PIRMOSIOS UŽSIENIO KALBOS BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas

Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

„Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“

PIRMOSIOS UŽSIENIO KALBOS BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS

Projektą rengė: Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxx Xxxxxxxxxxx, xx. Xxxx Xxxxxxxxx, xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, xx.Xxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxx.

Turinys

1. Dalyko paskirtis 2

2. Tikslas ir uždaviniai 3

2.1. Tikslas 3

2.2. Pradinio ugdymo uždaviniai 3

2.3. Pagrindinio ugdymo uždaviniai 3

2.4. Vidurinio gdymo uždaviniai 3

3. Kompetencijų ugdymas dalyku 4

3.1. Komunikavimo kompetencija 4

3.2. Pažinimo kompetencija 4

3.3. Skaitmeninė kompetencija 6

3.4. Kūrybiškumo kompetencija 6

3.5. Kultūrinė kompetencija 7

3.6. Pilietinė kompetencija 8

3.7. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija 9

4. Pasiekimų sritys 11

5. Pasiekimų raida 12

A. Recepcija / Supratimas 12

B. Produkavimas / Raiška 19

C. Interakcija / Xxxxxxx 00

D. Mediacija / Tarpininkavimas 29

6. Mokymo(si) turinys 35

6.1. Mokymo(si) turinys. 2 klasė. Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis 35

6.2. Mokymo(si) turinys. 3–4 klasės. A1 kalbos mokėjimo lygis 37

6.3. Mokymo(si) turinys. 5–6 klasės. A2 kalbos mokėjimo lygis 40

6.4. Mokymo(si) turinys. 7–8 klasės. B1 kalbos mokėjimo lygis 43

6.5. Mokymo(si) turinys. 9–10 / I–II gimnazijos klasės. B1+ kalbos mokėjimo lygis 47

6.6. Mokymo(si) turinys. 11 / III gimnazijos klasė. B2 kalbos mokėjimo lygis 51

6.7. Mokymosi turinys. 12 / IV gimnazijos klasė. B2+ kalbos mokėjimo lygis 54

7. Pasiekimų vertinimas 57

8. Pasiekimų lygių požymiai 58

8.1. Pasiekimų lygių požymiai. 2 klasė. Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis 58

8.2. Pasiekimų lygių požymiai. 3–4 klasės. A1 kalbos mokėjimo lygis 60

8.3. Pasiekimų lygių požymiai. 5–6 klasės. A2 kalbos mokėjimo lygis 63

8.4. Pasiekimų lygių požymiai. 7–8 klasės. B1 kalbos mokejimo lygis 67

8.5. Pasiekimų lygių požymiai. 9–10 / I–II gimnazijos klasės. B1+ kalbos mokėjimo lygis 70

8.6. Pasiekimų lygių požymiai. 11–12 / III–IV gimnazijos klasės. B2+ kalbos mokėjimo lygis 73

1. Dalyko paskirtis

1.1. Užsienio kalbos mokomasis dalykas sudaro sąlygas mokiniui ugdytis kompetencijas, būtinas sėkmingai

veiklai dabarties pasaulyje – mokymuisi, studijoms, karjerai ir tolesnei asmenybės raidai.

• Mokiniai ugdosi kalbines komunikacines kompetencijas ir mokosi vartoti užsienio kalbą jų veiklai būdinguose kontekstuose, pasiekti kalbos mokėjimo lygį, leidžiantį siekti asmeninių, mokymosi, visuomeninių ar profesinių tikslų.

• Kalbų mokėjimas yra būtinas studijoms ir profesinei karjerai – daugumos mokslo ir verslo sričių informacija prieinama tik užsienio kalbomis, darbo rinkoje kalbų mokėjimas dažnai yra privaloma sąlyga

– todėl išmokti kalbų ir ugdytis informacinę kultūrą yra svarbu jau mokykloje.

• Kalbos leidžia bendrauti su kitų tautų, kultūrų atstovais, praplečia pažintines galimybes, padeda įvairiapusiai tobulėti, naudotis kultūros vertybėmis ir šaltiniais, kurie nepasiekiami gimtąja kalba.

1.2. Užsienio kalbos mokymas(is) padeda ugdyti(s) asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę.

• Mokiniai siekia asmeninio tobulėjimo, atlikdami prasmingas veiklas, siekdami supratimo ir solidarumo. Mokiniai mokosi perimti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę-kultūrinę patirtį, ugdytis partnerišką santykį su kitomis tautomis, atsakomybę už vertybių ir kultūrų puoselėjimą.

• Mokiniai mokosi priimti pasaulio pokyčius ir iššūkius, aptarti aktualias visuomeninio gyvenimo problemas, dirbdami kartu ir bendraudami korektiškai, ugdytis supratimą ir pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, tautybės, rasės, lyties, lytinės tapatybės, skirtingos mąstysenos ar gyvensenos ir pan. asmenims.

1.3. Užsienio kalbos dalykas yra atviras įvairių mokomųjų dalykų integravimui.

• Užsienio kalbų pamokose, kai dirba tik kalbos mokytojas, galima integruoti kitų dalykų turinį, pvz., meninio ugdymo, informacinių technologijų, istorijos, pilietiškumo. Xxxxxxx taip pat numato įvairių tarpdalykinių temų aktualizavimą, pvz., pilietinė visuomenė, lygios galimybės, atsakingas vartojimas, inovacijos, politinio gyvenimo aktualijos ir pan.

• Taikant integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymo(si) (IDUKM) kryptį, kai bendradarbiauja kalbos ir kito dalyko mokytoja, atliekamos integruotos mokomosios veiklos, atsižvelgiant į persiklojantį dalykų turinį, tai leidžia praturtinti mokymosi išteklius, praplėsti mokymo(si) būdų įvairovę, padidinti mokinių motyvaciją.

2. Tikslas ir uždaviniai

2.1. Tikslas

Įgalinti mokinius vartoti užsienio kalbą atliekant įvairias mokinio amžiui būdingas veiklas realaus gyvenimo situacijose, įvairiuose kontekstuose, tobulinant kalbines komunikacines ir kitas kompetencijas.

Ugdyti mokinius kaip socialiai sąmoningus piliečius, gebančius kūrybiškai ir atsakingai veikti priimant iššūkius, suvokiančius pasaulio įvairovę, istorinę ir kultūrinę patirtį, siekiančius pažinimo ir asmeninio tobulėjimo.

2.2. Pradinio ugdymo uždaviniai

Pradinio ugdymo pakopos pabaigoje mokiniai:

– suvoks užsienio kalbą kaip šiuolaikinio gyvenimo dalį, komunikavimo ir pažinimo priemonę;

– klausydami ir skaitydami, supras jų amžiui tinkamus A1 kalbos mokėjimo lygio tekstus;

– kalbėdami ir rašydami, bendraudami gyvai bei virtualioje erdvėje, reikš mintis vartodami A1 kalbos mokėjimo lygio leksines-gramatines struktūras;

– atlikdami kalbines veiklas, taikys supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;

– norės ir nusiteiks toliau mokytis užsienio kalbų.

2.3. Pagrindinio ugdymo uždaviniai

Pagrindinio ugdymo pakopos pabaigoje mokiniai:

− suvoks užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymosi, pažinimo ir asmeninio

tobulėjimo priemonę;

− išplėtos tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes,

globalias idėjas ir problemas;

− išsiugdys kalbines komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio ir viešojo gyvenimo bei mokymosi kontekstuose ir skirtingais tikslais;

− supras įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;

− kurs įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;

− bendraus žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B1 kalbos mokėjimo lygio leksines- gramatines struktūras;

− atlikdami kalbines veiklas, taikys supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;

− išsiugdys gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.

2.4. Vidurinio ugdymo uždaviniai

Vidurinio ugdymo pakopos pabaigoje mokiniai:

− suvoks užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymosi, pažinimo ir asmeninio

tobulėjimo priemonę;

− išplėtos tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes, globalias idėjas ir problemas;

− išsiugdys kalbines komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose;

− supras įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;

− kurs įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;

− bendraus žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B2 kalbos mokėjimo lygio leksines- gramatines struktūras;

− atlikdami kalbines veiklas, taikys supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;

− atlikdami kalbines veiklas, remsis kitų dalykų žiniomis, tikslingai naudosis žodynais, žinynais ir kitomis moderniomis informacijos paieškos priemonėmis, pasirinks tinkamus šaltinius, vertins jų patikimumą;

− išsiugdys gebėjimus ir norą mokytis kalbų studijuodami, profesinėje veikloje ir visą gyvenimą.

3. Kompetencijų ugdymas dalyku

[A. Kompetencijos susijusios su kalbinėmis veiklomis]

3.1. Komunikavimo kompetencija

Komunikavimo kompetenciją mokiniai ugdosi vartodami kalbą komunikacinėms intencijoms realizuoti įvairiuose kontekstuose, komunikuodami gyvai ir virtualiai, taikydami tinkamas interakcijos strategijas poroje ar grupėje, kurdami pranešimus žodžiu, raštu ar audiovizualiai, analizuodami ir vertindami tekstus, atskirdami faktus, nuomonę, melagingas naujienas, plėtodami informacinį ir medijų raštingumą ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− naudoja mokytojo rekomenduojamas kalbines ir vizualias raiškos priemones; pasirenka artimoje aplinkoje esančias komunikavimo priemones;

− komunikuodamas žodžiu išlaiko dėmesį, išklauso pašnekovą, tinkamai reaguoja; taiko skirtingas strategijas

komunikuodamas su vienu pašnekovu ar grupėje;

− komunikuodami su aplinkiniais supranta, ką reiškia tam tikra kūno kalba, gestai, mimika;

− atpažįsta pagrindines komunikavimo intencijas, t.y. suvokia, ką norima pasakyti, kokią žinią pranešti.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− kalbėdami ir rašydami pasirenka ir vartoja kalbines ir nekalbines raiškos priemones ir formas;

− pritaiko raiškos priemones ir formas įvairioms situacijoms ir adresatams asmeninio gyvenimo, mokymo(si), viešosios veiklos ir iš dalies profesinės veiklos srityse komunikuodami gyvai ir virtualioje erdvėje;

− naudoja fizinius ir virtualius komunikavimo kanalus (gyvai realioje erdvėje ir virtualiai skaitmeninėje erdvėje); komunikuodami žodžiu ir raštu atskleidžia savo asmenybę, suvokdami savo skirtybes;

− kalbėdami ir rašydami taiko reikiamas strategijas (planuoja, pasitaiso, patikslina, redaguoja ir pan.);

− komunikuodami žodžiu ir raštu atsižvelgia į adresatą, komunikacinį tikslą, situaciją; taiko skirtingas strategijas komunikuodami žodžiu individualiai (prieš auditoriją), poroje ar grupėje;

− klausydami ir skaitydami atpažįsta, analizuoja ir vertina įvairias komunikavimo intencijas, supranta asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, skiria faktus ir nuomonę;

− klausydami ir skaitydami atpažįsta patyčias, įžeidžiamo turinio, nepakantumą ir smurtą skleidžiančius pranešimus; kritiškai vertina pranešimus/tekstus.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

– tikslingai pasirenka ir kūrybiškai naudoja kalbines ir nekalbines raiškos priemones ir formas;

– lanksčiai pritaiko pranešimą įvairioms komunikavimo situacijoms ir skirtingiems adresatams;

– tinkamai reiškia nuomonę, įsitraukdami į komunikavimo diskursą asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose;

– kuria bei tikslingai naudoja įvairius komunikavimo kanalus ir priemones;

– tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria komunikavimo aplinką;

– analizuoja įvairialypius pranešimus ir kompleksines komunikavimo intencijas įvairiose gyvenimo srityse;

– analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo tikslingumą, pagrįstumą, įvairių šaltinių patikimumą.

3.2.Pažinimo kompetencija

Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami naujų kalbos žinių ir plėtodami kalbinius gebėjimus, taikydami juos naujuose kontekstuose, analizuodami ir vertindami tekstus, keldami klausimus, identifikuodami problemas ir siūlydami sprendimus, mokydamiesi mokytis, pasirinkdami strategijas, savarankiškai naudodamiesi žodynais ir kalbos žinynais, reflektuodami mokymosi procesą ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− sieja garsus su raidėmis, skiria mažąsias ir didžiąsias raides, kopijuoja žodžius, rašo pagal pavyzdį;

− sparčiai turtina žodyną, jis darosi mažiau priklausomas nuo tiesioginės patirties; bando savarankiškai grupuoti žodžius, klasifikuoja objektus;

− perskaito tekstus, supranta jų teikiamą informaciją, reaguoja į ją, informaciją išreiškia piešiniais;

− vertina gebėjimą skaityti, rašyti, bendrauti su žmonėmis, suprasti įvairią informaciją;

− tam tikrą ribotą laiką dirba savarankiškai – pradeda, tęsia ir užbaigia konkrečią užduotį, sutelkia dėmesį vienai veiklai iki valandos, jei ji nėra monotoniška;

− padedami planuoja, stebi ir vertina savo veiklą ir jos rezultatus;

− padedami pasinaudoja žodynais, atitinkančiais mokinių amžių.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− žino ir taiko užsienio kalbos kalbinius išteklius reikalingus atlikti kalbines veiklas siekiant realizuoti įvairias komunikacines intencijas įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose;

− vartoja kalbinius išteklius, kurie apima kalbines komunikacines (funkcines, semantines, gramatines, leksines, diskurso, fonologines ir kt.), sociokultūrines, tarpkultūrines žinias ir gebėjimus; abstrakčiąsias ir konkrečiąsias sąvokas, kalbos pažinimo sąvokas ir terminus;

− atlieka kalbines veiklas, apimančias recepciją/supratimą, produkavimą/raišką, interakciją/sąveiką, mediaciją/tarpininkavimą; komunikacinės intencijos apima mikro-intencijas ir makro-intencijas; kalbos vartojimo kontekstai apima asmeninio gyvenimo, mokymo(si) veiklos, viešosios erdvės bei iš dalies profesinės veiklos sritis, situacijas, temas, potemes;

− taiko užsienio kalbos dalykui, kalbų mokymuisi būdingas mąstymo formas, pvz., klausydamas ir skaitydamas apdoroja, analizuoja, vertina tekstus turinio ir sandaros požiūriu; kalbėdamas ir rašydamas taiko turimas žinias ir gebėjimus naujuose kontekstuose;

− atlikdami produkavimo ir interakcijos veiklas, kelia klausimus, identifikuoja problemas, siūlo problemų sprendimo būdus, įgyvendina idėjas;

− reflektuoja mokymosi procesą, savo mąstymą; savistabą, savianalizę susieja su mokymosi tikslais;

− naudojasi žodynais, žinynais, vertimo prgramėlėmis ir kitais pagalbos šaltiniais.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

– žino, analizuoja, kūrybiškai taiko užsienio kalbos kalbinius išteklius, reikalingus atlikti kalbines veiklas siekiant realizuoti įvairias komunikacines intencijas įvairiose asmeninio ir viešojo gyvenimo, akademinės ir iš dalies profesinės veiklos srityse ir skirtinguose kalbos vartojimo kontekstuose;

– lanksčiai vartoja kalbinius išteklius, kurie apima lingvistines (leksines, gramatines, semantines, fonologines, ortografines), sociolingvistines, pragmatines žinias ir gebėjimus; abstrakčiąsias ir konkrečiąsias sąvokas; kalbos pažinimo sąvokas ir terminus;

– disponuoja kalbiniais ištekliais, reikalingais suvokti ir išreikšti kalbinius niuansus, denotacijos reikšmes ir konotacijos prasmes; suvokti humorą, perprasti kalbines priemones, kuriomis reiškiamos emocijos; suprasti potekstę; suvokti skaitomo literatūrinio teksto prasmes, meninių kalbos priemonių vartojimo reikšmingumą;

– atlieka kalbines veiklas, apimančias supratimą/recepciją, raišką/produkavimą, sąveiką interakciją, tarpininkavimą/mediaciją; komunikacinės intencijos apima mikro-intencijas ir makro-intencijas;

– taiko užsienio kalbų mokymuisi būdingas mąstymo formas, pvz., klausydamas ir skaitydamas apdoroja, analizuoja, vertina tekstus turinio ir sandaros požiūriu; kalbėdamas ir rašydamas taiko turimas žinias ir gebėjimus naujuose kontekstuose; kritiškai vertina skaitomą/klausomą informaciją; kitų dalykų žinias taiko per užsienio kalbos pamokas, kad paaiškintų skaitomo/klausomo teksto kontekstą, reikiamą informaciją randa patikimuose informacijos šaltiniuose, ją vertina;

– atlikdami produkavimo ir interakcijos veiklas, kelia klausimus, identifikuoja problemas, siūlo problemų sprendimo būdus, įgyvendina idėjas;

– atlikdami mediacijos veiklas, dirbdami grupėse atlieka įvairius vaidmenis, vadovauja grupei, padeda kitiems grupės nariams, jei kyla sunkumų;

– reflektuoja mokymosi procesą; savistabą, savianalizę susieja su mokymosi tikslais; kelia trumpalaikius ir ilgalaikius mokymosi tikslus ir suskaido juos į uždavinius; nusistato tikslų įgyvendinimo terminus, laikosi disciplinos siekdami tikslų; reflektuoja savo mąstymą ir mokymąsi, atlikdami įsivertinimo veiklas, pvz., pildydami Eropos kalbų aplanką (EKA);

– naudojasi žodynais, kalbos žinynais, kitomis moderniomis informacijos paieškos priemonėmis, kritiškai vertina informaciją;

– suvokia kalbų mokymosi naudą akademinėms studijoms, profesinei karjerai, asmeniniam tobulėjimui.

3.3. Skaitmeninė kompetencija (*Bus koreguojama pagal parengtą koncepciją ir sandus.)

Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi bendraudami ir bendradarbiaudami virtualioje erdvėje, suprasdami ir kurdami audiovizualinį turinį, saugiai ir etiškai naudodamiesi informacija virtualioje erdvėje, analizuodami ir vertindami tekstus, atskirdami faktus, nuomonę, melagingas naujienas, plėtodami informacinį ir medijų raštingumą, problemų sprendimui pasitelkdami skaitmenines technologijas ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− supranta trumpus paprastus vaizdo įrašus, TV laidas, animacinius filmukus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai, atpažįsta žinomus žodžius, supranta temą;

− pasinaudoja skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais;

− sukuria 3–5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1–2 sakinių užrašais ekrane;

− sukuria trumpą filmuką / reportažą / vaizdo ir garso įrašą apie savo aplinką, pažįstamus žmones;

− dalyvaudami virtualioje komunikacijoje paskelbia sveikinimus, vartodami šablonines frazes; pateikia asmeninę informaciją, kai gali pasirinkti iš sąrašo; užpildo paprastą formą įrašydami asmeninę informaciją; apsikeičia informacija apie pomėgius, aplinką, veiklas pasinaudodami vertimo įrankiais;

− žaisdami pasirenka iš sąrašo pvz., žaidimų lygį, spalvą, formą;

− išsako nuomonę apie paprastus internetinius įrašus naudodami trumpas standartines frazes;

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu;

− paskelbia įrašus apie patirtus dalykus; pakomentuoja įrašus, nuorodų turinį, reikšdami nuomonę, jausmus;

− dirbdami projekto grupėje vykdo tiesmukas instrukcijas, pasitikslina, atlieka bendras užduotis; apsikeičia išplėstine informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja;

− bendradarbiaudami grupėje, susidedančioje iš skirtingų asmenų kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio ir pan. atžvilgiu, atlikdami komandines užduotis, rodo pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus;

− išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį, pripažįsta nuomonių ir nuostatų skirtumus; esant nesutarimams ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą, kuria pozityvią atmosferą;

− kuria pateiktis įvairiomis temomis, įgarsina tekstą, pateikia užrašus ekrane;

− sukuria trumpą video filmuką / reportažą apie save, kitus asmenis ir žinomus, patirtus dalykus;

− supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; supranta informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales; supranta trumpus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus;

− supranta pagrindines mintis ir detales filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas;

− parašo TV laidos, tinklalapio recenziją; pateikia vertinimą, komentarą;

− analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas;

− pasinaudoja žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais;

− paaiškina, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikia detalias instrukcijas; gana tiksliai išdėsto kokio nors

klausimo, problemos pagrindinius aspektus;

− audiovizualinio kūrinio planavimui, komponavimui, redagavimui pasirenka tinkamas programėles.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai (bus papildyta):

3.4. Kūrybiškumo kompetencija

Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi generuodami idėjas, tyrinėdami, rinkdami ir vertindami kūrybiniams projektams reikalingą informaciją, drąsiai išbandydami naujas veiklas, dirbdami individualiai ar grupėje, pristatydami savo kūrybos rezultatus, analizuodami ir vertindami savo ir kitų kūrybinio darbo eigą, rezultatus ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− paskatinti svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; padedami renka kūrybai reikalingą informaciją iš nurodytų šaltinių ir artimiausios aplinkos; paskatinti pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją;

− pasitikinčiai sukuria tokioje pačioje ar analogiškoje situacijoje; savarankiškai atlieka nesudėtingas kūrybines užduotis; sukuria vieni ir grupėje; kurdami su kitais geba būti komandos dalimi;

− susidūrę su sunkumais tęsia pradėtą veiklą, jei gauna pagalbos ir padrąsinimą; koreguoja darbą, siekia išbaigtumo, nepavykus, bando dar kartą.

− kūrybos rezultatus pristato pasiūlytu būdu: žodžiu, piešiniu, vaidinimu ir kt.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− įžvelgia kūrybines situacijas ir galimybes; savarankiškai kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus ir juos pagrindžiančius argumentus;

− renka ir kritiškai vertina kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių; dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais;

− generuoja originalias idėjas ar problemų sprendimus, teikia alternatyvas, argumentuoja; pasirenka optimalius

sprendimus, numato būsimus veiksmus idėjoms įgyvendinti;

− kuria savarankiškai, drąsiai išbando, lanksčiai naudoja įvairias veiklas, priemones; turimas žinias ir gebėjimus perkelia į naują kontekstą; kūrybinei veiklai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas;

− atsakingai sukuria grupėje, laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį;

− kūrybos rezultatus pristato pasirinktu būdu; apibūdina savo ir kitų sukurtus kūrybinius produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus; argumentuotai paaiškina, kas ir kodėl pavyko ar nepavyko jam pačiam ar jo grupei siekiant kūrybinio tikslo.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, kurdami pristatymus, plakatus, filmukus ir pan., įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose;

− pasirenka kūrybai reikalingą informaciją, atsižvelgdami į šaltinių patikimumą, autentiškumą, vertingumą;

− atlikdami komandines užduotis, dalinasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, derindami asmeninius ir aplinkinių žmonių interesus, kritiškai vertindami kūrybos kontekstą ir aplinkybes;

− kritiškai vertina alternatyvius sprendimus, atsižvelgdamas į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindamas rizikas;

− rengdamas pasisakymą, savarankiškai kuria asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, įžvelgdamas kūrybines galimybes asmeninės ir visuomeninės veiklos kontekstuose;

− tikslingai renkasi ir taiko įvairias kūrybinės veiklos priemones ir būdus;

− pristato kūrybos rezultatus (xxxxxxxxxx, rašytinius, audiovizualinius tekstus), atsižvelgdamas į originalumo, įtaigumo ir etiškumo kriterijus;

− grupėje kuria atsakingai, pasitiki savimi ir aplinkiniais, prisiima atsakomybę dėl kūrybos rezultatų; taiko mediacijos strategijas bendradarbiaujant komandoje;

− kritiškai ir konstruktyviai vertina asmeninius ir kitų asmenų kūrybinius darbus;

− paaiškina savo ar savo komandos kūrybos produkto ar sprendimo vertę, įvardija savo ir kitų kūrybos stiliaus stiprybes ir silpnybes, įsivertina asmeninį tobulėjimą ir suvokia kūrybos prasmėę ir galimą vertingumą aplinkiniams.

