CHEMIJOS BENDROSIOS PROGRAMOS

Aiškinimą, kuo panašūs ir kuo skiriasi izotopai rekomenduojama vizualizuoti xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx. Izotopų sandaros palyginimui galima sudaryti „Veno“ diagramas. Mokantis apie radioaktyvumą (integruojant chemiją, fiziką, žmogaus saugą) −nagrinėjant alfa, beta, gama spinduliavimą, jo savybes ir poveikį gyvajam organizmui, radioaktyvių spindulių šaltinius, mokantis skirti radioaktyviąją spinduliuotę nuo kitų spinduliuočių rūšių, aiškinantis atomo branduolių virsmus − skilimą - atominių elektrinių energijos šaltinį ir sintezę, kaip žvaigždžių energijos šaltinį rekomenduojama taikyti grupinio darbo metodus, pvz. „Durstinys“.

Aiškinantis, kaip atomai netenka arba papildomai prisijungia elektronų ir kodėl virsta elektringomis dalelėmis

− jonais, analizuojant sandaros pokyčius, kai atomai virsta jonais, aiškinantis kas yra jonizavimosi šviesa, šiluma rekomenduojama braižyti schemas.

Aiškinantis, kaip elektronai išsidėsto sluoksniais (energijos lygmenimis) rekomenduojama kurti atomų modelius. Nagrinėjant cheminius elementus, esančius skirtingose grupėse ir perioduose remiantis periodine lentele siūloma sudaryti palyginimo schemas. Mokantis nustatyti elektronų skaičių pagrindinių (A) grupių elementų išoriniame sluoksnyje (lygmenyje) ir I−III periodo elementų elektronų pasiskirstymą sluoksniuose, rekomenduojama piešti atomų elektroninės sandaros schemas. Mokantis susieti atomo branduolį su elektroniniu apvalkalu galima taikant metodus „Atspėk, kas esi“ arba „Kieno šis daiktas“. Atomų sandaros suvokimui siūloma mokiniams grupėmis arba individualiai sukurti naudojant buitinį plastiką įvairių atomų modelius ir surengti darbų parodą.

6.8.2. Periodinis dėsnis.

Mokantis dėsningumų, kurie lemia atomų išsidėstymą periodinėje cheminių elementų lentelėje, siūloma schematiškai (grafiku) vaizduoti kelių periodų cheminių elementų elektronų išsidėstymą išoriniame sluoksnyje, susieti su protonų skaičiaus didėjimu. Taikant lyginimo metodą aiškintis, kad elektronų skaičius išoriniame sluoksnyje periodiškai pasikartoja, kad vienos grupės elementai turi tokį patį elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje. Remiantis šarminių metalų arba vieno periodo elementų pavyzdžiu, rekomenduojama sudaryti „Veno“ diagramas, kuriose lyginami to pačio periodo, arba tos pačios grupės elementų atomai (sandara), siekiant nustatyti panašumus ir skirtumus ir jų ryšį su elemento vietą periodinėje elementų sistemoje. Mokomasi paaiškinti, kodėl vienos grupės elementai turi panašias savybes.

Apibūdinant santykinės atominės masės sąvoką, galima lyginti elementų atomines mases, grupuoti didėjimo, mažėjimo seka, apskaičiuoti kiek kartų didesnės arba mažesnės. Nagrinėjant bendriausias metalų ir nemetalų savybes, metalų ir nemetalų pasiskirstymą periodinėje lentelėje rekomenduojama daryti trumpus pranešimus taikant „Durstinio" metodą, gebėti glaustai pateikti informaciją, apibendrinant galima sudaryti

„Veno“ diagramą. Apibūdinant elementų paplitimą Visatoje ir Žemėje rekomenduojamas „Durstinio“ arba kitas analogiškas metodas. Šiai temai siūlomi internetiniai ištekliai:

xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx/?xxxxxxx ,

table/4010544.article (straipsnis

xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxx-xxxxxx-xxxxx-xxx-xxxxxxx-xx-xxx-xxxxxxxx-

anglų k.), xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxx-xxxxx/ anglų k.),

xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxxxxxxx-xxxxx/0000000.xxxxxxx (straipsnis anglų k.).

6.8.3. Cheminiai ryšiai.

Šis skyrius yra vienas svarbiausių, siekiant suprasti „nematomą “ dalelių pasaulį, todėl jo nagrinėjimui siūlomi vizualizavimo ir modeliavimo metodai. Vizualizavimą rekomenduojama taikyti tiek aiškinimo, tiek savarankiško mokymosi etapuose, nes jis padeda geriau suprasti ir įsivaizduoti, kaip vyksta elementų atomų elektroninių „debesų“ persidengimas, poslinkis, arba net išorinių elektronų atidavimas/prisijungimas. Modeliavimo metodas, mokantis medžiagų sudėties ir sandaros, cheminio ryšio susidarymo mechanizmo gali būti taikomas, kaip individualiam darbui, taip ir darbo mažose (dviejų asmenų) ir didesnėse grupėse.

Analizuojant atomų jungimąsi, siejant jį su elektroninės sandaros pokyčiais, rekomenduojama vizualiai pateikti schemas. Braižomos schemos, piešiniai padės geriau suvokti skirtingo tipo cheminio ryšio susidarymo principus, vektoriais nurodant kryptis kuriomis branduoliai traukia ryšio elektronus ir atvirkščiai, ryšio elektronai traukia branduolius. Siekiant geriau suprasti cheminio ryšio susidarymo mechanizmą ir jo atvaizdavimo formą (taškinės elektroninės formulės, elektroninių debesų persiklojimas, poslinkis ir pan.) siūloma taikyti vizualizavimo ir modeliavimo metodus, įtraukiant į pamokas internetinius išteklius. Types Of Chemical Bonds - What Are Chemical Bonds - Covalent Bonds And Ionic Bonds - What Are Ions (anglų k.)

6.8.4. Cheminės formulės.

Mokantis nurodyti, iš kiek ir kokių atomų sudaryta molekulė, savęs įsivertinimui siūloma darbas grupėmis: mokiniams duodamos skirtingos kortelės, vienas skaito, o kitas užrašo, pasitikrina. Taikant modeliavimo metodą mokomasi susieti junginio cheminę formulę su molekulės modeliu, užrašyti cheminę formulę, kai pateiktas molekulės modelis. Mokantis atpažinti ir skirti vienines ir sudėtines medžiagas rekomenduojama sudaryti schemas, palyginimo lenteles. Aiškinantis alotropijos reiškinį (dideguonies ir trideguonies (ozono) pavyzdžiu) galima sudaryti „Veno“ diagramą. Mokomasi apskaičiuoti molekulės santykinę masę ir elemento masės dalį procentais junginyje. Cheminės formulės esmės supratimui (elementų simboliai, indekso reikšmė) rekomenduojama lyginimo metodas: pateikiamos kelių medžiagų formulės, randami panašumai, skirtumai, mokomasi teisingai tarti; piešiamos molekulės (rutuliniai modeliai), galima pasiūlyti mokiniams medžiagų pavadinimus, kad jie surastų tų medžiagų formules ir jas apibūdintų žodžiais. Atidumui, pastabumui lavinti siūloma taikyti metodą „Kas pasikeitė?“ Siūlomi internetiniai šaltiniai: Medžiagų sudėties pastovumas. Cheminės formulės | 8 klasė (Chemija) (su lietuviškais subtitrais)

6.8.5. Cheminės reakcijos ir virsmai.

Stebint vykstančias chemines reakcijas, naudojant internetinius išteklius arba atliekant demonstracinius bandymus, laboratorinius darbus mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius. Naudojant internetinius išteklius arba atliekant demonstracinius bandymus, laboratorinius darbus mokomasi grupuoti chemines reakcijas į egzotermines ir endotermines pagal energijos pokyčius ir nurodyti, kad stebimi energijos pokyčiai susiję su cheminių ryšių nutraukimu ir susidarymu, iliustruojant schemomis. Vizualizuojant ir modeliuojant mokomasi paaiškinti, kad traukai tarp atomų įveikti (t. y. cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, o susidarant ryšiui energija išsiskiria. Tyrinėjant medžiagų (NaCl, NaOH, Ca(OH)2, NH4NO3 ) tirpimą siūloma nagrinėti tirpinimo energinius pokyčius. Išsiaiškinus koncentracijos sąvoką, mokamasi apskaičiuoti tirpinio masės dalį procentais ir tirpinio masės koncentraciją. Rekomenduojama spręsti uždavinius, apskaičiuojant koncentraciją(as). Nagrinėjant lėtų ir greitų reakcijų pavyzdžius siūlomas „Durstinio“ metodas. Mokantis apie reakcijos vyksmo sąlygas; kaip pagreitinti reakcijas, siūlomi internetiniai šaltiniai, demonstraciniai bandymai, praktikos darbai (kreida (gabaliukas/milteliai veikiami skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais; skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukštas veikiamas skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais). Mokiniai daro pranešimus, projektinius darbelius apie katalizatorius sutinkamus gyvenime ir buityje (biologiniai katalizatoriai, automobiliuose naudojami katalizatoriai: daro pranešimus, pristato), jų reikšmę,

analizuoja situacijas. Siekiant suprasti „nematomą“ dalelių persitvarkymą cheminės reakcijos metu rekomenduotina vizualizuoti procesą mokomaisiais filmais (ypač erdviniu formatu), aptarti ir reflektuoti supratimą. Sėkmingam tolimesniam chemijos dalyko mokymuisi labai svarbu suvokti cheminių reakcijų rašymo logiką. Tam gali pasitarnauti individualios arba grupinės dėlionės metodas, kuomet mokiniai ir pateiktų cheminės reakcijos lygčių fragmentų sudėlioja ir išlygina visą lygtį. Metodas padeda ugdyti(s) Xxxxxxxx (o jei dirbama poromis tuomet ir Komunikavimo) kompetencijas. Svarbu akcentuoti masės tvermės dėsnį, tinkamai pritaikant cheminės reakcijos lygties koeficientus.

Oksidacijos–redukcijos reiškiniai nagrinėjami, siejant su elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui degant, rūdijant), aiškinamasi oksidacijos laipsnio sąvoka. Mokomasi klasifikuoti chemines reakcijas į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų. Mokantis šios temos svarbu, kad mokiniai suprastų mainų reakcijų esmę - tam gali padėti demonstravimas, praktinis darbas (pvz. reakcijos su nuosėdomis). Praktinis darbas leidžia mokiniams patiems atlikti ir pamatyti (užfiksuoti) cheminių reakcijų požymius. Taip pat praktinis darbas (arba bent jau demonstravimas) leidžia nustatyti reakcijos greitį, tirpinimo energetinius pokyčius, reakcijos greičio priklausomybę nuo paviršiau ploto ir pan. Praktinis darbas sudaro sąlygas ugdyti(s) Pažinimo, Kūrybiškumo, Komunikavimo bei Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijas.), dėlionės metodas, tirpumo lentelės principo suvokimas. Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta chemine lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Ypatingai svarbu – įtvirtinti cheminės reakcijos, kaip medžiagų kitimo proceso suvokimą.

Šiame skyriuje susiduriama su cheminiais skaičiavimais: <...> mokomasi apskaičiuoti tirpinio masės dalį procentais ir tirpinio masės koncentraciją; Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta chemine lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Uždavinius patartina spręsti individualiai (diferencijuojant uždavinių skaičių, sudėtingumo lygmenį, pagal poreikį pritaikant mokytojo ir/ar draugų pagalbą). Sprendžiant uždavinius pagal cheminės reakcijos lygtį svarbu padėti suprasti, kad cheminės reakcijos išraiška žymį teorinį santykį, o konkrečiame uždavinyje pateiktas konkretus praktinis kiekis (galima analogija su patiekalu receptais, gaminant didesnį arba mažesnį kiekį). Ši veikla ugdo Pažinimo bei Kūrybiškumo kompetencijas (iš dalies Komunikavimo).

Apibendrinant ir sisteminant žinias galima panaudoti „Sąvokų žemėlapio“ metodą, kuris vizualiai parodo mokinio išmoktų sąvokų sąsajas. Sąvokų žemėlapio tikslas – išsiaiškinti sąvokų reikšmę ir nustatyti hierarchinius ryšius (Žibėnienė, Xxxxxxxxxx; 2017). Kurdami sąvokų žemėlapį, besimokantieji nustato pagrindines sąvokas ir terminus, schemiškai organizuoja ir sukuria prasminius atskirų informacijos dalių ryšius. Mini sąvokų žemėlapius galima pasiūlyti grupuojant sąvokas: cheminės reakcijos lygtis, junginio formulė, koeficientas, indeksas ir pan. Mokiniai mokosi rasti analogijų ir remiantis savo patirtimi savarankiškai konstruoti žinias. Tai sudaro prielaidą ugdyti(s) ir stiprinti Pažinimo bei Kūrybiškumo kompetencijas.

Apibendrinimui ir/ar įtvirtinimui galima taikyti „Prioritetų piramidės“ arba „Kopėčių“ metodus, kurie padeda

<...> ugdyti mokinių gebėjimą atskirti svarbiausius dalykus nuo mažiau svarbių. (Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx; 2017). O tai savo ruožtu ugdo Xxxxxxxx bei Kūrybiškumo kompetencijas. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Mokykla+ | Chemija | 8-9 klasė | Cheminės reakcijos ir jų tipai || Laisvės TV X (liet. k.), STEAMuko eksperimentai (demonstraciniai pavyzdžiai, liet. k.), xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxx- science (anglų k.), xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxxx (anglų k.), xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxx (anglų k.), xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxxxxxxxxxxxx (anglų k.) Tirpalai (masės dalys) | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais), Cheminės reakcijos ir jų požymiai | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais), Cheminių lygčių lyginimas , Why Does Metal Rust? - Reactions Q&A (anglų k.).

6.8.6. Rekomenduojami praktikos darbai:

1. Atlieka chemines reakcijas, stebi išorinius reakcijų požymius. (Aplinkoje vykstančias chemines reakcijas, arba su buityje naudojamomis priemonėmis).

2. Siūloma atlikti (NaCl, NaOH, Ca(OH)2, NH4NO3 ) tirpinimą ir stebėti energijos pokyčius, priskirti

egzoterminėms arba endoterminėms reakcijoms. Patariama susieti su koncentracijos užduotimis.

3. Mokantis apie reakcijos vyksmo sąlygas; kaip pagreitinti reakcijas praktikos darbai (kreida (gabaliukas/milteliai veikiami skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais; skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukštas veikiamas skirtingos koncentracijos/temperatūros acto rūgšties tirpalais).Atlikdamas šiuos bandymus mokiniai pasigamins skirtingos koncentracijos tirpalus.

1.2. 9 klasė

6.9.1. Medžiagos kiekis.

Šio skyriaus turinys yra ypatingai svarbus, galima sakyti bazinis, sėkmingam tolesniam chemijos dalyko mokymuisi. Todėl ypatingai svarbu padėti mokiniams suprasti molio, kaip medžiagos kiekio mato sampratą. Svarbu sudaryti sąlygas įžvelgti ir suprasti ryšį tarp molio, medžiagos molinės masės ir dujų molinio tūrio. Aiškinant(is) šitą temą pravartų taikyti analogijas, pvz. dėžutė kanelių, keturios kanelės ir 160 g yra tas pats kiekis (pagal analogiją – vienas molis, dalelių skaičius viename molyje, vieno molio medžiagos masė (molinė masė).

Aiškinantis medžiagos kiekio sąvoką, medžiagos kiekio reiškimą moliais , kas yra molinė masė, rekomenduojam vizualizuoti ir modeliuoti, pateikiant tam tikrus apibendrintais terminais naudojamus kiekio vienetus: 12 vinukų - tuzinas, 13 vinukų - velnio tuzinas . Rekomenduojamas savarankiško užduočių atlikimo metodas (dirbant individualiai ir grupėmis) remiantis internetinio šaltiniu xxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx_xxxxxxxxxx/xxxxx_xxxxxxxxxxxx.xxx. Aiškinantis medžiagos kiekio sąvoką, skaičiuojant dalelių skaičių, nagrinėjant Avogadro dėsnį ir mokantis spręsti uždavinius, formuojami savarankiško individualaus ir grupinio darbo įgūdžiai. Rekomenduojama vizualizuoti savo paaiškinimus: geležies vinukas (matoma)-užrašoma jos masė, nupiešiami joje išsidėstę geležies atomai (nematoma) paskaičiuojamas jų kiekis ir skaičius. Rekomenduojami internetiniai šaltiniai: xxxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xxx/xxxxx/xxxx/X00000, xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxx, com/stp-standard-ntp- normal-air-d_772.html , xxxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx/00000/xxxxxxxx-0-xxxx-xx-xxx-xxxxx- gas-at-open-space-occupy-more-than-22-4-l-volume-a , xxxxx://xxx.xxxx.xxx/xxx/xxxxxxx-xxx-xxxxxxxx/xx- units-volume Definition of the mole (IUPAC Recommendation 2017), xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx/xxxx/xxxxxxxx/xxx/00/0/xxxxxxx-x000.xxx, Concept of Mole - Part 1 | Atoms and Molecules | Don't Memorise .

6.9.2. Tirpalai, elektrolitai ir neelektrolitai.

Aiškinantis vandens kaip tirpiklio svarbą, pavyzdžiui, kraujo, limfinėje ir šalinimo sistemose, virškinamąjame trakte, augalų medienoje, ląstelėse vykstančiose reakcijose (fotosintezėje) ar kt.), galima naudoti „Durstinio“ metodą. Laboratorinio darbo metu siūloma analizuoti vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros. Siūloma eksperimentiškai išmatuoti skysčio (vandens, glicerolio, aliejaus) ir kietos medžiagos (metalų ir jų lydinių) tankius. Aiškinantis kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, siūloma atlikti demonstracinius bandymus (vanduo ir adata). Mokantis procesus, kurie vyksta, kai medžiaga tirpsta vandenyje, siūloma patyrinėti valgomosios druskos ir gesintų kalkių tirpimo vandenyje energetinius pokyčius. Remiantis tirpumo lentele mokomasi nustatyti vandenyje tirpias medžiagas ir užrašyti skilimo į jonus lygtis. Nagrinėjant S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teoriją, susipažįstant su Lietuvoje dirbusio T. Grotuso darbais aiškinant tirpalų elektros laidumą siūloma organizuoti mokinių pranešimų konferenciją.

6.9.3. Molinė koncentracija.

Formuojant savarankiško darbo įgūdžius siūloma taikyti individualaus ir grupinio darbo metodus sprendžiant uždavinius apskaičiuojant medžiagos molinę ir procentinę koncentracijas tirpale. Savarankiškam uždavinių sprendimui ir savo pažangos stebėsenai rekomenduojamas internetinis šaltinis: xxxx://xxxxxxxxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx_xxxxxxxxxx/xxxxxx_xxxxxxxxxxxxx.xxx. Siūloma atlikti laboratorinius darbus, kurių metu būtų gaminami nurodytos procentinės ir molinės koncentracijos tirpalai. Siūlomi internetiniai šaltiniai: xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx.xxxx, xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx.xxxx.

6.9.4. Oksidai.

Mokantis apibrėžti ir paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų formules ir įvairias oksidų gavimo reakcijas, pagal reakcijas su vandeniu, rūgštimis ir bazėmis klasifikuoti oksidus į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir neutraliuosius siūloma sudaryti „Veno“ diagramas, savybių palyginimo lenteles, lenteles, kuriose susiejami oksidų formulės su pavadinimais. Taikant „Durstinio“ metodą susipažįstama su pasyvinančių oksidų plėvelių susidarymu kai kurių metalų paviršiuje. Siūloma aiškinant rūgščiojo lietaus susidarymą ir šio reiškinio daromą žalą nagrinėti konkrečią vietovę, atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius vietovės rodiklius. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Oxides, its classification and different properties of oxides, Acidic and Basic Oxides, The basic oxides .

6.9.5. Bazės.

Aiškinantis kas yra bazės, mokantis užrašyti įvairių bazių chemines formules rekomenduojamas metodas „Kas esu ir ko trūksta?“. Aiškinantis kaip iš IA ir IIA grupių metalų arba jų oksidų gaunamos bazės, siūloma atlikti negesintų kalkių reakciją su vandeniu, kurios pagrindu sudaromi šildomieji mišiniai (kariniuose daviniuose). Remiantis tirpumo lentele mokomasi bazes klasifikuoti į tirpiąsias ir netirpiąsias bei į silpnąsias ir stipriąsias. Mokantis užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir ir sutrumpintąsias jonines bazių reakcijų bei galimas netirpių hidroksidų skilimo reakcijų lygtis siūloma sudaryti schemas, iliustruojančias cheminių reakcijų eigas. Naudojant „Durstinio“ metodą rekomenduojama nagrinėti bazių naudojimą buityje. The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx , The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx , Acids, Bases and pH , Acid-Base Solutions.

6.9.6. Rūgštys.

Aiškinantis kas yra rūgštys, mokantis užrašyti įvairių rūgščių chemines formules rekomenduojama taikyti dėliones (pavadinimą susieti su formule). Mokantis klasifikuoti rūgštis į deguonines ir bedeguones, į silpnąsias ir stipriąsias, neorganines ir organines padėtų „Veno“ diagramos. Nagrinėjant deguoninių rūgščių susidarymą iš oksidų bei druskos rūgšties susidarymą iš H2 ir Cl2 rekomenduojama taikyti priežasties ir pasekmės sujungimo schemas. Atliekant laboratorinius darbus rekomenduojama tirti metalų sąveiką (reakcijos) su rūgštimis, mokantis naudotis metalų aktyvumo eile. Analizuojant, kur artimoje aplinkoje naudojamos rūgštys; aptariant rūgščių poveikį metalams, dirvožemiui, augalams, žmonėms; susipažįstant su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių gamybos principais, jų naudojimo sritimis; aptariamos chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės, siūloma individualiai arba grupėmis rengti pranešimus.

The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx , The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx , Paskaita. Rūgštys ir bazės , Acids, Bases and pH , Properties of Acids and Bases , Acid-Base Solutions,

6.9.7. Neutralizacijos reakcijos.

Aiškinantis neutralizacijos reakcijos esmę, kas vyksta su dalelėmis tirpale, mokantis nurodyti medžiagų agregatines būsenas cheminių reakcijų lygtyse, nagrinėjant skirtumas tarp skystosios būsenos (žymimos (s)) ir ištirpusios būsenos (žymimos (aq)) siūloma taikyti dėlionių metodą (ant lapelių surašomi tirpale galimi jonai

ir modeliuojamos cheminiame inde esančios dalelės, dėliojama kas vyksta, kokios dalelės bus tirpale kai prieš tai esančius tirpalus sumaišome) (dėlionės korteles siūloma sudaryti patiems mokiniams). Dėlionės metodas siūlomas mokantis užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines neutralizacijos reakcijų lygtis. Dirbdami grupelėmis mokiniai galėtų atlikti nesudėtingas neutralizacijos reakcijas (tarp pasirinktos rūgšties ir šarmo, be indikatoriaus, su indikatoriumi, matuojant temperatūros pokytį). Siūloma atlikti tiriamuosius darbus: analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui, pateikiama pavyzdžių, daromi pranešimai. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Neutralisation | Acid Bases and Salts | Don't Memorise, xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-0/,

Neutralization Reaction Of Acids and Bases | iKen | iKen App | Iken Edu

6.9.8. Indikatoriai ir pH skalė.

Siūlomi praktikos darbai: pasigaminti gamtinį indikatorių, pagaminti tirpalus, kurių pH nustatyti su pH jutikliu ir tuomet nustatyti savo pagaminto indikatoriaus spalvos pokyčių intervalus; arba savo pagaminto indikatoriaus pagalba ištirti įvairių tirpalų pH. Teoriškai ir tiriamaisiais darbais išanalizuoti kaip kinta indikatorių spalva rūgštiniuose, neutraliuose ir baziniuose tirpaluose. Rekomenduojama mokiniams akcentuoti, kad neutraliame tirpale yra lygybė tarp H+ ir OH- jonų, baziniame tirpale H+ <OH–, rūgštiniame tirpale H+

>OH–. Taikant „Durstinio“ metodą galima mokiniams pasiūlyti išanalizuoti įvairių tirpalų pH svarbą gamtoje (pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt.). pH of Substances - Part 2 | Don't Memorise , pH of Substances - Part 1 | Acid Bases and Salts | Don't Memorise , xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx/0000/00/00/xxxx-xxxx-xxx-xxxxxxxxxx, xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx/xxxx-xxx-xxxxxx-xx-xxxxxxxxxx-000000,

GCSE Chemistry - Acids and Bases #27 .

6.9.9. Druskos.

Aiškinantis kas yra druskos, kaip sudaryti jų kristalai, mokantis užrašyti įvairių druskų chemines formuls, pavadinimus, druskų gavimo būdus siūloma taikyti kortelių metodą (vienoje pusėje rašomas druskos pavadinimas, kitoje formulė). Nagrinėjant bendrasias druskų savybes (pavyzdžiui, jonų mainų, pavadavimo reakcijos) ir mokantis atpažinti halogenidus (Cl-, Br-, I-), karbonatus, sulfatus siūloma atlikti laboratorinius darbus. Vykdomi įvairių druskų tirpinimo procesų ir susidarymo reakcijų tiriamieji darbai. Aiškinantis kokią įtaką iš druskų pagaminti elektrolitų tirpalai daro žmogaus organizmui tiktų „Durstinio“ metodas. Aiškinantis kristalohidrato sąvoką, jo savybes, nagrinėjant gamtoje randamus kristalohidratus ir mokantis susieti cheminius ir techninius kristalohidratų pavadinimus siūloma grupelei mokinių pasirinkti vieną krisatlohidratą, jį išnagrinėti ir pristatyti visai klasei. Aptariant gamtoje randamas ir buityje dažniausiai naudojamas druskas, jų paskirtį ir panaudojimą chemijos pramonėje, susipažįstant su Lietuvoje gaminamų neorganinių druskų/trąšų gamybos principais, jų naudojimo sritimis, daromi pranešimai. Mokantis užrašyti teisingą įvairių reakcijų seką pagal sudarytą formulių grandinėlę apjungiant oksidus, bazes, rūgštis ir druskas siūlomas dėlionės metodas. Siūlomi internetiniai šaltiniai: xxxxx://xxxxxxxxxxxx0.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxxxx, xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx/xxxxxx/xxxxx/xxxxxxx/0000x0x00x000/Xxxxxxx%0000%00Xxxxxxx%00Xx e.pdf

6.9.10. Vandens telkiniai ir vandens valymas.

Susipažįstama su vandens pasiskirstymu Žemėje, klasifikuojant vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją. Įvardijami ir apibūdinami didžiausi vandens telkinių taršos šaltiniai, analizuojama ir vertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. Mokomasi sisteminti žinias apie vandens telkinius ir daryti pranešimus. Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, analizuojami jam keliami reikalavimai. Apibūdinamos ir klasifikuojamos skirtingos vandens nuotekos pagal jų susidarymo vietą. Susipažįstama su įvairiomis tiekiamo vandens ir nutekamųjų vandenų valymo technologijomis. Vykdomi vandens minkštinimo tiriamieji, projektiniai darbai, daromi pranešimai. Mokantis šio skyriaus siūlomi: darbas su informacijos šaltiniais ir tekstais, „Durstinys“, kūrybiniai darbai/darbų pristatymai (konferencijos), išvykos/ekskursijos.

Rekomenduojama pasitelkti įvairius (galbūt netgi kontraversiškus šaltinius). Darbui su šaltiniai galima taikyti įvairius metodus: teksto žymėjimą, sąvokų ir apibrėžimų schemas, sąvokų žemėlapį, prioritetų piramidę ir kt. Ugdomos Pažinimo ir Kūrybiškumo kompetencijos (priklausomai nuo nagrinėjamos medžiagos turinio gali būti ugdomos Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, Pilietinė ir Kultūrinė kompetencijos).

6.9.11. Rekomendacijos chemijos demonstracinių bandymų, laboratorinių ir praktikos darbo atlikimui

Mokykloje atliekamus chemijos eksperimentus galime surašyti tokia seka (pagal mokinio atlikimo

savarankiškumą): demonstraciniai, laboratoriniai, praktikos darbai, tiriamieji-projektiniai darbai.

Demonstraciniai bandymai

Demonstracinio bandymo tikslas – mokomasis. Xxxx demonstruoti mokytojas arba mokinys. Formuojami ir įtvirtinami praktiniai mokinių įgūdžiai, kurie padės mokiniams atliekant laboratorinius, praktinius, tiriamuosius darbus. Tai yra nesudėtinga eksperimentinė veikla padedanti formuoti darbo įgūdžius/procedūras: pvz.: svėrimas; darbas su pipete ir gumine kriauše, su spiritine lempute, laboratoriniu stovu; filtravimas; distiliavimo aparatūros surinkimas. Kartais demonstraciniai bandymai yra sudėtingi, reikalaujantys specialaus pasiruošimo ir prietaisų parengimo (pvz.: CO2, O2 , temperatūros, pH jutikliai; darbas su dujų gavimo ir surinkimo prietaisais, titravimas). Mokytojui rodant demonstracinį bandymą, darbo eiga turi būti atliekama taisyklingai, akcentuojant vykstančius procesus, nurodoma kur galima suklysti ir kaip to išvengti. Kiekvienas darbas turi būti rodomas tikslingai.

Laboratorinis darbas

Laboratorinio darbo tikslas – mokymosi procese atliekamas tyrimas, kai iš anksto žinomas rezultatas. Laboratorinis darbas atliekamas mokantis naują medžiagą, norint ištirti arba patvirtinti žinomas medžiagų savybes. Tai papildomas žinių gavimo būdas mokantis naujo dalyko, dažniausiai atliekamas kartu su mokytoju. Šis tyrimas imituoja jau gerai žinomą, išbandytą, patikrintą tiriamąjį darbą. Laboratoriniu darbu siekiama surinkti duomenis, padedančius suprasti tam tikrus teorijoje pristatomus dėsningumus, tiriamo proceso, reiškinio ar objekto ypatybes, veiksnius (pvz.: chromatografija, medžiagų agregatinių būsenų kitimas, cheminių reakcijų požymiai, krakmolo nustatymas maisto produktuose). Labai svarbu laboratoriniame darbe išmokti teisingai atlikti procedūrinius veiksmus, nes nedideliais žingsniais yra įtvirtinami pagrindiniai mokslinio tiriamojo darbo etapai: tikslingas priemonių, medžiagų pasirinkimas, tinkamas veiksmų planavimas, numatymas ką reikia daryti, kad laboratorinio darbo rezultatas būtų patikimas. Jeigu jo gautas rezultatas yra teisinga – viskas atlikta pagal reikalavimus.

Laboratorinis darbas užbaigiamas ataskaitos rengimu. Ataskaita turi būti tiksli, nuosekli ir informatyvi, t. y.

duotų galimybę atkurti pilną atlikto darbo vaizdą ir išryškintų tyrėjo įgytus gebėjimus.

Rekomenduojama laboratorinio darbo aprašo struktūra

• Darbo pavadinimas.

• Teorinė dalis: formulės, dėsniai, sąvokos, teiginiai.

• Tikslas ir uždaviniai.

• Xxxxxxxx (spėjamas teiginys, kurį turėsime patikrinti argumentais ir faktais).

• Saugos taisyklės.

• Darbo priemonės, medžiagos.

• Tyrimo metodika, darbo eiga.

• Rezultatai ir jų aptarimas.

• Išvados.

• Literatūra.

Praktikos darbas

Praktikos darbo tikslas – mokymosi procese atliekamas apibendrinantis tyrimas, siekiant patikrinti praktinius įgūdžius mokinių įgytus laboratoriniuose darbuose ir tikslingą taikymą įvairiose situacijose. Dažniausiai skiriamas vienos temos teorinėms žinioms susisteminti, įtvirtinti, patikrinti. Jei praktikos darbo apimtis yra didelė, rekomenduojama mokiniams dirbti pagal aprašus nedidelėmis grupėmis. Mokytojas atsižvelgdamas į mokinių pasiekimų lygį gali parengti darbo aprašą remdamasis pasiekimų lygių aprašais (BP). Praktikos darbui mokiniai pasiruošia iš anksto.

Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties. Kiekvienas praktikos darbas susideda iš šių etapų: pasirengimo darbui, darbo atlikimo, ataskaitos parengimo, rezultatų analizės ir darbo rezultatų pristaymo/ gynimo (nebūtinas). Visi praktinio darbo užduoties punktai atliekami paeiliui. Kruopščiai išmatuojami ir apskaičiuojami reikiami dydžiai ir rezultatai surašomi į rezultatams skirtas lenteles. Kad darbas vyktų sparčiau, rekomenduojama kartu dirbančius mokinius paskirstyti pareigomis: pvz.: vienas reguliuoja prietaisus, antras užrašo prietaisų rodmenis, trečias braižo schemas, diagramas, grafikus. Atliekant kitą praktinio darbo užduoties dalį, siūloma mokiniams pareigomis pasikeisti. Atlikus visus praktinio darbo etapus, rezultatai išanalizuojami ir praktikos darbo ataskaita pateikiama mokytojui įvertinti. Praktinio darbo ataskaitą rengia kiekvienas mokinys ir ji turi būti pateikta mokytojui iki numatyto termino.

Rekomenduojama praktikos darbo aprašo struktūra

• Įvadas. Tai trumpa santrauka apie chemines medžiagas, su kuriomis bus atliekamas praktikos darbas. Pateikiamos formulės, teiginiai, dėsningumai.

• Tikslas. Nusakoma ką praktikos darbas padės pažinti, suvokti, kokius gebėjimus/kompetencijas

ugdys.

• Uždaviniai. Padeda numatyti eksperimento eigą.

• Probleminis klausimas. Spėjimas kylantis iš probleminės situacijos.

• Hipotezė. Teiginys su argumentu, kurį mokiniai tikrins praktinio darbo metu.

• Saugaus darbo taisyklės.

• Priemonės, medžiagos.

• Eksperimento eiga.

• Rezultatai.

• Išvados.

• Literatūra.

Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxxxxx/00.000.00000/00000/0/XXXX0000000000000.xxx

Rekomenduojami praktikos darbai

1. Laboratorinio darbo metu siūloma analizuoti vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros. Siūloma eksperimentiškai išmatuoti skysčio (vandens, glicerolio, aliejaus) ir kietos medžiagos (metalų ir jų lydinių) tankius.

2. Aiškinantis kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, siūloma atlikti demonstracinius bandymus (vanduo ir adata).

3. Mokantis procesus, kurie vyksta, kai medžiaga tirpsta vandenyje, siūloma patyrinėti valgomosios druskos ir gesintų kalkių tirpimo vandenyje energetinius pokyčius.

4. Siūloma atlikti laboratorinius darbus, kurių metu būtų gaminami nurodytos procentinės ir molinės

koncentracijos tirpalai.

5. Aiškinantis kaip iš IA ir IIA grupių metalų arba jų oksidų gaunamos bazės, siūloma atlikti negesintų kalkių reakciją su vandeniu, kurios pagrindu sudaromi šildomieji mišiniai (kariniuose daviniuose).

6. Atliekant laboratorinius darbus rekomenduojama tirti metalų sąveiką (reakcijos) su rūgštimis, mokantis naudotis metalų aktyvumo eile.

7. Dirbdami grupelėmis mokiniai galėtų atlikti nesudėtingas neutralizacijos reakcijas (tarp pasirinktos rūgšties ir šarmo, be indikatoriaus, su indikatoriumi, matuojant temperatūros pokytį). Siūloma atlikti tiriamuosius darbus: analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui.

8. Siūlomi praktikos darbai: pasigaminti gamtinį indikatorių, pagaminti tirpalus, kurių pH nustatyti su pH jutikliu ir tuomet nustatyti savo pagaminto indikatoriaus spalvos pokyčių intervalus; arba savo pagaminto indikatoriaus pagalba ištirti įvairių tirpalų pH. Teoriškai ir tiriamaisiais darbais išanalizuoti kaip kinta indikatorių spalva rūgštiniuose, neutraliuose ir baziniuose tirpaluose.

9. Nagrinėjant bendrasias druskų savybes (pavyzdžiui, jonų mainų, pavadavimo reakcijos) ir mokantis

atpažinti halogenidus (Cl−, Br−, F−), karbonatus, sulfatus siūloma atlikti laboratorinius darbus.

10. Vykdomi įvairių druskų tirpinimo procesų ir susidarymo reakcijų tiriamieji darbai.

11. Vykdomi vandens minkštinimo tiriamieji, projektiniai darbai, daromi pranešimai.

12. Eksperimentinės užduotys iliustruojančios kitimų grandinėles.

13. Spalvos, elektrinio laidumo ir temperatūros pokyčio nagrinėjimas druskų tirpimo vandenyje metu.

1.3. 10 klasė

6.10.1. Metalai ir jų lydiniai.

Nagrinėdami pateiktą informaciją periodinėje cheminių elementų lentelėje, atlikdami užduotis, mokiniai mokosi apibūdinti ir klasifikuoti metalus į šarminius, šarminių žemių, pereinamuosius ir kitus. Siekiant vizualizuoti mokomąją medžiagą rekomenduojama naudoti pamokose interaktyvią cheminių elementų lentelę (xxxxx://xxxxxx.xxx/#Xxxxxxxxxx). Naudojant atomų ir jonų modelius, ir taikant įvairius vizualizacijos būdus (animacijas, brėžinius, schemas), aiškinamasi, kaip prognozuoti A grupių metalo(ų) atomo oksidacijos laipsnį(ius).

Rengdami pristatymus, sudarydami schemas, mokiniai aptaria geležies, natrio, kalio, magnio, kalcio metalų jonų funkcijas organizmuose. Išnagrinėjus metalų gamybos būdus, aiškinamasi su kokiomis ekologinėmis problemomis susiduriama (šiltnamio efektas, vandens tarša ir kt.), kokios taikomos priemonės, kaip sprendžiamos taršos problemos. Taikydami analogijos metodą mokiniai mokosi užrašyti vario, geležies, aliuminio, natrio gamybos procesų reakcijų lygtis. Metališkąjį ryšį rekomenduojama nagrinėti taikant lyginimo metodą, metališkąjį ryšį lyginant su joniniu, kovalentiniu ryšiais, susiejant jau žinomus dalykus su nežinomais. Siekiant įvairesnės vizualizacijos siūloma su mokiniais analizuoti vaizdo pamoką Chemistry: What is a metal? (Metallic Bonds). Aiškinantis metališkojo ryšio ypatumus svarbu susieti juos su metalų fizikinėmis savybėmis ir pritaikymu pateikiant konkrečius pavyzdžius ir atliekant užduotis, (su)sisteminti informaciją. Pavyzdžiui, aliuminis – lengvas, laidus elektros srovei, todėl naudojamas elektros laidų, lėktuvų gamyboje. Rekomenduojami aiškinimo, lyginimo, vizualizacijos, analizės metodai padeda ugdyti pažinimo ir komunikavimo kompetencijas. Siekiant sužadinti mokinių smalsumą, siūloma užduoti mokiniams probleminius klausimus: „Kodėl į obuolį įsmeigus metalinį strypelį/vinį pagamintą iš geležies, jis surūdys?“,

„Kodėl sidabro strypelis vandenyje nepakis?“ ir pan. Toliau siūloma organizuoti laboratorinius darbus nedidelėmis mokinių grupelėmis, tyrinėti, metalų chemines savybes: sąveiką su deguonimi, pavyzdžiui, varinė viela kaitinama degiklio liepsnoje, cinko ir praskiestos druskos rūgšties sąveiką, cinko ir vario sulfato tirpalo sąveiką. Metalo sąveiką su vandeniu rekomenduojama analizuoti vaizdo medžiagoje, pavyzdžiui, natrio sąveiką su vandeniu xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxxXXxxxx. Svarbu kartu su mokiniais analizuoti, kokius požymius jie pastebėjo, kiek pastebėjo cheminių reakcijų vaizdo medžiagoje, patariama greitų reakcijų vaizdo medžiagą stebėti sulėtintu režimu. Atlikus bandymus ar išnagrinėjus vaizdo medžiagą, aiškinamasi, kaip užrašomos metalų cheminės savybės reakcijų lygtimis ir akcentuojama, kad metalų atomai reakcijose yra reduktoriai (oksiduojasi). Siekiant efektyvesnio mokymosi rekomenduojama savarankiškai sudaryti reakcijų lygčių schemas. Šis metodas padeda analizuoti, nustatyti priežastinius ryšius, ugdo kritinį mąstymą. Popieriaus lape ratu užrašoma: metalas (pvz. cinkas Zn(k)), nemetalas (pvz. deguonis (O2(d)), rūgštis (pvz. HCl(aq)), druska (pvz. CuSO4(aq)), rūgštiniai oksidai (pvz. SO2(d)), hidroksidai (pvz. NaOH(aq)). Žodis „metalai“ rodyklėmis sujungiamas su tais žodžiais, su kuriais reaguoja metalai, pavyzdžiui, rūgštis ir ant atitinkamos rodyklės užrašoma reakcijos lygtis su pateiktais medžiagų pavyzdžiais.

Aiškindamiesi, kad metalų jonai nudažo liepsną, mokiniai mokosi atpažinti IA ir IIA grupių metalų

xxxxx atlikdami tyrimą pagal liepsnos spalvinę reakciją ir pažymėdami užrašuose pastebėtus požymius. Tokiu

būdu mokiniai bus mokomi dokumentuoti individualaus darbo ar bendradarbiavimo rezultatus. Tyrimui atlikti rekomenduojama naudoti medinius pagaliukus pamirkant juos į skirtingų druskų tirpalus. Tada pakaitinus juos liepsnoje yra stebimas liepsnos spalvos pasikeitimus ir duomenys fiksuojami lentelėje. Jei nėra galimybės tirti liepsnos reakcijų, rekomenduojama nagrinėti įvairiose platformose pateiktą filmuotą medžiagą Flame Tests of Metal Ions, With Labels, Identifying Ions - GCSE Science Required Practical, A Safer “Rainbow Flame” Demo for the Classroom. Svarbu kartu su mokiniais aptarti ir analizuoti stebėtą vaizdo medžiagą.

Mokytojo padedami mokiniai aiškinasi galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimą ir su jų naudojimu susijusias ekologines problemas. Mokiniai tyrinėja, kodėl į obuolį/citriną įsmeigus dviejų skirtingų metalų strypelius, juos sujungus laideliais ir šviesos diodo lempute, lemputė šviečia? Su tema „Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai“ rekomenduojame tik supažindinti mokinius, akcentuojant, kad elektros energija yra gaunama savaiminės cheminės reakcijos metu ir, akumuliatoriaus pakrovimo metu, vyksta atvirkštinis procesas, t.y. elektros energija regeneruoja chemines medžiagas.

Siekiant ugdyti pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas rekomenduojame mokiniams rengti pranešimus apie metalo ir jo lydinio savybes, jų pritaikymo sritis, pasirinkti ir parengti vieno metalo gamybos ir jo lydinių gamybos ir/ar naudojimo apžvalgą xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxx.xxx?xxxxxxxxxxx&xxxx0X&xxx0 (xxxxxxxxx xxxxxx). Ugdant socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją, pranešimuose siūloma akcentuoti, su kokiomis problemomis susiduria gamyklų darbuotojai ir, kaip sprendžiamos jų socialinės, emocinės ir sveikatos problemos.

Atliekant realius bandymus (geležis vandentiekio vandenyje, geležis virintame vandenyje, sausa geležis sandariame inde) ar analizuojant vaizdo medžiagą GCSE Chemistry - What is Corrosion and How to Stop it #75, mokiniai aiškinsis metalų koroziją, veiksnius, lemiančius jos atsiradimą, gilins ankstesnėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus. Aiškinantis korozijos įtaką ekonominiams (koroduojantys automobiliai), kultūriniams (pvz. medinius įrankius pakeitė metalas, arba koroduojančios metalo skulptūros) ir socialiniams procesams (koroduojantys tiltai, balkonai), rekomenduojama situacijų, vaizdo reportažų ar atvejų nagrinėjimas. Pavyzdžiui: 1. Antikorozinė danga yra brangi. Ar turėtume saugoti seną automobilį nuo korozijos dengdami jį antikorozine danga? 2. Jei nesirūpinama balkono geležinėmis konstrukcijomis, jos koroduoja ir kelia grėsmę kitiems. Kas turėtų tvarkyti ir prižiūrėti daugiabučio namo balkono konstrukcijas? Ar savininkas turi teisę nesirūpinti savo balkonu? Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į pavojus, kuriuos sukelia koroduojančios metalų konstrukcijos.

Aiškinantis, kaip spręsti uždavinius: 1) kaip apskaičiuojama produkto masė, kiekis ar tūris, kai žinoma žaliavos su priemaišomis masė, tūris ar kiekis; 2) kaip taikomos išeigos formulės, - rekomenduojama sudaryti uždavinių sprendimų algoritmus.

Siūlomi tyrinėjimo, diskusijos, analizės, minčių žemėlapio metodai padės ugdyti pažinimo, kultūrinę, kūrybiškumo, komunikavimo, pilietiškumo, socialinę kompetencijas.

6.10.2. Nemetalai ir jų junginiai.

Pradedant nagrinėti skyrių rekomenduojama taikyti ŽNS metodą (žinau-noriu sužinoti-sužinojau), siekiant įsivertinti jau įgytas žinias ir išsiaiškinti lūkesčius. Tai tikslingiau leis pasirinkti mokymosi turinį, susieti su mokinių turima patirtimi. Šioms temoms nagrinėti tinka metodai įvardinti „Metalai ir jų junginiai“ skyriuje. Remdamiesi periodinės elementų lentelės duomenimis, mokiniai atlikdami užduotis, mokosi apibūdinti svarbiausius nemetalus (deguonį, vandenilį, azotą, fosforą, sierą, anglį, halogenus, silicį), apibūdinti jų savybes bei klasifikuoti nemetalus į grupes VIIA, VIA, VA, IVA. Siekiant, kad mokiniai geriau suprastų mokomąją medžiagą rekomenduojama taikyti vizualizaciją ir skaitmeninius mokymosi išteklius, pavyzdžiui, xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/XXX.xxxx . Mokytojo padedami ir taikydami bendrąsias oksidacijos laipsnio nustatymo taisykles, mokiniai atlieka užduotis, kuriose pagal cheminio elemento padėtį periodinėje lentelėje mokosi prognozuoti nemetalų aukščiausią (pagal grupės numerį) ir žemiausią (grupės Nr. minus 8) oksidacijos laipsnius. Aiškindamiesi, kaip apskaičiuoti nemetalo oksidacijos laipsnį junginyje sudarytame iš dviejų ir/ar trijų cheminių elementų, mokiniai sprendžia lygtis su vienu nežinomuoju. Atliekant šias užduotis taikomi matematikos dalyke įgyti gebėjimai.

Nagrinėjant svarbiausius (deguonį, vandenilį, azotą, fosforą, sierą, anglį, halogenus, silicį) nemetalus ir jų paplitimą gamtoje, gavimo būdus ir funkcijas organizmuose siūloma taikyti „Durstinio“ metodą. Darbas grupėse padeda ugdyti pažinimo, komunikavimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Siekiant gilesnio temos suvokimo rekomenduojamas lyginimo metodas, pavyzdžiui, palyginti deguonies ir azoto paplitimą gamtoje, jų gavimą iš oro panašumus ir skirtumus, fizikinių savybių panašumus ir skirtumus, svarbą gyviesiems organizmams.

Aiškinantis alotropijos temą siūlomas modeliavimo metodas su molekulių modelių rinkiniais ar modelinu ir pagaliukais, akcentuojant valentingumo sąvoką, įvardijant, kad cheminių ryšių skaičių lemia valentingumas. Mokiniams rekomenduojama sumodeliuoti šiuos medžiagų modelius: deguonies, ozono, grafito ir deimanto. Siekiant ugdyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, siūloma mokiniams sumodeliuoti ir kitų nemetalų, pavyzdžiui, sieros, fosforo alotropinių atmainų molekulių modelius. Aiškinantis, kaip surinkti deguonies ir vandenilio dujas išstumiant orą ir/ar vandenį, pirmiausia rekomenduojama su mokiniais apskaičiuoti, kurios dujos lengvesnės ar sunkesnės už orą, išnagrinėti šių dujų tirpumą vandenyje ir tik tada rekomenduojama organizuoti laboratorinius darbus ir/ar praktinius darbus grupėmis. Siekiant geriau perteikti mokiniams laboratorinio darbo eigą, siūloma analizuoti vaizdo medžiagą, kurioje demonstruojamas deguonies dujų gavimas ir surinkimas vandens išstūmimo būdu 52 aprašo vaizdo įrašas Deguonies dujų gavimas, surinkimas išstumiant vandenį ir atpažinimas, vandenilio gavimas oro išstūmimo būdu „Hydrogen gas popping test by HCl and Zinc in a single displacement reaction“.

Aiškinantis, nemetalų chemines savybes, nemetalų vandenilinių ir deguoninių junginių savybes, pritaikymo sritis, svarbą gamtoje siūlomi keli metodai: aiškinimo, analizės, lyginimo, analogijų, minčių žemėlapio metodai. Nagrinėjant medžiagų chemines savybes, ypač kai reikia nustatyti, kas ir su kuo reaguoja, mokymuisi padeda „Veno“ diagrama. Šis metodas padeda nustatyti loginius ryšius tarp skirtingų grupių. Šis metodas priskiriamas grafiniams mokomosios informacijos tvarkymo ir mokymosi metodams, kurie papildo mokinių užrašus. Rekomenduojama šią schemą sudaryti iš kelių stulpelių skirtų reakcijoms surašyti: sąveika su vieninėmis medžiagomis, sąveika su cheminiais junginiais, atpažinimo reakcijos, gavimo reakcijos. Schemos padeda besimokančiąjam išryškinti, atrinkti, palyginti informaciją.

Siekiant ugdyti kritinį mąstymą, siūloma mokiniams sudaryti virsmų seką (grandinėlę), kurios pagalba, optimaliausiomis sąlygomis, iš sieros gautume natrio sulfatą panaudojant neorganinius reagentus. Apibendrinant skyrių svarbu įsivertinti, atskirti išmoktus dalykus nuo to, kas liko neišmokta. Xxxxxxx besimokantiems mokiniams rekomenduojamas S. Leitnerio metodas. Šio metodo esmė – sudaroma savarankiškam mokymuisi asmeninė mokymosi (kartojimo) kortelių kartoteka neišmoktoms sąvokoms, reiškiniams, procesams. Vienoje kortelės pusėje-užduotis/klausimas, kitoje pusėje sprendimas/atsakymas. Mokinys perskaitęs klausimą pagalvoja, kaip spręstų/atsakytų į klausimą, atverčia kortelę ir pasitikrina. Kadangi popierinės kortelės yra nepatogios, šiuo metu yra siūlomos įvairios mobiliųjų telefonų, kompiuterinės interaktyvios programėlės-kartotekos, kuriose paprasta susidėti aktualią individualią mokymosi informaciją.

Gilinant mokinių praktinius gebėjimus, mokiniams rekomenduojama atlikti bandymus ar analizuoti skaimeninius internetinius šaltinius, kaip gaunamos ir atpažįstamos vandenilio, deguonies, amoniako, anglies dioksido dujos, akcentuojant reakcijos atpažinimo požymius. Siūlomi internetiniai šaltiniai: GCSE Science Chemistry (9-1) - Tests for Gases (dujų atpažinimas), xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx_XxXx00 Koig (atpažinimas). Rekomenduojama vaizdo medžiagą aptarti, analizuoti ir susisteminti pateikiant klausimus: Kas atpažįstama? Kokie atpažinimo reagentai/priemonės? Kaip atpažįstama (požymiai)? Kaip užrašysime atpažinimo reakcijos lygtį?

6.10.3. Organinės chemijos pagrindai.

Ankstesnėse klasėse buvo nagrinėjamas medžiagų skirstymas į organines ir neorganines, todėl svarbu išsiaiškinti, ką mokiniai žino taikant ŽNS metodą (žr. metodo aprašymą aukščiau). Aiškinantis anglies atomo sandarą rekomenduojama turimas mokinių žinias sieti su valentiniais elektronais, valentingumo sąvoka. Svarbu akcentuoti organinės chemijos pagrindus, kad anglis yra svarbiausias organinio junginio elementas, kad anglies

atomas organiniuose junginiuose yra keturvalentis, vandenilis – vienvalentis, deguonis – dvivalentis, kad anglies atomai gali jungtis tarpusavyje viengubaisiais, dvigubaisiais ir trigubaisiais ryšiais. Siekiant efektyvesnio mokymosi, kad mokiniai geriau suvoktų organinių junginių gausą, organinių junginių susidarymo logiką jungiantis anglies atomams, rekomenduojama organizuoti aktyvią veiklą: piešti, rašyti, modeliuoti, dėlioti korteles. Taikant dėlionės metodą, reikia iš anksto pasiruošti atitinkamas korteles (su anglies, vandenilio, viengubųjų, dvigubųjų, trigubųjų jungčių simboliais). Mokiniai gali dirbti individualiai ir grupėmis, sudėdami kortelėmis junginių linijines struktūras, kai junginyje vienas anglies atomas ir keturi vandenilio atomai (metanas); kai junginyje du anglies atomai, šeši vandenilio atomai ir atomai susijungę viengubaisiais ryšiais (etanas) ir t.t. Pažengusiems mokiniams galima siūlyti sudėti dėliones sudėtingesnių junginių, pavyzdžiui, su vienu dvigubuoju (eteno, propeno), su vienu trigubuoju (etino, propino) ryšiais ir pan. Bonds formed by Carbon | Don't Memorise , xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxXXXxXxxxx ,

Alkanes, Xxxxxxx & Alkynes - Snatoms .

Mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumus, rekomenduojama taikyti aiškinimo 3K principą: kartoti, konspektuoti, kalbėti. Mokinio paprašoma nedidelius informacijos vienetus pakartoti, pavyzdžiui, C anglies atomą sujungiame su C atomu vienoje grandinėje viengubu ryšiu. Tada mokinys užsirašo konspektuose, po to klausiama, kiek išnaudojome jungčių; mokinys daro išvadą, kad bus išnaudotos kiekvieno C anglies atomo viena jungtis iš keturių. Tada mokiniui siūlome vandenilių atomus sujungti su anglies atomais viengubaisiais ryšiais, mokinys pasižymi konspektuose. Po to mokinys aiškina, kaip tai padaryti dėliodamas dėlionės korteles, kiti - klauso (sudaromas etanas). Tuomet užduotys sunkinamos, aiškinamasi dvigubų ir trigubų jungčių susidarymas. Šis principas priskiriamas prie efektyvių mokymosi metodų, nes aktyvinamos atminties rūšys: vaizdinė, motorinė, emocinė ir žodinė.

Rekomenduojami metodai padės ugdyti pažinimo, komunikavimo, socialinę kompetencijas.

6.10.4. Angliavandeniliai.

Aiškinamasi, kad papasčiausieji organiniai junginiai yra sudaryti tik iš anglies ir vandenilio, įvardijama angliavandenilio sąvoka. Naudojant internetinius šaltinius, modeliavimo, dėlionės metodus, dirbant grupėse ir individualiai aiškinamasi nešakotos sandaros alkanų C1-C5 alkanų sandara, homologinės eilės sąvoka, bendroji alkanų formulė, pavadinimai pagal IUPAC nomenklatūrą, mokomasi rašyti alkanų sutrumpintąsias ir nesutrumpintąsias struktūrines formules, izomerijos sąvoka ir izomerija C4-C5 angliavandenilių pagrindu. Drawing Alkanes When Given the Structure Name | Organic Chemistry (pavadinimai), Homologous series | Don't Memorise (homologai, molekulinės, struktūrinės formulės) Isomers - Part 1 | Don't Memorise (izomerija), Finding Constitutional Isomers and How to Draw Them | Organic Chemistry izomerija).

Aiškinantis alkano ir alkeno sąvokas (pavyzdžiui, etano ir eteno ar kt.), sandarą rekomenduojama braižyti Veno diagramą, kurioje pažymima, kad alkenas nuo alkano skiriasi dvigubuoju ryšiu tarp anglies atomų, o panašūs tuo, kad yra sudaryti abu iš anglies ir vandenilio atomų ir kt.

Aiškinamasi nešakotos sandaros alkenų homologinė eilė (C2-C5), jų pavadinimų sudarymas, bendroji alkenų formulė. Mokomasi rašyti alkenų nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias struktūrines formules, mokomasi modeliuoti įvairių angliavandenilių (alkanų, alkenų) molekules.

Alkanes, Xxxxxxx & Alkynes - Snatoms, Saturated and Unsaturated Carbon compounds - Part 2 | Don't Memorise (alkenai). Įvardijami pagrindiniai neatsinaujinantys gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: gamtinės dujos, nafta.

Aiškinantis kuro naudojimo visuomenėje ir su tuo susijusias ekologines ir ekonomines problemas, siūloma inicijuoti diskusiją ir šią temą susieti su anglies dioksido emisija, šiltnamio efektu, sutrikdytu anglies ir deguonies balansu, šalių neturinčių angliavandenilių išteklių ekonominiu nestabilumu. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Mokslo sriuba: kaip buvo paleistas SGD terminalas? (SGD terminalas 1 dalis),Mokslo sriuba: SGD terminale palaikomas -160 laipsnių šaltis (SGD terminalas 3 dalis),Mokslo sriuba: naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose (1 dalis) (Mažeikių nafta 1 dalis), Mokslo sriuba: naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose (2 dalis) (Mažeikių nafta 2 dalis).

Aiškinantis, kad alkanų svarbiausia savybė yra degumas, aptariami galimi pavojai ir mokomasi rašyti

ir lyginti angliavandenilių C1-C4 alkanų degimo reakcijų lygtis, sprendžiami uždaviniai siekiant nustatyti

junginio formulę iš degimo produktų. Kiekybinių uždavinių sprendimui rekomenduojama sudaryti algoritmus, kuriais remiantis būtų nustatomas ieškomas nežinomasis, numatyti fizikinių dydžių formules, kurias taikysime skaičiavimams. Uždaviniai ne tik padeda įtvirtinti naują mokomąją medžiagą, bet ir tobulina loginį ir kritinį mąstymą, ieškant iškeltos problemos sprendimo būdų.

Išsiaiškinus polimero ir polimerizacijos reakcijos sąvokas, naudojant dėlionės korteles ar molekulių modelius, mokomasi sudaryti polieteno modelio fragmentą iš 3-4 pasikartojančių grandžių. Apibūdinant polimerus, svarbu akcentuoti, kad tai makromolekulės, sudarytos iš daugelio pasikartojančių grandžių. Kadangi makromolekulių susidarymas yra panašus į jungimosi reakcijas, čia galime taikyti lyginimo metodą. Tai metodas, kai tarp reiškinių ar objektų ieškoma panašių požymių, padedančių juos lyginti ir suprasti, arba pagal panašius požymius atrasti naujus daiktus ar reiškinius. Pažengusiems mokiniams galima pasiūlyti nagrinėti internetiniuose šaltiniuose pateiktų sudėtingesnių polimerų sudarymą: GCSE Chemistry - What is a Polymer? Polymers / Monomers / Their Properties Explained #18 (polimerai).

6.10.5. Organinių junginių įvairovė ir taikymas.

Nagrinėjant organinių jungininių įvairovę, svarbu išsiaiškinti, kad atomų grupė (funkcinė grupė) lemia junginių bendras savybes Structure of Functional Groups - Part 1 | Don't Memorise (funkcinės grupės). Aiškinantis organinių junginių susidarymą, rekomenduojamas dėlionės metodas, aiškinamasi, kaip sudaromos junginių molekulės įvardinant organinių junginių klasę, atsižvelgiant į valentingumo sąvoką. Mokiniai mokosi pateiktoje vaizdinėje medžiagoje, užduotyse atpažinti ir pažymėti funkcines grupes. Atlikdami užduotis, mokiniai pateiktus junginius mokosi priskirti tam tikrai organinių junginių klasei. Organinių junginių įvairovę rekomenduojama nagrinėjimo schema tokia: išsiaiškinti paprasčiausius junginius sudarytus tik iš: C, H ir halogenas (halogenalkanai). Po to nagrinėti junginius, sudarytus iš: C, H, O (alkoholiai ir aldehidai, karboksirūgštys). Vėliau nagrinėti junginius sudarytus iš C, H, N (aminai). Kita junginių klasė sudaryta iš C, H, N, O (aminorūgštys), tada susipažįstama su junginiais sudarytais iš C, H, O, N, P xxxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxx .

Aiškinantis angliavandenių, riebalų, baltymų ir nukleorūgščių sandarą, biologinę įvairovę ir reikšmę rekomenduojamas durstinio metodas. Šis metodas yra mokinių bendradarbiavimu grįstas mokymosi metodas, kurio privalumas yra tas, kad galima išmokti didelį informacijos kiekį per trumpą laiką. Kiekvienas grupės narys tampa mokymosi medžiagos dalies ekspertu ir moko kitus (Xxxxxxx ir kt. 2000). Be to, šios temos gali būti integruojamos su biologijos, dailės pamokomis.

Nagrinėjant šį skyrių mokiniai gali atlikti trumpalaikius ir ilgalaikius kūrybinius, projektinius darbus, dirbdami grupėse ar individualiai gali parengti angliavandenių, riebalų, baltymų ir nukleorūgščių plakatus Macromolecules | Classes and Functions (makromolekulės-biomolekulės). Siūloma mokiniams tyrinėti organinių junginių savybes, o mokinio kūrybiškumas atsiskleis formuluojant darbo temą, pasirenkant priemones, medžiagas, sudarant darbo eigą, pateikiant rezultatus ir pristatant darbą. Kūrybiniai, projektiniai- tiriamieji darbai palankūs ugdyti visas aukščiau įvardintas kompetencijas.

6.10.6. Chemija ir aplinka.

Nagrinėjant cheminius reiškinius biosferoje rekomenduojame rengti pristatymus, diskusijas apie

fotocheminį smogą, eutrofikaciją, dreifuojančias atliekų salas, šiltnamio efektą ar kt.

Rekomenduojama atlikti tyrimus: „Anglies dioksido įtakos temperatūros pokyčiui tyrimas“, „Sniego tirpimo greičio priklausomybės nuo priemaišų kiekio tyrimas“. Rekomenduojama situacijos analizė ir galimų situacijų modeliavimas progozuojant pozityvius pokyčius (pvz.: kas atsitiks su šiukšlių salomis ir mikroplastikų dalelėmis, kokią įtaką gamtai tai turi ir turės ateityje). Nagrinėjant aplinkosaugos, etikos, taršos klausimus rekomenduojamas debatų metodas arba akademinės kontraversijos metodas. Minėti metodai tinka temoms, kuriose yra du ar daugiau konfliktinių požiūrių ir nė vienas iš jų nėra akivaizdžiai pranašesnis už kitą. Kiekvienas mokinys atstovauja vienai iš dviejų priešingų pozicijų. Mokiniai pasiruošia individualiai, išsinagrinėja medžiagą ir pasirengia argumentuoti savo požiūrį. Galima mokinius skirstyti grupėmis. Kai mokiniai pasirengs argumentus, atsitiktine tvarka sudaromos naujos poros, turinčias skirtingas pozicijas. Kiekvieno požiūrio atstovai paeiliui pristato savo poziciją. Mokiniai diskutuoja, argumentuotai kritiškai vertina

priešingą nuomonę (požiūrį) ir argumentuotai atsakydami į išsakytą kritinį vertinimą. Po diskusijos mokiniai pasikeičia pozicijomis ir kitą poziciją pristato taip kruopščiai, visapusiškai, įtikinamai ir tvirtai, kaip tik gali. Šis metodas palankus komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, kūrybiškumo kompetencijoms ugdyti.

Analizės metodą rekomenduojama taikyti analizuojant aplinkos teršalų sklaidos interaktyvių žemėlapių

duomenis, aktualius tarptautinius aplinkos apsaugos norminius dokumentus.

Taikant analizės ir diskusijos metodus aptariamos inžinerinių, technologinių mokslų specialybių ir specialistų poreikis darbo rinkoje. Aiškinantis, kokios žmogaus asmeninės savybės, reikalingos chemijos srityje dirbantiems specialistams galima taikyti minčių žemėlapio metodą. Aukščiau įvardinti metodai palankūs ugdyti visas aukščiau įvardintas kompetencijas.

