DARBO SUTARTIES SUDARYMAS/KEITIMAS.

DARBO SUTARTIES SUDARYMAS/KEITIMAS.

Ar užtenka pakeisti, ar reikia sudaryti naujas darbo sutartis biudžetinių įstaigų darbuotojams, dir- bantiems pagal darbo sutartis įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui.

Paaiškiname, kad sudaryti naujų darbo sutarčių nereikia, pakanka darbo sutartyse jforminti pakeitimus, kuriuos pasirašo abi sutarties šalys. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo sutarties sąlygų pakeitimai turi būti atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsniu. DK 120 straipsnio 3 dalyje jtvirtinta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai jstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvi- nę sutartj yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, jmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai jforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose (DK 120 straipsnio 4 dalis).

Pažymime, kad DK 203 straipsnyje darbdaviui nustatyta imperatyvi pareiga informuoti darbuotoją apie keičiamas darbo apmokėjimo sąlygas ne vėliau kaip prieš mėnesj, t. y. nustatomas terminas, sutei- kiamas darbuotojui dėl apsisprendimo, ar jam dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tokiu būdu, esant pasikeitimams lokalinėje teisinėje erdvėje ir / ar darbo teisinių santykių šalių jau priimtų susitarimų srityje (jų modifikacijos klausimu), išankstinis pranešimas būtinas. Tačiau jvykus šalių susitarimui ir šalių suderinta valia keičiant darbo sutarties sąlygas pagal DK 120 straipsnio dispoziciją (nemažinant darbo užmokesčio), DK 203 straipsnio taikymas būtų perteklinis. Xxxxx, keičiant darbo užmokestj darbuotojo raštišku sutikimu gali būti padaromi pakeitimai darbo sutartyje nesilaikant reikalavimo informuoti ne vėliau kaip prieš mėnesj apie pasikeitusias darbo apmokėjimo sąlygas.

DARBO UžMOKESTIS.

Ar pagal 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą gali būti taikomas mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytas koeficientas?

Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant j tai, kad naujasis Įstatymas numato visiškai naują darbo apmokėjimo sistemą, darytina išvada, kad mažesnio nei iki Įstatymo jsigaliojimo buvusio koeflciento taikymas yra galimas šio Įstatymo prieduose numatytų koeflcientų ribose. Tačiau, jeigu jsigaliojus Įstatymui apskaičiuotas darbo užmokestis arba pareiginės algos pastovioji dalis yra mažesni, vadovaujamasi Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje jtvirtinta norma. Įstatymo 17 straipsnio 4 da- lis numato, jog biudžetinių jstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, jsigaliojus šiam jstatymui, yra mažesnis, palyginti su iki šio jstatymo jsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Biudžetinių jstaigų darbuotojams, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, jsigaliojus šiam jstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio jstatymo jsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis tol, kol jie eina tas pačias pareigas.

PEDAGOGINIS STAžAS.

Švietimo pagalbos tarnybos įstaigoje yra metodininko pareigybė, ji priskiriama pedagoginei. Pagal naują darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedą šiai pareigybei koeficientas nenurodytas. Ši pareigybė pri- skiriama specialistams, kurių pareigybės priskiriamos A lygiui, tuomet šios pareigybės koeficientas būtų nurodytas 3 priede. Klausimas: kaip skaičiuojama metodininko profesinio darbo patirtis metais. Ar tai pedagoginio darbo metai? Ar tai darbo paskutinėje įstaigoje metai?

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad biudžetinės jstaigos vadovas tvirtina biudžetinės jstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, naudodamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos pavadinimą konkrečiai pareigybei jvardyti. Įstatymo 2 straipsnyje yra numatyti keturi biudžetinių jstaigų darbuotojų pareigybės lygiai, o Įstatymo 3 straipsnyje – pareigybių grupės.

Paaiškiname, kad jstaigos vadovas, naudodamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvir- tintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusakančio- mis pareigybių lygius ir grupes, sprendžia, kuriai grupei ir lygiui priskirti konkrečią pareigybę. Jeigu pareigybė priskiriama A lygio specialisto pareigybei, tuomet nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, reikėtų vadovautis Įstatymo 3 priedu. Šiame priede yra numatyta, jog nustatant koeficientą atsižvelgiama j profesinio darbo patirtj. Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomone, profesinio darbo patirtis turėtų būti suprantama kaip ne vienoje jstaigoje, jmonėje ar organizacijoje jgyta patirtis, o apskritai kaip darbo patirtis, jgyta dirbant konkrečios profesijos ar specialybės darbą. t. y. profesinio darbo patirtis neturėtų būti tapatinama su nepertraukiamuoju darbo stažu vienoje jstaigoje, jmonėje ar organizacijoje. Jeigu pareigybė priskiriama mokytojo (pedagogo) pareigybei, tuomet nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, reikia vadovautis Įstatymo V skyriaus ,,Mokytojų darbo apmokėjimas“ punktais ir jvertinti pedagoginio darbo stažą.

DARBO SUTARTIS.

Darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko normos.

Įmonėje darbuotojas dirba apie 15 val. per mėnesį, darbo užmokestis - valandinis. Darbo laikas priklauso nuo darbo kiekio. Ar galima darbo sutartyje susitarti, kad darbuotojas dirbs nuo 10 iki 30 val. per mėnesį, ar visgi būtina darbo sutartyje konkrečiai nurodyti, kiek konkrečiai valandų darbuotojas dirbs. Jei darbuotojas išdirbs daugiau valandų, ar jas apmokėti kaip už viršvalandžius? O koks apmokėjimas, jei išdirbs mažiau?

DK 95 straipsnio 1 dalyje yra jtvirtinta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (jmonės, jstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai rekomenduoja darbo sutartyje sulygti dėl konkrečios darbo ar savaitės valandų normos, nes priešingu atveju nebus aišku, kiek laiko darbuotojas jsipareigoja dirbti (per dieną, savaitę) ir, atitinkamai, kokios trukmės darbą darbdavys jsipareigoja suteikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK ir kiti darbo teisės aktai nereglamentuoja galimybės dirbti pagal poreikj, t. y. darbo sutartyje nenurodyti konkretaus darbo laiko. Kita vertus, darbo teisinių santykių šalys de facto laisva valia nusistato tarpusavio jsipareigojimus, todėl niekas negali paneigti tokių jsi- pareigojimų reikšmingumo, kaip tik pačios šalys. Jei darbdavys ir darbuotojas laisva valia susitarė dėl kitokios darbo laiko normos, pavyzdžiui, susitarė dėl to, kiek valandų darbuotojas dirbs per tam tikrą laikotarpj, nenustatant dienos ar savaitės darbo laiko trukmės (ar susitarė dėl darbo pagal poreikj) – toks susitarimas galioja, kol nenuginčijamas ar nepakeičiamas.

Pažymėtina, jog darbo sutartyje nesulygus dėl tikslios savaitės ar dienos (pamainos) darbo laiko trukmės, o sulygus, pavyzdžiui, tik mėnesio darbo laiko normą ar kt., darbdaviui išlieka pareiga suda-

ryti darbo graflkus ir būtent pagal juos organizuoti darbuotojų darbo laiką. Darbo grafikai reikalingi tiek darbo, tiek poilsio laiko režimui išlaikyti. Sudarytame darbo grafike nurodoma prognostinė dar- bo laiko norma, o faktiškai dirbtas laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Be kita ko, susitarus dėl kitokios darbo laiko normos ar dėl darbo pagal poreikj, darbdavys privalo užtikrinti DK 160 ir 161 straipsniuose nustatytas poilsio normas. DK 160 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas (DK 161 straipsnio 5 dalis).

Dėl klausimo dalies, kuria teiraujamasi dėl darbo užmokesčio, paaiškiname, kad jeigu darbda- vys tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir kt.) nesuteikia darbuotojui tiek darbo valandų, kiek buvo sulygta darbo sutartyje, vadovaujantis DK 122 straipsnio 1 dalimi, turi būti skelbiama prastova, kurios laikas apmokamas 195 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu darbuotojas dirba daugiau valandų nei buvo sulygta darbo sutartyje, jam turi būti apmokama kaip už viršvalandinj darbą pagal 193 straipsnj.

Taigi, siekiant ateityje išvengti galimų ginčų dėl darbo apmokėjimo (tiek už viršvalandžius, tiek už prastovas), darbo santykių šalims derėtų darbo sutartyje susitarti dėl konkrečios darbo laiko normos.

KOLEKTYVINIų SUTARčIų GALIOJIMAS PO NAUJOJO DK ĮSIGALIOJIMO.

Naujojo Darbo kodekso 113 str. 1 d. yra numatyta, kad apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Įmonės galiojančioje kolektyvinėje sutartyje yra numatytas 4 mėn. suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis. Ar nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, įmonėje toliau gali būti taikoma 4 mėn. suminė darbo laiko apskaita, kaip tai numatyta kolektyvinėje sutartyje? Informuojame, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, jsigaliojimo ir jgyvendinimo jstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo jstatymas (toliau – Įsiga- liojimo Įstatymas) numato, kad naujasis Darbo kodeksas (toliau – NDK) jsigalios 2017 m. liepos 1 d. Įsigaliojimo Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad iki NDK jsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio jstatymo jsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Taigi, iki naujojo DK jsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galios tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo sudarytos, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d. šios kolektyvinės sutartys turės būti

pakeistos / papildytos, pritaikant jas prie NDK numatomo reglamentavimo.