Būsto draudimo taisyklės Nr. 064

PATVIRTINTA

AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2005-08-24 sprendimu Nr. 134

Akcinė bendrovė „LIETUVOS DRAUDIMAS“

Būsto draudimo taisyklės Nr. 064

I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS

1. Bendrosios sąvokos

1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.

1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.

1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Taisykles sudaro:

1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;

1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;

1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildoma sąlyga Nr. 064-1. Civilinės atsakomybės draudimas;

1.4.4. IV dalis Taisyklių priedas Nr. 1. Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) bendrąjj plotą.

Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.

1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.

1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo sutartiniais santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartj.

1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.

1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu patirtus nuostolius.

1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.

1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.

1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių.

Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.

1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.

1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).

2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos

2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:

2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;

2.1.2. pateikti Prašymą.

2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:

2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;

2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;

2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;

2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.

2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:

2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;

2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;

2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.

2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:

2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;

2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.

2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:

2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;

2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);

2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;

2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;

2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:

2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;

2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;

2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;

2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;

2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;

2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.

2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:

a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;

b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);

c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;

d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;

e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.

2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.

2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.

2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:

2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;

2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;

2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

2.10. Naudos gavėjas turi teisę:

2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;

2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.

2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydj.

2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.

3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka

3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.

3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.

3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.

3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.

3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.

3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.

4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų

nesilaikymo padariniai

4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.

4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar

naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.

4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų šio nuo pranešimo gavimo, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo, draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Draudiko prievolės, jvykus jvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.

4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudimo jmoka.

4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudimo laikotarpj.

4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmokos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.

5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos. Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus

draudimo sutartj, tvarka

5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime.

5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.

5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.

5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:

5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;

5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.

5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:

5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;

5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:

5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;

5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;

5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.

5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.

6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.

6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.

6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.

7. Draudimo išmoka

7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.

7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj draudimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.

7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.

7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:

7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;

7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;

7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.

7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.

7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).

7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.

7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:

7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;

7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:

7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b punkte nurodyto reikalavimo;

7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;

7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;

7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;

7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;

7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:

7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;

7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;

7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;

7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;

7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.

8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.

8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė

9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

10. Pranešimai

10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.

10.2. Pranešimas, išsiųstas registruotu laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Siunčiant pranešimus pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktą, pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu, kai jis siunčiamas paštu (draudiko pasirinkimu, paprastu arba registruotu laišku), praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

10.3. Pranešimo jteikimo data yra ta data, kurią šalis (pranešimo gavėjas) raštu pažymi, kad pranešimas buvo gautas. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.

AB “Lietuvos draudimas”

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS

1. Draudimo sąvokos

1.1. Draudėjas - asmuo, sudaręs draudimo sutartj su draudiku. Draudėju gali būti: turto savininkas; asmuo, jsigijęs turtą išperkamosios nuomos būdu; asmuo, naudojantis turtą pagal nuomos ar panaudos sutartj; bet kuris asmuo, turintis turto savininko jgaliojimą apdrausti jo turtą.

1.2. Nebaigtas statyti pastatas – pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtj arba nėra pripažintas tinkamu naudoti.

1.3. Projektavimo/statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomendacijų, dėl ko pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo truk- mė, estetinė išvaizda.

1.4. Nevisiškas draudimas – atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Šiuo atveju, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) jo patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės, santykiui.

1.5. Draudimas, viršijantis draudimo vertę – atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo objekto vertę. Šiuo atveju draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.

1.6. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, raštu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu.

Draudimo rizikos padidėjimu laikoma statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame/apdraustame pastate (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje); apdrausto turto palikimas be priežiūros; apdrausto turto naudojimo paskirties pasikeitimas; išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nurodytų draudimo sutartyje saugos

priemonių neveikimas; suvirinimo ir kt. darbų vykdymas, kurių metu temperatūra pakyla virš 100° C; degių ir sprogstamų medžiagų, apie kurias nebuvo pranešta prieš sudarant draudimo sutartj,

laikymas (išskyrus kurą, naudojamą pastato šildymui ar maisto ruošimui); komercinės veiklos vykdymas ir pan.

Rizikos padidėjimu laikoma, jei nuolat gyvenamas būstas ilgiau nei 60 dienų per metus yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens.

1.7. Šeimos nariai - draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:

- nesusituokę asmenys;

- draudėjo vaikai (xxxxxxxx) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;

- tėvai (jtėviai), seneliai;

- broliai, seserys.

2. Draudimo objektas

2.1. Draudimo objektu gali būti draudėjo nuolat ar nenuolat gyvenamas būstas ir (ar) jame esantis namų turtas.

Nuolat gyvenamas būstas – pastatas arba jo dalis (gyvenamasis namas arba butas), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos ir kuriame nuolatos (ne mažiau nei 305 dienas per metus) gyvena draudėjas su savo šeimos nariais.

Nenuolat gyvenamas būstas – pastatas arba jo dalis (gyvenamasis namas, sodo namas arba butas), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos ir kuriame kartais, t.y. mažiau nei 305 dienas per metus būna draudėjas su savo šeimos nariais.

2.1.1. Draudžiami tik draudimo sutartyje jvardinti pastatai ar jų dalys (nekilnojamieji daiktai), stacionarūs kiemo statiniai, investicijos j patalpas.

Pastatas ar jo dalis (nekilnojamasis daiktas) – objektas, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos j kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas draudėjo buitiniams, ūkiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti.

Pastatams priskiriami sklypo, kuriame pastatytas draudžiamas pastatas(-ai), ribose esantys inžineriniai tinklai bei pastato viduje esantys jrenginiai, kurie pagal paskirtj ir prigimtj yra

nekilnojamieji: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos stacionarūs jrenginiai; pastato elektros instaliacijos jrenginiai; vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs jrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari jranga.

Draudžiami pastatai yra skirstomi j : gyvenamuosius pastatus ar jo dalis (su pagalbiniais pastatais ar be jų) ir negyvenamuosius pastatus.

Gyvenamasis pastatas – pastatas ar jo dalis (gyvenamasis namas, butas, sodo namelis), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.

Pagalbinis pastatas (patalpos) – gyvenamojo pastato adresu esantis ir ne daugiau nei 100 metrų nuo gyvenamojo namo nutolęs (kai sklypas, kuriame yra gyvenamas namas, neaptvertas) arba aptvertame tvora žemės sklype esantis pagalbinis pastatas, kurio paskirtis pagelbėti gyvenamajame pastate gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Pagalbiniu pastatu taip pat laikomas butui priklausantis sandėliukas, garažas ar automobilio stovėjimo vieta, jei jie yra pastate, kuriame yra draudžiamas butas.

Negyvenamasis pastatas – pastatas, kuriame nėra gyvenamųjų patalpų (arba jos sudaro mažiau nei pusę pastato naudingo ploto), skirtas žmonių buitinėms ar ūkinėms reikmėms tenkinti, ir kuris negali būti priskirtas pagalbiniam pastatui.

Stacionarūs kiemo statiniai – žemės sklypo, kuriame yra apdraustas pastatas(-ai), teritorijoje esantys stacionarūs aplinkos jrangos elementai (tvora, pavėsinė, lauko baseinas ir pan.).

Investicijos j patalpas – draudėjo (kai draudėju yra nuomininkas) atliktos ir atliktų darbų ir/ar medžiagų sąskaitomis pagrjstos investicijos j draudžiamą pastatą (patalpas), taip pat pastato jrenginiai, kuriuos draudėjas jsigijo savo lėšomis (santechninė jranga ir pan.) ar investicijos j juos. Investicijos j patalpas gali būti apdraustos tik tuo atveju, kai draudėju yra nuomininkas.

2.1.2. Namų turtas ir vertybės.

Namų turtas – namų apstatymo, buitiniam naudojimui bei vartojimui skirti kilnojami namų apyvokos daiktai.

Namų turtui taip pat priskiriami darbo jrankiai bei jranga, kuriuos naudoja draudėjas ar jo šeimos narys profesinėje ar verslo veikloje; svetimas turtas, perduotas draudėjui su teise juo naudotis ir jj valdyti; radijo ir TV antenų jranga (išskyrus bendro naudojimo); vandens transporto priemonės; protingas kiekis transporto priemonių atsarginių dalių, detalių ir reikmenų (išskyrus turtą, laikomą transporto priemonėje). Šie daiktai draudžiami tik draudimo liudijime nurodytu adresu jiems esant pastatuose, išskyrus radijo ir TV antenų jrangą, kuri tvirtinama ant pastato išorinių konstrukcijų.

Nuostoliai pastatui ar jo konstrukcijoms, atsiradę kaip draudiminio jvykio, kurio metu sugadinama ar sunaikinama radijo ar TV antenų jranga, pasekmė, bus priskiriami namų turto nuostoliams.

Vertybės – tai:

a) grynieji pinigai;

b) papuošalai ir bet kokie dirbiniai iš tauriųjų metalų, brangakmeniai, perlai, pašto ženklai, monetos ir medaliai;

c) dokumentai, kuriuos galima atstatyti remiantis nepriklausomų registrų ar kitų oficialių šaltinių duomenimis, jskaitant kreditines korteles (nuostoliu bus laikomi šių dokumentų ar kortelių atstatymo kaštai);

d) kailio ir odos gaminiai bei meno dirbiniai (paveikslai, skulptūros, kilimai, gobelenai), kurių vieno vertė didesnė nei 5 000 Lt;

e) antikvariniai dirbiniai, kolekcijos, unikalūs daiktai.

Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos materialūs kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, turintys išliekamąją vertę.

Unikalus daiktas – vienintelis tos rūšies, labai retas daiktas.

Kolekcija – rinkinys kokių nors vienos rūšies daiktų, turinčių meninę, mokslinę ar istorinę vertę.

Skulptūra – tūrinių vaizdų (lipdomų, kalamų, drožiamų, liejamų) dailės objektas.

Vertybės laikomos apdraustomis tik namų turtą draudžiant pagal plotą ir taikant Maksimalųjj draudimo variantą. Šiuo atveju didžiausia draudiko atsakomybė už vertybes laikoma lygia Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.2 punkte numatytiems išmokėjimų limitams.

