Nuostolio nustatymas. 1.8. jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis būstas yra negyvenamas ir neprižiū- rimas pilnamečio asmens.
1. Nuostolio dydį nustatome Mes vadovaudamiesi surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš Jūsų ir kompetentingų įstaigų dokumen- tais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
2. Nuostoliu yra laikoma:
2.1. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl drau- džiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo)) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį;
2.2. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl drau- džiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį;
2.3. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudžiamojo įvykio atveju nustatoma, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra šio turto atstaty- mo vertės dalis, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžia- mąjį įvykį, santykiui (nevisiškas draudimas);
2.4. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudžiamojo įvykio atveju nustatoma, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kainos dalis, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį, santykiui (nevisiškas draudimas);
2.5. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti likutine verte, dėl drau- džiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra likutinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį;
2.6. kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti likutine verte, dėl drau- džiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina (atkūrimo vertė ), sumažinta įvertinus sugadinto turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas...
Nuostolio nustatymas. 6.1. Priklausomai nuo draudžiamo turto, draudimo išmokos dydis apskai- čiuojamas tokiu būdu::
6.1.1. pastatų, statinių ir patalpų atveju – pagal atkūrimo toje pačioje vie- toje arba remonto išlaidas, atsižvelgiant j buvusius gabaritus, medžiagas, technologijas ir konstrukcijas:
a) jeigu draudžiama pagal atkuriamąją (naują) vertę - draudimo objektui, kurio techninio nusidėvėjimo laipsnis neviršija 50% - neišskaičiuojant fak- tinio techninio susidėvėjimo laipsnio; draudimo objektui, kurio nusidėvė- jimo laipsnis viršija 50% - pagal likutinę vertę;
b) draudimo pagal likutinę vertę atveju – išskaičiavus faktinio techninio nusidėvėjimo laipsnj;
6.1.2. mašinų, jrenginių ir jrangos atveju – pagal jsigijimo (pirkimo), re- monto kainą arba pagal išlaidas, kurios būtinos tokių pačių arba panašių techninių parametrų turtui atkurti, atsižvelgiant j transporto ir montavimo kaštus bei j 6.1. punkte išvardintas sąlygas;
6.1.3. apyvartinio turto atveju - pagal turto jsigijimo kainą arba pagamini- mo kaštus, remonto išlaidas arba valymo išlaidas;
6.1.4. trečiųjų asmenų turto atveju:
a) paslaugos suteikimo tikslams priimto turto atžvilgiu – pagal apgadinto turto remonto kaštus arba pagal vertę, nurodytą turto paėmimo doku- mente pridedant suteiktos paslaugos vertę, neatsižvelgiant j proviziją arba maržą, tačiau ne daugiau nei iki turto faktinės vertės,
b) komisiniam pardavimui priimto turto atžvilgiu – pagal turto priėmimo dokumente nurodytą vertę, neatsižvelgiant j komisinę proviziją, tačiau ne daugiau nei iki šio turto faktinės vertės,
6.1.5. menkaverčių turto komponentų atveju - pagal jų faktinę vertę;
6.1.6. tauriųjų metalų, brangakmenių, pusbrangių akmenų ir perlų atveju – pagal rinkos vertę be provizijos ir maržos, tuo tarpu gaminiams (dir- biniams) iš tauriųjų metalų, brangakmenių, pusbrangių akmenų ir perlų – pagal vertę, kuri atitinka jų jsigijimo kainą, pagaminimo arba remonto kaštus;
6.1.7. kitų piniginių vertybių atveju – pagal nominalią vertę (užsienio valiu- tos nominali vertė perskaičiuojama j eurus pagal Lietuvos banko patvirtin- tą vidutinj valiutos kursą);
6.1.8. darbuotojų turto atveju – pagal faktinę vertę, iki dydžio (sumos), neviršijančios vienam darbuotojui nustatytos draudimo sumos dalies,
6.1.9. investicinių išlaidų atveju – pagal remonto išlaidas, atsižvelgiant j ankstesnius buvusius gabaritus, technologijas ir konstrukcijas,
6.2. Jeigu Sutartyje draudimo objektui, apdraustam pilna draudimo suma, apskaičiuota draudimo suma yra mažesnė už jo vertę d...
Nuostolio nustatymas. 11.1. Kai apdrausti pastatai (patalpos)
11.1.1. Jei draudimo liudijime (polise) nenurodyta kitaip, kai pastatas (patalpa) yra ne senesnis kaip 60 metų (medžio ar mišrios konstrukcijos – ne se- nesnis kaip 40 metų), jis yra draudžiamas nauja (at- kuriamąja) verte.
