Common use of Kalbinių gebėjimų ugdymas Clause in Contracts

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Per muzikos pamokas mokiniai turtina savo kalbą ir muzikos sąvokų žodyną, pratinasi sklandžiai reikšti savo mintis, apibūdindami ir apibūdindami klausomus/atliekamus muzikos kūrinius, išsakydami savo kūrybinius sumanymus, vertindami savo ir kitų atlikimą. Mokinių kalbiniai gebėjimai muzikos pamokose yra ugdomi nuolatos, o muzikinių sąvokų žodynas plėtojamas visuose klasių koncentruose. Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais mokiniai aktualizuoja dar ikimokyklino ir priešmokyklinio amžiaus laikotarpiu sužinotas ir vartotas sąvokas, jas praturtina naujomis, taip suformuodami bazinį muzikinių dalykinių sąvokų žodyną. Kad šis žodynas būtų aktyvus, su savokomis reikia ne vien susipažinti, bet būtina jas nuolat vartoti tinkamuose kontekstuose. Nuolat vartojama sąvoka mokiniui tampa įprasta, nekelianti kognityvinės įtampos. Naujai pristatomas sąvokas būtina išaiškinti, tačiau nedera jų vengti arba specialiai keisti buitine kalba. Muzikinių dalykinių sąvokų vartosenos praktikoje šias sąvokas galima aiškinti vienas kitomis. Taip susiklosto aiški dalykinių sąvokų sistema, tampa geriau suprantami jų tarpusavio ryšiai. Muzika veiksmingai padeda mokytis svetimųjų kalbų. Dainų dainavimas originalo kalbomis yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių itin greitai išmokti eiliuotus kitų kalbų tekstus. Drauge su melodija mokiniai ypač lengvai išmoksta tų kalbų leksiką ir fonetiką. Tai veiksminga ne tik pradinėse, bet ir vyresnėse klasėse. Mokytojų praktinė patirtirtis liudija, kad per vienus mokslo metus mokiniai gali išmokti neilgos apimties dainų maždaug 10-čia skirtingų svetimųjų (kai kada mokiniams visai nepažįstamų) kalbų. Viena svarbiausių sąlygų mokinių kalbiniams gebėjimams per muzikos pamokas ugdyti – tai raiški, turtinga, taisyklinga paties mokytojo kalba, jo kalbos kultūra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dalykinis žodynas. Mokytojas kalbos kultūros požiūriu mokiniams turėtų būti sektinas pavyzdys: kalbėti aiškiai, su tikslia artikuliacija ir raiškia intonacija. Vengtinos kai kurios dažnokai pasitaikančios kalbos klaidos, susijusios su netaisyklingai vartojamu vietininko linksniu: (a) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio tonacijai nusakyti (pvz: „kūrinys sukurtas/skamba C dur tonacijoje“; t. b. „kūrinys yra C dur tonacijos [kilm.]“ arba „... yra sukurtas (skamba) C dur tonacija“); (b) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio metrui nusakyti (pvz.: „menuetas sukurtas 3/4 metre“; turi būti: „menuetas yra 3/4 metro“). Būtina parbėžti, kad pati muzika yra neverbalinė komunikavimo priemonė, generuojanti savitas muzikines (dažnai abstrakčias) reikšmes, kurių įprasta žodine kalba perteikti nėra įmanoma. Tai ypač akivaizdu klausantis instrumentinės muzikos kūrinių, juos kuriant ar atliekant. Todėl verbalinis (žodinis) bendravimas muzikos pamokoje nelaikytinas vienintele ar svarbiausia komunikavimo forma: pati muzika suteikia galimybę bendrauti ir neverbaliniu būdu. Vis dėlto įprasta žodinė kalba yra aptariant ir apibūdinant ir nagrinėjant muzikos kūrinius, reiškinius ir muzikos socialinius, istorinius, kultūrinius kontekstus. Tačiau greta žodinės kalbos, muzikos pamokoje vertėtų pasitelkti ir kitus komunikavimo būdus (pvz.; judesiu parodyti frazių struktūra, atskleisti muzikos judėjimo pobūdį; veido mimika perteikti nuotaikų, dinamikos kaitą; grafine schema pavaizduoti kūrinio formą, linija ar kreive parodyti melodijos judėjim kryptį ir pan.). Raiškus judesys ir tikslingai vaizdinės priemonės gali reikšmongai papildyti žodinio komunikavimo priemonių arsenalą, mokantis perteikti muzikos pobūdį, jos struktūrą, formą, apibūdinant muzikos kūrinius. 