Numatyti išmokėjimų limitai už Taisyklių Draudimo sąlygų 2.1.2 d – 2.2.1 e punktuose jvardintas vertybes gali būti keičiami draudiko ir draudėjo susitarimu – šiuo atveju pateikiamas atskiras vertybių aprašas ir vertybės draudžiamos ekspertų jkainota suma, išskyrus kailio ir odos gaminius, kuriems ekspertų jkainavimas nėra būtinas.

2.1.3. Papildoma draudimo apsauga (jei dėl jos draudimo sutartyje yra atskirai susitarta):

a) dviračio vagystė už draudimo vietos ribų, jj laikinai draudėjui ar jo šeimos nariui palikus užrakintą ar prirakintą prie kitų stacionarių objektų bet kurioje kitoje Lietuvos Respublikos

vietoje. Draudiminio jvykio atveju nuostoliai atlyginami atkūrimo verte iki 2 000 Lt vienam draudiminiam jvykiui, bet ne daugiau 5 000 Lt visam sutarties galiojimo laikotarpiui.

b) gyvenamosios vietos nuomos išlaidos (jskaičiuojant pusryčius), kai apdraustas pastatas dėl jvykusio ar gresiančio jvykti draudiminio jvykio tampa netinkamu gyventi. Draudiminio jvykio atveju atlyginama iki 3.000 Lt vienam draudiminiam jvykiui.

Išmoka už gyvenamosios vietos nuomos išlaidas lygi draudėjo patirtoms išlaidoms, pagrjs- toms paslaugų pirkimo dokumentais (viešbučio sąskaitomis).

Taisyklių Draudimo sąlygų 2.1.3 a ir 2.1.3 b punktuose nurodytos sumos gali būti keičiamos draudėjo ir draudiko susitarimu.

2.1.4. Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose numatytais atvejais ir neviršijant numatytų išmokėjimų limitų be atskiro draudėjo ir draudiko susitarimo papildomai yra apdrausta:

a) papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti po draudiminio jvykio.

Papildomos išlaidos – tai išlaidos, skirtos apdraustam turtui ir jo liekanoms sutvarkyti po draudiminio jvykio (išlikusių pastato dalių nugriovimo, šiukšlių išvežimo, teritorijos sutvarkymo išlaidos, išlaidos nuostoliams likviduoti panaudojant specialius rūbus, papildomas apsaugos priemones, transporto priemones, perkeliant turtą j saugią vietą, išsiurbiant vandenj ir pan.). Taip pat atlyginamos su draudiku suderintos apdrausto turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidos, kai draudėjas negali toliau naudotis būstu ir laikyti jame daiktų.

Sandėliavimo išlaidos atlyginamos tol, kol pastatas (patalpos) bus vėl tinkamas naudoti ir jame bus galima laikyti turtą, tačiau ne ilgiau nei 5 mėnesius.

b) sutartinių jsipareigojimų, susijusių su jkeistu turtu, vykdymo išlaidos.

Sutartinių jsipareigojimų, susijusių su jkeistu turtu, vykdymo išlaidos – tai palūkanos, mokamos už jkeistus apdraustus pastatus laikotarpiu, kai apdraustas pastatas dėl jvykusio ar gresiančio jvykti draudiminio jvykio tampa netinkamu gyventi ar naudoti pagal paskirtj, tačiau ne ilgiau nei 3 mėnesius.

c) durų užrakto pakeitimo išlaidos.

Durų užrakto pakeitimo išlaidos – tai išlaidos, reikalingos pakeisti pastatų, kuriuose yra apdraustas turtas, durų užraktams, jei raktai buvo pavogti ar atimti iš draudėjo plėšimo būdu ir yra užregistruotas jų vagystės ar plėšimo faktas.

Nuostoliai neatlyginami, jei raktų vagystės ar plėšimo faktas nėra užregistruotas policijoje.

d) išlaidos, susiję su šildymo sistemos ir jos jrenginių (šildymo katilo) gedimais.

Išlaidos, susiję su šildymo sistemos ir jos jrenginių (šildymo katilo) gedimais – tai išlaidos, reikalingos šildymo sistemos ir jos jrenginių (pvz.: šildymo katilo) gedimams pašalinti bei dėl to atsiradusiems nuostoliams pastatams ir namų turtui (jei namų turtas apdraustas) išsiliejus vandeniui atlyginti.

e) civilinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė – draudėjo pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusi atlikus veiksmus, kuriuos jstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Jei draudėjo netenkina Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.1 punkte numatyti išmokėjimų limitai, jie gali būti didinami draudėjo ir draudiko susitarimu, draudimo liudijime numatant atskirą, papildomą civilinės atsakomybės draudimo sumą.

Įvykio, kuris buvo pripažintas draudiminiu, remiantis Taisyklių Draudimo apsaugos papildoma sąlyga Nr.064-1 “Civilinės atsakomybės draudimas” nuostatomis, atveju, maksimali išmokos už civilinę atsakomybę suma negali viršyti Taisyklių Draudimo sąlygų

4.4.1 punkte nurodyto išmokėjimo limito ir papildomai draudimo liudijime numatytos civilinės atsakomybės draudimo sumos kartu paėmus.

Civilinė atsakomybė (neviršijant Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.1 punkte numatytų išmokėjimų limitų) kaip papildoma draudimo apsauga yra apdrausta tik tuo atveju, kai yra apdrausti pastatai.

f) draudėjo svečių daiktai.

Atlyginami nuostoliai draudėjo svečių daiktams, esantiems draudimo liudijime nurodytoje draudimo vietoje (pastatuose), jvykus šiose Taisyklėse jvardintiems ir draudimo liudijime nurodytiems draudiminiams jvykiams.

Nuostoliai neatlyginami už: draudėjo svečių daiktus, kurie apdrausti kita draudimo sutartimi; vertybes (Taisyklių Draudimo sąlygų 2.1.2 punktas); nešiojamus ir kišeninius kompiuterius; mobiliuosius telefonus.

g) elektros variklių, esančių apdraustuose pastatuose ir skirtų apdraustiems pastatams eksploatuoti, gedimai (perdegimai).

Neatlyginami gedimų nuostoliai varikliams: kuriems galioja gamintojo garantija; kurie yra senesni nei 10 metų.

h) papildomos išlaidos dėl padidėjusio mokesčio už vandenj, išsiliejusj Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.2 punkte numatyto draudiminio jvykio metu.

2.2. Pagal šias Taisykles nedraudžiama:

2.2.1. Pastatai, kurių būklė avarinė arba jie skirti nugriovimui, taip pat tokiuose pastatuose esantis turtas;

2.2.2. Pastatai, pastatyti savavališkai, negavus leidimo statybai ir be suderinto statybos projekto, kaip to reikalauja jstatymas;

2.2.3. Radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos, nejregistruoti nustatyta tvarka šaunamieji ginklai;

2.2.4. Programinė jranga bei kita informacija, esanti kompiuterio jrenginiuose, magnetiniuose diskuose;

2.2.5. Narkotinės medžiagos, vaistai;

2.2.6. Augalai, paukščiai, gyvūnai;

2.2.7. Visų rūšių motorinės transporto priemonės ir priekabos, benzinas ir dyzelinas, lėktuvai ir skraidyklės, išskyrus motorizuotus invalidų vežimėlius, nesavaeiges vejos pjovimo mašinas;

2.2.8. Dokumentai, kurių negalima atstatyti remiantis nepriklausomų registrų ar kitų oficialių šaltinių duomenimis; kartotekos, planai, brėžiniai, rankraščiai; kelionės ir kitokie bilietai; draudėjo sukurti meno kūriniai; pinigai banko ar banko kortelių sąskaitose;

2.2.9. Statybinės medžiagos ir gaminiai;

2.2.10. Turtas, gautas iš kitų gyventojų ar organizacijų, ir skirtas remontui, perdirbimui, pardavimui, saugojimui ir pan.;

2.2.11. Nuomininkų turtas, išskyrus tą, kurj jiems perdavė naudotis draudėjas;

2.2.12. Žemės ūkio technika ir padargai, žemės ūkio produkcija ir atsargos;

2.2.13. Bet kokios perpardavimui skirtos prekės;

2.2.14. Šiltnamiai, kurių karkasai yra pagaminti iš medžio ar plastiko, arba kurie yra dengti polietileno plėvele;

2.2.15. Šuliniai, vandens gręžiniai, drenažo sistemos, be nustatyto leidimo jrengti vietinės kanalizacijos jrenginiai;

2.2.16. Krosnių kuras, dujos, bet koks kietas kuras;

2.2.17. Bet koks turtas esantis ne patalpose, išskyrus Taisyklių Draudimo sąlygų 3.2.1-3.2.2 ir 4.1.4 b punktuose numatytus atvejus;

2.2.18. Taisyklių Draudimo sąlygų 2.1.2 punkte jvardintos vertybės, išskyrus atvejus, kai namų turtas draudžiamas nustatant draudimo sumą pagal būsto plotą ir taikomas Maksimalusis draudimo variantas, arba dėl jų draudimo susitarta atskirai draudimo sutarties papildomose sąlygose.

2.3. Taisyklių Draudimo sąlygų 2.2.1-2.2.16 punktuose numatyti objektai gali būti draudžiami tik jei dėl jų draudimo yra atskirai susitarta ir šie objektai yra jvardinti draudimo sutarties papildomose sąlygose.

3. Draudimo vieta

3.1. Pastatai draudžiami sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.2. Namų turto draudimo vieta yra pastatai, esantys draudimo liudijime nurodytu adresu. Namų turtas, esantis patalpose, kuriose vykdoma komercinė/gamybinė veikla, nėra draudžiamas.

3.2.1. Jeigu namų turto draudimo vieta yra nuolat gyvenamas namas (su pagalbiniais pastatais ar be jų), kuris yra aptvertoje tvora teritorijoje ir namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą, tai Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.2 punkte numatytos Draudiko atsakomybės ribose nuo vagystės draudžiamas ir namų turtas (išskyrus vertybes), esantis aptverto sklypo teritorijoje, kuris pagal paskirtj gali būti laikomas ne patalpoje.