[B. Kompetencijos susijusios su kalbos vartojimo kontekstais / tematika]

3.5. Kultūrinė kompetencija

Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi aptardami Lietuvos ir pasaulio kultūrinius reiškinius, objektus, tradicijas, mokslą, menus, literatūrą, renginius ir kt., tyrinėdami asmenybių indėlį į kultūrą, vertindami pasaulio daugiakultūriškumą ir daugiakalbiškumą, įgyvendindami savo kūrybinius kultūros pažinimo projektus ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− mokosi atpažinti ir stebėti kultūros kūrinius ir reiškinius artimiausioje aplinkoje;

− susipažįsta su Lietuvos ir kitų šalių kultūrinėmis tradicijomis, papročiais;

− mokytojo padedami mokosi atsakingai naudotis medijomis, t.y. pradeda ugdytis medijų raštingumą;

− įvardija, tyrinėja ir lygina Lietuvos ir kitų šalių kultūrų objektus, reiškinius ir kūrinius.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− apibūdina Lietuvos kultūros reiškinius, papročius, istoriją, mokslą, menus, literatūrą ir pan.;

− apibūdina pasirinktus kultūros, mokslo, visuomenės ir pan. veikėjus, vertina jų veiklą, pasiekimus;

− apibūdina pasirinktus kultūros objektus, įvardija norimas aplankyti vietas, pagrindžia savo pasirinkimą;

− aptaria kultūrinių renginių reikšmę savo asmeniniame, mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gyvenime; suvokia savo kultūrinius interesus, įgyvendina juos; rezultatus pristato klasėje, mokykloje; siūlo kultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos, bendruomenės projektams, renginiams, juose dalyvauja;

− apibūdina pasirinktų Europos ir pasaulio šalių kultūrines tradicijas, paveldą; tyrinėja skirtumus; vertina Lietuvos ir pasaulio daugiakalbiškumą ir daugiakultūriškumą; siekia pažinti ir suprasti kitas kultūras, įvardija ir pagrindžia savo kultūrinio pažinimo interesus ir prioritetus.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

– lygina ir kritiškai vertina vertybes, idėjas, papročius, komunikacijos formas, kultūrinius pasiekimus

Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros kontekstuose;

– analizuoja ir lygina tradicinės ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, interpretuoja šalies lokalius, regioninius kultūros reiškinius bei vertina jų svarbą šalies kultūrai;

– dalyvauja klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinėje veikloje kaip kūrėjas, atlikėjas, aktyvus stebėtojas,

interpretuotojas, kritiškas medijų meno vartotojas; įvairias veiklas aptaria užsienio kalbos pamokose;

– atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus, pritaiko savo kultūrines žinias asmeniniame ir

visuomeniniame gyvenime bei užsienio kalbos mokymosi procese;

– įvardija ir kritiškai vertina įvairių kultūrinių reiškinių poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai;

– siekia bendrauti užsienio kalba ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.

3.6. Pilietinė kompetencija

Pilietinę kompetenciją mokiniai ugdosi aptardami savo ir kitų teises ir pareigas, vertindami atsakingus ir neatsakingus poelgius, dalyvaudami pilietinėse akcijose, suvokdami demokratijos principus mokykloje ir bendruomenėje, žinodami tarptautinių organizacijų svarbą ginant žmogaus teises, Lietuvos vaidmenį šiose organizacijose, tausodami kultūros ir gamtos išteklius, paveldą ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− įvardija Lietuvos valstybės simbolius; gerbia valstybės simbolius ir švenčia valstybines šventes;

− kartu su mokytojais dalyvauja pilietinėse veiklose, jas aptaria;

− dalyvauja klasės, mokyklos, stovyklos taisyklių kūrime;

− mokytojo padedamas susipažįsta su darnios ekologinės aplinkos kūrimo principais; paaiškina, kodėl reikia saugoti kultūros ir gamtos išteklius.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− nusako piliečio teises ir pareigas; analizuoja, kodėl būtina ginti savo teises ir vykdyti pareigas; paaiškina, kodėl bendruomenėje būtina laikytis taisyklių, įstatymų; pateikia pilietiško ir nepilietiško, socialiai atsakingo ir neatsakingo elgesio pavyzdžių, analizuoja tokio elgesio pasekmes;

− dalyvauja bendruomenės veiklose, savanoriškoje veikloje, užsienio kalbos pamokose aptaria ir vertina savo

vaidmenį; įvardija aplinkoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, apibūdina jų veiklą;

− nusako, kaip supranta demokratiją klasėje, mokykloje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje; rodo pagarbą kitokiai nuomonei, paaiškina savo požiūrį, ieško kompromiso; įvardija konfliktų sprendimo būdus;

− aptaria žmogaus laisves ginančias akcijas; jaučia solidarumą su šalia esančiais ir viso pasaulio piliečiais;

− suvokia žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje, atpažįsta netikras naujienas, aptaria melagingų naujienų žalą;

− įvardija Lietuvos ir tarptautines institucijas, ginančias žmogaus teises; atpažįsta, įvardija, žmogaus teisių pažeidimo atvejus, išsako savo nuomonę apie tai; pateikia pavyzdžių, kaip galima apginti žmogaus teises;

− suvokia valstybės institucijų paskirtį; įvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos valstybė; pateikia Lietuvos ir kitų valstybių bendradarbiavimo pavyzdžių įvairiais klausimais, juos vertina;

− suvokia kultūros ir gamtos išteklių svarbą; aptaria žmonių elgesį juos tausojant; pateikia pasaulio gamtinio ir kultūrinio paveldo pavyzdžių; įvardija, apibūdina Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− identifikuoja demokratiškų ir nedemokratiškų kraštų gyvenimo skirtumus, aptaria demokratijos privalumus

ir trūkumus ar pavojus; nusako valstybėje veikiančių institucijų funkcijas, jų svarbą demokratijai;

− nusako piliečio teises ir pareigas; paaiškina, kodėl įvairiems asmenims būtina ginti savo teises ir vykdyti savo pareigas;

− lygina Lietuvos ir kitų kraštų demokratinių judėjimų panašumus ir skirtumus (pvz., Sąjūdis, pilietinių teisių judėjimas JAV, moterų teisių judėjimas JK ir kt.);

− analizuoja „pilietiškumo“ sąvoką, pilietiško ir nepilietiško elgesio pasekmes; dalyvauja bendruomenės pilietinėse veiklose, jas aptaria, įvertina;

− analizuoja bendruomenėje ir visuomenėje priimtinų taisyklių, normų laikymosi svarbą, daugumos ir mažumų teises ir jų apsaugą demokratinėje visuomenėje; analizuoja socialiai atsakingą ir neatsakingą elgesį, tokio elgesio pasekmes;

− įvardija aplinkoje veikiančias vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, apibūdina jų veiklą; dalyvauja

savanoriškoje, labdaringoje veikloje, aptaria ir vertina savo vaidmenį;

− aptaria žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje, skiria tikras ir netikras naujienas, jas kritiškai vertina, geba rasti patikimą informaciją apie diskutuojamą dalyką, aptaria melagingų naujienų daromą žalą;

− įvardija Lietuvos ir tarptautines institucijas, ginančias žmogaus teises ir laisves;

− atpažįsta, įvardija, žmogaus teisių pažeidimo atvejus, reiškia nuomonę apie tai; pateikia pavyzdžių, kaip galima apginti žmogaus teises demokratinėse šalyse;

− gerbia kitokią nuomonę, požiūrį, gyvenimo ar veiklos būdą; aptaria žmogaus teises ir laisves ginančias

akcijas; jaučia solidarumą su šalia esančiais ir viso pasaulio piliečiais;

− įvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos valstybė, reiškia nuomonę, kodėl svarbu priklausyti tarptautinėms organizacijoms; pateikia Lietuvos ir kitų valstybių bendradarbiavimo pavyzdžių įvairiais klausimais, juos vertina;

− suvokia žmogiškųjų, kultūros ir gamtos išteklių svarbą, aptaria žmonių elgesį juos tausojant; aptaria būtinybę elgtis atsakingai su Lietuvos ir pasaulio gamtiniu ir kultūriniu paveldu;

− įvardija ir apibūdina Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, LDK daugiakalbės ir daugiatautės valstybės svarbą šiandieninėje kultūroje, valstybės okupacijų poveikį ir modernios Lietuvos Respublikos kuriamą pasauliui atvirą kultūrinį palikimą.

[C. Kompetencija, susijusi su kalbinėmis veiklomis ir su kalbos vartojimo kontekstais / tematika]

3.7. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją mokiniai ugdosi analizuodami ir vertindami bendravimo situacijas, žmonių elgesį, dirbdami komandoje, mokyklos ir bendruomenės projektuose, siekdami pagarbos įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, gebėjimų, tautybės, skirtingos mąstysenos asmenims, laikydamiesi atsakingo ir etiško elgesio taisyklių, analizuodami sveikatos svarbą, savo mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir pan.

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− atpažįsta ir įvardija savo emocijas; pasako, kas patinka, nepatinka, apibūdina norus pomėgius, ką moka ir ko

nemoka; xxxxxx, ką nori išmokti daryti geriau ir vertina savo tikslo siekimo pažangą;

− iš veido išraiškos, kūno kalbos, intonacijos atpažįsta kitų žmonių emocijas ir moka į jas reaguoti empatiškai; rodo rūpestingą ir draugišką elgesį klasėje, mokykloje, bendruomenėje; rodo pagarbą skirtingo amžiaus, įvairių kultūrų, rasių, socialinių grupių, gebėjimų ir pan. žmonėms;

− atpažįsta ir įvardija pavojingą ir nesaugų elgesį; dalyvauja kuriant klasės, grupės darbo taisykles, laikosi sutartų taisyklių;

− atpažįsta sveikus ir nesveikus įpročius; sudaro dienotvarkę ir jos laikosi; rūpinasi savo kūno higiena ir klasės, namų aplinkos švara; paaiškina, kokie produktai yra (ne)palankūs sveikatai, laikosi sveikos mitybos taisyklių mokykloje ir namuose; pamokose aptaria sveiką gyvenseną.

Pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniai:

− atpažįsta ir įvardija savo emocijas, elgesį, vertybes, asmenines savybes; analizuoja ir vertina įvairias situacijas; motyvuoja save ir kitus įveikti nepalankias situacijas;

− siekia asmeninių ir mokymosi tikslų; išsikelia trumpalaikį tikslą ir sukuria jo pasiekimo planą, analizuoja rezultatą (sėkmes ar nesėkmes); analizuoja, kaip asmeninės savybės gali daryti įtaką pasirinkimams ir sėkmei;

− atpažįsta kitų emocijas ir jas atliepia; analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones;

− supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; rodo pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, skirtingos tautybės, rasės, mąstysenos ar gyvensenos asmenims;

− reaguoja į nepagarbų ar patyčių elgesį ir siekia jį įveikti; suteikia palaikymą kitiems ir prireikus pats jo paprašo; vertina savo kaip grupės nario ar lyderio indėlį grupės darbo sėkmei; supranta asmeninių savybių vaidmenį dirbant komandoje;

− geba spręsti tarpasmeninius konfliktus; dėmesingai klausosi ir analizuoja, kaip klausymasis ir kalbėjimas padeda išvengti konfrontacijos; priima sprendimus atsižvelgdamas į etinius ir visuomeninius veiksnius;

− analizuoja ir paaiškina mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių svarbos priežastis; vengia ir kitiems padeda vengti neatsakingo elgesio viešoje (fizinėje ar internetinėje) erdvėje; prisideda kuriant mokyklos ir bendruomenės gerovę; kartu su grupe planuoja, įgyvendina vietos bendruomenei skirtus projektus bei įvertina savo dalyvavimą juose;

− vertina sveikatą; suvokia ir apibūdina atsakomybę ir pasekmes už sveikatai kenkiančius sprendimus ir veiksmus; rūpinasi sveikata pasitelkus fizinį aktyvumą, analizuoja savo fizinį aktyvumą ir gebėjimų kaitą; supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai; paaiškina, kokie produktai naudingi ar kenksmingi sveikatai.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai:

– įvardija ir geba reikšti užsienio kalba savo asmenines savybes, emocijas, jausmus; nusako savo ir kitų žmonių vertybines nuostatas;

– analizuoja ir vertina įvairias situacijas; geba paaiškinti, kaip elgtis susidūrus su nepalankiomis situacijomis ir kliūtimis, kur ieškoti pagalbos ištikus nesėkmei;

– analizuoja pasiektą rezultatą (sėkmes ar nesėkmes), aptaria būdus, kaip galima susidoroti su nesėkmėmis;

– aptaria savo ir kitų asmenų požiūrių skirtumus; nusako, kaip žmogaus elgesys gali paveikti kitus žmones;

– nusako savo ir kitų (pažįstamų) kultūrų asmenų elgesio modelius, emocijų ir jausmų raiškos būdus, juos

vertina kaip kultūrinius skirtumus;

– diskutuodamas rodo pagarbą žmonių įvairovei (kultūriniu, socialiniu, amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, tautybės, rasės, lytinės tapatybės, mąstysenos, gyvensenos ir pan. atžvilgiu);

– vartoja mandagią kalbą diskusijose apie skirtingus žmones; supranta vartotinų ir nevartotinų žodžių

konotacines reikšmes;

– geba užsienio kalba reaguoti į nepagarbų elgesį; suteikia palaikymą kitiems ir prireikus jo paprašo;

– aptaria ir vertina savo kaip grupės nario ar lyderio indėlį į grupės darbą; pasirenka tinkamas kalbines priemones nesutarimams spręsti, suvokia, kaip klausymasis ir kalbėjimas padeda išvengti konfrontacijos;

– užsienio kalba paaiškina šeimos, mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių ir priimtinų normų laikymosi svarbą;

– aptaria neatsakingo elgesio viešoje (fizinėje ar internetinėje) erdvėje pasekmes;

– aptaria sveiko gyvenimo būdo principus, fizinės ir emocinės sveikatos dermę; apibūdina atsakomybę ir pasekmes už sveikatai kenkiančius veiksmus;

– analizuoja savo ir kitų fizinį aktyvumą ir gebėjimų kaitą; įvardija žalą sveikatai darančius veiksnius ir būdus kaip juos pašalintinuo jų atsiriboti;

– aptaria sveikos mitybos svarbą sveikatai, paaiškina, kokie mitybos principai bei produktai yra naudingi ar kenksmingi sveikatai;

– analizuoja, kurie produktai daro neigiamą įtaką visos planetos ekosistemai ir skatina klimato kaitą; aptaria

turimas alternatyvas, paaiškina globalius su šia tema susijusius procesus.

4. Pasiekimų sritys

A. Recepcija / Supratimas

Recepcija / Supratimas vyksta, kai kalbos vartotojas apdoroja ir supranta sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; apima klausymo, skaitymo ir video peržiūros veiklas.

Šios pasiekimų srities pasiekimai:

A1. Sakytinio teksto supratimas;

A2. Rašytinio teksto supratimas;

A3. Audiovizualinio teksto supratimas;

A4. Recepcijos / Supratimo strategijų taikymas.

B. Produkavimas / Raiška

Produkavimas / Raiška vyksta, kai kalbos vartotojas sukuria sakytinį, rašytinį, audiovizualinį tekstą, reiškia mintis žodžiu ir raštu; apima kalbėjimo, rašymo ir audiovizualinio teksto kūrimo veiklas.

Šios pasiekimų srities pasiekimai:

B1. Sakytinio teksto produkavimas; B2. Rašytinio teksto produkavimas; B3. Audiovizualinio teksto kūrimas;

B4. Produkavimo / Raiškos strategijų taikymas.

C. Interakcija / Sąveika

Interakcija / Sąveika vyksta, kai kalbos vartotojai komunikuoja žodžiu ar raštu, realiai ar virtualiai; apima klausymą ir kalbėjimą (sakytinė sąveika), skaitymą ir rašymą (rašytinė sąveika).

Šios pasiekimų srities pasiekimai:

C1. Sakytinė interakcija; C2. Rašytinė interakcija;

C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje; C4. Interakcijos / Sąveikos strategijų taikymas.

D. Mediacija / Tarpininkavimas

Mediacija / Tarpininkavimas vyksta, kai kalbos vartotojas perteikia įvairių tekstų, pasisakymų turinį kitiems asmenims, padėdamas jiems suprasti kitų mintis; apima įvairias klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo ir sąveikos veiklų kombinacijas viena arba dviem kalbomis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis dirbant grupėje ar vadovaujant grupės darbui.

Šios pasiekimų srities pasiekimai:

D1. Teksto mediacija;

D2. Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija; D3. Mediacijos / Tarpininkavimo strategijų taikymas.

5. Pasiekimų raida

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.3. Supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis; kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė	A1.3. Supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus, žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas; kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama.	A1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis.	A1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis.	A1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų, paskaitų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindines mintis ir detales; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis ir detales.	A1.3. Supranta instrukcijas, nurodymus, skelbimus; detalias nuorodas; pokalbius, diskusijas; pranešimus, pasisakymus, paskaitas asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo kontekste; supranta klausomo / audio literatūrinio teksto siužetą, detales, meninės raiškos priemones; suvokia publicistinio, mokslo populiariojo teksto pagrindines mintis ir kai kurias detales.
	parama.
A1.1. Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas.	A1.1.3. Supranta mokytojo teikiamas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti (pvz., prašom sėstis, sustokime ratu, pažaiskime) kai kalbama lėtai, aiškiai, pakartojama, pasitelkiami paveikslėliai ar gestai.	A1.1.3. Supranta trumpas, paprastas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Supranta paprastas nuorodas skelbimuose (pvz., skaičius, laiką traukinių stotyje), kai kalbama lėtai ir aiškiai.	A1.1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, kai kalbama lėtai ir aiškiai pažįstamose situacijose (pvz., sportuojant, stovyklaujant). Supranta nurodymus dėl laiko, datų, skaičių, kaip nueiti iš vienos vietos į kitą ir pan. Supranta viešuosius skelbimus dėl saugumo, elgesio taisyklių ir pan.	A1.1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją, pvz., kaip naudotis kokiu nors prietaisu. Supranta detalias nuorodas pažįstamoje aplinkoje. Supranta skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse, koncerte), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.	A1.1.3. Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją, pvz., kaip naudotis kokiu nors prietaisu. Supranta detalias nuorodas pažįstamoje aplinkoje. Supranta skelbimus viešose vietose (pvz., oro uoste, autobuse, koncerte), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus.	A1.1.3. Supranta instrukcijas, nurodymus, techninę informaciją, detalias nuorodas asmeninio, viešojo, akademinio ir profesinės veiklos bendravimo kontekste. Geba suprasti autentiškus rašytinius / natūraliu tempu sakomus žodinius skelbimus (pranešimus) viešose vietose esant foniniam triukšmui.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
A1.2. Pokalbio, diskusijos supratimas.	A1.2.3. Supranta paprastus mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus apie pažįstamus dalykus (pvz., pomėgius), kai kalbama lėtai, naudojama vizualizacija ar gestai.	A1.2.3. Supranta paprastus klausimus, atsakymus, komentarus apie pažįstamus dalykus (pvz., mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai.	A1.2.3. Supranta trumpus paprastus pokalbius, kai kalbama lėtai, aiškiai. Supranta diskusijos apie pažįstamus dalykus temą, dalyvių požiūrį (pvz., pritaria, nepritaria), kai kalbama lėtai, aiškiai.	A1.2.3. Supranta pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales, kai kalbama normine kalba ir aiškiai.	A1.2.3. Detaliai supranta pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai.	A1.2.3. Supranta klausomo natūralaus tempo pokalbio esmę, geba skirti detales, faktus ir nuomones įvairiomis asmeninio, visuomeninio gyvenimo ir akademinės bei profesinės veiklos temomis kai kalbama aiškiai, natūraliu tempu, vartojama norminė leksika ir šnekamosios kalbos leksika su dažnai pasitaikančiais frazeologizmais, fraziniais veiksmažodžiais ir posakiais. Supranta dažnai vartojamą žargoną, slengo
						posakius.
A1.3. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos supratimas.	A1.3.3. Supranta paprastus trumpus sakinius apie pažįstamus dalykus (pvz., šeimą, mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama ar gestikuliuojama.	A1.3.3. Supranta labai paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis nuspėjamose situacijose (pvz., šeima, mokykla, pomėgiai), kai kalbama labai lėtai ir aiškiai, darant ilgas pauzes.	A1.3.3. Supranta trumpo gerai struktūruoto pranešimo, pasisakymo pažįstama tema pagrindines mintis, kai kalbama lėtai, aiškiai, paprasta kalba, pakartojama, remiamasi pavyzdžiais ir vaizdine medžiaga (pvz., plakatu, skaidrėmis). Supranta konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose (pvz., ekskursijoje, muziejuje).	A1.3.3. Supranta trumpą pranešimą, pasisakymą pažįstama tema, kuris paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas tiesmuka kalba ir yra gerai struktūruotas. Supranta pagrindinės minties eigą, kai kalbama gana lėtai, aiškiai, normine kalba.	A1.3.3. Supranta pranešimą, pasisakymą, paskaitą pažįstama tema, kai kalbama tiesmuka kalba ir laikomasi aiškios struktūros. Supranta pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba.	A1.3.3. Supranta pranešimą, pasisakymą, paskaitą (ar jos ištrauką), audio knygą (ar jos ištrauką) įvairiomis asmeninio, visuomeninio gyvenimo ir akademinės bei profesinės veiklos temomis, kai kalbama bendrine kalba, natūraliu tempu su šnekamosios kalbos elementais / intarpais. Supranta kalbinius niuansus (žodžių žaismą, dviprasmybes, metaforas ir kt). Supranta sakomo pranešimo pagrindinę mintį, detales, skiria faktą nuo nuomonės, iliustruojančius pavyzdžius nuo argumento. Supranta pranešime,
						kalboje, paskaitoje vartojamas
						retorines strategijas.
A1.4. Sakytinio pasakojimo supratimas.	A1.4.3. Atpažįsta žinomus žodžius, frazes, supranta temą ir esmę trumpų pasakojimų, kai	A1.4.3. Supranta trumpus pasakojimus apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas. Atpažįsta žodžius,	A1.4.3. Supranta trumpus vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus. Supranta adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų	A1.4.3. Supranta adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą ir pagrindines mintis. Supranta adaptuotų	A1.4.3. Supranta adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales. Supranta pažintinių garsinių	A1.4.3. Supranta klausomo literatūrinio teksto (audio knygos) (prozos, dramos ar poezijos) (originalo / adaptuoto kūrinio) siužetą, pagrindinę mintį,