11.1.2. Jei pastatas (patalpa) draudžiamas nauja (atkuriamąja) verte, pastato (patalpos) sugadinimo atveju nuostolio dydis yra pastato remonto kaina, o pastato (patalpos) sunaikinimo arba praradimo atveju – tokio paties pastato (patalpos) atstatymo toje pačioje vietoje kaina. Nesant galimybės at- statyti pastatą (patalpą) toje pačioje vietoje, šalių susitarimu nuostolio dydis yra lygus analogiško pastato (patalpos) analogiškoje vietoje pastatymo kainai. Turto remontas, atstatymas ar naujo turto įsigijimas visais atvejais privalo būti atliekamas eko- nomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias pagrįstas išlaidas. Nuostolio suma visais atvejais negali vir- šyti pastato (patalpos) vertės, o taip pat ir jo rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį.
11.1.3. Jei draudimo liudijime (polise) nenurodyta kitaip, kai pastatas (patalpa) yra senesnis kaip 60 metų (medžio ar mišrios konstrukcijos – senesnis kaip 40 metų), jis yra draudžiamas esama (likutine) verte, t.y. nuostolio suma, numatyta Taisyklių 11.1.2. punkte, yra mažinama nusidėvėjimo procentu, kuris yra nurodomas lentelėje Nr.1.
11.1.4. Jeigu apskaičiuotas pastato (patalpos) ar jo elementų nusidėvėjimas viršija 70 %, bet pastatas (patalpa) buvo tinkamas naudojimui pagal paskir- tį prieš pat įvykstant draudžiamajam įvykiui, tokiu atveju jam taikomas 70 % nusidėvėjimas.
11.1.5. Jeigu pastatas (patalpa) atitinka Taisyklių
Nuostolio nustatymas. 10.1. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kom- petentingų jstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartj, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę.
10.2. Nuostoliu laikoma:
10.2.1. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba pavogti: - pastato - naujo analogiško pastato jprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudiminj jvykj; - gamybinių jrengimų - naujų analogiškų gamybinių jrengimų atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.2. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti - šio turto remonto kaina. Remonto (atkūrimo) kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės;
10.2.3. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba pavogti - likutinė (likvidacinė) šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.4. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti - šio turto remonto kaina, jvertinus nusidėvėjimą, arba, jvertinus taisyklių II dalies 7.2 punkto nuostatas, remonto kaina be nusidėvėjimo. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.5. kai atsargos sunaikintos arba pavogtos - faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.6. kai atsargos sugadintos - šio turto remonto kaina arba atsargų draudimo vertės ir faktinės šio turto vertės po prekinės išvaizdos, vartojamųjų savybių praradimo dėl draudiminio jvykio skirtumas. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto faktinės vertės, buvusios prieš pat drau- diminj jvykj;
10.2.7. kai sunaikinami ar sugadinami parodų eksponatai, meno vertybės, antikvariniai daiktai, kitas turtas, nuro- dytas šių taisyklių II dalies 6.1.7 punkte, nuostolis jvertinamas ekspertų jkainojimu;
10.2.8. kai sugadinami daiktai, priimti iš trečiųjų asmenų paslaugoms teikti arba parduoti (komisan), - šio turto remonto kaina. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, kuri nurodyta kaip daiktų vertė priėmimo dokumentuose ar vertė, nustatyta sutarties sudarymo metu;
10.2.9. ...
Nuostolio nustatymas. 10.1. Nuostolio dydj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu transporto priemonės apžiūros protokolu, gautais iš apdraustojo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais jvykio priežastims bei aplinkybėms ir nuostolio dydžiui nustatyti, atsižvelgdamas j draudiko sudarytą atkūrimo išlaidų sąmatą, sąskaitas, dokumentus, draudimo sutarties sąlygas, kitus galiojančius teisės aktus. Apskaičiuojant nuostolio dydj atsižvelgiama tik j jvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus.
10.2. Nuostoliu laikoma:
10.2.1. jei transporto priemonė sunaikinta ar pavogta:
10.2.1.1. jeigu transporto priemonė apdrausta naujos vertės draudimo sąlygomis - transporto priemonės draudi- mo suma;
10.2.1.2. likusiais atvejais - transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo jvykio dieną;
10.2.2. kitais atvejais - transporto priemonės atkūrimo išlaidos;
10.2.3. išlaidos dėl sugadinimų, kurie sąmoningai padaryti transporto priemonei gelbstint nukentėjusiuosius;
10.2.4. vienkartinio transporto priemonės transportavimo iš jvykio vietos iki saugojimo ar remonto vietos išlaidos (ne daugiau kaip 5% draudimo sumos);
10.2.5. transporto priemonės pašalinimo iš jvykio vietos išlaidos (iškėlimo iš apvirtimo vietos, liekanų krovimo j kitą transporto priemonę ir kt.);
10.2.6. būtinos ir tikslingos išlaidos, atsiradusios siekiant sumažinti nuostolj ar jo išvengti. Apie šių išlaidų būtinu- mą ir tikslingumą sprendžia draudikas.
10.3. Nuostolio dydis sumažinamas atėmus liekanų vertę. Jei, draudiko sutikimu, jam perduodamos šios liekanos, jų likutinė vertė neišskaičiuojama.
Nuostolio nustatymas. Statomo / montuojamo objekto nuostolis nustatomas remiantis šių Draudimo taisyklių bendrosios dalies principais, analogiškai nustatant nuostolj, kai draudžiama nauja atkuriamąja verte, ir atsižvelgiant j tai, kad turi būti sugrąžinta tokia statomo / montuojamo objekto būklė, kokia buvo prieš pat draudžiamąjj jvykj. Draudikas neatlygina:
a) neatliktų Darbų vykdymo, netinkamai atliktų Darbų taisymo, jų atlikimo iš naujo ir brokuotų medžiagų keitimo išlaidų;
b) nuostolio, jei sunaikinta arba sugadinta tik jrenginio detalė arba statybinė konstrukcija, kuri pati ir yra nuostolio priežastis. Statybine konstrukcija pagal šią draudimo apsaugos sąlygą laikoma tokia statybinė konstrukcija (pavyzdžiui, siena, perdanga, vamzdis, grindys ir pan.), kuri projektuojant ir atliekant statybinius skaičiavimus traktuojama kaip vienas funkcinis vienetas. Nustatant kokybišką draudimo objekto dalj, atsižvel-giama j statybos objekto savybes ir draudimo vietos ypatybes. Jeigu statybinė konstrukcija arba jrenginio detalė neatliko savo funkcijos draudimo vietoje ir buvo sudėtinė draudimo objekto dalis, jos traktuojamos kaip brokuota jrenginio detalė arba brokuota statybinė konstrukcija;
c) jeigu brokuota jrenginio detalė arba brokuota statybinė konstrukcija tapo žalos, padarytos kokybiškai draudimo objekto daliai, priežastimi, Draudikas atlygina žalą, padarytą kokybiškai daliai ar konstrukcijai, tokia apimtimi, kaip numatyta draudimo sutartyje;
d) nuostolių dėl dokumentų, brėžinių, sąskaitų, aktų, planų, pinigų, apskaitos knygų, banknotų, vertybinių popierių ar čekių ir pan., bet kokių duomenų laikmenų sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo;
e) apdrausto turto neatitikties reikalavimams (netinkamos spalvos, netinkamo dydžio, neatitikties projektui ir pan.), jei žala apdraustam turtui nepadaryta (apdraustas turtas nėra sugriautas, sunaikintas ir pan.). Draudimo išmoka šiuo atveju ribojama statomo, montuojamo objekto faktine verte prieš pat jvykstant draudžiamajam jvykiui. Statomo, montuojamo turto faktinė vertė nustatoma pagal atliktų darbų dokumentus. Nuostolis už kitokj turtą, draudžiamą pagal šią papildomą draudimo apsaugos sąlygą, taip pat už liekanų pašalinimą apskaičiuojamas šių Draudimo taisyklių bendrojoje dalyje nustatytais principais.
Nuostolio nustatymas. 42.1. Nuostoliu dėl kelionės atšaukimo yra laikoma visos iki kelionės atšaukimo apmokėtos kelionės ir (ar) su kelione susijusių paslaugų išlaidos, įskaitant neatšaukiamus įsipareigojimus (pvz. pareigą apmokėti kelionės išlaidas po kelionės), išskyrus išlaidas, kurias privalo atlyginti vežėjas ar kiti asmenys.
Nuostolio nustatymas. 48.1. Apdraustojo išlaidos, susijusios su kitos (alternatyvios) Transporto
44.2. Transporto priemonė yra transporto priemonė keliavimupi riemonės naudojimu (turėto bilieto keitimo į kitą arba naujojo bilieto sausuma, oru, vandeniu ar bėgiais, kurios išvykimo ir (ar) atvykimo datos ir laikai yra žinomi iš anksto (prieinami viešai arba nurodyti kelionės dokumentuose).
Nuostolio nustatymas. 5.1. Draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas Draudimo liudijime nusta- tytos draudimo sumos ribose atskirai išorinėms duomenų laikmenoms ir draudžiamiems duomenims.
5.2. Draudikas padengia Draudėjo dokumentais pagrjstas išlaidas, susiju- sias su:
5.2.1. pažeistų, sugadintų arba prarastų išorinių duomenų laikmenų pakei- timu naujomis, tokio paties tipo ir kokybės laikmenomis;
5.2.2. duomenų atkūrimu, t.y. išlaidas, susijusias su duomenų perkėlimu iš atsarginių duomenų laikmenų (kuriose yra duomenų kopijos arba originali programinė jranga) arba, išimtiniu atveju, išlaidas, susijusias su rankiniu būdu atliekamu duomenų perkėlimu iš turimos dokumentacijos.
5.3. Jeigu duomenys nėra atkuriami per vienerius kalendorinius metus nuo jvykio datos, Draudikas kompensuoja Draudėjui tik pažeistų, sugadin- tų arba prarastų išorinių duomenų laikmenų pakeitimo naujomis išlaidas.
5.4. Iš mokėtinos draudimo išmokos Draudikas kiekvieną kartą išskaičiuo- ja 5% nuo žalos dydžio, tačiau ne mažesnę nei 90 EUR, besąlyginę išskai- tą, nebent Draudimo sutartyje yra numatyta kitaip.
Nuostolio nustatymas. 7.1. Draudikas išmoka draudimo išmoką gavęs visus dokumentus, būti- nus draudžiamojo jvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo iš- mokos dydžiui nustatyti. Draudimo išmoka mokama draudiko pripažinto pretenzijos pagrindu ar su draudimo bendrove pasirašyto susitarimo pa- grindu, jei tarp šalių kilęs teisminis ginčas, jsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
7.2. Draudimo sutartimi jgaliotas asmuo (Apdraustasis, Draudėjas, Nau- gos gavėjas) privalo dokumentais pagrjsti pateiktą savo pretenziją ar ieški- nj dėl draudimo išmokos gavimo.
7.3. Apdraustajam mirus dėl Nelaimingo atsitikimo, kuris pripažintas Draudžiamuoju jvykiu, Naudos gavėjui išmokama viso dydžio draudimo išmoka, nurodyta šio Draudimo sutartyje.
7.4. Apdraustojo negalios atveju, mokama draudimo išmoka paskaičiuo- jam tokiu būdu:
7.4.1. 100% (šimtą procentų) „Nejgalumo“ draudimo sumos: -- jei asmenims nuo 18 (aštuoniolikos) metų iki senatvės pensinio am- žiaus nustatytas darbingumas nuo 0% (nulio procentų) iki 25% (dvide- šimt penkių procentų); -- jei asmenims iki 18 (aštuoniolikos) metų nustatyta sunki negalia; -- jei asmenims vyresniems nei senatvės pensinio amžiaus nustatyti dideli socialiniai poreikiai;
7.4.2. 70% (septyniasdešimt procentų) „Nejgalumo“ draudimo sumos: -- jei asmenims nuo 18 (aštuoniolikos) metų iki senatvės pensinio am- žiaus nustatytas darbingumas nuo 26% dvidešimt šešių procentų) iki 45% (keturiasdešimt penkių procentų); -- jei asmenims iki 18 (aštuoniolikos) metų nustatyta vidutinio sunkumo negalia; -- jei asmenims vyresniems nei senatvės pensinio amžiaus nustatyti vidu- tiniai socialiniai poreikiai;
7.4.3. 50% (penkiasdešimt procentų) „Nejgalumo“ draudimo sumos: -- jei asmenims nuo 18 (aštuoniolikos) metų iki senatvės pensinio am- žiaus nustatytas darbingumas nuo 46% (keturiasdešimt šešių procentų) iki 65% šešiasdešimt penkių procentų); -- jei asmenims iki 18 (aštuoniolikos) metų nustatyta lengva negalia; -- jei asmenims vyresniems nei senatvės pensinio amžiaus nustatyti maži socialiniai poreikiai;
7.4.4. Jei nustatoma, kad darbingumo lygis yra nuo 66% (šešiasdešimt šešių procentų) iki 100% (šimto procentų), asmuo laikomas darbingu, ir draudimo išmoka nemokama dėl Nejgalumo.
7.4.5. Ilgalaikės (nepataisomos) žalos sveikatai laipsnj (pastovios negalia) nustato Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) ir Nejgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – NDNT) pagal Darbingu- mo l...