3.2.2. Jei namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą, Taisyklių Draudimo sąlygų

4.4.2 punkte numatytos Draudiko atsakomybės ribose nuo vagystės su jsibrovimu draudžiamas ir draudėjui ar jo šeimos nariams priklausantis namų turtas (išskyrus vertybes), esantis užrakintoje automobilio bagažinėje.

Bet kokie namų turto vagystės su jsibrovimu iš automobilio užrakintos bagažinės patirti nuostoliai, išskyrus atvejj, kai namų turtas draudžiamas taikant Maksimalųjj draudimo variantą, nėra atlyginami.

3.3. Draudimo vietos keitimas (persikraustymas):

3.3.1. Apie draudimo vietos keitimą draudikas turi būti informuojamas raštu iki persikraustymo pradžios (nurodant naujo būsto adresą ir bendrą plotą). Jei draudėjas nejvykdo šio reikalavimo, draudimo sutartis nutrūksta nuo persikraustymo pradžios.

3.3.2. Draudėjui pranešus apie draudimo vietos keitimą, apdraustiems draudėjo namų turto daiktams draudimo apsauga galioja abiejose draudimo vietose, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudimo apsauga buvusioje draudimo vietoje galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo persikraustymo dienos. Pervežimo metu atsiradę nuostoliai neatlyginami.

3.3.3. Jei naujasis būstas yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai Taisyklių Draudimo sąlygų 3.3.2 punktas netaikomas, išskyrus nuostatą, kad draudimo apsauga buvusiai draudimo vietai galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo persikraustymo dienos.

3.3.4. Draudimo vietos keitimo (persikraustymo) metu namų turto draudimui netaikomos Taisyklių Draudimo sąlygų 3.4 punkte išdėstytos laikinojo draudimo už draudimo vietos ribų nuostatos.

3.4. Laikinojo draudimo už draudimo vietos ribų (namų turtui esant kitoje, nei draudimo liudijime nurodyta, draudimo vietoje (pastatuose)) galiojimo tvarka:

3.4.1. Draudėjo ar jo šeimos nario nuosavybėje esančių ar naudojamų namų turto daiktų draudimas galioja ne tik draudimo vietoje, bet ir laikinai, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, esant šiems daiktams pastatuose bet kurioje kitoje Lietuvos Respublikos vietoje. Laikinas draudimas už draudimo vietos ribų negalioja turtui, esančiam draudėjui ar jo šeimos nariams priklausančiuose nenuolat gyvenamuose pastatuose (sodo nameliuose, vasarnamiuose), pagalbiniuose pastatuose (daugiabučio namo sandėliukuose, ūkiniuose pastatuose), bei bet kokiuose negyvenamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų priklausomybės. Taip pat laikinas draudimas už draudimo vietos ribų negalioja:

- darbo jrankiams bei jrangai, kuriuos naudoja draudėjas ar jo šeimos narys profesinėje ar verslo veikloje;

- panaudos sutartimi naudojamam turtui;

- brangakmeniams, perlams, pašto ženklams, monetoms ir medaliams, bet kokiems dirbiniams iš tauriųjų metalų (išskyrus papuošalus), meno dirbiniams, antikvariniams dirbiniams ir kolekcijoms, net ir tais atvejais kai šie draudžiami kartu su kitomis vertybėmis draudėjui pasirinkus Maksimalųjj draudimo variantą.

Šiuo atveju šeimos nariais laikomi draudėjo sutuoktinis bei kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:

- nesusituokę asmenys;

- savos šeimos neturintys (nesusituokę) draudėjo vaikai;

- draudėjo išlaikomi tėvai.

3.4.2. Laikinojo draudimo už draudimo vietos ribų atveju draudimo apsauga vagystės su jsibrovimu, vandalizmo po jsibrovimo ir apiplėšimo padarytiems nuostoliams galioja tuomet, jei apdrausti daiktai bus pavogti iš užrakintų patalpų arba bus sugadinti (sunaikinti) jsibrovus j užrakintą patalpą, arba bus nustatyta tvarka patvirtintas apiplėšimo prieš draudėją ar jo šeimos narius toje patalpoje faktas.

3.5. Draudimo išmoka už pavogtus, sunaikintus ar sugadintus daiktus laikinojo draudimo už draudimo vietos ribų atveju (Taisyklių Draudimo sąlygų 3.4 punktas) apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau draudėjui atlyginama neviršijant Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.2 punkte numatytų draudimo išmokos limitų kiekvienam draudiminiam jvykiui.

4. Draudiminiai jvykiai. Draudimo apsaugos variantai

4.1. Draudimo apsauga apdraustajam turtui apima jvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba jvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:

4.1.1. Ugnies:

a) gaisro - ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą;

Nuostoliai dėl gaisro neatlyginami:

- jei turtas sugadintas ar sunaikintas, esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino kitą apdraustą turtą;

- jei turtas sugadintas ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros jtampos svyravimų, kurie atsirado elektros prietaisuose, išskyrus atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl gaisro ar sprogimo. Dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami.

b) dūmų ir suodžių – iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos;

c) žaibo jtrenkimo - tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams;

d) sprogimo - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos;

e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo - valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, pervežamų tuo aparatu, atsitrenkimo j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.

4.1.2. Vandens:

a) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos – staigaus ir netikėto vandens (nuotėkų, garų) išsiveržimo ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprū- pinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų van- dentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrenginių. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sistema susijusių jrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų).

Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, ka- nalizacijos vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai. Pastatų draudimo atveju taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti patiems šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemos jrenginiams.

Taip pat atlyginami nuostoliai dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių staigių ir netikėtų trūkimų ir jų užšalimo, jei šie vamzdynai yra sklype, kuriame yra draudžiamas turtas, ir naudojami apdraustam turtui eksploatuoti.

b) vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų – vandens prasiskverbimo j apdraustas patalpas dėl gretimose patalpose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių.

Nuostoliai dėl vandens neatlyginami:

- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai;

- esant gruntinio vandens poveikiui;

- jei vanduo naudojamas plovimui ar valymui;

- atsiradę netvarkingoms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenj;

- atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio;

- atsiradę dėl vandens ištekėjimo iš drenažo jrenginių;

- nuostoliai vamzdynams, jei jie patiriami dėl trūkimo esant ilgalaikės korozijos poveikiui.

4.1.3. Piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų – bet koks tiesioginis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų.

Piktavališkas pastato ar jo dalių sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų neapima stiklo dužimo rizikos.

Nuostoliai dėl piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami:

- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai;

- j pastatus atsitrenkus transporto priemonėms.

4.1.4. Namų turto vagystės su jsibrovimu, vandalizmo po jsibrovimo ir apiplėšimo:

a) vagystės su jsibrovimu – turto pagrobimo neteisėtai patenkant j patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų jėjimą) šiais būdais:

- jsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus langus, išdaužus stiklą ir pan.);

- panaudojus padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su jsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos narių raktus. Draudėjo ar jo šeimos narių raktų vagystės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. praneštas policijai bei draudikui, tik tuomet turto pagrobimas panaudojus tokius raktus bus laikomas draudiminiu jvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsitikę laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami.

Rakto(ų) vagystė – bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šj raktą, valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste.

- panaudojant technines priemones, kai kaltininkas pasiima daiktus, nejeidamas j patalpą.

Jei namų turto draudimo vieta yra nuolat gyvenamas namas su ar be jam priklausančių pagalbinių pastatų, namų turtas taip pat draudžiamas nuo vagystės iš pilnai aptverto tvora žemės sklypo, kuriame yra minėti pastatai, teritorijos (taikoma tik tais atvejais, kai draudėjas pasirenka Maksimalų namų turto draudimo variantą).

Nuostoliai dėl vagystės su jsibrovimu neatlyginami:

- jei j patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoti ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai) ar pan., t. y. nesant kliūčių patekti j patalpas;

- kai j patalpą patenkama jveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;

- kai j pastatą ar patalpą jsibraunama panaudojus pavogtą raktą ir nejrodoma, kad raktas buvo pavogtas;

- kai nejrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas;

- jei namų turtas pavogtas, nejeinant j patalpą ir nejrodomas techninių priemonių panaudojimas;

- pavogtoms pastato (patalpų) dalims, konstrukcijoms, elementams.

b) apiplėšimo – kai:

- draudėjo ar jo šeimos nario atžvilgiu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;

- draudėjas ar jo šeimos narys apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vie- toje jam grasoma fizinės ar psichologinės prievartos veiksmais;

- atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar jo šeimos nario, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežas- ties ir jam negalint priešintis.

Draudimo apsauga nuo apiplėšimo rizikos galioja draudimo vietoje arba už draudimo vietos ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Plėšimo draudimo vietoje atveju draudėjo šeimos nariams priskiriami ir asmenys, esantys draudėjo būste draudėjo sutikimu.

Draudimo apsauga nuo apiplėšimo už draudimo vietos ribų rizikos galioja namų turto daiktams, kuriuos draudėjas ar jo šeimos narys turi su savimi jam esant už apdrausto būsto ribų, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudimo apsauga už draudimo vietos ribų apiplėšimo padarytiems nuostoliams galioja tuomet, jei bus policijos patvirtintas draudėjo ar jo šeimos narių apiplėšimo faktas.

Šiuo atveju šeimos nariais laikomi draudėjo sutuoktinis bei kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:

- nesusituokę asmenys;

- savos šeimos neturintys (nesusituokę) draudėjo vaikai;

- draudėjo išlaikomi tėvai.

Draudimo išmoka už apiplėšimo metu pavogtus, sunaikintus ar sugadintus už draudimo vietos ribų daiktus apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau draudėjui atlyginama neviršijant Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.2 punkte numatytų draudimo išmokos limitų kiekvienam draudiminiam jvykiui.