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
	kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė parama ar gestikuliuojama.	frazes, temą supranta kai kurias detales, kai kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė parama ar gestikuliuojama.	pagrindines mintis.	pažintinių garsinių tekstų, knygų pagrindines mintis.	tekstų, knygų pagrindines mintis ir detales.	pagrindines vartojamas meninės raiškos priemones. Geba suvokti ir įvardinti potekstę, galimas interpretavimo variacijas. Įvardija rašytojo pasirinktų priemonių poveikį skaitytojui ir teksto
						prasmei. Supranta konotacijos esmę.
A1.5. Sakytinio						A1.5.3. Suvokia klausomo
publicistinio / mokslo populiariojo teksto supratimas						publicistinio (straipsnio, aprašymo, blogo, apžvalgos, recenzijos, kalbos, esė ir kt.)
						pagrindines mintis ir kai kurias detales,, adresatą, tikslą, auditoriją, kalbinius niuansus, retesnę leksiką, gramatines struktūras, skirtumus tarp fakto, pavyzdžio, argumento ir nuomonės.
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.3. Supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją vadovėlyje.	A2.3. Supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; detaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; supranta esmę iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų.	A2.3. Supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose; detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą.	A2.3. Supranta trumpas instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; randa tikslinės temos tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus; supranta nesudėtingus publicistinius tekstus; adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis; tiesmuka kalba parašytą poeziją.	A2.3. Supranta ilgesnes detalias instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; nesudėtingus dalykinius laiškus; randa tikslinės temos ilgesnius tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas; supranta publicistinių tekstų, adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis	A2.3. Supranta detalias rašytines instrukcijas, skelbimus; korespondenciją asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo temomis; randa specifinę informaciją tekstuose, skiria faktą ir nuomonę; detaliai supranta aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus; suvokia grožinio ir publicistinio teksto pagrindineas mintis, detales, meninės raiškos priemones, denotacines ir konotacines reikšmes.
					ir detales; tiesmuka kalba parašytą poeziją.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
A2.1. Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas.	A2.1.3. Supranta paprastas rašytines instrukcijas (pvz., vadovėlyje). Supranta labai paprastus viešuosius užrašus (pvz., „Nešiukšlinti“ ), kai pateikiamos	A2.1.3. Supranta labai paprastas instrukcijas, viešuosius užrašus, skelbimus, nuorodas pažįstamose ar nuspėjamose situacijose (pvz., stovyklos taisykles).	A2.1.3. Supranta instrukcijas, taisykles (pvz., saugos, maudymosi) nuspėjamose situacijose, pateiktas paprasta kalba ir su iliustracijomis, parašytas trumpomis frazėmis. Supranta viešuosius užrašus, skelbimus su	A2.1.3. Supranta trumpas instrukcijas dėl daiktų naudojimo, veiksmų atlikimo, saugos ir pan. Supranta viešuosius užrašus, skelbimus.	A2.1.3. Supranta ilgesnes detalias instrukcijas dėl daiktų naudojimo, veiksmų atlikimo, saugos ir pan. Supranta viešuosius užrašus, skelbimus.	A2.1.3. Supranta detalias instrukcijas kaip naudoti objektus, įrankius, atlikti veiksmus ir pan. Supranta tekstinius skelbimus, nurodymus, įžvelgia skelbimuose naudojamas strategijas.
	iliustracijos.		iliustracijomis.
A2.2. Korespondencijos supratimas.	A2.2.3. Supranta labai trumpą ir paprastą sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką).	A2.2.3. Supranta sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką).	A2.2.3. Supranta trumpus, paprastus asmeninius laiškelius apie pažįstamus dalykus (pvz., draugus, pomėgius, veiklą).	A2.2.3. Supranta asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos	A2.2.3. Supranta asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesmuka informacija, apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos	A2.2.3. Supranta asmenines žinutes, el. laiškus, kuriuose pateikiama įvairi asmeninio, viešojo gyvenimo bei akademinės ir profesinės veiklos informacija, aprašymai, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos emocijos, įspūdžiai, išsakomos nuomonės, tekstuose skirtingais būdais reiškiamas autoriaus požiūris kalbinėmis priemonėmis.
				emocijos ir pan.	emocijos ir pan.
					Supranta paprastus dalykinius laiškus, kuriuose
					informuojama apie
					renginius, stovyklas,
					konkursus ir pan.
A2.3. Specifinės informacijos paieška ir atranka.	A2.3.3. Randa specifinę informaciją mokymosi tikslais (pvz., vadovėlio skyriaus tema, pavadinimas, puslapis).	A2.3.3. Randa specifinę informaciją (pvz., laikas, vieta, kaina) trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose, pvz., renginių tvarkaraštyje, meniu.	A2.3.3. Randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose (pvz., tvarkaraštis, meniu, receptas), jei jie parašyti paprasta kalba.	A2.3.3. Nustato, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą. Randa specifinę informaciją įvairiuose tekstuose (pvz., brošiūrose, enciklopedijose).	A2.3.3. Nustato, ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą. Randa specifinę informaciją keliuose ilgesniuose tekstuose.	A2.3.3. Randa specifinę informaciją tekste ar keliuose tekstuose. Tekste geba skirti faktinę informaciją nuo nuomonės, detalės, iliustracijos ar pavyzdžio. Suvokia priemones, kuriomis tekste reiškiamas specifinis
						tikslas.
A2.4. Detalus rašytinių tekstų supratimas.	–	A2.4.3. Detaliai supranta sakinius, xxxxxxx tekstus apie pažįstamus dalykus, asmeninius pomėgius (pvz., sportas, muzika), parašytus paprasta kalba ir iliustruotus.	A2.4.3. Detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus apie žmones, vietas, kasdienį gyvenimą ir kultūrą, parašytus paprasta kalba. Supranta tekstą iliustruotose brošiūrose, žemėlapiuose,	A2.4.3. Detaliai supranta tiesmukus tekstus, straipsnius žinomomis temomis, kuriuose pateikiami faktai. Supranta informacinius, aiškinamuosius, aprašomuosius tekstus (pvz., muziejuje,	A2.4.3. Detaliai supranta tiesmukus tekstus, straipsnius kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris. Supranta informacinius, aiškinamuosius tekstus su aprašymo ir samprotavimo elementais.	A2.4.3. Detaliai supranta aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius, argumentuojamuosius, informuojamuosisus tekstus, įvairiomis asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir profesinės veiklos temomis, kuriuose pateikiami faktai,

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
			tinklapiuose ir pan.	tinklapyje).		detalės, pavyzdžiai ir autoriaus požiūris.
A2.5. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas.	–	A2.5.3. Supranta esmę paprastų trumpų, iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų.	A2.5.3. Supranta trumpą pasakojimą, žmogaus gyvenimo aprašymą. Supranta esmę trumpo adaptuoto straipsnio apie įvykį, kurio pobūdis yra nuspėjamas. Supranta trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą.	A2.5.3. Supranta nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pvz., kelionės dienoraštį, renginio komentarą). Supranta paprastų istorijų, komiksų siužetą. Supranta tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją. Supranta adaptuotų grožinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir kai kurias detales.	A2.5.3. Supranta publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pvz., kelionės, įdomūs žmonės) pagrindines mintis ir detales. Supranta samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas. Supranta kultūros, istorijos ir mokslo populiarinimo tematikos straipsnių pagrindines mintis detales. Supranta tiesmuka, paprasta kalba parašytą poeziją. Supranta adaptuotų grožinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.	A2.5.3. Suvokia instrukcijos, aiškinimo, straipsnio, aprašymo, apžvalgos, recenzijos, kalbos, esė ir kt. pagrindines mintis, detales, konvencijas, suvokia skirtumus tarp fakto ir nuomonės, teksto tikslą, adresatą, kalbinius niuansus, retesnę leksiką, gramatines struktūras. Suvokia skaitomo literatūrinio teksto (prozos, dramos ar poezijos) (originalaus teksto arba pritaikytos / adaptuotos versijos) siužetą, pagrindinę mintį, meninės raiškos priemones. Įvardija rašytojo pasirinktų priemonių poveikį skaitytojui ir teksto prasmei. Supranta vartojamų žodžių, posakių, frazeologizmų denotacines ir konotacines reikšmes.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.3. Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai.	A3.3. Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai.	A3.3. Supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama tiesmuka kalba.	A3.3. Supranta pagrindines mintis informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama tiesmuka kalba.	A3.3. Supranta pagrindines mintis ir detales informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu; supranta pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas.	A3.3. Supranta autentiškų informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales; kai kalbama bendrine kalba ir / arba dialektu; kai gali būti vartojami specifiniai terminai, suprantami iš konteksto; supranta meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengą, dialektaą ir pan).
A3.1. Vaizdo įrašų supratimas.	A3.1.3. Supranta trumpus paprastus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus,	A3.1.3. Supranta trumpus paprastus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus, kai	A3.1.3. Supranta vaizdo įrašų esminę informaciją apie pažįstamus ar nuspėjamus dalykus, kai	A3.1.3. Supranta įvairių informacinių, dokumentinių, edukacinių vaizdo įrašų pagrindines	A3.1.3. Supranta įvairių informacinių, dokumentinių, edukacinių vaizdo įrašų pagrindines	A3.1.3. Supranta informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų (dokumentinių filmų, TV programų) pagrindines mintis,

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
	kai kalbama lėtai ir aiškiai. Supranta temą, atpažįsta žinomus žodžius.	kalbama lėtai ir aiškiai. Supranta temą, atpažįsta žinomus žodžius.	kalbama normine kalba ir aiškiai.	mintis.	mintis ir detales.	detales, skiria faktus nuo nuomonės, mato kalbėtojo (-ų) požiūrį (-ius), kai kalbama natūralia, bendrine kalba, natūraliu tempu ir vartojami specifiniai nežinomi terminai (aiškūs iš konteksto).
A3.2. Televizijos laidų supratimas.	A3.2.3. Supranta temą, atpažįsta žinomus žodžius trumpose paprastose TV laidose (pvz., reklamose).	A3.2.3. Supranta temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius paprastose TV laidose (pvz., reklamose).	A3.2.3. Supranta TV laidų esminę informaciją, pažįstamus ar nuspėjamus dalykus (pvz., reklama, orai, sportas), kai kalbama aiškiai ir gana lėtai.	A3.2.3. Supranta pagrindines mintis daugumos TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai.	A3.2.3. Supranta pagrindines mintis ir detales daugumos TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu.	A3.2.3. Supranta TV laidų (pvz., naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou, realybės šou) asmeninio, viešojo gyvenimo bei akademinės / profesinės veiklos temomis, kai kalbama tiek bendrine, tiek dialektu, natūraliu ar greitu tempu ir gali būti vartojami specifiniai nežinomi terminai, suprantami iš konteksto.
A3.3. Filmų supratimas.	A3.3.3. Supranta trumpus animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.	A3.3.3. Supranta animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.	A3.3.3. Supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai, veiksmas ir vartojama tiesmuka kalba.	A3.3.3. Supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas.	A3.3.3. Supranta pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas.	A3.3.3. Supranta meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, atskiria kūrinio vizualines ir lingvistines meninės raiškos priemones, suvokia, kaip jos padeda kurti reikšmę. Supranta skirtingų filmo veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengo, dialekto, specifinio žodyno vartojimą).
A4. Recepcijos / Supratimo strategijų taikymas.	A4.3. Nuspėja žodžio reikšmę, kito sakinio turinį remdamiesi kontekstu, vaizdine medžiaga; supranta minties eigą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis; skiria teksto tipą pagal grafinį vaizdą.	A4.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę, kito sakinio turinį remdamiesi kontekstu, vaizdine medžiaga; nuspėja tarptautinių ar panašių su gimtąja kalba žodžių reikšmę; supranta minties eigą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis; skiria teksto tipą pagal grafinį vaizdą; pasinaudoja pagalbos	A4.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę, kitos teksto dalies turinį remdamiesi kontekstu, vaizdine medžiaga, teksto visuma; nuspėja tarptautinių ar panašių su gimtąja kalba žodžių reikšmę; supranta minties eigą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis; skiria teksto tipą pagal grafinį vaizdą; pasinaudoja	A4.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę, kitos teksto dalies turinį remdamiesi kontekstu, vaizdine medžiaga, teksto visuma; nuspėja tarptautinių ar panašių su gimtąja kalba žodžių reikšmę; supranta minties eigą, autoriaus argumentavimą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis; skiria teksto tipą pagal grafinį vaizdą;	A4.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę, kitos teksto dalies turinį remdamiesi kontekstu, vaizdine medžiaga, teksto visuma; nuspėja tarptautinių ar panašių su gimtąja kalba žodžių reikšmę; supranta minties eigą, autoriaus argumentavimą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis; skiria teksto tipą pagal grafinį vaizdą,	A4.3. Klausydamiesi ar skaitydami nuspėja žodžio, frazės, posakio reikšmę iš konteksto arba pagal giminingus gimtosios ar kitų žinomų kalbų žodžius; nuspėja kitos teksto dalies turinį remdamiesi kontekstu; supranta autoriaus argumentavimą, minties eigą; nuspėja teksto tipą pagal grafinį vaizdą, antraštę, iliustracijas; naudojasi įvairiais pagalbos įrankiaias.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
		įrankiais.	pagalbos įrankiais.	pasinaudoja pagalbos įrankiais.	pasinaudoja pagalbos įrankiais.
A4.1. Reikšmių spėjimas pagal kontekstą, žodžių darybos principus.	A4.1.3. Nuspėja žodžio reikšmę remdamiesi kontekstu ir vaizdine medžiaga.	A4.1.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę remdamiesi kontekstu ir vaizdine medžiaga. Nuspėja tarptautinių žodžių ar žodžių panašių su gimtąja kalba reikšmę.	A4.1.3. Nuspėja žodžių, frazių reikšmę remdamiesi kontekste esančių žinomų žodžių reikšme. Nuspėja tarptautinių žodžių ar žodžių panašių su gimtąja kalba reikšmę.	A4.1.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus. Nuspėja tarptautinių žodžių ar žodžių panašių su gimtąja kalba reikšmę.	A4.1.3. Nuspėja žodžio, frazės reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus. Nuspėja tarptautinių žodžių ar žodžių panašių su gimtąja kalba reikšmę.	A4.1.3. Klausydamiesi ir/ar skaitydami nuspėja nežinomo žodžio, frazės, posakio reikšmę iš konteksto arba pagal žodžių darybos principus, giminingus arba kitų (gimtosios ar užsienio) kalbų žodžius.
A4.2. Kitos teksto dalies turinio nuspėjimas, minties eigos supratimas remiantis teksto siejimo priemonėmis ir teksto visuma.	A4.2.3. Klausydamiesi supranta pagrindinės minties eigą, remdamiesi teksto siejimo priemonėmis.	A4.2.3. Klausydamiesi ir skaitydami nuspėja kitos teksto dalies turinį remdamiesi vaizdine medžiaga. Supranta pagrindinės minties eigą, remdamiesi teksto siejimo priemonėmis.	A4.2.3. Klausydamiesi ir skaitydami nuspėja kitos teksto dalies turinį remdamiesi teksto visuma. Supranta pagrindinę mintį, argumentavimą, remdamiesi teksto siejimo priemonėmis.	A4.2.3. Klausydamiesi ir skaitydami nuspėja kitos teksto dalies turinį remdamiesi teksto visuma. Supranta autoriaus argumentavimą, minties eigą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis.	A4.2.3. Klausydamiesi ir skaitydami nuspėja kitos teksto dalies turinį remdamiesi teksto visuma. Supranta autoriaus argumentavimą, minties eigą remdamiesi teksto siejimo priemonėmis.	A4.2.3. Klausydamiesi ir skaitydami nuspėja kitos teksto dalies turinį, detales, veiksmų seką remdamiesi kontekstu. Supranta autoriaus argumentavimą, minties eigą, logines sekas, pavyzdžių (iliustracijų, lentelių, grafikų, paveikslėlių, nuotraukų) panaudojimo principus remdamiesi teksto siejimo ir komponavimo bei kitomis autoriaus pasirinktomis priemonėmis.
A4.3. Teksto tipo atpažinimas ir temos suvokimas pagal grafinį vaizdą.	A4.3.3. Skiria teksto tipą (pvz., atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.	A4.3.3. Skiria teksto tipą (pvz., atviruką, laišką, žinutę, pasakojimą) pagal antraštę ir grafinį vaizdą.	A4.3.3. Nuspėja teksto tipą ir temą pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.	A4.3.3. Nuspėja teksto tipą ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.	A4.3.3. Nuspėja teksto tipą ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą.	A4.3.3. Nuspėja teksto tipą ir turinį pagal antraštę, paantraštes, grafinį vaizdą, pateikiamas iliustracijas, grafikus, nuotraukas ir kt.
A4.4. Teksto supratimo pagalbos priemonių naudojimas.	–	A4.4.3. Pasinaudoja žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais.	A4.4.3. Pasinaudoja žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais.	A4.4.3. Pasinaudoja žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais.	A4.4.3. Pasinaudoja žodynais, vertimo programomis, kitais supratimo pagalbos įrankiais.	A4.4.3. Naudojasi žodynais, vertėjais, kitais supratimo pagalbos įrankiais, geba reikiamą informaciją (pvz.,apie posakio vartojimą) rasti internete.
B. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.3. Žodžiu apibūdina save, pomėgius, kai gali pasiruošti iš anksto; išreiškia emocijas pasitelkdami kūno kalbą; pateikia faktinę informaciją ir vertinimą pagal pavyzdį.	B1.3. Žodžiu apibūdina save, savo aplinką, daiktus, papasakoja apie savo veiklą, kai gali pasiruošti iš anksto; išreiškia emocijas frazėmis, trumpais sakiniais, pasitelkdami kūno kalbą; pateikia faktinę informaciją ir vertinimą pagal pavyzdį.	B1.3. Žodžiu apibūdina save, kitus žmones, aplinką, daiktus veiklą; papasakoja apie patirtus įvykius, nurodo veiksmų seką; pateikia nurodymus, faktinę informaciją; reiškia nuomonę, vertinimą.	B1.3. Žodžiu apibūdina žmones, aplinką, veiklas, emocijas; papasakoja tikras ar įsivaizduojamas istorijas, išdėsto veiksmų seką; atpasakoja filmo, knygos siužetą, komentuoja; pateikia renginio eigą, vertimą; pateikia faktinę informaciją, klausimo aspektus, problemos sprendimo būdus; išsako nuomonę įvairiais klausimais, pagrindžia vertinimą.	B1.3. Žodžius apibūdina žmones, aplinką, veiklas, emocijas; papasakoja tikras ar įsivaizduojamas istorijas, išdėsto veiksmų seką; nusako siekius, planus; atpasakoja filmo, knygos siužetą, komentuoja; pateikia matyto renginio eigą, vertinimą; pateikia faktinę informaciją, detaliai išdėsto, paaiškina klausimo, problemos aspektus, nurodo problemos sprendimo būdus; išsako nuomonę įvairiais klausimais, pagrindžia vertinimą.	B1.3. Detaliai žodžiu apibūdina platų spektrą dalykų; papasakoja tikras ar įsivaizduojamas istorijas bei netikėtus įvykius; išdėsto savo veiklos eigą, pakomentuoja jos etapus ir rezultatus; pateikia faktinę informaciją, paaiškindamas sudėtingesnes procedūras; pateikia iš anksto paruoštą pranešimą aktualia tema; išreiškia nuomonę, spontaniškai išplėtoja mintis, paaiškina įvairius klausimo aspektus ir pateikia argumentus.
B1.1. Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas žodžiu.	B1.1.3. Apibūdina save pasakydamas vardą, amžių, šeimos sudėtį, pomėgius ir pan. žinomais žodžiais, frazėmis, sakiniais, kai gali pasiruošti iš anksto.	B1.1.3. Apibūdina save, gyvenamą vietą, daiktus, pomėgius, veiklos aspektus frazėmis, trumpais sakiniais, kai gali pasiruošti iš anksto.	B1.1.3. Apibūdina save, kitus žmones, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, turimus ir pažįstamus daiktus, kasdienę veiklą, mokymąsi, pomėgius, patirtus įvykius ir pan. Kalbėdami vartoja trumpas frazes, sakinius.	B1.1.3. Tiesmukai apibūdina įvairius žmones, asmeninės, mokymosi ir viešosios aplinkos reiškinius, dalykus. Nusako pomėgius, apibūdina patirtas veiklas, jausmus ir emocijas.	B1.1.3. Detaliai apibūdina įvairius žmones, asmeninės, mokymosi ir viešosios aplinkos reiškinius, dalykus. Nusako pomėgius, apibūdina patirtas veiklas, jausmus ir emocijas.	B1.1.3. Detaliai apibūdina platų spektrą dalykų, susijusių su asmenine ir kitų žmonių patirtimi, pabrėždamas tai, kas svarbu, išskirdamas panašumus ir skirtumus.
B1.2. Pasakojimas, siužeto atpasakojimas, veiksmų sekos pateikimas žodžiu.	–	B1.2.3. papasakoja trumpais sakiniais apie savo veiklą, kai gali pasiruošti iš anksto. Vartoja išmoktus, gerai žinomus žodžius, frazes.	B1.2.3. papasakoja apie patirtus įvykius, išdėsto svarbiausių veiksmų seką. Apibūdina įpročius, kasdienę, ankstesnę veiklą, asmeninę patirtį. Išdėsto artimiausius planus. Papasakoja istorijos, nutikimo eigą išvardydami pagrindinius punktus. Nusako svajones, siekius, tikslus.	B1.2.3. papasakoja apie patirtus įvykius, išdėstydami veiksmų seką. Atpasakoja knygos ar filmo siužetą, pateikia įspūdžius, komentarą. Išdėsto netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz. ,avarijos). Papasakoja istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą). Pateikia matyto renginio eigą, vertinimą. Nusako svajones, siekius, tikslus, planus.	B1.2.3. papasakoja apie įvykius, išdėstydami veiksmų seką, pateikia kai kurias detales. Atpasakoja knygos ar filmo siužetą, pateikia įspūdžius, komentarą. Išdėsto netikėtai patirtų įvykių eigą (pvz. avarijos). Papasakoja istoriją (tikrą ar įsivaizduojamą). Pateikia matyto renginio eigą, vertinimą. Nusako svajones, siekius,	B1.2.3. Papasakoja apie patirtį, svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis ir pavyzdžiais, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Nupasakoja netikėto įvykio detales. Išdėsto savo veiklos (pvz., projektinės, akademinės, laisvalaikio) eigą, išryškindamas svarbias detales.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
					tikslus, planus, paaiškina, kodėl jie svarbūs.
B1.3. Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas žodžiu.	B1.3.3. Pateikia asmeninę faktinę informaciją, įvardija pvz., klasę, mokyklą, miestą, šalį, kai pasinaudoja pavyzdžiu.	B1.3.3. Įvardija aplinkos daiktus, nurodo formą, spalvą ir pan. Vartoja išmoktus išsireiškimus, frazes, sakinius, kai gali pasiruošti iš anksto.	B1.3.3. Pateikia paprastus nurodymus, pvz., kaip patekti iš vienos vietos į kitą, kaip atlikti paprastą veiksmą, naudoja nurodomąsias frazes, jungia pasakymus („pirma“, „tada“, „po to“).	B1.3.3. Pateikia tiesmuką faktinę informaciją žinoma tema, pvz., paaiškina klausimo, problemos pobūdį, pateikia nurodymus dėl problemos sprendimo.	B1.3.3. Pateikia detalią faktinę informaciją, paaiškina, kaip atlikti kokį nors veiksmą, pateikia detalias instrukcijas. Gana tiksliai išdėsto kokio nors klausimo, problemos pagrindinius aspektus, nurodo sprendimo būdus.	B1.3.3. Detaliai paaiškina, ką ir kodėl reikėtų atlikti. Paaiškina sudėtingesnes procedūras (pvz., dokumentų pildymas, informacijos paieška nepažįstamame tinklapyje). Pateikia iš anksto paruoštą pranešimą aktualia tema, paaiškindamas problemos įvairius aspektus. Pateikia savo veiklos (pvz., akademinės, laisvalaikio ar projektinės) etapus bei rezultatus.
B1.4. Nuomonės, vertinimo pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas žodžiu.	B1.4.3. Naudodamiesi pavyzdžiu, pasako kas patinka, nepatinka, gerai, blogai, galima, negalima. Išreiškia emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkdami kūno kalbą.	B1.4.3. Pasako keliais žodžiais kas patinka, nepatinka, galima, negalima, draudžiama ir paaiškina kodėl. Įvertina savo gebėjimus ir pasiekimus (pvz., ką moka, kas sekasi), kai pateikiamas pavyzdys. Nusako savo emocijas žinomais žodžiais, frazėmis, pasitelkdami kūno kalbą.	B1.4.3. Pasako kas patinka ar nepatinka, paaiškina kodėl, palygina kelis dalykus, nusako prioritetus. Nuomonę, vertinimą, emocijas reiškia paprastais žodžiais.	B1.4.3. Trumpai išsako nuomonę pažįstamomis temomis, reiškia emocijas. Vertina įvykius, aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrindžia savo vertinimą.	B1.4.3. Išsako nuomonę pažįstamomis temomis, reiškia emocijas. Vertina aplinkos reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrindžia savo vertinimą. Xxxxxxx požiūrį, nuomonę aktualia tema, ją pagrindžia pateikdamas paprastų argumentų.	B1.4.3. Išreiškia nuomonę, svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamais pavyzdžiais, pateikdamas argumentus, logiškai juos susieja, paaiškina požiūrį, pateikdamas pranašumus ir trūkumus. Logiškai argumentuoja, mintis išplėtoja spontaniškai, nuosekliai ir aiškiai.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.3. Pagal pavyzdį užrašo (kopijuoja) asmeninę faktinę informaciją, nurodo veiklas, pomėgius.	B2.3. Pagal pavyzdį apibūdina save, kitus žmones, gyvenamąją aplinką; sukuria labai trumpus paprastus pasakojimus pažįstamomis temomis; pateikia faktinę informaciją nurodydami mokyklą, miestą, šalį; įvardija veiklas, pomėgius, mėgstamą maistą.	B2.3. Apibūdina asmenis, aplinką, daiktus; veiklas, pomėgius; papasakoja apie patirtis; sukuria trumpus žmonių gyvenimo aprašymus; pateikia faktinę informaciją ir nuomonę, vertinimą apie aplinkos reiškinius, patirtus dalykus.	B2.3. Apibūdina patirtus ar įsivaizduojamus dalykus; papasakoja istoriją, filmo, knygos, siužetą; pateikia ataskaitą apie patirtą, matytą įvykį, renginį; parengia informacinį tekstą ir komentarą, nurodo problemos sprendimo būdą; išsako nuomonę, vertinimą aktualiais klausimais.	B2.3. Detaliai apibūdina patirtus ar įsivaizduojamus dalykus; papasakoja istoriją, filmo, knygos, siužetą; parašo TV laidos, tinklalapio recenziją; pateikia ataskaitą apie patirtą, matytą įvykį, renginį; parengia informacinį tekstą ir komentarą, pasiūlo problemos sprendimo būdų; išsako nuomonę, vertinimą	B2.3. Detaliai raštu apibūdina platų spektrą dalykų, aprašo įvairius įvykius; pap;sakoja istoriją, parengia informacinį pranešimą; gyvenimo aprašymą (CV); parašo filmo, knygos, TV laidos, tinklalapio recenziją; parašo argumentuojamojo ir aiškinamojo tipo esė, tinkamai pasirinkdamas minčių dėstymo strategiją; parašo pranešimą/ straipsnį aktualia tema.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
					aktualiais klausimais.
B2.1. Žmonių, vietų, daiktų, veiklų, pomėgių, patirties apibūdinimas raštu.	B2.1.3. Apibūdina save, užrašo savo vardą, adresą, tautybę, kai pateikiamas pavyzdys.	B2.1.3. Trumpais sakiniais paprasta kalba apibūdina save, kitus žmones (pvz., šeimos narius, draugus); savo kambarį, daiktus (pvz., spalvą, dydį); parašo ką mėgsta veikti, valgyti.	B2.1.3. Apibūdina save, kitus asmenis, gyvenamąją ir mokymosi aplinką, kasdienę veiklą (mokymosi, laisvalaikio), pomėgius. Vartoja paprastus sakinius, jungiamuosius žodžius.	B2.1.3. Tiesmukai ir detaliai apibūdina įvairius pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.)	B2.1.3. Detaliai apibūdina įvairius pažįstamus, patirtus ar įsivaizduojamus dalykus (žmones, daiktus, vietas, veiklas, įvykius, pomėgius ir pan.).	B2.1.3. Detaliai apibūdina platų spektrą dalykų, išreikšdamas savo jausmus, pabrėždamas įvykių ir asmeninės patirties svarbą bei pakomentuodamas kitų žmonių mintis ir požiūrius.
B2.2. Pasakojimas, įvykio apibūdinimas raštu.	B2.2.3. Įrašo trūkstamą informaciją į trumpus sakinius, sekdami instrukcijas.	B2.2.3. sukuria nesudėtingus labai trumpus pasakojimus pažįstamomis temomis, jungdami sakinius paprastais jungtukais (ir, bet, po to).	B2.2.3. Trumpai papasakoja apie patirtus įvykius, veiklas, pvz., per atostogas. Kuria trumpas (realių ar įsivaizduojamų) žmonių biografijas. Rašo dienoraštį, apimantį veiklas, žmones, vietas. Nusako svajones, siekius, tikslus.	B2.2.3. Xxxxxxxxxx, teikia ataskaitą apie patirtus įvykius, išdėstydami veiksmų seką. Atpasakoja knygos ar filmo siužetą, pateikia komentarą. Papasakoja istoriją, apibūdina tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Pateikia matyto renginio eigą, vertinimą. Nusako svajones, siekius, tikslus, planus.	B2.2.3. Xxxxxxxxxx, teikia ataskaitą apie patirtus įvykius, išdėstydami veiksmų seką, pateikia kai kurias detales. Atpasakoja knygos ar filmo siužetą, pateikia komentarą. Papasakoja istoriją, apibūdina tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Pateikia matyto renginio eigą, vertinimą. Nusako svajones, siekius, tikslus, planus, paaiškina, kodėl jie svarbūs.	B2.2.3. Detaliai aprašo įvairius įvykius, susijusius su asmens ir kitų žmonių interesų sritimi, išdėstydamas veiksmų seką. Papasakoja istoriją, apibūdina tikrus ar įsivaizduojamus įvykius, laikydamasis žanro ypatumų. Nusako svajones, siekius, tikslus, pabrėžiant jų svarbą (pvz., motyvaciniame laiške) .
B2.3. Faktinės informacijos, nurodymų pateikimas, aiškinimas raštu.	B2.3.3. Pateikia asmeninę faktinę informaciją pagal pavyzdį, pvz., nurodo klasę, mokyklą, miestą, šalį.	B2.3.3. Pateikia faktinę informaciją pagal pavyzdį, pvz., nurodo klasę, mokyklą, miestą, šalį, kur gyvena, kokius daiktus, gyvūnus turi.	B2.3.3. Parengia trumpą informacinį pranešimą, lankstinuką, plakatą, skelbimą apie pažįstamus dalykus, naudodami iliustracijas.	B2.3.3. Parengia trumpą informacinį pranešimą, ataskaitą, plakatą apie pažįstamus dalykus, naudodami iliustracijas. Pateikia faktinę informaciją, įvardija problemą, paaiškina jos pobūdį, nurodo sprendimo būdus.	B2.3.3. Parengia informacinį pranešimą, plakatą žinoma tema, ataskaitą/raportą apie įvykį, renginį, pateikdami faktinę informaciją ir komentarą. Parašo rašinį apie pažįstamą dalyką, klausimą, problemą, paaiškina jos pobūdį, nurodo sprendimo būdus.	B2.3.3. Parengia informacinį pranešimą apie įvykį, renginį, projektą, pateikdamas faktinę informaciją, svarbias detales ir kritinį komentarą. Parengia gyvenimo aprašymą (CV).
B2.4. Nuomonės, vertinimo, pateikimas, paaiškinimas, pagrindimas raštu.	B2.4.3. Pagal pavyzdį parašo, kas patinka ar nepatinka.	B2.4.3. Parašo, ką mėgsta ar nemėgsta (valgyti, veikti ir pan.).	B2.4.3. Raštu pateikia įspūdžius, nuomonę, vertinimą apie įvairius patirtus dalykus (maistą, įvykius, keliones ir pan.), vartoja paprastus išsireiškimus.	B2.4.3. Raštu trumpai (pvz., socialinėse medijose) išsako nuomonę pažįstamomis temomis, vertina įvykius, reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrindžia savo vertinimą.	B2.4.3. Parašo filmo, knygos, TV laidos, tinklalapio recenziją, vertinimą, komentarą. Parašo trumpą esė, tinklaraščio įrašą pažįstama tema, išsako nuomonę; vertina	B2.4.3. Parašo filmo, knygos, TV laidos, tinklalapio ar pan. recenziją , vertinimą, komentarą. Parašo argumentuojamojo ar aiškinamojo tipo esė tinkamai pasirinkdamas teksto išdėstymo principą (pvz., lyginimas,

