Common use of Kalbinių gebėjimų ugdymas Clause in Contracts

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). 4.1. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai laiko iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas. 4.2. 9–10 klasė Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę. Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos: Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga.Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis. Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei.Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus. Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėtejuos spręsti? Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas a) Mokytojas tekstui paruošiaklausimus, nuosekliai visam tekstui. Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus. Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas. b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą. Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą. Sudaromas atsakymų medis. c)Mokiniai namuose perskaito temą. Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną.Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos. Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos.Vertina vieni kitų atsakymus,sąvokų, dėsnių tikslumas. Raktiniai -prasminiai žodžiai. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas. Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą. RefleksijaAr lengva suprasti temą ir rastireikšminius žodžius?Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti? Rask panašumus ir skirtumus Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos. Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai. Pavadinimas Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai) Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis. Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu. Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu. 9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Atliekant praktinį darbą, reikėtų vadovautis darbo aprašymu ir metodiniais nurodymais, griežtai laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) kalbos gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikųužsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). 4.1SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir taiSvarbu suprasti, kad mes mokomės kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turi suprasti pateiktą tekstą, aiškiai formuluoti mintis, taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos per visų dalykų pamokaspažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, ir ne tik per pamokasstebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, jau nieko nestebinapastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierąmanierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai Tai tikrai nebus labai imlu laikuineatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, naujomis sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų pateikimo matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir vaizdavimo būdaisįrenginiais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam skirti papildomai laiko tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš 30 procanksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. laikoSunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Gamtos mokslų kabinete dažniausiai yra stendas, skirstomo mokytojo nuožiūrakuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“. Planuojant Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai rašomi su klaida arba kirčiuojami neteisingai, paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja įvairias sąvokas, sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: ampèras, ampermètras, atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, hipotèzė, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, mẽdžiaga, menzūrà, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras. Šis žodžių sąrašas nėra baigtinis, juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamas konkrečioje klasėje temas ir nuolat atnaujinti. Kadangi mokomasi fizikinių dydžių matavimo vienetų ir dažnai vartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, kurių pavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, pvz., kilometras, decimetras, centimetras, milimetras, miligramas reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad visada kirčiuojama matavimo vieneto sudurtinio pavadinimo antroji dalis. Galima pasiūlyti mokiniams pasinaudoti kirčiavimo internete programėle xxxx://xxxxxx.xxxx/#/xxx, arba VDU svetainėmis: xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxx.xxx?xx=0&xx=0_0 xxxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx/. Gamtos mokslų pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje. Mokytis gamtamokslinės kalbos padeda paveikslai, schemos ir kt. vaizdinės priemonės. Svarbiausia sudaryti mokiniams galimybę nuolat plėtoti savo gebėjimus, kad aptariamas kontekstas neprarastų prasmės. Kadangi siekiame aktyvaus mokinių įsitraukimo, planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad mokinių skatinimas bendrauti su kitais, raginimas išsakyti mintis, garsiai perskaityti užduoties įvestį ir / arba klausimą padeda labiau sukoncentruoti dėmesį į taisituacijos esmę, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų raktinių žodžių / frazių pastebėjimą. Tokia patirtis veiksmingai padeda tobulinti mokinių dalyko ir medžiagų pavadinimuskalbos gebėjimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių sudaromos sąlygos tapti aktyviais ugdymo(si) dalyviais ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalbojepamažu tapti savarankiškais. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas jos kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų gražios prasmingos kalbos. Nuoseklus Šios nuostatos svarbą patvirtina ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principųNacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrįkurio ataskaitoje skaitome: „Aukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinękurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas. 4.2. 9–10 klasė Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę. Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos: Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga.Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis. Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei.Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus. Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėtejuos spręsti? Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas a) Mokytojas tekstui paruošiaklausimus, nuosekliai visam tekstui. Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus. Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas. b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą. Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą. Sudaromas atsakymų medis. c)Mokiniai namuose perskaito temą. Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną.Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos. Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos.Vertina vieni kitų atsakymus,sąvokų, dėsnių tikslumas. Raktiniai -prasminiai žodžiai. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas. Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą. RefleksijaAr lengva suprasti temą ir rastireikšminius žodžius?Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti? Rask panašumus ir skirtumus Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos. Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai. Pavadinimas Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai) Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis. Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu. Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu. 9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė minčių dėstymo aiškumą ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai atlikimą laiku“ Kalbinės raiškos sritys ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Atliekant praktinį darbą, reikėtų vadovautis darbo aprašymu ir metodiniais nurodymais, griežtai laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko integruotos kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.ugdymo metodai

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje pateikiamos rekomendacijosPer muzikos pamokas mokiniai turtina savo kalbą ir muzikos sąvokų žodyną, kaip pratinasi sklandžiai reikšti savo mintis, apibūdindami ir apibūdindami klausomus/atliekamus muzikos kūrinius, išsakydami savo kūrybinius sumanymus, vertindami savo ir kitų atlikimą. Mokinių kalbiniai gebėjimai muzikos pamokose yra ugdomi nuolatos, o muzikinių sąvokų žodynas plėtojamas visuose klasių koncentruose. Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais mokiniai aktualizuoja dar ikimokyklino ir priešmokyklinio amžiaus laikotarpiu sužinotas ir vartotas sąvokas, jas praturtina naujomis, taip suformuodami bazinį muzikinių dalykinių sąvokų žodyną. Kad šis žodynas būtų aktyvus, su savokomis reikia ne vien susipažinti, bet būtina jas nuolat vartoti tinkamuose kontekstuose. Nuolat vartojama sąvoka mokiniui tampa įprasta, nekelianti kognityvinės įtampos. Naujai pristatomas sąvokas būtina išaiškinti, tačiau nedera jų vengti arba specialiai keisti buitine kalba. Muzikinių dalykinių sąvokų vartosenos praktikoje šias sąvokas galima aiškinti vienas kitomis. Taip susiklosto aiški dalykinių sąvokų sistema, tampa geriau suprantami jų tarpusavio ryšiai. Muzika veiksmingai padeda mokytis svetimųjų kalbų. Dainų dainavimas originalo kalbomis yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių itin greitai išmokti eiliuotus kitų kalbų tekstus. Drauge su melodija mokiniai ypač lengvai išmoksta tų kalbų leksiką ir fonetiką. Tai veiksminga ne tik pradinėse, bet ir vyresnėse klasėse. Mokytojų praktinė patirtirtis liudija, kad per visų dalykų vienus mokslo metus mokiniai gali išmokti neilgos apimties dainų maždaug 10-čia skirtingų svetimųjų (kai kada mokiniams visai nepažįstamų) kalbų. Viena svarbiausių sąlygų mokinių kalbiniams gebėjimams per muzikos pamokas ugdyti lietuvių – tai raiški, turtinga, taisyklinga paties mokytojo kalba, jo kalbos kultūra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dalykinis žodynas. Mokytojas kalbos kultūros požiūriu mokiniams turėtų būti sektinas pavyzdys: kalbėti aiškiai, su tikslia artikuliacija ir raiškia intonacija. Vengtinos kai kurios dažnokai pasitaikančios kalbos klaidos, susijusios su netaisyklingai vartojamu vietininko linksniu: (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbosa) gebėjimusneteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio tonacijai nusakyti (pvz: „kūrinys sukurtas/skamba C dur tonacijoje“; t. b. „kūrinys yra C dur tonacijos [kilm.]“ arba „... yra sukurtas (skamba) C dur tonacija“); (b) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio metrui nusakyti (pvz.: „menuetas sukurtas 3/4 metre“; turi būti: „menuetas yra 3/4 metro“). Taip pat rekomendacijosBūtina parbėžti, kaip mokyti dalyko vaikuskad pati muzika yra neverbalinė komunikavimo priemonė, generuojanti savitas muzikines (dažnai abstrakčias) reikšmes, kurių lietuvių kalbos gebėjimai įprasta žodine kalba perteikti nėra pakankami įmanoma. Tai ypač akivaizdu klausantis instrumentinės muzikos kūrinių, juos kuriant ar atliekant. Todėl verbalinis (grįžusių iš užsienio vaikųžodinis) bendravimas muzikos pamokoje nelaikytinas vienintele ar svarbiausia komunikavimo forma: pati muzika suteikia galimybę bendrauti ir neverbaliniu būdu. Vis dėlto įprasta žodinė kalba yra aptariant ir apibūdinant ir nagrinėjant muzikos kūrinius, migrantųreiškinius ir muzikos socialinius, tautinių mažumųistorinius, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEKkultūrinius kontekstus. Tačiau greta žodinės kalbos, muzikos pamokoje vertėtų pasitelkti ir kitus komunikavimo būdus (pvz.; judesiu parodyti frazių struktūra, atskleisti muzikos judėjimo pobūdį; veido mimika perteikti nuotaikų, dinamikos kaitą; grafine schema pavaizduoti kūrinio formą, linija ar kreive parodyti melodijos judėjim kryptį ir pan.). Raiškus judesys ir tikslingai vaizdinės priemonės gali reikšmongai papildyti žodinio komunikavimo priemonių arsenalą, mokantis perteikti muzikos pobūdį, jos struktūrą, formą, apibūdinant muzikos kūrinius. 4.1. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalisDalykinių sąvokų vartojimas. 9–10 klasės ir I II gimnazijos klasės. Ir taiŠiame koncentre tikslinga įvairias muzikines sąvokas (ypač susijusias su kūrinio žanru, kad mes mokomės kalbos per visų stiliumi) mokytis vartoti platesniuose istoriniuose, socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, šių sąvokų taikymą siejant su istorijos, geografijos, literatūros kontekstais, dailės, kitų meno dalykų pamokasir kitų sričių žiniomis. Diskutuodami, analizuodami, argumentuodami, pristatydami muzikos kūrinius, kūrėjus ir ne tik per pamokasatlikėjus, jau nieko nestebina. Mokiniai perima mokiniai pasitelkia ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierąpritaiko platesnį žodyną, atskiras frazeslavina viešojo kalbėjimo įgūdžius, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimuipagrindinėms istorinių stilistinių muzikos epochų bei su jais susijusiomis sąvokomis. Pravartu aptarti ir nagrinėti Antikos, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai laiko iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą viduramžių (grupių darbai, diskusijos, debataigrigališkasis choras), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, modernizmo muziką, aptarti šioms epochoms būdingų žanrų pavadinimus ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždaviniussąvokas, susipažinti su atradimų istorijaXX a. muzikinės kūrybos kryptimis ir stilistinėmis tendencijomis, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžiuskomponavimo technikomis (impresionizmas, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbuekspresionizmas, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimaskonkrečioji muzika, tinkamas kalbos vartojimasfovizmas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principųneofolklorizmas, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrįminimalizmas, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinędodekafonija, grafinę ir kt.serializmas, aleatorika, sonorsitika, puantilizmas), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas. 4.2. 9–10 klasė KalbaNuotolinio ugdymo galimybės muzikos pamokoje, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo ugdant kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę. Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos: Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšmingagebėjimus.Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis. Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei.Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus. Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėtejuos spręsti? Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas a) Mokytojas tekstui paruošiaklausimus, nuosekliai visam tekstui. Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus. Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas. b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą. Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą. Sudaromas atsakymų medis. c)Mokiniai namuose perskaito temą. Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną.Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos. Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos.Vertina vieni kitų atsakymus,sąvokų, dėsnių tikslumas. Raktiniai -prasminiai žodžiai. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas. Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą. RefleksijaAr lengva suprasti temą ir rastireikšminius žodžius?Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti? Rask panašumus ir skirtumus Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos. Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai. Pavadinimas Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai) Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis. Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu. Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu. 9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Atliekant praktinį darbą, reikėtų vadovautis darbo aprašymu ir metodiniais nurodymais, griežtai laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). 4.1. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai laiko iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.klasė 4.2. 9–10 klasė Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (VaišnienėXxxxxxxxx, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę. Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos: Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiama tema. Mokinys Xxxxxxxx poromis nagrinėja vienas Kaip sekėsi bendraujant individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga.Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis. Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, tarpusavyje? kas jo manymu nereikšminga. argumentuoja savo pasirinkimą. Ar iškilo sunkumų, kaip bandėte juos spręsti? Papildo savo žodžiais, sakiniaisarba iliustracijomis. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato irpristato kitai grupei.Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus. Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėtejuos spręsti? Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas a) Mokytojas tekstui paruošiaklausimus, nuosekliai visam tekstui. Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus. Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas. b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą. Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą. Sudaromas atsakymų medis. c)Mokiniai namuose perskaito temą. Dirbdami poromis diskutuoja, ,sudaro klausimyną.Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos. Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos.Vertina vieni kitų atsakymus,, sąvokų, dėsnių tikslumas. Raktiniai -prasminiai žodžiai. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas. Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą. RefleksijaAr lengva suprasti temą ir rastireikšminius rasti reikšminius žodžius?Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti? Rask panašumus ir skirtumus Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos. Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Vertinamas pažymiu tikslumas, ,konkretumas, teisingi atsakymai. Pavadinimas Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiamas teksto pavadinimas(- Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Vertinamas kiekvienas atsakymas ai) Sudaro lentelę surašydami Skaito tekstą individualiai, ieško balais, sudaroma vertinimo lentelė, klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis. Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, balai paverčiami pažymiu. atsakymus skaitydami tekstą. palygina su originaliu tekstu. Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiumokytojas paruošia užduotis. 9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Atliekant praktinį darbą, reikėtų vadovautis darbo aprašymu ir metodiniais nurodymais, griežtai laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.įžvelgia

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) kalbos gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikųužsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). 4.1SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir taiSvarbu suprasti, kad mes mokomės kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turi suprasti pateiktą tekstą, aiškiai formuluoti mintis, taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos per visų dalykų pamokaspažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, ir ne tik per pamokasstebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, jau nieko nestebinapastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierąmanierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai Tai tikrai nebus labai imlu laikuineatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, naujomis sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų pateikimo matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir vaizdavimo būdaisįrenginiais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam skirti papildomai laiko tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš 30 procanksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. laikoSunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Gamtos mokslų kabinete dažniausiai yra stendas, skirstomo mokytojo nuožiūrakuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“. Planuojant Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai rašomi su klaida arba kirčiuojami neteisingai, paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja įvairias sąvokas, sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: ampèras, ampermètras, atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, hipotèzė, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, mẽdžiaga, menzūrà, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras. Šis žodžių sąrašas nėra baigtinis, juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamas konkrečioje klasėje temas ir nuolat atnaujinti. Kadangi mokomasi fizikinių dydžių matavimo vienetų ir dažnai vartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, kurių pavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, pvz., kilometras, decimetras, centimetras, milimetras, miligramas reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad visada kirčiuojama matavimo vieneto sudurtinio pavadinimo antroji dalis. Galima pasiūlyti mokiniams pasinaudoti kirčiavimo internete programėle xxxx://xxxxxx.xxxx/#/xxx, arba VDU svetainėmis xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxx.xxx?xx=0&xx=0_0 ir xxxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx- priemones/kirciuoklis/. Gamtos mokslų pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje. Mokytis gamtamokslinės kalbos padeda paveikslai, schemos ir kt. vaizdinės priemonės. Svarbiausia sudaryti mokiniams galimybę nuolat plėtoti savo gebėjimus, kad aptariamas kontekstas neprarastų prasmės. Kadangi siekiame aktyvaus mokinių įsitraukimo, planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad mokinių skatinimas bendrauti su kitais, raginimas išsakyti mintis, garsiai perskaityti užduoties įvestį ir / arba klausimą padeda labiau sukoncentruoti dėmesį į taisituacijos esmę, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų raktinių žodžių / frazių pastebėjimą. Tokia patirtis veiksmingai padeda tobulinti mokinių dalyko ir medžiagų pavadinimuskalbos gebėjimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių sudaromos sąlygos tapti aktyviais ugdymo(si) dalyviais ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalbojepamažu tapti savarankiškais. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas jos kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų gražios prasmingos kalbos. Nuoseklus Šios nuostatos svarbą patvirtina ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principųNacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrįkurio ataskaitoje skaitome: „Aukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinękurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas. 4.2. 9–10 klasė Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę. Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos: Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga.Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis. Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei.Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus. Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėtejuos spręsti? Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas a) Mokytojas tekstui paruošiaklausimus, nuosekliai visam tekstui. Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus. Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas. b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą. Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą. Sudaromas atsakymų medis. c)Mokiniai namuose perskaito temą. Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną.Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos. Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos.Vertina vieni kitų atsakymus,sąvokų, dėsnių tikslumas. Raktiniai -prasminiai žodžiai. Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas. Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą. RefleksijaAr lengva suprasti temą ir rastireikšminius žodžius?Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti? Rask panašumus ir skirtumus Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos. Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai. Pavadinimas Pasiruošimas Veikla pamokoje Vertinimas Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai) Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis. Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu. Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu. 9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė minčių dėstymo aiškumą ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai atlikimą laiku“ Kalbinės raiškos sritys ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Atliekant praktinį darbą, reikėtų vadovautis darbo aprašymu ir metodiniais nurodymais, griežtai laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros. Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko integruotos kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.ugdymo metodai