7-8 klasės. Septintoje ir aštuntoje klasėse, atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio psichologinės raidos ypatumus, mokinių poreikį ieškoti savosios muzikinės tapatybės, ypač rekomenduojama mokinius susipažinti su įvairių populiariosios muzikos žanrų, stilių bei subkultūrų muzikai būdingomis sąvokomis (įskaitant ir plačiai vartojamą slengą). Papildomai dėmesio vertėtų skirti korektiškam sąvokų vartojimui, mokantis atsikrti noriminę ir nenorminę kalbą (slengą), lietuviškos ir tarptautinės kilmės sąvokas (pvz., gaida, nata, melodija, harmonija, džiazas ir kt.), įprastus muzikos terminus ir subkultūrų muzikai būdingą žargoną. Šiame koncentre tikslinga susipažinti ir mokytis vartoti su įvairiais populiariosios muzikos žanrais ir stiliais susijusias technines sąvokas: kvadaras (pasikartojanti simetriška 4-ių, 8-ių, 16-os ar 32-jų taktų struktūra); septakordas, nonakordas (akoradai, tarp kurių kraštinių gaidų yra septimos ar nonos intervalai). Bliuzas, džiazas, svingas, regis (reggae), soulas (soul), fankas (funk), hiphopas (hip-hop), grūvas (groove), ofbytas (off-beat). „Repas“ ir „repuoti“ (angl. rep – lengvas smūgis) – ritmingas dainos žodžių sanadvimas; skanduoti ritmingai, tačiau be melodijos. „Rifas“ (riff) – pasikartojanti ritmo figūra, būdinga roko, fanko, metalo muzikai, ypač gitaros, bosinės gitaros ar pučiamųjų partijoms.

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Per muzikos Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos gebėjimus, kaip mokyti dalyko grįžusių iš užsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami. Svarbu suprasti, kad kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turtina savo kalbą ir muzikos sąvokų žodynąturi suprasti pateiktą tekstą, pratinasi sklandžiai reikšti savo aiškiai formuluoti mintis, apibūdindami taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos pažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, stebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, pastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines. Mokiniai perima ir apibūdindami klausomus/atliekamus muzikos kūriniusnaudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, išsakydami savo kūrybinius sumanymusatskiras frazes, vertindami savo žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir kitų atlikimąanalizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Tai tikrai neatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis sąvokomis, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir įrenginiais. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių kalbiniai gebėjimai muzikos pamokose rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš anksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Gamtos mokslų kabinete dažniausiai yra ugdomi nuolatosstendas, o muzikinių sąvokų žodynas plėtojamas visuose klasių koncentruosekuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“. Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais mokiniai aktualizuoja dar ikimokyklino ir priešmokyklinio amžiaus laikotarpiu sužinotas ir vartotas Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai rašomi su klaida arba kirčiuojami neteisingai, paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja įvairias sąvokas, jas praturtina naujomissudurtinius ir tarptautinius žodžius, taip suformuodami bazinį muzikinių dalykinių sąvokų žodyną. Kad šis žodynas būtų aktyvus, su savokomis reikia ne vien susipažinti, bet būtina jas nuolat vartoti tinkamuose kontekstuose. Nuolat vartojama sąvoka mokiniui tampa įprasta, nekelianti kognityvinės įtampos. Naujai pristatomas sąvokas būtina išaiškinti, tačiau nedera jų vengti arba specialiai keisti buitine kalba. Muzikinių dalykinių sąvokų vartosenos praktikoje šias sąvokas galima aiškinti vienas kitomis. Taip susiklosto aiški dalykinių sąvokų sistema, tampa geriau suprantami jų tarpusavio ryšiai. Muzika veiksmingai padeda mokytis svetimųjų kalbų. Dainų dainavimas originalo kalbomis yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių itin greitai išmokti eiliuotus kitų kalbų tekstus. Drauge su melodija mokiniai ypač lengvai išmoksta tų kalbų leksiką ir fonetiką. Tai veiksminga ne tik pradinėse, bet ir vyresnėse klasėse. Mokytojų praktinė patirtirtis liudija, kad per vienus mokslo metus mokiniai gali išmokti neilgos apimties dainų maždaug 10-čia skirtingų svetimųjų (kai kada mokiniams visai nepažįstamų) kalbų. Viena svarbiausių sąlygų mokinių kalbiniams gebėjimams per muzikos pamokas ugdyti – tai raiški, turtinga, taisyklinga paties mokytojo kalba, jo kalbos kultūra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dalykinis žodynas. Mokytojas kalbos kultūros požiūriu mokiniams turėtų būti sektinas pavyzdys: kalbėti aiškiai, su tikslia artikuliacija ir raiškia intonacija. Vengtinos kai kurios dažnokai pasitaikančios kalbos klaidos, susijusios su netaisyklingai vartojamu vietininko linksniu: (a) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio tonacijai nusakyti (pvz: „kūrinys sukurtas/skamba C dur tonacijoje“; t. b. „kūrinys yra C dur tonacijos [kilm.]“ arba „... yra sukurtas (skamba) C dur tonacija“); (b) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio metrui nusakyti (pvz.: „menuetas sukurtas 3/4 metre“; turi todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: „menuetas yra 3/4 metro“)ampèras, ampermètras, atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, hipotèzė, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, mẽdžiaga, menzūrà, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras. Būtina parbėžtiŠis žodžių sąrašas nėra baigtinis, kad pati muzika yra neverbalinė komunikavimo priemonė, generuojanti savitas muzikines (juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamas konkrečioje klasėje temas ir nuolat atnaujinti. Kadangi mokomasi fizikinių dydžių matavimo vienetų ir dažnai abstrakčias) reikšmesvartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, kurių įprasta žodine kalba perteikti nėra įmanoma. Tai ypač akivaizdu klausantis instrumentinės muzikos kūriniųpavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, juos kuriant ar atliekant. Todėl verbalinis (žodinis) bendravimas muzikos pamokoje nelaikytinas vienintele ar svarbiausia komunikavimo forma: pati muzika suteikia galimybę bendrauti ir neverbaliniu būdu. Vis dėlto įprasta žodinė kalba yra aptariant ir apibūdinant ir nagrinėjant muzikos kūrinius, reiškinius ir muzikos socialinius, istorinius, kultūrinius kontekstus. Tačiau greta žodinės kalbos, muzikos pamokoje vertėtų pasitelkti ir kitus komunikavimo būdus (pvz.; judesiu parodyti frazių struktūra, atskleisti muzikos judėjimo pobūdį; veido mimika perteikti nuotaikų, dinamikos kaitą; grafine schema pavaizduoti kūrinio formą, linija ar kreive parodyti melodijos judėjim kryptį ir pan.). Raiškus judesys ir tikslingai vaizdinės priemonės gali reikšmongai papildyti žodinio komunikavimo priemonių arsenalą, mokantis perteikti muzikos pobūdį, jos struktūrą, formą, apibūdinant muzikos kūrinius. 7-8 klasės. Septintoje ir aštuntoje klasėse, atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio psichologinės raidos ypatumus, mokinių poreikį ieškoti savosios muzikinės tapatybės, ypač rekomenduojama mokinius susipažinti su įvairių populiariosios muzikos žanrų, stilių bei subkultūrų muzikai būdingomis sąvokomis (įskaitant ir plačiai vartojamą slengą). Papildomai dėmesio vertėtų skirti korektiškam sąvokų vartojimui, mokantis atsikrti noriminę ir nenorminę kalbą (slengą), lietuviškos ir tarptautinės kilmės sąvokas (pvz., gaidakilometras, natadecimetras, melodijacentimetras, harmonijamilimetras, džiazas miligramas reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad visada kirčiuojama matavimo vieneto sudurtinio pavadinimo antroji dalis. Galima pasiūlyti mokiniams pasinaudoti kirčiavimo internete programėle xxxx://xxxxxx.xxxx/#/xxx, arba VDU svetainėmis: xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxx.xxx?xx=0&xx=0_0 xxxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx/. Gamtos mokslų pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje. Mokytis gamtamokslinės kalbos padeda paveikslai, schemos ir kt.. vaizdinės priemonės. Svarbiausia sudaryti mokiniams galimybę nuolat plėtoti savo gebėjimus, kad aptariamas kontekstas neprarastų prasmės. Kadangi siekiame aktyvaus mokinių įsitraukimo, planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), įprastus muzikos terminus pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir subkultūrų muzikai būdingą žargoną. Šiame koncentre tikslinga susipažinti ir mokytis vartoti su įvairiais populiariosios muzikos žanrais ir stiliais susijusias technines sąvokas: kvadaras kitokių kūrybinių darbų (pasikartojanti simetriška 4-iųpa)rengimas, 8-iųpristatymas, 16-os ar 32-jų taktų struktūra); septakordas, nonakordas (akoradai, tarp kurių kraštinių gaidų yra septimos ar nonos intervalaiaptarimas). BliuzasLabai svarbu ugdymą organizuoti taip, džiazaskad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, svingaspakantumas klaidoms, regis (reggae), soulas (soul), fankas (funk), hiphopas (hip-hop), grūvas (groove), ofbytas (off-beatkitoniškumui). Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad mokinių skatinimas bendrauti su kitais, raginimas išsakyti mintis, garsiai perskaityti užduoties įvestį ir / arba klausimą padeda labiau sukoncentruoti dėmesį į situacijos esmę, raktinių žodžių / frazių pastebėjimą. Tokia patirtis veiksmingai padeda tobulinti mokinių dalyko ir kalbos gebėjimus, sudaromos sąlygos tapti aktyviais ugdymo(si) dalyviais ir pamažu tapti savarankiškais. Svarbu, kad dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų gražios prasmingos kalbos. Šios nuostatos svarbą patvirtina ir Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, kurio ataskaitoje skaitome: „RepasAukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, kurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, minčių dėstymo aiškumą ir darbo atlikimą laiku“ Kalbinės raiškos sritys ir „repuoti“ (anglintegruotos kalbos ugdymo metodai Šiame skyrelyje pateikiami siūlymai laisvai pasirenkamam 30 procentų dalykui skirto laiko mokymosi turiniui. rep – lengvas smūgis) – ritmingas dainos žodžių sanadvimas; skanduoti ritmingaiPasirenkamąjį mokymosi turinį, tačiau be melodijosatsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių poreikius ir pasiekimus, planuoja ir modeliuoja mokytojas. „Rifas“ (riff) – pasikartojanti ritmo figūraPasirenkamas aktualus turinys gilesniam mokymuisi, būdinga rokoplėtojamos tarpdalykinės temos, fankoskiriama daugiau laiko tam tikriems gebėjimams, metalo muzikaivertybinėms nuostatoms ugdyti, ypač gitaros, bosinės gitaros ar pučiamųjų partijomsorganizuojamos projektines ir kitos pažintinės kūrybinės veiklos.

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Per muzikos Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai turtina susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo kalbą komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir muzikos sąvokų žodynąkitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pratinasi sklandžiai reikšti pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo mintiskalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, apibūdindami pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir apibūdindami klausomus/atliekamus muzikos kūriniusmedžiagų pavadinimus, išsakydami savo kūrybinius sumanymusmatavimo dimensijas, vertindami savo tinkamai formuluotų užduočių ir kitų atlikimąuždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių kalbiniai gebėjimai muzikos pamokose yra ugdomi nuolatosrašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, o muzikinių sąvokų žodynas plėtojamas visuose klasių koncentruosedažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Pirmaisiais Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir antraisiais mokymosi metais mokiniai aktualizuoja dar ikimokyklino ir priešmokyklinio amžiaus laikotarpiu sužinotas ir vartotas sąvokasrašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, jas praturtina naujomisarba, taip suformuodami bazinį muzikinių dalykinių sąvokų žodynąkas dažniau taikoma. Kad šis žodynas būtų aktyvus, su savokomis reikia ne vien susipažintiNemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet būtina visada jas nuolat vartoti tinkamuose kontekstuosepažymėti. Nuolat vartojama sąvoka mokiniui tampa įprastaSunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. „Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nekelianti kognityvinės įtamposnes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Naujai pristatomas sąvokas būtina išaiškintiMokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, tačiau nedera todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų vengti arba specialiai keisti buitine kalbaformas. Muzikinių dalykinių sąvokų vartosenos praktikoje šias sąvokas galima aiškinti vienas kitomisMokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Taip susiklosto aiški dalykinių sąvokų sistemaIlgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbu, tampa geriau suprantami jų tarpusavio ryšiaikad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos. Muzika veiksmingai padeda mokytis svetimųjų kalbų. Dainų dainavimas originalo kalbomis yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių itin greitai išmokti eiliuotus kitų kalbų tekstus. Drauge su melodija mokiniai ypač lengvai išmoksta tų kalbų leksiką Nuoseklus ir fonetiką. Tai veiksminga sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik pradinėseKomunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, bet jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir vyresnėse klasėse. Mokytojų praktinė patirtirtis liudijatikslumą; savo požiūrį, kad per vienus mokslo metus mokiniai gali išmokti neilgos apimties dainų maždaug 10-čia skirtingų svetimųjų teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (kai kada mokiniams visai nepažįstamų) kalbų. Viena svarbiausių sąlygų mokinių kalbiniams gebėjimams per muzikos pamokas ugdyti – tai raiškižodinę, turtinga, taisyklinga paties mokytojo kalba, jo kalbos kultūra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dalykinis žodynas. Mokytojas kalbos kultūros požiūriu mokiniams turėtų būti sektinas pavyzdys: kalbėti aiškiai, su tikslia artikuliacija ir raiškia intonacija. Vengtinos kai kurios dažnokai pasitaikančios kalbos klaidos, susijusios su netaisyklingai vartojamu vietininko linksniu: (a) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio tonacijai nusakyti (pvz: „kūrinys sukurtas/skamba C dur tonacijoje“; t. b. „kūrinys yra C dur tonacijos [kilm.]“ arba „... yra sukurtas (skamba) C dur tonacija“); (b) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio metrui nusakyti (pvz.: „menuetas sukurtas 3/4 metre“; turi būti: „menuetas yra 3/4 metro“). Būtina parbėžti, kad pati muzika yra neverbalinė komunikavimo priemonė, generuojanti savitas muzikines (dažnai abstrakčias) reikšmes, kurių įprasta žodine kalba perteikti nėra įmanoma. Tai ypač akivaizdu klausantis instrumentinės muzikos kūrinių, juos kuriant ar atliekant. Todėl verbalinis (žodinis) bendravimas muzikos pamokoje nelaikytinas vienintele ar svarbiausia komunikavimo forma: pati muzika suteikia galimybę bendrauti ir neverbaliniu būdu. Vis dėlto įprasta žodinė kalba yra aptariant ir apibūdinant ir nagrinėjant muzikos kūrinius, reiškinius ir muzikos socialinius, istorinius, kultūrinius kontekstus. Tačiau greta žodinės kalbos, muzikos pamokoje vertėtų pasitelkti ir kitus komunikavimo būdus (pvz.; judesiu parodyti frazių struktūra, atskleisti muzikos judėjimo pobūdį; veido mimika perteikti nuotaikų, dinamikos kaitą; grafine schema pavaizduoti kūrinio formą, linija ar kreive parodyti melodijos judėjim kryptį ir pan.). Raiškus judesys ir tikslingai vaizdinės priemonės gali reikšmongai papildyti žodinio komunikavimo priemonių arsenalą, mokantis perteikti muzikos pobūdį, jos struktūrą, formą, apibūdinant muzikos kūrinius. 7-8 klasės. Septintoje ir aštuntoje klasėse, atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio psichologinės raidos ypatumus, mokinių poreikį ieškoti savosios muzikinės tapatybės, ypač rekomenduojama mokinius susipažinti su įvairių populiariosios muzikos žanrų, stilių bei subkultūrų muzikai būdingomis sąvokomis (įskaitant ir plačiai vartojamą slengą). Papildomai dėmesio vertėtų skirti korektiškam sąvokų vartojimui, mokantis atsikrti noriminę ir nenorminę kalbą (slengą), lietuviškos ir tarptautinės kilmės sąvokas (pvz., gaida, nata, melodija, harmonija, džiazas grafinę ir kt.), įprastus muzikos terminus ją analizuoja ir subkultūrų muzikai būdingą žargoną. Šiame koncentre tikslinga susipažinti kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir mokytis vartoti su įvairiais populiariosios muzikos žanrais tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir stiliais susijusias technines sąvokas: kvadaras (pasikartojanti simetriška 4-iųpriemones, 8-iųatsižvelgdamas į tikslą, 16-os ar 32-jų taktų struktūra); septakordas, nonakordas (akoradai, tarp kurių kraštinių gaidų yra septimos ar nonos intervalai). Bliuzas, džiazas, svingas, regis (reggaeadresatą ir situaciją;<…>), soulas (soul), fankas (funk), hiphopas (hip-hop), grūvas (groove), ofbytas (off-beat). „Repas“ bet ir „repuoti“ (angl. rep – lengvas smūgis) – ritmingas dainos žodžių sanadvimas; skanduoti ritmingai, tačiau be melodijos. „Rifas“ (riff) – pasikartojanti ritmo figūra, būdinga roko, fanko, metalo muzikaikitas, ypač gitarosSocialinę, bosinės gitaros emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar pučiamųjų partijomsreiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Per muzikos Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos gebėjimus, kaip mokyti dalyko grįžusių iš užsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami. Svarbu suprasti, kad kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turtina savo kalbą ir muzikos sąvokų žodynąturi suprasti pateiktą tekstą, pratinasi sklandžiai reikšti savo aiškiai formuluoti mintis, apibūdindami taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos pažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, stebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, pastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines. Mokiniai perima ir apibūdindami klausomus/atliekamus muzikos kūriniusnaudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, išsakydami savo kūrybinius sumanymusatskiras frazes, vertindami savo žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir kitų atlikimąanalizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Tai tikrai neatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis sąvokomis, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir įrenginiais. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių kalbiniai gebėjimai muzikos pamokose rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš anksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Gamtos mokslų kabinete dažniausiai yra ugdomi nuolatosstendas, o muzikinių sąvokų žodynas plėtojamas visuose klasių koncentruosekuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“. Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais mokiniai aktualizuoja dar ikimokyklino ir priešmokyklinio amžiaus laikotarpiu sužinotas ir vartotas Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai rašomi su klaida arba kirčiuojami neteisingai, paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja įvairias sąvokas, jas praturtina naujomissudurtinius ir tarptautinius žodžius, taip suformuodami bazinį muzikinių dalykinių sąvokų žodyną. Kad šis žodynas būtų aktyvus, su savokomis reikia ne vien susipažinti, bet būtina jas nuolat vartoti tinkamuose kontekstuose. Nuolat vartojama sąvoka mokiniui tampa įprasta, nekelianti kognityvinės įtampos. Naujai pristatomas sąvokas būtina išaiškinti, tačiau nedera jų vengti arba specialiai keisti buitine kalba. Muzikinių dalykinių sąvokų vartosenos praktikoje šias sąvokas galima aiškinti vienas kitomis. Taip susiklosto aiški dalykinių sąvokų sistema, tampa geriau suprantami jų tarpusavio ryšiai. Muzika veiksmingai padeda mokytis svetimųjų kalbų. Dainų dainavimas originalo kalbomis yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių itin greitai išmokti eiliuotus kitų kalbų tekstus. Drauge su melodija mokiniai ypač lengvai išmoksta tų kalbų leksiką ir fonetiką. Tai veiksminga ne tik pradinėse, bet ir vyresnėse klasėse. Mokytojų praktinė patirtirtis liudija, kad per vienus mokslo metus mokiniai gali išmokti neilgos apimties dainų maždaug 10-čia skirtingų svetimųjų (kai kada mokiniams visai nepažįstamų) kalbų. Viena svarbiausių sąlygų mokinių kalbiniams gebėjimams per muzikos pamokas ugdyti – tai raiški, turtinga, taisyklinga paties mokytojo kalba, jo kalbos kultūra, viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dalykinis žodynas. Mokytojas kalbos kultūros požiūriu mokiniams turėtų būti sektinas pavyzdys: kalbėti aiškiai, su tikslia artikuliacija ir raiškia intonacija. Vengtinos kai kurios dažnokai pasitaikančios kalbos klaidos, susijusios su netaisyklingai vartojamu vietininko linksniu: (a) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio tonacijai nusakyti (pvz: „kūrinys sukurtas/skamba C dur tonacijoje“; t. b. „kūrinys yra C dur tonacijos [kilm.]“ arba „... yra sukurtas (skamba) C dur tonacija“); (b) neteisingai vartojamas vietininko linksnis kūrinio metrui nusakyti (pvz.: „menuetas sukurtas 3/4 metre“; turi todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: „menuetas yra 3/4 metro“)ampèras, ampermètras, atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, hipotèzė, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, mẽdžiaga, menzūrà, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras. Būtina parbėžtiŠis žodžių sąrašas nėra baigtinis, kad pati muzika yra neverbalinė komunikavimo priemonė, generuojanti savitas muzikines (juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamas konkrečioje klasėje temas ir nuolat atnaujinti. Kadangi mokomasi fizikinių dydžių matavimo vienetų ir dažnai abstrakčias) reikšmesvartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, kurių įprasta žodine kalba perteikti nėra įmanoma. Tai ypač akivaizdu klausantis instrumentinės muzikos kūriniųpavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, juos kuriant ar atliekant. Todėl verbalinis (žodinis) bendravimas muzikos pamokoje nelaikytinas vienintele ar svarbiausia komunikavimo forma: pati muzika suteikia galimybę bendrauti ir neverbaliniu būdu. Vis dėlto įprasta žodinė kalba yra aptariant ir apibūdinant ir nagrinėjant muzikos kūrinius, reiškinius ir muzikos socialinius, istorinius, kultūrinius kontekstus. Tačiau greta žodinės kalbos, muzikos pamokoje vertėtų pasitelkti ir kitus komunikavimo būdus (pvz.; judesiu parodyti frazių struktūra, atskleisti muzikos judėjimo pobūdį; veido mimika perteikti nuotaikų, dinamikos kaitą; grafine schema pavaizduoti kūrinio formą, linija ar kreive parodyti melodijos judėjim kryptį ir pan.). Raiškus judesys ir tikslingai vaizdinės priemonės gali reikšmongai papildyti žodinio komunikavimo priemonių arsenalą, mokantis perteikti muzikos pobūdį, jos struktūrą, formą, apibūdinant muzikos kūrinius. 7-8 klasės. Septintoje ir aštuntoje klasėse, atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio psichologinės raidos ypatumus, mokinių poreikį ieškoti savosios muzikinės tapatybės, ypač rekomenduojama mokinius susipažinti su įvairių populiariosios muzikos žanrų, stilių bei subkultūrų muzikai būdingomis sąvokomis (įskaitant ir plačiai vartojamą slengą). Papildomai dėmesio vertėtų skirti korektiškam sąvokų vartojimui, mokantis atsikrti noriminę ir nenorminę kalbą (slengą), lietuviškos ir tarptautinės kilmės sąvokas (pvz., gaidakilometras, natadecimetras, melodijacentimetras, harmonijamilimetras, džiazas miligramas reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad visada kirčiuojama matavimo vieneto sudurtinio pavadinimo antroji dalis. Galima pasiūlyti mokiniams pasinaudoti kirčiavimo internete programėle xxxx://xxxxxx.xxxx/#/xxx, arba VDU svetainėmis xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxx.xxx?xx=0&xx=0_0 ir xxxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx- priemones/kirciuoklis/. Gamtos mokslų pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje. Mokytis gamtamokslinės kalbos padeda paveikslai, schemos ir kt.. vaizdinės priemonės. Svarbiausia sudaryti mokiniams galimybę nuolat plėtoti savo gebėjimus, kad aptariamas kontekstas neprarastų prasmės. Kadangi siekiame aktyvaus mokinių įsitraukimo, planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), įprastus muzikos terminus pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir subkultūrų muzikai būdingą žargoną. Šiame koncentre tikslinga susipažinti ir mokytis vartoti su įvairiais populiariosios muzikos žanrais ir stiliais susijusias technines sąvokas: kvadaras kitokių kūrybinių darbų (pasikartojanti simetriška 4-iųpa)rengimas, 8-iųpristatymas, 16-os ar 32-jų taktų struktūra); septakordas, nonakordas (akoradai, tarp kurių kraštinių gaidų yra septimos ar nonos intervalaiaptarimas). BliuzasLabai svarbu ugdymą organizuoti taip, džiazaskad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, svingaspakantumas klaidoms, regis (reggae), soulas (soul), fankas (funk), hiphopas (hip-hop), grūvas (groove), ofbytas (off-beatkitoniškumui). Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad mokinių skatinimas bendrauti su kitais, raginimas išsakyti mintis, garsiai perskaityti užduoties įvestį ir / arba klausimą padeda labiau sukoncentruoti dėmesį į situacijos esmę, raktinių žodžių / frazių pastebėjimą. Tokia patirtis veiksmingai padeda tobulinti mokinių dalyko ir kalbos gebėjimus, sudaromos sąlygos tapti aktyviais ugdymo(si) dalyviais ir pamažu tapti savarankiškais. Svarbu, kad dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų gražios prasmingos kalbos. Šios nuostatos svarbą patvirtina ir Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, kurio ataskaitoje skaitome: „RepasAukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, kurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, minčių dėstymo aiškumą ir darbo atlikimą laiku“ Kalbinės raiškos sritys ir „repuoti“ (anglintegruotos kalbos ugdymo metodai Šiame skyrelyje pateikiami siūlymai laisvai pasirenkamam 30 procentų dalykui skirto laiko mokymosi turiniui. rep – lengvas smūgis) – ritmingas dainos žodžių sanadvimas; skanduoti ritmingaiPasirenkamąjį mokymosi turinį, tačiau be melodijosatsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių poreikius ir pasiekimus, planuoja ir modeliuoja mokytojas. „Rifas“ (riff) – pasikartojanti ritmo figūraPasirenkamas aktualus turinys gilesniam mokymuisi, būdinga rokoplėtojamos tarpdalykinės temos, fankoskiriama daugiau laiko tam tikriems gebėjimams, metalo muzikaivertybinėms nuostatoms ugdyti, ypač gitaros, bosinės gitaros ar pučiamųjų partijomsorganizuojamos projektines ir kitos pažintinės kūrybinės veiklos.