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
					įvykius, reiškinius, kitų asmenų veiksmus, pagrindžia savo vertinimą.	priežastis-pasekmė, pranašumai- trūkumai, problema- sprendimas, klasifikacija ir pan.) Parašo pranešimą/straipsnį aktualia tema, pasiremdamas tinkamai atrinktais šaltiniais ir pateikdamas kritinį vertinimą..
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	–	B3.3. Sukuria nedidelės apimties pateiktis su užrašais, labai trumpus vaizdo ir garso įrašus apie savo aplinką, pažįstamus žmones.	B3.3. Sukuria pateiktis su užrašais, vaizdo įrašų intarpais, filmukus, reportažus, vaizdo ir garso įrašus apie savo aplinką, pažįstamus žmones, dalykus.	B3.3. Sukuria pateiktis su užrašais, įgarsina tekstą; sukuria filmukus, reportažus, vaizdo ir garso įrašus apie asmenybes, aplinkos reiškinius, svarbius įvykius, patirtus dalykus.	B3.3. Sukuria pateiktis su užrašais, įgarsina tekstą; sukuria filmukus, reportažus, vaizdo ir garso įrašus apie asmenybes, aplinkos reiškinius, svarbius įvykius, patirtus dalykus.	B3.3. Sukuria pateiktis ir įgarsina tekstą įvairiomis temomis, naudodamas įvairias skaitmenines priemones ir tekstų rengykles; sukuria filmuką, reportažą ar tinklalaidę aktualia tema, pristatydamas asmeninę ir kitų žmonių patirtį, pateikdamas kritinį komentarą.
B3.1. Įgarsintų pateikčių kūrimas.	–	B3.1.3. Sukuria 3 – 5 skaidrių pateiktis apie savo aplinką su 1 – 2 sakinių užrašais ekrane.	B3.1.3. Sukuria 8 – 12 skaidrių pateiktis apie savo aplinką ir pan. su užrašais ekrane, įterpia vaizdo įrašus.	B3.1.3. Sukuria pateiktis apie įvairius dalykus, įgarsina tekstą, pateikia užrašus ekrane.	B3.1.3. Sukuria pateiktis įvairiomis temomis, įgarsina tekstą, pateikia užrašus ekrane.	B3.1.3. Sukuria pateiktis įvairiomis temomis, įgarsina tekstą, pateikia užrašus, naudodamas įvairias skaitmenines priemones ir tekstų rengykles.
B3.2. Filmukų, reportažų, vaizdo ir garso įrašų kūrimas.	–	B3.2.3. Sukuria labai trumpą vaizdo ir garso įrašą apie savo aplinką, pažįstamus žmones.	B3.2.3. Sukuria trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie savo aplinką, pažįstamus žmones, dalykus.	B3.2.3. Sukuria trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus (pvz., draugą, asmenį, kuriuo žavisi, savo mokyklą, miestą, keliones).	B3.2.3. Sukuria trumpą filmuką, reportažą, vaizdo ir garso įrašą apie pažįstamus ar žinomus asmenis, patirtus dalykus, svarbius įvykius (pvz., žymius žmones, viešuosius renginius, lankytinas vietas).	B3.2.3. Sukuria filmuką/reportažą aktualia tema, pristatydamas asmeninę ir kitų žmonių patirtį, pateikdamas kritinį komentarą. Sukuria tinklalaidę (podcast: audio/ videocast), pareikšdamas nuomonę, požiūrį tam tikra aktualia tema arba pasidalindamas svarbia patirtimi arba kurdamas išgalvotą istoriją. Įrašo/parengia interviu (pvz., su mokyklos svečiu ar projekto partneriu).
B4. Produkavimo / Raiškos strategijų taikymas.	–	B4.3. Kalbėdami pasitelkia gestus; rašydami pasinaudoja pavyzdžiu, kopijuoja;	B4.3. Kalbėdami pasinaudoja frazėmis iš pavyzdžių; rašydami planuoja, rengia juodraštį,	B4.3. Planuoja pasisakymą, remiasi žodynais, kalbėdami perfrazuoja, pateikia sinonimų; rašydami	B4.3. Planuoja pasisakymą, remiasi žodynais, kalbėdami perfrazuoja, pateikia sinonimų; rašydami	B4.3. Tikslingai planuoja, kuria ir koreguoja sakytinį ar rašytinį tekstą; naudojasi žodynais, žinynais, žiniasklaida ir

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
		kurdami skaidres, vaizdo įrašus pasinaudoja mokytojo pasiūlytomis programomis.	pasinaudoja žodynais; kurdami skaidres, vaizdo įrašus pasinaudoja mokytojo pasiūlytomis programomis.	planuoja, pasinaudoja teksto žanro modeliu, žodynais; pasirenka programas skaidrėms ir vaizdo įrašams kurti.	planuoja, pasinaudoja teksto žanro modeliu, žodynais; pasirenka programas skaidrėms ir vaizdo įrašams kurti.	kompiuteriniais tinklais; priderina įvairių formų ir stilių elementus; pasirenka tinkamas programas, programavimo priemones ir įrankius audiovizualinio teksto kūrimui.
B4.1. Sakytinio teksto planavimas, atlikimo klaidų kompensavimas.	–	B4.1.3. Gali pasinaudoti gestais kartu vartodami žinomus žodžius, frazes, sakinius.	B4.1.3. Planuodamas pasisakymą apgalvoja galimą pašnekovo reakciją, pasirenka tinkamas frazes iš pavyzdžių. Pasirengia juodraštį, repetuoja. Kalbėdamas naudoja gestus.	B4.1.3. Planuodamas pasisakymą remiasi turimais kalbiniais ištekliais ir žodynais. Jei kalbėdamas neprisimena tikslaus žodžio, perteikia jo reikšmę kitais būdais – apibūdina daiktą/reiškinį, perfrazuoja, pateikia sinonimų.	B4.1.3. Planuodamas pasisakymą vartoja naujai išmoktus žodžius, frazes, remiasi žodynais. Jei kalbėdamas neprisimena tikslaus žodžio, pavartoja paprastesnį žodį arba gimtosios kalbos žodžio ‘užsienietišką’ variantą ir paprašo/paragina klausytoją patikslinti	B4. 1.3. Tikslingai planuoja, kuria ir koreguoja sakytinį tekstą, naudodamasis žodynais, žinynais, žiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais, pritaikydamas kalbos stilių adresatui.
B4.2. Rašytinio teksto planavimas, komponavimas, redagavimas.	–	B4.2.3. Kopijuoja, pasinaudoja pavyzdžiais.	B4.2.3. Sąmoningai apgalvoja ir atsirenka ką aprašyti, pasirengia juodraštinį variantą. Pasinaudoja žodynais ir žinynais.	B4.2.3. Planuoja rašytinį tekstą pagal turimą to paties žanro pavyzdį, modelį. Pasinaudoja žodynais ir vartosenos žinynais.	B4.2.3. Planuoja rašytinį tekstą remdamasis žanro reikalavimais, atsižvelgdamas į kalbos stilių, registrą ir teksto struktūrą. Pasinaudoja žodynais ir vartosenos žinynais.	B4.2.3. Planuoja ir koreguoja teksto kūrimo procesą ir produktą (tekstą). Pasirenka tinkamas kalbos priemones komunikaciniam tikslui pasiekti, derindamas įvairių formų ir stilių elementus pagal žanro reikalavimus. Naudojasi kolokacijų žodynais, vartosenos žinynais ir tekstynais.
B4.3. Audiovizualinio kūrinio planavimas, komponavimas, redagavimas.	–	B4.3.3. Pasinaudoja mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.	B4.3.3. Pasinaudoja mokytojo pasiūlytomis programomis, aplikacijomis.	B4.3.3. Pasirenka tinkamas programas, aplikacijas.	B4.3.3. Pasirenka tinkamas programas, aplikacijas.	B4.3.3. Pasirenka tinkamas programas, naudoja įvairias jų funkcijas, kuria, pertvarko ir kūrybiškai pritaiko įvairias programavimo priemones ir įrankius.
C. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė	C1.3. Atsako į	C1.3. Pradeda ir	C1.3. Palaiko trumpus	C1.3. Dalyvauja trumpuose	C1.3. Dalyvauja	C1.3. Dalyvauja pokalbiuose su

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
interakcija.	pasisveikinimus, klausimus apie save; paklausia paprastų klausimų; supranta nurodymus, reaguoja gestais; paprašo kokio nors daikto, prekės.	pabaigia pokalbį paprastais išsireiškimais; dalyvauja nesudėtinguose pokalbiuose apie pažįstamą aplinką; apsikeičia informacija apie pomėgius; supranta nurodymus, instrukcijas; užduoda ir atsako į paprastus klausimus; paprašo kokio nors daikto, prekės.	pokalbius, vartoja mandagumo frazes; supranta diskusijos temą, kai kalbama lėtai ir aiškiai, apsikeičia nuomonėmis; susitaria dėl bendros veiklos, aptaria veiklos eigą; teikia ir reaguoja į siūlymus; bendrauja įprastose viešojo gyvenimo situacijose, gauna informaciją apie prekes, paslaugas; duoda arba ima interviu žinomomis temomis.	pokalbiuose pažįstamomis temomis; reiškia nuomonę, paklausia kitų nuomonės, reaguoja, pasako ar pritaria; seka diskusijų žinomomis konkrečiomis temomis eigą; bendradarbiaudamas grupėje siekiant komandinio tikslo išsako nuomonę, ragina kitus pasisakyti, aptaria klausimo aspektus, problemos sprendimo būdus; susikalba viešojo gyvenimo situacijose; oficialiame pokalbyje dalijasi informacija, patirtimi.	pokalbiuose įvairiomis temomis, spontaniškai prisijungia; reiškia nuomonę, paklausia kitų nuomonės, reaguoja; seka diskusijų žinomomis konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis eigą; bendradarbiaudamas grupėje siekiant komandinio tikslo išsako nuomonę, ragina kitus pasisakyti, aptaria klausimo aspektus, problemos sprendimo būdus; susikalba viešojo gyvenimo situacijose; oficialiame pokalbyje dalijasi informacija, patirtimi, komentuoja.	nepažįstamais pašnekovais; komentuoja kitų asmenų požiūrį; palaiko mandagų santyki, laikosi socialinio pokalbio konvencijų; seka diskusiją, pateikia savo nuomonę ir argumentus, reaguoja į kitų asmenų argumentus, emocijas; tikslinėje diskusijoje siekiant bendro rezultato aptaria reiškinių priežastis-pasekmes, problemas- sprendimus, argumentus už ir prieš; susikalba sprendžiant prekių ir paslaugų įsigijimo klausimus; imdamas interviu spontaniškai išplėtoja klausimus ir reaguoja į atsakymus; duodamas interviu reiškia nuomonę ir emocijas.
C1.1. Socialinio pokalbio palaikymas, dalyvavimas neformalioje diskusijoje, apsikeitimas mandagumo frazėmis, informacija, nuomonėmis.	C1.1.3. Supranta ir vartoja paprastus išsireiškimus (pvz., taip, ne, atsiprašau, prašau, ačiū). Atpažįsta pasisveikinimus ir į juos atsako. Atsako į klausimus apie save, savo aplinką, naudodami trumpus išsireiškimus, pasitelkdami gestus. Paklausia paprastų klausimų.	C1.1.3. Dalyvauja nesudėtinguose pokalbiuose apie pažįstamą aplinką, žinoma tematika. Pradeda ir baigia pokalbį naudodami paprastus išsireiškimus. Pasiteirauja, kaip sekasi ir reaguoja į atsakymą. Apsikeičia informacija apie pomėgius (pvz., sportas, maistas) vartodami dažnas išmoktas frazes, kai pokalbis vyksta lėtai ir artikuliuojama aiškiai.	C1.1.3. Palaiko trumpus pokalbius, vartoja paprastas bendravimo, mandagumo frazes. Užduoda klausimus ir supranta atsakymus, susijusius su daugeliu įprastų dalykų. Išreiškia ir atsako į kvietimą, pasiūlymą, atsiprašymą; paprašo paslaugos, pasisiūlo padėti ir pan. Supranta diskusijos temą, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Apsikeičia nuomonėmis, palygina dalykus, pasako ar sutinka su kitų nuomone. Teikia pasiūlymus ir atsako į kitų asmenų siūlymus.	C1.1.3. Dalyvauja trumpuose pokalbiuose pažįstamomis temomis, spontaniškai prisijungia prie pokalbio be pasirengimo. Xxxxxxx nuomonę, požiūrį į žinomus, patirtus dalykus. Paklausia kitų nuomonės, supranta ir reaguoja į kitų nuomonę, požiūrį, emocijas, pasako, kad pritaria ar nepritaria. Seka diskusijos žinoma konkrečia tema eigą, jei artikuliuojama aiškiai.	C1.1.3. Pradeda, palaiko ir pabaigia pokalbį klausdamas ( nepažįstamų) pašnekovų apie patirtus dalykus, įvykius, reikšdamas nuomonę, emocijas apie žinomus dalykus. Palaiko ilgesnį pokalbį dominančia tema, jei pašnekovas kalba suprantamai. Laikosi socialinio pokalbio konvencijų,. Supranta kas kalbama bendro pobūdžio konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, jei pašnekovai aiškiai artikuliuoja. Reiškia mintis abstrakčiomis temomis (pvz., kultūra). Paaiškina, kaip supranta	C1.1.3. Dalyvauja pokalbyje su nepažįstamu pašnekovu bendro pobūdžio temomis, sutikdamas ar nesutikdamas su jo nuomone, jei reikia, komentuoja kitų asmenų požiūrį aptariamu klausimu. Palaiko mandagų santykį su pašnekovu, laikosi socialinio pokalbio konvencijų. Supranta ir seka diskusiją asmenų, kurių kalbos mokėjimo lygis aukštesnis. Tiksliai išreiškia nuomonę, įtikinamai pateikdamas argumentus. Aktyviai dalyvauja diskusijoje, reaguodamas į kitų argumentus, emocijas.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
					klausimą, komentuoja kitų požiūrį.
C1.2. Tikslinis dalyvavimas pokalbyje/diskusijoje siekiant bendro rezultato (instrukcijų, pasiūlymų, alternatyvų supratimas ir teikimas).	C1.2.3. Supranta klausimus ir nurodymus, reaguoja parodydamas pritarimą, naudodamasis gestais. Jei nesupranta, parodo, kad nesupranta ar paklausia.	C1.2.3. Supranta klausimus ir nurodymus, seka instrukcijas, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Apsikeičia informacija apie žmones, laiką, vietą, skaičius ir kt. Gali užduoti ir atsakyti į paprastus klausimus.	C1.2.3. Susitaria dėl bendros veiklos. Aptaria bendros veiklos eigą, reaguoja į siūlymus, klausia ir teikia nurodymus. Parodo, jei nesupranta, paklausia, išsiaiškina, gauna reikiamą informaciją ir aptaria su kitais, ką toliau daryti.	C1.2.3. Iš esmės supranta, kas sakoma, pasitikslina, patvirtina, kad supranta. Suprantamai perteikia ir paaiškina nuomonę apie diskutuojamą klausimą, problemą. Paragina kitus pasisakyti. Aptaria klausimo, problemos sprendimo būdus, susitaria dėl tolesnių veiksmų.	C1.2.3. Supranta, kas sakoma, kartais pasitikslina, jei diskusija vyksta greitai ar trunka ilgai. Xxxxxxxxx savo požiūrį į problemą, trumpai pakomentuoja kitų požiūrius. Pateikia alternatyvas klausimų, problemų sprendimams, aptaria, ką daryti, ką pasirinkti ir kodėl.	C1.2.3. Supranta detalią informaciją tiksliniame pokalbyje/diskusijoje siekiant bendro rezultato. Įvardija klausimą, paaiškina situaciją, aptaria reiškinio priežastis ir pasekmes, problemas ir sprendimus, sprendimų alternatyvas, pasveria argumentus už ir prieš. Paklausia kitų nuomonės.
C1.3. Prekių ir paslaugų įsigijimas.	C1.3.3. Paprašo kokio nors daikto, maisto ar gėrimo, į pagalbą pasitelkdamas gestus.	C1.3.3. Paprašo paduoti, paskolinti daiktus, priemones. Paprašo maisto ar gėrimo naudodami paprastus išsireiškimus. Supranta ir įvardija skaičius, kiekį, kainą.	C1.3.3. Vartoja paprastas šablonines frazes pažįstamose viešojo gyvenimo situacijose (pvz., stotyje, parduotuvėje, turizmo centre, kavinėje). Gauna informaciją apie reikalingus daiktus, prekes ir paslaugas (pvz., dviračių nuoma, viešasis transportas). Teikia ir gauna informaciją apie kiekius, skaičius, kainas ir kt.	C1.3.3. Paprašo paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas ir pan. Susikalba nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.	C1.3.3. Paprašo paaiškinti apie skirtingas prekes, paslaugas ir pan. Susikalba nesudėtingose viešojo gyvenimo situacijose, įsigyjant prekes ar paslaugas, pvz., parduotuvėje, kavinėje, stotyje ir pan.	C1.3.3. Susikalba sprendžiant sudėtingesnes su paslaugomis susijusias problemas, pvz., autoįvykis, būstui padaryta žala. Įtikinamai argumentuoja.
C1.4. Dalyvavimas (pusiau) oficialiame pokalbyje (konsultacija, interviu).	–	C1.4.3. Xxxxxxxxx interviu užduodami ar atsakydami į labai tiesmukus klausimus apie asmeninę informaciją. Nusako sveikatos problemą ir atsako į paprastus klausimus (pvz., Ar skauda?) pasiremdami gestais.	C1.4.3. Atsako į paprastus interviu klausimus arba užduoda klausimus, kai kalbama žinomomis temomis, kai gali pasitikslinti, paprašyti paaiškinti ar pasitelkia pagalbą norėdamas išsireikšti. Gydytojo konsultacijos metu apibūdina savo negalavimus paprasta kalba ar naudodamas gestus.	C1.4.3. Oficialiame pokalbyje gauna ir suteikia tiesmuką faktinę informaciją. Supranta detalius nurodymus. Teiraujasi smulkesnės informacijos. Teikia informaciją žinomomis temomis, dalijasi patirtimi.	C1.4.3. Duodamas interviu, dalijasi faktine informacija, turima patirtimi. Išsako nuomonę apie patirtus (skaitytus, girdėtus, matytus) dalykus, komentuoja. Nusako simptomus gydytojo konsultacijoje. Imdamas interviu naudojasi iš anksto parengtu klausimynu, gali pasitikslinti, jei pašnekovas kalba greitai ar ilgai.	C1.4.3. Imdamas interviu naudojasi iš anksto parengtais klausimais, eigoje gali spontaniškai išplėtoti klausimus, atliepdamas į pašnekovo atsakymus. Duodamas interviu, dalijasi informacija, patirtimi, žiniomis, nuomone, emocijomis. Nusako simptomus gydytojo konsultacijoje.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.3. Apsikeičia informacija rašteliais,	C2.3. Apsikeičia informacija žinutėmis,	C2.3. Apsikeičia informacija laiškais	C2.3. Asmeniniame susirašinėjime perteikia	C2.3. Asmeniniame susirašinėjime perteikia	C2.3. Asmeniniame susirašinėjime perteikia detalius

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
	žinutėmis; užpildo paprastą formą įrašydami asmeninę informaciją.	laiškeliais, atvirukais, rašydami trumpais sakiniais; užpildo formą įrašydami faktinę informaciją, asmeninius duomenis.	pateikdami asmeninę informaciją; raštu išreiškia padėką, atsiprašymą, siunčia sveikinimą ir pan.; susirašinėja dėl bendros veiklos; užrašo faktinę informaciją; užpildo formas, anketas.	naujienas, reiškia mintis konkrečiomis temomis, nuomonę, emocijas; oficialiame susirašinėjime teiraujasi informacijos, pateikia informaciją, aiškina, argumentuoja; transakcinėse situacijose pateikia aktualią informaciją; užpildo anketas.	naujienas, reiškia mintis konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, nuomonę, emocijas; oficialiame susirašinėjime teiraujasi informacijos, pateikia informaciją, aiškina, argumentuoja; transakcinėse situacijose pateikia aktualią informaciją, užklausas, paaiškina problemas; užpildo anketas, parašo CV.	patirties aprašymus, nuomonę ir jausmus; rašo konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laikosi asmeninės korespondencijos koncencijų; oficialiame susirašinėjime laikosi registro ir dalykinės korespondencijos konvencijų; transakcinėse situacijose tiksliai raštu perteikia informaciją;
C2.1. Asmeninis susirašinėjimas.	C2.1.3. Apsikeičia informacija trumpais rašteliais, žinutėmis, parašydami asmeninę informaciją, naudodamiesi pagalba.	C2.1.3. Apsikeičia informacija žinutėmis, trumpais laiškeliais, atvirukais, naudodamiesi žodynu. Laiškelyje teiraujasi ir perduoda informaciją, parašo trumpų sakinių seką apie save ir savo pomėgius.	C2.1.3. Apsikeičia informacija elektroniniu laišku, užduoda ir atsako į klausimus, pateikia asmeninę informaciją. Rašo labai paprastus asmeninius laiškus, išreiškiančius padėką, atsiprašymą ir pan. Rašo trumpus pranešimus (pvz., siunčia ar atsako į kvietimą, susitaria susitikti). Parašo trumpą sveikinimo atviruko tekstą.	C2.1.3. Parašo asmeninį laišką, perteikdami naujienas, informaciją, reikšdami mintis konkrečiomis temomis. Parašo asmeninį laišką apie patirtus dalykus, išreikšdami savo nuomonę ir emocijas.	C2.1.3. Parašo asmeninį laišką, perteikdami naujienas, informaciją, reikšdami mintis konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. Parašo asmeninį laišką apie patirtus dalykus, išreikšdami savo nuomonę, vertinimą, emocijas.	C2.1.3. Paraašo xxxxxxxxxx laiškus, kuriuose perteikia naujienas, detalius patirties aprašymus, reiškia mintis, nuomonę ir emocijas konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis; aptaria asmens, su kuriuo susirašinėja, naujienas, požiūrį, emocijas; užduoda klausimus abiems asmenims aktualiomis temomis; laikosi asmeninės korespondencijos konvencijų.
C2.2. Oficialus / Dalykinis susirašinėjimas.	–	–	–	C2.2.3. Parašo (pusiau) oficialų laišką, teiraudamiesi ar pateikdami informaciją. Parašo prašymą, motyvacinį laišką, pateikdami keletą argumentų, paaiškindami.	C2.2.3. Parašo oficialų laišką, pvz., atsakydami į skelbimą, teiraudamiesi detalios informacijos. Parašo oficialų laišką, pateikdami prašymą, nusiskundimą ir pan.	C2.2.3. Parašo oficialius / dalykinius pasiteiravimo, prašymo, nusiskundimo, motyvacinį laiškus; laikosi registro ir oficialios / dalykinės korespondencijos konvencijų
C2.3. Transakcinis rašymas: faktinės informacijos suteikimas raštu (forma/anketa).	C2.3.3. Užpildo paprastą formą/anketą įrašydami asmeninę informaciją pvz., vardą, šalį, tautybę.	C2.3.3. Užpildo formas įrašydami skaičius, datas, savo vardą, tautybę, šalį, amžių ir pan. Įrašo datą, vardą, tautybę, šalį amžių ir pan. į formą.	C2.3.3. Užrašo nesudėtingą faktinę informaciją, jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. Pateikia asmeninę ir kitą informaciją nesudėtingoje formoje, anketoje.	C2.3.3. Užrašo (telefonu ar gyvai gaunamą) informaciją, kai diktuojama aiškiai ir suprantamai. Xxxx raštelius perteikdamas aktualią informaciją draugams, mokytojams,	C2.3.3. Užrašo (telefonu ar gyvai gaunamą bei turimą) informaciją, aktualią asmeniniame gyvenime ar mokymosi veikloje. Užrašo informaciją, kurioje pateikiamos užklausos ar	C2.3.3. Užrašo telefonu ar gyvai gaunamą ar turimą informaciją, aktualią asmeninio gyvenimo, akademiniame, profesiniame kontekste (pvz., mokytojui, vadovui).

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
				aptarnaujančiam personalui ir pan. Pildo anketas.	paaiškinama problema. Pildo anketas. Rašo gyvenimo aprašymą (CV, Europass).
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.3. Paskelbia asmeninę informaciją pasirinkdami iš sąrašo; žaisdami renkasi žaidimo lygį, apsikeičia informacija su kitais žaidimo dalyviais; laikosi saugos ir etikos normų.	C3.3. Paskelbia trumpus įrašus apie save; parašo komentarus; vartodami šabloniškas frazes; apsikeičia informacija apie pomėgius, veiklą; užpildo paprastą formą pateikdami asmeninę faktinę informaciją; laikosi saugos ir etikos normų.	C3.3. Apsikeičia informacija, idėjomis kasdienėmis temomis, kai bendraujama su vienu pašnekovu; paskelbia trumpus įrašus, pakomentuoja kitų asmenų įrašus; seka instrukcijas, atlieka paprastas užduotis tardamiesi su partneriu; laikosi saugos ir etikos normų;	C3.3. Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su vienu pašnekovu; paskelbia asmeninius įrašus, atsako į komentarus, pakomentuoja kitų asmenų įrašus; pasisako ar paskelbia įrašus grupės diskusijoje pažįstama tema, jei gali pasirengti iš anksto ir naudotis pagalba; laikosi saugos ir etikos normų.	C3.3. Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu; paskelbia asmeninius įrašus, atsako į komentarus individualiai; pasisako ar paskelbia įrašus grupės diskusijoje, pakomentuoja kitų asmenų įrašus reikšdami nuomonę ir emocijas; laikosi saugos ir etikos normų.	C3.3. Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu; paskelbia ilgesnius įrašus bei reaguoja į kitų asmenų pasisakymus, įrašus; projektinėje veikloje bendradarbiauja siekiant numatyto rezultato, konstruktyviai ir mandagiai sprendžia iškilusias problemas; užsisako prekę ar paslaugą internetu.
C3.1. Dalyvavimas socialiniame pokalbyje, neformalioje diskusijoje virtualioje erdvėje. Apsikeitimas replikomis realiu laiku. Asmeninių įrašų bei nuorodų paskelbimas. Komentarų rašymas.	C3.1.3. Paskelbia sveikinimus, vartodami šablonines frazes. Pateikia asmeninę informaciją, kai gali pasirinkti iš sąrašo. Pildo formą įrašydami asmeninę informaciją, pvz., vardą, šalį. Žaisdami pasirenka iš sąrašo pvz., žaidimų lygį, spalvą, formą. Laikosi saugos reikalavimų ir etikos normų.	C3.1.3. Paskelbia trumpus įrašus apie save ir savo pomėgius. Rašo trumpus komentarus, reaguoja į paprastus įrašus vartodami šabloniškas frazes ir naudodamiesi vertimo įrankiais. Laikosi saugos reikalavimų ir etikos normų.	C3.1.3. Apsikeičia paprasta informacija, užduoda ir atsako į klausimus, apsikeičia idėjomis kasdienėmis temomis, jei atsakymams turi pakankamai laiko ir jei vienu metu bendraujama su vienu pašnekovu. Rašo trumpus įrašus apie kasdienę veiklą, pateikdami esmines detales. Pakomentuoja kitų asmenų įrašus, išreikšdami požiūrį, nuomonę. Laikosi saugos reikalavimų ir etikos normų.	C3.1.3. Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su vienu pašnekovu. Xxxxxxxxx asmeninius įrašus apie patirtus dalykus ir atsako į komentarus. Pasisako ar paskelbia įrašus grupės diskusijoje pažįstama tema, jei gali pasirengti iš anksto ir naudotis pagalbos įrankiais. Laikosi saugos reikalavimų ir etikos normų.	C3.1.3. Dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu. Pakartoja, perfrazuoja, pasitikslina, jei kyla neaiškumų. Paskelbia įrašus apie patirtus dalykus, atsako į komentarus individualiai. Dalyvauja grupės diskusijoje, pakomentuoja kitų asmenų įrašus, reikšdami nuomonę ir emocijas. Naudoja simbolius emocijoms reikšti. Laikosi saugos reikalavimų ir etikos normų.	C3.1.3.Dalyvaudamas virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, kalba sklandžiai, tinkamai reaguoja į pasisakymus ir replikas. Konstruktyviai sprendžia iškilusius nesusipratimus. Paskelbia ilgesnius įrašus apie savo veiklą, nuomonę, emocijas. Komentuoja kitų asmenų įrašus.
C3.2. Tikslinė sąveika transakcinėje ir projektinėje veikloje. Apsikeitimas informacija, patikslinimas.	C3.2.3. Žaisdami apsikeičia informacija su kitais žaidimo dalyviais, kai pateikiama vaizdinė pagalba ar pavyzdžiai.	C3.2.3. Apsikeičia informacija apie pomėgius, veiklą pasinaudodami vertimo įrankiais. Išsako nuomonę apie paprastus internetinius	C3.2.3. Xxxxxxxxx su partneriu atlikdamas paprastą užduotį, sekdamas instrukcijas, naudodamas vaizdines priemones savo mintims paaiškinti. Užpildo formą, pateikia	C3.2.3. Atlikdami bendrą užduotį, vykdo instrukcijas, užduoda klausimus, pasitikslina. Apsikeičia informacija su projekto partneriu ar maža grupe, kai pateikiamos	C3.2.3. Užsisako prekę ar paslaugą internetu. Dirbdamas projekto grupėje virtualiai vykdo tiesmukas instrukcijas, pasitikslina, atlieka bendras užduotis. Apsikeičia išplėstine	C3.2.3.Užsisako prekę ar paslaugą internetu. Virtualaus projekto veikloje bendradarbiauja siekdamas numatyto rezultato, teikia siūlymus užduoties tikslui pasiekti.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
		įrašus vartodami trumpas standartines frazes. Užpildo labai paprastą formą pateikdami faktinę asmeninę informaciją.	asmeninę informaciją. Atsako į paprastas instrukcijas ir užduoda klausimus, kad atliktų bendrą užduotį.	vaizdinės priemonės (pvz., grafikai). Atlieka nesudėtingas transakcijas (pvz., užsiregistruoja į renginį).	informacija su pašnekovais, kurie vartoja nesudėtingą kalbą, pakartoja, perfrazuoja. Naudojasi vizualine parama.	Pateikdamas pavyzdžius naudoja įvairias medijas (grafinę, vizualinę, video) Iškilus nesusipratimams, aiškina, argumentuoja, mandagiai sprendžia nesusipratimą.
C4. Interakcijos / Sąveikos strategijų taikymas.	–	C4.3. Vartoja išmoktas frazes, šabloninius išsireiškimus pokalbiui pradėti, pabaigti; žodžiais, gestais parodo, kad nesupranta; pasinaudoja mokytojo rekomenduojamais pagalbos įrankiais.	C4.3. Vartoja paprastas frazes pokalbiui palaikyti; parodo, kad seka pokalbį, nori pasisakyti; jei nesupranta, paprašo pakartoti, paaiškinti; pasinaudoja mokytojo rekomenduojamomis pagalbos priemonėmis.	C4.3. Vartoja standartinius išsireiškimus pokalbiui inicijuoti, palaikyti, pabaigti; įtraukti kitus asmenis į diskusiją; paprašo leisti pasisakyti, paaiškinti, patikslinti; savarankiškai pasinaudoja pagalbos įrankiais.	C4.3. Vartoja standartinius išsireiškimus pokalbiui inicijuoti, palaikyti, pabaigti; įtraukti kitus asmenis į diskusiją; paprašo leisti pasisakyti, paaiškinti, patikslinti, gauti daugiau informacijos; savarankiškai pasinaudoja pagalbos įrankiais.	C4.3. Vartoja tinkamą kalbą pradėti, palaikyti, pabaigti pokalbį, perimti kalbėtojo vaidmenį; pasitikslina ar teisingai suprato, paprašo daugiau informacijos, detalių; naudojasi įvairiais pagalbos įrankiais
C4.1. Pokalbio ar diskusijos iniciavimas, palaikymas, apibendrinimas, užbaigimas. Kalbėtojo vaidmens perėmimas.	–	C4.1.3. Vartoja išmoktus išsireiškimus pokalbiui pradėti ir pabaigti.	C4.1.3. Vartoja paprastas frazes trumpam pokalbiui pradėti, palaikyti ar baigti. Atkreipia dėmesį, kai nori pasisakyti. Parodo, kad seka pokalbį.	C4.1.3. Inicijuoja, palaiko ir pabaigia gyvai vykstantį pokalbį, vartodami standartinius išsireiškimus. Xxxxxxxxx, kas buvo pasakyta, užtikrindamas bendrą supratimą, kad galėtų tęsti pokalbį, diskusiją. Paprašo leisti pasisakyti, paragina kitus prisijungti prie diskusijos.	C4.1.3. Diskutuodamas žinoma tema, tinkamai pradeda, palaiko ir pabaigia gyvai vykstantį pokalbį, įsiterpia, perima kalbėtojo vaidmenį. Xxxxxxxxx, kas buvo pasakyta, užtikrindamas bendrą supratimą, kad galėtų tęsti pokalbį, diskusiją. Bendraudamas gyvai ar virtualiai, paprašo leisti pasisakyti, paragina kitus prisijungti prie diskusijos.	C4.1.3. Diskutuodamas įvairiomis temomis, tinkamai pradeda, palaiko ir pabaigia pokalbį, įsiterpia, perima kalbėtojo vaidmenį. Xxxxxxx reziumuoja aptartus dalykus, kad galėtų tikslingai tęsti pokalbį, diskusiją.
C4.2. Pasitikslinimas, prašymas paaiškinti, perfrazuoti.	–	C4.2.3. Žodžių, frazių, gestų pagalba geba parodyti, kad nesupranta. Pasako paprastais žodžiais, ko nesupranta.	C4.2.3. Paprašo pakartoti, paaiškinti, kai nesupranta. Parodo, kad neseka pokalbio. Paprašo ištarti žodį paraidžiui.	C4.2.3. Paprašo paaiškinti ar patikslinti, kas buvo pasakyta.	C4.2.3. Paprašo pateikti daugiau informacijos, detalių. Pasitikslina, ar teisingai suprato.	C4.2.3. Paprašo pateikti daugiau informacijos, detalių. Pasitikslina, ar teisingai suprato.
C4.3. Naudojimasis pagalbos ištekliais.	–	C4.3.3. Pasinaudoja mokytojo rekomenduojamais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.	C4.3.3. Pasinaudoja mokytojo rekomenduojamais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.	C4.3.3. Pasinaudoja įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.	C4.3.3. Pasinaudoja įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.	C4.3.3. Naudojasi įvairiais žodynais, žinynais, vertimo įrankiais ir pan.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
D. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija.	–	D1.3. Pasako ar užrašo esminę aktualią informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose šaltiniuose; žodžiu apibūdina paveikslėlį; atpažįsta ir nukopijuoja raktinius žodžius iš labai paprastų trumpų tekstų.	D1.3. Pasako ar užrašo aktualią informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose šaltiniuose; žodžiu apibūdina diagramą, paveikslėlį; užsirašo iliustruotų pristatymų pagrindinę informaciją; žodžiu išvardija pagrindinius punktus, užrašo raktinius žodžius, frazes, pagrindines mintis, klausydami, skaitydami paprastus trumpus informacinius tekstus.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę, audiovizualinę, rašytinę informaciją pažįstamomis temomis; paaiškina diagramų, apibūdina nuotraukų faktinę informaciją; klausydami pranešimo, užsirašo esminius punktus; pateikia santrauką žodžiu ar raštu informacinio ar publicistinio teksto pažįstama tema, pokalbio, interviu, TV laidos, audiovizualinio įrašo, jei gali klausytis ar žiūrėti keletą kartų.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę, audiovizualinę, rašytinę informaciją pažįstamomis temomis; paaiškina diagramų, apibūdina nuotraukų faktinę informaciją; klausydami pranešimo, paskaitos, užsirašo esminius punktus; pateikia detalią santrauką žodžiu ar raštu informacinio ar publicistinio teksto pažįstama tema, pokalbio, interviu, TV laidos, audiovizualinio įrašo.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia sakytinę ar rašytinę informaciją socialinėmis, akademinėmis ir/asr profesinėmis temomis; detaliai apibūdina ir komentuoja vaizdinės medžiagos informaciją; užsirašo informaciją/konspektuoja pranešimus; pateikia sakytinio, rašytinio, audiovizualinio teksto santrauk; apibendrina faktus ir autorių požiūrius.
D1.1. Specifinės informacijos perteikimas žodžiu ar raštu.	–	D1.1.3. Pasako ar užrašo esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).	D1.1.3. Perteikia žodžiu ar užrašo esminę informaciją, pateikiamą sakytiniuose ar rašytiniuose skelbimuose, nurodymuose, instrukcijose (pvz., stovykloje, traukinių stotyje).	D1.1.3. Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.	D1.1.3. Žodžiu ar raštu perteikia nesudėtingą konkrečią sakytinę (pvz., skelbimų, nurodymų), audiovizualinę (pvz., TV naujienų, orų prognozės), rašytinę (pvz., instrukcijų, etikečių, reklamų, brošiūrų, laiškų) informaciją pažįstamomis temomis, kai informacijos šaltinio kalba nesudėtinga.	D1.1.3. Žodžiu ar raštu perteikia sakytinę (pvz., pristatymų, interviu), audiovizualinę (pvz., dokumentinių, meninių filmų), rašytinę (pvz., struktūrizuotų tekstų, akademinio ar profesinio žanrų straipsnių) informaciją socialinėmis, akademinėmis ir/ar profesinėmis temomis.
D1.2. Diagramų duomenų ir kt. vizualios informacijos perteikimas žodžiu ar raštu.	–	D1.2.3. Žodžiu apibūdina labai paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz., asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).	D1.2.3. Žodžiu paaiškina paprastų diagramų (pvz., orų žemėlapio) informaciją. Žodžiu apibūdina paprastą paveikslėlį, nuotrauką (pvz.,	D1.2.3. Žodžiu bendrais bruožais apibūdina paprastų diagramų informaciją, nusako bendrą tendenciją. Žodžiu ar raštu apibūdina	D1.2.3. Žodžiu ar raštu apibūdina paprastų diagramų informaciją, nusako bendrą tendenciją ir pakomentuoja detales.	D1.2.3. Žodžiu ar raštu detaliai apibūdina diagramų, vaizdinės medžiagos informaciją, nusako bendrą tendenciją ir komentuoja detales.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
			asmenis, daiktus, vietas, veiksmus).	paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).	Žodžiu ar raštu apibūdina paveikslėlių, nuotraukų faktinę informaciją (pvz., asmenis, daiktus, vietoves, veiklą, gamtos reiškinius).
D1.3. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos užrašų rašymas.	–	–	D1.3.3. Užsirašo esminę informaciją iliustruotų pristatymų (pvz., kitų mokinių) pažįstamomis temomis.	D1.3.3. Užsirašo esminius punktus paprasto tiesmuko pranešimo, paskaitos pažįstama tema, kai artikuliuojama aiškiai. Užsirašo trumpo pasisakymo (pvz., instrukcijų, nurodymų) esminius punktus, jei juos naudos kitai veiklai atlikti.	D1.3.3. Tiksliai ir detaliai užsirašo informaciją gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų pažįstamomis temomis, jei ateityje užrašus panaudos kitai veiklai atliti.	D1.3.3. Tiksliai ir detaliai užsirašo informaciją gerai struktūruotų ir aiškiai skaitomų pranešimų ar paskaitų akademinėmis ir / ar profesinėmis temomis.
D1.4. Teksto santraukos pateikimas žodžiu ar raštu.	–	D1.4.3. Atpažįsta ir nukopijuoja raktinius žodžius ir frazes iš labai trumpų paprastų tiesmuka kalba parašytų tekstų.	D1.4.3. Žodžiu išvardija pagrindinius punktus paprastų TV ar radijo laidų, aiškiai struktūruotų ir iliustruotų rašytinių informacinių tekstų pažįstamomis temomis. Kalbėdami gali pasitelkti gestus. Atpažįsta ir užrašo raktinius žodžius ir frazes. Raštu išvardija esminius punktus, klausydami, žiūrėdami ar skaitydami labai trumpus paprastus informacinius tekstus pažįstamomis temomis.	D1.4.3. Pateikia žodžiu ar raštu santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema. Pateikia žodžiu ar raštu santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, jei kalbama aiškiai. Pateikia žodžiu ar raštu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei gali klausytis ar žiūrėti keletą kartų.	D1.4.3. Pateikia žodžiu santrauką aiškaus, gerai struktūruoto rašytinio publicistinio ar tiesmuko informacinio teksto pažįstama tema. Pateikia žodžiu santrauką pokalbio, interviu aktualia tema, jei kalbama aiškiai. Pateikia žodžiu santrauką garso ar audiovizualinio įrašo, TV laidos pažįstama tema, jei gali klausytis ar žiūrėti keletą kartų.	D1.4.3. Pateikia santrauką žodžiu ir raštu aiškaus, gerai struktūruoto publicistinio informacinio teksto pažįstamomis akademinėmis ir / ar profesinėmis temomis. Palygina, susistemina raštu informaciją ar / ir požiūrius pažįstama tema.
D2. Grupės bendradarbiavimo proceso mediacija.	–	D2.3. Bendradarbiauja grupėje atliekant komandines užduotis; mokytojo padedamas vadovauja grupės darbui, apibendrina rezultatus.	D2.3. Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje atliekant komandines užduotis; rodo pagarbą skirtingiems grupės nariams; išklauso visų nuomonės; esant nesutarimams, ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą; mokytojo	D2.3. Bendradarbiauja kultūriškai ar kitu požiūriu įvairialypėje grupėje atliekant komandines užduotis; rodo pagarbą skirtingiems grupės nariams; išklauso visų nuomonės, pripažįsta individualius požiūrių skirtumus; esant	D2.3. Bendradarbiauja kultūriškai ar kitu požiūriu įvairialypėje grupėje atliekant komandines užduotis; rodo pagarbą skirtingiems grupės nariams; išklauso visų nuomonės, pripažįsta individualius požiūrių skirtumus; esant	D2.3. Bendradarbiauja ir skatina kitus; aptaria įvairius argumentus; išsako naujas mintis; prisideda prie bendro sprendimo priėmimo; daugiakultūrėje grupėsje rodo empatiją, supratimą kitokios kultūros atžvildiu; skatina tarpkultūrinį dialogą, priimdami skirtingas vertybes, požiūrius;

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
			padedamas vadovauja grupės darbui, apibendrina rezultatus.	nesutarimams, ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą, kuria pozityvią atmosferą; mokytojo padedamas vadovauja grupės darbui, pateikia instrukcijas, skatina visų dalyvavimą, apibendrina rezultatus, pateikia trumpą ataskaitą žodžiu.	nesutarimams, ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą, kuria pozityvią atmosferą; mokytojo padedamas vadovauja grupės darbui, pateikia instrukcijas, skatina visų dalyvavimą, apibendrina rezultatus, pateikia trumpą ataskaitą žodžiu.	esant nesutarimams siekia konsensuso.
D.2.1. Bendradarbiavimas įvairialypėje grupėje kuriant idėjas ir bendrą supratimą.	–	D2.1.3. Bendradarbiauja grupėje atliekant komandines užduotis.	D2.1.3. Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų asmenų etninės kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio, amžiaus ir pan. atžvilgiu, atlikdami paprastas komandines užduotis (pvz., stovykloje, projekto metu). Rodo pagarbą, išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį. Esant nesutarimams ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą.	D2.1.3. Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų asmenų etninės kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio, amžiaus ir pan. atžvilgiu, atlikdami komandines užduotis ir kurdami naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu). Rodo pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį, pripažįsta nuostatų ir jausmų skirtumus. Esant nesutarimams ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą, kuria pozityvią atmosferą.	D2.1.3. Bendradarbiauja įvairialypėje grupėje, susidedančioje iš skirtingų asmenų etninės kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio, amžiaus ir pan. atžvilgiu, atlikdami komandines užduotis ir kurdami naujas idėjas (pvz., stovykloje, projekto metu). Rodo pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus. Išklauso kitų nuomonių, išsako savo požiūrį, pripažįsta nuostatų ir jausmų skirtumus. Esant nesutarimams ieško kompromiso, vartoja mandagią kalbą, kuria pozityvią atmosferą.	D2.1.3. Skatina grupės narius bendradarbiauti, pagrįsti savo nuomonę, moderuoja diskusiją, užduoda klausimus, išskiria svarbius aspektus, pagrindines problemas, kurias būtina išspręsti sudėtingose situacijose. Apibendrindami išsakytą informaciją skatina aptarti argumentus. Prisideda prie bendro sprendimo priėmimo išsakydami naujas ar plėtodami kitų išsakytas idėjas.

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
D2.2. Vadovavimas grupės darbui.	–	D2.2.3. Mokytojo padedamas vadovauja nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina grupės darbą.	D2.2.3. Mokytojo padedamas vadovauja nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį, koordinuoja ir apibendrina grupės darbą.	D2.2.3. Vadovauja nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį. Pateikia trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoja ir apibendrina grupės darbą. Diskusijos metu leidžia kiekvienam xxxxxxxx pasisakyti, skatina visus reikšti nuomonę, jei reikia, užduoda klausimų, paprašo paaiškinti, pagrįsti nuomonę. Apibendrina grupės diskusiją pateikdamas trumpą ataskaitą žodžiu.	D2.2.3. Vadovauja nedidelei (3-4) mokinių grupei atliekant komandinę užduotį. Pateikia trumpas aiškias instrukcijas, koordinuoja ir apibendrina grupės darbą. Diskusijos metu leidžia kiekvienam xxxxxxxx pasisakyti, skatina visus reikšti nuomonę, jei reikia, užduoda klausimų, paprašo paaiškinti, pagrįsti nuomonę. Apibendrina grupės diskusiją pateikdamas trumpą ataskaitą žodžiu.	D2.2.3. Skatina grupės narius bendradarbiauti, pagrįsti savo nuomonę, moderuoja diskusiją, užduoda klausimus, išskiria svarbius aspektus, pagrindines problemas, kurias būtina išspręsti sudėtingose situacijose. Apibendrindami išsakytą informaciją skatina aptarti argumentus. Prisideda prie bendro sprendimo priėmimo išsakydami naujas ar plėtodami kitų išsakytas idėjas.
D2.3. Mediacija bendraujant daugiakalbėje / daugiakultūrėje aplinkoje.						D2.3.3. Palengvina bendravimą daugiakultūrėje aplinkoje pradėdami pokalbį, parodydami susidomėjimą ir empatiją. Parodo, jog supranta skirtingas pasaulėžiūras ir jausmus situacijose, kuriose bendrauja kelių kultūrų atstovai. Pristato kitų kultūrų atstovus ir aptaria kultūrų skirtumus. Keisdamiesi informacija apie vertybes ir požiūrius į kalbą ir kultūrą skatina tarpkultūrinį bendradarbiavimą.
D2.4. Mediacija bendraujant probleminėse situacijose / esant nesutarimams.						D2.4.3. Kviečia nesutariančias puses paaiškinti savo požiūrius ir trumpai apie tai reflektuoja, kai kalbama jiems pažįstamomis temomis. Prašo paaiškinti ir / ar patvirtinti norėdami parodyti, kad supranta nesutarimų esmę. Siekia konsensuso.
D3. Mediacijos / Tarpininkavimo strategijų taikymas.	–	–	D3.3. Perteikdami aktualią informaciją žodžiu pasitelkia gestus.	D3.3. Perteikdami teksto turinį žodžiu ar raštu, vartoja paprastesnę nei	D3.3. Perteikdami teksto turinį žodžiu ar raštu, vartoja paprastesnę nei	D3.3. Perteikdami teksto turinį žodžiu ar raštu, teksto turinį pritaiko tikslinei auditorijai;

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
				originalo kalbą; akcentuoja esmę, atsisako detalių, gali pateikti tik punktų seką; klausydami ar skaitydami pasižymi tik svarbiausius dalykus.	originalo kalbą; akcentuoja esmę, atsisako detalių, gali pateikti tik punktų seką; klausydami ar skaitydami pasižymi tik svarbiausius dalykus.	pagal poreikį paaiškina, pakartoja; vartoja paprastesnę nei originalo kalbą;
D3.1. Teksto supaprastinimas žodžiu.	–	–	D3.1.3. Perteikdami aktualią informaciją žodžiu gali pasitelkti gestus.	D3.1.3. Perteikdami teksto turinį žodžiu, vartoja paprastesnę nei originalo/ šaltinio kalbą. Aiškindami naujas sąvokas, pasitelkia pavyzdžių iš patirties. Aiškindami veiksmus, pateikdami instrukcijas, pasinaudoja ir neverbalinėmis priemonėmis. Pakartoja esmines mintis kitais žodžiais keletą kartų.	D3.1.3. Perteikdami teksto turinį žodžiu, vartoja paprastesnę nei originalo/ šaltinio kalbą. Aiškindami naujas sąvokas, pasitelkia pavyzdžių iš patirties. Aiškindami veiksmus, pateikdami instrukcijas, pasinaudoja ir neverbalinėmis priemonėmis. Pakartoja esmines mintis kitais žodžiais keletą kartų.	D3.1.3. Sakytinio teksto turinį priderina tikslinės auditorijos interesams ir poreikiams naudodami pavyzdžius, pagrįsdami faktus aiškinimais, pakartodami ar panaudodami iliustracijas. Perteikdami tekstą atsisako nereikalingos, besikartojančios informacijos, kad perduodama žinutė būtų aiški klausytojams ar skaitytojams.
D3.2. Teksto supaprastinimas raštu.	–	–	–	D3.2.3. Perteikdami teksto turinį raštu, vartoja paprastesnę nei originalo/šaltinio kalbą. Klausydami užsirašo / Skaitydami tekste pasižymi tik svarbiausius dalykus. Rašydami akcentuoja esmę, atsisako detalių. Teksto turinį gali pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.	D3.2.3. Perteikdami teksto turinį raštu, vartoja paprastesnę nei originalo/šaltinio kalbą. Klausydami užsirašo / Skaitydami tekste pasižymi tik svarbiausius dalykus. Rašydami akcentuoja esmę, atsisako detalių. Teksto turinį gali pateikti ne kaip rišlų tekstą, o kaip punktų seką.
D3.3. Naujo turinio perteikimas.						D3.3.3. Perteikdami technines temas vartoja kalbą suprantamą pašnekovui. Sudėtingą teksto turinį perteikia vartodami paprastesnę nei originalo/ šaltinio kalbą. Pasitelkia pavyzdžių iš patirties, skaido informaciją dalimis ir

Pasiekimas	2 klasė Prieš–A1 kalbos mokėjimo lygis	3–4 klasės A1 kalbos mokėjimo lygis	5–6 klasės A2 kalbos mokėjimo lygis	7–8 klasės B1 kalbos mokėjimo lygis	9–10 / IG–IIG klasės B1+ kalbos mokėjimo lygis	11–12 / IIIG–IVG klasės B2+ kalbos mokėjimo lygis
						naudojasi neverbalinėmis priemonėmis paaiškinti naujas sąvokas, pateikti instrukcijas.

6. Mokymo(si) turinys

6.1. Mokymo(si) turinys. 2 klasė. Prieš-A1 kalbos mokėjimo lygis.

6.1.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 2 klasėje mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio

gyvenimo ir mokymosi kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.1.1.1. TEMA: Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. POTEMĖS: Vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

6.1.1.2. TEMA: Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija,

žmogaus teisės, lygios galimybės. POTEMĖS: Šeimos nariai, draugai.

6.1.1.3. TEMA: Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. POTEMĖS: Mokykla, klasė, mokymosi veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

6.1.1.4. TEMA: Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. POTEMĖS: Maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

6.1.1.5. TEMA: Profesijos, darbai, karjeros galimybės. POTEMĖS: Šeimos narių profesijos, darbai.

Svajonių darbas.

6.1.1.6. TEMA: Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai.

POTEMĖS: Gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

6.1.1.7. TEMA: Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. POTEMĖS: Pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

6.1.1.8. TEMA: Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. POTEMĖS: Kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

6.1.1.9. TEMA: Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. POTEMĖS: Šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

6.1.1.10. TEMA: Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. POTEMĖS: Kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

6.1.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos tos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.1.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai klausydami ir skaitydami supranta, kalbėdami ir rašydami tinkamai reiškia komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį. Leisti kalbėti kitam. Užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta.

6.1.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę. Reiškia sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje.

Turėjimas, neturėjimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis.

▪ Fizinis požymis: Matomumas / vaizdas. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Pilnumas,

tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas,

nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė

/ nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša / alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.1.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai atpažįsta, žino ir vartoja kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalbos gramatinė medžiaga:

▪ Adjectives. Common (a nice picture).

▪ Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never).

▪ Articles. Definite, indefinite, zero.

▪ Determiners. Basic (a lot of).

▪ Discourse markers. Connectors (and, but).

▪ Modals. Can/can’t (ability, I can play the piano.).

▪ Nouns. Very common countable and uncountable nouns with much/many, there is/there are.

▪ Numbers. Cardinal numbers 1–20.

▪ Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of place (on, in). Prepositions of time (in, on, at). Prepositions of movement (to).

▪ Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s).

▪ Pronouns. Simple personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that).

▪ Verbs. To be (including questions and negatives). Have got. Imperatives (Sit down, please. Don’t be

afraid!).

▪ Verb+ing. like / hate / love (I like reading.).

▪ Present tenses. Present Simple. Present Continuous.

▪ Future tenses/forms. Going to. I’d like.

▪ Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much).

6.1.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai suvokia sakinio struktūrą. Atpažįsta diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Suvokia laiško teksto organizavimą (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

6.1.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Žino pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

6.1.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos: Mokiniai atpažįsta užsienio kalbos garsų ir jų grafinio žymėjimo atitikmenis. Žino užsienio kalbos abėcėlę. Tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia pagrindiniai skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija: Mokiniai taisyklingai rašo žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes. Gali vartoti spausdintinę ir rašytinę formą, didžiąsias ir mažąsias raides.

6.1.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos: Mokiniai supranta mandagius pasakymus. Vartoja mandagumo frazes kalbėdami su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. Registras: Mokiniai vartoja neutralų registrą kalbėdami.

6.1.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai atpažįsta kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Tinkamai vartoja paprastas kitų kalbų/kultūrų bendravimo taisykles (pvz., pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsiprašo). Suvokia kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus (pvz., tradicijas, papročius, šventes), juos lygina su savo gyvenamosios ir / ar gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Atpažįsta tarptautinius, gimtajai ir / ar valstybinei kalbai giminingus žodžius.

6.1.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta terminus, vartojamus mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Supranta ir vartoja raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

6.2. Mokymo(si) turinys. 3–4 klasės. A1 kalbos mokėjimo lygis.

6.2.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 3–4 klasėje mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi ir viešojo gyvenimo kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.2.1.1. TEMA: Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. POTEMĖS: Išvaizda, apranga, pomėgiai.

6.2.1.2. TEMA: Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija,

žmogaus teisės, lygios galimybės. POTEMĖS: Šeima, giminės, draugai, bendravimas.

6.2.1.3. TEMA: Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. POTEMĖS: Mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

6.2.1.4. TEMA: Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. POTEMĖS: Maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

6.2.1.5. TEMA: Profesijos, darbai, karjeros galimybės. POTEMĖS: Profesijos, darbai, vietos kur

atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

6.2.1.6. TEMA: Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. POTEMĖS: Gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

6.2.1.7. TEMA: Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. POTEMĖS: Pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo

draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys

virtualioje erdvėje.

6.2.1.8. TEMA: Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. POTEMĖS: Namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Xxxxx, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

6.2.1.9. TEMA: Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. POTEMĖS: Šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

6.2.1.10. TEMA: Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. POTEMĖS: Kalbų pažinimas: gimtoji kalba,

valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

6.2.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.2.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai klausydami ir skaitydami supranta, kalbėdami ir rašydami tinkamai reiškia komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo ką nors atlikti. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį. Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta.

6.2.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę. Reiškia sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus / apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.2.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai atpažįsta, žino ir vartoja kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalbos gramatinė medžiaga:

▪ Adjectives. Common (a beautiful day). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good –

better – best).

▪ Adverbs. Adverbs of frequency (always, usually, sometimes, never)

▪ Articles. Definite, indefinite, zero.

▪ Determiners. Basic (any, some, a lot of).

▪ Discourse markers. Connectors (and, but, because).

▪ Modals. Can/can’t (ability, I can play chess). Can/could (Can I help?)

▪ Nouns. Very common countable and uncountable nouns with much/many, there is/there are.

▪ Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th.

▪ Passive. Present simple passive (Butter ir made from milk.).

▪ Prepositions and prepositional phrases. Prepositions (at, to, from, by). Prepositional phrases of time and movement (in July, go to/from school). Prepositions of place (on, in, under, behind). Prepositions of time (in, on, at).

▪ Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s).

▪ Pronouns. Demonstrative (these, those).

▪ Verbs. To be (including questions and negatives). Have got. Imperatives (Sit down, please. Don’t be

afraid!)

▪ Verb+ing. like / hate / love (I love drawing.)

▪ Present tenses. Present Simple. Present Continuous.

▪ Past tenses. Past Simple (to be).

▪ Future tenses/forms. Going to. I’d like.

▪ Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much).

6.2.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai suvokia sakinio struktūrą. Atpažįsta diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Supranta tekstų sandaros principus. Suvokia laiško teksto organizavimą (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

6.2.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinio tikslo ribotame kiekyje situacijų programoje įvardytomis temomis. Žino pagrindinę žodžio reikšmę. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

6.2.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos: Mokiniai atpažįsta užsienio kalbos garsų ir jų grafinio žymėjimo atitikmenis. Žino užsienio kalbos abėcėlę. Tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia pagrindiniai skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija: Mokiniai taisyklingai rašo žinomus aktyvaus vartojimo žodžius ir frazes. Gali vartoti spausdintinę ir rašytinę formą, didžiąsias ir mažąsias raides.

6.2.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos: Mokiniai supranta mandagius pasakymus. Vartoja mandagumo frazes kalbėdami su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. Registras: Mokiniai vartoja neutralų registrą kalbėdami.

6.2.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai atpažįsta kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Tinkamai vartoja paprastas kitų kalbų/kultūrų bendravimo taisykles (pvz., pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsiprašo). Suvokia kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus (pvz., tradicijas, papročius, šventes), juos lygina su savo gyvenamosios ir / ar gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Atpažįsta tarptautinius, gimtajai ir / ar valstybinei kalbai giminingus žodžius.

6.2.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta terminus, vartojamus mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Supranta ir vartoja raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

6.3. Mokymo(si) turinys. 5–6 klasės. A2 kalbos mokėjimo lygis.

6.3.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 5–6 klasėse mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi ir viešojo gyvenimo kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.3.1.1. TEMA: Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. POTEMĖS: Išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

6.3.1.2. TEMA: Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. POTEMĖS: Šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

6.3.1.3. TEMA: Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. POTEMĖS: Mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

6.3.1.4. TEMA: Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. POTEMĖS: Maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

6.3.1.5. TEMA: Profesijos, darbai, karjeros galimybės. POTEMĖS: Profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

6.3.1.6. TEMA: Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. POTEMĖS: Kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

6.3.2.7. TEMA: Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. POTEMĖS: Socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

6.3.1.8. TEMA: Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. POTEMĖS: Namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

6.3.1.9. TEMA: Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. POTEMĖS: Kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

6.3.1.10. TEMA: Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. POTEMĖS: Kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

6.3.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.3.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai klausydami ir skaitydami supranta, kalbėdami ir rašydami tinkamai reiškia komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti

patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo / Duoti leidimą / Reikšti draudimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti / Reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį / Pateikti temą. Pateikti nuomonę / Paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį / Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Pakartoti, perfrazuoti,

patikslinti. Paklausti ar suprato.

▪ Makro intencijos: Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

6.3.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmę. Reiškia sąvokas, mintis, kurdami pasakymus, trumpus tekstus. Suvokia ir vartoja sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė + paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas / tinkamumas, nepriimtinumas / netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša

/ alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė / poveikis. Priežastis / motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.3.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai atpažįsta, žino ir vartoja kai kurias paprastas kalbos struktūras,

reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose. Anglų kalbos gramatinė medžiaga:

▪ Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of definite article (the fastest, the most interesting).

▪ Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Simple adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place and frequency including word order (They went to school yesterday.).

▪ Articles. With countable and uncountable nouns.

▪ Conditionals. Zero and first conditional.

▪ Determiners. Wider range (all, none, not (any), enough, (a) few).

▪ Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally)

▪ Modals. Ability Can/could. Possibility May / might, possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity

Must / mustn’t. Have to. Should.

▪ Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many).

▪ Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third),

¼ , 0.25 (a quarter).

▪ Passive. Past simple passive (This house was built...).

▪ Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time (on, at, in, during). Prepositional phrases of place, time, movement (in the middle, inside, along).

▪ Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’)

▪ Pronouns. Possessive (our, ours).

▪ Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Special questions in the past (where, when, how).

▪ Verbs – Phrasal Verbs. Common phrasal verbs (get up, put on, take off).

▪ Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.)

▪ Verb+to+infinitive: like / want / would like (Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose, I went there to visit my friends.)

▪ Verb tenses – Present tenses. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect .

▪ Verb tenses – Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to.

▪ Verb tenses – Future tenses. Going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will).

▪ Word form building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs. Spelling of word forms.

6.3.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai suvokia sakinio struktūrą. Atpažįsta diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Supranta tekstų sandaros principus. Suvokia laiško teksto organizavimą (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas) ir rašinio ar trumpo straipsnio sandarą (įžanga, dėstymas, pastraipa, pabaiga).

6.3.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje

įvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Žino keletą žinomų žodžių reikšmių. Žino kai

kuriuos frazeologizmus ir perkeltine reikšme vartojamus posakius. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

6.3.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos. Mokiniai tinkamai artikuliuoja ir intonuoja produkuodami monologinį ar dialoginį tekstą ar skaitydami balsu (iš anksto pasirengus). Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia pagrindiniai skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija. Mokiniai kurdami rašytinį tekstą taiko žinomas rašybos taisykles, susijusias su žodžių formų daryba. Taiko pagrindines skyrybos taisykles. Pasinaudoja kalbos žinynais.

6.3.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos. Mokiniai supranta mandagius pasakymus. Vartoja mandagumo frazes kalbėdami su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašydami jiems žinutes, laiškus. Registras. Mokiniai vartoja neutralų registrą kalbėdami ir rašydami.

6.3.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai atpažįsta sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose. Tinkamai vartoja paprastas kitų kalbų/kultūrų bendravimo taisykles (pvz., pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsiprašo). Suvokia kai kuriuos kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožus (pvz., tradicijas, papročius, šventes), juos lygina su savo gyvenamosios ir / ar gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Atpažįsta Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus. Pastebi gimtosios ir/ar valstybinės, besimokomos pirmosios ir antrosios užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoja.

6.3.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta pagrindinių kalbos dalių pavadinimus (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimus (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimus (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.).

6.4. Mokymo(si) turinys. 7–8 klasės. B1 kalbos mokėjimo lygis.

6.4.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 7–8 klasėse mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekste.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.4.1.1.TEMA: Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. POTEMĖS: Išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

6.4.1.2. TEMA: Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. POTEMĖS: Bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.

6.4.1.3. TEMA: Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. POTEMĖS: Mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

6.4.1.4. TEMA: Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. POTEMĖS: Sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Poilsis, miegas ir pan.

6.4.1.5. TEMA: Profesijos, darbai, karjeros galimybės. POTEMĖS: Profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.

6.4.1.6. TEMA: Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. POTEMĖS: Kelionės, turizmas, susisiekimas, nakvynė, maitinimasis ir pan. Prekių ir paslaugų įsigijimas. Asmeninių finansų tvarkymas.

6.4.1.7. TEMA: Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. POTEMĖS: Socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir

pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, buityje ir pan.

6.4.1.8. TEMA: Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. POTEMĖS: Biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

6.4.1.9. TEMA: Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. POTEMĖS: Menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

6.4.1.10. TEMA: Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. POTEMĖS: Įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

6.4.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.4.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai supranta komunikacijas intencijas skaitydami ir klausydami, reiškia komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Žino, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Diferencijuoja kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, pusiau/formalus registras).

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti

patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti / Paklausti apie žinojimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti / Paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo / Duoti leidimą / Reikšti draudimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti / Paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti / Reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti / Reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį / Pateikti temą. Pateikti nuomonę / Paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį / Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą / Paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti / Paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.

▪ Makro intencijos: Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

6.4.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia ir perteikia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kurdami pasakymus, rišlų diskursą. Suvokia ir vartoja sinonimus, antonimus, kolokacijas. Žino žodžių junginių sudarymo principus ir juos taiko produkuodami kalbą. Suvokia žodžių ryšius su bendru kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė + paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas / tinkamumas, nepriimtinumas / netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša

/ alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė / poveikis. Priežastis / motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.4.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai suvokia pagrindines užsienio kalbos gramatines kategorijas, supranta, kokias gramatines struktūras reikia pasirinkti siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalbos gramatinė medžiaga:

▪ Adjectives. Collocations (deep sleep, heavy rain).

▪ Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency including word order (I usually go to the sea in summer.). Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs.

▪ Articles. With countable and uncountable nouns.

▪ Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional.

▪ Determiners. Broad range (all, most, both, enough).

▪ Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway).

▪ Modals. Possibility (might, may, will). Must/can’t (deduction: must be tired). Obligation, necessity

(must/have to). Ought to, need to. Modals past: should have, might have etc.

▪ Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many).

▪ Numbers. Cardinal (2 thousand, thousands of people). Ordinal. Fractions. Decimal (1.10, one point ten).

▪ Passive. Simple passive.

▪ Prepositional phrases. Verbs + for (wait for). Verbs +from (suffer from). Verbs +in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with).

▪ Possessive case with Double Genitive. Subject + verb + (object) + of + noun + possessive (’s). Subject + verb + (object) + of + possessive pronoun (He is a cousin of Xxxx’x.).

▪ Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these/those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose).

▪ Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on).

▪ Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions.

▪ Reported speech (range of tenses: simple, continuous, perfect).

▪ Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing).

▪ Verb tenses – Present tenses. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Present Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous

▪ Verb tenses – Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit.

Past Perfect.

▪ Verb tenses – Future tenses. Future simple (will). Future continuous.

▪ Verb forms – Passives. Simple passive.

▪ Word form building. Broader range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs. Spelling of word forms.

6.4.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai supranta ir komponuoja rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Suvokia, kaip prasminiai elementai susiję tarpusavyje ir sukuria vientisą prasmingą tekstą. Žino ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Žino, kokie tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimai.

6.4.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja platesnį žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje įvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Žino pagrindines dažniausiai vartojamų žodžių reikšmes. Žino frazelogizmus ir perkeltine reikšme vartojamus posakius, susijusius su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

6.4.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos. Mokiniai tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius, žodžių junginius. Tinkamai intonuoja pasisakydami ar kalbėdami dialogu / diskusijoje ar skaitydami balsu. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija. Mokiniai kurdami rašytinį tekstą taiko pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles. Rašydami paiso teksto žanro stiliaus / registro, pvz., tinkamai vartoja santrumpas. Pasinaudoja kalbos žinynais.

6.4.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos. Mokiniai laikosi mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Suvokia socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Registras. Mokiniai paiso registro konvencijų. Tinkamai parenka kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Komunikuodami su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbėdami ir rašydami, vartoja neutralų arba pusiau oficialų registrą.

6.4.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai suvokia skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumus. Laikosi sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Pažįsta ir suvokia įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdina, analizuoja, lygina su savo gyvenamosios ir /ar gimtosios šalies kultūros ypatumais. Bendraudami daugiakultūrėje aplinkoje gerbia kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Suvokia Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Vartoja įvairias mokamas kalbas bendraudami su kitakalbiais asmenimis. Lygina skirtingų mokamų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.

6.4.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta ir vartoja pagrindinių kalbos dalių pavadinimus, kalbinių formų pavadinimus (esamasis laikas, sąlygos sakinys, aukštesnysis laipsnis etc.), žodžio dalių pavadinimus (priešdėlis, priesaga etc.), teksto struktūrinių dalių pavadinimus (įžanga, dėstymas, pabaiga).

6.5. Mokymo(si) turinys. 9–10 / I–II gimnazijos klasės. B1+ kalbos mokėjimo lygis.

6.5.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 9–10 ir IG–IIG klasių mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.5.1.1.TEMA: Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. POTEMĖS: Išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

6.5.1.2. TEMA: Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. POTEMĖS: Žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.

6.5.1.3. TEMA: Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos.POTEMĖS: Formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

6.5.1.4. TEMA: Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. POTEMĖS: Sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveika. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

6.5.1.5. TEMA: Profesijos, darbai, karjeros galimybės. POTEMĖS: Ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.

6.5.1.6. TEMA: Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. POTEMĖS: Kelionių planavimas, susisiekimas, šalys ir miestai, apgyvendinimo įstaigos ir pan. Parduotuvės ir paslaugos, maitinimo įstaigos, bankas, policija, medicininė pagalba ir pan. Asmeninių finansų tvarkymas.

6.5.1.7. TEMA: Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. POTEMĖS: Socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Medijų raštingumas. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų.

Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, medicinoje, buityje

ir pan.

6.5.1.8. TEMA: Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. POTEMĖS: Biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

6.5.1.9. TEMA: Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. POTEMĖS: Menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

6.5.1.10. TEMA: Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. POTEMĖS: Įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

6.5.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.5.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai supranta komunikacijas intencijas skaitydami ir klausydami, reiškia komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Žino, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Diferencijuoja kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti

patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti / Paklausti apie žinojimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti / Paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo / Duoti leidimą / Reikšti draudimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti / Paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti / Reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti / Reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį / Pateikti temą. Pateikti nuomonę / Paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį / Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą / Paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti / Paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.

▪ Makro intencijos: Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

6.5.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia ir perteikia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kurdami pasakymus, rišlų diskursą. Suvokia ir vartoja sinonimus, antonimus, kolokacijas. Žino žodžių junginių sudarymo principus ir juos taiko produkuodami kalbą. Suvokia žodžių ryšius su bendru kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė + paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda.

Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas.

Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas / tinkamumas, nepriimtinumas / netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša

/ alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė / poveikis. Priežastis / motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.5.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai turi gramatinius įgūdžius taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Atpažįsta kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoja jas savo kalboje. Esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeičia sinonimiškomis. Vartoja stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Taisyklingai sudaro vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Anglų kalbos gramatinė medžiaga:

▪ Adjectives. Collocations (deep sleep, heavy rain).

▪ Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency including word order (I usually go to the sea in summer.). Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs.

▪ Articles. With countable and uncountable nouns.

▪ Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional.

▪ Determiners. Broad range (all, most, both, enough).

▪ Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway).

▪ Modals. Possibility (might, may, will). Must/can’t (deduction: must be tired). Obligation, necessity

(must/have to). Ought to, need to. Modals past: should have, might have etc.

▪ Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many).

▪ Numbers. Cardinal. Ordinal. Fractions. Decimals.

▪ Passive. Simple passive.

▪ Prepositional phrases. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs + in (believe in). Verbs

+ of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with).

▪ Possessive case with Double Genitive. Subject + verb + (object) + of + noun + possessive (’s). Subject +

verb + (object) + of + possessive pronoun (This is a cousin of Xxxx’x.).

▪ Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these/those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose).

▪ Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on).

▪ Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions.

▪ Reported speech (range of tenses: simple, continuous, perfect).

▪ Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing).

▪ Verb tenses – Present tenses. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Present Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous

▪ Verb tenses – Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit.

Past Perfect.

▪ Verb tenses – Future tenses. Future simple (will). Future continuous.

▪ Verb forms – Passives. Simple passive.

▪ Word form building. Broader range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs. Spelling of word forms.

6.5.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai supranta ir komponuoja rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Suvokia, kaip elementai susiję tarpusavyje ir sukuria vientisą prasmingą tekstą. Žino ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Žino, kokie tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimai.

6.5.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuodami galėtų perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Žino daugumą dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kurias perkeltines reikšmes. Žino ir vartoja frazelogizmus ir perkeltine reikšme vartojamus posakius. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

6.5.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos. Mokiniai žino pagrindinius užsienio kalbos fonetikos ypatumus. Tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius, žodžių junginius. Tinkamai intonuoja pasisakydami ar kalbėdami dialogu / diskusijoje ar skaitydami balsu. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija. Mokiniai išmano rašybos ir skyrybos normas, jas taiko kurdami ilgesnius įvairių žanrų / stilių tekstus. Pasinaudoja kalbos žinynais.

6.5.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos. Mokiniai laikosi mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Suvokia socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Registras. Mokiniai paiso registro konvencijų. Tinkamai parenka kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Vartoja neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbėdami ir rašydami. Supranta dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

6.5.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai suvokia skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumus. Laikosi sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Pažįsta ir suvokia įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdina, analizuoja, lygina su savo gyvenamosios ir /ar gimtosios šalies kultūros ypatumais. Bendraudami daugiakultūrėje aplinkoje gerbia kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Suvokia Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Vartoja įvairias mokamas kalbas bendraudami su kitakalbiais asmenimis. Lygina skirtingų mokamų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.

6.5.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta ir vartoja kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

6.6. Mokymo(si) turinys. 11 / III gimnazijos klasė. B2 kalbos mokėjimo lygis.

6.6.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 11 ir IIIG (11) klasėse mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.6.1.1. Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas, įvaizdžio formavimas, vertybės, idėjos, asmenybės ir pan.

6.6.1.2. Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas: mokykla, mokomieji dalykai,

užsienio kalbos, interesai, ateities planai, studijos, karjera ir pan.

6.6.1.3. Asmeninio ir viešojo gyvenimo patirtys: laisvalaikis, hobiai, kelionės, savanorystė, darbo patirtis,

asmeninis biudžetas, pirkiniai ir paslaugos, buitis, namų ruoša ir pan.

6.6.1.4. Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta/sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, žalingų įpročių prevencija ir pan.

6.6.1.5. Komunikacija ir medijos: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje ir pan.

6.6.1.6. Mokslas, technologijos ir inovacijos: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, kasdieniame gyvenime, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.

6.6.1.7. Aplinkos tvarumas: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

6.6.1.8. Kultūros tradicijos ir dabartis: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, grožinė literatūra, menai ir pan.

6.6.1.9. Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje: šiuolaikinių visuomenių socialinė-ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, solidarumas ir pan.

6.6.1.10. Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės: demokratija, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.

6.6.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.6.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai supranta komunikacijas intencijas skaitydami ir klausydami, reiškia komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Žino, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Diferencijuoja kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti / Paklausti apie žinojimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti / Paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo / Duoti leidimą / Reikšti draudimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti / Paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti / Reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti / Reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį / Pateikti temą. Pateikti nuomonę / Paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį / Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą / Paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti / Paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.

▪ Makro intencijos: Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

6.6.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia ir perteikia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kurdami pasakymus, rišlų diskursą. Suvokia ir vartoja sinonimus, antonimus, kolokacijas. Žino žodžių junginių sudarymo principus ir juos taiko produkuodami kalbą. Suvokia žodžių ryšius su bendru kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė + paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas / tinkamumas, nepriimtinumas / netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas.

Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša

/ alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė / poveikis. Priežastis / motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.6.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai turi gramatinius įgūdžius taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Atpažįsta kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoja jas savo kalboje. Esant poreikiui

žinomas gramatines struktūras pakeičia sinonimiškomis. Vartoja stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Taisyklingai sudaro vientisinius ir sudėtinius sakinius.

6.6.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai supranta ir komponuoja rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Suvokia, kaip elementai susiję tarpusavyje ir sukuria vientisą prasmingą tekstą. Žino ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Žino, kokie tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimai.

6.6.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuodami galėtų perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Žino daugumą dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kurias perkeltines reikšmes. Žino ir vartoja frazelogizmus ir perkeltine reikšme vartojamus posakius. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

6.6.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos. Mokiniai žino pagrindinius užsienio kalbos fonetikos ypatumus. Tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius, žodžių junginius. Tinkamai intonuoja pasisakydami ar kalbėdami dialogu / diskusijoje ar skaitydami balsu. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija. Mokiniai išmano rašybos ir skyrybos normas, jas taiko kurdami ilgesnius įvairių žanrų / stilių tekstus. Pasinaudoja kalbos žinynais.

6.6.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos. Mokiniai laikosi mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Suvokia socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Registras. Mokiniai paiso registro konvencijų. Tinkamai parenka kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Vartoja neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbėdami ir rašydami. Supranta dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

6.6.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai suvokia skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumus. Laikosi sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Pažįsta ir suvokia įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdina, analizuoja, lygina su savo gyvenamosios ir /ar gimtosios šalies kultūros ypatumais. Bendraudami daugiakultūrėje aplinkoje gerbia kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Suvokia Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Vartoja įvairias mokamas kalbas bendraudami su kitakalbiais asmenimis. Lygina skirtingų mokamų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.

6.6.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta ir vartoja kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

6.7. Mokymo(si) turinys. 12 / IV gimnazijos klasė. B2+ kalbos mokėjimo lygis.

6.7.1. Kalbos vartojimo kontekstai: temos, potemės. 12 ir IVG klasėse mokiniai vartoja užsienio kalbą asmeninio gyvenimo, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesiniame kontekstuose.

*Tarpdalykinės temos ir potemės pateikiamos paryškintu šriftu.

6.7.1.1. Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas, įvaizdžio formavimas, vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, asmenybės, autoritetai ir pan.

6.7.1.2. Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas: mokykla, mokomieji dalykai,

užsienio kalbos, interesai, ateities planai, studijos, specializacija, karjera ir pan.

6.7.1.3. Asmeninio ir viešojo gyvenimo pati

rtys: laisvalaikis, hobiai, kelionės, savanorystė, darbo patirtis, asmeninis biudžetas, pirkiniai ir paslaugos,

buitis, namų ruoša ir pan.

6.7.1.4. Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta/sportas, mokymosi ir poilsio balansas, streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.

6.7.1.5. Komunikacija ir medijos: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, socialinės konvencijos, neapykantos kalba ir pan.

6.7.1.6. Mokslas, technologijos ir inovacijos: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, kasdieniame gyvenime, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.

6.7.1.7. Aplinkos tvarumas: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

6.7.1.8. Kultūros tradicijos ir dabartis: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

6.7.1.9. Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje: šiuolaikinių visuomenių socialinė-ekonominė plėtra ir iššūkiai (skurdas, badas, migracija ir pan.), Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse politinėse ir humanitarinėse organizacijose, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.

6.7.1.10. Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės: demokratija, pilietinės visuomenės bruožai, lygios galimybės rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.

6.7.2. Kalbinės komunikacinės kompetencijos. Komunikacinė kompetencija – tai kalbos žinios ir gebėjimai ją vartoti realiose situacijose. Kalbinė komunikacinė kompetencija skirstoma į kelias subkompetencijas, kurios savo ruožtu apima smulkesnes kompetencijas, pvz., lingvistinė (leksinė, semantinė, gramatinė fonologinė ir pan.), pragmatinė (diskurso, funkcinė), sociolingvistinė. Čia pateikiamos kompetencijos, kurios yra aktualios bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams, jų kalbos mokymuisi ir vartojimui.

6.7.2.1. Funkcinė kompetencija. Komunikacinės intencijos. Mokiniai supranta komunikacijas intencijas skaitydami ir klausydami, reiškia komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Žino, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Diferencijuoja kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

*Komunikacinių intencijų kalbinės raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Bendravimo konvencijos: Atkreipti dėmesį, kreiptis. Prisistatyti, susipažinti. Pasisveikinti / Atsakyti į pasisveikinimą. Atsisveikinti / Reaguoti į atsisveikinimą. Padėkoti / Reaguoti į padėką. Atsiprašyti / Priimti atsiprašymą. Pasveikinti / Atsakyti į pasveikinimą. Pagirti / Atsakyti į pagyrimą. Palinkėti, perduoti linkėjimą. Apgailestauti, pareikšti užuojautą.

▪ Faktinės informacijos gavimas ir pateikimas: Įvardyti, konstatuoti, pranešti. Patikslinti, paprašyti patikslinti. Paklausti informacijos. Atsakyti į klausimą. Reikšti / Paklausti apie žinojimą.

▪ Nuostatos, nuomonės, požiūrio raiška: Reikšti / Paklausti apie nuomonę. Pritarti, nepritarti / Paklausti ar pritaria. Reikšti / Paklausti apie galimybę, tikimybę. Reikšti / Paklausti apie būtinumą, privalėjimą. Reikšti / Paklausti apie galėjimą, negalėjimą. Paprašyti leidimo / Duoti leidimą / Reikšti draudimą. Reikšti / Paklausti apie norą, ketinimą. Reikšti / Paklausti apie poreikį, prioritetą. Reikšti / Paklausti apie patikimą, nepatikimą. Reikšti / Paklausti apie įsitikinimą, abejojimą.

▪ Emocijų raiška: Reikšti džiaugsmą, pasitenkinimą. Reikšti nusivylimą, nepasitenkinimą. Reikšti susidomėjimą, nustebimą. Reikšti abejingumą. Reikšti pasimetimą, nerimą, baimę. Reikšti viltį, raminti, paguosti. Reikšti apgailestavimą. Paklausti kitų asmenų apie emocijas.

▪ Raginimas, įkalbinėjimas: Pasiūlyti, pakviesti ką nors atlikti. Priimti / Atsisakyti siūlymo, kvietimo. Xxxxxxxxx, nurodyti / Reaguoti į raginimą, nurodymą. Patarti, įspėti / Reaguoti į patarimą, įspėjimą. Paprašyti padėti, pasisiūlyti padėti. Priimti / Atsisakyti pagalbos, siūlymo padėti. Reikšti / Reaguoti į pretenziją, reikalavimą. Paprašyti kokio nors daikto.

▪ Pokalbio strategijos: Pradėti pokalbį / Pateikti temą. Pateikti nuomonę / Paklausti nuomonės. Pateikti pavyzdžių. Pasitaisyti, patikslinti. Pabrėžti, akcentuoti. Parodyti, kad sekama, klausomasi. Reaguoti į pašnekovo pasakymą. Įsiterpti į pokalbį / Leisti kalbėti kitam, paskatinti tęsti. Pakeisti temą / Paprašyti pakeisti temą. Apibendrinti, padaryti išvadas, užbaigti pokalbį.

▪ Kompensacinės strategijos: Parodyti, kad nesupranta. Paprašyti kalbėti lėčiau. Paprašyti pakartoti, paaiškinti, patikslinti. Pasakyti / Paprašyti pasakyti paraidžiui. Paprašyti pagalbos išsireikšti, padėti išsireikšti. Pakartoti, perfrazuoti, patikslinti. Paklausti ar suprato.

▪ Makro intencijos: Informuoti. Apibūdinti. Pasakoti. Aiškinti. Argumentuoti.

6.7.2.2. Semantinė kompetencija. Abstrakčiosios sąvokos. Mokiniai suvokia ir perteikia abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kurdami pasakymus, rišlų diskursą. Suvokia ir vartoja sinonimus, antonimus, kolokacijas. Žino žodžių junginių sudarymo principus ir juos taiko produkuodami kalbą. Suvokia žodžių ryšius su bendru kontekstu, loginius kalbos elementų ryšius ilgesniame diskurse.

*Abstrakčiųjų sąvokų raiškos pavyzdžių pateikiama BP Įgyvendinimo rekomendacijose.

▪ Egzistencija: Buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.

▪ Erdvė: Buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.

▪ Judėjimas: Būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.

▪ Matmenys, parametrai: Dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas.

Temperatūra.

▪ Laikas: Konkretus/apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė + paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.

▪ Kiekybė: Skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.

▪ Fizinis požymis: Sausumas, drėgmė. Matomumas / vaizdas. Girdimumas / garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra / tekstūra. Spalva. Amžius. Xxxxxx xxxxx (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.

▪ Vertinamasis požymis: Xxxxx, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas / tinkamumas, nepriimtinumas / netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.

▪ Ryšiai ir santykiai: Veiksmo / įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė / nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša

/ alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė / poveikis. Priežastis / motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

6.7.2.3. Gramatinė kompetencija. Mokiniai turi gramatinius įgūdžius taisyklingai vartoti kalbą žinomose situacijose. Atpažįsta kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoja jas savo kalboje. Esant poreikiui žinomas gramatines struktūras pakeičia sinonimiškomis. Vartoja stilistiškai neutralias gramatines struktūras. Taisyklingai sudaro vientisinius ir sudėtinius sakinius.

6.7.2.4. Diskurso kompetencija. Mokiniai supranta ir komponuoja rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Suvokia, kaip elementai susiję tarpusavyje ir sukuria vientisą prasmingą tekstą. Žino ir suvokia, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Žino, kokie tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimai.

6.7.2.5. Leksinė kompetencija. Mokiniai vartoja pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuodami galėtų perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymosi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Žino daugumą dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kurias perkeltines reikšmes. Žino ir vartoja frazelogizmus ir perkeltine reikšme vartojamus posakius. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

6.7.2.6. Fonologinė, ortoepinė, ortografinė kompetencijos. Fonologinė ir ortoepinė kompetencijos. Mokiniai žino pagrindinius užsienio kalbos fonetikos ypatumus. Tinkamai artikuliuoja žinomus žodžius, žodžių junginius. Tinkamai intonuoja pasisakydami ar kalbėdami dialogu / diskusijoje ar skaitydami balsu. Geba skaityti fonetinę transkripciją. Suvokia, ką reiškia skyrybos ženklai ir kaip jie atspindi intonaciją. Ortografinė kompetencija. Mokiniai išmano rašybos ir skyrybos normas, jas taiko kurdami ilgesnius įvairių žanrų / stilių tekstus. Pasinaudoja kalbos žinynais.

6.7.2.7. Sociolingvistinė kompetencija. Mandagumo normos. Mokiniai laikosi mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Suvokia socialinių santykių žymiklius, tokius kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Registras. Mokiniai paiso registro konvencijų. Tinkamai parenka kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją. Vartoja neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbėdami ir rašydami. Supranta dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymius būdingus neoficialiam registrui.

6.7.2.8. Tarpkultūrinė ir daugiakalbė kompetencijos. Mokiniai suvokia skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumus. Laikosi sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Pažįsta ir suvokia įvairių šalių kultūrinius ypatumus, juos apibūdina, analizuoja, lygina su savo gyvenamosios ir /ar gimtosios šalies kultūros ypatumais. Bendraudami daugiakultūrėje aplinkoje gerbia kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus. Suvokia Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbinę įvairovę. Vartoja įvairias mokamas kalbas bendraudami su kitakalbiais asmenimis. Lygina skirtingų mokamų kalbų elementus, pvz., garsus, raides, žodžius, frazes, patarles, priežodžius.

6.7.2.9. Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. Mokiniai supranta ir vartoja kalbos sistemos dalių pavadinimus (fonetika, leksika, etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimus (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

7. Pasiekimų vertinimas

7.1. Bendrieji mokinių užsienio kalbos pasiekimų lygių požymiai (pvz., žinių taikymo ir kalbos vartojimo kontekstai, klausomų ir skaitomų tekstų apimtis, sudėtingumas, informacijos akivaizdumas, supratimo detalumas, produkuojamų tekstų tipai ir žanrai), pateikiami 5 programos skyriuje „Pasiekimų raida“.

Bendrieji mokinių užsienio kalbos pasiekimų lygių požymiai aprašomi atsižvelgiant į mokinio siekiamą kalbos mokėjimo lygį, numatytą Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse (2020 m.).

Ugdymo koncentrai ir pirmosios užsienio kalbos mokėjimo lygiai siejami taip:

▪ 2 klasė – Prieš-A1 kalbos mokėjimo lygis;

▪ 3–4 klasės – A1 kalbos mokėjimo lygis;

▪ 5–6 klasės – A2 kalbos mokėjimo lygis;

▪ 7–8 klasės – B1 kalbos mokėjimo lygis;

▪ 9–10 klasės – B1+ kalbos mokėjimo lygis.

7.2. Kokybiniai mokinių užsienio kalbos atlikčių požymiai, kurie yra pagrindiniai mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai, pateikiami 8 programos skyriuje „Pasiekimų lygių požymiai“ ir aprašomi išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį.

Vertinant mokinio užsienio kalbos pasiekimus konkrečiame mokymosi koncentre, vadovaujamasi tokiais kokybiniais kalbos mokėjimo kriterijais:

▪ gebėjimas naudotis kalbos vartojimo ir mokymosi strategijomis;

▪ užduočių atlikimo savarankiškumo laipsnis:

- savarankiška veikla;

- šaltinių paramos poreikis (pavyzdžių, žodynų, žinynų, vertimo programų ir pan.);

- konsultavimosi su kitais grupės nariais poreikis;

- mokytojo pagalbos poreikis;

▪ užduoties atlikties apimtis (minimaliai, iš dalies, didžioji dalis, visiškai);

▪ produkuojamos kalbos taisyklingumas;

▪ leksinių ir gramatinių struktūrų aprėptis ir tinkamumas;

▪ sakytinio ir rašytinio teksto struktūravimas;

▪ registro paisymas;

▪ interakcijoje gebėjimas inicijuoti, palaikyti ir pabaigti pokalbį;

▪ mediacijoje perfrazavimas, aiškinimas, pozityvus bendradarbiavimas;

▪ ir kt.

Kokybiniai pasiekimų lygių požymių aprašai skiriami tiek apibendrinamajam, tiek diagnostiniam, tiek formuojamajam/kaupiamajam mokinių pasiekimų vertinimui bei įsivertinimui.

7.3. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme.

Pradinio ugdymo pakopoje mokinių užsienio kalbos pasiekimai nevertinami pažymiu; vertinimui taikomas idiografinis (individualios pažangos) principas. Daugiau apie vertinimą pradinio ugdymo pakopoje žr. Pradinio ugdymo bendrąją programą.

7.4. Pasiekimų vertinimas pagrindiniame ugdyme.

Keturi pasiekimų lygiai siejami su mokinio pasiekimų įvertinimu pažymiu:

▪ slenkstinis lygis (I) – 4;

▪ patenkinamas lygis (II) – 5–6;

▪ pagrindinis lygis (III) – 7–8;

▪ aukštesnysis lygis (IV) – 9–10.

7.5. Pasiekimų vertinimas viduriniame ugdyme (bus papildyta).

8. Pasiekimų lygių požymiai

8.1. Pasiekimų lygių požymiai. 2 klasė. Kalbos mokėjimo lygis Prieš–A1.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.1. Minimaliai supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog labai ribotai naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.2. Iš dalies supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A1.3. Supranta didžiąją dalį sakytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog pagrindinėmis supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	A1.4. Supranta visą reikiamą sakytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.1. Minimaliai supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi labai ribotai.	A2.2. Iš dalies supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai rodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A 2.3. Supranta didžiąją dalį rašytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog pagrindinėmis supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	A2.4. Supranta visą reikiamą rašytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Supratimo rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.1. Minimaliai supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi labai ribotai.	A3.2. Iš dalies supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A3.3. Supranta didžiąją dalį audiovizualinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	A3.4. Supranta visą reikiamą audiovizualinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.1. Minimaliai atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Kalbos	B1.2. Iš dalies atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Kalbos	B1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti	B1.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo žodžiu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, ką norima pasakyti.	struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.	pagalbos. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.	Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.1. Minimaliai atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai.	B2.2. Iš dalies atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai.	B2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai.	B2.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo raštu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai.
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	–	–	–	–
B. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė interakcija.	C1.1. Minimaliai atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo ir teikiamos pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai.	C1.2. Iš dalies atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai.	C1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo pašnekovo. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai.	C1.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.1. Minimaliai atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos, pateiktų pavyzdžių ir teikiamos pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai.	C2.2. Iš dalies atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai.	C2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai.	C2.4. Savarankiškai atlieka visas rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai.
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.1. Minimaliai atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė	C3.2. Iš dalies atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia	C3.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes	C3.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	priklauso nuo papildomos informacijos ir teikiamos pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai.	pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai.	užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja beveik visada taisyklingai.	pasiekia komunikacinį tikslą. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai.
C. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija	–	–	–	–
D2. Grupės bendradarbiavi mo proceso mediacija	–	–	–	–

8.2. Pasiekimų lygių požymiai. 3–4 klasės. Kalbos mokėjimo lygis A1.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.1. Minimaliai supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog labai ribotai naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.2. Iš dalies supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A1.3. Supranta didžiąją dalį sakytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog pagrindinėmis supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	A1.4. Supranta visą reikiamą sakytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.1. Minimaliai supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi labai ribotai.	A2.2. Iš dalies supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai rodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A2.3. Supranta didžiąją dalį rašytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog pagrindinėmis supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne	A2.4. Supranta visą reikiamą rašytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Supratimo rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
			visuomet tikslingai.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.1. Minimaliai supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi labai ribotai.	A3.2. Iš dalies supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis supratimo strategijomis.	A3.3. Supranta didžiąją dalį audiovizualinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	A3.4. Supranta visą reikiamą audiovizualinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
B. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.1. Minimaliai atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai. Tartis ir intonavimas gali trukdyti suprasti, ką norima pasakyti.	B1.2. Iš dalies atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.	B1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.	B1.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo žodžiu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas leidžia suprasti, ką norima pasakyti.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.1. Minimaliai atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	B2.2. Iš dalies atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis.	B2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B2.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo raštu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis.
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	B3.1. Minimaliai atlieka audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Kalbos struktūras	B3.2. Iš dalies atlieka audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Kalbos struktūras vartoja	B3.3. Atlieka didžiąją dalį audiovizualinio teksto kūrimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Gali prireikti pagalbos atliekant sudėtingesnes užduotis.	B3.4. Savarankiškai atlieka visas audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis.	Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis.
C. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė interakcija.	C1.1. Minimaliai atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo ir teikiamos pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	C1.2. Iš dalies atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis.	C1.3.Atlieka didžiąją dalį sakytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo pašnekovo. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	C1.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.1. Minimaliai atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos, pateiktų pavyzdžių ir teikiamos pagalbos. Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	C2.2. Iš dalies atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis, iš dalies pasinaudojama pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).	C2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), tačiau ne visuomet tikslingai.	C2.4. Savarankiškai atlieka visas rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis bei kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.1. Minimaliai atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir teikiamos pagalbos.	C3.2. Iš dalies atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos	C3.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies	C3.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Gali suteikti pagalbą kitiems. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	Kalbos struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis.	priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Kalbos struktūras vartoja beveik visada taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	Kalbos struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis.
D. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija.	D1.1. Minimaliai žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių tekstų. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Reikia nuolatinės mokytojo pagalbos.	D1.2. Iš dalies žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažniausiai prireikia mokytojo pagalbos.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia didžiąją dalį reikalingos informacijos iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Atliekant užduotis pagalbos nereikia. Pagalbos prireikia tik atliekant sudėtingesnes užduotis.	D1.4. Žodžiu ar raštu perteikia visą reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Atliekant užduotis pagalbos nereikia.
D2. Grupės bendradarbiavi mo proceso mediacija.	D2.1. Labai ribotai dalyvauja nedidelės grupės darbe atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti bendradarbiauti ar vadovauti grupei iš mokytojo ir/ar grupės narių.	D2.2. Ribotai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos.	D2.3. Tinkamai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos prireikia minimaliai.	D2.4. Efektyviai bendradarbiauja nedidelėje mokinių grupelėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Apibendrina grupės darbą. Tai geba padaryti savarankiškai.

8.3. Pasiekimų lygių požymiai. 5–6 klasės. Kalbos mokėjimo lygis A2.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.1. Minimaliai supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.2. Iš dalies supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A1.3. Supranta didžiąją dalį sakytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog beveik visuomet naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.4. Supranta visą reikiamą sakytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.1. Minimaliai supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.2. Iš dalies supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai rodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A2.3. Supranta didžiąją dalį rašytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.4. Supranta visą reikiamą rašytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai ir per trumpesnį laiką atlieka pateiktas užduotis. Supratimo rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.1. Minimaliai supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais gali prireikti pagalbos. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A3.2. Iš dalies supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Pagalbos gali prireikti atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A3.3. Supranta didžiąją dalį audiovizualinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A3.4. Supranta visą reikiamą audiovizualinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
B. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.1. Minimaliai atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Dažnai prireikia pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai, kartais tai gali trukdyti suprasti, kas sakoma. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas ne visada tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	B1.2. Iš dalies atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	B1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	B1.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo žodžiu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.1. Minimaliai atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Dažnai prireikia pagalbos. Tik suteikus pagalbą tinkamai išdėsto tekstą lape. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai.	B2.2. Iš dalies atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Tekstą lape išdėsto iš dalies tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai	B2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja	B2.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo raštu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudojama žodynais ir žinynais.	taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis, taip pat kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais).
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	B3.1. Minimaliai atlieka audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Dažnai prireikia pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	B3.2. Iš dalies atlieka audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis.	B3.3. Atlieka didžiąją dalį audiovizualinio teksto kūrimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B3.4. Savarankiškai atlieka visas audiovizualinio teksto kūrimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis.
C. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė interakcija.	C1.1. Minimaliai atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo ir teikiamos pagalbos. Norint suprasti, kas sakoma, gali prireikti paprašyti pakartoti. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai. Tartis ir intonavimas nėra pakankamai geri, kad visuomet būtų aišku, ką norima pasakyti.	C1.2. Iš dalies atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė dažnai priklauso nuo pašnekovo. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas pakankamai geri, kad būtų aišku, ką norima pasakyti.	C1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo pašnekovo. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas pakankamai geri.	C1.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.1. Minimaliai atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos/pateiktų pavyzdžių ir teikiamos pagalbos. Tik pateikus	C2.2. Iš dalies atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio.	C2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo papildomos	C2.4. Savarankiškai atlieka visas rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Tekstą išdėsto laikydamiesi žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	pavyzdį tekstą išdėsto laikydamiesi žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos tradicijų. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	Tekstą išdėsto iš dalies laikydamiesi žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos tradicijų. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).	informacijos ir grįžtamojo ryšio. Tekstą išdėsto laikydamiesi žanro reikalavimų ir konkrečios kalbos tradicijų, nors gali pasitaikyti trūkumų. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), tačiau ne visuomet tikslingai.	tradicijų. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.1. Minimaliai atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir teikiamos pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	C3.2. Iš dalies atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis.	C3.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras beveik visuomet vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	C3.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Gali suteikti pagalbą kitiems. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Gali suteikti pagalbą kitiems. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis.
D. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija.	D1.1. Minimaliai žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių tekstų. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Nuolat reikia mokytojo pagalbos.	D1.2. Iš dalies žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažnai prireikia mokytojo pagalbos.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia didžiąją dalį reikalingos informacijos iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Pagalbos prireikia atliekant sudėtingesnes užduotis.	D1.4. Žodžiu ar raštu perteikia visą reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Atliekant užduotis pagalbos nereikia.
D2. Grupės bendradarbiavi mo proceso mediacija.	D2.1. Labai ribotai dalyvauja nedidelės grupės darbe atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti bendradarbiauti ar vadovauti grupei iš mokytojo ir/ar	D2.2. Ribotai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos.	D2.3. Tinkamai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos prireikia minimaliai.	D2.4. Efektyviai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Apibendrina grupės darbą. Tai geba padaryti savarankiškai.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	grupės narių.

8.4. Pasiekimų lygių požymiai. 7–8 klasės. Kalbos mokėjimo lygis B1.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.1. Minimaliai supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi minimaliai.	A1.2. Iš dalies supranta sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi iš dalies.	A1.3. Supranta didžiąją dalį sakytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.4. Supranta visą reikiamą sakytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.1. Minimaliai supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.2. Iš dalies supranta rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai rodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A2.3. Supranta didžiąją dalį rašytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.4. Supranta visą reikiamą rašytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai per trumpesnį negu nurodyta laiką atliekant užduotis gali suteikti pagalbą kitiems. Supratimo rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.1. Minimaliai supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A3.2. Iš dalies supranta audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A3.3. Supranta didžiąją dalį audiovizualinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A3.4. Supranta visą reikiamą audiovizualinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai per trumpesnį negu nurodyta laiką atliekant užduotis gali suteikti pagalbą kitiems. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
B. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.1. Minimaliai atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir	B1.2. Iš dalies atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir	B1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Žinomas	B1.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo žodžiu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Žinomas

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai, kartais tai gali trukdyti suprasti, kas sakoma. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Dėl tarties ir intonavimo gali būti ne visada aišku, ką norima pasakyti.	gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.1. Minimaliai atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto iš dalies tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	B2.2. Iš dalies atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai, nors gali pasitaikyti trūkumų. Žinomas leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudojama žodynais ir žinynais.	B2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis, pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B2.4. Savarankiškai atlieka visas produkavimo raštu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais).
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	B3.1. Minimaliai atlieka audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	B3.2. Iš dalies atlieka audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis gali prireikti pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis.	B3.3. Atlieka didžiąją dalį audiovizualinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B3.4. Savarankiškai atlieka visas audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis.
C. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė interakcija.	C1.1. Minimaliai atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo pašnekovo. Norint suprasti, kas sakoma, gali prireikti paprašyti pakartoti. Leksines ir gramatines struktūras	C1.2. Iš dalies atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Kartais prireikia pagalbos. Interakcijos sėkmė dažnai priklauso nuo pašnekovo. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės	C1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras beveik visuomet vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne	C1.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai. Tartis ir intonavimas nėra pakankamai geri, kad visuomet būtų aišku, ką norima pasakyti.	taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas pakankamai geri, kad būtų aišku, ką norima pasakyti.	visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas tinkami.	parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.1. Minimaliai atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos/pateiktų pavyzdžių ir teikiamos pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	C2.2. Iš dalies atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).	C2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), tačiau ne visuomet tikslingai.	C2.4. Savarankiškai atlieka visas rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.1. Minimaliai atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso papildomos informacijos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	C3.2. Iš dalies atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis.	C3.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis reikia pagalbos. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	C3.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Gali suteikti pagalbą kitiems. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis.
D. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija.	D1.1. Minimaliai žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių tekstų. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Nuolat reikia mokytojo	D1.2. Iš dalies žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažnai prireikia mokytojo pagalbos.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia didžiąją dalį reikalingos informacijos iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Pagalbos prireikia atliekant sudėtingesnes užduotis.	D1.4. Žodžiu ar raštu perteikia visą reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Atliekant užduotis pagalbos nereikia.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	pagalbos.
D2. Grupės bendradarbiavi mo proceso mediacija.	D2.1. Labai ribotai dalyvauja nedidelės grupės darbe atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti bendradarbiauti ar vadovauti grupei iš mokytojo ir/ar grupės narių.	D2.2. Ribotai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos.	D2.3. Tinkamai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos prireikia minimaliai.	D2.4. Efektyviai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Tai gali padaryti savarankiškai.

8.5. Pasiekimų lygių požymiai. 9–10 klasės. Kalbos mokėjimo lygis B1+.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
A. RECEPCIJA / SUPRATIMAS
A1. Sakytinio teksto supratimas.	A1.1. Minimaliai supranta autentiškus (išskyrus grožinius) sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi minimaliai.	A1.2. Iš dalies supranta autentiškus (išskyrus grožinius) sakytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijomis naudojamasi iš dalies.	A1.3. Supranta didžiąją dalį autentiškų (išskyrus grožinius) sakytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A1.4. Supranta visą reikiamą autentiškų (išskyrus grožinius) sakytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A2. Rašytinio teksto supratimas.	A2.1. Minimaliai supranta autentiškuas (išskyrus grožinius) rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.2. Iš dalies supranta autentiškus (išskyrus grožinius) rašytinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai rodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	A2.3. Supranta didžiąją dalį autentiškų (išskyrus grožinių) rašytinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.	A2.4. Supranta visą reikiamą autentiškų (išskyrus grožinių) rašytinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai per trumpesnį negu nurodyta laiką atliekant užduotis gali suteikti pagalbą kitiems. Supratimo rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
A3. Audiovizualinio teksto supratimas.	A3.1. Minimaliai supranta autentiškus audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi supratimo	A3.2. Iš dalies supranta autentiškus audiovizualinius tekstus pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog naudojamasi supratimo strategijomis, tačiau ne visuomet	A3.3. Supranta didžiąją dalį autentiškų audiovizualinių tekstų informacijos pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Rezultatai parodo, jog dažniausiai tikslingai naudojamasi	A3.4. Supranta visą reikiamą autentiškų audiovizualinių tekstų informaciją pagal programos reikalavimus. Savarankiškai per trumpesnį negu nurodyta laiką atliekant užduotis gali suteikti

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	strategijomis.	tikslingai.	supratimo strategijomis.	pagalbą kitiems. Rezultatai parodo, jog visuomet tikslingai naudojamasi supratimo strategijomis.
B. PRODUKAVIMAS / RAIŠKA
B1. Sakytinio teksto produkavimas.	B1.1. Minimaliai atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai, kartais tai gali trukdyti suprasti, kas sakoma. Neutralų registrą vartoja dažniausiai tinkamai. Rezultatai parodo, jog dažnai netikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Dėl tarties ir intonavimo gali būti ne visada aišku, ką norima pasakyti.	B1.2. Iš dalies atlieka sakytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Neutralų registrą vartoja dažniausiai tinkamai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	B1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Neutralų registrą vartoja tinkamai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.	B1.4. Atlieka visas produkavimo žodžiu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Neutralų registrą vartoja tinkamai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami suprasti, ką norima pasakyti.
B2. Rašytinio teksto produkavimas.	B2.1. Minimaliai atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto iš dalies tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Neutralų registrą vartoja dažniausiai tinkamai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	B2.2. Iš dalies atlieka rašytinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai, nors gali pasitaikyti trūkumų. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Neutralų registrą vartoja dažniausiai tinkamai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis, iš dalies pasinaudojama žodynais ir žinynais.	B2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Neutralų registrą vartoja tinkamai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis, pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B2.4. Atlieka visas produkavimo raštu užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Tekstą lape išdėsto tinkamai. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Neutralų registrą vartoja tinkamai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis ir pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais, kitais ištekliais).
B3. Audiovizualinio teksto kūrimas.	B3.1. Minimaliai atlieka audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi labai ribotai.	B3.2. Iš dalies atlieka audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis raiškos strategijomis.	B3.3. Atlieka didžiąją dalį audiovizualinio teksto produkavimo užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog raiškos strategijomis naudojamasi, tačiau ne visuomet tikslingai.	B3.4. Atlieka visas audiovizualinio teksto produkavimo užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi raiškos strategijomis.

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
C. INTERAKCIJA / SĄVEIKA
C1. Sakytinė interakcija.	C1.1. Minimaliai atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė dažnao priklauso nuo pašnekovo. Norint suprasti, kas sakoma, gali prireikti paprašyti pakartoti. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis naudojamasi labai ribotai. Tartis ir intonavimas nėra pakankamai geri, kad visuomet būtų aišku, ką norima pasakyti.	C1.2. Iš dalies atlieka sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė gali priklausyti nuo pašnekovo. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas pakankamai geri, kad būtų aišku, ką norima pasakyti.	C1.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Atliekant sudėtingesnes užduotis sėkmė gali priklausyti nuo pašnekovo. Leksines ir gramatines struktūras beveik visuomet vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai. Tartis ir intonavimas tinkami.	C1.4. Atlieka visas sakytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai inicijuoja pokalbį ir pasiekia tikslą kartu padėdamas pašnekovui. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis. Tartis ir intonavimas tinkami.
C2. Rašytinė interakcija.	C2.1. Minimaliai atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso papildomos informacijos/pateiktų pavyzdžių ir teikiamos pagalbos. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais) naudojamasi labai ribotai.	C2.2. Iš dalies atlieka rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi kai kuriomis interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).	C2.3. Atlieka didžiąją dalį rašytinės interakcijos užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais), tačiau ne visuomet tikslingai.	C2.4. Savarankiškai atlieka visas rašytinės interakcijos užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi interakcijos strategijomis ir kitomis pagalbos priemonėmis (žodynais, žinynais).
C3. Sakytinė ir rašytinė interakcija virtualioje erdvėje.	C3.1. Minimaliai atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė dažnai priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš dalies taisyklingai. Rezultatai parodo, jog interakcijos	C3.2. Iš dalies atlieka sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė priklauso nuo papildomos informacijos ir grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras vartoja iš esmės taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi	C3.3. Atlieka didžiąją dalį sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduočių pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Interakcijos sėkmė iš dalies priklauso nuo grįžtamojo ryšio. Leksines ir gramatines struktūras beveik visada vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog naudojamasi interakcijos	C3.4. Savarankiškai atlieka visas sakytinės ir rašytinės interakcijos virtualioje erdvėje užduotis pagal programos reikalavimus nurodytomis sąlygomis. Gali suteikti pagalbą kitiems. Sėkmingai pasiekia komunikacinį tikslą. Leksines ir gramatines struktūras vartoja taisyklingai. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudojamasi

	Pasiekimų lygiai
Pasiekimas	Slenkstinis (I)	Patenkinamas (II)	Pagrindinis (III)	Aukštesnysis (IV)
	strategijomis naudojamasi labai ribotai.	kai kuriomis interakcijos strategijomis.	strategijomis, tačiau ne visuomet tikslingai.	interakcijos strategijomis.
D. MEDIACIJA / TARPININKAVIMAS
D1. Teksto mediacija.	D1.1. Minimaliai žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių tekstų. Savarankiškai pasako ar parašo tik atsitiktinę informaciją. Nuolat reikia mokytojo pagalbos.	D1.2. Iš dalies žodžiu ar raštu perteikia reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Tik dalis informacijos yra teisinga. Dažnai prireikia mokytojo pagalbos.	D1.3. Žodžiu ar raštu perteikia didžiąją dalį reikalingos informacijos iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Pagalbos prireikia atliekant sudėtingesnes užduotis.	D1.4. Žodžiu ar raštu perteikia visą reikalingą informaciją iš programos reikalavimus atitinkančių įvairių tekstų. Atliekant užduotis pagalbos nereikia.
D2. Grupės bendradarbiavi mo proceso mediacija.	D2.1. Labai ribotai dalyvauja nedidelės grupės darbe atliekant komandinę užduotį. Rodo pastangas išmokti bendradarbiauti ar vadovauti grupei iš mokytojo ir/ar grupės narių.	D2.2. Ribotai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Reikia nuolatinės mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos.	D2.3. Tinkamai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Mokytojo ir/ar grupės narių pagalbos prireikia minimaliai.	D2.4. Efektyviai bendradarbiauja nedidelėje grupėje ar jai vadovauja atliekant komandinę užduotį. Tai gali padaryti savarankiškai.

8.6. Pasiekimų lygių požymiai. 11–12 / III–IV gimnazijos klasė. Kalbos mokėjimo lygis B2+. (bus papildyta)