Nuostoliai dėl apiplėšimo neatlyginami:

- už daiktus, jei jie j jų atėmimo vietą pristatomi nusikaltėlio reikalavimu. Nuostoliai dėl apiplėšimo už draudimo vietos ribų neatlyginami:

- už darbo jrankius bei jrangą, kuriuos naudoja draudėjas ar jo šeimos narys profesinėje ar verslo veikloje;

- už panaudos sutartimi naudojamą turtą;

- už mobiliuosius telefonus (išskyrus, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą);

- už brangakmenius, perlus, pašto ženklus, monetas ir medalius, bet kokius dirbinius iš tauriųjų metalų (išskyrus papuošalus), meno dirbinius, antikvarinius dirbinius ir kolekcijas, net ir tais atvejais kai šie draudžiami kartu su kitomis vertybėmis draudėjui pasirinkus Maksimalųjj draudimo variantą.

c) vandalizmo po jsibrovimo - vagystės su jsibrovimu metu arba dėl mėginimo jsibrauti padarytų sugadinimų kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai.

Nuostoliai dėl vandalizmo po jsibrovimo neatlyginami:

- kai pastatas ar jo dalis sugadinama iš išorės, nesant jsibrovimo j patalpų vidų požymių.

4.1.5. Gamtinių jėgų:

a) audros – stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina lengvesnius daiktus.

Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado audros metu ant apdrausto turto užvirtus medžiams.

b) liūties - trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per vieną valandą ir trumpesnj laiką kelių kvadratinių kilometrų plote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.

c) krušos - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.

d) sniego slėgio – nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj namų turtą. Nuostoliai dėl sniego slėgio neatlyginami:

- jei jie atsirado dėl ilgą laiką (t.y. ilgiau nei per 12 val. laikotarpj) susikaupusio sniego.

e) potvynio –pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose. Atskiru (vienu) draudiminiu jvykiu laikomas nenutrūkstamas potvynis, trunkantis ne ilgiau kaip 168 valandas.

Nuostoliai dėl potvynio neatlyginami:

- jei jis draudimo vietoje buvo numatomas (jvyksta bent 1 kartą per 10 metų).

Nuostoliai dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:

- jei vanduo, sniegas, purvas patenka j apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pa- stato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios an- gos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų pastatams.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.5 a – 4.1.5 e punktuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių apdraustiems objektams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pateiktus duomenis.

- jei turto nuostoliai atsirado dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.

f) grunto suslūgimo – natūralaus žemės grunto suslūgimo dėl karstinių reiškinių.

g) nuošliaužos – savaiminės grunto slinkties šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai. Nuostoliai dėl nuošliaužos neatlyginami:

- jei jie atsiranda dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų nuoseklaus ardomojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas.

Nuostoliai dėl gamtinių jėgų pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.5 a – 4.1.5 g punktus neatlyginami:

- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai (išskyrus atvejus, kai pastatų išorinės atitvarinės kontrukcijos, t.y. stogas, durys, langai, išorinės sienos nėra keičiamos).

4.1.6. Transporto priemonės atsitrenkimo.

Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl sąly- čio su ne draudėjui ar jo šeimos nariams priklausančia ir ne draudėjo ar jo šeimos narių valdoma kelių eismo transporto priemone. Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.

4.1.7. Elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių.

Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl elektros jtampos svyravimų - namų ūkyje naudojamų elektrinių prietaisų (jei draudžiamas namų turtas) bei pastato viduje esančių elektrinių šildymo, vandentiekio, pastato elektros instaliacijos, vėdinimo ir oro kondicionavimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarių jrenginių (jei draudžiami pastatai) sugadinimas ar sunaikinimas dėl staigių ir netikėtų tiekiamos elektros jtampos aukštutinės ir žemutinės ribos pasikeitimų.

Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl viršjtampių - namų ūkyje naudojamų elektrinių prietaisų (jei draudžiamas namų turtas) bei pastato viduje esančių elektrinių šildymo, vandentiekio, pastato elektros instaliacijos, vėdinimo ir oro kondicionavimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarių jrenginių (jei draudžiami pastatai) sugadinimas ar sunaikinimas dėl staigaus ir netikėto padidintos jtampos perdavimo j apdraustą turtą, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. akivaizdžiai vizualiai) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl padidintos jtampos poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir/arba kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karščio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matomi apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, išsilydęs/apsilydęs metalas ar plastmasė) arba tai patvirtina tokių prietaisų ar jrenginių remontą atliekanti remonto jmonė.

Taip pat atlyginami namų ūkyje naudojamų elektrinių prietaisų (jei draudžiamas namų turtas) bei pastato viduje esančių elektrinių šildymo, vandentiekio, pastato elektros instaliacijos, vėdinimo ir oro kondicionavimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarių jrenginių (jei draudžiami pastatai) sugadinimo ar sunaikinimo nuostoliai dėl staigaus ir netikėto nuo draudėjo nepriklausančio elektros srovės dingimo poveikio.

Nuostoliai dėl elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių neatlyginami:

- jei elektroninės technikos ir kompiuterinės jrangos gedimai atsirado dėl gamybos broko ir/ar susidėvėjimo;

- jei gedimai atsirado dėl jrenginių mechaninių pažeidimų;

- jei jrangos gedimai atsirado ją neteisingai pajungus ar sumontavus, o taip pat ją netinkamai eksploatuojant, aptarnaujant ar prižiūrint.

4.1.8. Savaiminio medžio užvirtimo.

Medžio užvirtimas – apdrausto turto sugadinimas arba sunaikinimas savaime užvirtus ant jo medžiams.

4.1.9. Stiklo dūžio.

Stiklo dūžis - apdrausto turto dužimas arba skilimas.

Pasirinkus šią draudimo riziką nuo dužimo ir skilimo yra apdrausti: pastato išoriniai jstiklinimai (langų, durų, balkonų, terasų, sienų, stogų, verandų) stiklo paketais ar be jų; pastato vidiniai jstiklinimai be stiklo paketų (turėklų, dušo kabinų stiklai, stiklų blokai, meniškai apdoroti stiklai, vitražai ir kt.); santechninė jranga; baldų jstiklinimai (spintų, sienų, paveikslų, sieninių spintų, veidrodžių stiklai); stiklo keraminiai viryklių paviršiai, orkaičių ir gartraukių stiklai; akvariumų stiklai; kiti daiktai iš stiklo (jei jie jvardinti draudimo sutarties papildomose sąlygose).

Nuostoliai dėl stiklo dūžio neatlyginami:

- daiktams, kurie sutarties sudarymo metu buvo jskilę ar sugadinti;

- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai;

- šviestuvų stiklams, optiniams prietaisams ir stiklams (filmavimo kameroms, fotoaparatams, televizoriams, kompiuterių monitoriams ir pan.), žiūronų stiklams, rankiniams veidrodžiams, indams;

- kai jie patiriami kilus gaisrui, esant žaibo jtrenkimui arba vykdant gesinimo ir gelbėjimo darbus;

- kai stiklo paviršius subraižomas ir panašiai apgadinamas jo nesudaužant. Stiklo dūžio draudimas galioja tik draudimo vietoje.

Stiklo nuo dūžio ar skilimo draudimo suma yra jo atkūrimo vertė, t.y. naujo tokio pat stiklo bei su juo tiesiogiai susietų objektų vertė, jskaitant darbų, susijusių su sudužusio stiklo pakeitimu, išlaidas, tačiau neviršijant konkretaus draudimo objekto draudimo sumos.

4.2. Draudėjas ir draudikas gali susitarti ir draudimo sutartyje išvardinti kitas rizikas, dėl kurių pasireiškimo gali atsitikti draudiminis jvykis. Draudimas galioja tik nuo draudimo sutartyje išvardintų (pažymėtų) draudimo rizikų.

4.3. Draudėjui sutarties galiojimo metu pradėjus vykdyti apdraustų pastatų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, draudimo apsauga nuo raštiško draudėjo pranešimo apie vykdomus darbus gavimo dienos lieka galioti (su sąlyga, kad dėl šių rizikų buvo susitarta draudimo sutarties sudarymo metu ir jos nurodytos draudimo liudijime):

- tik nuo ugnies rizikos, jei rekonstruojami, kapitaliai remontuojami pastatai keičiant išorinius atitvarinius elementus;

- tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, jei rekonstruojami, kapitaliai remontuojami pastatai nekeičiant išorinių pastato atitvarinių elementų.

Draudėjas privalo apie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą informuoti Xxxxxxxx.

Draudimo apsauga nuo visų kitų draudimo liudijime numatytų draudiminių jvykių pradeda galioti kitą dieną nuo draudėjo raštiško pranešimo apie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pabaigą gavimo dienos.

4.4. Draudimo apsaugos variantas – tai draudėjo pasirinkta draudžiamo turto draudimo apsaugos apimtis.

4.4.1. Priklausomai nuo draudėjo pasirinkto ir draudimo sutartyje nurodyto draudimo varianto, pastatai yra draudžiami nuo 1 lentelėje nurodytų draudiminių jvykių, atsižvelgiant j atitinkamai pasirinktam variantui numatytas draudiko atsakomybės ribas.

Pasirinkęs Minimalų draudimo apsaugos variantą, draudėjas turi teisę siaurinti draudimo apsaugą, atsisakant bet kokių šiame draudimo variante išvardintų draudiminių jvykių, išskyrus ugnies riziką.

1 lentelė. Pastatų draudimo variantai.

Apdraustos rizikos/nuostolio atlyginimo apribojimai	Pastatų draudimo variantas
	Minimalus	Standartinis	Maksimalus
Ugnis: - gaisras - dūmai ir suodžiai - žaibo jtrenkimas - sprogimas - valdomo skraidančio aparato, jo dalių, krovinio užkritimas	+	+	+
Vanduo: - šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų	+	+	+
Gamtinės jėgos: - audra; - liūtis; - kruša; - sniego slėgis; - potvynis; - grunto suslūgimas; - nuošliauža	+	+	+
Draudėjo civilinė atsakomybė∗	-	Iki 5 000 Lt	Iki 10 000 Lt
Piktavališkas pastatų sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų	-	+	+
Transporto priemonės atsitrenkimas	-	+	+
Savaiminis medžio užvirtimas	-	+	+
Sutartinių jsipareigojimų, susijusių su jkeistu turtu, vykdymo išlaidos∗	-	Iki 800 Lt	Iki 1 500 Lt
Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių∗	-	Iki 1 000 Lt	Iki 5 000 Lt
Papildomos išlaidos draudimo vietai po draudiminio jvykio sutvarkyti∗	Iki 1% nuo draudimo sumos	Iki 3% nuo draudimo sumos	Iki 5% nuo draudimo sumos
Išlaidos, susiję su šildymo sistemos ir jos jrenginių (šildymo katilo) gedimais∗	-	-	Iki 5 000 Lt
Elektros variklių, esančių apdraustuose pastatuose ir skirtų jiems eksploatuoti, gedimai∗	-	-	Iki 1 500 Lt
Papildomos išlaidos dėl padidėjusio mokesčio už vandenj, išsiliejusj Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.2 a punkte numatyto draudiminio jvykio metu∗	-	-	Iki 500 Lt
Tik papildomai susitarus ir tai numačius draudimo sutartyje:
Gyvenamosios vietos nuomos išlaidos (jskaičiuojant pusryčius)∗	Iki 3 000 Lt, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip
Stiklo dūžis	Iki draudimo sutartyje numatytos pastatų arba namų turto (jei pastatai nedraudžiami) draudimo sumos

“+” – apdrausta “-“ –neapdrausta

∗ - šioms rizikoms galioja lentelėje nurodytas draudimo išmokos limitas kiekvieno draudiminio jvykio atveju, tačiau bendra išmoka neviršija pastatų draudimo sumos.

4.4.2. Priklausomai nuo draudėjo pasirinkto ir draudimo sutartyje nurodyto draudimo varianto, namų turtas yra draudžiamas nuo 2 lentelėje nurodytų draudiminių jvykių, atsižvelgiant j atitinkamam draudimo variantui numatytas draudiko atsakomybės ribas.

2 lentelė. Namų turto draudimo variantai.

Apdraustos rizikos/nuostolio atlyginimo apribojimai	Namų turto draudimo variantas
	Minimalus	Standartinis	Maksimalus
Ugnis: - gaisras - dūmai ir suodžiai - žaibo jtrenkimas - sprogimas - valdomo skraidančio aparato, jo dalių, krovinio užkritimas	+	+	+
Vanduo: - šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų	+	+	+
Namų turto vagystė su jsibrovimu, vandalizmas po jsibrovimo, apiplėšimas draudimo vietoje - pastatuose (išskyrus vagystę su jsibrovimu iš automobilio): - vagystė su jsibrovimu - apiplėšimas - vandalizmas po jsibrovimo	+	+	+
Gamtinės jėgos: - audra; - liūtis; - kruša; - sniego slėgis; - potvynis; - grunto suslūgimas; - nuošliauža	+	+	+
Namų turto (išskyrus vertybes) draudimas nuo	-	Iki 2 000Lt	Iki 5 000Lt
apiplėšimo už draudimo vietos ribų∗
Tame tarpe:
- mobilieji telefonai	-	-	Iki 500Lt
Laikinas draudimas už draudimo vietos ribų namų	-	Iki 10% nuo	Iki 20% nuo
turto daiktams (išskyrus vertybes) esant		draudimo sumos,	draudimo sumos,
pastatuose∗		bet ne daugiau 5 000Lt	bet ne daugiau 10 000Lt
Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl elektros jtampos svyravimų ir viršjtampių∗	-	Iki 1 000 Lt	Iki 5 000 Lt
Savaiminis medžio užvirtimas	-	+	+
Draudėjo svečių daiktai∗	-	Iki 500 Lt vienam jvykiui	Iki 1 000 Lt vienam jvykiui
Vagystė iš aptverto sklypo teritorijos∗	-	-	Iki 3 000Lt
Vagystė su jsibrovimu iš užrakintos automobilio bagažinės∗	-	-	Iki 3 000Lt

Vertybių draudimas joms esant draudimo vietoje (pastatuose) ∗			-	-	Iki 20% nuo draudimo sumos, bet ne daugiau 20 000Lt
Tame tarpe: - grynieji pinigai; - papuošalai ir bet kokie dirbiniai iš tauriųjų metalų, brangakmeniai, perlai, pašto ženklai, monetos ir medaliai; - dokumentai; - kailio ir odos gaminiai ir meno dirbiniai; - antikvariniai dirbiniai, kolekcijos.					iki 2 000 Lt iki 4 000 Lt iki 1 000 Lt iki 20 000 Lt iki 10 000 Lt
Laikinas draudimas už draudimo vertybėms esant pastatuose∗ Tame tarpe: - grynieji pinigai; - papuošalai iš tauriųjų metalų; - dokumentai; - kailio ir odos dirbiniai.	vietos	ribų,	-	-	iki 8 000Lt iki 1 000 Lt iki 2 000 Lt iki 500 Lt iki 8 000 Lt
Vertybių draudimas nuo apiplėšimo už draudimo vietos ribų∗ Tame tarpe: - grynieji pinigai; - papuošalai ir bet kokie dirbiniai iš tauriųjų metalų; - kailio ir odos dirbiniai. Pastaba: bendras išmokėjimų limitas už vertybes ir kt. namų turto daiktus esant apiplėšimui už draudimo vietos ribų neviršija 5 000 Lt			-	-	iki 5 000Lt
					iki 200 Lt iki 1 000 Lt
					iki 5 000 Lt
Transporto priemonės atsitrenkimas			-	-	+
Durų užrakto pakeitimo išlaidos∗			-	-	Iki 500 Lt
Papildomos išlaidos draudimo draudiminio jvykio sutvarkyti∗	vietai	po	Iki 1% nuo draudimo sumos	Iki 3% nuo draudimo sumos	Iki 5% nuo draudimo sumos
Draudimo išmokos apribojimų (Taisyklių 1 priedas) taikymas daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal namo (buto) plotą			taikoma	taikoma	netaikoma
Tik papildomai susitarus ir tai numačius draudimo sutartyje:
Dviračio vagystė už draudimo vietos ribų∗			Iki 2 000 Lt vienam draudiminiam jvykiui, bet ne daugiau 5 000 Lt visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip
Stiklo dūžis			Iki draudimo sutartyje numatytos namų turto arba pastatų (jei namų turtas nedraudžiamas) draudimo sumos

“+” – apdrausta “-“ –neapdrausta

∗ - šioms rizikoms galioja lentelėje nurodytas draudimo išmokos limitas kiekvieno draudiminio jvykio atveju, tačiau bendra išmoka neviršija namų turto draudimo sumos.

5. Nedraudiminiai jvykiai

Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudiminiai jvykiai):

5.1. Draudėjo ar jo šeimos narių veiksmų, nukreiptų neteisėtai ir nepagrjstai gauti draudimo išmoką;

5.2. Neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralus nusidėvėjimo ir pan.), išskyrus tuos atvejus, kai dėl jų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui).

5.3. Pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu, kai tai atsitiko dėl:

5.3.1. apdraustame pastate/bute vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl prieš sudarant sutartj vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;

5.3.2. už apdrausto pastato/buto ribų vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko.

5.4. Naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai dėl naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);

5.5. Natūralaus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi;

5.6. Bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šių Taisyklių Bendosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai.

6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita

6.1. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (gali būti nurodoma atskirai kiekvienam draudimo objektui arba kiekvienai daiktų grupei).

6.2. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, draudėjo pateikiama prieš sudarant draudimo sutartj ar, atsitikus draudiminiam jvykiui, nustatoma kokia buvo prieš pat atsitinkant jvykiui. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudiminiam jvykiui ir paaiškėjus draudimo sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalj atitinkamos draudimo jmokos dalies negrąžina.

6.3. Pastatai gali būti draudžiami:

6.3.1. Atkūrimo (statybine) verte arba, nevisiško draudimo atveju, jos dalimi.

Atkūrimo (statybinė) vertė – analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas.

Investicijos j pastatą visais atvejais yra draudžiamos atkūrimo verte.

6.3.2. Likutine verte arba nevisiško draudimo atveju - jos dalimi, kai pastatų nusidėvėjimas yra dides- nis kaip 40%, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Likutinė vertė – tai pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą (metinis pastatų nusidėvėjimo dydis (procentais) pateikiamas 3 lentelėje).

3 lentelė. Draudiko rekomenduojamа pastatų atkūrimo vertė (Lt) ir metinis pastatų nusidėvėjimo dydis (%).

Pastato paskirtis/konstrukcija	Draudiko rekomenduojama 1m2 atkūrimo vertė, ne mažesnė kaip, Lt	Metinis nusidėvėjimo dydis, %
1. Butai daugiabučiuose namuose
Plytų mūro, monolito, mišrių konstrukcijų	2400	0,8
Stambiaplokščiai	2200	0,8
2. Gyvenamieji namai/kotedžai
Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai	2600	0,8
Rąstai	2200	1,5
Medis su karkasu, mediniai skydai	2000	2,5
3. Sodo nameliai
Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai	1500	1,2
Rąstai	1600	1,5
Medis su karkasu, mediniai skydai	1200	2,5
4. Pagalbiniai pastatai
Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai	800	1,2
Rąstai	700	2,0
Medis su karkasu, mediniai skydai	500	2,5

6.4. Namų turtas gali būti draudžiamas:

6.4.1. Atkūrimo verte, t.y. naujų analogiškos paskirties ir kokybės daiktų jsigijimo verte, kai:

a) draudimo suma apskaičiuojama pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą. Sąraše draudėjas nurodo draudžiamo turto draudimo sumas, kurios negali viršyti šių daiktų atkūrimo vertės. Draudimo apauga galioja tik turto sąraše išvardintiems daiktams.

b) draudimo suma apskaičiuojama pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą. Vienam kvadratiniam metrui namo (buto) ploto, jeigu draudimo sutartyje nėra nustatyta kitaip, nustatoma:

- butams – ne mažiau 1000 Lt/kv.m;

- gyvenamiems namams– ne mažiau 800 Lt/kv.m.

Ploto ir šio skaičiaus sandauga yra namų turto draudimo suma (litais).

Šiuo draudimo variantu draudžiamas tik gyvenamąjame name arba bute esantis namų turtas.

6.4.2. Jei draudėjas pageidauja drausti nuolat gyvenamame pastate (ar jo dalyje) ir jo pagalbiniuose pastatuose esantj turtą, ir namų turtas esantis gyvenamajame name ar jo dalyje draudžiamas draudimo sumą apskaičiuojant pagal gyvenamojo pastato (ar pastato dalies) plotą, o pagalbiniuose pastatuose – iki 30 000 Lt pasirinta draudėjo suma, tai gyvenamajame name esantys namų turto daiktai laikomi apdrausti atkūrimo verte, o esantys pagalbiniuose pastatuose - likutine verte. Namų turto likutinė vertė – tai namų turto daiktų atkūrimo išlaidų vertė atėmus nusidėvėjimo sumą (metinis namų turto nusidėvėjimo dydis (procentais) pateikiamas 4 lentelėje). Jei apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija 75%, laikoma, kad toks daiktas yra maksimaliai nuvertėjęs ir jo vertė sudaro 25% naujo analogiško daikto atkūrimo vertės (ši nuostata netaikoma kosmetikai ir parfumerijai).

4 lentelė. Metinis namų turto nusidėvėjimo dydis (%).

Namų turto daiktai	Metinis nusidėvėjimo dydis, %
Baldai (išskyrus minkštuosius)	5
Minkštieji baldai	9
Vaizdo ir garso aparatūra	10
Kompiuterinė jranga	25
Duomenų nešikliai ir kaupikliai	30
Elektrinė buitinė ir kt. technika (elektriniai instrumentai)	15
Instrumentai, išskyrus elektrinius	5
Šviestuvai	7
Sporto ir poilsio inventorius	8
Indai, namų apyvokos daiktai	10
Meno dirbiniai	5
Kilimai	10
Papuošalai, juvelyriniai dirbiniai	5
Viršutiniai drabužiai	20
Kiti drabužiai (išskyrus viršutinius), patalynė	30
Аvalynė	50
Mobilieji telefonai	50
Kosmetika, parfumerija	100
Spaudiniai (knygos, meniniai albumai)	5
Kiti daiktai (jei nenurodyti aukščiau)	10

6.5. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto atkūrimo vertės teisingumą.

6.6. Nevisiškas draudimas atlyginant nuostolius netaikomas:

6.6.1. jei jvykus draudiminiam jvykiui nustatoma, kad atskiro daikto ar daiktų grupės vertė (draudžiant namų turtą pagal aprašą) didesnė už draudimo sumą ne daugiau kaip 10%;

6.6.2. jei namų turtas draudžiamas draudimo sumą nustatant Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b punkte numatytu būdu;

6.6.3. jei draudimo sutartyje nurodyta pastatų draudimo suma yra ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomenduojama pastatų atkūrimo vertė, pateikta 3 lentelėje.

6.7. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis turto vertės, draudėjas turi teisę papildomai jj apdrausti tais atvejais, kai:

- namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte);

- pastatų draudimo suma yra mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomenduota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė pateikta 3 lentelėje.

6.8. Draudiminio jvykio atveju išmokėtos draudimo išmokos nemažina draudimo sumos, numatytos draudimo sutartyje, jei sunaikinti ar sugadinti objektai (pastatai ir namų turtas) yra atstatomi ar atkuriami.

6.9. Turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos.

Jei dėl vieno draudiminio jvykio gali būti taikomos kelios besąlyginės išskaitos, taikoma tik viena – didžiausia.

Jei draudiminis jvykis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (kaltės) ir yra nustatyti kaltininkai bei jrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos.

7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos

7.1. Draudėjo ir draudiko pareiga iki sutarties sudarymo susitarti dėl draudimo sutarties, pasibaigus draudimo metams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), pratęsimo automatiškai:

7.1.1. Pasibaigus draudimo metams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), draudimo sutartis automatiškai pratęsiama tik tuo atveju, kai draudėjas ir draudikas apie tai susitaria prieš sudarydami draudimo sutartj ir tai nurodo draudimo sutartyje;

7.1.2. Draudimo sutartys, sudarytos ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui, nėra pratęsiamos automatiškai.

7.2. Be pareigų, nurodytų Taisyklių Xxxxxxxxxxx sąlygose, papildomai draudėjas privalo:

7.2.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui:

a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudiminj jvykj;

b) pateikti policijai dingusių, sunaikintų ar sugadintų daiktų sąrašą;

c) iki draudiko atstovo atvykimo, t.y. 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo pranešimo apie jvykj, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, gavimo datos, išsaugoti nepakeistą visą likusj, taip pat ir sugadintą apdraustą turtą (pastatus, namų turtą) arba jo liekanas (kai apdraustas turtas sunaikintas), susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šj aktą pasirašyti;

d) pastatų sugadinimo ar sunaikinimo atveju pateikti draudikui visus turimus dokumentus – sugadinto pastato gelbėjimo išlaidų, jo atstatymo (remonto) sąmatas, projektinę dokumentaciją, inventorizacijos dokumentus bei kitus dokumentus, reikalingus sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kaltininkui nustatyti;

e) namų turto dingimo, sunaikinimo ar sugadinimo atveju pateikti draudikui sugadintų, dingusių ar sunaikintų daiktų sąrašą (nurodant daiktų jsigyjimo metus ir kainą), sugadinto turto gelbėjimo išlaidų, jo remonto sąskaitas, pirkimo sąskaitas bei čekius, naudojimosi instrukcijas bei kitus dokumentus, reikalingus sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kaltininkui nustatyti, o taip pat jrodymus (jsigijimo dokumentus, nuotraukas ar kitus objektyvius turėtą daiktą patvirtinančius jrodymus) apie šių daiktų turėjimą vagystės su jsibovimu ar plėšimo atveju, jei vieno daikto vertė viršija 2 000 Lt. Vertybių sunaikinimo vagystės su jsibovimu ar plėšimo atveju, draudėjas jsipareigoja pateikti jrodymus apie šių vertybių turėjimą, nepriklausomai nuo jų draudimo sumos.

f) nedelsiant informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų fizinių ar juridinių asmenų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar bus mokama;

g) jei dingęs turtas (daiktai), už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką, išskaičiavęs su šio jvykio padariniais susijusias išlaidas (Taisyklių Draudimo sąlygų 8.4 punktas), bet ne daugiau nei turto (daiktų) likutinė vertė turto (daiktų) sugrąžinimo dieną, arba perleisti atsiradusj turtą (daiktus) draudikui.

Aukščiau nurodytus veiksmus taip pat gali atlikti draudėjo šeimos pilnametis narys arba asmuo, draudėjo notariškai jgaliotas atstovauti draudimo jmonėse.

7.2.2. Draudimo sutarties galiojimo metu:

a) patikslinti pastato atkūrimo vertę prieš prasidedant kiekvieniems draudimo metams (jeigu sudaryta pastatų draudimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui), siekiant išvengti nevisiško draudimo;

b) rūpintis, kad apdraustieji pastatai (ypač jų atitvarinės konstrukcijos), vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacija būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi:

- rūpintis, kad apdraustų pastatų stogo danga būtų nuolat tvarkinga;

- prižiūrėti kanalizacijos vamzdynus apdrausto sklypo teritorijoje, o esant pavojui dėl nuostolių pakilus kanalizacijos lygiui – jrengti atbulinius vožtuvus;

- sugedus elektros instaliacijos jrengimams, nedelsiant juos suremontuoti;

- nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų nurodymus dėl esamų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų atnaujinimo;

- nenaudojamuose pastatuose ar patalpose vandentiekio ir kanalizacijos sistemas laikyti tuščias;

- laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugumo priemonių; rūpintis, kad visi užraktai, spynos ir signalizacijos būtų visą laiką tvarkingos ir veikiančios, nedelsiant pašalinti jų trūkumus ir gedimus; nedelsiant pakeisti spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti.

c) jeigu apdrausto turto nuosavybė pereina kitam asmeniui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo arba turto paveldėjimo jsiteisėjimo dienos raštu informuoti draudiką. Jei apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj iki jos galiojimo pabaigos pereina naujajam turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savininko paimamas priverstine tvarka arba ankstesnysis draudėjas pareiškia norą nutraukti draudimo sutartj.

d) per 24 val. pranešti policijai ir draudikui apie pavogtą pastato, kuriame yra apdraustas namų turtas, durų raktą.

7.3. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas turi teisę:

7.3.1. Draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudiko apskaičiuotos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj sumokėtas draudimo išmokas.

7.3.2. Įvykus draudiminiam jvykiui patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant - atlyginti patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės, buvusios prieš draudiminj jvykj, santykiui. Nevisiško draudimo netaikymo atvejai nurodyti Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6 punkte.

7.4. Jei draudimo sutartis sudaryta ilgesniam, negu 18 mėn. laikotarpiui, draudimo sutartyje apskaičiuota draudimo jmoka yra nustatyta tik pirmiesiems draudimo metams (metinė draudimo jmoka). Šios metinės draudimo jmokos pagrindu draudikas draudimo sutartyje nurodo ir bendrą draudimo jmoką už draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.

a) Draudikas, pasibaigus pirmiesiems ir kiekvieniems kitiems draudimo metams, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sudarymo metu (ar kiekvienų kitų draudimo metų pradžioje) nustatytą metinę draudimo jmoką, kurios pagrindu apskaičiuoja naują draudimo jmoką likusiam sutarties galiojimo laikotarpiui bei nustato jos mokėjimo tvarką.

b) Draudikas, pakeisdamas metinę draudimo jmoką, gali atsižvelgti tik j šiuos kriterijus: rizikos padidėjimą ar sumažėjimą draudimo vietoje, draudimo sumos ir (ar) draudimo apimties pasikeitimą, bendrą draudimo rūšies tarifų pakitimo tendenciją draudimo jmonėje, perdraudimo sutarčių sąlygų pasikeitimą, draudimo jmokos mokėjimo tvarką.

c) Draudikas privalo naujai apskaičiuotą metinę draudimo jmoką kiekvieniems kitiems draudimo metams raštu pateikti draudėjui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki einamųjų draudimo metų pabaigos.

d) Draudėjas turi teisę nesutikti su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka kitiems (būsimiesiems) draudimo metams, apie tai raštu pranešdamas draudikui.

e) Draudėjas, nesutikdamas su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka gali nutraukti draudimo sutartj. Jei sutartis nutraukiama nuo naujai jsigaliosiančios metinės draudimo jmokos datos, draudėjui grąžinama nepanaudota draudimo jmoka, neišskaičiuojant draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų.

f) Jei draudėjas nepasinaudoja teise nutraukti draudimo sutartj (Taisyklių Draudimo sąlygų 7.4 e punkto pagrindu) ir nesumoka naujai apskaičiuotos metinės draudimo jmokos iki draudimo sutartyje nustatyto termino, tuomet draudiko veiksmams ir draudimo apsaugos pagal draudimo sutartj galiojimui taikomas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4 punktas.

g) Jeigu draudikas iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios negauna iš draudėjo raštiško atsakymo j jo (draudiko) pateiktą pasiūlymą patikslinti metinę draudimo jmoką kitiems (būsimiesiems) draudimo metams, jsigalioja draudiko pasiūlyta patikslinta metinė draudimo jmoka ir jos mokėjimo tvarka.

h) Jeigu draudėjas, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios, negauna iš draudiko pasiūlymo su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka kitiems (būsimiems) draudimo metams, laikoma, kad kitiems (būsimiesiems) draudimo metams galioja einamųjų draudimo metų metinė draudimo jmoka, o jmokos už likusj draudimo sutarties galiojimo laikotarpj mokėjimo tvarka nepakinta.

8. Nuostolio nustatymas

8.1. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas per 3 darbo dienas atvyksta j jvykio vietą ir surašo nustatytos formos turto (pastatų, namų turto) sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuoja drau- diminio jvykio padarytą žalą.

8.2. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

8.3. Nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (jrenginių) ar namų turto sunaikinimo, pavogimo ar sugadinimo dėl draudiminio jvykio yra:

8.3.1. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – naujo analogiško pastato, pastato elementų (jrenginių) jprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudiminj jvykj ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat draudiminj jvykj;

8.3.2. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šio turto remonto kaina. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės buvusios prieš pat draudiminj jvykj;

8.3.3. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudiminio jvykio atveju nustatoma, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sunaikinti ar pavogti – šio turto atstatymo vertės dalis, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, santykiui (nevisiškas draudimas).

8.3.4. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudiminio jvykio atveju nustatoma, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sugadinti – šio turto remonto kainos dalis, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės , buvusios prieš pat draudiminj jvykj, santykiui (nevisiškas draudimas).

8.3.5. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – likutinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudimi- nj jvykj;

8.3.6. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šio turto remonto kaina, jvertinus sugadinto turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tik sugadintų pastatų ar daiktų remontui panaudojamoms medžiagoms ir detalėms.

8.3.7. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti likutinės vertės dalimi, su- naikinti ar pavogti – šio turto likutinės vertės dalis, proporcinga draudimo sumos ir likutinės ver- tės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, santykiui.

8.3.8. Kai pastatai, pastatų elementai (jrenginiai) ar namų turtas, apdrausti likutinės vertės dalimi su- gadinti – šio turto remonto kainos dalis, proporcinga draudimo sumos ir likutinės vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, santykiui.

8.4. Į nuostolio sumą jskaitomos:

8.4.1. apdrausto turto gelbėjimo išlaidos.

Turto gelbėjimo išlaidos - visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos turtui gelbėti, žalai su- mažinti, ar draudiko nurodymams (jei tokie buvo duoti) vykdyti, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.

8.4.2. papildomos išlaidos, skirtos draudiminio jvykio vietai sutvarkyti ir išvalyti (nurodytos Taisyklių Draudimo sąlygų 2.1.4 a punkte). Šios išlaidos atlyginamos neviršijant Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose numatytų draudiko atsakomybės ribų, proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, tačiau bendra draudimo išmoka neviršys draudimo sumos.

8.5. Taisyklių Draudimo sąlygų 4.4.2 punkte numatytais atvejais ir neviršijant numatytų išmokėjimų limitų, atlyginamos išlaidos užraktams pakeisti, jei būsto durų raktai dingo dėl draudiminio jvykio ir apie jvykj buvo pranešta policijai.

8.6. Nuostolis sumažinamas atėmus po draudiminio jvykio išlikusių naudoti tinkamų apdrausto turto lieka- nų vertę.

8.7. Neatlyginamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus.

8.8. Draudikas neatsako už nežymius (kosmetinius) spalvos, atspalvio ar kokybės neatitikimus tarp sure- montuotos ir likusios pastato (patalpos) ar apdrausto daikto dalies.

8.9. Nuostoliai dėl draudėjui (daugiabučio namo buto savininkui) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios už daugiabučio namo buto ribų (bendro naudojimo patalpose, laiptinėse, rūsiuose, sumontuotos ant pastato išorinių sienų ir stogo) esančios jrangos (vandentiekio, šildymo, dujų, elektros ar kita) sunaikinimo ar sugadinimo, atlyginami

proporcingai draudėjui priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (kuri lygi draudėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui). Nuostoliai atlyginami tik pagal pagrjstas išlaidas ir jei jvykis yra draudiminis pagal draudimo sutartj.

9. Draudimo išmokos mokėjimas

9.1. Draudimo išmokos apskaičiavimas.

Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui ap- skaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali vir- šyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).

9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj;

9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja:

- kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą;

- kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose);

- kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomenduota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte).

9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskaičiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;

9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nurodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmokos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

9.2. Draudimo išmokos mokėjimas.

9.2.1. Pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (atstatymo/remonto sąmatomis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka už pastatų atstatymą ar remontą mokama tik draudikui jsitikinus, kad bus pastatyti tos pačios rūšies ir paskirties pastatai anks- tesnėje jų buvimo vietoje arba tie patys pastatai bus suremontuoti, sugadinti pastatų elementai (jrenginiai) bus pakeisti.

Nuostoliai dėl sunaikintų pastatų atlyginami jei draudėjas juos atstato ne vėliau nei per tris metus skaičiuojant nuo draudiminio jvykio dienos. Jeigu atstatyti sunaikintų pastatų ankstesnėje vietovėje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai užtenka, kad pastatai bus pastatyti kitoje Lietuvos vietoje.

Draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad vietoje sunaikintų pastatų, draudėjas jsigis kitos paskir- ties ir kokybės pastatus, tačiau draudimo išmoka neviršys draudimo sumos.

Kai draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, sunaikintas, sugadintas pastatas ne būtinai turi būti atstatytas. Draudimo išmoka asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, gali būti išmokėta ta verte, kuria buvo sudaryta draudimo sutartis. Ši sąlyga galioja tik kai naudos gavėjas yra kredito davėjas ar lizingo bendrovė.

Jeigu draudėjas nesutinka atstatyti (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodo, kad atstatys sunaikintus, sugadintus pastatus, pastatų elementus (jrenginius), kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j pastato nusidėvėjimą (likutine verte). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 3 lentele.

9.2.2. Namų turto draudimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą, jsigijimo ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Atskirais atvejais draudimo išmoka gali būti mokama nereikalaujant jrodymų daiktų atstatymui.

Draudimo išmoka nemokama už daiktus, apie kurių dingimą nebuvo pranešta policijai ar kurių dingimo policija nepatvirtina.

9.3. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valdžios institucijos ar kiti asmenys. Jeigu draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų ar kitų asmenų, draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti draudikui iš- mokos dalj, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų asmenų.

9.4. Mirus draudėjui, draudimo išmoka mokama:

- teisėtam turto paveldėtojui, pateikus paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, arba

- vienam iš draudėjo šeimos narių, kuris pateikia kitų šeimos narių raštišką sutikimą ir raštu jsipareigoja bet kokius ginčus dėl gautos draudimo išmokos (jei turto paveldėtoju būtų paskelbtas bet kuris kitas ar kiti šeimos nariai bei tretieji asmenys) spręsti savarankiškai bei pats apmokėti tokių ginčų nagrinėjimo išlaidas.

10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas

10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei apdraustasis dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas.

10.2. Draudikas taip pat turi teisę mažinti draudimo išmoką jos nemokėti, jei draudėjo elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudiminio jvykio kilimu ir žalos atsiradimu, arba draudiminio jvykio metu nesuveikė draudimo sutartyje nurodytos turto apsaugos priemonės.

10.3. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių Draudimo sąlygų 7.2.1 f punkte nurodytų reikalavimų.

10.4. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas ar jo šeimos nariai nesiėmė priemonių gelbėti apdraustą turtą draudiminio jvykio metu ir po jo, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti tolesnio jo gadinimo.

10.5. Nuostoliai dėl pastatų, kurie pastatyti be leidimo ir suderinto projekto, kaip to reikalauja LR jstatymai, sunaikinimo ar sugadinimo draudiminio jvykio atveju nėra atlyginami.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

III DALIS

DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMA SĄLYGA Nr. 064-1 CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

1. Papildomos sąvokos

1.1. Civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusi atlikus veiksmus, kuriuos jstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

1.2. Žala – trečiojo asmens turto sunaikinimas, sugadinimas arba trečiojo asmens kūno sužalojimas (jskaitant mirtj) bei dėl to patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias tretysis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta žala.

1.3. Nuostoliai – žalos dydis išreikštas pinigais. Į nuostolius jskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos dydžio jvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

1.4. Apdraustieji – draudėjo šeimos nariai ir asmenys, teisėtai esantys draudimo vietoje: dirbantys draudėjo namų ūkyje, draudėjo svečiai ir pan.

1.5. Draudimo vieta – draudimo liudijime nurodyta draudėjo apdrausto turto buvimo vieta (adresas), jskaitant draudėjo žemės sklypą.

1.6. Reikalavimas – draudikui raštu pateiktas pranešimas, kuriuo draudėjas, apdraustasis laikomas atsakingu už trečiajam asmeniui padarytą žalą.

1.7. Draudimo apsaugos laikotarpis – laikotarpis, kurio metu draudimo vietoje galioja draudimo sutartis.

2. Draudimo objektas

2.1. Pagal šias draudimo sąlygas draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti pagal galiojančius jstatymus, už žalą, padarytą trečiajam asmeniui dėl valdomo apdrausto turto eksploatavimo. Ta pačia apimtimi draudžiama apdraustojo civilinė atsakomybė, tačiau su sąlyga, kad apdraustasis laikėsi šių draudimo sąlygų taip, tarsi jis būtų draudėjas.

3. Draudiminiai jvykiai

3.1. Draudiminis jvykis – žalos trečiajam asmeniui padarymas, kilęs draudėjui, draudimo vietoje valdant apdraustą turtą, kai visos žemiau nurodytos sąlygos yra jvykdytos:

3.1.1. trečiojo asmens reikalavimas atlyginti tokią žalą pareiškiamas draudėjui per draudimo apsaugos laikotarpj;

3.1.2. Draudėjas pagal galiojančius jstatymus yra atsakingas už žalą;

3.1.3. žala padaryta draudimo apsaugos laikotarpiu.

4. Nedraudiminiai jvykiai

4.1. Nedraudžiama draudėjo atsakomybė atsirandanti dėl:

4.1.1. Netinkamo sutarties vykdymo ar nejvykdymo (sutartinė atsakomybė). Jeigu pagal sutartj, atsakomybės už žalą apimtis yra didesnė nei ta, kurią nustato jstatymas nesant sutarties, draudimas galioja ta apimtimi, kiek atsakomybė už žalą kiltų pagal jstatymą nesant sutarties.

4.1.2. Finansinių nuostolių, kurie kilo ne kaip žalos trečiajam asmeniui, dėl jo kūno sužalojimo (jskaitant mirtj) arba materialaus turto sunaikinimo (sugadinimo), pasekmė.

4.1.3. Žalos, kilusios vietoje, nesusijusioje su draudimo vieta, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Xxxxxxxxx xxxxxxxxxx atsakomybei, kilusiai dėl kilnojamojo turto valdymo už draudimo vietos ribų (pvz.: dviračio naudojimo).

4.1.4. Turtinės žalos, kilusios dėl laipsniško, tęstinio temperatūros, dujų, garų, drėgmės, nuosėdų (dulkių, suodžių, dūmų ir pan.) nutekamųjų vandenų, puvimo, pelėsių poveikio.

4.1.5. Turtinės žalos, kilusios dėl grunto suslūgimo, potvynio, gruntinio vandens lygio pakitimo, žemės nuošliaužų, vibracijos, kai draudimo vietoje vykdomi kasimo, sprogdinimo ar statybos darbai.

4.1.6. Žalos, padarytos trečiųjų asmenų turtui, kuris draudėjui, yra patikėtas, kuriuo draudėjas naudojasi arba valdo, kontroliuoja, saugo.

4.1.7. Žalos, kuri kilo vykdant komercinę ar profesinę veiklą arba jei žala padaryta naudojant apdraustą turtą komercinei ar profesinei veiklai.

4.1.8. Žalos, kuri kilo dėl draudėjo tyčinės veikos, dėl žalos, kurią draudėjas padarė jtakotas alkoholio, narkotinių medžiagų arba dėl žalos, kurios kilimą draudėjas galėjo protingai numatyti, atsižvelgdamas j savo veikimo arba neveikimo priežastis ir aplinkybes.

4.1.9. Apdraustojo reikalavimo pareikšto draudėjui arba draudėjo reikalavimo pareikšto apdraustajam.

4.1.10. Žalos padarytos kūno sužalojimu, kurj sukėlė draudėjo perduota liga arba žalos sukeltos draudėjui priklausančių ar jo parduotų sergančių gyvūnų ar gyvulių.

4.1.11. Sužalojimo arba ligos asmens, kuris yra sudaręs darbo sutartj su draudėju arba dirba jo namų ūkyje, jei tokia atsakomybė kyla iš darbo santykių.

4.1.12. Sutartyse ir jstatymuose nustatytų baudų, nuobaudų, netesybų arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų.

4.1.13. Oro, vandens ar dirvožemio užteršimo.

4.1.14. Motorinių transporto priemonių, skraidymo aparatų, laivų valdymo.

5. Xxxxxxxx xxxx. Besąlyginė išskaita

5.1. Draudimo sumas pagal draudiko siūlomus draudimo apsaugos variantus pasirenka draudėjas.

5.2. Draudimo suma yra didžiausia draudiko atsakomybė už draudimo išmokų dėl visų draudiminių jvykių, jvykusių per draudimo sutarties galiojimo terminą, išmokėjimą.

5.3. Draudimo sutartis lieka galioti ta draudimo suma, kuri lieka iš civilinės atsakomybės draudimo sumos atėmus išmokėtos draudimo išmokos sumą. Jeigu draudimo sutartyje yra numatyta besąlyginė išskaita ji išskaitoma kiekvienąkart iš dėl vieno draudiminio jvykio apskaičiuotos draudimo išmokos.

5.4. Vienu draudiminiu jvykiu laikomas jvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties bei tomis pačiomis aplinkybėmis, nepaisant to, kad dėl tokio jvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Nuostoliai sukelti vieno jvykio ar aplinkybių bus laikomi vienu nuostoliu, nepaisant to, kad reikalavimai dėl tokių nuostolių atlyginimo pareikšti skirtingu metu, tačiau draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Laikoma, kad jvykis jvyko tuo metu, kai draudėjas padarė žalą. Jeigu žalos padarymo momento nejmanoma tiksliai nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius.

6. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos

6.1. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudėjas privalo:

6.1.1. Imtis visų reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai arba jos sumažinimui, siekiant išvengti reikalavimo pagal šią draudimo sutartj.

6.1.2. Sudaryti galimybę draudikui jvertinti nuostolių dydj ir siekti kad draudikas turėtų galimybę sureguliuoti žalą šalių susitarimu;

6.1.3. Pateikti draudikui visą turimą informaciją ir dokumentus susijusius su žalos reguliavimu;

6.1.4. Nedelsiant pranešti draudikui, jeigu dėl žalos pradedamas teisminis procesas;

6.1.5. Pranešti draudikui apie jvykj kurio metu padaryta žala, dėl kurios gali būti pareikštas reikalavimas pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7 c punktą.

6.2. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas privalo:

6.2.1. Pagal pranešimą apie žalą ištirti ar yra draudėjo pareiga atlyginti žalą, dėl kurios padarymo yra apdrausta draudėjo atsakomybė, bei derėtis su reikalavimo pareiškėju;

6.2.2. Dalyvauti su draudėju teisme ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškinys dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamas teismine tvarka;

6.3. Jeigu draudėjas be draudiko raštiško sutikimo atlygina nuostolius ar pripažjsta pareikštą reikalavimą, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti arba sumažinti draudimo išmoką, išskyrus atvejj, kai draudėjo atlyginto nuostolio suma ir atsakomybės pagrindas yra besąlygiškai teisingi.

7. Nuostolio nustatymas. Draudimo išmokos mokėjimas

7.1. Draudimo sumos ribose ir atsižvelgiant j besąlyginę išskaitą, nurodytą draudimo sutartyje bei jos taikymo sąlygas, draudimo išmoka kompensuojami trečiojo asmens nuostoliai, tyrimo ir bylinėjimosi išlaidos. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis j draudiką dėl nuostolių atlyginimo.

7.2. Draudimo išmoka kompensuojami nuostoliai, už kuriuos atsako draudėjas. Draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas bei teismų praktiką.

7.2.1. Jeigu keli asmenys solidariai atsako už padarytą žalą draudikas kompensuoja žalos dalj, kurią privalėtų atlyginti draudėjas, atsižvelgiant j jo kaltę ir draudėjo pastangas išvengti jvykio, sukėlusio žalą.

7.3. Atlyginamos pagrjstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad jvykus draudiminiam jvykiui draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.

7.4. Atlyginamos pagrjstos ir iš anksto su draudiku raštu suderintos draudėjo išlaidos, patirtos reguliuojant (tiriant) jvykj.

7.5. Jeigu ginčas dėl nuostolių atlyginimo perduodamas spręsti teismui, ir trečiojo asmens pateikto ieškininio yra reikalavimai susiję su pagal draudimo sutartj atlygintinais nuostoliais, draudikas kartu su draudėju dalyvauja teismo procese ir atlygina bylinėjimosi išlaidas.

7.5.1. Jeigu teismo procesas susijęs ir su kito pobūdžio reikalavimais, atlyginama ta teismo išlaidų dalis, kuri patirta dėl reikalavimų atlyginti nuostolius, atlygintinus pagal draudimo sutartj, nagrinėjimo.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Taisyklių 1 priedas

Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą

Eil. Nr.	Daiktų grupė	Draudimo išmokos apribojimas, %
1.	Vaizdo, garso aparatūra	15
2.	Elektroninė buitinė ir kt. technika	25
3.	Baldai	30
4.	Kailio ir odos gaminiai, kurių vieno vertė neviršija 5.000 Lt	5
5.	Kompiuterinė jranga	10
6.	Indai, namų apyvokos daiktai	5
7.	Kilimai	7
8.	Šviestuvai	5
9.	Drabužiai, avalynė, patalynė	10
10.	Sporto ir poilsio inventorius	10
11.	Meno dirbiniai	3
12.	Papuošalai, kosmetika	2
13.	Xxxxx xxxxxxxx, xxxxxxxxxx bei jranga	5
14.	Kiti daiktai	2

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx