DISKRIMINACIJA DARBE. Europos S junga turi daug patirties kovodama su diskriminacija darbe. Dabartiniai ES jstatymai draudžia dviejц formц diskriminacij : diskriminacij dėl lyties ir dėl ES pilietybės. Kalbant apie diskriminacij" dėl lyties, EB sutarties 141 straipsnis reikalauja, "kad būtц taikomas principas "už vienod ar vienodos vertės darb vienos ir kitos lyties darbuotojams mokėti vienod užmokestj". Be to, 1976 metais priimta lygiц galimybiц direktyva numato, kad "darbe negali būti jokios diskriminacijos lyties pagrindu".7 Po 1996 metais Teisingumo teismo priimto sprendimo, šios taisyklės buvo pradėtos taikyti ir transseksualц diskriminacijai.8 ES jstatymai taip pat draudžia kitц ES piliečiy diskriminacij . EB sutarties 39 straipsnyje sakoma, kad yra "panaikinama bet kuri valstybiц nariц darbuotojц diskriminacija pilietybės pagrindu užimtumo, darbo užmokesčio ir kitц darbo s lygц atžvilgiu." Praktinė šiц jstatymц nauda yra tokia, kad jie leidžia asmenims, manantiems, jog yra patyrę neteisėt diskriminacij , kreiptis j teismus ir prisiteisti kompensacijas. Teisingumo Teismas nustatė, jog šios dvi nuostatos dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir dėl diskriminacijos ES pilietybės pagrindu galioja tiesiogiai,9 todėl individualūs asmenys gali priversti savo šalies vyriausybę jgyvendinti diskriminacij draudžiančius reikalavimus, jei jie nebuvo jtraukti j tos šalies jstatymus, arba buvo jtraukti neteisingai. Todėl ES diskriminacij draudžiantis jstatymas yra galingas ginklas, kuriuo remdamiesi asmenys gali reikalauti, kad būtц pakeistos jц šaliц nacionalinės teisės diskriminacinės ar netobulos nuostatos. 13 straipsnis suteikė nuostabi galimybę šiuos jstatymus pritaikyti kovai su žymiai jvairesnėmis diskriminacijos formomis, tarp jц ir su diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu. 8 C-13/94, P. v. S. and Cornwall County Council [1996] ECR I-2143.
