gamybiniams ar buitiniams jrenginiams, bet atlyginami kitam apdraus- tam turtui; - kai draudimo vietoje (pastatuose ar patalpose) vykdo- mi statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto dar- bai. Nuostoliai bus atlyginami, jei vykdomas pastato paprastasis remontas. - pastatams, kurie nėra eksploatuojami arba šildymo se- zono metu nėra šildomi (kai tokiuose pastatuose yra jrengta šildymo sistema).
b) vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų – vandens prasiskverbimas j apdraustas patal- pas dėl gretimose Draudėjui nepriklausančio- se patalpose jvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių.	- esant gruntinio ar drenažo sistemos vandens povei- kiui; - jei vanduo patenka j patalpą pastato išorinėms atitvari- nėms konstrukcijoms praleidžiant vandenj; - atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio.
11.3. Gamtinės jėgos: a) audra – stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina lengvesnius daiktus. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsi- rado audros metu ant apdrausto turto užvirtus medžiams, pastatams, jų dalims, jrengimams, ir pan. Taip pat atlyginami liūties, krušos, sniego slė- gio nuostoliai patiriami audros metu.	- esant potvyniui.
b) liūtis - trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 6 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 15 mm ir daugiau kritulių.	- esant potvyniui; - esant audrai.
c) kruša - ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku.	- esant audrai.

d) sniego slėgis – nebūdingas tai vietovei smar- kus snigimas, kai per 24 val. ir trumpesnj lai- ką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj turtą.	- dėl per ilgą laiką, t.y. ilgiau nei per 24 val. laikotarpj, susikaupusio sniego bei pasekminių nuostolių, sukeltų dėl šio susikaupusio sniego; - esant audrai.
	Nuostoliai dėl audros, liūties, krušos ir sniego slėgio ne- atlyginami: - jei vanduo, sniegas, purvas patenka j apdraustų pa- talpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris) dėl jų defektų ar nusidėvėjimo, išskyrus tuos atvejus, kai šios angos at- sirado dėl audros, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų pastatams.
e) potvynis – staigus ir nenumatytas vandens kili- mas stovinčiuose ar tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado potvynio metu ant apdrausto turto užvirtus medžiams, pastatams, jų dalims ir pan.	- dėl potvynio, kuris draudimo vietoje buvo numatomas (jvyksta bent 1 kartą per 10 metų).
f) grunto suslūgimas – natūralus žemės grunto suslūgimas dėl karstinių reiškinių.	- dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių van- denų nuoseklaus ardomojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas.
g) nuošliauža – savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai.	- dėl jvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos tin- klų avarijos.
	Nuostoliai dėl gamtinių jėgų, pagal Taisyklių 11.3 a) – 11.3 g) punktus, neatlyginami: - pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai (išskyrus atvejus, kai pastatų išorinės atitvarinės konstrukcijos, t.y. stogas, durys, langai, išorinės sienos nėra keičiamos).
11.4. Vagystė su jsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas: a) vagystė su jsibrovimu – turto pagrobimas, ne- teisėtai patenkant j patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų jėjimą) ar raki- namas talpyklas šiais būdais: - jsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus langus, išdaužus stiklą ir pan.); - panaudojant padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su jsibrovimu pagrobtus Draudėjo ar su Draudėju susijusių asmenų raktus. Drau- dėjo ar su juo susijusių asmenų raktų vagys- tės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. praneštas policijai bei Draudi- kui, tik tuomet turto pagrobimas panaudojant tokius raktus bus laikomas draudžiamuoju jvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsitikę lai- kotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami. Rakto (-ų) vagystė – bet koks rakto praradi- mas prieš Draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šj raktą, valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste; - panaudojant technines priemones, kai kaltinin- kas pasiima daiktus nejeidamas j patalpą.	- jei j patalpas patekta pro neužrakintas duris, neužda- rytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoto ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai) ar pan., t.y. nesant kliūčių patekti j patalpas; - jei turtas pavagiamas iš neuždarytų talpyklų, (talpykla laikoma neuždaryta, kai jos uždarymui nėra panaudoti ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užrak- tus ir pan., mechanizmai) ar pan., t.y. nesant kliūčių patekti j talpyklas; - kai j patalpą ar talpyklą patenkama jveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių; - kai j pastatą, patalpą ar talpyklą jsibraunama, panau- dojus pavogtą raktą apie kurio vagystę nėra pranešta policijai; - kai nejrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas; - už pavogtas pastato (patalpų) dalis, konstrukcijas ar elementus; - jei turtas pavogtas iš draudimo vietos, kurioje vykdomi statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai.
b) apiplėšimas – kai: - draudimo vietoje iš Draudėjo ar su Draudėju susijusio asmens turtas atimamas panaudojus ar grasinant fizine ar psichologine prievarta;

- draudimo vietoje iš Draudėjo ar su Draudėju susijusio asmens atimamas apdraustas tur- tas, jiems esant bejėgiškos būklės ar nega- lint priešintis. Draudimo apsauga mobiliems jrengimams nuo apiplėšimo rizikos už draudimo vietos ribų (t.y. jiems esant ne pastatuose nurodytu draudimo vietos adresu) galioja tik Draudė- jui ir Draudikui papildomai susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje.
c) vandalizmas – kai dėl mėginimo jsibrauti ar jsibro- vus j pastatą, patalpą ar talpyklą, padaromi suga- dinimai kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui.	- kai pastatas ar jo dalis sugadinama iš išorės, nesant jsibrovimo j patalpų vidų požymių; - jei žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai.
d) vagystė iš aptvertos ir saugomos teritorijos, kai: - iš pilnai aptvertos ne mažiau nei vidutinio saugumo tvora (ne žemesne nei 150 cm) ir saugomos jmonės teritorijos sugadinus tvorą (vartus) ar išlaužus vartų užraktą pavagiami ten esantys jrengimai, kurie pagal savo pa- skirtj gali būti laikomi ne patalpoje, arba atsar- gos, kurios nepriklausomai nuo jpakavimo, yra pritaikytos jas laikyti lauke (t.y. kai tokių prekių laikymas lauke normaliomis atmosfe- rinėmis sąlygomis nėra joms žalingas); - iš pilnai aptvertos ne mažiau nei vidutinio saugumo tvora (ne žemesne nei 150 cm) ir saugomos jmonės teritorijos arba jvardintos darbo vietos sugadinus tvorą (vartus) ar iš- laužus vartų užraktą pavagiama specializuo- ta technika. Ši rizika specializuotai technikai galioja tik Draudėjui ir Draudikui papildomai susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje.	- kai j aptvertą jmonės teritoriją (ar darbo vietą) patenka- ma pro atvirus vartus (vartai laikomi atviri kai jų iš viso nėra arba jiems uždaryti nėra panaudoti ir/ar nepilnai panaudoti visi esami uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t.y. nesant kliūčių patekti j jmonės teritoriją; - kai vagystę jvykdė Draudėjo darbuotojai ar su Draudėju susiję asmenys.
e) vandalizmas aptvertoje ir saugomoje teritorijoje, kai: - sugadinami pilnai aptvertoje ne mažiau nei vidutinio saugumo tvora (ne žemesne nei 150 cm) ir saugomoje jmonės teritorijoje esantys jrengimai, kurie pagal savo paskirtj gali būti laikomi ne patalpoje, arba atsar- gos, kurios nepriklausomai nuo jpakavimo, yra pritaikytos jas laikyti lauke (t.y. kai tokių prekių laikymas lauke normaliomis atmosfe- rinėmis sąlygomis nėra joms žalingas); - sugadinami pilnai aptvertoje ne mažiau nei vidutinio saugumo tvora (ne žemesne nei 150 cm) ir saugomoje jmonės teritorijoje arba jvardintoje darbo vietoje esanti spe- cializuota technika. Ši rizika specializuotai technikai galioja tik Draudėjui ir Draudikui papildomai susitarus ir tai nurodžius drau- dimo sutartyje.	- kai j aptvertą jmonės teritoriją (ar darbo vietą) patenka- ma pro atvirus vartus (vartai laikomi atviri kai jų iš viso nėra arba jiems uždaryti nėra panaudoti ir/ar nepilnai panaudoti visi esami uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t.y. nesant kliūčių patekti j jmonės teritoriją; - kai sugadinimus padarė Draudėjas ar su Draudėju su- siję asmenys.
f) vagystė iš neaptvertos teritorijos - kai iš neap- tvertos arba nepilnai aptvertos tvora teritorijos, esančios draudimo liudijime nurodytu draudimo vietos adresu, pavagiami ten esantys jrengimai, kurie pagal paskirtj gali būti laikomi ne patalpoje ir kurių laikymas lauke normaliomis atmosferinė- mis sąlygomis nėra jiems žalingas (pvz.: kavinės lauko baldai, išorinės pastato perimetro ar terito- rijos stebėjimo kameros, reklaminiai stendai). Ši rizika galioja tik objektų grupei “Įrengimai, esantys neaptvertoje jmonės teritorijoje” ir “Re- klaminiai stendai”.

11.5. Piktavališkas pastato sugadinimas. Piktavališkas pastato sugadinimas - bet koks tiesioginis apdrausto pastato ar jo dalių sugadini- mas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų.	- jei žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai; - j pastatus atsitrenkus transporto priemonėms; - pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai.
11.6. Stiklo dūžis. Stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba ski- limas. Pasirinkus šią riziką, kai draudžiami pastatai ar investicijos j nuomojamas patalpas, atlyginama už: pastato išorinius jstiklinimus (langų, durų, balkonų, terasų, sienų, stogų, verandų); pastato vidinius jstiklinimus (pertvarų sieneles, turėklų, dušo kabinų stiklus, stiklų blokus, meniškai apdo- rotus stiklus, vitražus ir kt. pastato elementus iš stiklo); keraminę santechninę jrangą. Pasirinkus šią riziką, kai draudžiami jrengimai, at- lyginama už bet kokius stiklinius daiktus ar jren- gimų stiklines dalis išskyrus tai, kas jvardinta kaip neatlyginami nuostoliai. Pasirinkus šią riziką, kai draudžiama specializuota technika, atlyginami nuostoliai kabinų stiklams. Taip pat atlyginami nuostoliai dūžtant stiklui pa- daryti kitam apdraustam turtui.	- šviestuvų stiklams, optinių prietaisų (filmavimo kame- rų, fotoaparatų, žiūronų ir pan.) stiklams, televizoriams, rankiniam smulkiam inventoriui, indams, mobiliems te- lefonams, laikrodžiams; - bet kokiems daiktams ar objektams, priskiriamiems at- sargų grupei; - kai jie patiriami, kilus gaisrui, sprogimui, esant žaibo jtrenkimui arba vykdant gesinimo ir gelbėjimo darbus (šie nuostoliai atlyginami kaip draudžiamojo jvykio „ugnis“ padaryti nuostoliai); - kai stiklo paviršius subraižomas ar panašiai apgadina- mas, jo nesudaužant; - pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai; - kai stiklai dūžta ar skyla jrengimus transportuojant, montuojant, pakuojant.
11.7. Skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės sistemos. Skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės sistemos – staigus ir netikėtas skysčio ištekėjimas iš sprin- klerinės sistemos jos klaidingo suveikimo atveju arba dėl išorinio mechaninio poveikio.	- jei skystis iš sprinklerinės sistemos ištekėjo per nesan- darumus jai nesuveikus; - jei sprinklerinė sistema suveikė bandant ją padidintu slėgiu, remontuojant ar rekonstruojant.
11.8. Pramoninių vamzdynų avarija. Pramoninių vamzdynų avarija - staigus ir neti- kėtas skysčių (naftos, naftos produktų, maisto produktų, chemikalų ir kt.) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo ar užsikimšimo iš draudžia- mose patalpose esančių stacionariai sumontuotų skysčių tiekimo sistemos vamzdžių bei su vamz- džių sistema stacionariai sujungtų gamybinių ar buitinių jrengimų.	- staiga ir netikėtai vandeniui (nuotėkoms, garams) išsi- veržus ne pagal paskirtj dėl šildymo sistemos, vanden- tiekio, kanalizacijos, sprinklerinės sistemos avarijos.
11.9. Transporto priemonės atsitrenkimas. Transporto priemonės atsitrenkimas – tai ap- drausto turto sugadinimas ar sunaikinimas j jj atsitrenkus kelių eismo transporto priemonei ar kitam judančiam valdomam objektui (išskyrus valdomą skraidymo aparatą).
11.10. Elektronikos gedimai. Elektronikos gedimai – tai staigūs ir netikėti elek- troninės ir kompiuterinės jrangos (toliau – Įran- gos), jskaitant pastato funkcionalumą palaikan- čią elektroninę jrangą (nepriklausomai nuo to ar pastatai yra apdrausti, ar ne), gedimai dėl: - Draudėjo darbuotojų klaidingų ar neatsargių veiksmų; - trumpo sujungimo, viršjtampių, elektros jtampos svyravimų ir indukcijos; - gamybos klaidų ar nekokybiškų medžiagų gaminant Įrangą panaudojimo, išskyrus ge- dimus, už kuriuos jstatymų nustatyta tvarka ar pagal sutartj atsako Įrangos gamintojas, pardavėjas, nuomotojas, remontuojantis ar vykdantis techninj aptarnavimą asmuo; - nuo Draudėjo nepriklausančio elektros sro- vės dingimo;	- jrengimams, kurie naudojami produkcijos gamyboje ir/ ar produkcijos saugojimui; - specializuotai technikai; - pastato funkcionalumą palaikančiai jrangai, esančiai ne- baigtuose statyti, rekonstruojamuose pastatuose ar pas- tatuose, kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai; - gedimams atsiradus dėl Įrangos susidėvėjimo, korozijos, erozijos, oksidacijos, laipsniško pablogėjimo dėl nenau- dojimo ar pastoviai veikiančių eksploatavimo sąlygų; - gedimams atsiradus dėl Įrangos defektų ir/ar trūkumų, apie kuriuos Draudėjas ar su juo susiję asmenys žinojo ar turėjo žinoti; - dėl reguliavimų, funkcinių trūkumų taisymų, techninio aptarnavimo (išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su remontu dėl jvykusio draudžiamojo jvykio); - dėl estetinio pobūdžio defektų, tokių, kaip jbrėžimai ant dažytų, poliruotų ar emaliuotų paviršių;

- kitų priežasčių, išskyrus nurodytus šiame punkte nuostolių neatlyginimo atvejus. - bet kurios rūšies didėjantys nuostoliai ar nuostoliai, atsi- randantys dėl tolesnio sugedusios Įrangos naudojimo; - susiję su duomenų laikmenų, duomenų praradimu, atsta- tymu ar duomenų atgaminimu, net jei duomenys ar duo- menų laikmenos buvo prarasti dėl draudžiamojo jvykio; - dėl elektros instaliacijos projektinio apkrovimo sąmo- ningo viršijimo; - Įrangai sugedus dėl jvykių, nurodytų Taisyklių 11.1- 11.9 punktuose.

12. Draudėjas ir Draudikas gali susitarti ir draudimo sutartyje išvardinti kitas rizikas, dėl kurių pasireiškimo gali atsi- tikti draudžiamasis jvykis. Draudimas galioja tik nuo draudimo sutartyje išvardintų draudimo rizikų.

13. Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių 11.3 a) -11.3 e) punk- tuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių apdraustiems objektams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pateiktus duomenis.

14. Jei draudimo sutartyje nesutarta kitaip, laikoma, kad apdraustiems Taisyklių 6.4 - 6.7 punktuose nurodytiems papildomiems objektams draudimo apsauga galioja nuo tų pačių rizikų (draudžiamųjų jvykių), kurios pasirinktos ir nurodytos draudimo liudijime draudžiamai Turto grupei „Įrengimai”.

15. Papildomai prie neatlyginamų nuostolių, jvardintų Taisyklių 11 punkte, draudimo išmoka nemokama, jeigu ap- draustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji jvykiai):

15.1. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), išskyrus tuos atve- jus, kai dėl jų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudžiamasis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);

15.2. pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo, skilimo ar kitų pastato defektų dėl:

15.2.1. apdraustame pastate/patalpoje vykdytų arba vykdomų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio re- monto darbų;

15.2.2. už apdrausto pastato/patalpos ribų vykdytų arba vykdomų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbų;

15.2.3. projektavimo/statybos klaidų ir broko.

Projektavimo klaidos – tai statinio projektuotojo statybos techninių reglamentų reikalavimų pa- žeidimai statinio projekto (techninio ir/ar darbo projekto) sprendiniuose.

Statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techni- nių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomendacijų, dėl ko pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.

15.3. vabzdžių, graužikų ir kitokių parazitų, gyvūnų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai dėl vabzdžių, graužikų, kitokių parazitų, gyvūnų poveikio jvyko draudimo sutartyje jvar- dintas draudžiamasis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);

15.4. karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, riaušių ir pan.), ypatingosios padėties jvedimo, diversijos, lokauto;

15.5. teroristinio akto;

Teroristiniu aktu, jskaitant bet neapsiribojant, laikomas bet kurio asmens ar grupės(-ių) asmenų, veikian- čių savarankiškai, ar bet kokios organizacijos(-ų), ar vyriausybės(-ių) vardu, ar susijusių su jomis, jėgos ar prievartos panaudojimas ir/arba grasinimas tai padaryti dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų ir priežasčių, jskaitant pastangas daryti jtaką bet kuriai vyriausybei ir/arba jbauginti visuomenę ar bet kurią visuomenės dalj.

15.6. turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

15.7. radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;

15.8. žemės drebėjimo ar bet kokio seisminio aktyvumo pasireiškimo;

15.9. neteisingo (netinkamo) duomenų ar elektroninio duomenų apdorojimo priemonių bei programų naudoji- mo, kompiuterinių virusų atakų, apsirikimų pakeičiant ar papildant duomenis Draudėjo elektroninio duo- menų apdorojimo sistemoje.

Duomenų apdorojimo sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, pro- graminė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių);

15.10. natūralaus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi, skilimo;

15.11. Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios;

15.12. sukčiavimo, t.y. apdrausto turto užvaldymo arba teisės j tą turtą jsigijimo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu bei to turto nepaaiškinamo ar dėl nenustatytų priežasčių dingimo (nepastebėtos vagystės);

15.13. bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šiose Taisyklėse ar draudimo sutartyje nejvardintų kaip draudžiamieji jvykiai.

Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas.

Papildomas ir dvigubas draudimas. Išskaita

16. Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, Draudėjo pateikiama prieš sudarant draudimo sutartj ar, atsitikus draudžiamajam jvykiui, nustatoma kokia buvo prieš pat atsitinkant jvykiui.

Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto draudimo vertės teisingumą ir draudimo sumos atitikimą drau- dimo vertei.

16.1. Pastatai gali būti draudžiami:

16.1.1. Atkūrimo (statybine) verte.

Atkūrimo (statybinė) vertė - analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas.

16.1.2. Likutine verte.

Likutinė vertė – tai pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą (metinis pastatų nusidėvė- jimo dydis (procentais) pateikiamas Taisyklių 1 priede).

Pasirinktas pastatų draudimo vertės tipas nurodomas draudimo sutartyje.

16.2. Įrengimai ir specializuota technika gali būti draudžiama:

16.2.1. Atkūrimo verte.

Atkūrimo vertė – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti naujus tos pačios rūšies ir funk- cinės paskirties, analogiškus jrengimus ar specializuotą techniką, ar juos iš naujo pagaminti.

16.2.2. Likutine verte.

Likutinė vertė – jrengimų ar specializuotos technikos atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.

16.2.3. Įrengimai ir specializuota technika, kurie jmonės buvo jsigyti nenauji (t.y. kai jų jsigijimo vertė nėra lygi tokių naujų jrengimų ar specializuotos technikos atkūrimo vertei), draudžiami likutine verte. Tokie jrengimai ir specializuota technika privalo būti jvardinti prie draudimo sutarties pridedamame turto sąraše, nurodant jų pavadinimą, jsigijimo vertę, likutinę vertę, pagaminimo ir jsigijimo metus.

16.3. Atsargos draudžiamos atkūrimo (t.y. jsigijimo arba pagaminimo savikainos) verte.

Atsargų atkūrimo (t.y. jsigijimo arba pagaminimo savikainos) vertė - pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, kad būtų galima jsigyti ar pagaminti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas. Atsargų atkūrimo vertė visuomet yra ribojama vidutine pardavimo kaina, kurią galima gauti pardavus atsargas Lietuvos rinkoje arba Draudėjo ir Draudiko sutartoje rinkoje.

16.4. Investicijos j nuomojamas patalpas draudžiamos atkūrimo verte.

Investicijų j nuomojamas patalpas atkūrimo vertė – tai pinigų suma, Draudėjo (kai Draudėju yra nuomininkas) investuota j draudžiamą pastatą (patalpas), taip pat pastato viduje esančius jrenginius (santechninę jrangą ir pan.) ar jų jsigijimą Draudėjo lėšomis, kuri gali būti pagrjsta atliktų darbų ir/ar medžiagų sąskaitomis.

17. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas Draudikas atlygina draudžiamojo jvykio metu Draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.

Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudžiamajam jvykiui ir paaiškėjus draudimo sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, Draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalj atitinkamos draudimo jmokos dalies negrąžina ir draudimo išmokos dalies, viršijančios draudimo vertę, nemoka.

17.1. Pastatų draudimo suma gali būti nustatoma lygi jų atkūrimo vertei (kai pastatų nusidėvėjimas yra ne didesnis kaip 70%, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip) arba likutinei vertei.

17.2. Įrengimų ar specializuotos technikos draudimo suma gali būti nustatoma:

17.2.1. lygi jsigijimo buhalterinei vertei, esančiai jmonės buhalteriniuose dokumentuose. Šiuo atveju, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip, yra laikoma, kad jrengimai ir specializuota technika (išsky- rus jrengimus ir specializuotą techniką, kuri buvo jsigyta nenauja), kurios buhalterinis nusidėvė- jimas neviršija 70%, yra apdrausti atkūrimo verte, o jrengimai ir specializuota technika, kurios buhalterinis nusidėvėjimas viršija 70%, arba kuri buvo jsigyta nenauja – likutine verte. Ši sąlyga netaikoma jmonės veikloje naudojamiems biuro baldams, kurie nepriklausomai nuo jų buhalteri- nio nusidėvėjimo, draudžiami atkūrimo verte, jei draudimo sutartyje nėra susitarta kitaip.

17.2.2. priklausomai nuo Draudėjo pasirinkimo, atskirų jrengimų ar specializuotos technikos draudimo sumą prilyginant jų jsigijimo buhalterinei vertei (šiuo atveju bus laikoma, kad tokie jrengimai ar specializuota technika yra apdrausta atkūrimo verte) arba likutinei buhalterinei vertei (šiuo atveju bus laikoma, kad tokie jrengimai ar specializuota technika yra apdrausta likutine verte). Draudėjo pasirinkta vertė (“atkūrimo” ar “likutinė”) kiekvienam jrengimui ar specializuotos technikos viene- tui turi būti nurodoma pridedamame draudžiamo turto sąraše.

17.2.3. atskiriems jrengimams ar specializuotai technikai Draudėjo ir Draudiko susitarimu (suderinta draudimo suma). Draudėjo ir Xxxxxxxx xxxxxxxxxx xxxxxxxx ar specializuotos technikos draudimo sumos privalo būti nurodytos pridedamame turto sąraše, kuris pasirašomas Draudėjo ir Xxxxxx- xx. Jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip, yra laikoma, kad jrengimai ir specializuota technika, kuriai nurodyta suderinta draudimo suma – apdrausti likutine verte.

Draudėjas ir Draudikas gali papildomai susitarti ir draudimo sutartyje numatyti sumą, kuria jrengimų ar specializuotos technikos, draudžiamos atkūrimo verte, draudimo suma padidinama dėl infliacijos:

- jei „vertės padidėjimas dėl infliacijos“ nurodomas tam tikram konkrečiam jrengimui ar specializuotos

technikos vienetui, laikoma, kad tokio objekto (daikto) draudimo suma lygi jo „jsigijimo vertės“ ir „ver- tės padidėjimo dėl infliacijos“ sumai;

- jei „vertės padidėjimas dėl infliacijos“ nurodomas objektų grupei, esančiai tam tikru adresu ar adre- sais (ne atskiram objektui), laikoma kad kiekvieno atskiro jrengimo ar specializuotos technikos vieneto draudimo suma yra padidinta proporcingai nurodytos „vertės padidėjimo dėl infliacijos“ ir jrengimų ar specializuotos technikos, esančios tuo adresu, jsigijimo buhalterinės vertės santykiui.

17.3. Atsargų draudimo suma gali būti nustatoma lygi jų atkūrimo vertei.

Atsargų atkūrimo vertė – tai didžiausia atsargų vertė, kurią Draudėjas gali turėti draudimo sutarties galio- jimo laikotarpiu.

Draudėjui ir Draudikui susitarus, gali būti numatyta papildoma suma, kuria atsargų draudimo suma padi- dinama draudimo liudijime nurodytu piko laikotarpiu.

Piko laikotarpis – draudimo liudijime nurodytas (ne ilgiau nei 15 d. trunkantis, jeigu nėra susitarta kitaip) laikotarpis, kuriam būdingas žymus trumpalaikis atsargų kiekio padidėjimas.

Įvykus draudžiamajam jvykiui piko laikotarpiu, bus laikoma, kad atsargų draudimo suma lygi atsargų draudimo sumos (kuri galioja ne piko laikotarpiu) ir atsargų padidėjimo piko laikotarpiu sumai.

17.4. Investicijų j nuomojamas patalpas draudimo suma gali būti nustatoma lygi jų atkūrimo vertei.

18. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę prieš pat atsitinkant draudžia- majam jvykiui, tai apskaičiuojant draudimo išmoką, Draudikas atlygins Draudėjui jo patirtų nuostolių dalj, pro- porcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui (nevisiškas draudimas), išskyrus kai draudžiami Taisyklių 6.1-6.7 punktuose nurodyti objektai, kurių draudimo suma nustatoma pirmosios rizikos principu.

19. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis turto vertės, Draudėjas turi teisę apdrausti xx xxxxxxxxxx (papildomas draudimas).

20. Jeigu tas pats objektas yra apdraustas pagal kelias draudimo sutartis kelių Draudikų (dvigubas draudimas), nuostoliai atlyginami laikantis principo, kad kiekvienas Draudikas atlygina nuostolius proporcingai savo atsako- mybės daliai, tačiau bendra draudimo išmokų suma neviršija nuostolio sumos.

21. Draudžiamojo jvykio atveju išmokėtos draudimo išmokos nemažina draudimo sumos, numatytos draudimo su- tartyje, jei sunaikinti ar sugadinti objektai yra atstatomi ar atkuriami, išskyrus kai draudžiami Taisyklių 6.1-6.7 punktuose nurodyti objektai, kurių draudimo suma nustatoma pirmosios rizikos principu.

22. Turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos. Besąlyginė išskaita nurodoma draudimo sutar- tyje ir jvardinama konkrečia pinigų suma (arba procentu nuo nuostolio sumos).

Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju Draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką (šios sumos dydžiu Draudėjas pats dalyvauja nuostolių atlyginime).

22.1. Jei draudžiamasis jvykis jvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei jstatymų nusta- tyta tvarka jrodyta jų kaltė, Draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos;

22.2. Jei kelios Turto grupės (nurodytos Taisyklių 5.1-5.5 punktuose), esančios vienoje draudimo vietoje ir apdraustos viena draudimo sutartimi, sugadinamos ar sunaikinamos dėl to paties draudžiamojo jvykio, taikoma tik viena, didžiausia, konkrečiam draudžiamajam jvykiui draudimo liudijime nurodyta išskaita; Jei kelios Turto grupės (nurodytos Taisyklių 5.1-5.5 punktuose), esančios vienoje draudimo vietoje ir ap- draustos keliomis atskiromis draudimo sutartimis, sugadinamos ar sunaikinamos dėl to paties draudžia- mojo jvykio, kiekvienai atskirai draudimo sutarčiai taikoma didžiausia toje sutartyje (draudimo liudijime) konkrečiam draudžiamajam jvykiui nurodyta išskaita.

Ikisutartinės šalių teisės ir pareigos

23. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudėjas privalo:

23.1. jei Draudikas pareikalauja, užpildyti nustatytos formos raštišką prašymą sudaryti sutartj (toliau – Prašy- mą), pateikti Draudikui draudžiamo turto sąrašą, pagrindžiančius turto vertę dokumentus, ar kitus doku- mentus, Draudiko sprendimu turinčius pakankamai informacijos sutarčiai sudaryti;

23.2. suteikti Draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias Draudėjas privalo informuoti Xxxxxxxx, laikomos: informacija, nurody- ta Prašyme (jei Draudiko reikalavimu jis pildomas); kita informacija, kurią Draudikas prašo pateikti raštu;

23.3. pranešti Draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis, sudarytas su kitais Draudikais ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius jvykius), jei jos galios kartu su draudimo sutartimi, kurią ketinama sudaryti;

23.4. sudaryti sąlygas Draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką;

23.5. pateikti Draudikui norimų drausti objektų draudimo sumas ir nurodyti pageidaujamą draudimo vertės tipą.

24. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudikas privalo:

24.1. supažindinti Draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;

24.2. jeigu draudžiami pastatai - informuoti Draudėją apie bendrovės rekvizitus, buveinę ir duomenų panau- dojimo tikslą bei gauti pastatų savininko sutikimą, kad duomenys apie draudžiamus objektus (pastatus), reikalingi teisingam objektų identifikavimui draudimo sutartyje, paties Draudiko būtų gaunami iš VĮ „Re- gistrų centro” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.

25. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudikas turi teisę:

25.1. reikalauti iš Draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti (neapsiribojant informacija, nurodyta Prašyme);

25.2. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.

Draudimo sutarties sudarymas. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis

26. Draudimo sutarčiai sudaryti Draudėjas pateikia Draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako Draudėjas.

27. Draudimo sąlygos nustatomos Xxxxxxxx ir Draudėjo susitarimu, atsižvelgus j Draudėjo pateiktą ir turto apžiūros metu gautą (jeigu turto apžiūra buvo atliekama) informaciją bei dokumentus.

Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas Draudiko išduodamu draudimo liudijimu.

28. Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxxx Xxxxxxxx laikotarpis.

Draudimo laikotarpis – tai laikotarpis, kuriam šalys susitaria sudaryti draudimo sutartj.

Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai Draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutartis jsigalioja kaip nurodyta Taisy- klių 31.2 punkte.

29. Draudimo sutarties sąlygos nustatomos draudimo laikotarpiui arba draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui (tuo atveju, kai draudimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių).

Draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis – tai laikotarpis, kuriam pasibaigus Draudikas turi teisę keisti draudimo sutarties sąlygas bei nustatyti naują jmoką ir jos mokėjimo tvarką kitam draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui.

29.1. Nustatydamas naują jmoką kitam draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui, Draudikas gali atsižvelgti tik j šiuos kriterijus: rizikos padidėjimą ar sumažėjimą draudimo vietoje, draudimo sumos ir (ar) draudimo apimties pasikeitimą, bendrą draudimo rūšies tarifų pakitimo tendenciją draudimo jmonėje, perdraudimo sutarčių sąlygų pasikeitimą, draudimo jmokos mokėjimo tvarką, nuostolių istoriją.

29.2. Draudikas privalo naujas draudimo sutarties sąlygas bei apskaičiuotą draudimo jmoką už kiekvieną naują draudimo sąlygų galiojimo laikotarpj pateikti Draudėjui ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki draudimo sąlygų galiojimo laikotarpio pabaigos.

Draudikui nepateikus draudimo sąlygų ir draudimo jmokos nurodytais terminais, laikoma, kad kitam drau- dimo sąlygų galiojimo laikotarpiui (t.y. kitiems 12 mėnesių) toliau galioja paskutinės sutartos draudimo sutarties sąlygos ir draudimo jmoka.

29.3. Draudėjas turi teisę nesutikti su Draudiko pateiktomis draudimo sąlygomis ar naujai apskaičiuota draudi- mo jmoka naujam draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui.

29.4. Draudėjas, nesutikdamas su apskaičiuota draudimo jmoka naujam draudimo sąlygų galiojimo laikotar- piui, iki naujo draudimo sąlygų galiojimo laikotarpio pradžios gali nutraukti draudimo sutartj. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos šiuo atveju nebus išskaičiuojamos.

29.5. Jei Draudėjas nepasinaudoja teise nutraukti draudimo sutartj (Taisyklių 29.4 punkto pagrindu) ir nesumoka apskaičiuotos draudimo jmokos už naują draudimo sąlygų galiojimo laikotarpj iki jo pradžios, tuomet Drau- diko veiksmams ir draudimo apsaugos pagal draudimo sutartj galiojimui taikomas Taisyklių 31.2 punktas.

Draudimo jmokų apskaičiavimas ir mokėjimas

30. Draudimo jmokos dydj nustato Draudikas, atsižvelgdamas j Draudėjo pateiktą ar kitokią, draudimo rizikai jvertinti reikalingą, informaciją, nustatytas draudimo sutarties sąlygas.

Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo liudijime.

31. Draudėjas privalo laiku mokėti draudimo jmokas.

31.1. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos da- lies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, Draudikas apie tai privalo pranešti Draudėjui šių Taisyklių 74 punkte nustatyta tvarka, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo Draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik Draudėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudžiamajam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu Draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos.

31.2. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu (tai atvejis, kai nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su drau- dimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo, tačiau draudimo sutartyje nurodytas Draudimo laikotarpis bei Draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis nėra pratęsiamas.

31.3. Draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laiko- ma data, nurodyta mokėjimo dokumente, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis arba tiesioginio debeto būdu, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma:

- data, kai kredito jstaiga (bankas) jrašo lėšas j Draudiko sąskaitą, jeigu Draudėjo ir Xxxxxxxx kredito jstaiga yra ta pati;

- data, xxx Xxxxxxxx kredito jstaiga pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš Draudėjo kredito jstai- gos, jeigu Draudėjo ir Xxxxxxxx kredito jstaigos yra skirtingos.

Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu. Mokant tiesioginio debeto būdu Draudėjas privalo užtikrinti, kad sąskaitoje, nuo kurios nurašoma draudimo jmoka ar jos dalis, būtų pakankamai lėšų mokėjimui jvykdyti.

Draudėjo ir Xxxxxxxx pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

32. Xxxxxxxx xxxxxxxxx galiojimo metu Draudėjas turi teisę:

32.1. prašyti Draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;

32.2. draudžiamojo jvykio atveju, reikalauti kad Draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;

32.3. jstatymuose numatyta tvarka gauti informaciją apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą;

32.4. susipažinti su Draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys;

32.5. reikalauti sumažėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.

33. Draudimo sutarties galiojimo metu Draudėjas privalo:

33.1. pranešti Draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius jvykius), sudarytas su kitais Draudikais, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu Draudiku sudarymo;

33.2. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam Draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti Xxxxxxxx;

33.3. siekiant išvengti nevisiško draudimo patikslinti (esant poreikiui) apdrausto turto draudimo sumas ir drau- dimo vertės tipą;

33.4. rūpintis, kad apdraustieji pastatai (ypač jų atitvarinės konstrukcijos), vandentiekio, šildymo, vėdinimo ar kondicionavimo, kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacija būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi:

a) rūpintis, kad apdraustų pastatų stogo danga būtų nuolat tvarkinga;

b) prižiūrėti kanalizacijos vamzdynus apdrausto sklypo teritorijoje, o esant pavojui dėl nuostolių pakilti kanalizacijos lygiui – jrengti atbulinius vožtuvus;

c) sugedus elektros instaliacijos jrengimams nedelsiant juos suremontuoti;

d) nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų nurodymus dėl esamų konstrukcijų ar inžinerinių siste- mų atnaujinimo, objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo;

e) nenaudojamuose pastatuose ar patalpose vandentiekio, šildymo, vėdinimo ar kondicionavimo, ka- nalizacijos sistemas laikyti tuščias;

f) rūpintis, kad visi užraktai, spynos, signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingi ir vei- kiantys, nedelsiant pašalinti jų trūkumus ir gedimus; nedelsiant pakeisti spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti.

33.5. laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugumo ar rizikos mažinimo priemonių; kontroliuoti, kad vykdoma veikla atitiktų jstatymuose, norminiuose aktuose, turto eksploatavimo taisyklėse, darbo saugos taisyklėse, priešgaisrinės apsaugos tarnybų nurodymuose ke- liamus saugumo reikalavimus, jrengimų projektinis apkrovimas nebūtų viršytas;

33.6. suteikti galimybę Draudikui ar jo jgaliotam atstovui apžiūrėti apdraustus objektus bei jvertinti, ar Draudė- jas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų ar reikalavimų sumažinti draudimo riziką (jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai);

33.7. sužinojus apie padidėjusią draudimo riziką per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti Draudiką. Draudi- mo rizikos padidėjimo atvejai yra nurodomi Taisyklių 37 punkte bei draudimo liudijime;

33.8. jeigu apdrausto turto nuosavybė pereina kitam asmeniui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuoti Draudiką;

33.9. per 24 val. pranešti policijai ir Draudikui apie pavogtą apdrausto pastato (ar patalpų) arba pastato (patal- pų), kuriame yra apdraustas turtas, durų raktą;

33.10. atsitikus jvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju:

a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;

b) apie jvykj, nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę, apiplėšimą ar autojvykj

– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, spro- gimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.); vagystės ar apiplėšimo atveju pateikti policijai dingusių, sunaikintų ar sugadintų daiktų sąrašą;

c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti Draudikui ar jo atstovui apie jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas Draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o Draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti Draudiko nustatytos formos dokumentus;

d) iki Draudiko atstovo atvykimo, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas (jei su Draudiku nesutarta kitaip), skaičiuo- jant nuo pranešimo apie jvykj, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, gavimo datos, išsaugoti nepakeis- tą visą likusj, taip pat ir sugadintą apdraustą turtą (pastatus, jrengimus, atsargas ir pan.) arba jo liekanas (kai apdraustas turtas sunaikintas); sugadintą turtą arba jo liekanas parodyti Xxxxxxxx atstovui;

e) vykdyti Draudiko duotus nurodymus dėl tolimesnio turto ar liekanų saugojimo (Draudėjo patirtos išlaidos dėl turto ar liekanų saugojimo jtraukiamos j nuostolio sumą kaip „Papildomos išlaidos drau- dimo vietai sutvarkyti“);

f) pateikti Draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar Xxxxxxxx xxxxxxxxx dokumentus, reikalingus turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų:

- pranešimą apie jvykj;

- sunaikinto, sugadinto ar dingusio turto aprašą, nurodant turto (daiktų, objektų) pavadinimą, jsi-

gijimo metus, kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudžiamąjj jvykj, liekanų vertę;

- sugadinto turto atkūrimo (remonto) sąmatą, sąskaitas ir kt. dokumentus, pagrindžiančius nuostolio dydj; kitas patirtas išlaidas, už kurias mokama draudimo išmoka, patvirtinančius dokumentus;

- buhalterinės apskaitos duomenis apie apdrausto turto vertę prieš pat draudžiamąjj jvykj;

- jvykio kilimo priežasties nustatymo aktą, xxx xxxxx tiria Draudėjas;

- vagystės atveju - objekto apsaugos sutartj (jei tokia buvo sudaryta).

g) suteikti Draudikui teisę nevaržomai tirti jvykj (susipažinti su turto apskaitos, jsigijimo, realizavimo, nuomos ir kt. dokumentais), vykdyti kitus Draudiko teisėtus reikalavimus;

h) padėti Draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti Draudikui visą Draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.

33.11. jei išmokėjus išmoką:

a) paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama - Draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti Draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus;

b) dingęs turtas, už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda - grąžinti gautą draudimo išmo- ką arba perleisti atsiradusj turtą (daiktus) Draudikui.

33.12. nedelsiant informuoti Draudiką apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atly- ginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar dar tik bus mokama.

34. Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas turi teisę:

34.1. patikrinti, kaip yra laikomasi draudimo liudijime nustatytų Draudiko reikalavimų dėl draudimo rizikos sumažinimo;

34.2. padidėjus draudimo rizikai, reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir/ar perskaičiuoti draudimo jmoką. Jeigu Draudėjas apie draudimo rizikos padidėjimą Draudikui nepraneša, Draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos jmokos.

34.3. jvykus draudžiamajam jvykiui, patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant – atlyginti patirtų nuos- tolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui;

34.4. draudimo sutartj nutraukus Draudėjo iniciatyva, Draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutar- ties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (25% Draudėjui grąžinti- nos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 150 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj išmokėtas sumas.

34.5. prieš išmokėdamas draudimo išmoką jsitikinti: ar dėl draudžiamojo jvykio sunaikintas ar sugadintas turtas yra atstatytas ar suremontuotas; ar Draudėjo pateiktos turtą remontuojančios jmonės sąskaitos yra pagrjstos.

35. Draudimo sutarties galiojimo metu Draudikas privalo:

35.1. gavęs pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atvykti apžiūrėti jvykio vietą ir dalyvaujant Draudėjui ar jo jgaliotam atstovui, surašyti turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą;

35.2. nedelsdamas paprašyti iš atitinkamų jstaigų dokumentų, patvirtinančių jvykio faktą ir aplinkybes, jei tokie dokumentai reikalingi;

35.3. surašęs turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per 2 darbo dienas perduoti Draudėjui sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti jam jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti.

Jeigu, gavus visus Draudiko pateiktame sąraše reikalaujamus dokumentus, paaiškėja, kad šių dokumen- tų jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti nepakanka, Draudikas turi teisę dar kartą, jeigu po jvykio sutarties šalys nesusitarė ko kita, pateikti papildomą dokumentų, reikalingų jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, sąrašą;

35.4. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei drau- dimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pir- majai periodinei draudimo išmokai.

36. Papildomos Draudėjo, Xxxxxxxx ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.

Draudimo rizikos padidėjimo atvejai

37. Draudimo rizikos padidėjimas – tai šiose Taisyklėse, draudimo liudijime ir/ar kituose Draudikui pateiktuose doku- mentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui, pasikeitimas ar atsiradimas, taip pat aplinkybės, apie kurias Xxxxxxxxx, sudarydamas draudimo sutartj, teiravosi pateikdamas Draudėjui klausimus raštu Prašyme sudaryti draudimo sutartj ar/ir teir- audamasis raštu kitokiu būdu. Draudimo rizikos padidėjimu laikoma:

37.1 draudžiamo objekto arba objekto, kuriame yra draudžiamas turtas, turto apsaugos ar priešgaisrinės ap- saugos būklės pablogėjimas.

Turto apsaugos ar priešgaisrinės apsaugos būklės pablogėjimas - ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų jvykęs dalinis arba visiškas priešgaisrinės apsaugos ir/ar turto apsaugos sistemos, jos dalies ar atskirų jos elemen- tų demontavimas, atjungimas, jos dalinis ar visiškas neveikimas, nustatytų techninių parametrų praradimas, nustatytos techninės priežiūros nevykdymas arba nevisiškas vykdymas, jjungimas ar išjungimas ne laiku.

37.2. draudimo sutartyje nurodytos vykdomos veiklos pasikeitimas;

37.3. gamybos procesų, technologijų bei gamybos procese naudojamų medžiagų pakeitimas pavojingesnė- mis; degių ir sprogstamų medžiagų, apie kurias Draudikas nežinojo ar nebuvo informuotas sudarant draudimo sutartj, laikymas (išskyrus kurą, naudojamą pastato šildymui);

37.4. statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų, kuriems reikalingas suderinimas statybos inspekcijoje, vyk-

dymas draudžiamame objekte ar jo artimiausiose prieigose; šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, vėdi- nimo, kondicionavimo sistemos, elektros instaliacijos keitimas, renovavimas, rekonstrukcija; (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje).

37.5. apdrausto turto palikimas be priežiūros (t.y. kai pastatai paliekami neeksploatuojami);

37.6. suvirinimo/karštųjų darbų vykdymas, kurių metu temperatūra pakyla daugiau nei 100°C (išskyrus atvejus, kai Draudikas apie tokių darbų vykdymą buvo raštu informuotas draudimo sutarties sudarymo metu arba tai nurodyta draudimo liudijime); atviros ugnies židinių atsiradimas jmonėje.

Draudimo sutarties nutraukimas ir keitimas

38. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:

38.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba draudimo ri- zika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Šiuo atveju Draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

38.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama Draudiko iniciatyva gavus Draudėjo pritarimą, Draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama Draudėjo iniciatyva, Draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo iš- laidas (25% Draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 150 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj Draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti Draudėjas;

38.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama Draudiko reikalavimu, Draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, Draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos.

Esminiu draudimo sutarties pažeidimu bus laikoma nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą ir Draudiko duotų ir draudimo liudijime jvardintų nurodymų dėl draudimo rizikos sumažinimo nevykdymas.

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama Draudėjo reikalavimu, Draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, Draudėjui grąžinamos už draudimo laikotarpj arba draudimo sąlygų galiojimo lai- kotarpj (tuo atveju, kai draudimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių) sumokėtos draudimo jmokos.

39. Draudimo sutartis nutrūksta:

39.1. Draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

39.2. remiantis Taisyklių 31.1 punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai Draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias Draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;

39.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui (išskyrus atvejus, kai Draudėjo lizingo sutarties pagrindu valdomo drau- dimo objekto nuosavybės teisė pereina iš lizingo davėjo Draudėjui arba jeigu draudimo sutartyje numatyta kitaip). Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

40. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:

40.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui;

40.2. draudimo sutarties šalių sutarimu;

40.3. jsiteisėjus teismo nutarčiai, pagal kurią Draudėjui yra iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla (jei šalys nesutaria kitaip). Draudimo sutartis šiuo atveju pasibaigia nuo pirmos draudimo jmokomis neapmo- kėto periodo dienos;

40.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.

41. Draudikui ir Draudėjui raštu susitarus, draudimo sutartis gali būti pakeista. Susitarimas patvirtinamas išduodant pakeistą draudimo liudijimą.

Nuostolio nustatymas

42. Nuostolj nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš Drau- dėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

43. Pastatų nuostoliu laikoma:

43.1. kai pastatai, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo jvykio buvo sunaikinti - naujų analogiškų pastatų jprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

43.2. kai pastatai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo jvykio buvo sugadinti - šių pastatų (ar jų dalies) remonto kaina;

43.3. kai pastatai, apdrausti likutine verte, dėl draudžiamojo jvykio buvo sunaikinti – šių pastatų likutinė vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjj jvykj;

43.4. kai pastatai, apdrausti likutine verte, dėl draudžiamojo jvykio buvo sugadinti – šių pastatų (ar jų dalies) remonto kaina, jvertinus sugadintų pastatų nusidėvėjimą.

Pastatų metiniai nusidėvėjimo dydžiai priklauso nuo jų paskirties ir statybos būdo ir yra pateikti Taisyklių 1 priede. Jei pastatas po žalos yra remontuojamas ar atstatomas, nusidėvėjimas skaičiuojamas tik sugadinto ar sunaikin- to pastato remontui panaudojamoms medžiagoms, tačiau išmoka negali viršyti pastato likutinės vertės.

44. Įrengimų (išskyrus biuro baldus, kurie naudojami jmonės veikloje) ar specializuotos technikos, nuostoliu laikoma:

44.1. kai jrengimai ar specializuota technika yra apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo jvykio buvo sunai- kinti arba pavogti - naujų analogiškų jrengimų ar specializuotos technikos atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

44.2. kai jrengimai ar specializuota technika yra apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo jvykio buvo suga- dinti – šių jrengimų ar specializuotos technikos remonto kaina;

44.3. kai jrengimai ar specializuota technika yra apdrausti likutine verte ir dėl draudžiamojo jvykio buvo sunaikinti arba pavogti - šių jrengimų ar specializuotos technikos likutinė vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjj jvykj;

44.4. kai jrengimai ar specializuota technika yra apdrausti likutine verte ir dėl draudžiamojo jvykio buvo suga- dinti – šių jrengimų ar specializuotos technikos remonto kaina jvertinus nusidėvėjimą.

Jei jrengimai ar specializuota technika po žalos yra remontuojama ar atstatoma, nusidėvėjimas skaičiuojamas tik sugadintų jrengimų ar specializuotos technikos remontui panaudojamoms medžiagoms ar dalims, tačiau išmoka negali viršyti jrengimo ar specializuotos technikos likutinės vertės.

45. Biuro baldų, kurie prieš jvykstant draudžiamajam jvykiui, buvo naudojami jmonės veikloje, nuostoliu (nepriklau- somai nuo jų nusidėvėjimo) laikoma:

45.1. kai baldai dėl draudžiamojo jvykio buvo sunaikinti arba pavogti - naujų analogiškų baldų atkūrimo (jsigiji- mo) vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

45.2. kai baldai dėl draudžiamojo jvykio buvo sugadinti - jų remonto kaina;

45.3. Taisyklių 45.1 ir 45.2 punktuose išdėstytos nuostatos netaikomos, jei draudimo sutartyje sutarta dėl biuro baldų (ar visų jrengimų) draudimo likutine verte. Šiuo atveju nuostoliai atlyginami kaip nurodyta Taisyklių

44.3 - 44.4 punktuose.

46. Atsargų nuostoliu laikoma:

46.1. kai atsargos dėl draudžiamojo jvykio sunaikintos arba pavogtos – jų atkūrimo vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjj jvykj;

46.2. kai atsargos dėl draudžiamojo jvykio sugadintos – atsargų draudimo vertės ir jų vertės po prekinės išvaiz- dos, vartojamųjų savybių praradimo dėl draudžiamojo jvykio, skirtumas;

47. Investicijų j nuomojamas patalpas nuostoliu laikoma:

47.1. kai patalpų dalys ar elementai (kuriuos Draudėjas xxxxxxxx, suremontavo, jrengė savo lėšomis) dėl draudžiamojo jvykio sunaikinti arba pavogti – jų atkūrimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

47.2. kai patalpų dalys ar elementai (kuriuos Draudėjas xxxxxxxx, suremontavo, jrengė savo lėšomis) dėl draudžiamojo jvykio sugadinti – jų remonto kaina.

48. Turto remonto atveju nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadinto turto atstatymui iki prieš pat jvykj bu- vusios būklės, tačiau ne daugiau nei to turto draudimo vertė ir draudimo suma, buvusi prieš pat draudžiamąjj jvykj.

49. Turto sunaikinimo atveju, nuostolis sumažinamas atėmus po draudžiamojo jvykio išlikusių tinkamų naudoti ap- drausto turto liekanų vertę.

50. Stiklo dūžio draudžiamojo jvykio atveju, nuostoliu yra laikoma naujo tokio pat stiklo bei su juo tiesiogiai susietų objektų atkūrimo vertė, jskaitant darbų, susijusių su sudužusio stiklo pakeitimu, išlaidas, tačiau neviršijant kon- kretaus objekto draudimo vertės ir draudimo sumos.

51. Jeigu buvo draustos investicijos ir:

51.1. draudimo laikotarpio metu už apdraustas investicijas jsigytas turtas jvykus draudžiamajam jvykiui buvo suga- dintas, sunaikintas ar pavogtas, tai nustatant nuostolj laikoma, kad toks turtas apdraustas atkūrimo verte;

51.2. draudimo laikotarpio metu turtas buvo suremontuotas ar rekonstruotas, laikoma, kad kiekvieno suremontuoto ar rekonstruoto objekto (daikto) draudimo suma padidėjo tam objektui (daiktui) realiai padarytų ir dokumentais patvirtintų investicijų suma ir nuostolis apskaičiuojamas atsižvelgus j draudimo sumos padidėjimą dėl investicijų.

52. Draudžiamojo jvykio atveju, jei būtina, atlyginamos papildomos išlaidos, neviršijančios 1% viso apdrausto turto drau- dimo sumos, draudžiamojo jvykio vietai sutvarkyti ar išvalyti, atsiradusioms liekanoms pašalinti, tačiau neviršijant kon- krečioje draudimo vietoje (konkrečiu adresu) esančio apdrausto turto draudimo sumos. Nevisiško draudimo atveju papildomos išlaidos atlyginamos proporcingai apdrausto turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.

Išlaidų dalis, viršijanti 1% apdrausto turto draudimo sumos (arba viršijanti konkrečioje draudimo vietoje esančio apdrausto turto draudimo sumą), bus atlyginama tik tuo atveju, kai dėl tokių papildomų išlaidų draudimo bus pa- pildomai susitarta draudimo sutartyje. Šiuo atveju papildomos išlaidos atlyginamos neatsižvelgiant j apdrausto turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.

53. Pridėtinės vertės mokestis (toliau tekste – PVM) jtraukiamas j nuostolio sumą tik tuomet, jei jis buvo jtrauktas j turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartj ir negali būti sugrąžintas iš biudžeto.

54. Draudikas neatsako už nežymius (kosmetinius) spalvos, atspalvio ar kokybės neatitikimus tarp suremontuotos

ir likusios pastato (patalpos) ar apdrausto daikto dalies.

Draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas

55. Draudimo išmoka už sugadintą, sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, jvertinus dvigubą draudimą, nevisišką draudimą (išskyrus atvejus, kai draudžiama pirmąja rizika) bei kitus draudimo išmokos mažinimo pa-

grindus, numatytus šiose taisyklėse ir (ar) draudimo sutartyje. Iš apskaičiuotos mokėtinos draudimo išmokos at- imama besąlyginės išskaitos suma. Bet kuriuo atveju draudimo išmoka už kiekvieną apdraustą objektą (daiktą) neviršija to objekto (daikto) draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą.

Xxx Xxxxxxxxx sutikus Draudikas vykdo ar organizuoja visus apdrausto objekto atkūrimo darbus, Draudėjas atly- ginant trečiajai šaliai už šiuos darbus dalyvauja sumos dydžiu, lygiu besąlyginei išskaitai.

Draudimo išmoka Draudėjui apskaičiuojama remiantis šiais principais:

55.1. kai turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir per sutarties galiojimo laikotarpj ap- drausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

55.2. kai turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma, ir per sutarties galiojimo laikotarpj ap- drausto turto vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro drau- dimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj.

Ši nuostata negalioja jeigu buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą.

Didesnis nei 10% draudimo vertės ir draudimo sumos skirtumas gali būti toleruojamas ir nevisiško draudi- mo nuostatos (t.y. kai atsižvelgiama j turto draudimo sumos ir vertės prieš pat draudžiamąjj jvykj, santykj) apskaičiuojant draudimo išmoką gali būti netaikomos:

55.2.1. jei draudimo sutartyje buvo susitarta dėl investicijų draudimo ir sugadinto ar sunaikinto turto vertė draudimo sutarties galiojimo metu buvo padidinta realiai padarytų investicijų suma.

Šiuo atveju apskaičiuojant išmoką laikoma, kad tokio turto draudimo suma yra padidinta pride- dant realiai padarytų investicijų sumą (pridedamų investicijų suma negali viršyti draudimo liudiji- me nurodytos „Investicijų“ draudimo sumos).

Jeigu objekto (ar daikto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj buvo daugiau nei 10% didesnė už tokiu būdu padidintą objekto (daikto) draudimo sumą, draudimo išmoka apskaičiuo- jama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro dėl investicijų padidinta objekto (daikto) draudimo suma nuo jo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj.

55.2.2. jeigu sunaikinamas ar sugadinamas jrengimas ar specializuotos technikos vienetas, kuris buvo apdraustas atkūrimo verte ir kuriam draudimo sutartyje buvo nurodyta „vertės padidėjimo dėl infliacijos“ suma.

Šiuo atveju apskaičiuojant išmoką laikoma, kad tokio jrengimo ar specializuotos technikos vie- neto draudimo suma yra padidinta pridedant draudimo sutartyje nurodytą „vertės padidėjimo dėl infliacijos“ sumą.

Jeigu jrengimo (ar specializuotos technikos vieneto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj buvo daugiau nei 10% didesnė už tokiu būdu padidintą jrengimo (ar specializuotos technikos vieneto) draudimo sumą, draudimo išmoka apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro padidinta jrengimo ar specializuotos technikos vieneto draudimo suma nuo jo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj.

55.2.3. jeigu sunaikinamas ar sugadinamas vienas ar keli jrengimai (ar specializuotos technikos vie- netai), kurie buvo apdrausti atkūrimo verte ir draudimo sutartyje buvo nurodyta bendra „vertės padidėjimo dėl infliacijos“ suma jrengimų (ar specializuotos technikos) grupei, esančiai tam tikru draudimo vietos adresu (ar adresais).

Šiuo atveju apskaičiuojant išmoką laikoma, kad kiekvieno atskiro jrengimo (ar specializuotos technikos vieneto), apdrausto atkūrimo verte, draudimo suma yra padidinta proporcingai nurody- tos „vertės padidėjimo dėl infliacijos“ ir jrengimų (ar specializuotos technikos) grupės, esančios tuo adresu, atkūrimo vertės santykiui.

Jeigu jrengimo (ar specializuotos technikos vieneto) draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj buvo daugiau nei 10% didesnė už tokiu būdu padidintą jrengimo (ar specializuotos technikos vieneto) draudimo sumą, draudimo išmoka apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro padidinta jrengimo ar specializuotos technikos vieneto draudimo suma nuo jo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj.

55.2.4. jei draudimo sutartyje buvo numatyta „atsargų padidėjimo piko laikotarpiu“ suma ir atsargos

sunaikinamos ar sugadinamos draudimo sutartyje nurodytu piko laikotarpiu.

Šiuo atveju apskaičiuojant išmoką laikoma, kad atsargų draudimo suma yra padidinta pridedant

„atsargų padidėjimo piko laikotarpiu“ sumą.

Jeigu atsargų draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj buvo daugiau nei 10% didesnė už tokiu būdu padidintą atsargų draudimo sumą, draudimo išmoka apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro padidinta atsargų draudimo suma nuo jų vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj.

55.3. kai turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma - proporcingai turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.

Ši nuostata negalioja, kai draudimo sutartyje yra susitarta dėl „vertės padidėjimo (vertės apskaičiavimo paklaidos)“ draudimo. Tokiu atveju apskaičiuojant išmoką už turtą, kuris apdraustas mažesne draudimo suma nei draudimo vertė, laikoma, kad skirtumas tarp turto draudimo vertės ir turto draudimo sumos kompensuojamas pridedant prie draudimo sumos dalj ar visą „vertės padidėjimo (vertės apskaičiavimo paklaidos)“ draudimo sumą, reikalingą skirtumui padengti.

Jeigu „vertės padidėjimo (vertės apskaičiavimo paklaidos)“ draudimo sumos susidariusiam skirtumui tarp turto (objekto) draudimo vertės ir draudimo sumos kompensuoti nepakanka, draudimo išmoka apskai- čiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro padidinta turto draudimo suma (gauta prie turto draudimo sumos pridėjus „vertės padidėjimo (vertės apskaičiavimo paklaidos)“ draudimo sumą) nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjj jvykj.

55.4. už objektus, kurie apdrausti jų draudimo sumą nustatant pirmosios rizikos principu (Taisyklių 6.1-6.7 punktai), draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atitinkamai objektų grupei nurodytos draudimo sumos ar atskiro objekto (daikto) draudimo vertės, buvusios prieš pat drau- džiamąjj jvykj. Šiuo atveju negalioja nevisiško draudimo nuostatos, t.y. neatsižvelgiama j turto draudimo sumos ir vertės prieš pat draudžiamąjj jvykj, santykj.

55.5. maksimali draudimo išmoka vienam jvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui dėl „elektronikos gedimų” rizikos negali viršyti draudimo liudijime nurodyto elektronikos gedimų rizikai taikomo draudimo išmo- kos limito ir/ar konkretaus sunaikinto ar sugadinto objekto (daikto) atkūrimo vertės (kai tokio objekto (daikto) nusidėvėjimas neviršija 70%) arba likutinės vertės (kai tokio objekto (daikto) nusidėvėjimas viršija 70%).

56. Draudimo išmoka mokama vadovaujantis Draudėjo pateiktais nuostolio dydj bei atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais ir su Draudiku suderintais dokumentais (atstatymo (remonto) sąmatomis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudžiamojo jvykio metu turtą ir kt. dokumen- tais) ir/ar Draudiko atliktu vertinimu.

Nuostoliai dėl sunaikinto turto atlyginami atkūrimo verte, jei Draudėjas tokj turtą atstato ne vėliau nei per 3 metus skaičiuojant nuo draudžiamojo jvykio dienos.

56.1 Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka už sunaikintus ar sugadintus pastatus (ar investicijas j nuomojamas patalpas) mokama tik Draudėjui pastačius tos pačios rūšies ir paskirties pastatus ankstesnėje jų buvimo vietoje arba tuos pastatus (patalpas) suremontavus, pakeitus sugadintus pastatų elementus (jrenginius).

Jeigu atstatyti sunaikintų pastatų ankstesnėje vietovėje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai užtenka, kad pastatai bus pastatyti kitoje Lietuvos vietoje.

Draudikas ir Draudėjas gali susitarti, kad vietoje sunaikintų, sugadintų pastatų, Draudėjas jsigis kitos paskirties ir kokybės pastatus.

Kai draudimo sutartis sudaryta juridinio asmens naudai, sunaikintas, sugadintas pastatas ne būtinai turi būti atstatytas. Draudimo išmoka asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, gali būti išmokėta ta verte, kuria buvo sudaryta draudimo sutartis. Ši sąlyga galioja tik kai naudos gavėjas yra Draudėjo kredito davėjas ar lizingo bendrovė.

56.2. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka už sunaikintus ar sugadintus jrengimus, specializuotą techniką ir atsargas mokama tik Draudėjui:

- jsigijus tos pačios rūšies ir paskirties specializuotą techniką ar gamybinius jrengimus, kurie buvo sunaikinti arba dingę. Esant išankstiniam Draudiko sutikimui, pakanka jsigyti naudotus tos pačios rūšies jrengimus ar specializuotą techniką, tinkamą naudoti gamyboje.

- nusipirkus arba pasigaminus tos pačios rūšies atsargas, kurios buvo sunaikintos arba dingusios.

56.3. Jeigu Draudėjas nesutinka atstatyti (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodo, kad atstatys sunaikintą, sugadintą turtą (nepateikia atstatymo/remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų), draudimo išmoka apskaičiuoja- ma atsižvelgiant j tokio turto nusidėvėjimą (likutine verte) arba pastatų nuostolio atveju mokant tiesiogi- nes atstatymo išlaidas (jei jos yra mažesnės nei pastatų likutinė vertė).

Tiesiogines atstatymo išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingų materialinių bei darbo išteklių (statybos resursų), t.y. medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos bei darbo užmokesčio, vertė ir kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios numatytos statybų vietos jrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlai- dos, socialinio draudimo mokesčiai.

57. Draudėjas privalo suderinti su Draudiku (jei jis to reikalauja), kokia jmonė atliks sunaikinto ar sugadinto turto, už kurj turi būti mokama draudimo išmoka, projektavimo, statybos, gamybos ar remonto darbus. Draudikas turi teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.

58. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valdžios institucijos ar kiti asmenys. Jeigu Drau- dėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų ar kitų asmenų, Draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti Draudikui išmokos dalj, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų asmenų.

59. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudžiamojo jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.

Jeigu draudžiamojo jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė, nei draudimo suma išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis už draudimo laikotarpj (arba draudimo sąlygų galiojimo laikotarpj, kai draudimo laikotarpis yra ilgesnis nei 12 mėnesių) draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.

60. Draudikas moka Draudėjui išmoką Taisyklių 35.4 punkte nurodytais terminais. Draudikas turi teisę atidėti drau- dimo išmokos išmokėjimą:

60.1. kol Draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;

60.2. jei Draudėjui ir/ar su juo susijusiems asmenims dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiš- kiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos.

61. Jei jvykis yra draudžiamasis, o Draudėjas ir Draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo pa- geidavimu Draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

62. Draudėjas ir Draudikas gali samdyti ekspertus ir remtis jų išvadomis, nustatant jvykio priežastis ir/ar nuostolio dydj. Ekspertais negali būti samdomi asmenys, kurie yra Draudėjo ar Draudiko konkurentai ar turi su jais verslo ryšių. Jei ekspertas samdomas šalių sutarimu – eksperto išlaidas apmoka abi draudimo sutarties šalys per pusę.

Jei dėl eksperto šalys nesutaria ir/ar samdo kiekviena atskirą ekspertą – eksperto išlaidas apmoka jj samdanti šalis. Esant dviejų ekspertų skirtingoms išvadoms, sprendimą priima nepriklausomas ekspertas, kurio išlaidas apmo- ka abi draudimo sutarties šalys per pusę.

Draudimo išmokos nemokėjimo ir mažinimo atvejai

63. Draudimo išmoka nemokama:

63.1. jeigu Draudėjas, su Draudėju susiję asmenys arba naudos gavėjas bandė suklaidinti Draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, ar ėmėsi veiksmų nepagrjstai gauti ar padidinti draudimo išmoką;

63.2. jei vagystės ar apiplėšimo fakto nepatvirtina policija, o taip pat už tuos daiktus, apie kurių dingimą drau- džiamojo jvykio metu Draudėjas nepranešė policijai;

63.3. už pastatus, kurie pastatyti be leidimo ir suderinto projekto, kai to reikalauja Lietuvos Respublikos jstatymai.

64. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:

64.1. jeigu Draudėjas nepranešė Draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, ko pasėkoje buvo patirti ar padi- dėjo nuostoliai;

64.2. jeigu Draudėjas nevykdė Draudiko duotų ir draudimo liudijime jvardintų nurodymų dėl draudimo rizikos sumažinimo;

64.3. jeigu Draudėjas ar su Draudėju susiję asmenys dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklių

33.4 ir 33.5 punktuose numatytas pareigas, ko pasėkoje buvo patirti ar padidėjo nuostoliai;

64.4. jei Draudėjas ar su Draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už pa- darytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl Draudėjo ar su Draudėju susijusių asmenų kaltės;

64.5. jeigu draudžiamojo jvykio metu nesuveikė draudimo sutartyje nurodytos turto apsaugos priemonės;

64.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

65. Neatlyginama:

65.1. nuostoliai, kilę todėl, kad Draudėjas ar su Draudėju susiję asmenys nesiėmė, nors galėjo imtis priemonių gelbėti apdraustą turtą draudžiamojo jvykio metu ir po jo, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti tolesnio gadinimo;

65.2. nuostoliai, kurie paaiškėja turto inventorizacijos, turto surašymo metu ir nėra draudžiamųjų jvykių pasekmė;

65.3. išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus.

Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

66. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.

67. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas Draudikas privalo informuoti Draudėją prieš 2 mėnesius.

68. Jeigu Draudėjas nesutinka su Draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių 38.2 b)

punkte nustatyta tvarka.

Ginčų tarp Draudėjo ir Draudiko sprendimas

69. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respu- blikos teismuose.

70. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir Draudiko kilusių ginčų.

71. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

Draudimo sutarčiai taikoma teisė

72. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

Pranešimai

73. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.

74. Pranešimas, išsiųstas paprastu arba elektroniniu laišku draudimo liudijime nurodytu Draudėjo adresu, perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu Draudėjo fakso numeriu arba perduotas E-pay sistema, jei Drau- dėjas pasirinko tokj pranešimų gavimo būdą, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

AB „Lietuvos draudimas”

valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

DRAUDIMO APSAUGOS IŠPLĖTIMAI

Visų rizikų draudimo išplėtimas Nr.68-1A

Jei draudimo sutarčiai taikomas šis draudimo apsaugos išplėtimas, Taisyklių „Draudimo sąlygų“ skyrius „Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai“ (Taisyklių „Draudimo sąlygų“ 11-15 punktai) keičiamas j išdėstytą žemiau.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai

1. Draudimo apsauga apdraustajam turtui apima bet kokius šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo jvykius, staiga ir netikėtai jvykusius draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus jvykius, nurodytus šio skyriaus 2 punkte arba draudimo sutartyje.

2. Draudimo išmoka nemokama (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta kitaip), jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudžiamieji jvykiai):

2.1. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, rūdijimo, natūralaus nusidėvėjimo, puvimo, grybelio, pelėsių, atmosferinės drėgmės, temperatūros pokyčių, susitraukimo, išblukimo, išgaravimo, svorio netekimo, su- sislėgimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo, neapsaugojimo nuo šviesos ar skysčių, dažų sluoks- nio pakenkimo, paviršinių jdubų susidarymo), išskyrus tuos atvejus, kai dėl jų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudžiamasis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);

2.2. pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo, skilimo ar kitų pastato defektų dėl:

2.2.1 apdraustame pastate/patalpoje vykdytų arba vykdomų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio re- monto darbų;

2.2.2. už apdrausto pastato/patalpos ribų vykdytų arba vykdomų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbų;

2.2.3. projektavimo/statybos klaidų ir broko.

Projektavimo klaidos – tai statinio projektuotojo statybos techninių reglamentų reikalavimų pa- žeidimai statinio projekto (techninio ir/ar darbo projekto) sprendiniuose.

Statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techni- nių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomendacijų, dėl ko pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.

2.3. vabzdžių, graužikų ir kitokių parazitų, gyvūnų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai dėl vabzdžių, graužikų, kitokių parazitų, gyvūnų poveikio jvyko draudimo sutartyje jvar- dintas draudžiamasis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);

2.4. karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, riaušių ir pan.), ypatingosios padėties jvedimo, diversijos, lokauto;

2.5. teroristinio akto;

Teroristiniu aktu, jskaitant bet neapsiribojant, laikomas bet kurio asmens ar grupės(-ių) asmenų, veikian- čių savarankiškai, ar bet kokios organizacijos(-ų), ar vyriausybės(-ių) vardu, ar susijusių su jomis, jėgos ar prievartos panaudojimas ir/arba grasinimas tai padaryti dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų ir priežasčių, jskaitant pastangas daryti jtaką bet kuriai vyriausybei ir/arba jbauginti visuomenę ar bet kurią visuomenės dalj.

2.6. turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

2.7. radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; branduolinių re- akcijų (tokių kaip branduolio dalijimasis, branduolio sintezė ir radioaktyvus skilimas), jų tiesioginio ar ne- tiesioginio poveikio turtui, nesvarbu, ar nuostoliai ir sugadinimai jvyksta karo ar taikos metu, tačiau išlyga netaikoma ir nuostoliai atlyginami, jeigu jie kilo dėl branduolinių reakcijų ar vyksta ryšium su branduolinė- mis reakcijomis, naudojamomis jprastiems gamybiniams, medicinos ar mokslo tikslams, nesusijusiems su branduolinėmis reakcijomis bet kokiuose reaktoriuose ar greitintuvuose;

2.8. žemės drebėjimo ar bet kokio seisminio aktyvumo pasireiškimo;

2.9. neteisingo (netinkamo) duomenų ar elektroninio duomenų apdorojimo priemonių bei programų naudoji- mo, kompiuterinių virusų atakų, apsirikimų pakeičiant ar papildant duomenis Draudėjo elektroninio duo- menų apdorojimo sistemoje.

Duomenų apdorojimo sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, pro- graminė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių);

2.10. natūralaus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi, skilimo;

2.11. Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios;

2.12. požeminių vandenų lygio pasikeitimo;

2.13. vandens, sniego, purvo patekimo j apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus potvynio padarytus nuostolius ir tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų pastatams;

2.14. sprogimo panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atliekant kasybos, statybos, remonto, griovimo, demontavimo darbus);

2.15. skysčių ištekėjimo ar išsiliejimo neapšildomose patalpose dėl šalčio sprogus (plyšus) jrengimams, tal- pykloms, vamzdynams, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprogimas (plyšimas) kilo dėl staigaus ir netikėto šilumos tiekimo sutrikimo ar kitų aplinkybių, kurių nekontroliuoja Draudėjas ar su juo susiję asmenys;

2.16. šilumos poveikio lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan. gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;

2.17. trūkumų ir defektų, apie kuriuos Draudėjas ar su juo susiję asmenys žinojo arba privalėjo žinoti;

2.18. klaidų eksploatuojant;

2.19. sugadinus (sunaikinus) objektą, kuris yra apdorojamas gamybinio (technologinio) proceso metu;

2.20. klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba jstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, rangovas, tiekėjas, pardavėjas, montavimo darbus atliekanti jmonė, garantinj ar techninj aptarnavimą vykdanti jmonė;

2.21. šių Draudėjo veiksmų, susijusių su jrengimų valdymu:

2.21.1. klaidingo jrengimų valdymo, išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties jvyko draudžiamasis jvykis ir buvo sugadintas ar sunaikintas kitas apdraustas turtas (atlyginami tik kitam apdraustam turtui padaryti nuostoliai);

2.21.2. klaidingo jrenginių, atliekančių prevencines ar jspėjamąsias, ar žalą mažinančias, ar priešgaisri- nes, ar turto saugos funkcijas, valdymo;

2.21.3. jrengimų projektinio apkrovimo sąmoningo viršijimo.

2.22. turto pametimo, dingimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo, vagystės be jsibrovimo ar plėši- mo požymių, sukčiavimo, t.y. apdrausto turto užvaldymo arba teisės j tą turtą jsigijimo apgaule ar piktnau- džiaujant pasitikėjimu bei to turto nepaaiškinamo ar dėl nenustatytų priežasčių dingimo (nepastebėtos vagystės), tačiau nuostoliai dėl vagystės su jsibrovimu, plėšimo bei vandalizmo, kurie apibrėžiami Taisy- klių dalies „Draudimo sąlygos“ 11.4 punkte yra atlyginami;

2.23. jrengimų vidinių elektroninių ir (ar) vidinių mechaninių gedimų, išskyrus atvejus, kai šių priežasčių jvyko draudžiamasis jvykis ir buvo sugadintas ar sunaikintas kitas apdraustas turtas (atlyginami tik kitam ap- draustam turtui padaryti nuostoliai);

2.24. trumpo sujungimo, viršjtampių, elektros jtampos svyravimų ar indukcijos, išskyrus:

- kai apdrausti objektai sunaikinami ar sugadinami dėl tiesioginio žaibo jtrenkimo;

- kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sunaikino, sugadino kitą apdraustą turtą (tačiau nuostoliai jrengimams, kuriuose kilo trumpas sujungimas, viršjtampiai, elektros jtampos svyravimai ar indukcija ir kurie buvo gaisro kilimo priežastimi, neatlyginami);

- kai jrengimų draudimui papildomai pasirenkamas draudžiamasis jvykis „elektronikos gedimai” (pa- gal Taisyklių 11.10 punktą).

2.25. duomenų vagystės ar dingimo arba piktybinio duomenų ir/arba programinės jrangos pažeidimo dėl nej- galioto priėjimo prie duomenų sistemos, programinės jrangos manipuliacijos, kompiuterinių virusų ar kitų kenksmingų programų, bet kokių duomenų ir/arba programinės jrangos sutrikimų, nesuderinamumo ar perkrovimo; tačiau jei dėl to padaroma žala kitam apdraustam turtui, kitur nenumatyta kaip išimtis, pase- kminiai nuostoliai yra atlyginami;

3. Taip pat neatlyginama:

3.1. nuostoliai dėl verslo nutrūkimo (tokie nuostoliai atlyginami draudžiant AB „Lietuvos draudimas” Verslo nutrūkimo draudimo taisyklių sąlygomis), kitos negautos pajamos bei neturtinė žala, netiesioginiai nuos- toliai, prastovos, rinkos praradimas;

3.2. nuostoliai dėl statybos, montavimo, išmontavimo, bandymo, testavimo ir (ar) jvedimo j eksploataciją darbų tiek atstatomam/ montuojamam turtui, tiek kitam apdraustam turtui, išskyrus atvejus, kai nuostoliai atsitinka šių darbų metu atstatant apdraustą turtą pagal šio draudimo apsaugos išplėtimo sąlygas, kai tai yra tiesioginė pasekmė jvykio, šiame draudimo išplėtime nejvardinto kaip nedraudžiamasis;

3.3. išlaidos, susiję su periodine (kasdienine, kasmėnesine, kasmetine ir pan.) turto priežiūra ar technine priežiūra, reguliavimu ar patikra, su šiais darbais susijusių detalių pakeitimu ar remontu;

3.4. bet kokios išlaidos atstatyti duomenų laikmenas, duomenis ar išlaidos duomenų atgaminimui, net jei duomenys ar duomenų laikmenos buvo prarasti dėl draudžiamojo jvykio;

3.5. išlaidos, baudos ar kaštai, patirti ir paskirti Draudėjui vyriausybinės institucijos, teismo ar kitų valdžios or- ganų nurodymu dėl padarytos žalos aplinkai, jskaitant bet neapsiribojant išsiliejimu, tarša ar užteršimu;

3.6. už estetinio pobūdžio defektus, tokius, kaip jbrėžimai ant dažytų, poliruotų ar emaliuotų paviršių.

3.7. už nuostolius, kurie atsitinka dėl konkrečios rizikos, jvardintos Taisyklių 11 skyriaus punktuose kaip drau- džiamasis jvykis (jskaitant ir nuostolių neatlyginimą pagal tą patj punktą), kai draudimo liudijime nurodyta, jog nuo šios rizikos draudimo sutartimi objektai (visi arba tik atskirai nurodyti) yra neapdrausti.

AB „Lietuvos draudimas”

valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Įrengimų gedimų draudimo išplėtimas Nr.68-1B

Jei draudimo sutarčiai taikomas šis draudimo apsaugos išplėtimas, gamybiniams jrengimams, nurodytiems draudimo liu- dijimo priede ,,Įrengimų gedimų draudimas”, papildomai galioja žemiau nurodyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai.

Draudimo objektas

1. Draudžiami draudimo sutarties priede „Įrengimų gedimų draudimas” nurodyti nuosavybės, naudojimo ar valdy- mo teise Draudėjui priklausantys gamybiniai jrengimai.

Gamybiniai jrengimai – tai visų rūšių jrengimai, mašinos, aparatai ar jrenginiai, naudojami produkcijos gamyboje ir/ar produkcijos saugojimui, bei tokių jrengimų ir mašinų valdymą užtikrinanti elektroninė jranga. Tai gali būti jrengimai energijai gaminti (garo katilai, turbinos, generatoriai ir kt.), energijos skirstymo jrengimai ir mašinos (transformatoriai, aukštosios ar žemosios jtampos jrenginiai) bei visos gamybinės ir pagalbinės mašinos (metalo apdirbimo, audimo ir kitokios staklės, popieriaus gamybos mašinos, maišyklės, siurbliai, kompresoriai ir kt.).

2. Draudikui ir Xxxxxxxxx susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje, papildomai gali būti apdrausta:

2.1. papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti;

Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti - išlaidos, skirtos draudimo vietai sutvarkyti ir išvalyti (t.y. nugriauti/demontuoti išlikusj turtą (jo dalj), sukrauti jj toje pačioje teritorijoje arba nugabenti iki artimiausio sąvartyno ir pan.) po draudžiamojo jvykio.

Iki draudimo sumos, nurodytos papildomoms išlaidoms draudimo sutartyje, atlyginamos išlaidos, kurių suma viršija 1% apdraustų gamybinių jrengimų draudimo sumos konkrečioje draudimo vietoje (papildo- mos išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% apdraustų gamybinių jrengimų draudimo sumos konkrečioje draudimo vietoje, yra atlyginamos visais atvejais, be atskiro Draudėjo ir Draudiko susitarimo).

2.2. darbų paspartinimo išlaidos;

Darbų paspartinimo išlaidos – pagrjstos išlaidos, patirtos siekiant atstatyti sunaikintą ar sugadintą turtą po draudžiamojo jvykio, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, ne darbo ir poilsio dienomis, viršvalan- dinj darbą, greitesnj krovinių pristatymą (jskaitant krovinių pristatymą oro transportu).

2.3. pastatų statybos/remonto išlaidos, patirtos dėl apdraustų jrengimų gedimų;

Pastatų statybos/remonto išlaidos, patirtos dėl apdraustų jrengimų gedimų – tai neišvengiamos pastatų statybos/remonto išlaidos, patiriamos atstatant ar remontuojant apdraustus jrengimus jvykus draudžia- majam jvykiui;

2.4. tepalinis ar dujinis apdraustų transformatorių turbinų, kondensatorių, elektros perjungiklių pripildymas.

3. Papildomai draudžiamų objektų, nurodytų Taisyklių „Įrengimų gedimų draudimo išplėtimo Nr.68-1B” 2.1-2.4 punktuose, draudimo suma nustatoma pirmosios rizikos principu ir yra nurodoma draudimo sutartyje. Draudimas pirmąja rizika – tai Draudiko atsakomybės ribojimas Draudėjo pasirinkta draudžiamo turto draudimo suma. Draudžiamojo jvykio atveju žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, neatsižvel- giant j draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.

Draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai

4. Draudikas atlygina Draudėjui gamybinių jrengimų, esančių draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje, su- naikinimo ar sugadinimo nuostolius dėl vidinių elektroninių ir (ar) vidinių mechaninių gedimų (jei šie draudžiamieji jvykiai pasirinkti draudimo sutartyje) esant bet kokioms priežastims, išskyrus nurodytas „Įrengimų gedimų drau- dimo išplėtimo Nr.68-1B” 5 ir 6 punkte, bei jvardintas draudimo sutarties sąlygose kaip nedraudžiamieji jvykiai.

5. Draudimo išmoka nemokama (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta kitaip), jeigu apdrausti gamybi- niai jrengimai buvo sunaikinti ar sugadinti vidiniams elektroniniams ir (ar) vidiniams mechaniniams gedimams atsiradus dėl (nedraudžiamieji jvykiai):

5.1. bet kokių jvykių, kurie yra draudžiamieji pagal Taisyklių „Draudimo sąlygų” skyrių „Draudžiamieji ir ne- draudžiamieji jvykiai” arba „Visų rizikų draudimo išplėtimą Nr.68-1A” ;

5.2. visiško ar dalinio darbų nutraukimo;

5.3. trūkumų ir defektų, apie kuriuos Draudėjas ar su juo susiję asmenys žinojo arba privalėjo žinoti;

5.4. klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba jstatymuose nustatyta tvarka atsako gamintojas, rangovas, tiekėjas, pardavėjas, montavimo darbus atliekanti jmonė, garantinj ar techninj aptarnavimą vykdanti jmonė;

5.5. gamybos klaidų ar nekokybiškų medžiagų gaminant Įrangą panaudojimo, jei jrengimai buvo jsigyti ne nauji arba perkant naują jrengimą buvo atsisakyta suteikti ne trumpesnj nei 1 metams garantinj laikotarpj;

5.6. nuolat veikiančių eksploatacijos faktorių, t.y. sudilimo, korozijos, rūdijimo, erozijos, kavitacijos, oksidaci- jos, bet kurios gamybinio jrengimo dalies sugadinimo ar susidėvėjimo, sukelto jprastų darbo ar bet kurių kitų ilgalaikių cheminio ar atmosferinio poveikio sąlygų, per didelio rūdžių, purvo (dumblo), garo katilų nuovirų ar kitų nuosėdų sluoksnio susidarymo;

5.7. jrengimų projektinio apkrovimo sąmoningo viršijimo, naudojimo ne pagal paskirtj arba eksploatavimo tuomet, kai jrengimas yra techniškai netvarkingas ir/ar jam buvo būtinas remontas;

5.8. netinkamų darbo (eksploatacijos) sąlygų susidarymo gamybinius jrengimus tikrinant, eksperimentuojant arba bandant;

5.9. vandens, sniego, purvo patekimo j apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris);

5.10. žemės drebėjimo ar bet kokio seisminio aktyvumo pasireiškimo;

5.11. karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, riaušių), ypatingosios padėties jvedimo, diversijos, lokauto;

5.12. teroristinio akto;

Teroristiniu aktu, jskaitant bet neapsiribojant, laikomas bet kurio asmens ar grupės(-ių) asmenų, veikian- čių savarankiškai, ar bet kokios organizacijos(-ų), ar vyriausybės(-ių) vardu, ar susijusių su jomis, jėgos ar prievartos panaudojimas ir/arba grasinimas tai padaryti dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų ir priežasčių, jskaitant pastangas daryti jtaką bet kuriai vyriausybei ir/arba jbauginti visuomenę ar bet kurią visuomenės dalj.

5.13. turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

5.14. radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; branduolinių re- akcijų (tokių kaip branduolio dalijimasis, branduolio sintezė ir radioaktyvus skilimas), jų tiesioginio ar ne- tiesioginio poveikio turtui, nesvarbu, ar nuostoliai ir sugadinimai jvyksta karo ar taikos metu, tačiau išlyga netaikoma ir nuostoliai atlyginami, jeigu jie kilo dėl branduolinių reakcijų ar vyksta ryšium su branduolinė- mis reakcijomis, naudojamomis jprastiems gamybiniams, medicinos ar mokslo tikslams, nesusijusiems su branduolinėmis reakcijomis bet kokiuose reaktoriuose ar greitintuvuose;

5.15. duomenų vagystės ar dingimo arba piktybinio duomenų ir/arba programinės jrangos pažeidimo dėl nej- galioto priėjimo prie duomenų sistemos, programinės jrangos manipuliacijos, kompiuterinių virusų ar kitų kenksmingų programų, bet kokių duomenų ir/arba programinės jrangos sutrikimų, nesuderinamumo ar perkrovimo;

5.16. neteisingo (netinkamo) duomenų ar elektroninio duomenų apdorojimo priemonių bei programų naudoji- mo, kompiuterinių virusų atakų, apsirikimų pakeičiant ar papildant duomenis Draudėjo elektroninio duo- menų apdorojimo sistemoje;

Duomenų apdorojimo sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, pro- graminė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių);

5.17. Draudėjo, su Draudėju susijusių asmenų, naudos gavėjo tyčios.

6. Taip pat neatlyginama:

6.1. nuostoliai, jei sunaikinamos ar sugadinamos tik jrengimų dalys, tokios kaip:

- visų rūšių keičiami instrumentai (grąžtai, trupinimo plaktai, liejimo modeliai ir formos, peiliai, rėžtuvai, pjūklai, abrazyviniai diskai, štampai, matricos ir kt.);

- detalės, kurios pagal savo paskirtj ir/ar darbo pobūdj labai dyla ar linkusios kitaip greitai nusidėvėti (konvejerių juostos, sietai, žarnos, guminės, tekstilinės ar plastmasinės futeruotės ir juostos, šepe- čiai, guminės padangos, trosai, vielos, grandinės, diržai bei stiklinės, porcelianinės ar keraminės detalės ir kt.);

- katilų, krosnių ar rezervuarų plytinės futeruotės, pamatai, krosnių grotelės, degiklių tūtos;

- kuras, filtrų užpildas, šaldymo agentas, valymo medžiagos, tepalai, alyvos užpildas;

- katalizatoriai, chemikalai, kontaktinės medžiagos (reguliuojančios kitų medžiagų tarpusavio veikimą);

6.2. nuostoliai, atsiradę naudojant apdraustą gamybinj jrengimą po jvykio, bet dar neatlikus viso remonto, kuris garantuotų jo normalų (t.y. gamintojo ar tiekėjo nustatytą) veikimą;

6.3. nuostoliai dėl verslo nutrūkimo (tokie nuostoliai atlyginami draudžiant AB ”Lietuvos draudimas” Verslo nutrūkimo draudimo taisyklių sąlygomis), kitos negautos pajamos bei neturtinė žala, netiesioginiai nuos- toliai, prastovos, rinkos praradimas;

6.4. išlaidos, susiję su periodine (kasdienine, kasmėnesine, kasmetine ir pan.) turto priežiūra ar technine priežiūra, reguliavimu ar patikra, su šiais darbais susijusiu detalių pakeitimu ar remontu ir pan.;

6.5. bet kokios išlaidos atstatyti duomenų laikmenas, duomenis ar išlaidos duomenų atgaminimui, net jei duomenys ar duomenų laikmenos buvo prarasti dėl draudžiamojo jvykio;

6.6. išlaidos, baudos ar kaštai, patirti ir paskirti Draudėjui vyriausybinės institucijos, teismo ar kitų valdžios or- ganų nurodymu dėl padarytos žalos aplinkai, jskaitant bet neapsiribojant išsiliejimu, tarša ar užteršimu;

6.7. už estetinio pobūdžio defektus, tokius, kaip jbrėžimai ant dažytų, poliruotų ar emaliuotų paviršių.

AB „Lietuvos draudimas”

valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Taisyklių 1 priedas

Metinis pastatų nusidėvėjimas

Pastato paskirtis/ sienų statybos būdas	Kasmetinis nusidėvėjimo dydis, %
1. Administracinė, biurų
Mūras: plytos, gelžbetonio plokštės	0,8
Blokeliai: blokeliai, monolitinis betonas	0,8
Metalas: metalas, plastikas, stiklas su karkasu	2,0
Rąstai: rąstai, rąstai apmūryti	1,5
Medis: medis, mediniai skydai su karkasu	2,5
2. Viešbučių
Mūras: plytos, gelžbetonio plokštės	0,8
Blokeliai: blokeliai, monolitinis betonas	0,8
Metalas: metalas, plastikas, stiklas su karkasu	2,0
Rąstai: rąstai, rąstai apmūryti	1,5
Medis: medis, mediniai skydai su karkasu	2,5
3. Prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo, mokslo, poilsio, sporto, kultūros, transporto
Mūras: plytos, gelžbetonio plokštės	0,8
Blokeliai: blokeliai, monolitinis betonas	0,8
Metalas: metalas, plastikas, stiklas su karkasu	2,0
Rąstai: rąstai, rąstai apmūryti	1,5
Medis: medis, mediniai skydai su karkasu	2,5
4. Gamybos, pramonės
Mūras: plytos, gelžbetonis, blokeliai, monolitas	1,0
Metalas: metalas, plastikas su karkasu	2,0
Medis: medis, medis apmūrytas	2,0
5. Sandėliavimo
Mūras: plytų mūras, gelžbetonio plokštės, betono blokai	1,2
Metalas: metalas, plastikas su karkasu	2,0
Medis: medis, medis apmūrytas	2,0
Metalo arkinis: arkiniai metaliniai	2,5
6. Pagalbiniai pastatai, garažai
Mūras: plytos, gelžbetonio plokštės	1,2
Blokeliai: blokeliai, monolitinis betonas, plūktas molis, akmuo	1,2
Metalas: metalas, plastikas su karkasu	2,5
Medis: medis, medis apmūrytas	2,5
Rąstai: rąstai, rąstai apmūryti	2,0
Stiklas: stiklas su karkasu	2,9
7. Butai
Mūras: plytų mūras, mišrios konstrukcijos, monolitas	0,8
Stambiaplokštis: gelžbetonio plokštės	0,8

AB „Lietuvos draudimas”

valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx