ALYTAUS PATAISOS NAMŲ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS Alytus

ALYTAUS PATAISOS NAMŲ

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2015 m. _______________ mėn. _____d.

Alytus

Alytaus Pataisos namai, atstovaujami direktoriaus Kęstučio Jasmonto, veikiančio pagal įstaigos nuostatus iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko Tomo Vaitkunsko, veikiančio pagal įstatus iš kitos pusės, kurie yra vadinami ,,Šalimis“, sudaro šią įstaigos kolektyvinę sutartį (toliau – Sutartis).

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos:

1.1. Bausmių vykdymo sistema – Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos: pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai, probacijos tarnybos ir Mokymo centras.

1.2. Darbdavys – pataisos įstaiga.

1.3. Pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas.

1.4. Darbuotojas – pataisos įstaigos statutinis valstybės tarnautojas, karjeros valstybės tarnautojas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

1.5. Profesinė sąjunga - visos įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos.

2. Šios Sutarties tikslas – užtikrinti socialinę partnerystę tarp darbdavio ir profesinių sąjungų, sudaryti palankias ir sąžiningas darbo sąlygas, gerinti bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, siekti bausmių vykdymo sistemos prestižo didinimo, formuoti tradicijas, skatinti darbuotojų lojalumą, moralę ir etiką.

3. Santykiai tarp Šalių grindžiami šiais principais:

3.1. Šalių lygiateisiškumu – Šalys susitarimo atžvilgiu yra lygiavertės partnerės.

3.2. Interesų derinimo (bendradarbiavimu) – Šalių bendravimas užtikrinant pataisos įstagos darbuotojų teises ir interesus Sutartyje numatytais aspektais remiasi geranoriškumu, sąžiningumu, tarpusavio pagarba ir įgyvendinamas bendradarbiaujant.

3.3. Savarankiškumu - priimant sprendimus kiekviena iš Šalių veikia savarankiškai pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus.

3.4. Informavimo ir konsultavimo – socialinė partnerytė tarp Šalių plėtojama suteikiant objektyvią informaciją, reikalingą susitarimams pasiekti bei vykdant konsultavimo, dalyvavimo procedūras.

3.5. Teisių ir pareigų perėjimo – keičiantis Šalių valdymo organams, organizacinei struktūrai taip pat reorganizavus juridinį asmenį, Sutartimi nustatyti įsipareigojimai išlieka, išskyrus atvejį, kai Sutartis nutraukiama.

3.6. Darbuotojų teisių vienodo gynimo – Sutarties nuostatos taikomos visiems bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojams nepriklausomai nuo jų narystės profesinėje sąjungoje.

4. Šalys įsipareigoja:

4.1. vykdyti Sutartį;

4.2. laiku keistis informacija, reikalinga šios sutarties tikslams pasiekti, užtikrinti jos konfidencialumą ir nustatyti konsultavimosi bei keitimosi informacija tvarką;

4.3. padėti viena kitai siekti Sutartyje numatytų tikslų;

4.4. nepažeisti Šalių diskrecijos priimant sprendimus;

4.5. įsteigti kolegialius organus: Darbuotojų valdymo komitetą ir Derybų komitetą, siekiant efektyviau plėtoti socialinę partnerystę bei spręsti darbuotojų ir darbdavio interesų užtikrinimo klausimus;

5. Alytaus pataisos namų darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos respublikos teisingumo ministro įsakymai, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymai, Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymai, Bausmių vykdymo sistemos įstaigų šakos kolektyvinė sutartis ir ši sutartis.

6. Jeigu atsiranda prieštaravimų tarp šios Sutarties ir Šakos sutarties, taikomos darbuotojams naudingesnės kolektyvinės sutarties nuostatos.

II. INFORMAVIMO, KONSULTAVIMO IR DALYVAVIMO PROCEDŪROS

7. Į sudaromą Darbuotojų valdymo komitetą Šalys skiria po du atstovus. Bet kuriai iš Šalių paprašius, Komitetas organizuoja posėdžius ir aptaria iškilusias su darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis susijusias problemas. Sutartyje numatytais atvejais Komiteto posėdžiai sušaukiami privalomai. Komitetas teikia rekomendacijas, siūlymus, išvadas profesinėms sąjungoms ir darbdaviui. Įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų deleguoti komiteto nariai įgyja profesinės sąjungos renkamojo organo nario statusą.

8. Derybų komitetas formuojamas iš dviejų narių, atstovaujančių įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms ir dviejų darbdavio atstovų. Derybų komitetas sprendžia Darbuotojų valdymo komiteto suformuluotus klausimus, kurių dėl ribotų laiko išteklių ar Šalių interesų susikirtimo negali išspręsti Darbuotojų valdymo komitetas. Baigęs darbą Derybų komitetas pateikia išvadas Darbuotojų valdymo komitetui. Derybų komiteto nariais negali būti valdymo komiteto nariai. Įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų deleguoti komiteto nariai įgyja įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario statusą.

9. Šalys įsipareigoja Darbuotojų valdymo komitetui ir Derybų komitetui teikti turimą informaciją, reikalingą šių komitetų veiklai. Darbuotojų valdymo komiteto ir Derybų komiteto sudėtį tvirtina darbdavys. Laikas, praleistas vykdant Darbuotojų valdymo komiteto ir Derybų komiteto nario funkcijas laikomas darbo laiku.

10. Profesinių sąjungų atstovai Alytaus pataisos namuose ir darbdavys įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, profesinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei garantijomis (jei tai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Informacijos pateikimo terminas Šalių sutarimu gali būti pratęstas.

11. Įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai keičiasi informacija apie mikroklimatą įstaigoje, darbuotojų mokymų poreikį, darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių ir interesų įstaigoje užtikrinimo lygį ir su tuo susijusias problemas susitikimų, susirinkimų su darbdaviu metu.

12. Darbdavys raštu informuoja profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, atstovus apie siūlomus naujų lokalinių teisės aktų, susijusių su esminėmis įstaigų darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis, projektus. Prieš priimdamas sprendimą dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo bei dėl esminių darbo organizavimo pakeitimų (darbo laiko režimo keitimo, pareigybių perskirstymo planų, bausmių vykdymo sistemos įstaigų struktūrinių padalinių nuostatų, pareigybių aprašymų ir pan. planuojamų pakeitimų, kai tai susiję su ne mažiau kaip 5 darbuotojais) ir kitų esminių darbo organizavimo pakeitimų darbdavys informuoja Darbuotojų valdymo komitetą.

13. Informavimo ir konsultavimo procedūros Sutarties 12 punkte numatytais atvejais vyksta Darbuotojų valdymo, o prireikus Derybų komitetuose. Informavimo ir konsultacijų rengimo tvarka bei terminai nustatomi šių komitetų darbo reglamentuose.

14. Šalys sudaro sąlygas viena kitai skelbti informaciją apie jų veiklą, skelbimus ir kitą bausmių vykdymo sistemos darbuotojams aktualią informaciją Kalėjimų departamento ir profesinių sąjungų interneto svetainėse.

15. Šalys informuoja viena kitą apie masinių renginių organizavimą, seminarus, konferencijas, kuriose bus aptariami klausimai, susiję su įstaigos darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis, darbo užmokesčiu, darbo organizavimu ir pan.

16. Įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai stebėtojų ar narių teisėmis, Darbuotojų valdymo komiteto siūlymu, įtraukiami į įstaigoje sudaromas komisijas ir darbo grupes, kurios sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis bei interesais. Esant profesinių sąjungų deleguotų Darbuotojų valdymo komiteto narių sutikimui profesinių sąjungų, veikiančių įstaigoje, deleguojamas atstovas įtraukiamas į komisiją ar darbo grupę ir tuo atveju, kai Darbuotojų valdymo komitete nėra bendro sutarimo. Šalys įsipareigoja, kad esant įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovo prašymui, prieš pradedant jam veiklą komisijoje ar darbo grupėje, jis būtų supažindintas su komisijos veikla, jam pateikiama komisijos nario veiklai vykdyti reikalinga informacija.

17. Iškilus abejonėms dėl įstaigoje sudarytų komisijų sprendimų teisėtumo, nedelsiant nuo tokio sprendimo priėmimo profesinė sąjunga (jos atstovas) apie tai motyvuotu raštu informuojama įstaigos direktorių, kuriam paliekama teisė laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą informuojama profesinė sąjunga.

18. Xxxxxxxxx ne rečiau kaip du kartus per metus informuoja profesinę sąjungą apie įstaigos finansinę padėtį.

III. Tarnybos (Darbo) ypatumai

19. Pataisos pareigūnas gavęs įstaigos vadovo leidimą, gali laisvu nuo tarnybos laiku dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Įstaigoje iš Darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų sudaroma Komisija, kuri nagrinėja pareigūnų prašymus leisti dirbti kitą darbą ir tiekia motyvuotą išvadą įstaigos vadovui, kuris priima sprendimą leisti arba neleisti pareigūnui dirbti kito darbo. Leidimas gali būti neduodamas tais atvejais, jeigu kyla grėsmė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto atsiradimui, bus pažemintas pareigūno vardas ir pan. atvejais. Leidimas galioja vienus metus. Pasikeitus pareigūno einamoms pareigoms, laipsniui, atsiradus kitoms aplinkybėms, galinčioms turėti lemiamos įtakos leidimui/neleidimui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, pareigūnas privalo iš naujo kreiptis į Komisiją.

20. Keičiant įstaigos darbo organizavimą ir naikinant konkrečią pareigybę, per visą įspėjimo apie galimą atleidimą laikotarpį darbuotojui siūlomos kitos lygiavertės pareigos (nesant tokių, siūlomos žemesnės pareigos) toje pačioje įstaigoje. Esant darbuotojo prašymui, įstaiga pateikia jam informaciją apie laisvas pareigybes kitose bausmių vykdymo sistemos įstaigose. Įstaiga, neturėdama tokio pobūdžio duomenų, dėl jų pateikimo gali kreiptis į Kalėjimų departamentą.

21. Be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų atvejų, kai mažinamas darbuotojų skaičius, esant vienodai kompetencijai ir kvalifikacijai, pirmenybės teisę būti paliktiems darbe taip pat turi darbuotojai:

21.1. kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, išskyrus pareigūnus, sulaukusius nustatyto amžiaus;

21.2. kuriems iki teisės gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją liko ne daugiau kaip treji metai;

21.3. kurie turi tris ir daugiau vaikų iki 24 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai) nuolatinėse studijose, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečių vaikų nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

21.4. kurie augina neįgalų vaiką;

215. kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinio neįgalumo lygis.

22. Kai įstaigoje mažinamas darbuotojų skaičius ir yra du ar daugiau darbuotojų, kurie atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas turi vienodas teises būti palikti dirbti, dėl likimo dirbti sprendžiama atliekant atitinkamų darbuotojų vertinimą įstaigos vadovo sudarytoje komisijoje, į kurios narius įtraukiamas profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, įgaliotas atstovas. Į komisijos posėdį gali būti kviečiami vertinami darbuotojai.

23. Iš darbo (tarnybos) atleidžiamas darbuotojas ir darbdavys vienas su kitu turi atsiskaityti paskutinę darbuotojo darbo (tarnybos) dieną.

24. Įstaigos darbuotojai, kurie mano, kad buvo pažeistos jų tarnybos ir socialines garantijas nustatančios teisės aktų, šios Sutarties nuostatos, turi teisę kreiptis į Darbuotojų valdymo komitetą. Nesutinkant su įstaigos Darbuotojų valdymo komiteto išvadomis, darbuotojas turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamente sudarytą Darbuotojų valdymo komitetą. Kreipimasis į įstaigoje ar Kalėjimų departamente sudarytą Darbuotojų valdymo komitetą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą.

25. Darbdavys įsipareigoja realiai įgyvendinti pataisos pareigūnų, išleidžiamų į pareigūnų ir karių pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis priemonių pirmąjį ir antrąjį etapus (t. y. įgyvendinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinto Pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos įgyvendinimo bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo nuostatas).

26. Personalo tvarkymo funkcijas atliekantis asmuo ar kitas įgaliotas asmuo, atsakingas už išeinančių į pareigūnų ir karių pensiją pataisos pareigūnų socialinės ir medicininės pagalbos priemonių įgyvendinimą, likus 6 mėnesiams iki pareigūno numatomo išėjimo į pensiją, raštu informuoja pareigūną apie numatomą jo išėjimo į pensiją datą, jo ištarnautą stažą, jo galimybę dalyvauti Socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje ir pateikia sutikimo dalyvauti formą.

27. Darbdavys įsipareigoja sudaryti sąlygas darbuotojams kelti jų profesinę kvalifikaciją pagal esamas finansines galimybes, įstaigos poreikius bei darbuotojo motyvuotą prašymą ir siekti, kad kiekvienais metais įstaigos išlaidų sąmatoje darbuotojų mokymui būtų skiriama ne mažiau kaip vienas procentas darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

28. Rengiant metinius personalo kvalifikacijos tobulinimo planus, profesinės sąjungos atstovas (Darbuotojų valdymo komiteto nariai, deleguoti profesinių sąjungų): teikia pasiūlymus dėl tikslinių grupių, mokymo temų, galimų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų ir pan.

IV. ATSAKOMYBĖ IR SKATINIMAS

29. Prieš įstaigos vadovui priimant sprendimą dėl konkrečių darbuotojų skatinimo, teikimai, galimi skatinti kandidatai apsvarstomi Darbuotojų valdymo komitete. Darbuotojų valdymo komitetas gali savo iniciatyva teikti kandidatūras skatinti.

30. Su tais darbuotojais, kurių pareigos tiesiogiai susijusios su materialiojo turto saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu, taip pat su tais, kuriems patikėtas tarnybinis automobilis, gali būti sudaromos rašytinės individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Pataisos pareigūnas turi teisę atsisakyti priimti materialinį turtą, jeigu darbdavys nesudaro tinkamų sąlygų jam patikėto turto apsaugai.

31. Įstaigos darbuotojai už drausminius nusižengimus traukiami drausminėn (tarnybinėn) atsakomybėn. Drausminės (tarnybinės) atsakomybės taikymo procedūroje Šalys įsipareigoja laikytis tokių taisyklių:

31.1. esant profesinės sąjungos prašymui, komisijos, tiriančios įstaigos darbuotojo galimai padarytą drausminį (tarnybinį) nusižengimą, posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja profesinės sąjungos atstovas;

31.2. skiriant drausminę (tarnybinę) nuobaudą, išskyrus atleidimą, profesinės sąjungos nariams, turi būti gautas profesinės sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, renkamojo organo sutikimas. Jei kiti teisės aktai nenustato kitaip, įstaigos vadovas, patvirtinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 kalendorinių dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

32. Profesinė sąjunga gali teikti motyvuotą siūlymą įstaigos vadovui panaikinti darbuotojo drausminę (tarnybinę) nuobaudą prieš terminą.

33. Šalys susitaria, kad tikrinant darbuotojų galimą (ne)blaivumą bus laikomasi šių taisyklių:

33.1. darbdaviui (jo įgaliotiems atstovams) tikrinant darbuotojų blaivumą darbuotojo pageidavimu stebėtojo teisėmis gali būti kviečiamas profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, narys.

33.2. ar darbuotojas (ne)blaivus, pirmiausia vertinama pagal išorinius požymius, kilus įtarimui darbuotojui esant neblaiviam, darbuotojui siūloma pasitikrinti alkotesteriu. Esant teigiamiems alkotesterio parodymams ir darbuotojui sutinkant (prašant), darbdavio atstovai pristato darbuotoją į stacionarią medicinos įstaigą pasitikrinti (ne)blaivumą per 1 valandą nuo pirmo tikrinimo alkotesteriu arba atsisakymo pasitikrinti alkotesteriu.

33.3. sutartyje numatytomis priemonėmis nustačius, kad darbuotojas yra darbo vietoje, atvyko į darbą būdamas neblaivus, surašomas nušalinimo nuo darbo (tarnybos) aktas darbuotojo pageidavimu dalyvauti stebėtojo teisėmis gali būti kviečiamas profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, narys.

33.4. nušalinimo nuo pareigų akte turi būti fiksuojamas konkretus nušalinimo laikas ir aplinkybės, jis turi būti pasirašytas nušalinamo darbuotojo ir profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, nario, jeigu to pageidauja darbuotojas. Darbuotojui atsisakius pasirašyti akte, tai pažymima akte.

V. DARBO IR POILSIO LAIKAS

34. Įstaigoje taikoma suminė darbo laiko apskaita, suderinus su pataisos namuose veikiančiomis profesinėmis sąjungomis:

34.1. Darbdavys pateikia padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos projektą darbuotojų atstovams – Darbuotojų valdymo komiteto ir Derybų komiteto nariams, deleguotiems profesinių sąjungų.

34.2. Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo sąlygų, minimų Sutarties 35.1 punkte, derinimas vyksta Darbuotojų valdymo komitete.

34.3. Darbuotojų valdymo komitetas pateikia įstaigos vadovui išvadą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo.

34.4. Suminė darbo laiko apskaita įvedama priimant įsakymą, kuriame turi būti numatyta darbo ir poilsio laiko pasiskirstymas per atitinkamą laikotarpį, apskaitinio laikotarpio trukmė, pamainų trukmė, pareigybių sąrašas, kurioms taikoma suminė darbo laiko apskaita.

35. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijus numatytą maksimalų darbo valandų skaičių, darbuotojams yra suteikiama teisė pasirinkti perdirbto laiko kompensavimo būdą (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 straipsnį).

36. Darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės laiko trukmę 40 darbo valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis).

37. Per apskaitinį laikotarpį negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per 7 dienų laikotarpį ir 24 valandas per darbo dieną (pamainą).

38. Šalys susitaria laikytis šios darbo (pamainų) grafikų sudarymo tvarkos:

38.1. įstaigos darbo (pamainos) grafikai sudaromi ne vėliau kaip likus keturiolikai kalendorinių dienų mėnesiui iki darbo grafiko įsigaliojimo dienos. Darbo (pamainos) grafikus sudaro įstaigos administracija ar jos įgaliotas asmuo;

38.2. darbuotojams, dirbantiems pamainomis, darbo grafike numatoma ne trumpesnė nei 24 val. pamaina;

38.3. sudarant darbo (pamainos) grafikus, turi būti užtikrinta, kad darbuotojų, dirbančių įprastu darbo ir poilsio laiko režimu, darbo valandų skaičius per 7 kalendorines dienas neviršytų 40 val., o pamainomis dirbančių darbuotojų darbo valandų skaičius per 7 kalendorines dienas neviršytų 48 val.;

38.4. sudarant darbo (pamainos) grafikus privalo būti užtikrinamas minimalus nepertraukiamas paros poilsio laikas, t. y. 11 valandų normaliu darbo laiko režimu dirbantiems darbuotojams ir ne mažiau kaip 24 valandos pamainomis dirbantiems darbuotojams. Taip pat privalo būti užtikrinamas minimalus nepertraukiamas savaitės poilsio laikas, t. y. 35 val.;

38.5. darbo (pamainos) grafike nurodomos pertraukos pavalgyti ir pailsėti, papildomos ir specialios pertraukos. Darbo (pamainų) grafikus, suderinus su darbuotojų atstovais, tvirtina įstaigos vadovas. Darbo (pamainų) grafikuose nustatomas darbo (pamainos) pradžios ir pabaigos laikas, kuris negali viršyti Suminės darbo laiko apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1-236 ,,Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo“ 4 punkto reikalavimų bei privalomai atsižvelgiama į šio Aprašo 3 punkto nuostatas. Grafikuose numatomos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, o darbuose (tarnyboje), kur dėl darbo (tarnybos) sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui (pareigūnui) suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku;

38.6. darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 m., esant galimybei, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą pateikdami prašymą įstaigos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki naujo pamainų grafiko sudarymo;

38.7. darbuotojų darbas darbo (pamainos) grafike nenumatytomis dienomis laikomas darbu poilsio dieną ir už jį privalo būti atsiskaitoma Darbo kodekso 194 straipsnyje numatyta tvarka.

39. Šalys susitaria dėl šios darbo (pamainų) grafikų derinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarkos:

39.1. darbo (pamainos) grafikus pasirašo juos sudaręs asmuo. Suderintą su įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovu, grafiką tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;

39.2. su įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariu, suderinti ir patvirtinti darbo (pamainos) grafikai privalo būti paskelbti įstaigos viešame stende arba informacinėje sistemoje ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki jų įsigaliojimo;

39.3. darbo (pamainos) grafikai registruojami įstaigos darbo (pamainos) grafikų registre;

39.4. patvirtinti ir įsigalioję darbo (pamainos) grafikai gali būti koreguojami (darbuotojų ligos ar pan. atvejais).

39.6. leidžiama koreguoti esant darbuotojo, rašytiniam prašymui ir pritarus skyriaus viršininkui ar jį vaduojančiam asmeniui. Darbuotojai, norintys susikeisti darbo ir poilsio dienomis, turi pateikti prašymą skyriaus viršininkui ar jį vaduojančiam asmeniui. Tai atitinkamai pažymima darbo (pamainos) grafikuose.

40. Įstaigos darbuotojams yra suteikiamos pertraukos pailsėti, papildomos ir specialios pertraukos, vadovaujantis teisės aktų ir šios Sutarties numatytais atvejais.

41. Šalys susitaria dėl šios pertraukų pailsėti ir pavalgyti suteikimo tvarkos:

41.1. darbuotojams, dirbantiems 8 val. darbo dieną, ne vėliau kaip po keturių darbo valandų yra suteikiamos 45 min. pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Darbuotojai pertrauką pailsėti ir pavalgyti gali išnaudoti savo nuožiūra, palikti darbo vietą. Šios pertraukos nėra įskaitomos į darbo laiką. Jei nėra galimybės suteikti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo metu;

41.2. darbuotojams, dirbantiems pamainomis (24 val. trukmės), gali būti suteikiama iki 4 ne trumpesnių nei 30 min. trukmės papildomų pertraukų pailsėti ir pavalgyti. Už šių pertraukų suteikimą ir kontrolę atsakingas tiesioginis vadovas;

41.3. darbuotojus, dirbančius pamainomis (24 val. trukmės), pertraukų pailsėti ir pavalgyti, specialių ar papildomų pertraukų metu pakeičia kiti darbuotojai.

42. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojui pasinaudoti savo teise į kasmetines atostogas einamaisiais metais atostogų grafike nustatytu laiku.

43. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką turi nėščios darbuotojos, darbuotojai, vieni auginantys vaikus iki 18 metų, auginantiems neįgalius vaikus ir darbuotojai, kuriems kasmetinės atostogos ne dėl jų kaltės nebuvo suteiktos tais pačiais darbo metais.

44. Mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems darbuotojams, jeigu jie to pageidauja, gali būti sudaroma galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių atostogų metu.

45. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir atitinkantiems Darbo kodekse nustatytus reikalavimus, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų papildomos mokamos atostogos. Teikimai dėl tokių atostogų skyrimo apsvarstomi Darbuotojų valdymo komitete.

46. Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos nepraėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams motyvuotu darbuotojo prašymu. Darbuotojas, norintis pasinaudoti teise į kasmetines atostogas anksčiau, teikia motyvuotą prašymą įstaigos vadovui, prieš tai suderinęs su tiesioginiu vadovu.

47. Nemokamos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo iniciatyva. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais įstaigos vadovas privalo suteikti nemokamas atostogas, darbuotojui jų pareikalavus. Kitais atvejais nemokamos atostogos suteikiamos šalių susitarimu remiantis darbuotojo prašymu.

48. Įstaigos darbuotojams, besimokantiems Lietuvos Respublikoje įregistruotose aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos. Darbuotojams šių atostogų laikotarpiu gali būti mokamas iki 100 proc. dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, tačiau mokama suma turi būti ne mažesnė nei 0,75 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio. Su darbuotoju, siekiančiu gauti darbo užmokestį mokymosi atostogų metu, gali būti sudaromas susitarimas, numatant, kad darbuotojas, baigęs mokslus, bausmių vykdymo sistemos įstaigose išdirbs nuo 1 iki 4 metų.

VI. DARBO UŽMOKESTIS IR KITOS GARANTIJOS

49. Darbuotojams darbo užmokestis mokamas du kartus mėnesį 5-10 ir 20-25 dienomis. Darbuotojo rašytiniu prašymu darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį 5-10 dienomis. Jeigu darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su savaitgalio ar valstybinių švenčių dienomis, tuomet darbo užmokestis sumokamas prieš tai einančią darbo dieną. Darbo užmokestis, kitos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, pervedamos į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos kredito įstaigoje.

50. Kiekvienam darbuotojui išduodamas atsiskaitymo lapelis įrašoma informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Šie lapeliai paruošiami (gali būti išsiunčiami elektroniniu būdu) ne vėliau kaip darbo užmokesčio išmokėjimo dieną.

51. Kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo (tarnybos) santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose, šioje Sutartyje nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

52. Darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama pašalpa. Prašymą skirti pašalpą pareigūnas teikia įstaigos vadovui. Kartu su prašymu pateikiami ir prašymą sąlygojančias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Darbuotojui ne didesnė kaip penkių minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa iš įstaigai skirtų lėšų skiriama įstaigos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į komisijos, kurios sudėtyje dalyvauja profesinės sąjungos atstovas, rekomendaciją.

53. Jei darbuotojo materialinė būklė sunki dėl ligos ir jis negali parašyti prašymo, materialinė pašalpa gali būti skiriama pagal šeimos nario prašymą.

54. Mirus darbuotojui, jam priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokamos mirusiojo šeimos nariui arba xxxxxxxx, kuris jį laidojo  ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.

VII. sauga ir sveikata darbe (tarnyboje)

55. Darbdavys įsipareigoja saugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą, skatinti socialinį dialogą tarp Šalių, siekiant veikloje vengti darbo įstatymų pažeidimų, vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.

56. Kiekviena darbo vieta privalo būti saugi ir nekenksminga sveikatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

57. Xxxxxxxxxx darbdavio pareigos užtikrinant saugią ir nekenksmingą darbo vietą:

57.1. instruktuoti saugiai dirbti jiems pavestą darbą pradedančius dirbti darbuotojus;

57.2. xxxxxxxxx įsipareigoja kartu su profesinėmis sąjungomis vykdyti saugos ir sveikatos stebėseną, įgyvendinti prevencines ir saugos priemones pagal nustatytus prioritetus;

57.3. užtikrinti, kad būtų įrengtos patalpos, kuriose darbuotojai galėtų pavalgyti, pailsėti ir nusiprausti (jei to reikia pagal darbuotojo darbo pobūdį).

58. Xxxxxxxxx garantuoja pirmąją medicinos pagalbą:

58.1. organizuoja greitosios medicinos pagalbos iškvietimą nelaimingų atsitikimų ir ūminių susirgimų atvejais;

58.2. užtikrina galimybę susižeidus pasinaudoti pirmosios medicinos pagalbos rinkiniais.

59. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka ir sąlygomis. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku, o negalint to padaryti darbo laiku, už laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

60. Siekiant visapusiško darbuotojų informavimo ir konsultavimosi visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais, darbdavys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios Sutarties pasirašymo įsteigti Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą. Darbdavys įsipareigoja ne vėliau nei 2 mėnesius nuo Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto įsteigimo užtikrinti, kad komiteto nariai būtų išmokyti vykdyti komiteto veiklą. Naujai išrinkti ir paskirti komiteto nariai išmokomi vykdyti komiteto veiklą per 1 mėnesį. Darbuotojai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, seminaruose ar įmonėje įstaigos lėšomis.

61. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Komiteto narių skaičių bendru sutarimu nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo ir darbuotojų atstovai.

62. Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatai yra derinami Darbuotojų valdymo komitete, tvirtinami įstaigos vadovo.

63. Darbuotojų kolektyvo išrinkti ar darbuotojų atstovų deleguoti Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai, kurie yra profesinių sąjungų nariai, įgyja įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario statusą.

64. Darbdavys ar darbdavio įgaliotas asmuo suteikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams reikalingą informaciją, aprūpina juos reikiamomis priemonėmis ir skiria pakankamai laiko jų darbo laiku jiems pavestoms funkcijoms atlikti.

65. Įstaigoje įsteigto Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto, Darbuotojų valdymo komiteto ir Derybų komiteto grupės nariams teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokama priemoka už veiklą komitete.

66. Profesinė sąjunga, veikianti įstaigoje, arba bet kuris darbuotojas gali pateikti darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojų saugos darbe ir darbo aplinkos gerinimo. Jei siūlymo priemonių įdiegimas įmanomas techniškai ir finansiškai, darbdavys Darbuotojų valdymo komiteto teikimu privalo tokį pasiūlymą įgyvendinti.

67. Profesinė sąjunga, veikianti įstaigoje, dalyvauja nustatant tvarką, pagal kurią mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis.

68. Šalys susitaria dėl šios informavimo apie nelaimingus atsitikimus darbe (tarnyboje) tvarkos:

68.1. įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo), nedelsdamas informuoja savo tiesioginį vadovą;

68.2. jei įvykis įvyko darbovietėje, tiesioginis vadovas nedelsdamas privalo užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą nukentėjusiam darbuotojui ir informuoti įstaigos vadovą;

68.3. darbo vietą (įrenginių būklę) iki nelaimingo atsitikimo tyrimo pradžios privaloma išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu jų nepadarius kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, tačiau visa tai, kas buvo iki pakeitimų turi būti įforminta raštu, nufotografuota ar nufilmuota;

68.4. apie įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sužinojimo apie įvykį darbdavys raštu praneša Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui;

68.5. darbdavys apie įvykusį nelaimingą atsitikimą informuoja Profesinę sąjungą, jei sužalotas, susižalojęs darbuotojas yra profesinės sąjungos narys. Esant profesinės sąjungos prašymui, jos atstovas įtraukiamas į nelaimingo atsitikimo tyrimą, pateikiami patikrinimų ir nelaimingų atsitikimų tyrimų aktų kopijas;

68.6. nelaimingo įvykio aplinkybės apsvarstomos artimiausiame Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto posėdyje, esant neatidėliotinoms aplinkybėms gali būti šaukiamas neeilinis Komiteto posėdis.

VIII. PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLOS GARANTIJOS

69. Profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, nariai ir jos valdymo organų nariai, siekdami pasinaudoti teisės aktų jiems suteikta teise naudotis laisvu laiku savo profsąjunginėms pareigoms atlikti (10 valandų darbo laiko per mėnesį, už kurį mokamas darbo užmokestis), apie tai turi raštu informuoti darbdavį. Į šį laiką neįeina laikas, būtinas dalyvauti patariamųjų institucijų ir kitų komisijų, sudaromų įstaigoje, posėdžiuose, kai profesinės sąjungos narys juose dalyvauja šių komisijų nario teisėmis. Įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos narių veikla profesinėje sąjungoje ne tarnybos metu neribojama.

70. Atleidžiant iš pareigų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organo narį, nesant jo kaltės, būtinas išankstinis įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimas, o atleidžiant iš pareigų profesinės sąjungos pirmininką išankstinis profesinės sąjungos tarybos sutikimas būtinas visais atvejais. Šiame punkte numatytas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas nereikalingas, kai profesinės sąjungos renkamojo organo narys iš pareigų atsistatydina savo prašymu, atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, sukakus įstatyme nustatytam amžiui arba šalių susitarimu.

71. Įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų nariams gali būti sudaromos galimybės dalyvauti profesinės sąjungos rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymo kursuose už įstaigos ribų, suteikiant tam ne daugiau kaip tris darbo dienas per metus ir mokant jų vidutinį darbo užmokestį. Šalims susitarus, šis laikas gali būti ilgesnis. Apie dalyvavimą šiuose renginiuose įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos narys privalo raštu pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas ir gauti jo sutikimą.

72. Darbdavio sutikimu profesinė sąjunga, organizuodama savo narių ar (ir) kitų darbuotojų susirinkimus darbo metu, turi ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas informuoti darbdavį. Tokia pareiga taikoma ir tuo atveju, jeigu minėti susirinkimai organizuojami ne darbo metu, bet darbdavio patalpose. Visais atvejais profesinė sąjunga darbdavio patalpas, technines priemones rengiamiems susirinkimams gali naudoti darbdavio sutikimu.

73. Esant profesinės sąjungos, vienijančios ne mažiau kaip 1/3 įstaigoje dirbančių darbuotojų, prašymui, gali būti suteikiamos patalpos įstaigoje profesinės sąjungos veiklai vykdyti. Šiomis teisėmis profesinė sąjunga privalo naudotis sąžiningai ir tik jos veiklai vykdyti.

XI. Sutarties vykdymas, pakeitimas ir nutraukimas

74. Xxxxx ne rečiau kaip vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki kiekvienų metų pirmo ketvirčio pabaigos organizuoja dvišalį susitikimą šios Sutarties vykdymo ir su juo susijusiems klausimams aptarti.

75. Nustačius šios Sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo faktą, per tris darbo dienas Šalys privalo raštu informuoti viena kitą ir per 10 darbo dienų, vienos iš Šalių reikalavimu organizuojamas pasitarimas nesutarimams aptarti ir pašalinti. Xxxxxxxxx, ginčai sprendžiami įstaigoje sudarytame Derybų komitete. Nepavykus ginčo išspręsti Derybų komitete, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka pasitelkus tarpininką.

76. Sutarties sąlygos gali būti keičiamos raštišku profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimu. Sutarties pakeitimai ir papildymai pasirašomi dviem egzemplioriais ir įforminami kaip šios Sutarties priedai.

77. Sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, jei nuo Sutarties pasirašymo praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Sutartis nutraukiama pasirašant susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Ketinanti Sutartį nutraukti šalis apie tai kitą šalį privalo raštu įspėti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Vienašališkai nutraukti Sutartį negalima.

78. Sutarties pasirašymo momentu egzistuojančias komisijas, darbo grupes, kurios sprendžia su įstaigos darbuotojų darbo (tarnybos), ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais susijusius klausimus, įtraukiami profesinės sąjungos atstovai, kurių kandidatūras pateikia Darbuotojų valdymo komitetas. Nesant įkurto komiteto – profesinių sąjungų atstovų kandidatūros teikia Jungtinė atstovybė.

79. Nesutarimai ir ginčai, kylantys tarp Šalių derybų, Sutarties sudarymo bei vykdymo metu, taip pat ginčai atsiradę keičiant ar pildant Sutartį sprendžiami derybų keliu tarp šios Sutarties šalių. Ginčų nepavykus išspręsti derybų būdu, jie nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka pasitelkus tarpininką.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

80. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.

81. Visi Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Šalių.

82. Sutarties tekstas ir visa informacija apie jos vykdymą yra skelbiama įstaigos ir profesinės sąjungos interneto puslapiuose.

83. Įsigaliojus Sutarčiai, Xxxxxxxxx įsipareigoja jos kopiją su nuoroda į internetinę Sutarties versiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiųsti visiems padaliniams ir įgalioja šių padalinių vadovus supažindinti pasirašytinai su Xxxxxxxxx visus darbuotojus ne vėliau kaip per 14 darbo dienų. Pageidaujantiems darbuotojams įteikiama Sutarties kopiją arba nurodomas jos internetinis adresas.

84. Profesinė sąjunga savo ruožtu įsigaliojus šiai Sutarčiai informaciją apie ją ir jos tekstą išplatina visoms profesinėms sąjungoms, kurios veikia įstaigoje, tačiau nėra prisijungusios prie Jungtinės atstovybės.

85. Kiekvienas po šios Sutarties įsigaliojimo naujai į pareigas priimamas darbuotojas supažindinamas su šia Sutartimi. Pageidaujantiems darbuotojams įteikiama Sutarties kopiją arba nurodomas jos internetinis adresas.

86. Sutarties egzemplioriai, turintys vienodą teisinę galią, įteikiami šalims.

88. Šioje Sutartyje neaptartos darbuotojų socialinės garantijos suteikiamos ir užtikrinamos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Xxxxxxxxx savo įsakymais nustatydamas naujas ar keisdamas galiojančias tarnybos, darbo sąlygas bei socialines darbuotojų garantijas negali bloginti jų palyginus su šia Sutartimi, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Alytaus pataisos namų direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxx

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų

profesinės sąjungos pirmininkas Xxxxx Xxxxxxxxxxx