Tikimasi, kad mokinys baigęs 10 klasės chemijos mokymosi kursą, gebės atpažinti chemines medžiagas ir procesus kasdieniame gyvenime, elgsis socialiai atsakingai, taikys įgytas chemijos žinias ir gebėjimus sprendžiant kasdienio gyvenimo klausimus.

6.10.7. Rekomendacijos praktikos darbams

Laboratorinis darbas

Rekomenduojama laboratorinio darbo aprašo struktūra

• Darbo pavadinimas.

• Teorinė dalis: formulės, dėsniai, sąvokos, teiginiai.

• Tikslas ir uždaviniai.

• Xxxxxxxx (spėjamas teiginys, kurį turėsime patikrinti argumentais ir faktais).

• Saugos taisyklės.

• Darbo priemonės, medžiagos.

• Tyrimo metodika, darbo eiga.

• Rezultatai ir jų aptarimas.

• Išvados.

• Literatūra.

Praktikos darbas

atsižvelgdamas į mokinių pasiekimų lygį gali parengti darbo aprašą remdamasis pasiekimų lygių aprašais (BP). Praktikos darbui mokiniai pasiruošia iš anksto.

Rekomenduojama praktikos darbo aprašo struktūra

• Įvadas. Tai trumpa santrauka apie chemines medžiagas, su kuriomis bus atliekamas praktikos darbas. Pateikiamos formulės, teiginiai, dėsningumai.

• Tikslas. Nusakoma ką praktikos darbas padės pažinti, suvokti, kokius gebėjimus/kompetencijas

ugdys.

• Uždaviniai. Padeda numatyti eksperimento eigą.

• Probleminis klausimas. Spėjimas kylantis iš probleminės situacijos.

• Hipotezė. Teiginys su argumentu, kurį mokiniai tikrins praktinio darbo metu.

• Saugaus darbo taisyklės.

• Priemonės, medžiagos.

• Eksperimento eiga.

• Rezultatai.

• Išvados.

• Literatūra.

Rekomenduojami darbai

1. Siūloma tyrinėti metalų chemines savybes: sąveiką su deguonimi, pavyzdžiui, varinė viela kaitinama degiklio liepsnoje, cinko ir praskiestos druskos rūgšties sąveiką, cinko ir vario sulfato tirpalo sąveiką.

2. Aiškindamiesi, kad metalų jonai nudažo liepsną, mokiniai mokosi atpažinti IA ir IIA grupių metalų

xxxxx atlikdami tyrimą pagal liepsnos spalvinę reakciją.

3. Mokiniai tyrinėja, kodėl į obuolį/citriną įsmeigus dviejų skirtingų metalų strypelius, juos sujungus laideliais ir šviesos diodo lempute, lemputė šviečia?

4. Atliekant realius bandymus (geležis vandentiekio vandenyje, geležis virintame vandenyje, sausa

geležis sandariame inde) mokiniai aiškinsis metalų koroziją, veiksnius, lemiančius jos atsiradimą.

5. Aiškinantis, kaip surinkti deguonies ir vandenilio dujas išstumiant orą ir/ar vandenį rekomenduojama organizuoti laboratorinius darbus ir/ar praktinius darbus grupėmis.

6. Gilinant mokinių praktinius gebėjimus, mokiniams rekomenduojama atlikti bandymus kaip gaunamos ir atpažįstamos vandenilio, deguonies, amoniako, anglies dioksido dujos, akcentuojant reakcijos atpažinimo požymius.

7. Rekomenduojama atlikti tyrimus: „Anglies dioksido įtakos temperatūros pokyčiui tyrimas“, „Sniego

tirpimo greičio priklausomybės nuo priemaišų kiekio tyrimas“.

8. Muilo gaminimas.

9. Gliukozės nustatymas vaisiuose.

10. Acto rūgšties cheminių savybių tyrimas.

11. Alkoholių savybių tyrimas.

2. Aukštesnių pasiekimų ugdymas

Mokinių, tiksliau kiekvieno mokinio, pasiekimai yra svarbiausia kiekvienos mokyklos misija. Tokia nuostata užfiksuota Geros mokyklos koncepcijoje (2015), tokį lūkestį švietimui turi visuomenė.

Paskutiniai tarptautinių tyrimų (PISA, 2018; TIMSS, 2019) rezultatai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai šiek tiek pakilo ir tai nuteikia optimistiškai, tačiau tiknedidelė dalis mokinių pasiekia aukščiausio pasiekimų lygio; neramina ir minimalaus lygio nepasiekusių mokinių dalis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (2017) pastebi, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo politikoje ir praktikoje Lietuvoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama mokymosi pasiekimams gerinti. Norint tobulinti sistemą reikia sutelkti dėmesį į du svarbiausius ugdymo veiksnius – ugdymo trukmę ir pedagogų darbo kokybę. (LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2017). Tačiau kyla klausimas, gerinti pedago-gų darbokokybę konkrečioje mokykloje, konkrečioje pamokoje?

Rekomendacijos mokytojui

Tam, kad gerėtų mokinių pasiekimai, kiekvieno mokinio pažanga, turi keistis kasdienio ugdymo praktika –turi keistis pamoka. Kokie yra geros pamokos kriterijai? Ko gero neįmanoma sukurti universalių kriterijų, tačiau gairės yra apibrėžtos pamokos stebėjimo formoje, kuri naudojama stebint ir vertinant pamokos kokybę išorinio vertinimo metu. Tai: ugdymo(si) aplinkos, vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi, mokymosi patirtys, vertinimas ugdantkiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai.

Vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi prasideda nuo pamokos planavimo (tinkamo, į mokymąsi ir konkretų rezultatą orientuoto, uždavinio kėlimo; laiko planavimo, naudojamų metodų numatymo, ugdymosi aplinkos pritaikymo). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vadovaujamą kiekvieno mokinio ugdymuisi. Šie žodžiai pabrėžia kiekvieno mokinio pažinimo, ugdymo(si) diferencijavimo, individualizavimo svarbą. Diferencijavimas pamokoje gali reikštis labai skirtingomis formomis: vien pamokos uždavinį galima diferencijuoti keleriopai: 1. diferencijuoti sąlygas (perskaitę tekstą, perskaitę teksto santrauką, pasinaudoję schema/lentelę ir pan.); 2. diferencijuoti veiklas (parašys tekstą, įrašys sąvokas, užpildys lentelę ir pan.); 3. diferencijuoti planuojamus pasiekimus (3-5 pastraipų tekstą, 2-6 uždavinius; 1-3 lygtis ir pan.). Mokymo- mokymosi etape galimas diferencijavimas: 1. turinio apimties diferencijavimas; 2. užduočių kiekio ir gylio diferencijavimas (užduočių blokai, papildomos užduotys/užduotys, kurių galima atsisakyti); 3. veiklų (vaidmenų) diferencijavimas; 4. gabių mokinių potencialo panaudojimas (pagalba draugui (-ams) ir pan.). Individualizavimas pasireiškia stebint ir pastebint pagalbos poreikį ir ją suteikiant (individualus paaiškinimas, nukreipimas į šaltinį, suvedimas į porą ir pan.). Individualizavimas pasireikš ir gabiųjų mokinių ugdymo(si) organizavime (papildomos, aukštesnio lygio užduotys, pagalbos klasės draugui organizavimas, lyderiavimas grupėje ir pan.). Vertinimas taip pat turėtų būti individualizuotas: 1. vertinamas kiekvienas mokinys (žodžiu, žvilgsniu, kaupiamuoju balu ir pan.), akcentuojant jo padarytą pažangą; 2. mokinio pažanga gali būti užfiksuota elektroniniame dienyne pagyrimų skiltyje; 3. mokinių įsivertinimas ir refleksija (grįžtamoji informacija mokytojui). Diferencijavimas ir individualizavimas pasireiškia ir tinkamos ugdymuisi emocinės ir fizinės aplinkos formavime - santykiai visada yra individualūs; ir tai yra pagrindas, kaip mokiniai „priims“ visas kitas mokytojo pastangas. Skirtingi mokymosi šaltiniai, skirtingų lygių užduotys (galima naudoti vieną, kelių pakopų užduotį). Mokymosi patirtys formuojasi mokytojo ir mokinių veiklos sąveikoje. Mokytojo veikla turi skatinti mokinių veiklą, ji neturėtų būti dominuojanti; taikomi metodai turi būti pasirenkami tikslingai, siekiant konkrečių, pamokos uždavinyje numatytų, rezultatų, mokinių kompetencijų ugdymo(si) žingsnių. Geras metodas yra tas, kuris skatina ir palaiko mokinio motyvaciją, padeda jam mokytis. Pozityvią mokymosi patirtį formuoja ir pamokoje taikomas vertinimas. Vertinimas skirtas padėti mokiniui mokytis. Vertinimas pamokoje turėtų būti suprantamas trejopai: vertinimas, kaip pažinimas, vertinimas, kaip ugdymas ir vertinimas, kaip informavimas. Vertinimas suprantamas, kaip mokinio veiklos stebėjimas, jos skatinimas, koregavimas. Labai svarbus vaidmuo pamokoje tenka formuojamajam vertinimui, kuris nesiejamas su atitikimu nustatytiems kriterijams, o orientuojamas į mokinio individualių galių plėtojimą, individualios pažangos skatinimą. Visą tai galima įgyvendinti, jei keičiasi konceptualus požiūris į pamoką, arba mokymosi paradigma. Turi keistis

požiūris į mokytojo vaidmenį pamokoje, nes anot Xxxxxxx (2010) itin kryptingai mokytojo lydimas ugdymosi procesas riboja vaizduotės, kūrybiškumo ugdymo svarbą, analitinio ir kritinio mąstymo gebėjimus. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis, 2018 m. išorinio vertinimo metu stebėtose pamokose (N=6145) vyravo tradicinė, mokytojo veikla pagrįsta, mokymo paradigma (54,6 proc.) ir tik 12,3 proc. stebėtų pamokų buvo organizuotos, remiantis aktyvia mokinių veikla arba mokymosi paradigma, dar 33,1 proc. stebėtų pamokų buvo pastebėta, kad buvo bandoma dirbti šiuolaikiškai. Pamokose taikomų paradigmų požymiai pateikiami 1 lentelėje.

Projektas. 2021-08-16. Tekstas neredaguotas

1lentelė. Mokymo(si) paradigmų raiškos požymiai

	Mokymo (poveikio) paradigma	Tarpinė paradigma (bandoma dirbti šiuolaikiškai)	Mokymosi (šiuolaikinė) paradigma
Mokytojo požiūris į mokymo ir mokymosi procesus	Mokymas yra faktų, gebėjimų perteikimo, jų įsiminimo ir atkartojimo procesas (vadovėlyje viskas parašyta, kas neaišku – klausyk įdėmiai, aš pasakysiu, o tu – pakartok).	Mokytojas pripažįsta mokymo ir mokymosi sąveiką, tačiau mokymui vis tiek teikia pirmenybę (mokinys turi būti mokomas, kad mokytųsi, tačiau galima tartis, kaip jam mokytis).	Mokytojas remiasi mokinių patirtimi, aplinka ir į pirmą vietą kelia mokymą (si) „visur ir visada“ bei laiko svarbiais įvairius informacijos šaltinius ir mokymosi priemones.
Mokytojo darbo stilius	Tik mokytojas yra aktyvus veikėjas, kuris turi tikslą ir pagal jį veikia.	Mokytojas yra mokymo proceso vadybininkas, organizatorius, kuris tariasi su mokiniu priimdamas sprendimus.	Mokytojas yra mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Savo žinias ir įgūdžius taiko padėdamas mokiniui įveikti problemas, kurios jam kilo besimokant.
Mokymo ir mokymosi tikslai	Mokytojas pats formuluoja pamokos ir mokymo tikslus, nes tik jis yra atsakingas, ko išmoks jo mokiniai. Svarbūs mokymo, o ne mokymosi tikslai.	Mokytojas pats formuluoja pamokos ir mokymo tikslus, tačiau jų tikslingumą aptaria su mokiniais.	Mokymosi tikslus formuluoja pats mokinys. Mokytojas padeda jam šiuos tikslus suderinti su oficialia ugdymo programa.
Mokymo ir mokymosi metoda	Mokytojas pamokose dažnai naudoja aiškinimą, klausinėjimą, rašymą, teksto skaitymą, mokyklinępaskaitą, demonstravimą.	Mokytojas, be tradicinių mokymo metodų, dažnai naudoja diskusijas, problemų sprendimo paieškas grupėmis, žaidimus, dramas ir imitacijas, grupės projektus, seminarus.	Mokytojas, be tradicinių mokymo metodų, naudoja individualius ir grupinius problemų sprendimo būdus, individualius ar grupinius projektus, mokymąsi iš patirties, individualų tyrinėjimą, savivaldų mokinių mokymąsi, kūrybą, darbą su informacijos šaltiniais.
Mokinio vaidmuo	Mokinys yra pasyvus informacijos priėmėjas.	Vertinamas mokinio dalyvavimas mokymo procese.	Mokinys yra pats atsakingas už savomokymąsi, jis aktyviai dalyvauja tobulindamas ir keisdamas save, taiko savo draugų patirtį.

Šaltinis: Xxxxxx X., Xxxxxxxxxxx P., Lietuvos mokytojų didaktinė kompetencija, 2006.

Mokytojo nuostata, mokytojo veikla pamokoje yra ypatingai svarbi, nes būtent tuo metu yra daromos tiesioginis poveikis mokiniui. Tačiau labai svarbu, kad mokytojo kasdienės praktikos kaitai būtų sudarytos sąlygos; kad mokytojai būtų motyvuojami; būtų skatinama mokymosi kultūra. O tai labiausiai susiję su mokyklos, kaip organizacijos kultūra, vadovų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų

raiška.

Rekomendacijos mokyklai

Vienas svarbiausių dokumentų, brėžiančių mokyklos darbo organizavimo gaires - Bendrieji ugdymo planai. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Kiekviena mokykla turi prievolę remiantis bendraisiais ugdymo planais sudaryti savo ugdymo planą(-us), kurie atlieptų mokyklos kontekstą, tikslus, padėtų gerinti tos mokyklos mokinių pasiekimus. Rengiant mokyklos ugdymo planą mokyklos bendruomenei rekomenduojama priimti dėl: mokyklos ugdymo turinio integralumo; ugdymo proceso organizavimo formų ir kt.; mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo; mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą; švietimo pagalbos teikimo; neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo; pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo; projektinio ir brandos darbo rengimo ir organizavimo; kitų mokiniams ir mokyklai aktualių ugdymo turinio įgyvendinimo klausimų. Bendrieji ugdymo planai suteikia lankstaus mokyklos ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo galimybes, orientuojantys į mokinių poreikius, užtikrinant jiems pasirinkimo ir esant poreikiui, pagalbos galimybes. Tačiau tam būtina asmenine ir profesine atsakomybe pagrįsta drąsa, susitarimų kultūra pagrįsti sprendimai ir įsipareigojimas jų įgyvendinimui.

PISA tyrimas rodo, kad mokiniai sunkiai geba suprasti ilgus ir abstrakčius tekstus, kuriuose reikalinga informacija su užduotimi susijusi netiesiogiai, sunkiai gali palyginti ir integruoti kelias galimai prieštaringas perspektyvas, generuoti išvadas, todėl ugdant aukštesniuosius mokinių gebėjimus reikėtų skirti daugiau dėmesio bendrajam raštingumui orientuojantis ne tik į paprastus, bet ir į sudėtingus ir abstrakčius, vientisus ir mišrius tekstus, sustiprinti skaitymo gebėjimų sritį, ypač akcentuojant skirtingus pasiekimų lygmenis.

TIMSS tyrimo rezultatai rodo, kad palyginti su 2015 metų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų gamtos mokslų pasiekimai ženkliai pagerėjo. Nepaisant to, nustatyti skirtumai pagal kognityvines sritis: ketvirtokų Gamtamokslinių žinių srities rezultatai yra labai artimi bendram gamtos mokslų žinių vidurkiui (539 t., vidurkis yra 538 t.) Gamtamokslinio taikymo srities yra žemiau vidurkio (531 t.), o Gamtamokslinio mąstymo srities yra aukščiau vidurkio (548 t.); aštuntokų Gamtamokslinių žinių ir Gamtamokslinio taikymo sričių rezultatai yra žemiau vidurkio (527 ir 530 t.; vidurkis yra 534), o Gamtamokslinio mąstymo srities yra aukščiau vidurkio (541 t.).

2.1. 8 klasė

Užduočių pavyzdžiai

Užduotis: Jodo dėmių valymas

Ši užduotis skirta įvairių lygių mokiniams. Ji skirta ugdyti gamtamokslinių žinių taikymo kognytivinės srities pasiekimus, ugdo praktinius įgūdžius, skatina daryti išvadas (paaiškinti priežasties-pasekmės ryšį).

BP. Stebint vykstančias chemines reakcijas mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius.

Dėmės drabužiuose – erzinantis reikalas. Jeigu jau dėmių pastebėjote, ypač jei dėmės ryškios, geriau net nebandykite to drabužio mesti su kitais į skalbyklę. Paaukokite šiek tiek laiko dėmei išvalyti, ir po to nebereikės nervintis, kad nepavyko išskalbti. Svarbu, kad, valant dėmę, ant audinio nesusidarytų „aureolė“, tam aplink dėmę audinį suvilgykite vandeniu.

Atlikdami bandymą, ne tik išmoksite išvalyti jodo dėmes iš audinio, bet ir stebėsite medžiagų reakcijos

pavyzdį, geriau suprasite medžiagų tirpumą.

Krakmolas – tai dažniausiai miglinių ir pupinių šeimų augalų grūdų (sėklų) rezervinė-energetinė medžiaga, kuri yra polisacharidų grupės junginys. Į krakmolo sudėtį įeina sacharidai amilopektinas ir amilozė. Sėklose, grūduose jo yra iki 70 proc., vaisiuose, šaknyse ir požeminiuose stiebuose – iki 30 proc. Krakmolas augaluose dažniausiai yra 0,007–0,15 mm dydžio grūdelių formos. Krakmolas sudarytas iš dviejų skirtingų polisacharidų: amilozės grūdelio branduolio, ir amilopektino – išorinės grūdelio dalies. Jodas amilozę nudažo mėlynai, o amilopektiną – purpurine spalva.

Medžiagos ir priemonės: audinys, jodo tirpalas, vanduo, dubuo, stiklinė ar medinė lazdelė, bulvė.

Darbo eiga. Ant audinio užlašinama jodo tirpalo. Dėmė sudrėkinama vandeniu ir iš abiejų pusių patrinama

šviežiai perpjauta bulve. Atkreipiamas dėmesys į pokyčius. Jie fiksuojami užrašuose.

Paskui audinys keletą kartų paskalaujamas dubenyje su vandeniu, pamaišant lazdele. Stebima, kas vyksta su dėme. Dėmė skalaujant nyksta ne todėl, kad jodas jungiasi su amilaze. Veikiant bulvių fermentui amilazei, amilozė hidrolizuojama į maltozę ir dekstrinus, kurių jodas nedažo. Celiuliozės amilazė nehidrolizuoja, krakmolo neturinčius audinius dažo ruda, o ne mėlyna spalva (medvilnė, linas ir kt.). Padaromos išvados.

Šaltinis: Xxxxxxxxxxx, K., Birgelytė, A., Daugirdienė, X., Xxxxxxxx, G., Xxxxxxxxxxx- Xxxxxxxxxxxx, R., Motiejūnaitė, O., Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxx, X. (2013). Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 2 dalis (7–8 klasių mokiniams). Šiauliai: Titnagas.

Užduotis: Izotopai

Ši užduotis skirta aukštesniojo lygmens mokiniams, ji skirta ugdyti(s) darbo su tekstu įgūdžius, padeda sieti teorines žinias su gamtine aplinka, analizuoti ir sisteminti žinias.

BP. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panašūs ir kuo skiriasi izotopai.

Šikšnosparnių migracijos kelius galima sekti, lyginant elementų izotopų proporcijas šių gyvūnų kailyje ir aplinkoje.

Izotopų metodas buvo išbandytas, palyginus žinomą stabilių vandenilio, anglies ir azoto izotopų tipą kritulių vandenyje Europoje ir analogiškus izotopus penkių sėsliųjų šikšnosparnių rūšių, įskaitant plačiaausius, ruduosius ir pilkuosius ausylius, kailyje. Metodas, kuriame naudojami visi trys tiriami izotopai, leido tiksliai nustatyti šikšnosparnių kilmės vietą.

Pagal: xxx.xxxxxxxx.xx

1. Žemiau atsitiktine tvarka išvardinti stabilūs užduoties informacijoje pateiktų elementų izotopai,

pažymėkite (apibraukite) visus vandenilio izotopus.

1. Užbaikite sakinį. Pasirinkite A arba B atsakymą ir 1 arba 2 jo pagrindimą.

Anglies izotopai yra …………................……..

nes atomo branduolyje jie turi

septynis neutronus.

nes atomo branduolyje jie turi

šešis protonus.

1. Paaiškinkite užduoties informacijoje nurodytų vandenilio izotopų atomų struktūros skirtumus.

...............................................................................................................................................................................

Parengta pagal Informator o egzaminie ósmoklasisty z chemii od roku szkolnego 2021/2022.

Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx

Užduotis: Katalitinės reakcijos

Ši užduotis skirta pagrindinio ir/ar aukštesniojo lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP. Apibūdinamas katalizatorius, kaip medžiaga, kuri spartina reakciją.

Viena iš baltymų funkcijų organizme yra katalizuoti vykstančias reakcijas. Organizme vykstantį katalitinį procesą galima pavaizduoti toliau pateikta supaprastinta schema. Fermentas su reaguojančia medžiaga (substratu) sudaro tarpinį fermento-substrato kompleksą, kuris arba grįžtamai skyla, arba įvykus reakcijai sudaro produktą ir laisvą fermentą.

Koks yra fermento vaidmuo vykstančioje reakcijoje?

Paaiškinkite fermento ir katalizatoriaus sąvokų reikšmių panašumus ir skirtumus

Sakinyje įrašykite praleistus žodžius: Katalitinės reakcijos rezultate sureaguoja ir virsta

nauja medžiaga - ......................................... Tuo tarpu ................................., atlikęs katalitinę funkciją lieka

.............................................

Grafike pavaizduota reakcijos greičio priklausomybė nuo substrato koncentracijos, kai biologinio katalizatoriaus kiekis yra pastovus. Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, paaiškinkite, kodėl padidinus substrato koncentraciją iki 13 mmol/l reakcijos greitis nebedidėja.

Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, nurodykite kokiai substrato koncentracijai esant reakcijos greitis

nebedidėja? Paaiškinkite, kodėl?

Parengta pagal 2016 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį

Užduotis: Magnetų chemija

Ši užduotis skirta pagrindinio ir/ar aukštesniojo lygių mokiniams. Ji skirta kelti gamtamokslinių žinių taikymo

kognytivinės srities pasiekimus.

BP. Nagrinėjamos bendriausios metalų ir nemetalų savybės, metalų ir nemetalų pasiskirstymas periodinėje elementų lentelėje; Mokomasi apskaičiuoti santykinę molekulinę masę ir elemento masės dalį junginyje procentais.

1982 m. „General Motors“ ir „Sumitomo Special Metals“ kompanijose buvo atrastas neodimio junginys Nd2Fe14B, iš kurio gaminami stipriausi šių laikų

magnetai. Nd2Fe14B lačiai naudojamas kietuosiuose diskuose, varikliuose, garsiakalbiuose, elektrinėse

gitarose ir kt.

Parašykite, kuriame periodinės elementų lentelės periode yra neodimis Nd.

Parašykite geležies atomo elektronų išsidėstymą sluoksniuose.

Apskaičiuokite, kiek geležies atomų yra 1 grame Nd2Fe14B junginio. Neodimio junginio molinė masė

M(Nd2Fe14B) = 1083 g/mol. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

Prieš atrandant Nd2Fe14B, stipriausi magnetai buvo gaminami iš XCo5 junginio. Nustatykite elementą X, jei

žinoma, kad oksiduojant 4,45 g XCo5 susidaro 3,75 g kobalto (II) oksido CoO. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

4XCo5 + 13O2 → 2X2O3 + 20CoO

Parengta pagal 2015 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį

2.2. 9–10 klasė

Užduotis: Negyvosios jūros vanduo (9 klasė)

BP: aiškinamasi kas yra tirpalo koncentracija (procentinė, masės ir molinė), nurodomi jų žymėjimo ir matavimo vienetai. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant medžiagos koncentracijas tirpale

Negyvoji jūra yra nenutekantis druskingas ežeras Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir Jordanijos. Tai vie- nas druskingiausių pasaulio vandens telkinių. Jame nėra jokių žuvų ar augalų, aptinkama tik įvairių prisitaikiusių mikroorganizmų. Negyvosios jūros vandens sudėtis g/l pavaizduota stulpeline diagrama.

Naudodamiesi stulpelinėje diagramoje pateikta informacija ir žinodami, kad Negyvosios jūros vandens druskingumas (bendra druskų masės dalis) yra 31 %, apskaičiuokite šios jūros vandens tankį g/cm3. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

Užrašykite sutrumpintą joninę chlorido jonų Cl− atpažinimo reakcijos lygtį. Nurodykite reakcijos požymį. Parašykite kalio jono K+ elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.

Plaunantis rankas Negyvosios jūros vandeniu, muilas beveik neputoja. Taip yra dėl kieto jūros vandens. Naudodamiesi pateikta stulpeline diagrama, užrašykite vieno teigiamąjį krūvį turinčio jono, kuris lemia pastovųjį jūros vandens kietumą, simbolį.

Nurodykite bent vieną vandens minkštinimo būdą.

Šaltinis: 2017 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotis

Užduotis: Kristalohidratai (9 klasė)

Ši užduotis skirta aukštesniojo lygio mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP: Vykdomi įvairių druskų tirpinimo procesų ir susidarymo reakcijų tiriamieji darbai. Aiškinamasi elektrolitų tirpalų svarba žmogaus organizmui. Aiškinamasi kristalohidrato sąvoka ir jo savybės, susipažįstama su gamtoje randamais kristalohidratais ir mokomasi susieti cheminius ir techninius kristalohidratų pavadinimus. Mokomasi apskaičiuoti kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį.

Ieva ir Xxxxx laboratorijoje turėjo susintetinti nežinomo trivalenčio metalo (Me) oksalato kristalohidratą Me2(C2O4)3xH2O ir nustatyti jo cheminę formulę. Ieva paruošė 100 cm3 0,050 mol/l Me(NO3)3 tirpalo. Apskaičiuokite, kiek molių nitrato jonų yra šiame tirpale. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

Xxxxx xxxxxxx 100 g 1 proc. oksalo rūgšties H2C2O4 tirpalo iš oksalo rūgšties dihidrato H2C2O4 ⸱ 2H2O. Apskaičiuokite, kiek gramų oksalo rūgšties dihidrato Xxxxx turėjo pasverti, ruošdamas šį tirpalą. Už-rašykite nuoseklų sprendimą.

Pagaminę abu tirpalus, Xxxx ir Xxxxx juos sumaišė. Iš karto iškrito Me2(C2O4)3 ⸱ xH2O nuosėdos. Pasiūlykite būdą, kaip laboratorijoje galima būtų atskirti nuosėdas nuo tirpalo.

Reakcijos lygtyje įrašykite trūkstamą reagentą ir produktą. Išlyginkite reakcijos lygtį.

...Me(NO3)3(aq) + ...H2C2O4(aq) + ................ → ...Me2(C2O4)3 ⸱ xH2O(k) + ................

Norėdami nustatyti susidariusio kristalohidrato cheminę formulę, Ieva ir Xxxxx atliko tokį eksperimentą: 1,805 g masės Me2(C2O4)3 ⸱ xH2O mėginį kaitino ir stebėjo masės pokytį. Gautus rezultatus pavaizdavo grafiškai (žr. žemiau). Grafike matomi trys staigūs masės sumažėjimai. Juos paaiškina grafike užrašytos reakcijų lygtys. Remdamiesi eksperimento duomenimis, nustatykite Me2(C2O4)3xH2O kristalohidrato cheminę formulę.

Šaltinis: 2020 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotis

Užduotis: Druskų tirpalai. Tirpalų koncentracija. (9 klasė)

Ši užduotis skirta aukštesniojo lygių mokiniams. Ji skirta kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP: Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant medžiagos koncentracijas tirpale

Paveiksle parodyta distiliavimo įranga.

Į apvaliadugnę kolbą įpiltas natrio chlorido vandeninis tirpalas. Pradėjus kaitinti tirpalas užverda, o kūginėje kolboje surenkamas grynas vanduo. Į apvaliadugnę kolbą įpilta 240 tirpalo, kuriame natrio chlorido masės dalis yra 10%.

Kokia yra natrio chlorido masės dalis (procentais) apvaliadugnėje kolboje tuo metu, kai kūginėje kolboje surinkta 80 g vandens. Laikykite, kad vandens nuostolių nėra.

Parašykite tik atsakymą rodantį skaičių be matavimo vienetų.

Atsakymas: .........................................................................

Šaltinis: xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx

Užduotis: Nobelio premijos medaliai (10 klasė)

Ši užduotis skirta visų lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti

gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP. Tyrinėjama, kaip metalas reaguoja su nemetalu, vandeniu, praskiestos rūgšties ir druskos vandeniniais tirpalais, siejant su metalo padėtimi aktyvumo eilėje, mokomasi užrašyti reakcijų lygtis.

Prieš antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje gyvenantys žydų tautybės mokslininkai Xxxxx Xxxxxx ir Xxx xxx Xxxx nelegaliai persiuntė savo Nobelio premijos medalius į Daniją, į Xxxxx Xxxx laboratoriją. Bet kai 1940 naciai užėmė Kopenhagą, medaliams kilo grėsmė. Tada Vengrų mokslininkas Xxxxxx xx Xxxxxx nusprendė paslėpti medalius cheminiu būdu. Jis ištirpino medalius karališkajame vandenyje (aqua regia)/koncentruotų druskos ir azoto rūgščių mišinyje, kur jos sumaišytos santykiu 3:1. Tirpinant susidarė koordinacinis (koordinacijos skaičius keturi) aukso atomą turintis vienvalentis anijonas A, dujos B, oksonio jonas ir vanduo. Žinoma, kad B yra pusiausvyroje su bespalviu skysčiu C, kurio susidaro tuo daugiau, kuo žemesnė temperatūra. Po karo auksas buvo išskirtas iš tirpalo. Virinant pasišalino perteklinis aqua regia ir susidarė sausa liekana. Liekana buvo ištirpinta druskos rūgštyje ir dar kartą virinama. Taip pašalintas azoto rūgšties likutis. Virinant aqua regia susidaro vanduo ir geltonas dvejų dujų D ir E mi- šinys. Žinoma, kad dujos E yra vieninė medžiaga. Medžiaga D skyla sudarydama E ir F. Ore esantis de-guonis savaime oksiduoja medžiagą F ir susidaro dujos

B. Pakartotiniai išgarinimai, prieš tai pridėjus papildomai druskos rūgšties, kartojami tol, kol susidaro geltonai oranžiniai stiprios rūgšties G kristalai. Tirpinant šiuos kristalus vandenyje susidaro xxxxx X. Galiausiai medžiagą G veikiant natrio pyrosulfito Na2S2O5 vandeniniu tirpalu išsiskiria laisvas auksas bei susidaro druskos rūgštis ir medžiaga H kurioje natrio masės dalis yra mažesnė už 40%. Iš išskirto aukso vėl buvo nukalti Nobelio premijos medaliai ir 1952 metais įteikti jų teisė-tiems savininkams.

Parašykite A-G formules.

Parašykite ir išlyginkite visų apraše paminėtų reakcijų lygtis.

Parengta pagal 26-osios Baltijos šalių chemijos olimpiados (2018) medžiagą.

Šaltinis: xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx

Užduotis: Medžiagos kavoje ir arbatoje

Ši užduotis skirta visų lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti

gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP. Aptariamos geležies, natrio, kalio, magnio, kalcio metalų jonų funkcijos organizmuose. <...> Mokomasi

atpažinti IA ir IIA grupių metalų jonus pagal liepsnos spalvinę reakciją.

Geležies (III) jonų nustatymas arbatoje

Darbui atlikti naudinga informacija.

Per parą su maistu organizmas geležies turi gauti iki 10–15 mg. Kitaip gali vystytis anemija

(mažakraujystė),

rodanti geležies stoką. Dažniausiai ši liga pasireiškia moterims ir vaikams. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba. Sumažėjus jų skaičiui kraujyje, sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi (pagrindinė eritrocitų funkcija – su hemoglobi-nu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visusorganus ir audinius).

Arbatos tėvyne laikoma Kinija. Daugiausia arbatmedžių augina ir arbatos gamina Indija, Šri Lanka, Kinija, Gruzija, Azerbaidžanas. Iš Kinijos arbata IX a. pateko į Japoniją ir Korėją, o XVI a. – iš Portugalijos į Vakarų Europą. Į Lietuvą ji buvo atvežta XVIII a. iš Rusijos. Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio (Kiniškojo ir Indiškojo) pumpurų ir jaunų lapų. Juose yra rauginių medžiagų, 20–25 proc. alkaloidų (xxxxxxx, xxxxxxxxx, teobromino ir kt.) eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų. Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos, mažiau – geltonoji ir raudonoji, baltoji. Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų, žalioji – iš šutintų garuose, geltonoji ir raudonoji – iš ne iki galo fermentuotų arbatmedžio lapų. Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatmedžių pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio. Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni. Ji yra visiškai nefermentuota arbata, todėl laikoma viena švelniausių ir subtiliausių arbatų. Ji rekomenduojama žmonėms, kurie negali gerti ar tiesiog nemėgsta stiprios arbatos. Balta arbata vėsina ir numuša karštį, todėl ją geriausia gerti šiltu metų laiku. Nuskinti pumpurėliai yra kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, kol netenka 70 proc. drėgmės, tada suvyniojami ir dvi dienas laikomi medinėse dėžėse. Po dviejų dienų pumpurėliai vėl kaitinami esant neaukštai temperatūrai ir laikomi dar vieną dieną. Paskutinį kartą pakaitinti ir susukti pumpurėliai sudedami į metalines dėžes, kuriose gali išbūti labai ilgai, neprarasdami ypatingų skonio ir kvapo savybių. Dar senovėje Avicena yra pasakęs: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą.“ Žmonės pirmiausia pastebėjo, kad arbata veikia tonizuojančiai, malšina troškulį, mažina alkio jausmą, padeda iškęsti maisto nepriteklių. Ją nuo senovės labai vertino jūreiviai, keliautojai ir kitų profesijų žmonės, kurių darbas susijęs su nuolatine įtampa ir dideliu fiziniu krūviu.

Arbatos cheminė sudėtis. Arbata – tai unikalus cheminių elementų fabrikas. Pirmi rimti arbatos cheminės sudėties tyrimai pradėti dar XX amžiaus pradžioje Yunnan arbatmedžių plantacijose, tačiau tiksli arbatos sudėtis nežinoma iki šiol. Kaip teigia mokslininkai, arbatos sudėtyje yra apie 300 įvairių cheminių elementų. Vieni iš pagrindinių arbatos „elementų“ – tai taninai ir katechinai. Jie yra aktyvūs antioksidantai, sudarantys labai stiprius cheminius junginius su svetimkūniais, patenkančiais į mūsų organizmą: baltymais, metalais, alkaloidais ir rūgštimis, ir pašalina juos iš mūsų kūno. Dėl šių savybių vaistų negalima užgerti arbata, nes taninai pašalina juos iš organizmo. Arbatos sudėtyje yra ir pektinų. Jie apgaubia gleivinės sieneles apsauginiu sluoksniu, dėl to nusideginti karšta arbata yra ne taip pavojinga kaip karštu vandeniu. Taip pat arbata turi didžiulį kompleksą makro- ir mikroelementų. Apie 0,3 proc. sausos arbatos svorio sudaro: fosforas, kuris labai naudingas smegenims; 0,2 proc. – fluoras, kuris reikalingas dantims kovojant su ėduonimi. Arbata turi daug cinko. Jis reikalingas imuninei sistemai, odai, raumenims. Kad gautume pusę dienos normos mangano, reikia 5 puodukų arbatos per dieną. Jis labai reikalingas imuninei, lytinei, kaulų ir raumenų sistemoms. Arbatoje gausu vario, kuris padeda gydantis nuo uždegimų ir naudingas profilaktiškai. Arbata turi ir vitaminų. Arbatos užplikymo karštu vandeniu metu vitaminas C nenukenčia, nes jis sudaro junginius su taninais. Gerai išsaugomi ir B grupės vitaminai. 3–4 arbatos puodelių pakaks, kad aprūpintume organizmą vitaminu PP, kuris atsako už mūsų kraujagyslių stiprumą. Polifenoliai arbatos sudėtyje. Polifenoliai arbatoje

sudaro nuo 9 iki 35 proc. Fenolio junginiai labai paplitę ir daugybei klasių priklausantys gamtiniai junginiai, turintys biologinio aktyvumo savybių. Aktyvumui įtakos turi laisvi arba surišti fenolio hidroksidai. Mineralinės medžiagos arbatoje. Mineralinių medžiagų arbatoje labai daug – 4–7 proc. Jas galima suskirstyti į 2 grupes: makro- (kurių arbatoje labai daug), mikro- (kurių arbatoje mažiau). Visi augalai apytiksliai turi vienodą makroelementų kiekį. O mikroelementų kiekvienas augalas turi unikalų derinį. Dažniausiai tas derinys augalui duoda ir unikalių gydomųjų savybių. Arbatos makroelementai (mg/g): kalis – 17,9, kalcis – 4,7, magnis – 2,2, geležis – 0,2. Normali kalio koncentracija kraujyje yra būtina sąlyga širdies raumenims funkcionuoti. Nervų ląstelėse egzistuoja kalio–natrio balansas, be kurio neįmanoma nervų veikla. Taigi galima daryti išvadą, kad arbata ne tik stimuliuoja širdies, kraujagyslių ir nervų sistemų veiklą, bet reguliuoja ir normalizuoja sudėtingesnius procesus. Mokslininkai paskaičiavo, kad 5–6 puodukai arbatos suteikia 75 proc. kalio dienos normos. Magnis labai svarbus lytinių liaukų, nervų ir judėjimo sistemų normaliai veiklai palaikyti. Su amžiumi organizmas magnio pasisavina vis mažiau, o poreikis išlieka toks pat. Dėl to pagyvenusiems žmonėms susidaro didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligoms bei atsirasti piktybiniams navikams. Nustatyta, kad 5–6 puodeliai nestiprios arbatos per parą žmogui kompensuoja 50 proc. reikalingo magnio kiekio.

Cinkas. Nustatyti jo trūkumą organizme labai paprasta – baltos dėmės ant nagų, plaukų ir nagų lūžinėjimas, silpnėjantis imunitetas, atsirandanti impotencija, dermatitas ir kiti odos bei plaukų susirgimai. Pagal cinko kiekį arbata, žinoma, negali konkuruoti su alaviju, et reguliariai geriant arbatą galima efektyviai pildyti mūsų or- ganizmą cinko.

Varis. Vario trūkumas labai sunkina uždegimų gydymą.

Pigmentai arbatos sudėtyje. Įvairios pigmentų dalys arbatoje sudaro 1–12 proc. Pigmentai – tai dažikliai. Chlorofilas. Chlorofilas nudažo augantį arbatos lapą žalia spalva. Termiškai apdorojant lapą, chlorofilas naikinamas. Praktiškai nepažeistas chlorofilas išlieka žaliojoje ir baltojoje arbatoje.

Karotinas ir ksantofilas. Jų arbatose yra nedaug, bet jie arbatai suteikia raudoną atspalvį.

Teoflavinas. Šio pigmento arbatoje yra apie 1–2 proc. Teoflavinas suteikia arbatai geltoną–auksinę spalvą.

Tearubuginas. Šio pigmento arbatose būna 10–20 proc. Jis arbatai suteikia raudoną–rudą atspalvį.

Arbatos iš Indijos turi daugiau tearubugino, dėl to indiška arbata būna tamsesnės (rudos) spalvos, o kiniška

arbata būna šviesesnės (raudonos) spalvos.

Taip pat arbatos turi alkaloidų, kurių yra 1–5 proc. Alkaloidų yra per 20 rūšių. Vienas iš geriausiai žinomų – kofeinas (4 proc.). Jis arbatoje yra surištas su taninais, dėl to vadinamas teinu (arbatos kofeinu). Būtent teinas suteikia arbatai kartumo ir tonizuojantį poveikį.

Medžiagos ir priemonės: įvairių rūšių arbata, elektroninės svarstyklės, kaitinimo tigliukas, stiklinė lazdelė, 1

: 1 HNO3, matavimo cilindras, filtravimo popierius, distiliuotas vanduo, 0,1 N NH4CNS tirpalas, cheminė stiklinaitė, grūstuvėlis, pipetė, spiritinė lemputė, laikiklis.

Darbo eiga. Pasveriama 5 g arbatos. Arbata sutrinama grūstuvėlyje iki miltelių. Arbatos milteliai dedami į tigliuką ir, maišant stikline lazdele, kaitinami iki pelenų masės. Gauti pelenai atšaldomi. Tada įpilama 20 ml 1

: 1 HNO3 ir maišoma 5 min. Į tirpalą išsiskiria Fe3+ jonai. Gautas tirpalas atšaldomas, nufiltruojamas. Pelenai perplaunami distiliuotu vandeniu. Dar pridedama distiliuoto vandens, kad bendras tūris būtų 50 ml. Paskui įpilama 5 ml 0,1 N NH4CNS tirpalo, su kuriuo atpažįstami Fe3+ jonai. Stebima, kaip tirpalas keičia spalvą. Raudonos spalvos tir-palas rodo, kad arbatoje yra Fe3+ jonų.

Plėtotė. Nustatyta, kad pektinai padeda išsaugoti arbatos kokybę. Trūkstant pektinų, arbata sugeria kvapus, drėgmę, greičiau genda. Atsinešama įvairių arbatų: šviežių ir seniau pirktų. Arbatos uostomos, aiškinamasi, ar jose nesijaučia kitų kvapų. Arbatos užplikomos, palaukiama, kol pravės, ir degustuojamos. Dar arbatžolių pakelius galima palaikykite virš verdamos uogienės, kepamos žuvies ir pan. Vėl plikoma arbata ir skanaujama, ar nesikeičia arbatos skonio savybės. Pagrindinis arbatžolių rodiklis – jų spalva. Ji priklauso nuo rūšies, bet svarbu atsiminti, kad, džiovinimo metu perkaitinus arbatos lapus, jie tuoj tamsėja ir praranda gerąsias savybes. Vadinasi, kuo šviesesnis lapas, tuo aukštesnė jo kokybė. Jeigu arbatos lapai lengvai susitrina – arbatžolės perdžiovintos, kokybiško gėrimo iš jų nebus. Eteriniai aliejai suteikia arbatai nepakartojamą malonų aromatą. Tačiau jie yra lakūs ir greit išgaruoja, jei arbata neteisingai laikoma ar plikoma. Todėl šviežiai užplikyta arbata

visuomet kvapnesnė, nei pastovėjusi ar pakartotinai pašildyta. Galima tuo įsitikinti. Šviežiai užplikytos arbatos

paviršiuje pastebimos aliejingos dėmelės – tai eteriniai alie- jai.

Kalio jonų nustatymas kavoje

Darbui atlikti naudinga informacija.

Kalį iš potašo (K2CO3) 1907 m. pirmą kartą išskyrė X. Devis. Kalio, kaip biologiškai svarbaus elemento, yra daugelyje augalinės ir gyvulinės kilmės produktų. Su kai kuriais reagentais, pavyzdžiui, su Na3[Co(NO2)6] natrio heksanitrokobaltiatu, jis sudaro geltonas nuosėdas. Ši reakcija paprastai atliekama kaliui atpažinti.

2 K+ +Na3[Co(NO2)6] → K2Na[Co(NO2)6]↓ + 2 Na+ geltonos n.

Kalis yra ląstelių protoplazmos sudedamoji dalis. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelinių sienelių laidumą. Jis svarbus nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Jei trūksta kalio, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas, apetitas, virškinamojo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių ir raumenų tonusas, sutrinka širdies darbas, atsiranda mieguistumas. Kalis yra natrio antagonistas, todėl maisto produktuose kalio ir natrio turi būti atitinkamas santykis. Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti. Kalis pagerina augalų sėklų dai- gumą, derlingumą. Gyvūnų organizme kalis skatina druskų išsiskyrimą iš organizmo, turi įtakos nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui. Žmogui per parą reikia apie 1 500 mg kalio.

Kavamedis

Kavamedžiai auga karšto klimato regionuose (Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje), kur metinė oro temperatūra būna bent jau 20 laipsnių. Kavamedžio tėvynė

– Etiopija. Žodis qahwa reiškias „vynas“. Šiuo metu yra žinomos 55 kavamedžių rūšys, tačiau kavos gamybai dažniausiai naudojamos dvi: Coffea arabica L., Coffea robusta L. Dabar kava auginama 76 pasaulio šalyse. Kavos vaisius – pailga uoga, kuriame subręsta dvi pailgos sėklos. Daugelis šias sėklas vadina kavos pupelėmis. Kava – iš kavamedžio sėklų (kavos pupelių) pagamintas kofeino turintis gėrimas. Tirpi kava – nealkoholinis gėrimas, gaunamas iš kavos ekstrakto. Tirpią kavą 1901 m. išrado japonų mokslininkas Xxxxxx Xxxx, dirbęs Čikagoje. 1938 m. pasirodė pirma tikrai plačiai vartojama tirpios kavos

rūšis – Nescafe, kaip bendras firmos Nestle ir Brazilijos

vyriausybės veiklos rezultatas.

Medžiagos ir priemonės: mėgintuvėliai, stiklinė, stiklinės lazdelės, spiritinė lemputė, mėgintuvėlių sto-

vas, filtravimo popierius, piltuvėlis, kava, 1 M KNO3 tirpalas, 1 M HNO3 tirpalas, natrio heksanitrokobaltiatas Na3[Co(NO2)6], distiliuotas vanduo, anglis.

Darbo eiga. Į mėgintuvėlį įpilama 25 ml distiliuoto vandens. Įdedama 5–10 g kavos ir įberiama 0,1 g anglies (tinka vaistinėje parduodamos aktyvuotos anglies tabletės). Mėgintuvėlis purtomas apie minutę. Pasiruošiama filtravimui. Filtruojama į kitą mėgintuvėlį. Jeigu filtratas tamsus, įberiama dar anglies ir vėl mėgintuvėlis purtomas. Paskui vėl filtruojama (filtratas geltonos spalvos). Tada į mėgintuvėlį įpilama 3–5 ml gelsvo filtrato ir atsargiai šildant nugarinama, kol jo lieka apie 1 ml. Šis koncentruotas filtratas ataušinamas iki kambario temperatūros. Paimami trys mėgintuvėliai. Į vieną mėgintuvėlį įpilama 2 ml kurios nors kalio druskos. Į antrą mėgintuvėlį įpilama 1 ml koncentruoto filtrato tirpalo, o į trečią – 1 ml distiliuoto vandens. Į kiekvieną mėgintuvėlį įlašinama po 3 lašus 1 M HNO3 tirpalo ir po 10 lašų Na3[Co(NO2)6] tirpalo. Kiekvieno mėgintuvėlio turinys išmaišomas atskira stikline lazdele ir paliekamas stovėti 3–5 minutes. Aprašomi

stebėjimo rezultatai. Į KNO3 tirpalą įmerkiama kilpele sulenkta varinė viela ir prinešama prie liepsnos. Stebima, kokia spalva nusidažo liepsna. Toks pat spalvos nusidažymas gaunamas, vielą įkišus į kavos tirpalą ir pakaitinus liepsnoje.

Šaltinis: Xxxxxxxxxxx, K., Birgelytė, A., Daugirdienė, X., Xxxxxxxx, G., Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxxxx, R., Motiejūnaitė, O., Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxx, X. (2013). Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 3 dalis (9-10) klasių mokiniams). Šiauliai: Titnagas.

Užduotis: Chloro gavimas ir savybių tyrimas

Ši užduotis skirta slenkstinio ir patenkimano lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių gebėjimus ir pasiekimus.

BP. Nagrinėjamos nemetalų cheminės savybės (sąveika su metalais, vandeniliu, vandeniu, deguonimi),

užrašant atitinkamas reakcijų lygtis.

Žemiau yra pateikta chloro dujų gavimo ir savybių tyrimo schema. Išnagrinėkite schemą ir atsakykite

į klausimus.

Užrašykite raide A pažymėto prietaiso pavadinimą. …..........................................................

Užrašykite mėgintuvėlyje B susidariusio produkto cheminę formulę.....................................

Užrašykite, kokia spalva nusidažė tirpalas mėgintuvėlyje C, įvykus reakcijai.

Į mėgintuvėlį D buvo įpilta 50,0 cm3 karšto vandens. Chloro dujos su karštu vandeniu reaguoja taip:

2Cl2(d) + 2H2O(s) → 4HCl(aq) + O2(d)

Apskaičiuokite sureagavusių chloro dujų turį, jeigu yra žinoma, kad susidarė 8,85 cm3 deguonies dujų. Dujų tūris išmatuotas normaliosiomis sąlygomis. Vandens tūrio pokyčio reakcijos metu nepaisykite. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

Vamzdelyje E chloro dujos reaguoja su jodu I2 ir susidaro medžiaga X. Ši medžiaga yra raudonų kristalų pavidalo. Užrašykite jodo oksidacijos laipsnį medžiagoje X. Yra žinoma, kad šioje medžiagoje chloro ir jodo molinis santykis 1 : 1.

Parengta pagal 2019 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį

Užduotis: Iškastinio kuro naudojimas

Ši užduotis skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją bei kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus. Tinka visų lygių mokiniams.

BP. Įvardijami pagrindiniai neatsinaujinantys gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: gamtinės dujos, nafta.

Nagrinėjamas kuro naudojimas visuomenėje ir su tuo susijusios ekologinės ir ekonominės problemos.

Pateiktose nuotraukose pavaizduotas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir antžeminę keliaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš įvažiavimą į kiekvieną iš aikštelių įrengtas oranžinės spalvos ženklas, draudžiantis įvažiuoti transporto priemonėms su SGD (suskystintųjų gamtinių dujų) įranga.

Paaiškinkite, kodėl transporto priemonėms su suskystintųjų gamtinių dujų įranga draudžiama įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę.

Parengta pagal Informator o egzaminie ósmoklasisty z chemii od roku szkolnego 2021/2022.Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx

3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė.

Tarpdalykinė temų integracija padeda ugdyti visuminį (holistinį) pasaulio suvokimą, išvengti suskaidymo į atskiras padrikas žinias apie objektus ir reiškinius, fragmentinio ir paviršutiniško pasaulio supratimo. Chemijos ugdymo turinys derinamas vertikaliai atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatumus, nuosekliai plėtojamas ir gilinamas iš klasės į klasę. Horizontalioji integracija užtikrina skirtingų dalykų dermę, kai tas pats objektas ar reiškinys nagrinėjamas per skirtingų dalykų pamokas ar integralias veiklas. Mokinio poreikius geriausiai atitinka integralus ugdymas, kuris apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę. Siekiama racionalios ir neracionalios (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, į ugdymo procesą įtraukiant visas mokinio pažinimo galias. Integruojant tarpdalykines temas mokymosi turinyje siekiama mokomųjų dalykų tikslų, uždavinių, turinio ir metodų dermės, o taikant įvairius ugdymo integracijos būdus – asmenybinio, socialinio-kultūrinio mokinio augimo bei kontekstinės, problemų sprendimų, metodų, turinio įvairovės.

TARPDALYKINĖS TEMOS BENDROSIOSE PROGRAMOSE

1. Gimtoji kalba

Chemijos ugdymo programoje nėra konkrečių mokymosi turinio temų, skirtų gimtosios kalbos pasiekimams ugdyti, tačiau nagrinėjant bet kurią chemijos dalyko temą yra ugdomi ir kalbiniai gebėjimai. Yra išskirta gamtamokslinio komunikavimo pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokius pasiekimus: B1. Skiria ir tinkamai taiko gamtamokslines sąvokas, terminus, <...>; B4. Xxxxxxxx ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo, vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją, atlikdamas užduotis. Chemijos dalyko turinio mokymo rekomendacijose galima rasti nemažai veiklų, kai mokiniams siūloma parengti pranešimus, diskutuoti viena ar kita gamtamoksline tema. Daugiau informacijos pateikiama skyrelyje „Kalbinių gebėjimų ugdymas“.

2. Etninė kultūra

2.1. Tradicijos ir papročiai

Chemijos ugdymo programoje etninės kultūros ugdymas skatinamas ugdyti siejant nagrinėjama turinį su kitais dalykais, vykdant tarpdalykines veiklas. Pavyzdžiui margučių dažymo technologijų nagrinėjimas ir pan. Pasirenkant tiriamosios veiklos tematika, ją galima sieti su tokiomis tradicijomis, kaip: duonos gamyba, tradicinių produktų gamyba, audinių dažymas (druskos), klumpės, gintaras.

3. Kultūros paveldas

Atsižvelgiant į sąvokos „kultūra“ paaiškinimą – <...> 2. kurios nors srities žmonių išprusimas, tobulumo laipsnis, pasiektas moksle ar veikloje; visa, ką sukūrė žmonija fiziniu bei protiniu darbu praeityje ir dabar

<...> (xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxx/Xxxxxxx) reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad žmonijos sukauptos žinios, padaryti atradimai ir mokslo pasiekimai yra svarbi ir neatsiejama kultūros paveldo dalis. Taip pat vertėtų ugdyti supratimą, kad dabarties procesai yra kultūrinio paveldo kūrimas.

Atliepiant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją pagal UNESCO materialųjį kultūros paveldą, chemijos programoje plėtojamos žinios apie vartojamų medžiagų, cheminių procesų įtaką nacionalinės reikšmės ekosistemoms, UNESCO gamtos objektų paveldui Lietuvoje.

4. Kultūros raida

Kultūros raida chemijos pamokose siejama su chemijos mokslo vystymųsi Lietuvoje ir pasaulyje. Pvz., elementų ir medžiagų įvairovę ir paplitimą siejant su istorine raida (nagrinėjant artimoje aplinkoje esančius istorinius paminklus); diskutuojant medinio paveldo apsaugos klausimais (pvz. Kernavės valstybinio kultūrinio rezervato objektai).

5. Pilietinės visuomenės savikūra

Siekiant pagrįsti ir įgyvendinti chemijos programos turinį kompetencijų ugdymu per šio dalyko veiklas kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Pilietinės visuomenės savikūros nuostatos formuojamos ir nagrinėjant (diskutuojant) atsakingo vartojimo, ekologinės problematikos temas.

5.1. Ekstremalios situacijos

Chemijos pamokose aptariant cheminių reakcijų eigą, energetinius pokyčius vykstančius jų metu, iškastinio kuro naudojimo, energetikos temas vertėtų padiskutuoti apie galimas ekstremalias situacijas, kurios galėtų kilti dėl neatsargaus ar aplaidaus elgėsio minėtų procesų metu. Nagrinėjant cheminių elementų įvairovę ir savybes galima trumpai aptarti radioaktyvių medžiagų keliamus pavojus, apsisaugojimo nuo radiacijos

būdus. Kalbant apie klimato kaitą ir vis dažniau pasikartojančias karštas vasaros dienas arba itin žemą temperatūrą žiemą, reikėtų aptarti saugaus elgesio taisykles tokiomis dienomis, savęs ir kitų apsaugojimo svarbą.

5.2. Intelektinė nuosavybė

Chemijos bendrojoje programoje tarp pasiekimų sričių yra „Gamtamokslinio komunikavimo“ pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokį pasiekimą: B2. Atsirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, <...> tinkamai cituoja šaltinius. Kiekvieną kartą rengiant pranešimus, atliekant projektinius darbus, atsirenkant reikiamą informaciją bei ją perteikiant, naudojantis savo bendraklasių gautais duomenimis ar kitais padarytais darbais, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą šaltinių citavimą taip ugdant pagarbą kitų darbui, supratimą apie intelektinę nuosavybę.

6. Asmenybės, idėjos

Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas – tai viena iš pasiekimų sričių, kuria siekiama mokiniams padėti suvokti ir kritiškai vertinti gamtos mokslų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei; apibūdinti gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje. Todėl realizuojant chemijos programą, svarbu susipažinti su garsiais pasaulio ir Lietuvos mokslininkais (X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx- Kiuri ir X. Xxxxx, X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxx ir kt.) ir jų nuopelnais.

7. Socialinė ir ekonominė plėtra

7.1. Pasaulis be skurdo ir bado

Siekiant pagrindinio ugdymo programoje integruoti darnaus vystymosi iškeltų tikslų tematiką yra rekomenduojama mokinius skatinti diskutuoti apie antrąjį tikslą „Sumažinti badą“, aptarti, kokios priemonės yra numatytos, kad iki 2030 metų būtų sumažėjęs badaujančių skaičius pasaulyje, kaip prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda Lietuva, kokias priemones tikslui realizuoti pateiktų mokiniai. Tuo pačiu mokiniai turėtų būti skatinami kritiškai vertinti sintetinius maisto komponentus bei maisto priedus, derlingumą didinančias chemines medžiagas (trąšos, pesticidai) ir pan.

7.2. Žiedinė ekonomika

Vienas iš Lietuvos tikslų 2021-2027 metais žiedinės ekonomikas sektoriuje yra žaliavos, todėl jau nuo pradinių klasių ugdymo turinyje akcentuojama apie gamtos išteklius, jų tausojimą kasdieninėje aplinkoje, rodant savo pavyzdį kitiems, sudrausminant, ieškant kitų, gamtai draugiškesnių sprendimų. Žiedinės ekonomikos principai chemijos mokymosi turinyje išreikšti akcentuojant saikingą vartojimą, resursų taupymą, atliekų rūšiavimą akcentuojant jų perdirbimą ir pakartotiną panaudojimą.

7.3. Pažangios technologijos ir inovacijos

Chemijos programoje skiriama dėmesio naujų ir pažangių technologijų aptarimui. Tiriamuosius darbus siūloma/galima atlikti virtualioje laboratorinėje aplinkoje, užduotis atlikti pildant interaktyvius užrašus, nuolat ieškoti priemonių, kurios leistų naudotis kompiuterinėmis programomis, kuriomis greičiau ir efektyviau vyktų ugdymo procesas ne tik žinių įtvirtinimui, bet ir diagnostikai, pažangos stebėsenai. Nagrinėjami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, siūloma juos kritiškai vertinti. Mokymosi turinyje yra temų, pvz., vandens valymo, elektrolizės technologijos ir kt., kurios tiesiogiai susijusios su technologijomis, jų kūrimu, tobulinimu ir reikšme. Tiriamiesiems darbams atlikti naudojami įvairios priemonės, kurios leidžia naudoti kompiuterines programas ir yra pažangesni už anksčiau naudotus matavimo prietaisus.

8. Aplinkos tvarumas

8.1.Aplinkos apsauga

Sekiama, kad chemijos pamokose mokiniai suprastų žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtusi

asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.

8.2. Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga

Pasiekimų raidos sritis Žmogaus ir gamtos dermė pažinimas” (F sritis) yra skirta suprasti ir paaiškinti gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, todėl per chemijos pamokas mokiniai ugdosi asmeninę atsakomybę už aplinkos išsaugojimą, savo ir kitų žmonių sveikatos tausojimą. Prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius. Nagrinėjant aplinkosauginius dokumentus siekiama ugdyti bendrą ir asmeninę atsakomybę už ekosistemų ir bioįvairovės saugojimą.

8.3. Klimato kaitos prevencija

Siekiant aprobuoti klimato kaitos prevenciją atnaujintoje chemijos ugdymo programoje siūloma analizuoti intensyvėjančias ir dažnėjančias ekstremalias oro sąlygas, siejant jas su cheminių medžiagų vartojimu, klimato pokyčių įtaką žmogaus sveikatai bei biologinei įvairovei ir ekosistemų stabilumui.

8.4. Tvarūs miestai ir gyvenvietės

Siekiant ugdyti žmogaus ir gamtos darnos sampratą, gamtinio kraštovaizdžio biologinės įvairovės kitimą dėl žmogaus veiklos per biologijos pamokas, viktorinas, olimpiadas, konkursus ir kitas veiklas turi būti skatinama iškelti ir esant galimybei realizuoti įvairias aplinkosaugos idėjas, atsinaujinančius energetikos šaltinius; mokytis argumentuotai diskutuoti, kodėl būtina įgyvendinti darnaus vystymosi nuostatas.

8.5. Tausojantis žemės ūkis

Mokantis chemijos tausojančio žemės ūkio tematika ypatingai atsiskleidžia nagrinėjant temas susijusias su trąšų, pesticidų vartojimu, dirvožemio rūgštejimu, vandens telkinių tarša ir valymo galimybėmis ir pan.

8.6. Atsakingas vartojimas

Atsakingas vartojimas ir tvarus gyvenimo būdas, tvarios aplinkos kūrimas, žaliųjų problemų analizė – tai vieni iš kriterijų, kuriuos siektina pagrįsti veiklomis, sampratos formavimui ugdant jauną asmenybę ne tik realizuojant chemijos programos turinį, bet ir ieškant ryšių tarpdalykiniu kontekstu, gerųjų pavyzdžių šalies ir tarptautiniu mastu.

9. Mokymasis visą gyvenimą

Atnaujintos chemijos programos tikslas, uždaviniai, turinys, kaip ir UNESCO švietimo ir mokymosi principas yra sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui suvokti mokymosi visą gyvenimą reikšmę. Mokymas ir švietimas suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų, rengiantis tolesniam gyvenimui kaip visaverčiam socialiai atsakingam piliečiui, gebančiam kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas.

10. Sveikata, sveika gyvensena

10.1. Asmens savybių ugdymas

Siekiant išugdyti socialiai atsakingų piliečių kartą, chemijos programos turinyje akcentuojamas pagarbus požiūris į gyvąją ir negyvąją aplinką, įskaitant pagarbą gyvybei. Taip pat įvairiomis veiklomis pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių

pasekmes. Siūloma veiklas organizuoti taip, kad mokiniai galėtų išsakyti savo nuomones, požiūris, diskutuoti, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Per chemijos pamokas organizuojama nemažai praktinių veiklų, per kurias mokiniai dirba grupėse – taip ugdomos tokios savybės kaip empatija, tolerancija kito nuomonei, geranoriškumas, organizuotumas, tikslo siekimas ir kt.

10.2. Streso įveika

Mokantis chemijos mokiniai mokomi pažinti stipriąsias savo savybes ir išsiaiškinti nesėkmės priežastis. Siekiama sukūrti palankią mokymuisi psichologinę aplinka, tačiau mokomąsi atpažinti nerimą ir stresą bei laiku suteikti pagalbą, patarti, kokių veiksmų turėtų imtis mokinys, kad ateityje išvengtų nesėkmių. Diskutuojama nerimo ir streso įveikimo tematika.

10.3. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata

Per chemijos pamokas nagrinėjant chemines medžiagas, jų kitimus bei poveikį aplinkai, akcentuojamas rūpinimasis savo ir kitų sveikata, reagavimas suteikiant pirmąją pagalbą įvykus nelaimei ir pan. Susipažįstama su medžiagų ženklinimu. Saugus elgesys su cheminėmis medžiagomis siejamas su rūpinimuisi savo ir kitų sveikata. Aptariami galimi pavojai ir jų prevencijos galimybės.

10.4. Saugus elgesys

Chemijos mokymosi turinyje ir pasiekimų raidos reikalavimuose akcentuojama ne tik gamtamokslinio tyrinėjimo reikšmė, bet ir mokymasis saugiai tyrinėti, etiškai elgtis, suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje. Aptariamos ir periodiškai pasikartojamos saugaus elgesio su cheminėmis medžiagomis, indais ir prietaisais taisyklės. Skatinama laikytis saugaus darbo ir elgesio su medžiagomis ne tik chemijos kabinete (laboratorijoje) bet ir kasdienėje aplinkoje (buityje).

10.5. Žalingų įpročių prevencija

Mokantis chemijos aptariamos sveikatai žalingos medžiagos, jų poveikis organizmui, vartojimo socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir fiziologiniai aspektai. Siūloma šias temas nagrinėti pasitelkiant aktyviuosius, mokinių mąstymą ir nuostatas skatinančius metodus (esė, diskusijos, debatai ir kt.)

11. Ugdymas karjerai

Vienas iš chemijos bendrojoje programoje numatytų mokymosi uždavinių – domėdamiesi gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia chemijos žinių ir gebėjimų.

Siekiant įgyvendinti šį uždavinį į chemijos mokymosi turinyje yra temų tiesiogiai skatinančių ugdymą karjerai: aptariamos chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės, daromi pranešimai; aptariamos su chemijos dalyku susijusios specialybės ir specialistų poreikis darbo rinkoje, žmogaus asmeninės savybės, reikalingos šioje srityje dirbantiems specialistams; aptariami baltymų tyrimų ir sintezės, genų inžinerijos laimėjimai Lietuvoje ir pasaulyje bei studijų ir karjeros galimybės. Siekiant sėkmingai įgyvendinti minėtą turinį galima organizuoti pažintines ekskursijas į įvairias chemijos mokslo, tyrimų ir pramonės institucijas susitikti su dalyko srities specialistais pamokose.

3.1. 8 klasė

Turinys	Galimos veiklos	Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais
6.8.1.1. Atomo sandara.	Atomo sandaros nagrinėjimas (galima nagrinėti skirtingais sudėtingumo lygiais; galima pasinaudoti IT galimybėmis).	Fizika – sieja atomo sandarą su jį sudarančių dalelių fizikiniais parametrais, elektronų judėjimu. Susipažįsta su radiaktyvių elementų atomų sandaros ypatumais.

Modeliavimas (modeliuoja

atomų sandarą).

Lyginimas ir prognozavimas (lygina skirtingų atomų sandarą, atranda jų sandaros dėsningumus, prognuozaja kitų atomų sandarą ir savybes).

Matematika – supranta atomo sandaros matematinius dėsningumus, laikosi jų modeliuodamas, lygindamas ir prognozuodamas atomus.

Informacinės technologijos – informacijos paieška jos sisteminimas ir apipavidalinimas ruošiant pristatymą.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška,

glaustus darbo rezultatų pristatymas.

6.8.1.2. Periodinis dėsnis.

Periodiškumo reiškinio (dėsnio) ir periodinės elementų sistemos nagrinėjimas (galima nagrinėti skirtingais sudėtingumo lygiais; galima pasinaudoti IT galimybėmis).

Rengia pranešimus (galima mini-konferencija).

Matematika – suvokia periodiškumo ir matematikos ryšį.

Menai – iš vaizdinių priemonių atpažįsta ir pats vaizduoja periodiškumo esmę.

Istorija – nsusipažįsta su periodinio dėsnio ir periodinės elementų sistemos istorija, D. Xxxxxxxxxxx asmenybe, darbais ir indėliu į chemijos mokslo raidą.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

6.8.1.3. Cheminės formulės.

Cheminių formulių nagrinėjimas ir vaizdavimas (skirtingais būdais).

Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose ieškoma skirtingų medžiagų formulių (galima supažindinti ir su skirtingų tipų formulėmis).

Matematika – tiksliai laikosi matematikos dėsningumų, sudarant ir pavaizduojant chemines formules, apskaičiuojant santykinę molekulinę masę ir elemento masės dalį junginyje procentais.

Informacinės technologijos – cheminių formulių nagrinėjimui ir vaizdavimui.

Menai – filmuoja, fotografuoja, piešia skirtingais būdais pavaizduotas formules (modelius).

6.8.1.4. Cheminiai ryšiai.

Nagrinėjama cheminio ryšio samprata, jo susidarymo mechanizmai, savybės.

Nustatomi ir prognozuojami

ryšių tipai.

Lyginimas, klasifikavimas (klasifikuojami ir lyginami elementai, pagal jų gebėjimą sudaryti tam tikro tipo ryšius, susidarantys ryšiai).

Matematika – cheminio ryšio tipą sieja su elemento atomo sandaros matematinėmis charakteristikomis.

Fizika – cheminio ryšio prigimtį sieja/aiškina

elememto atomo fizikinėmis savybėmis.

Menai – tiksliai pavaizduoja cheminį ryšį (jo susidarymo mechanizmą)

6.8.2.1. Cheminės

reakcijos.

Mokosi aptažinti, skirti ir keliais būdais pavaizduoti chemines reakcijas.

Praktiškai atlieka saugias chemines reakcijas.

Modeliuoja chemines reakcijas, siedamas su medžiagų atomų

„persitvarkymu“ (galima pasitelkti virtualias programas).

Klasifikuoja pateiktas (paties pasirinktas) reakcijas.

Galima surengti konferenciją

„Cheminės reakcijos mumyse ir aplink mus“ ar pan.

Matematika – supranta ir tinkamai taiko masės tvermės dėsnį.

Biologija (ekologija, aplinkosauga) – atpažįsta, apibūdina ir įvertina aplinkoje vykstančias chemines reakcijas, jų reikšmę medžiagų ir elementų cikluose, organizmuose ir pan.

Informacinės technologijos – cheminių reakcijų nagrinėjimui. Vaizdinų priemonių parengimui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

6.8.2.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai

Nagrinėja cheminių reakcijų mechanizmą(-us), siedamas su energetiniais pokyčiais.

Klasifikuoja reakcijas, pagal jų

energetinius pokyčius.

Apskaičiuoja medžiagos masės dalį (procentais)

Galima organizuoti diskusiją, konferenciją ar pan. cheminių reakcijų energetikos ir aplinkosaugos klausimais

Fizika – energijos ir energetinių pokyčių supratimas. Galima sieti su energetinės saugos, tvaraus vartojimo, aplinkosaugos tematika.

Matematika – suvartojamos ir išsiskiriančios energijos raišką, apibrėžto tikslumo masies dalies apskaičiavimas.

Biologija – sieja reakcijų energetinius pokyčius su organizme ir aplinkoje vykstančiais procesais (judėjimas ir raumenų darbas, mityba ir virškinimas, fotosintezė ir kvėpavimas ir pan.), aplinkosaugos klausimais ir problemomis (iškastinio kuro deginimas ir „šiltnamio efektas“, alternatyvi energetika)

3.2. 9 klasė

Turinys	Galimos veiklos	Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais
6.9.1.1. Molis. Molinė masė.	Modeliavimas, taikant analogijos metodą (molio ir molinės masės sampratų ir formulių „išradimas“. Plačiau žr. „Naujo turinio rekomendacijos“). Medžiagos kiekio ir molinės masės apskaičiavimai, susiejimas.	Matematika – sieja molio ir molinės masės reikšmes, jų formules, mokosi jas išreikšti vieną iš kitos. Technologijos – aiškinamasi kiekio reikšmė maisto, statybos ir kitose technologijose.
6.9.1.2. Molinis tūris ir Avogadro dėsnis.	Vizualizacija, molio, molinės masės ir molinio turio sampratų ir tarpusavio ryšio aiškinimasis. Uždavinių sprendimas.	Fizika – supranta tūrį, kaip fizikinę dimensiją, supranta dujų fizikines ypatybes, sieja jas su moliniu turiu. Matematika – sieja molio, molinės masės ir mokinio tūrio formules, mokosi jas išreikšti vieną iš kitos, sprendžia uždavinius. Istorija – didžiosios pandemijos nuo viduramžių iki šių dienų. Istorija – A. Avogadro asmenybė, Avogadro dėsnio istorinis kontekstas, Avogadro konstanta
6.9.2.1. Oksidai.	Klasifikavimas. Diskusija. Pranešimų pristatymas.	Biologija – oksidų (anglies mono ir dioksidų, sieros, azoto ir kt. oksidų) reikšmė organizmuose ir elementų cikluose. Geografija (geologija) – oksidai, kaip mineralų sudėtinės dalys.
6.9.2.2. Bazės.	Klasifikavimas. Diskusija. Pranešimų pristatymas. Tiriamieji darbai.	Matematika – bazių reakcijų užsirašymas. Technologijos – bazių gamybos technologijos; bazės buityje. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.
6.9.2.3. Rūgštys.	Tiriamasis darbas. Integruotos pamokos. Konferencija. Diskusija.	Biologija – rugštys organizmuose (pvz. skruzdžių, druskos), jų reikšmė. Rugštys mityboje (vaisių rūgštys, konservantai). Technologijos – Lietuvoje gaminamų rūgščių technologijos.

Aplinkosauga/istorija – rugščių kritulių

poveikis aplinkai, istoriniam paveldui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

6.9.2.4. Druskos.

Klasifikavimas. Tiriamasis darbas. Konferencija. Diskusija.

Biologija – druskų jonų biologinė reikšmė.

Mikro ir makroelementai.

Technologijos – druskos mityboje. Druskos technologiniuose procesuose.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

6.9.3.1. Bendrosios žinios

apie tirpalus.

Klasifikavimas. Tiriamieji darbai.

„Minčių lietus“.

Fizika – tirpumo mechanizmas, elektrolitų tirpalų fizikinė prigimtis.

Istorija – S. Arenijaus elektrolitinės

disociacijos teorija. T. Grotuso darbai.

Technologijos (buities kultūra) – tirpalų

paplitimas ir reikšmė buityje.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

6.9.3.2. Tirpalų

koncentracija.

Analogija, lyginimas (nagrinėjant skirtingas koncentracijos išraiškas).

Uždavinių sprendimas. Integruotos pamokos/veiklos.

Matematika – matematinė tirpalų

koncentracijos išraiška.

Biologija – tirpalų koncentracijos biologinė reikšme. Fiziologiniai tirpalai.

Geografija – vandens telkinių koncentracijos.

6.9.3.3. Indikatoriai ir pH

skalė.

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Tyriminė veikla.

Matematika – pH, kaip jonų koncentracijos

matematinė išraiška. Jonų pusiausvyra.

Biologija – gamtinės kilmės indikatoriai.

Fiziologinių skysčių pH reikšmė homeostazei.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

6.9.3.4. Neutralizacijos reakcijos tirpaluose.

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Tyriminė veikla.

Pranešimai, konferencijos, diskusijos (rekomenduojama integruotos)

Matematika – neutralizacija, kaip jomų

koncentracijos saveika.

Biologija – neutralizacijos reakcijos gamtoje.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

6.9.3.5. Vandens telkiniai ir vandens valymas.

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Diskusijos, konferencijos,

pranešimai.

Biologija – vandens telkinių tarša, jos įtaka

vandens ekosistemoms, sukcesijai.

Geografija/Ekonomika – vandens pasiskirstymas Žemėje; aprūpinimas gėlu vandeniu, gėlo vandens išteklių ribotumas.

Technologijos – vanduo technologiniuose procesuose. Vandens valymo technologijos.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

3.3. 10 klasė

Turinys	Galimos veiklos	Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais
6.10.1.1. Metalai ir jų lydiniai.	Tiriamieji darbai.	Fizika – metalų fizikinės savybės. Elektrolizės fizikinė prigimtis.
	Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.	Istorija – metalų reikšmė istoriniam pasaulio vystymuisi.
	Diskusijos, konferencijos, pranešimai.	Geografija – metalų pramonės reikšmė ekonomikos vystymuisi Lietuvoje ir pasaulyje.
		Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui.
		Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška pristatant gamtamokslinį pranešimą.

6.10.1.2. Nemetalai ir jų

junginiai.

Klasifikavimas, lyginimas Praktinis darbas

Biologija – svarbiausių (deguonį, vandenilį, azotą, fosforą, sierą, anglį, halogenus, silicį) nemetalų ir jų paplitimą gamtoje, funkcijos organizmuose.

Geografija – nagrinėjamų nemetalų vandenilinių ir deguoninių (oksidų) junginių savybės, pritaikymo sritys, svarba gamtoje.

6.10.2.1. Anglis – organinių junginių pagrindas.

Aiškinimasis, modeliavimas.

„Minčių lietūs“

Informacinės technologijos –anglies atomo

struktūros nagrinėjimui ir vaizdavimui.

Menai – tiksliai pavaizduoja anglies atomo

struktūrą.

Technologijos (buities kultūra) – organinės medžiagos buityje.

Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška.

6.10.2.2.

Angliavandeniliai.

Modeliavimas (modeliuoja

angliavandenilių sandarą).

Menai – tiksliai pavaizduoja angliavandenilių struktūrą.

Informacinės technologijos – angliavandenilių struktūros nagrinėjimui ir vaizdavimui.

6.10.2.3. Organinių junginių įvairovė ir taikymas.

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Diskusijos, konferencijos,

pranešimai.

Technologijos – organinių junginių

panaudojimas įvairiose technologijų šakose.

Sveika gyvensena – psichotropinių medžiagų vartojimas ir jo poveikis (fiziologinis, psichologinis, socio-ekonominis).

Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška

pristatant gamtamokslinį pranešimą.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

6.10.3.1. Žmogaus veiklos poveikis aplinkai.

Diskusijos, konferencijos,

pranešimai.

Ekonomika – chemijos pramonė, cheminių medžiagų panaudojimas kitose pramonės šakose.

Informacinės technologijos – informacijos

paieškai ir pateikimui.

Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška

pristatant gamtamokslinį pranešimą.

6.10.3.2. Aplinkosauga.

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Biologija – ekologinių problemų reikšmė ekosistemų stabilumui, bioįvairovei.

Diskusijos, konferencijos,

pranešimai.

Geografija – klimato kaitos švelninimo priemonės nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška

pristatant gamtamokslinį pranešimą.

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK).

4.1. 7–8 klasė

Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą.

8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai laiko iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms,

kitoniškumui).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje.

Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba

„Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos

dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos.

Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais;supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją;<…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams, pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.

4.2. 9–10 klasė

Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymais mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų.

Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5,6,ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę.

Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir/ar santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo(tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos:

Pasiruošimas

Veikla pamokoje

Vertinimas

Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga. Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis.	Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei. Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus.	Kaip sekėsi bendraujant tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėte juos spręsti?
	Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną.
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
a) Mokytojas tekstui paruošia klausimus, nuosekliai visam tekstui.	Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus.	Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas.
b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą.	Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą.	Sudaromas atsakymų medis.
c)Mokiniai namuose perskaito temą.	Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną. Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos.	Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos. Vertina vieni kitų atsakymus, sąvokų, dėsnių tikslumas.
	Raktiniai -prasminiai žodžiai.
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Parenkamas tinkamas tekstas.	Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą.	Refleksija Ar lengva suprasti temą ir rasti reikšminius žodžius? Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti?
	Rask panašumus ir skirtumus
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos.	Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro „Veno“ diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus.	Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai.
	Pavadinimas
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai) Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą. mokytojas paruošia užduotis.	Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu.	Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu.

9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros.

Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo aprašyme pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys.

10 – os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. galvaninių elementų ir akumuliatorių veikimas, su jų naudojimu susijusios ekologinės problemos; mokomasi apibūdinti cheminius procesus žmogaus organizme, susijusius su alkoholio vartojimu ir intoksikacija bei argumentuotai diskutuojama apie kylančias socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl neatsakingo alkoholio vartojimo; diskutuojama apie teršalų įtaką gamtai, aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, etikos problemas <...> ir kt.) kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros.

Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik Komunikavimo (<…> komunikuoja laikydamasis moralės ir teisėtumo principų, jaučia atsakomybę už teikiamos informacijos tikrumą ir tikslumą; savo požiūrį, teiginius pagrindžia argumentais; supranta įvairiomis formomis pateikiamą informaciją (žodinę, grafinę ir kt.), ją analizuoja ir kritiškai vertina; praktiškai taiko kalbos žinias, laikosi kalbos normų, tiksliai ir tinkamai vartoja sąvokas; taiko komunikavimo strategijas ir priemones, atsižvelgdamas į tikslą, adresatą ir situaciją <…>), bet ir kitas, ypač Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitiki savimi ir siekia tobulėti; pažįsta ir valdo savo emocijas ir elgesį; suvokia savo asmenines savybes, stiprybes ir gabumus;<…> atpažįsta kitų žmonių jausmus; gerbia įvairias nuomones, pripažįsta žmonių panašumus ir skirtumus; <…> ) bei Kūrybiškumo (pasitiki savo kūrybinėmis galiomis; kūrybiškai mąsto: kelia originalias idėjas, teikia savitus vertinimus ir problemų sprendimo variantus, įžvelgia

daiktų ar reiškinių kitoniškumą, atranda netikėtas jų sąsajas; <…> yra atviras naujoms idėjoms ir iššūkiams,

pakantus neapibrėžtumui, turi savo nuomonę, bet paiso moralinių ir kultūrinių vertybių) kompetencijas.

5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos ir (ar) modulių turinio siūlymai 30 procentų dalykui skirto mokymosi laiko.

Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-1317) numatyta, kad dalykų programose turi būti apibrėžta:

<...> mokymosi turinio apimtys pateikiamos išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. (p. 47.3.) Atnaujinant Pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pateikiama privalomoji dalyko turinio dalis, t.y. apie orientuojamasi į 70 proc. turinio.

Pasirenkamasis dalyko turinys (apie 30 proc.) galėtų ir turėtų būti suvokiamas plačiau, atsižvelgiant į Lietuvos respublikos švietimo įstatyme (TAR, 0911010ISTA00I-1489) pateiktą apibrėžimą - Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.

Atsižvelgiant į šį apibrėžimą pasirenkamasis turinys galėtų pasireikšti tokiomis formomis: 1) papildomos pamokos mokinių sunkiau suvokiamoms temoms arba žinių ir gebėjimų gilinimui; 2) privalomojo turinio praplėtimas papildomomis temomis; 3) aktualios tematikos (pvz. COVID 19 aktualijos ir pan.) integravimas į privalomąjį turinį; 4) papildomų dalyko(-ų) modulių pasiūla; 5) individualūs ir grupiniai tiriamieji darbai (teoriniai ir praktiniai); 6) mokymasis kitose aplinkose (išvykos, ekskursijos, mokymasis bibliotekose, specializuotuose centruose, ir pan.); 7) netradicinio mokymo(si) būdai (konferencijos, debatų dienos; diskusijų klubai, integruoto mokymosi dienos, filmų peržiūra ir aptarimas, plenerai ir pan.). Šis sąrašas nebaigtinis, jis gali būti plečiamas, atsižvelgiant mokyklos kontekstą, mokinių galimybes, mokytojo pasirinkimus.

5.1. 8 klasė

Tema

Siūlymai

6.1.1. Medžiagos sandara.

• Nagrinėjant atomo elektroninę sandarą, mokomasi apibūdinti energijos lygmenis, orbitales, užrašyti cheminių elementų elektronų konfigūracijas. Plečiamos žinios apie cheminių elementų pavadinimų kilmę ir mokomasi taisyklingai juos tarti. Susipažįstama su atominio skaičiaus, valentinių elektronų, valentinio elektronų sluoksnio sąvokomis. Remiantis periodine cheminių elementų lentele mokomasi jonuose nustatyti protonų ir neutronų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių.

• Mokomasi skaičiuoti cheminių elementų atomines mases, kai yra žinomi cheminio elemento izotopų paplitimo gamtoje procentai: xxxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxx- xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxx_xxxxxxxxxxxxxx_xx ble_elements_molar_mass_isotopes.htm

• Mokomasi konstruoti stabilius ir nestabilius izotopus: Isotopes and Atomic Mass (xxxxxxxx.xxx)

• Pasinaudojant lentelėje: xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx pateiktais duomenimis mokomasi sisteminti skaitmeniniuose šaltiniuose pateiktą informaciją ir ją vizualizuoti diagramomis ir grafikais.

• Mokomasi stebėti, vertinti ir analizuoti pateikiamą mokslinę informaciją (pvz. paskaita apie medžiagas sudarančių dalelių atradimus Mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija; paskaita apie atomus: 01. Paskaita. Atomai

	ir molekulės xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx_X0xx00x0_X&xxxxxXXXXXXX0xXx fGUijnRIf745lRl2A&index=27). Mokomasi rengti ir pristatyti pranešimus, organizuoti konferencijas (pvz. „Mokslininkai - chemijos mokslo pradininkai“. „Radioaktyvumas. Ignalinos atominės elektrinės praeitis ir dabartis“. „Alternatyvieji energijos šaltiniai“.)
6.1.2. Periodinis dėsnis	• Apibūdinamas atomo spindulys. Remdamasis periodine cheminių elementų lentele gilinamas supratimas apie periodinį elementų savybių kitimą (pvz. metališkosios/ nemetališkosios savybės, atomų spindulių kitimo periodišku- mas ir kt.). Nagrinėjamas VIIIA grupės elementų (inertinių dujų) cheminis pasyvumas, siejant su jų padėtimi periodinėje cheminių elementų lentelėje. • Mokomasi (lavinami įgūdžiai) atlikti matematinius veiksmus su skaičiaus laipsniais. • Plečiant mokinių akiratį, lavinant mąstymo įgūdžius siūloma organizuoti protmūšius, viktorinas:(pvz. Cheminiai elementai mano aplinkoje, Panašūs, bet skirtingi). • Stebėdami metalų ir nemetalų (pvz. geležies ir sieros) mėginių fizines savy- bes, apibūdina jų panašumus ir skirtumus.
6.1.3. Cheminiai ryšiai	• Mokomasi skaičiuoti elektrinio neigiamumo skirtumą tarp atomų sudarančių cheminį ryšį ir įvertinti ryšio tipą ir stiprumą. • Lavinami ir stiprinami molekulių modeliavimo įgūdžiai • Nagrinėjant joninių junginių pavyzdžius kasdieninėje aplinkoje siūloma atlikti geležies (III) jonų nustatymas arbatoje; kalio jonų nustatymas kavoje ir kt.
6.1.4. Cheminės formulės	• Siejamos molekulinės ir struktūrinės formulės, remdamiesi cheminių elementų valentingumu. Lavinami sudėtinių medžiagų molekulių formulių suda- rymo įgūdžiai Build a Molecule • Mokomasi rinkti duomenis, struktūruoti, sisteminti, ruošti pranešimus pasi- rinktomis temomis:( pvz. Ozono savybės ir panaudojimo galimybės.)
6.1.5. Cheminės reakcijos ir energijos virsmai	• Taikomas masės tvermės dėsnis uždavinių sprendime. • Nagrinėjamas katalizatorių veikimas siejant su aktyvacijos energija. • Nagrinėjamos gaisrų priežastys, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už savo ir kitų saugumą, aptariamas elgesys gaisro metu, gaisro gesinimo priemonės. • Mokomasi (lavinami įgūdžiai) perskaičiuoti procentinės ir masės koncentracijas. • Cheminių reakcijų lygčių lyginimo įgūdžių lavinimas ( lygčių lyginimas; cheminių reakcijų lygčių lyginimas (mokymasis ir pasitikrinimas): Balancing mical quations cheminių reakcijų lygtys s://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0). • Masės tvermės dėsnio suvokimui atliekami eksperimentai (pvz.: neutraliza- cijos, mainų reakcijos(kai susidaro netirpi medžiaga)) Endo- ir egzotermi-nių reakcijų suvokimui atliekami eksperimentai (pvz. tirpios bazės tirpinimas vandenyje; kodėl rūgšties skiedimo metu rūgštis yra pilama į vandenį; valgomosios druskos tirpinimas vandenyje; medžio savybės ir degumas, („Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose

metodinė priemonė”. 1 dalis. Šiauliai: Titnagas, 2013. – 112 p.:iliustr).Mokomasi saugiai atlikti gamtamokslinius tyrimus.

• Nagrinėjami tirpimo temperatūriniai pokyčiai xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0 [anglų k.]

• Eksperimentiškai tiriami cheminiai medžiagų pokyčiai: nagrinėjama kaip galima pagreitinti reakciją susmulkinant kietą medžiagą (pvz. skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukšto sąveikos su rūgšties tirpalu tyrimas); tiriama katalizatoriaus įtaka cheminės reakcijos vyksmui (pvz. vandenilio peroksido skilimo tyrimas paimant skirtingą katalizatoriaus kiekį(skirtingą daržovės masę); nagrinėjama oksidacijos reakcija - geležies korozijos pavyzdžiu (pvz. negailestingos rūdys).

• Cheminių reakcijų lygtčių lyginimo mechanizmo nagrinėjimas ( Comment équilibrer ? ; | Physique-Chimie ; xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx; xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0 ) ir skirtingo sudėtingumo lygio chemijos reakcijų lygčių lyginimas

• Skirtingo sudėtingumo lygio uždavinių pagal reakcijos lygtį (-is) sprendimas

• Tirpimo temperatūrinių pokyčių nagrinėjimas (xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0) ir/arba praktinis tyrimas.

• Skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukšto sąveikos su rūgšties

tirpalu tyrimas.

5.2. 9 klasė

Tema

Siūlymai

6.2.1. Medžiagos kiekis

• Mokantis kiekio sąvokos nagrinėjami fizikinių dydžių tarpusavio ryšiai

(susiejant medžiagos kiekį su dalelių skaičiumi, mase, tūriu),

iliustruojant pavyzdžiais. Nagrinėjama temperatūros ir slėgio pokyčio įtaka dujų užimam tūriui (kai sąlygos nėra standartinės). Žinias apie dujas galima papildyti Boilio ir Xxxxxxx, Xxx-Xxxxxxx, Xxxxxxxxxxx ir Klapeirono dėsniais.

• Gilinamos žinios apie orą, jo sudėtį tūrio dalimis priklausomai nuo sąlygų,

mokomasi, kad oro molinė masė lygi 29 g/mol.

• Susipažįstama su tūrio dalies sąvoka ir mokomasi spręsti uždavinius. Lavinami uždavinių sprendimo įgūdžiai susiejant kelias formules, matavimo vienetų keitimas (Celsijaus ir Kelvinai, Farengeitai; Paskaliai, atmosferos, barai, Hg mm). Lavinami matematiniai įgūdžiai atliekant veiksmus su laipsniais.

• Siūloma eksperimento metu nagrinėti įvairių medžiagų mėginius, susiejant

tūrį, masę, tankį, dalelių skaičių, atomų skaičių.

6.2.2. Tirpalai

• Nagrinėjama tirpumo sąvoka, apibūdinami tirpiklis, tirpinys, tirpumas, sotusis, nesotusis, persotintas tirpalai. Mokomasi skaityti tirpumo kreives. Nagrinėjamos sąvokos: polinis, nepolinis tirpiklis. Plėtojamos žinios tirpalų laidumą nagrinėjant elektrolito disociacijos laipsnį.

• Plėtojant žinias apie elektrolito disociacijos laipsnį sprendžiami jonų kon- centracijos tirpale nustatymo uždaviniai.

	• Lavinami eksperimento planavimo, atlikimo, pristatymo įgūdžiai, susiejant tirpalo elektrinį laidumą su tirpinio jonų koncentracija tirpale.
6.2.3. Tirpalų koncentracija	• Gilinamos žinios apie cheminius indus: matavimo kolba, pipetė jų paskirtį, susipažįstama su kalibracinės kreivės sudarymo principais ir paskirtimi. • Lavinami uždavinių sprendimo įgūdžiai sprendžiant koncentracijų keitimo, skiedimo, koncentravimo uždavinius. • Stiprinami eksperimentinio/tiriamojo darbo įgūdžiai nustatant tirpalo kon- centraciją iš kalibracinės kreivės (susiejant su laidumu, tankiu).
6.2.4. Oksidai	• Gilesniam suvokimui apie oksidus nagrinėjami inertiniai oksidai ir amfo- teriniai oksidai (pastarųjų reakcijos su rūgštimis ir šarmais). Gilinamos žinios apie vandenį: nagrinėjamos jo reakcijos su metalais, metalų ir nemetalų oksidais. Gilinamos žinios apie pasyvinančią oksido plėvelę metalo paviršiuje ir jos įtaka metalo cheminiam aktyvumui ir korozijai. • Uždavinių sprendimo įgūdžių formavimui mokomasi nustatyti tirpalo koncentraciją, kai vandenyje tirpinami oksidai. • Nagrinėjant oksidų skilimą į vienines medžiagas siūloma demonstruoti vandens elektrolizę. • Geresniam oksidų savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti kelis oksidus, sudaryti jų sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
6.2.5. Bazės	• Plėtojamos žinios apie amoniaką, kaip apie silpną bazę, nagrinėjama jo jonizacija vandenyje. Nagrinėjamas amfoteriškumas remiantis aliuminio hidroksido, cinko hidroksido reakcijomis su rūgštimis ir su šarmais kai susidaro paprastos druskos. • Uždaviniai pagal reakcijų lygtis, kai reakcijai paimtas mišinys (ne grynoji medžiaga). • Eksperimentinės/tiriamosios veiklos etapų gilinimui siūlomas praktinis darbas (pvz. muilo gamyba) • Geresniam savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti tirpią ir netirpią bazę, sudaryti jų sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
6.2.6. Rūgštys	• Gilinant žinias apie rūgščių cheminį aktyvumą, gebėjimą sudaryti rūgščias ir neutralias druskas mokomasi rašyti struktūrines formules. • Stiprinamos žinios apie oksidaciją, redukciją, rašomos dalinės lygtys. Mokomasi lyginti reakcijų lygtis taikant oksidacijos laipsnio kitimo metodą • Mokomasi spręsti uždavinius kai susidaro rūgščios druskos. • Praktinio/tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūloma atlikti pasirinktos rūgšties cheminių savybių tyrimą. • Geresniam rūgščių savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti rūgštį, sudaryti jos sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
6.2.7. Neutralizacijos reakcijos	• Pagal užrašytą termocheminę lygtį neutralizacijos reakcijas priskiria egzo- terminiams procesams. Remiantis užrašyta termochemine neutralizacijos lygtimi mokosi skaičiuoti išsiskyrusios šilumos kiekį. • Mokosi atlikti titravimą stebėdami neutralizacijos metu vykstantį tempera- tūros pokytį.
6.2.8. Indikatoriai ir pH skalė	• Gilinant žinias apie pH skaičiavimą, atliekamos užduotys tirpalo pH skaičiavimas įvykus cheminei reakcijai. • Plėtojant žinias apie mišinio pH nustatymą, naudojant indikatorius, siūlomi praktiniai darbai (pvz.: panaudojant pačių pasigamintą gamtinį indikatorių

nustatyti buityje naudojamų mišinių pH; bazinio, rūgštinio ir neutralaus tirpalo pH nustatymas su skirtingais indikatoriais; pieno produktų rūgštingumo nustatymas, substratų pH nustatymas

6.2.9. Druskos

• Gilinamos žinios apie jonines kristalines gardeles. Nagrinėjamas ne- organinių junginių klasių genetinis ryšys. Gilinant žinias apie neorganinių junginių klases, mokomasi sudaryti formulių grandinėlę apjungiant oksidus, bazes, rūgštis ir druskas.

• Lavinant uždavinių sprendimo įgūdžius mokomasi spręsti uždavinius

apjungiant kelias reakcijų lygtis, pagal sudarytą formulių grandinėlę.

• Tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūlomas tiriamasis darbas (pvz. nitratų bei nitritų tyrimai vandenyje, vaisiuose, daržovėse; cheminių reakcijų grandinėlės eksperimentinis atlikimas; pasirinkto tirpalo pagaminimas iš kristalohidrato; įvairių dirbinių iš gipso gamyba).

• Geresniam druskų savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti drus- ką, sudaryti jos sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo, kur randama Lietuvoje aprašus.

• Gilesniam žinių apie druskos sandarą ir savybių supratimui siūloma

ekskursija į minerologijos muziejų.

6.2.10. Vandens telkiniai ir vandens valymas

• Gilinamos žinios apie kietą vandenį, kas yra laikinasis, bei pastovusis vandens kietumas, kokie buityje taikomi vandens minkštinimo būdai.

• Nagrinėjama paviršinio gamtinio vandens cheminė sudėtis atsižvelgiant į vandens telkinio savybes (atmosferos vanduo, upių vanduo, ežerų vanduo, jūrų ir vandenynų vanduo.)

• Nagrinėjama požeminio vandens cheminė sudėtis, valymo etapai.

• Nagrinėjamas kas yra nuotekų vanduo, jo cheminė sudėtis konkrečiose

situacijose ir kokie yra valymo būdai.

• Tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūlomos jonų nustatymo kokybinės

reakcijos

• Lavinami duomenų rinkimo, sisteminimo ir analizės įgūdžiai sudarant lenteles, grafikus, diagramas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis xxxxx://xxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx

5.3. 10 klasė

Tema

Siūlymai

6.3.1. Metalai ir jų lydiniai

• Žinių gilinimui aptarti metalų paplitimą gamtoje, Faradėjaus dėsnį ir jo

taikymą elektrolizėje, lydinius amalgamas

• Uždavinių sprendimo įgūdžių lavinimui siūloma spręsti:

o uždavinius, taikant metalo gavybos schemas-grandinėles per kelias

reakcijų lygtis

o uždavinius, taikant Faradėjaus dėsnį elektrolizėje

• Metalo junginio formulės radimas, kai žinomos jį sudarančių elementų masės dalys

• Tiriamieji darbai, kai:

o bandymais įrodoma medžiagos ar mėginio sudėtis (pvz.: „Metalų katijonų nustatymas tiriamame mėginyje“, „Metalų aktyvumo tyrimas ir palyginimas“ ir kt.)

o o tiriamos medžiagų ir lydinių savybės (pvz.: „IA ir IIA grupių metalų junginių savybių tyrimas“, „Geležies rūdijimo tyrimas“, „Plieno savybių tyrimas“, „Plieno ir geležies savybių palyginimas“ ir kt.)

o o metalo junginių gavimas iš kitos cheminės sandaros medžiagų (pvz.:

„Geležies(II) chlorido gavimas iš geležinių vinių“, „Geležies(III) chlorido gavimas iš geležinių vinių“, „Geležies gavimas iš rūdžių“ir pan.

• Projektiniai darbai (pvz.: „Metalo gaminių apdorojimo įmonės, gaminančios konkretų X gaminį, steigimo planas ir planuojamos ūkinės veiklos aprašas“, „Klasikinė kalvystė ir modernūs metalo apdirbimo būdai: vakar, šiandien ir rytoj“ ir kt.)

• Susipažįstama su metalo bandymų, korozijos bandymų laboratorijų veikla ir taikomais tyrimo metodais (pvz.: kaip laboratorijose nustatoma nežinomos metalinės medžiagos sudėtis ir savybės, kaip tiriamas metalų ir lydinių atsparumas korozijai).

6.3.2. Nemetalai ir jų

junginiai

• Žinių gilinimui ir praplėtimui aptarti halogenų sąveikos su vandeniliu dėsningumus, vandenilio halogenidų vandeninių tirpalų rūgštinių savybių stiprumo kitimą susiejant su atomų spinduliu, palyginti halogenų aktyvumą.

Nagrinėti koncentruotos sieros ir azoto rūgšties sąveikos su metalais eigą, amoniako, sieros ir azoto rūgšties, Lietuvoje gaminamų trąšų gamybos schemas ir kt.

• Uždavinių sprendimo įgūdžių lavinimui siūlomi uždaviniai:

o taikant sieros (azoto) rūgšties gavybos schemas-grandinėles per kelias

reakcijų lygtis

o kai reikia nustatyti N, K, P masės dalį trąšoje

o kai rekia nustatyti kokia druska, normalioji ar rūgščioji, susidarė

o kai reikia nustatyti silikato formulę ir išreikšti ją oksidų moliniu santykiu

• Lavinti darbo laboratorijoje įgūdžius atliekant praktikos darbus (pvz.:

„Druskos rūgšties savybių tyrimas ir halogenidų atpažinimas“, „Sieros rūgšties tirpalo savybių tyrimas ir sulfato jono atpažinimas“, „Karbonatų savybės“, „Trąšų atpažinimas“, „Vandens elektrolizė“)

• Tiriamieji darbai (pvz.: „Fosforo rūgšties koncentracijos nustatymas Coca- cola gėrime“, „Deguonies kiekio atmosferos ore nustatymas“, „Anijonų atpažinimas/nustatymas mineraliniame vandenyje“, „Vandenilio gavimo skirtingomis sąlygomis tyrimas“, „Nitratų koncentracijos nustatymas dirvožemyje“ ir kt.)

• Projektiniai darbai (pvz.: „Halogenidų tyrimas požeminiuose Lietuvos vandenyse“, „Sintetinių skalbiklių ir ploviklių sudėties bei jų poveikio aplinkai kritinis vertinimas“ ir kt.)

• Siekiant praplėsti mokinių akiratį ir supažindinti su naujomis technologi- jomis, Lietuvos mokslininkų darbais siūloma: paskaitų, straipsnių, vaizdo siužetų peržiūra ir aptarimas (pvz.: „Molekulės ir elementų lentelė“ 02. Paskaita. Molekulės ir elementų lentelė , „Cheminis eksperimentas ir

skaičiavimai“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxxxXXXxX ir kt.), mokslo sriuba: vandenilis - ateities nafta? Mokslo sriuba: vandenilis - ateities nafta?, mokslo sriuba: kokias vandenilio technologijas kuria mūsų mokslininkai? xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx ir kt.)

6.3.3. Organinės chemijos pagrindai

• Pranešimų apie organinių junginių įvairovę ir jų reikšmę rengimas ir pristatymas

• Lavinti mokinių modeliavimo gebėjimus kuriant 3D molekulių modelius įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Galima sudaryti organinių junginių modelius su viengubosiomis, dvigubosiomis ir trigubosiomis jungtimis ir pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę (pvz.: Avogadro - intuityvus molekulinis redaktorius ir vizualizavimo įrankis xxxxx://xxxxxxxx.xx/ , molekulių modelių kūrimas iš antrinių žaliavų ir kt.)

• Tiriamieji darbai (pvz.: „Organinio junginio sudėtyje esančios anglies ir vandenilio nustatymas iš degimo produktų“, „Liepsnos tyrimas“ ir kt.).

6.3.4. Angliavandeniliai

• Gilinti mokinių žinias ir gebėjimus rašant reakcijų lygtis, sudaryti ir lyginti aukštesniųjų angliavandenilių degimo lygtis, sudėtingesnių polimerų susidarymo lygtis

• Siekiant lavinti mokinių modeliavimo gebėjimus kurti 3D molekulių modelius įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Siūloma sudaryti alkanų, alkenų, alkinų homologų ir izomerų molekulių modelius, o pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę (pvz.: Avogadro xxxxx://xxxxxxxx.xx/ , molekulių modelių kūrimas iš antrinių žaliavų ir

kt.)

• Lavinti įgūdžius sprendžiant uždavinius:

o kai reikia nustatyti aukštesniojo angliavandenilio formulę iš degimo

produktų

o aukštesniųjų alkanų degimo lygtyse apskaičiuoti sureagavusio deguonies ir oro tūrį, masę, kiekį

o aukštesniųjų alkanų degimo lygtyse apskaičiuoti išsiskyrusio anglies dioksido tūrį, masę, kiekį

• Tiriamieji darbai (pvz.: „Vaško, parafino ir sauso kuro tabletės degimo šilumos palyginimas“, „Bulvių traškučių, medienos ir parafino degimo šilumos palyginimas“ ir kt.)

• Plečiant mokinių akiratį apie neatsinaujinančius angliavandenilių išteklius ir

jų perdirbimą siūloma straipsnių, filmų, vaizdo siužetų peržiūra ir

aptarimas (pvz.: „Lukoil“ ruošiasi pradėti pumpuoti naftą iš dar vieno telkinio Baltijos jūroje xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx- pumpuoti-nafta-is-dar-vieno-telkinio-baltijos-juroje-664-1455366 , Lietuviško juodojo aukso paieškos: kokie turtai slypi po mūsų kojomis xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxx-xxxxx- turtai-slypi-po-musu-kojomis.d?id=73439144 ir kt.)

• Kritiškai vertinami iškastinio ir alternatyvaus kuro privalumai ir trūkumai, diskutuojama kuro vartojimo ir su tuo susijusiais ekologiniais ir ekonominiais klausimais (pvz.: konferencijos, diskusijų klubai, pranešimai, referatai, esė)

6.3.5. Organinių junginių įvairovė ir taikymas

• Gilinti mokinių žinias apie organinių junginių pavadinimų sudarymo IUPAC taisykles įvardijant aukštesniųjų alkoholių, aldehidų, karboksi- rūgščių homologus ir izomerus. Lavinti reakcijų lygčių rašymo įgūdžius, sudarant ir lyginant aukštesniųjų alkoholių, aldehidų, karboksirūgščių, aminų degimo lygtis, organinius junginius grupuoti pagal funkcines grupes naudojant skaitmenines aplinkas (pvz.: classroom jambord aplinkoje)

• Lavinti mokinių modeliavimo įgūdžius kuriant 3D molekulių modelius įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Siūloma sudaryti alkoholių, aldehidų, karboksirūgščių, aminų homologų ir izomerų molekulių modelius, o pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę (pvz.: Avogadro xxxxx://xxxxxxxx.xx/ , molekulių modeliai xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/Xxxxx-0X_xxxxxxx-Xxxxxxx_xxxxxxxx-000000

, molekulių modelių kūrimas iš antrinių žaliavų ir kt.)

• Laboratoriniai ir tiriamieji darbai (pvz.: „Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas“, „Organiniai junginiai ir jų įvairovė“, „Organinių junginių gryninimas. Etano dirūgšties (oksalo) gryninimas ir kristalizavimas“, „Organinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės“ ir kt. xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_Xxxx kliniu_chemijos_eksperimentu_praktika_Mokinio_knyga_ok.pdf )

• Siekiant plėsti mokinių akiratį apie organines medžiagas siūlomos paskaitos ir jų aptarimas (pvz.: apie junginių struktūros tyrimus laidoje mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija Mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija, apie organinių junginių klases: sandarą, savybes ir taikymą, pranešėjas dr. Xxxxxxx Xxxxxxxxx "Organinių junginių klasės: sandara, savybės ir taikymas", „Mikroorganizmų biocheminė įvairovė arba keletas istorijų apie mažus Niekus“, pranešėjas VU xxxx. Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx. Mikroorganizmų biocheminė įvairovė arba keletas istorijų apie mažus Niekus ir kt.)

• Siūloma skirti papildomo laiko diskutuojant socialiai aktualiais klausimais

6.3.6. Chemija ir aplinka

• Aktualių tarptautinių aplinkos apsaugos norminių dokumentų, straipsnių nagrinėjimas ir aptarimas, kritinis vertinimas (pvz.: Jungtinių tautų bendroji klimato kaitos konvencija xxxxx://x- xxxxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxXxx/xx/XXX/XXXX.00000 , Kioto protokolas xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxx- registras/jungtiniu-tautu-bendrojo-klimato-kaitos-konvencija-ir-kioto- protokolas/ ; Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxxxxx.xx/xx/xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxx- agreement/ )

• Tiriamieji darbai (pvz.: „Anglies dioksido įtakos temperatūros pokyčiams tyrimas“, „Priemaišų įtakos sniego tirpimui tyrimas“, „Akvariumo augalų įtakos vandens rūgštingumui (pH) tyrimas“, „Azoto ciklo akvariume tyrimas“, „Aplinkos chemija“ ir kt. xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_Xxxx kliniu_chemijos_eksperimentu_praktika_Mokinio_knyga_ok.pdf )

• Straipsnių, vaizdo įrašų, filmų peržiūra ir aptarimas: aplinkos poveikis žmogaus sveikatai Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai, mokslo sriuba: apie klimato kaitą xxxxx://Xxxxxx sriuba: apie klimato kaitą sriuba: kada kasime sąvartynus? xxxxx://xxx.xxxxxx x.xxx/xxxxx?xxxXxXX0Xxx0X,

virtualios realybės filmas“Palmių aliejaus prakeiksmas“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxXX0xxXX0X [anglų k.], "Matoma ir nematoma tarša Baltijos jūroje“ xxxx://xxx.xx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxx-xx- nematoma-baltijos-juros-tarsa/ ) , „Palmių aliejaus prakeiksmas-virtualios realybės filmas apie laukinės gamtos kapines“ xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx-xxx-xxxx-xxxx-xxx-xxxxx-xxx-xxx-xx-xxxx- re-ly-bes-fil-mas-apie-lau-ki-nes-gam-tos-ka-pi-nes ir kt.)

• Siekiant plėsti mokinių akiratį apie chemines medžiagas aplinkoje, profesijas susijusias su chemijos mokslu, siūlomos paskaitos ir jų aptarimas (pvz.: „Kasdienio gyvenimo chemija“, pranešimą skaito VU Chemijos fakulteto docentas xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxx Vilniaus Univeristeto Atvirų durų dienos: "Kasdienio gyvenimo chemija", apie aplinkosaugininko profesiją Profesijos APLINKOSAUGININKAS 640x480 , apie chemijos technologo profesiją Profesijos CHEMIJOS TECHNOLOGAS 640x480 , apie maisto produkto technologo profesija xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXXXXxXxXx ir kt.).

• Siūloma daugiau laiko skirti diskusijoms aplinkosaugine ir ekologine tematika

6. Veiklų planavimo pavyzdžiai

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius ir patarimais mokytojams. Ilgalaikių asmeninių ir grupinių projektinių darbų temų pavyzdžiai, projektinių darbų pavyzdžiai (nuorodos į įvairius šaltinius), rengimo ir vertinimo aprašų pavyzdžiai (nuorodos į įvairius šaltinius).

6.1. 8 klasė

Ilgalaikis planavimas

Tema

Potemė

Val. sk.

Galimos mokinių veiklos

Medžiagos sandara

14 val.

Atomo sandara, atomo branduolys susipažįstama su Rezerfordo bandymu, nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai, skriejantys aplink branduolį, modeliuojant judėjimą apskritimu aiškinamasi, kodėl elektronai nenukrenta ant branduolio, aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. Remiantis periodine elementų lentele mokomasi nustatyti protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių neutraliame atome.

Projektiniai darbai; pranešimai apie atomo teorijos vystymosi etapus; savarankiškas elementariųjų dalelių skaičiavimas skirtinguose atomuose, palyginimo schemos. Teksto analizė, kritinis vertinimas.

Cheminis elementas, izotopai apibūdinamas cheminis elementas kaip visuma atomų, turinčių tą patį protonų skaičių. Aiškinamasi, ką rodo masės skaičius.

Apskaičiuojamas neutronų skaičių

Cheminių elementų izotopų palyginimas sudarant „Veno“ diagramas, lenteles, schemas; remiantis periodine cheminių elementų lentele kelių cheminių

branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panašūs ir kuo skiriasi izotopai.		elementų izotopų braižymas susiejant jų atomuose esantį neutronų skaičių su atominiu skaičiumi. Cheminio elemento atominės masės skaičiavimas, kai nurodyti izotopai ir jų paplitimas gamtoje xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxX Vj8i_oDA
Radioaktyvumas nagrinėjamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui,radioaktyvių spindulių šaltiniai, mokomasi skirti radioaktyviąją spinduliuotę nuo kitų spinduliuočių rūšių.	1	Projektiniai darbai, pranešimai. Radioaktyvumo matavimas mokykloje (pagal galimybes, jeigu mokykloje yra tinkami prietaisai). Teksto kritinė analizė
Atomo branduolių virsmai apibūdinami ir nagrinėjami atomo branduolių virsmai − skilimas, kaip atominių elektrinių energijos šaltinis ir sintezė, kaip žvaigždžių energijos šaltinis. Nagrinėjama Saulės sandara: branduolys, fotosfera ir juose vykstantys procesai ir reiškiniai. Susipažįstama su elementariosiomis ir subatominėmis (kvarkais) dalelėmis, Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN ir jo vykdomomis programomis.	1	Projektiniai darbai, pranešimai. Teksto kritinė analizė.
Atomų virtimas jonais nagrinėjama, kad atomai gali netekti arba papildomai prisijungti elektronų ir virsti elektringomis dalelėmis − jonais, apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai, jonizavimas šviesa, šiluma.	2	Tiriamoji veikla. Lygindami medžiagų: geležies, sieros ir geležies sulfido; aliuminio, deguonies ir aliuminio oksido fizikines savybes, medžiagas sudarančių dalelių sandaros ypatumus apibūdinami atomo ir jono sandaros ir savybių skirtumus. Atomų virtimo jonais schematiškas vizualizavimas. Vieninių medžiagų ir jų junginių savybių lyginimas.
Atomo elektroninė sandara. aiškinamasi, kaip elektronai išsidėsto sluoksniais (energijos lygmenimis). Remiantis periodine elementų lentele mokomasi nustatyti elektronų skaičių pagrindinių (A) grupių elementų išoriniame sluoksnyje (lygmenyje), nurodyti I−III periodo elementų elektronų pasiskirstymą sluoksniuose ir nupiešti atomų elektroninės sandaros schemas.	2	Kūrybiniai darbai, atomo sandaros modeliavimas (panaudojant įvairias medžiagas: plasteliną, modeliną, plastikąkt.) ir/ar vizualizavimas; savarankiškas darbas.

	Periodinis dėsnis aiškinamasi, kad elektronų skaičius išoriniame sluoksnyje periodiškai pasikartoja, kad vienos grupės elementai turi tokį patį elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje. Remdamasis šarminių metalų pavyzdžiu mokomasi paaiškinti, kad vienosgrupės elementai turi panašias savybes.	1	Periodinio dėsnio vizualizavimas, periodiškumo reiškinio atvaizdavimas remiantis tam tikros formos figūromis ir spalvos intensyvumu.
	Santykinė atominė masė apibūdinama santykinės atominės masės sąvoką.	1	Tyrimas. Iš objektų visumos pasirenkamas etalonas, kiti objektai lyginami su juo ir sudaromos schemos, diagramos, lentelės.
	Metalai ir nemetalai nagrinėjamos bendriausios metalų ir nemetalų savybės, metalų ir nemetalų pasiskirstymas periodinėje elementų lentelėje.	2	Mokinių pristatymai apie metalų savybes, nemetalų savybes. Remiantis pateiktais pristatymais sudaromos palyginimo schemos, diagramos.
	Cheminių elementų paplitimas Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.	1	Mokinių pristatymai apie elementų paplitimą Visatoje ir Žemėje. Remiantis periodinėmis cheminių elementų lentelėmis lyginamas cheminių elementų paplitimas.
Cheminiai ryšiai 6 val.	Joninis ryšys analizuojamas atomų jungimasis siejant su elektroninės sandaros pokyčiais. Trauka tarp jonų apibūdinama kaip joninis ryšis. Mokomasi nurodyti elektronų skaičių jonuose, taškinėmis elektroninėmis formulėmis vaizduoti joninio ryšio susidarymą dvinarių junginių pavyzdžiu.	2	Ryšio atpažinimas ir atvaizdavimas. What are Ionic Bonds? \| Properties of Matter \| Chemistry \| XxxxXxxxxx - YouTube How Atoms Bond: Ionic Bonds - YouTube
	Kovalentinis ryšys mokomasi paaiškinti bendrosios elektronų poros susidarymą jungiantis dviem nemetalo atomams ir įvardyti tai kaip kovalentinį ryšį, taškinėmis elektroninėmis formulėmis pavaizduoti kovalentinio ryšio susidarymą tarp dviejų nemetalo atomų.	2	Ryšio atpažinimas ir atvaizdavimas. What are Covalent Bonds? \| Don't
		2	Memorise - YouTube
	Valentingumas apibūdinamas valentingumas, kaip atomo gebėjimas susijungti su tam tikru kitu atomų skaičiumi.	1	Vizualizavimas, palyginimas, analogijos.
	Elektrinis neigiamumas aiškinamasi, kad elementai skiriasi gebėjimu prisitraukti kito elemento	1	Elektrinio neigiamumo atvaizdavimas remiantis tam tikros formos figūromis ir spalvos intensyvumu.

	elektronus ir mokomasi susieti tai su elektriniu neigiamumu. Mokomasi skirstyti kovalentinius ryšius į polinius ir nepolinius vartojant elektrinio neigiamumo sąvoką.
Cheminė formulė 6 val.	Cheminė formulė apibūdinama indekso sąvoka. Skaitant kovalentinio junginio formulę mokomasi nurodyti, iš kiek ir kokių atomų sudaryta molekulė. Mokomasi susieti junginio cheminę formulę su molekulės modeliu, užrašyti cheminę formulę, kai pateiktas molekulės modelis.	2	Vizualizavimas, susiejimas, skaidymas.
	Alotropija, vieninės ir sudėtinės medžiagos Mokomasi atpažinti ir skirti vienines ir sudėtines medžiagas. Aiškinamasi alotropijos reiškinys (dideguonies ir trideguonies (ozono) pavyzdžiu).	2	Teksto analizė, vizualizavimas.
	Santykinė molekulė masė mokomasi apskaičiuoti molekulės santykinę masę ir elemento masės dalį junginyje procentais	2	Savarankiškas užduočių (lyginimo, grupavimo), uždavinių atlikimas.
Cheminės reakcijos ir energijos virsmai 21 val.	Cheminiai kitimai stebint vykstančias chemines reakcijas mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius.	2	Cheminių kitimų vaizdavimas, cheminiųlygčių rašymas. Cheminių kitimų atlikimas stebint ir įvardijant požymius.
	Egzoterminės ir endoterminės reakcijos mokomasi grupuoti chemines reakcijas į egzotermines ir endotermines pagal energijos pokyčius ir nurodyti, kad stebimi energijos pokyčiai susiję su cheminių ryšių nutraukimu ir susidarymu. Mokomasi paaiškinti, kad traukai tarp atomų įveikti (t. y. cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, susidarant ryšiui energija išsiskiria.	2	Tekstinio aprašymo ir grafinio vaizdavimo susiejimas. Teksto analizė. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxx0x YWB2fNp4
	Medžiagų tirpimas vandenyje tyrinėjami medžiagų tirpinimo energiniai pokyčiai.	2	Grafinis vaizdavimas stebimų energetinių pokyčių, kai vandenyje tirpinamos medžiagos: NaOH, NH4NO3.
	Procentinė ir masės koncentracijos aiškinamasi koncentracijos sąvoka, mokomasi apskaičiuoti tirpinio masės dalį procentais ir tirpinio masės koncentraciją	3	Praktinis darbas: grafinis vaizdavimas tirpalo tankio pokyčio priklausomybės nuo tirpinio koncentracijos atliekant skiedimą, savarankiškas uždavinių sprendimas (individualiai ir grupėmis).
	Cheminių reakcijų greitis nagrinėjami lėtų ir greitų reakcijų	2	Teksto analizė ir kritinis vertinimas. Pavyzdžių stebėjimas, nagrinėjimas ir

pavyzdžiai. Aiškinamasi, kad reakcijos vyksta susiduriant medžiagų dalelėms. Analizuojama, kas lemia reakcijų greitį nurodant, kad reakcijos greitis didėja didėjant dalelių skaičiui tūrio vienete, aktyvių susidūrimų dažniui, temperatūrai, kietosios medžiagos paviršiaus plotui.		schematiškas vaizdavimas.
Sąlygos cheminei reakcijai vykti analizuojama, kas lemia reakcijų greitį nurodant, kad reakcijos greitis didėja didėjant dalelių skaičiui tūrio vienete, aktyvių susidūrimų dažniui, temperatūrai, kietosios medžiagos paviršiaus plotui. Aiškinamasi, kad kietosios medžiagos paviršiaus plotą galima padidinti smulkinant medžiagą. Apibūdinamas katalizatorius, kaip medžiaga, kuri spartina reakciją.	2	Praktinis darbas: kiaušinio lukšto reakcija su acto rūgšties tirpalu (keičiant rūgšties koncentraciją, temperatūrą, kiaušinio lukšto susmulkinimą). Pavyzdžių stebėjimas, nagrinėjimas ir schematiškas vaizdavimas. Teksto apie katalizatorių kritinis vertinimas.
Cheminės reakcijos lygtis . mokomasi paaiškinti, ką rodo užrašyta cheminės reakcijos lygtis. Apibūdinama cheminės reakcijos koeficiento sąvoka ir mokomasi ją taikyti. Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta ir siejant tai su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi patikrinti, ar užrašytoscheminių reakcijų lygtys yra išlygintos.	2	Cheminės reakcijos žodinis pateikimas. Cheminių reakcijų lygčių lyginimas. Cheminių lygčių lyginimas Cheminių reakcijų lygčių užrašymas po atliktų bandymų stebėjimo. Chemistry Tutorial: How to Balance Chemical Equations?
Oksidacija redukcija aiškinamasi oksidacijos–redukcijos reiškiniai siejant su elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiuidegant, rūdijant), aiškinamasi oksidacijos laipsnio sąvoka	2	Schematiškas elektronų judėjimo vaizdavimas oksidacijos redukcijos reakcijų metu. Oksidacijos laipsnio nustatymas
	2	junginiuose xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0xxX djas-mY
Cheminių reakcijų tipai mokomasi klasifikuoti chemines reakcijas į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų.	2	Savarankiškas darbas, mokomasi schematizuoti, vizualizuoti, atpažinti chemines reakcijas; susieti reagentus su produktais Types of Chemical Reactions
Uždaviniai pagal reakcijos lygtį naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta cheminės reakcijos lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases.	2	Savarankiškas uždavinių sprendimas analizuojant pateiktus uždavinio sprendimo algoritmus Stoichiometry Tutorial: Step by Step Video + review problems explained \| Crash Chemistry Academy - YouTube

Xxxxxxx: „Medžiagos sandara” Potemė: „Atomai ir jonai”

VEIKLŲ PLANAVIMO PAVYZDŽIAI

1 pavyzdys.

Veiklos/pamokos tema: „Kodėl geležį būtina apsaugoti nuo rūdijimo?”

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus geležies Fe ir rūdžių Fe(OH)2 fizikines savybes, palyginus medžiagas sudarančių dalelių sandaros ypatumus, atlikus geležies ir rūdžių sąveiką su druskos rūgšties tirpalu išsiaiškinti geležies atomo ir jono panašumus ir skirtumus, ir jų įtaką medžiagų savybėms. <...> nagrinėjama, kad atomai gali netekti arba papildomai prisijungti elektronų ir virsti elektringomis dalelėmis − jonais, apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Xxxxxx, xxxxx (xxxxxxxxx xxxxx, xxxxxxxxx xxxxx), užpildytas išorinis elektronų sluoksnis, valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas, elektroninės taškinės formulės.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra valentiniai elektronai, stabilus valentinis elektronų sluoksnis, elektronų prisijungimas, elektronų praradimas, metalai, nemetalai, atomo krūvis, jono krūvis. Nurodo atomų ir jonų branduolio ir elektroninės sandaros panašumus ir skirtumus, prarandamų arba prisijungiamų elektronų kiekį. Pavaizduoja geležies atomo virtimo geležies (II) jonu schemą. Palygina geležies ir rūdžių fizikines ir chemines savybes (sąveiką su druskos rūgštimi). Prognozuoja remdamiesi periodine lentele, kiek nemetalo atomas (C, N, O, F, H) galėtų prisijungti elektronų arba kiek metalo atomas (Li, Be, K, Na, Mg, Al)galėtų netekti elektronų iki stabilios būsenos. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	2 pamokos
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Geležinė vinis, geležies rūdys Fe(OH)2, druskos rūgšties tirpalas, mėgintuvėliai, mėgintuvėlių stovelis, Pastero pipetė.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Tikriausiai ne kartą teko matyti „sugedusius“ metalinius daiktus. Tai geležies rūdijimo, arba kitaip – korozijos, reiškinys. Rūdijant, kalus pilkas metalas praranda savo savybes ir tampa trapia ruda medžiaga. Dėl rūdijimo patiriama nemažų nuostolių - prarandama nuo10% iki 12% pagaminamo metalo. Todėl geležies gaminius stengiamasi apsaugoti nuo rūdijimo.

Eiga	I. Pasiruošimas: sumaišomi FeSO4 ir NaOH tirpalai, tokiu būdu pasigamina Fe(OH)2 II. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis. Kiekvienas užpildo tiek, kiek žino ir išgali užpildyti (1 priedas). III. Surenkami ir apibendrinami duomenys apie geležies ir rūdžių fizikines savybes, užpildoma lentelė (2 priedas). IV. Atliekamas eksperimentas: geležies ir rūdžių sąveika su druskos rūgšties tirpalu. Iškeliama hipotezė. Suformuluojama išvada (3 priedas). V. Palyginami atominių dalelių: geležies atomo ir geležies (II) xxxx xxxxxxx. Parašoma geležies atomo virtimo jonu schema. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Kiekvienas užpildo tiek, kiek žino ir išgali užpildyti (1 priedas).
Refleksija/užduotys	1. Prisimink kada ir kur matei koroduojančius daiktus, kas vyktų, jeigu juos patalpintumėme į druskos rūgšties tirpalą? 2. Kas atsitiks, jei bandysime įkalti surūdijusią geležinę vinį? Ką reikėtų padaryti, kad mums pavyktų ją įkalti? Kodėl geležinius gaminius reikia saugoti nuo rūdijimo? 3. Kodėl geriau saugoti geležį nuo rūdijimo negu jį šalinti? Užrašyk stebėtus cheminius kitimus reakcijų lygtimis. 4. Restauruojant surūdijusius geležinius gaminius jie laikomi rūgšties tirpale, et jų negalima laikyti labai ilgai. Kodėl? Xxxxxxxxx, remdamasis geležies atomo elektroninę sandara ir savybėmis.
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Įvairių aplinkos faktorių (temperatūros, elektrolitų, drėgmės) įtaka geležies rūdijimui. Medžiagos paieška, pristatymai apsaugos nuo geležies rūdijimo tematika.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi. Metalų ir nemetalų atomų virtimo jonais bendros taisyklės GCSE Chemistry - Formation of Ions #11

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Geležies formulė? Elementarių dalelių skaičius geležies atome.
Geležies rūdyse yra ne geležies atomai, o jonai. Elementarių dalelių skaičius Fe2+ jone.
Geležies fizikinės savybės
Rūdžių fizikinės savybės

Kuri dalelė stabilesnė: atomas ar jonas?
Kokie sandaros pokyčiai vyksta kai atomas virsta jonu?
Kiek nemetalo atomas(C, N, O, F, H) galėtų prisijungti elektronų arba kiek metalo atomas (Li, Be, K, Na, Mg, Al)galėtų netekti elektronų iki stabilios būsenos susidarymo.
Mėsmalėje naudojamas metalinis sietelis, kuris veikiamas maisto produktuose esančių medžiagų rūdija. Kokios buityje naudojamos medžiagos pagalba galima pašalinti rūdis ir kokie požymiai parodys, kad jos jau išsivalė.

2 priedas

Geležies ir rūdžių fizikinių savybių palyginimas

(Naudodamiesi šaltiniais)

Savybės	Geležis	Rūdys
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena

Tiriamosios veiklos aprašas

Geležies ir rūdžių sąveikos su druskos rūgšties tirpalu požymių lyginimas.

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

4.1. Paimkite du mėgintuvėlius.

4.2. Viename mėgintuvėlyje yra paruoštas iš anksto mišinys su rūdimis Fe(OH)2.

4.3. Į antrą mėgintuvėlį įdėkite geležinę vinį prieš tai išvalę su švitriniu popieriumi.

4.4. Į abu mėgintuvėlius įpilkite po 10 ml druskos rūgšties tirpalo.

4.5. Vizualiai stebėkite kas vyksta mėgintuvėliuose ir aprašykite stebėtus pokyčius lentelėje.

4.6. Palyginkite grupių gautus rezultatus.

Lentelė. Geležies sąveikos su rūgštimi duomenys

Požymiai

Reakcija su geležies vinim

Reakcija su rūdimis

Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.

Cheminį kitimą aprašanti lygtis

Fe(k) + 2HCl(aq) →

→FeCl2(aq) + H2(d)

Fe(OH)2(k) + 2HCl(aq) →

→ FeCl2(aq) + 2H2O(s)

2 pavyzdys

Skyrius: „Periodinis dėsnis” Potemė: „Santykinė atominė masė”

Veiklos/pamokos tema: „Kodėl atominė masė neturi matavimo vienetų?”

Veiklos tikslas	Remdamiesi žiniomis apie atomo sandarą, išsiaiškinti kodėl naudojamos santykinės atominės masės, neturinčios matavimo vienetų. <...> nagrinėjama santykinės atominės masės sąvoka <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Atomas, atominė masė, izotopai, santykis, atominis masės vienetas, etalonas, spindulys.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra atomai, atominis masės vienetas, stabilus izotopas. Nurodo, kad atomų masės yra labai maži dydžiai. Palygina atomų mases su atominiu masės vienetu, naudoja etaloną-atominį masės vienetą.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, modeliavimas .
Priemonės	Svarstyklės, penkios skirtingos masės bulvės.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Kodėl santykinė atominė masė neturi matavimo vienetų? Gyvenime dažnai įvairius dalykus lyginame su nusistovėjusiais standartais. Etalonas - matas, matuoklis, pamatinė medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms tiksliai išreikšti, realizuoti, išsaugoti ar atkurti. (angl. – measurement, standard, etalon; pranc. – étalon; vok. – normal; rus. – эталон) Tarptautinis kilogramo etalonas yra 39 mm skersmens ir 39 mm aukščio cilindras pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio.
Eiga	I. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). II. Pateikiami duomenys apie atomų dydžius. III. Etalono pasirinkimas. Pasveriama mažiausia bulvė, ji priskiria etalonui ir jos masė priskiriama vienetui. IV. Bulvių išdėstymas masės didėjimo seka. Pasveriamos kitos bulvės, apskaičiuojama kiek kartų kitos bulvės yra didesnės už etaloną. Ant bulvių užrašomas jų masės santykis etalono masės atžvilgiu ir išdėsto bulves pagal masę: nuo mažiausios iki didžiausios (2 priedas). V. Aiškinama, kas yra atominis masės vienetas, kaip jis buvo apskaičiuotas.

	VI. Aiškinama, kad periodinėje cheminių elementų lentelėje užrašytos masės yra atominės masės ir atominio masės vieneto santykis, kuris neturi matavimo vienetų. VII. Remiantis periodine cheminių elementų lentele nustatomos ir užrašomos santykinės atominės masės: Li, N, O, Al, Fe, Cu, Pt, Xe. III. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija/užduotys	1. Remiantis periodine cheminių elementų lentele užrašyk berilio, azoto, geležies, argono santykines atomines mases 2. Remiantis periodine cheminių elementų lentele parašyk dviejų elementų panašių į chlorą; į kalį santykines atomines mases. 3. Remiantis periodine cheminių elementų lentele parašyk santykines atomines mases šių cheminių elementų: 3 periodo IVA grupės, 2 periodo VIIA grupės. 4. Žinodami, kad vieno atominio masės vieneto masė lygi 1,66·10-24g, apskaičiuokite kam lygi sieros, aukso, gyvsidabrio atomų masės.
Veiklos plėtotė	Kaip apskaičiuoti kiek cukraus kruopelių yra viename pakelyje (1 kg )cukraus? (Etalono sukūrimas.). Kur dar susiduriame su etalonais? Kokius dar žinote etalonus?
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Informacija apie etalonus xxxx://xxx.xx.xx/xx/x.xxxxxxxx/xxxxx/0000/00/Xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx-xx- matavimai-3-paskaitaetalonai.pdf

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Kas tai yra sferos spindulys?
0,00000000001m tai yra 10-10m. Patikrink.
Santykis gaunamas kai dalinami du dydžiai ir gautas dydis neturi matavimo vienetų.
Apibūdink Ką parodo dydis Ar(Fe)=56 ?
Prisimink atliktą bandymą ir paaiškink: Atominis masės vienetas yra 1/12 anglies atomo 12C masės dalis. Kodėl anglies atomo masę reikėjo padalinti iš 12.

2 priedas

Bulvių masių palyginimas su etalonu

	Bulvė - etalonas	1 bulvė	2 bulvė	3 bulvė	4 bulvė
Masės (kg)

Bulvės masės santykis su etalonu.
Numeravimas nuo mažiausios iki didžiausios masės.

3 pavyzdys

Skyrius: „Cheminiai ryšiai” Potemė: „Kovalentinis ryšys”

Veiklos/pamokos tema: „Kokie klijai suriša nemetalų atomus į molekules?”

Veiklos tikslas	Remiantis atomų elektroninėmis taškinėmis formulėmis ir abipuse trauka tarp atomus jungiančių bendrų elektronų porų ir atomų branduolių išsiaiškinti kodėlvandens molekulėje yra du vandenilio atomai susijungę su vienu deguonies atomu, kas atomus laiko molekulėje? <...> mokomasi paaiškinti bendrosios elektronų poros susidarymą jungiantis dviems nemetalo atomams ir įvardyti tai kaip kovalentinį ryšį, taškinėmis elektroninėmis formulėmis pavaizduoti kovalentinio ryšio susidarymą tarp dviejų nemetalo atomų<...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas, laisvoji elektronų pora, bendroji elektronų pora, taškinės elektroninės formulės, abipusė trauka tarp atomų branduolių ir bendrų atomams paskutinio sluoksnio elektronų.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas. Nurodo, kad susidarant bendroms elektronų poroms dalyvauja pavieniai, neturintys porų elektronai. Pavaizduoja nemetalų atomų jungimosi į molekules schemas elektroninėmis taškinėmis formulėmis. Palygina skirtingų molekulių sandarą. Prognozuoja remdamiesi periodine lentele ir elektronine taškine formule kiek atomų galėtų susijungti į molekules, kad visi atomai užsipildytų savo elektroninę sandarą iki stabilios būsenos.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Dėlionės, analogijų metodas, savarankiškas užduočių atlikimas.
Priemonės	„Domino kaladėlės”
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Atomus molekulėse laiko bendros elektronų poros, tai yra kaip savotiški „klijai“. Tarp dviejų atomų gali būti viena, dvi, trys „klijuojančios“ elektronų poros. Kuo daugiau „klijų“ tuo tvirčiau molekulėse atomai susijungę. Atomų branduoliai įelektrinti teigiamai, elektronai turi neigiamą krūvį. Tarp atomų branduolių ir bendrų elektronų veikia traukos jėgos, pliusai traukia minusus, o minusai pliusus. Kodėl atomai į molekules jungiasi tam tikru

	santykiu? Kodėl vandenilio molekulę sudaro du atomai, azoto molekulę - du atomai, vandens molekulę – trys atomai? Kaip nustatyti kiek atomų sudarys molekulę.
Eiga	I. Įsivertinimo lapelio užpildymas. II. Savarankiškas darbas, palyginant parašytą rezultatą su lentoje pateiktu atsakymu. a) Nemetalų atomų elektroninių taškinių formulių rašymas: H, C, N, O, F, Si, P, S, Cl. b) Nemetalų atomų jungimas vieno su kitu į molekules, kad abiejų atomų išorinis elektronų sluoksnis užsipildytų iki stabilaus. (8). C ir H, N ir H, Xx ir H, O ir H. What are Covalent Bonds? \| Don't Memorise c) Parinkimas žodžių, kad sakiniai būtų teisingi: Kaip susidaro vandenilio molekulė? Vandenilio H atomas sudarytas iš teigiamą/neigiamą krūvį turinčio branduolio ir teigiamą/neigiamą krūvį turinčio elektrono. Būdami priešingo krūvio branduolys ir elektronas traukia/stumia vienas kitą, todėl laikosi kartu. Kai du vandenilio atomai netvarkingai judėdami atsiduria arti vienas kito, jų branduoliai ima vienas kitą traukti/stumti. Vienas kitą ima traukti/stumti šių atomų elektronai. Tačiau branduoliai traukia ne tik savo, bet ir vienas kito elektroną. Todėl elektronai išsidėsto tarp branduolių taip, kad priklausytų abiem atomams. Tarp teigiamąjį krūvį turinčių branduolių įsiterpusi neigiamąjį krūvį turinti bendroji elektronų pora traukia/stumia abiejų atomų branduolius, o abiejų atomų branduoliai traukia/stumia bendrą elektronų porą. III. Pateikiamos domino kaladėlės. Dirbdami komandose priskiria kiekvienam junginiui domino kaladėlę ir paaiškina savo pasirinkimą. (2 priedas) IV. Įvertina savo įgytą pamokoje patirtį ir užpildo įsivertinimo lentelę.
Refleksija	Prisiminę ir apmąstę pamokos turinį ir eigą: Tarp pateiktų parašytų elektroninių taškinių formulių atranda teisingas. 1. Remiantis periodine cheminių elementų lentele nusako kiek vandenilio atomų gali prisijungti C, P, F, S. 2. Apibūdina kovalentinį ryšį. Užrašo deguonies molekulės elektroninę taškinę formulę ir paaiškina kodėl abu deguonies atomai yra stabilūs. 3. Analizuoja bendras elektronų poras H2, F2 ir HF molekulėse. Surašo panašumus ir skirtumus. Paaiškina kovalentinio ryšio susidarymo esmę.
Veiklos plėtotė	Kuo galimą papildyti, kaip pratęsti

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Nuorodos į informacijos šaltinius, patarimai dėl priemonių, eigos

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Apibūdink atomo išorinį elektronų sluoksnį.
Kurie cheminio elemento elektronai sudaro cheminius ryšius?
Kodėl vienas anglies C atomas sudaro 4 cheminius ryšius su 4 vandenilio atomais?
Pagalvok ir atsakyk: kodėl klijų palyginimas su nemetalų atomus rišančia elektronų pora nėra tikslingas?

2 priedas

Užduotis „Domino kaladėlės”

Priskirk kiekvienam junginiui domino kaladėlę ir paaiškink savo pasirinkimą.

Junginio formulė	Junginio pavadinimas	Junginio struktūrinė formulė	Domino kaladėlė	Pasirinkimo paaiškinimas
CH4	Metanas
BH3	Boro hidridas
H2O	Vanduo
NH3	Amoniakas

HCl

Vandenilio chloridas

4 pavyzdys

Skyrius: „Cheminės formulės” Potemė: „Cheminė formulė”

Veiklos/pamokos tema: „Ką reiškia chemijoje kiekybė ir kokybė?”

Veiklos tikslas	Išsiaiškinti kaip trumpai užrašyti medžiagos kokybinę ir kiekybinę sudėtį.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Molekulė, junginys, kokybinė sudėtis, kiekybinė sudėtis, indeksas. <...> apibūdinama indekso sąvoka. Skaitant kovalentinio junginio formulę mokomasi nurodyti, iš kiek ir kokių atomų sudaryta molekulė. Mokomasi susieti junginio cheminę formulę su molekulės modeliu, užrašyti cheminę formulę, kai pateiktas molekulės modelis.<...>
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra junginys, molekulė. Nurodo indekso svarbą rašant medžiagos sudėties išraišką. Pavaizduoja pateiktų medžiagų struktūrines formules molekulinėmis formulėmis. Palygina skirtingų medžiagų sudarytų iš tų pačių cheminių elementų, turinčių vienodą kokybinę, bet skirtingą kiekybinę sudėtį.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Savarankiškas užduočių atlikimas. Palyginimas užpildant lenteles, sudarant „Veno“ diagramą .
Priemonės	Kortelės su cheminių elementų simboliais ir skaičiais.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Užrašyta cheminė formulė turi mums suteikti informaciją apie medžiagos sudėtį: iš kokių cheminių elementų sudarytą molekulė (kokybinė sudėtis) ir koks kiekvieno cheminio elemento atomų skaičius yra molekulėje. Cheminė formulė – cheminio junginio molekulės sandaros ir sudėties išraiška cheminiais simboliais, skaitmeniniais ir raidiniais indeksais (Visuotinė lietuvių enciklopedija) Kelios medžiagos gali turėti vienodą kiekybinę sudėtį, kelios medžiagos gali turėti vienodą kokybinę sudėtį. Ar yra medžiagos kurios turi vienodą kokybinę ir kiekybinę sudėtį? Pirkdami rūbą mes atkreipiame dėmesį į kokybę: sudėtį. Ir lyginame daikto kokybę su kiekybe. Apie ką galvojame, kai kalbame apie daikto kiekybę?
Eiga	I. Mokinių įsivertinimas pamokos pradžioje (1 priedas).

	II. Įvairių užduočių atlikimas sudarant chemines formules. Mokiniai susiskirsto grupėmis, arba atlieka užduotis individualiai (2 priedas). III. Pildo įsivertinimo lapelį pamokos gale (1 priedas)
Refleksija	1. Apibūdink šias sąvokas: indeksas, molekulė, junginys, vieninė medžiaga, sudėtinė medžiaga. 2. Parašyk cheminę formulę junginio, kurio pateikta struktūrinė formulė. 3. Parašyk molekulių poros panašumus ir skirtumus. 4. Medžiaga sudaryta iš anglies ir vandenilio atomų. Vienoje molekulėje 42 protonai, 42 elektronai ir 36 neutronai. Parašykite medžiagos formulę.
Veiklos plėtotė	Xxxxxx įvesti tuzino, molio sąvokas.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxx/ xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx_xxxxxxx_xxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxx/xxx mules_chimiques.htm (prancūzų kalba) molekulinei formulei priskiriamas turinis modelis. MOLÉCULES en 3D \| Physique-Chimie \| Collège 4e xxxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxx.xxx/

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginiai	Žinau pamokos pradžioje	Įsivertink, ką sužinojai pamokoje
Ką parodo medžiagos kokybinė sudėtis?
Ką parodo medžiagos kiekybinė sudėtis?
Kokia indekso reikšmė?
Kokia koeficiento reikšmė?
Kokią informaciją suteikia užrašas: C6H12O6 ?
Perkant daiktą visada svarbu kad kokybė sutaptų su kiekybe. Paaiškink šį teiginį.

2 priedas

Savarankiško darbo užduotis

1. Išnagrinėkite šias dvi lenteles: juose susiejami du dydžiai, molekulės arba junginio formulė su tą molekulę

arba junginį sudarančiais atomais.

Ką parodo medžiagos molekulinė formulė? H2SO4 Medžiagą sudaro trys elementai: H, S ir O. Dešinėje elemento pusėje parašyti skaičiai parodo, kad vienoje sieros rūgšties molekulėje H2SO4 – yra 2 H atomai, 1 S atomas ir 4 O atomai.

Tai užrašas 7 H2SO4 parodo, kad turime 7 H2SO4 molekules, kurias sudaro: 14 H atomų, 7 S atomai ir 28 O atomai. Remdamiesi šia informacija užpildykite 1 lentelę įrašydami į langelius atomų skaičius duotuose molekulėse:

1 lentelė

2. Perskaitęs tekstinius medžiagų sudėties aprašymus ir remdamasis periodine cheminių elementų lentele

užrašyk medžiagų chemines formules/ sudaryk panaudojęs pasigamintas korteles:

a. Amoniako molekulę sudaro vienas azoto atomas ir trys vandenilio atomai.

b. Medžiagos molekulę sudaro vienas atomas, kurio branduolio krūvis +8 ir du atomai ir du kito elemento atomai, kurių branduolių krūvis lygus +1.

3. Dviejų medžiagų molekules sudaro atomai C, H ir O. Pirmoje molekulėje 1 C atomas susijungęs su 2 H atomais ir 1 O atomu. Antroje molekulėje 6 C atomai susijungę su 12 H atomų ir 6 O atomais. Parašykite abiejų medžiagų molekulių chemines formules ir padarykite išvadą palygindami šių

molekulių kiekybinę ir kokybinę sudėtį.

4. Turite dvi medžiagas: CO ir CO2. Palyginkite jų sudėtį sudarydami „Veno“ diagramą:

Užpildykite lentelę:

Pavadinimas

Rutulinis strypinis modelis

Struktūrinė formulė

Molekulinė formulė

Pieno rūgštis

Metanolis

Homocisteinas

5 pavyzdys Skyrius: „Cheminės reakcijos ir energijos virsmai” Potemė: „ Cheminės reakcijos lygtis”

Veiklos/pamokos tema: „Kodėl koeficientas negali būti trupmeninis dydis?”

Veiklos tikslas	Xxxxxxx filmuotą medžiagą, lyginant cheminių reakcijų lygtis išsiaiškinti koeficiento reikšmę cheminėje lygtyje. <...> mokomasi paaiškinti, ką rodo užrašyta cheminės reakcijos lygtis. Apibūdinama cheminės reakcijos koeficiento sąvoka ir mokomasi ją taikyti. Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta ir siejant tai su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi patikrinti, ar užrašytos cheminių reakcijų lygtys yra išlygintos <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Koeficientas, reagentai, produktai.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra reagentai, produktai, indeksai, koeficientai. Nurodo, kad vystant cheminei reakcijai kiekvieno cheminio elemento atomų skaičius iki reakcijos ir įvykus reakcijai, nepakinta. Pavaizduoja išlygintą cheminės reakcijos lygtį brėžiniu. Palygina savo lygties išlyginimą su internetiniame šaltinyje pateiktu išlyginimu.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas,

	tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Filmuotos medžiagos stebėjimas ir kritinis vertinimas, savarankiškas užduoties atlikimas.
Priemonės	Kompiuteris, rašymo priemonė, sąsiuvinis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Gyvenime labai dažnai naudojamės schemomis. Pvz. žemėlapis – tai tam tikros vietovės schema ir ji turi būti tiksli. Cheminės reakcijos lygtis – tai jos vyksmo schema ir ji turi būti tiksli. Tam, kad cheminės reakcijos schema (lygtis) būtų tiksli, ji turi būti išlyginta, remiantis masės tvermės dėsniu. Tai labai panašu į lego kaladėles. Turi pastatytą bokštą iš 50 kaladėlių, jį suardai ir iš tų pačių 50 kaladėlių pastatai kitą naują statinį. Taip pat ir cheminės reakcijos metu – elementų atomai persigrupuoja, bet kiekvieno elemento atomų skaičius turi išlikti nepakitęs.
Eiga	I. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Ką žinau pamokos pradžioje? (1 priedas) II. Stebint filmuotą medžiagą, savarankiškai išlyginamos reakcijų lygtys, įrašant koeficientus lygtyse prieš medžiagas, stebimas ir vertinamas lyginimas. Cheminių lygčių lyginimas - YouTube; Balancing Chemical Equations Practice Problems - YouTube III. Išlygintų reakcijų lygčių skaitymas, teisingas cheminių elementų tarimas. IV. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Įsivertink ką sužinojai pamokoje. (1 priedas)
Refleksija	1. Kokia svarbiausia taisyklė, lyginant cheminės reakcijos lygtį? 2. Lygindamas cheminių reakcijų lygtis turėjai parinkti tinkamus koeficientus. Kodėl koeficientai gali būti tik sveikieji skaičiai? 3. Cheminės reakcijos lygties lyginimas kažkuo panašus į patiekalų gaminimo receptus turime išlaikyti tinkamas proporcijas. Lygindamas cheminių reakcijų lygtis rašai koeficientus. Kodėl negalima keisti indeksų? 4. Cheminės reakcijos lygties lyginimas kažkuo panašus į patiekalų gaminimo receptus. Paaiškink šią analogiją? Kodėl lyginant cheminių reakcijų lygtis parenkame tinkamus koeficientus ir negalime keisti indeksų?
Veiklos plėtotė	Formuojamas gebėjimas yra bazinis tolimesniam sėkmingam chemijos mokymuisi
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Apibūdink indekso paskirtį
Apibūdink koeficiento paskirtį
Kodėl koeficientai yra sveikieji skaičiai?

Koks skirtumas tarp užrašų: 2O ir O2?
Pagalvok ir atsakyk įvardindamas 2 požymius, kada cheminės reakcijos lygtis bus išlyginta

6.2. 9 klasė

Ilgalaikis planavimas

Tema	Potemė	Val. sk.	Galimos mokinių veiklos
Medžiagos kiekis 6 val.	Molis – medžiagos kiekis aiškinamasi medžiagos kiekio sąvoka, medžiagos kiekio reiškimas moliais, Avogadro konstantos fizikinė prasmė ir jos skaitinė vertė (NA = 6,02214076·1023 mol- 1 ). Mokomasi taikyti medžiagos kiekio sąvoką apskaičiuojant dalelių skaičių.	1	Savarankiškas užduočių atlikimas nustatant panašumus ir skirtumus tarp skirtingų kiekio apibūdinimų: molis, tuzinas, kapa; dalelių skaičiaus nustatymas keičiant kiekio dydį. Savarankiškas formulės išvedimas medžiagos kiekiui apskaičiuoti. Klausimų sudarymas stebint filmuotą medžiagą: Concept of Mole \| Avogadro's Number
			\| Atoms and Molecules \| Don't
			Memorise How big is a mole? (Not the animal,
			the other one.) - Xxxxxx Xxxxx Converting Between Moles, Atoms,
			and Molecules
	Molinė masė aiškinamasi, kas yra molinė masė, kokie jos matavimo vienetai.	1	Remdamiesi periodine cheminių elementų lentele skaičiuoja medžiagų molines mases, kai yra pateiktos jų cheminės formulės, struktūrinės formulės, žodinės medžiagos sudėties aprašymas.
	Uždaviniai pagal reakcijos lygtį mokomasi taikyti medžiagos kiekio sąvoką sprendžiant uždavinius pagal cheminės reakcijos lygtį.	2	Savarankiškas uždavinių sprendimas pagal mokytojo pateiktus sprendimo algoritmus. Peržiūrėję filmuotą medžiagą Xxxxxxxx'x Law palygina reagento ir produkto kiekių santykį.
	Dujos nagrinėjamos bendrosios dujų savybės. Apibūdinama dujų molinio tūrio sąvoka, įvardijami jo matavimo vienetai. Apibrėžiama, kad standartinės sąlygos yra 1 bar (100000 Pa) slėgis ir 0 °C (273 K) temperatūra. Įvardijama, kad	1	Stebėdami dalelių išsidėstymą skirtingose dujinėse medžiagose, apibūdina panašumus ir skirtumus sudarydami „Veno“ diagramas. Savarankiškas uždavinių sprendimas susiejant dujų molinį tūrį su mase ir dalelių skaičiumi.

	standartinėmis sąlygomis dujų molinis tūris yra 22,7 dm3 /mol (L/mol).
	Avogadro dėsnis nagrinėjamas Avogadro dėsnis ir mokomasi spręsti uždavinius taikant šį dėsnį.	1	Savarankiškas uždavinių sprendimas pagal formules, sudarant proporcijas. Peržiūrėję filmuotą medžiagą Xxxxxxxx'x Law savarankiškai sprendžia uždavinius.
Tirpalai. Elektrolitai ir neelektrolitai 7 val.	Vandenilinis ryšys nagrinėjama vandens molekulės kampinė sandara ir poliškumas. Vandenilinis ryšys . Aiškinamasi kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, vykdomi tiriamieji darbai. Analizuojama vandens tankio priklausomybė nuo temperatūros	1	Tiriamieji darbai: susieja vandens fizikines savybes su molekulių sandara ir tarpmolekuliniais ryšiais. Why does ice float in water? - Xxxxxx
		1	Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx
	Vanduo ir gyvybė aiškinamasi vandens kaip tirpiklio svarba įvairių tirpalų, taip pat ir žmogaus organizmo (pavyzdžiui, kraujo ar kt.), susidarymui.	1	Rengia pranešimus apie vandens funkcijas organizme ir svarbą gyvybiniams procesams.
	Tankis mokomasi eksperimentiškai išmatuoti skysčio ir kietos medžiagos tankį.	1	Planuoja ir atlieka tiriamuosius darbus, nustato kietų ir skystų medžiagų tankius. Stebėdami bandymus, užsirašo duomenis, apskaičiuoja medžiagų tankius: MASSE VOLUMIQUE - Liquides et solides -
			cycle 4 (5e - 4e - 3e) - Physique-
			Chimie
	Elektrolitinė disociacija nagrinėjama S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teorija. Aiškinamasi medžiagų skirstymas į neelektrolitus, stipriuosius ir silpnuosius elektrolitus. .	1	Braižo ir lygina neelektrolitų ir elektrolitų tirpalų sudėtį. Ruošiami pranešimai apie S. Arenijaus mokslinius nuopelnus.
	Temperatūros pokyčiai tirpinant medžiagą nagrinėjamas kristalinės medžiagos tirpimas vandenyje, disociacija ir hidratacija. Vykdomi tiriamieji darbai nustatant su tirpimu susijusius energinius pokyčius	1	Energetinių pokyčių stebėjimas ir aprašymas, kai vandenyje tirpinamas skirtingas natrio šarmo (NaOH) ir amonio nitrato (NH4NO3) kiekis. Energetinių diagramų braižymas.
	Tirpalų elektrinis laidumas atliekami tirpalų elektrinio laidumo tiriamieji darbai. Aiškinamasi katijonų bei anijonų judėjimo kryptingumas elektrolito tirpale. susipažįstama su Lietuvoje dirbusio T. Grotuso darbais aiškinant tirpalų elektros laidumą.	1	Planuoja ir tiria skirtingų tirpalų laidumą; medžiagos tirpalo laidumo priklausomybę nuo koncentracijos/skiedimo laipsnio. Bandymus iliustruoja brėžiniais, schemomis. Rengia pranešimus apie Lietuvoje dirbusio T. Grotuso darbus aiškinant tirpalų elektros laidumą.

	Disociacija, jonizacija mokomasi naudotis medžiagų tirpumo vandenyje lentele. Mokomasi užrašyti iš paprastųjų ir sudėtinių jonų sudarytų medžiagų disociacijos/jonizacijos lygtis. Nagrinėjamas vandens molekulės skilimas į jonus (jonizacija).	1	Savarankiškas disociacijos ir jonizacijos lygčių rašymas remiantis tirpumo lentele. Jonų kryptingo judėjimo tirpale braižymas, kai tirpalu teka elektros srovė.
Molinė koncentracija 5 val.	Molinė koncentracija: aiškinamasi kas yra tirpalo molinė koncentracija, nurodomas jos žymėjimas ir matavimo vienetai. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant medžiagos molinę koncentraciją	1	Savarankiškas uždavinių sprendimas, taikant formules arba proporcijų metodą. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX Xf9rDnVFao&list=RDCMUCj3EXpr 5v35g3peVWnVLoew&index=10
	Molinė ir procentinė koncentracijos sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant medžiagos molinę ir procentinę koncentracijas tirpale.	2	Savarankiškas uždavinių sprendimas, gautų atsakymų analizavimas, dažniausiai gaunamų nesutapimų fiksavimas.
	Kaip pasigaminti x molinės koncentracijos tirpalą? vykdomi tyrimai gaminant nurodytos procentinės ir molinės koncentracijos tirpalus.	2	Sudarytos kalibracinės kreivės pagalba (tirpalo tankio priklausomybė nuo medžiagos molinės arba procentinės koncentracijos) nustato duoto tirpalo molinę arba procentinę koncentracijas.
Oksidai 4 val.	Oksidai ir jų gavimas mokomasi apibrėžti ir paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų formules ir įvairias oksidų gavimo reakcijas.	1	Susieja oksidų formules su pavadinimais taikydamas kortelių metodą. Analizuoja aliuminio, cinko paviršiuje susidaromų plėvelių įtaką metalų savybėms, panaudojimui.
	Oksidų klasifikavimas apibūdinami metalų ir nemetalų oksidai. Pagal reakcijas su vandeniu, rūgštimis ir bazėmis mokomasi klasifikuoti oksidus į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir neutraliuosius.	2	Klasifikuoja oksidus pagal jų sudėtį ir pagal chemines savybes, atlieka laboratorinius darbus: stebi bazinių oksidų (CaO) reakcijas su vandeniu, druskos rūgštimi, rašo reakcijų požymius, reakcijų lygtis; stebi rūgštinių oksidų (SO2, CO2) reakcijas su vandeniu, kalio šarmu, rašo reakcijų požymius, reakcijų lygtis.
	Rūgštieji krituliai Aiškinamasi rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala.	1	Komandoje modeliuoja vietovę, analizuoja rūgščiųjų kritulių susidarymą ir daromą žalą. Prognozuoja veiksmus, kurie sumažintų žalą.
Bazės 4 val.	Kas yra bazės? aiškinamasi kas yra bazės (hidroksidai), mokomasi užrašyti įvairių bazių chemines formules. Apibūdinamos bazių savybės,	1	Bazių klasifikavimas sudarant „Veno“ diagramas, schemas. Pranešimai apie bazių panaudojimą buityje ir saugaus elgesio su jomis nagrinėjimas.

	mokomasi bazes klasifikuoti į tirpiąsias ir netirpiąsias bei į silpnąsias ir stipriąsias. Nagrinėjamas bazių naudojimas buityje.
	Bazių gavimas aiškinamasi kaip iš IA ir IIA grupių metalų arba jų oksidų gaunamos bazės, vykdomi bazių gavimo tiriamieji darbai.	1	Laboratorinio darbo atlikimas, cheminių kitimų: šarminio metalo sąveikos su vandeniu ir negesintų kalkių sąveikos su vandeniu požymių stebėjimas, užrašymas reakcijų lygtimis.
	Bazių cheminės savybės mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines bazių reakcijų bei galimas netirpių hidroksidų skilimo reakcijų lygtis.	2	Savarankiškas darbas formuojant cheminių reakcijų lygčių rašymo įgūdžius. Laboratorinis darbas: tirpios bazės (NaOH) cheminių savybių nagrinėjimas stebint ir užrašant reakcijų lygtimis kitimus tarp natrio šarmo tirpalo ir sieros rūgšties tirpalo, kreidos kaitinimo metu susidarančio anglies dioksido ir natrio šarmo tirpalo, vario (II) sulfato tirpalo ir natrio šarmo tirpalo.
Rūgštys 8 val.	Rūgštys aplink mus aiškinamasi kas yra rūgštys, mokomasi užrašyti įvairių rūgščių chemines formules. Mokomasi klasifikuoti rūgštis į deguonines ir bedeguones, į silpnąsias ir stipriąsias, neorganines ir organines. Analizuojama, kur artimoje aplinkoje naudojamos rūgštys.	1	Rūgščių klasifikavimas sudarant „Veno“ diagramas, schemas. Stebėdami aplinka analizuoja esančias rūgštis, jų taikymą ir saugaus elgesio taisykles.
	Rūgščių gavimas nagrinėjamas deguoninių rūgščių susidarymas iš oksidų bei druskos rūgšties susidarymas iš H2 ir Cl2. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių gamybos principais, jų naudojimo sritimis.	1	Ruošia pranešimus apie Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių gamybos principus, jų naudojimo sritis. Rūgštis→ gamykla→žaliava→ gamybos etapai→ekologinės problemos→naudojimas.
	Rūgščių cheminės savybės aiškinamasi, kaip rūgštys reaguoja su baziniu oksidu, baze. Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines rūgščių reakcijų lygtis.	2	Savarankiškas darbas formuojant cheminių reakcijų lygčių rašymo įgūdžius. Laboratorinis darbas: rūgšties sąveikos su baziniu oksidu ir baze stebėjimas užrašant reakcijų lygtimis.
	Metalų aktyvumo eilė tiriama metalų sąveika (reakcijos) su rūgštimis ir mokomasi naudotis metalų aktyvumo eile. Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir	2	Savarankiškas reakcijų lygčių rašymas, schemų braižymas. Tiriamasis darbas: skirtingų metalų sąveika su druskos rūgšties riepalu.

	sutrumpintąsias jonines rūgščių reakcijų lygtis.
	Rūgščių poveikis aplinkai aptariamas rūgščių poveikis metalams, dirvožemiui, augalams, žmonėms.	1	Pranešimų ruošimas.
	Chemijos pramonė Lietuvoje aptariamos chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės, daromi pranešimai.	1	Pranešimų ruošimas ir pristatymas.
Neutralizacijos reakcijos 5 val.	Neutralizacijos reakcija aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė ir formuluojamas neutralizacijos reakcijos apibrėžimas	1	Atlieka neutralizacijos reakcijas, aiškinasi neutralizacijos reakcijų esmę, braižo neutralizacijos reakcijas iliustruojančias schemas (daleles iliustruoja tūriniais modeliais).
	Neutralizacijos reakcijų lygtys mokomasi nurodyti medžiagų agregatines būsenas cheminių reakcijų lygtyse. Aiškinamasi skirtumas tarp skystosios būsenos (žymimos (s)) ir ištirpusios būsenos (žymimos (aq)). Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines neutralizacijos reakcijų lygtis.	2	Savarankiško darbo metu mokosi rašyti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines neutralizacijos lygtis, atlikdami jų žodinę analizę, apibūdinimą.
	Neutralizacijos reakcijos aplinkoje vykdomi tyrimai, susiję su neutralizacijos reakcijomis. Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaką aplinkai ir žmogui, pateikiama pavyzdžių, daromi pranešimai.	2	Suplanuoja ir atlieka neutralizacijos reakciją tarp rūgšties ir bazės (stebėdami temperatūros, indikatorių spalvų pokyčius), analizuoja gautus rezultatus, rašo išvadas. Daro pranešimus apie neutralizacijos reakcijų įtaką aplinkai ir žmogui. Stebi filmuotą medžiagą, kritiškai vertina, modeliuoja situacijas.
Indikatoriai ir pH skalė 3 val.	Indikatoriai įvardijama kas yra indikatoriai ir kam jie naudojami. Indikatoriai siejami su gamtiniais pigmentais. Teoriškai ir tiriamaisiais darbais analizuojama kaip kinta indikatorių spalva rūgštiniuose, neutraliuose ir baziniuose tirpaluose.	1	Atliekama tiriamoji veikla: pasigaminami tirpalai arba popierinės juostelės iš gamtinių pigmentų, atliekami tyrimai su įvairiais buityje naudojamų medžiagų tirpalais panaudojant pasigamintus indikatorius, suskirstant medžiagas pagal indikatorių spalvų pokytį į rūgštines, neutralias ir bazines.
Indikatoriai ir pH skalė 3 val.	pH aiškinamasi tirpalo pH sąvoka ir kaip sudaryta bei naudojama pH skalė įvairios H+ ir OH– jonų koncentracijos tirpalų rūgštingumui arba bazingumui nustatyti.	1	Atliekama tiriamoji veikla. Remdamiesi pH skale, naudodami pH jutiklius suplanuoja ir atlieka buityje naudojamų medžiagų tirpalų pH matavimus ir suskirsto šių medžiagų

	Mokomasi pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščius, neutralius, bazinius.		tirpalus į rūgštinius, neutralius ir bazinius.
	pH svarba gamtoje analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje (pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt.).	1	Modeliuojamos įvairios situacijos, nagrinėjamas pH, jo įtaka aplinkai, vizualizuojami padariniai, prognozuojami žalos mažinimo būdai, arba priešingai ką reikia daryti kad sumažintume išorinius veiksnius, kurie nulemia pH pokyčius.
Druskos 11 val.	Druskos aiškinamasi kas yra druskos, kaip sudaryti jų kristalai, mokomasi užrašyti įvairių druskų chemines formules, pavadinimus. Druskos klasifikuojamos į tirpias, mažai tirpias ir netirpias. Aptariamos gamtoje randamos ir buityje dažniausiai naudojamos druskos, jų paskirtis ir panaudojimas chemijos pramonėje.	1	Pranešimų ruošimas apie Lietuvoje randamas ir buityje dažniausiai naudojamas druskas, jų paskirtį ir panaudojimą chemijos pramonėje.
	Druskų gavimo būdai Mokomasi užrašyti druskų gavimo būdus. Vykdomi įvairių druskų susidarymo reakcijų tiriamieji darbai.	2	Nagrinėjant druskų gavimo būdus, susipažįstama su chemijos mokykloje laboratorijoje esančiomis medžiagomis, suplanuojami ir atliekami druskų gavimo būdai panaudojant esančias medžiagas.
	Druskų jonų mainų reakcijos Nagrinėjamos bendrosios druskų savybės (pavyzdžiui, jonų mainų reakcijos) ir mokomasi atpažinti halogenidus (Cl-, Br-, I-), karbonatus, sulfatus.	2	Atlieka jonų mainų reakcijas, stebi požymius, rašo reakcijų lygtis, braižo schemas. Atlieka X nustatymą.
	Druskų pavadavimo reakcijos Nagrinėjamos bendrosios druskų savybės (pavyzdžiui pavadavimo reakcijos).	1	Atlieka pavadavimo reakcijas, stebi požymius, rašo reakcijų lygtis, braižo schemas.
	Druskų tirpalai – elektrolitai druskos klasifikuojamos į tirpias, mažai tirpias ir netirpias. Vykdomi įvairių druskų tirpinimo procesų tiriamieji darbai. Aiškinamasi kokią įtaką iš druskų pagaminti elektrolitų tirpalai daro žmogaus organizmui.	1	Analizuoja, nagrinėja žmogaus organizmui svarbių elektrolitų tirpalų sudėtį, gamina šiuos tirpalus, stebi temperatūrinius pokyčius vykstančius gaminimo metu.
	Kristalohidratai aiškinamasi kristalohidrato sąvoka ir jo savybės, susipažįstama su gamtoje randamais kristalohidratais ir mokomasi susieti cheminius ir techninius kristalohidratų pavadinimus. Mokomasi apskaičiuoti kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį.	1	Gamina kristalohidratų korteles susiedami junginio formulę su cheminiu pavadinimu, techniniu pavadinimu, kristalizacinio vandens masės dalimi kristalohidrate ir panaudojimu.

	Druskų/trąšų pramonė Lietuvoje susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių druskų/trąšų gamybos principais, jų naudojimo sritimis, daromi pranešimai.	1	Pranešimų ruošimas ir pristatymas.
	Neorganinių medžiagų genetinis ryšys mokomasi užrašyti teisingą įvairių reakcijų seką pagal sudarytą formulių grandinėlę apjungiant oksidus, bazes, rūgštis ir druskas.	2	Savarankiškas darbas užrašant kitimų eilutes reakcijų lygtimis, ir pasiūlant optimaliausius variantus.
Vandens telkiniai ir vandens valymas 5 val.	Vandens telkiniai susipažįstama su vandens pasiskirstymu Žemėje, klasifikuojant vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją. Mokomasi sisteminti žinias apie vandens telkinius ir daryti pranešimus.	1	Žinių paieška informacijos šaltiniuose, sisteminimas, pranešimų ruošimas.
	Vandens taršos šaltiniai įvardijami ir apibūdinami didžiausi vandens telkinių taršos šaltiniai, analizuojama ir vertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams	1	Dirbdami komandose modeliuoja situacijas modeliavimas, ieško sprendimo kelių, diskutuoja, analizuoja savo ir kitų grupių pasirinkimus.
	Tiekiamas vanduo priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, analizuojami jam keliami reikalavimai. Susipažįstama su įvairiomis tiekiamo vandens valymo technologijomis	1	Pažintinės ekskursijos, situacijų modeliavimas. Dirbdami komandose modeliuoja situacijas, ieško sprendimo kelių, diskutuoja, analizuoja savo ir kitų grupių pasirinkimus.
	Nuotekos apibūdinamos ir klasifikuojamos skirtingos vandens nuotekos pagal jų susidarymo vietą. Susipažįstama su įvairiomis nutekamųjų vandenų valymo technologijomis	1	Pažintinės ekskursijos, situacijų modeliavimas. Dirbdami komandose modeliuoja situacijas, ieško sprendimo kelių, diskutuoja, analizuoja savo ir kitų grupių pasirinkimus.
	Kietas vanduo ir jo minkštinimas vykdomi vandens minkštinimo tiriamieji, projektiniai darbai, daromi pranešimai	1	Tiriamieji darbai. Naudodami vandens kietumo jutiklius tiria įvairių šaltinių vandens mėginius, patys modeliuoja dirvą, gamina kietą vandenį, tiria jo kietumą ir siūlo minkštinimo būdus.

Skyrius: „Medžiagos kiekis”

VEIKLŲ PLANAVIMO PAVYZDŽIAI

1 pavyzdys

Potemė: „Uždaviniai pagal reakcijos lygtį”

Veiklos/pamokos tema: „Kad suskaičiuotum pagal reakcijos lygtį, reikia turėti išlygintą lygtį ir vienos

medžiagos duomenis.”

Veiklos tikslas	Išnagrinėję išlygintą reakcijos lygtį: 2H2 + O2 → 2H2O išsiaiškins, kad medžiagos reaguoja ir susidaro tokiu kiekių santykiu, kuris nurodytas reakcijos lygtyje, jeigu kurios nors vienos medžiagos kiekį padidinsime arba sumažinsime x kartų, tiek pat kartų padidės arba sumažės kitų medžiagų kiekiai. <...> mokomasi taikyti medžiagos kiekio sąvoką sprendžiant uždavinius pagal cheminės reakcijos lygtį <...>
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Reagentai, produktai, masės tvermės dėsnis, reakcijos lygties koeficientas.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra reagentai, produktai, kiekis, santykinė molekulinė masė, molinė masė. Nurodo, kad cheminės reakcijos lygtyje kiekvieno cheminio elemento atomų skaičius iki rodyklės lygus to elemento atomų skaičiui už rodyklės, todėl reagentų masių suma lygi produktų masių sumai. Žinodamas vienos medžiagos masę, kiekį, dalelių skaičių pagal reakcijos lygtį suskaičiuoja kitos medžiagos masę, kiekį, dalelių skaičių. Prognozuoja maksimalų visų reakcijos medžiagų masių, kiekių pokytį.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Uždavinio sąlygos analizė, savarankiškas užduočių sprendimas sudarant lenteles.
Priemonės	Periodinė cheminių elementų lentelė.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Kad pasigamintum pyragą, turi turėti visus produktus nurodytus recepte ir žinoti jų kiekių santykius. Kad apskaičiuotum kokią pyrago masę gausi, pakanka žinoti vieno produkto masę, kitų produktų turi būti pakankamai pagal receptą. Išlaikant proporcijas, galima pasigaminti didesnį arba mažesnį kiekį, negu nurodyta recepte. Analogiškai su bet kokia gamyba – norint pagaminti dviratį reikia turėti reikiamą kiekį visų detalių. Šie dėsningumai tinka ir cheminėje reakcijoje dalyvaujančiomis medžiagomis. Žinant vienos medžiagos masę/kiekį (uždavinio sąlyga) galima surasti kitos(-ų) medžiagos(-ų) masę/ kiekį?
Eiga	I. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). II. Aiškinama uždavinių sprendimo seka, kartu su mokytoju pildomos lentelės (2,3,4 priedai). III. Savarankiškai pildo lenteles, palygina gautus atsakymus su mokytojo pateiktais atsakymais (2,3,4 priedai). IV. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).

Refleksija

1. Kiek dviračių pagaminsi turėdamas du ratus ir du vairus? Ar tinkamos tokios proporcijos? Kodėl? O turint keturis molius ratų ir du molius vairų?(žr. 3 priedą)

2. Kodėl labai svarbu išlyginti reakcijos lygtį? Kaip tai siejasi su pyrago receptu?

3. Kai varis jungiasi su deguonimi pagal reakcijos lygtį: 2Cu + O2 → 2CuO. Kam lygi susidariusio produkto masė? Kuo svarbus būtų reaguojančių medžiagų proporcijų išlaikymas pramonėje? Atsakymą pagrįskite ne tik ekonominiu aspektu.

4. Angliai jungiantis su deguonimi gali vykti dvi reakcijos. C + O2 → CO2

2C + O2 → 2CO.

Nuo ko priklauso reakcijos(-ų) eiga? CO dujos yra mirtinai nuodingos. Palyginę abi reakcijas, padarykite išvadą - ką reikia daryti, kad nesusidarytų nuodingos CO dujos?

Veiklos plėtotė

Galima skirti papildomų (skirtingo lygio) uždavinių įgūdžių įtvirtinimui.

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Nebūtina pasinaudoti visomis prieduose pateiktomis užduotimis, galima paimti tik dalį užduočių.

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Reagentai
Produktai
Medžiagos kiekis
Reakcijos lygties koeficientas
Gaminant stalą reikalingas stalviršis ir keturios kojos. Pasiūlyk dar objektų, sudarytų iš pastovaus sudedamųjų dalių skaičiaus.

2 priedas

Vandenilio ir deguonies reakcijos vizualizacija

2 mol	ekulės	1 molekulė		2 molekulės
10 mol	ekulių	5 molekulės		10 molekulių
2 mol	molekulių	1 mol	molekulių	2 mol	molekulių
4 g	32 g		36 g
20 g	160 g		180 g

Medžiagos reaguoja ir susidaro tam tikru dalelių skaičiumi ir tam tikru medžiagų masės skaičiumi. Jeigu padidinsime kurios nors medžiagos masės arba dalelių skaičių x kartų, tai ir visų kitų medžiagų kiekiai, skaičiai ir masės padidės x kartų.

3 priedas

Kaip pasigaminti dviratį?

1. Aprašyk kiek ir kokių detalių sudaro dviratį.

2. Suskaičiuok ir užrašyk kiek ratų ir sėdynių reikia turėti, kad pagamintum tokius septynis dviračius.

3. Suskaičiuok ir užrašyk kiek ratų ir sėdynių reikia turėti, kad pagamintum septynis tuzinus tokių dviračių.

4. Suskaičiuok ir užpildyk lentelę:

	2 ratai	+	1vairas	→	1dviratis
Detalių skaičius	2		1		1
Detalių tuzinų skaičius	3 tuzinai		1,5 tuzino		1,5 tuzino
Detalių skaičius	10
Detalių tuzinų skaičius

4 priedas

Uždavinių sprendimas sudarant lenteles

a. Butano C4H10 degimas/oksidacijos užrašomas šia reakcijos lygtimi: 2C4H10 + 13O2 +8CO2 + 10H2O

b. Amoniakas NH3 reaguoja su deguonimi O2 susidaro azotas N2 ir vanduo H2O (garai, nes reakcija vykdoma aukštoje temperatūroje). Reakcijos lygtis:

4NH3(d.) + 3O2(d.) + 2N2(d) + 6H2O(d.)

Užpildykite lentelę suskaičiuodami ir užpildydami visų medžiagų molekulių skaičius, kiekius.

4NH3(d.) + 3O2(d.) ® 2N2(d.) + 6H2O(d.)
12 molekulių
16 molekulių
40 mol molekulių
12,04 x 1023 molekulių

c. Patys sudarykite lentelę reakcijai:

3Cu(k) + 8HNO3(aq) → 3Cu(NO3)2(aq)+2NO(d) + 4H2O(s)

2 pavyzdys

Skyrius: „Tirpalai”

Potemė: „Vandenilinis ryšys”

Veiklos/pamokos tema: „Kodėl vandeniui garuojant energija sunaudojama, o vandeniui kondensuojantis energija išsiskiria?”

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus vandenilinį ryšį, jo susidarymo ypatybes išsiaiškina, kodėl vandens virimas yra endoterminis procesas, o kondensacija – egzoterminis. <...> nagrinėjama vandens molekulės kampinė sandara ir poliškumas. Vandenilinis ryšys. Aiškinamasi kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, vykdomi tiriamieji darbai. Analizuojama vandens tankio priklausomybė nuo temperatūros <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Molekulinė formulė, elektroninė taškinė formulė, virimas, garavimas, laisvoji elektronų pora, kovalentinis polinis ryšys, egzoterminės reakcijos, endoterminės reakcijos, vandenilinis ryšys, kampinė vandens molekulės formulė. Vandens paviršiaus įtemptis.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Apibūdina kovalentinį polinį, vandenilinį ryšį, egzotermines, endotermines reakcijas. Palygina atomų ir jonų branduolių sudėtį ir elektroninę sandarą. Pavaizduoja vandenilinius ryšius tarp vandens molekulių. Palygina vandens ir metano virimo temperatūras. Analizuoja vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Dubenėlis, adata, filtro popierius, termometras.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Metano CH4 molinė masė lygi 16g/mol, vandens H2O molinė masė 18g/mol. Panašios molinės masės medžiagos turėtų virti panašioje temperatūroje. Tačiau vandens virimo temperatūra skiriasi apie 270⁰ C? Kodėl? Kas nulemia šį virimo temperatūrų skirtumą?
Eiga	I. Apibūdina kovalentinį ryšį, braižo vandens molekulės elektroninę taškinę formulę. Aiškinasi kodėl vandens molekulė yra polinė. II. Braižo vandenilinio ryšio schemą tarp vandens molekulių. Lygina skirtingų medžiagų turinčių panašias molines mases virimo temperatūras, nagrinėja šių medžiagų molekulių gebėjimą sudaryti vandenilinius ryšius. Medžiagų agregatinius virsmus sieja su vandenilinio ryšio (ne)susidarymo. III. Remdamiesi lentelės duomenimis palygina vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros. Braižo grafiką. IV. Nagrinėja braižydami schemas vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių vandens paviršiuje ir viduje. Paaiškina kodėl vandens paviršiuje susidaro plėvelė – paviršiaus įtemptis.

	V. Atlieka bandymą su adata, kuri išsilaiko vandens paviršiuje. Skirtingos mokinių grupės ima skirtingos temperatūros vandenį. Lygina savo duomenis (žr. 1 priedą).
Refleksija	1. Prisiminęs savo veiklas pamokoje įvardink reiškinį, dėl kurio taip skiriasi metano ir vandens virimo temperatūros, nors jos turėtų būti panašios. 2. Prisimink kaip susidaro vandenilinis ryšys, kokias medžiagų savybes jis lemia? 3. Kodėl vandeniui garuojant energija sunaudojama, o vandeniui kondensuojantys energija išsiskiria? 4. Kodėl nevisos molekulės turinčios vandenilį sudaro vandenilinius ryšius. Susiek su molekulės elektronine sandara.
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Vandenilinio ryšio susidarymas skirtinguose vandenyse: mineraliniame, virintame, lietaus, tirpsmo.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Lentelės: R. Raudonis Bendroji chemija, vadovėlis 12 klasei, 54 p. 19 pav.

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

Tiriamosios veiklos aprašas

Pavadinimas

1 priedas

Skyrius: „Tirpalų koncentracija” Potemė: „Molinė koncentracija”

3 pavyzdys

Veiklos/pamokos tema: „Kaip pasigaminti norimos molinės koncentracijos tirpalą?”

Veiklos tikslas

Išnagrinėjus darbo su matavimo kolba, gumine kriauše ir pipete taisykles pasigamina duotos procentinės koncentracijos tirpalą, paėmęs jo x tūrį praskiedžia vandeniu duotoje matavimo kolboje ir apskaičiuoja pasigaminto tirpalo molinę koncentraciją.

<...>vykdomi tyrimai gaminant nurodytos procentinės ir molinės koncentracijos tirpalus <...>.

Žinios (sąvokos, reiškiniai)

Procentinė koncentracija, molinė koncentracija, skiedimas/koncentracijos pokytis.

Gamtamoksliniai pasiekimai

Įvardija, kas procentinė koncentracija, molinė koncentracija.

Palygina skirtingų koncentracijų (procentinės ir molinės) tirpalų gaminimo ypatybes.

	Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos– bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Svarstyklės, NaCl, vanduo, šaukštelis, cheminė stiklinė, stiklinė lazdelė, svarstyklės, pipetė, guminė kriaušė, matavimo kolba, piltuvėlis, kamštis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Tirpalo koncentracija yra viena svarbiausių jo charakteristikų. Nuo jos priklauso pvz. skonis (kavos, arbatos nuo cukraus koncentracijos), gydomasis poveikis (skirtingų veikliosios medžiagos koncentracijos gydomieji tirpalai) ir pan. Tirpalo koncentracija gali būti išreiškiama skirtingais būdais: procentinė, masės, molinė ... Kam reikia tokių skirtingų koncentracijų išraiškų?
Eiga	I. Sužinoma, kokias žinias apie skirtingų koncentracijų tirpalus mokiniai turi pamokos pradžioje. II. Atlieka skaičiavimus ir pasigamina 9 % valgomosios druskos tirpalą. Nustato pagaminto tirpalo tankį. III. Pipetės pagalba paima pasigaminto 9% druskos tirpalo 10 ml, sulašina į matavimo kolbą, praskiedžia su vandeniu iki žymės, pastoviai teliuškuojant. (1 priedas) IV. Apskaičiuoja pasigaminto tirpalo molinę koncentraciją. V. Veiklos rezultatus pateikia pagal 2 priede pagal pateiktą planą.
Refleksija	1. Kur matei užrašytas skirtingas koncentracijas, kam to reikia, ir kam reikia gebėti jas „skaityti“? 2. Kuo iš esmės skiriasi procentinė ir molinė koncentracija ir palyginkite minėtų koncentracijų tirpalų gaminimo būdus. Kokiu cheminiu indu galima pakeisti matavimo kolbą? 3. Kur gyvenime susiduriame su skirtingais koncentracijų išraiškos būdais? Kodėl reikia tiek daug koncentracijų: procentinė, masės, molinė? 4. Palyginti nn ir xx koncentracijų natrio chlorido vandeninius tirpalus. Kuo /ar skiriasi jų kiekybinė sudėtis?
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Tiria pasigaminto tirpalo laidumą.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su pasirinktomis medžiagomis. Paruošti molinės koncentracijos gaminimo lapelius.

1 priedas

Molinės koncentracijos tirpalo gaminimas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonė

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

Tiriamosios veiklos aprašas

Pavadinimas

2 priedas

Skyrius: „Oksidai”

Potemė: „Oksidų klasifikavimas”

4 pavyzdys

Veiklos/pamokos tema: „Kaip skirstomi oksidai?”

Veiklos tikslas

Išnagrinėjus sieros (IV) oksido ir kalcio oksido reakcijas su vandeniu, natrio hidroksidu, druskos rūgštimi priskiria sieros (IV), o kalcio oksidus atitinkamoms grupėms, užrašo chemines savybes reakcijų lygtimis.

<...> apibūdinami metalų ir nemetalų oksidai. Pagal reakcijas su vandeniu, rūgštimis ir bazėmis mokomasi klasifikuoti oksidus į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir neutraliuosius <...>

Žinios (sąvokos, reiškiniai)

Oksidai (baziniai, rūgštiniai, amfoteriniai, neutralieji), jungimosi reakcijos,

mainų reakcijos, išoriniai cheminių reakcijų požymiai.

Gamtamoksliniai pasiekimai

Įvardija, kokie yra išoriniai cheminių reakcijų požymiai.

Palygina kalcio ir sieros (IV) oksidus, nurodo jų panašumus ir skirtumus, jų savybes.

	Užrašo vykstančias reakcijas reakcijų lygtimis. Priskiria oksidus baziniams, rūgštiniams, prognozuoja jų chemines savybes. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas, lyginimas, cheminių reakcijų lygčių rašymas.
Priemonės	Mėgintuvėlių stovelis, mėgintuvėliai, natrio hidroksido tirpalas, druskos rūgšties tirpalas, vanduo, pH jutiklis, indikatorius.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Dvi medžiagos priklauso tai pačiai neorganinių junginių klasei, bet yra priešingos viena kitai, vienos vandeninis tirpalas yra rūgštinis, kitos vandeninis tirpalas yra bazinis. Tokios medžiagos gali priklausyti tik oksidų klasei. Su viena dirvožemį parūgštiname, su kita – dirvožemis tampa šarminis. Suraskite tokių medžiagų kitose neorganinių junginių klasėse.
Eiga	I. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). II. Apibūdina kalcio oksido fizikines savybes ir surašo į lentelę (2 priedas). III. Atlieka kalcio oksido reakcijas su vandeniu, su natrio šarmo tirpalu ir druskos rūgšties tirpalu. Stebi išorinius reakcijų požymius (indikatoriaus spalvos pokytį, temperatūros pokytį, fiksuoja pH jutiklio rodmenis) juos užrašo. Padaro išvadą ir priskiria baziniam arba rūgštiniam oksidui. IV. Atlieka sieros (IV) oksido reakcijas su vandeniu, su natrio šarmo tirpalu ir druskos rūgšties tirpalu. Stebi išorinius reakcijų požymius (indikatoriaus spalvos pokytį, temperatūros pokytį, fiksuoja pH jutiklio rodmenis) juos užrašo. Padaro išvadą ir priskiria baziniam arba rūgštiniam oksidui (žr. 3 priedą) V. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija	1. Sureagavus oksidams su vandeniu galima nustatyti koks buvo oksidas? Kaip tą galima padaryti? 2. Kokie išoriniai reakcijų požymiai įrodo, kad kalcio oksidas yra bazinis, o sieros (IV) oksidas – rūgštinis? 3. Pasiūlyk būdą kaip pasirinkus vieną medžiagą atpažintum abu oksidus. Kokia medžiaga tiktų ir kaip tą galima būtų padaryti? 4. Pasiūlyk keletą medžiagų su kuriomis galėtume atpažinti rūgštinius ir bazinius oksidus. Jei gautume amfoterinius oksidus, kaip juos galėtume atpažinti?
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla. Oksidai aplinkoje. Rūgštiniai oksidai, jų susidarymo sąlygos, tarša, mažinimo būdai.

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi, natrio šarmu.

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Oksidai
Jungimosi reakcijos
Oksidų skirstymas pagal chemines savybes
Aliuminis yra pasidengęs aliuminio oksido plėvele. Pasiūlykite keletą tirpalų, kuriuos nepatartina laikyti aliuminio skardinėse ir paaiškinkite kodėl.

2 priedas

Cheminių reakcijų požymiai

Reagentai	X oksidas	X oksidas	Y oksidas	Y oksidas
	pH	Išorinis reakcijos požymis	pH	Išorinis reakcijos požymis
Vanduo
Kalio hidroksido tirpalas
Druskos rūgšties tirpalas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

Tiriamosios veiklos aprašas

Pavadinimas

3 priedas

Skyrius: „Bazės” Potemė: „Bazių gavimas”

5 pavyzdys

Veiklos/pamokos tema: „Kaip galima gauti gesintas kalkes skirtingais būdais?”

Veiklos tikslas	Dviem skirtingais būdais gavę gesintas kalkes, užrašo stebėtus pokyčius, iliustruoja reakcijų lygtimis, palygina vykusių cheminių reakcijų tipus, palygina gautų iš vienodo kalcio ir kalcio oksido kiekio pagamintų irpalų pH, kuris gavimo būdas yra efektyvesnis. <...> aiškinamasi kaip iš IA ir IIA grupių metalų arba jų oksidų gaunamos bazės, vykdomi bazių gavimo tiriamieji darbai <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Bazės, pavadavimo reakcijos, jungimosi reakcijos, pH rodiklis.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra bazės, kaip galima gauti tirpias bazes. Nurodo vykstančių reakcijų tipus. Apibūdina pH. Pavaizduoja dalelių persigrupavimą stebėtų reakcijų metu. Palygina gautų tirpalų pH. Susieja paimtų reagentų kiekius su gautų tirpalų pH Prognozuoja kokiais būdais galima gauti natrio hidroksidą ir bario hidroksidą. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Cheminės stiklinės, Petri lėkštelė, kalcis, kalcio oksidas, vanduo, pH jutiklis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Chemija įdomus mokslas – tą pačią medžiagą galime gauti skirtingais būdais (reagentai skirtingi, produktas vienodas.) Kurį būdą pasirinkti? Kuris bazių gavimo būdas yra efektyvesnis? Galima lyginti reakcijas, kai gaunamas tas pats produktas. Ar galima lyginti reakcijų lygtis, kai tuo pačių būdu gaunama skirtinga bazė? Ką mes tada nustatome?
Eiga	I. Demonstruoja mokytojas. Į cheminę stiklinę įpilama 50 ml vandens. Įdedamas kalcio gabaliukas, Stebima reakcija. Atvėsus tirpalui matuojamas pH. Užpildoma lentelė (1 priedas). II. Į cheminę stiklinę įpilama 50 ml vandens. Įdedamas kalcio oksido masė, kad abiejuose bandymuose būtų tas pats kalcio kiekis. Stebima reakcija. Išmatuojamas tirpalo pH. Užpildoma lentelė (2 priedas). III. Užrašomos abiejų reakcijų lygtys. Palyginami duomenys. Padaromos išvados.
Refleksija	1. Gavome gesintas kalkes dviem skirtingais būdais. Iš ko galima nustatyti, kad įvyko skirtingos reakcijos? Ką reikėtų padaryti prieš išpilant gautą produktą į kanalizaciją? 2. Pasiūlykite du skirtingus bario hidroksido gavimo būdus? Palyginkite su gesintų kalkių gavimo būdais.

3. Kokiems reakcijų tipams priklauso du minėti kalcio hidroksido gavimo būdai? Parašykite įvykusių reakcijų lygtis. Kuris būdas yra naudojamas dažniau ir kodėl?

4. Gavote kalcio hidroksidą dviem skirtingais būdais. Pasiūlykite dar vieną būdą gesintų kalkių gavimui, parašykite reakcijos lygtį. Koks vandens vaidmuo šiose reakcijose?

Veiklos plėtotė

Tiriamoji veikla: Skirtingų bazių gavimas tuo pačiu būdu palyginant, kuri reakcija vyksta greičiau, palyginamas metalų arba metalų oksidų cheminis aktyvumas.

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su kalciu, kalcio oksidu.

Kalcio, kalcio oksido ir kalcio hidroksido fizikinių savybių palyginimas

(Naudojasi šaltiniais)

1 priedas

Savybės	Kalcis	Kalcio oksidas	Kalcio hidroksidas
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena

Pavadinimas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

Tiriamosios veiklos aprašas

2 priedas

Lentelė. Kalcio hidroksido gavimo dviem skirtingais būdais palyginimas

Požymiai	Reakcija su kalciu	Reakcija su kalcio oksidu
Reagentų masės
Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.
Cheminį kitimą aprašanti lygtis

Tirpalų pH

5. Duomenų analizė. Remdamiesi tyrimo duomenimis atsakykite į klausimus.

5.1. Kokie požymiai įrodo, kad kalcis reaguoja su vandeniu?

5.2. Kokie požymiai įrodo, kad kalcio oksidas reaguoja su vandeniu?

5.3. Koks išorinis požymis padeda atskirti: kur metalas reaguoja su vandeniu, o kur reaguoja metalo junginys su vandeniu?

6. Tyrimo išvados

6 pavyzdys

Skyrius: „Rūgštys”

Potemė: „Metalų sąveika su rūgštimis”

Veiklos/pamokos tema: „Ar visi metalai vienodai reaguoja su rūgščių tirpalais?”

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus magnio (Mg), geležies (Fe) ir vario (Cu) sąveiką su druskos rūgšties tirpalu išsiaiškina, kad skiriasi metalų cheminis aktyvumas ir mokosi naudotis metalų įtampos eile. <...> tiriama metalų sąveika (reakcijos) su rūgštimis ir mokomasi naudotis metalų aktyvumo eile. Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines rūgščių reakcijų lygtis.,<...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Metalų cheminis aktyvumas, pavadavimo reakcijos, vienodos sąlygos.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kokios fizikinės savybės būdingos metalams, kaip apibūdinti reakcijos vyksmo sąlygas? Palygina metalų: magnio, geležies ir vario atomų sandaros panašumus ir skirtumus; jų aktyvumą. Pavaizduoja geležies (magnio, vario), atomo virtimo geležies (magnio, vario) jonų schemą. Pavaizduoja druskos rūgšties tirpale esančias daleles. Prognozuoja tarp kurių dalelių vyks reakcijos. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas, analizavimas, išvados formulavimas.
Priemonės	Druskos rūgšties tirpalas, vienodos formos magnio, geležies ir vario mėginiai, mėgintuvėlių stovelis, mėgintuvėliai.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Žinome, kad metalai yra skirtingi, jie skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir savybėmis (fizikinėmis ir cheminėmis). Tas savybes svarbu pažinti, kad tinkamai pasirinktumėme ir naudotumėmės metaliniais gaminiais. Pvz. nelabai

	rekomenduojama laikyti obuolių sulčių metaliniuose induose, o jei tai daroma, tai reikia pasirinkti tokį indą, kad nepakenktumėme nei indui, nei savo sveikatai.
Eiga	I. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). II. Surenkami ir apibendrinami duomenys apie magnį, geležį ir varį: fizikinės savybės, atomo sandara, užpildoma lentelė (2 priedas). III. Atliekamas eksperimentas: magnio, geležies ir vario sąveika su druskos rūgšties tirpalu, stebimi išoriniai vykstančių reakcijų požymiai. Iškeliama hipotezė. Suformuluojama išvada (3 priedas). IV. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija	1. Prisimindamas tirtų metalų savybes, išdėstyk juos pagal jų sąveikos su rūgšties tirpalu rezultatus nuo aktyviausio iki mažiausiai aktyvaus. Palygink savo darbo rezultatą su metalų aktyvumo eile. 2. Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais išdėstyk tirtus metalus pagal jų aktyvumą. Išanalizavęs metalų aktyvumo eilę, įrašyk tarp savo tirtų metalų cinką (neatliekant bandymo) ir paaiškink jo pasirinkimo vietą. 3. Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais išdėstyk tirtus metalus pagal jų aktyvumą. Remiantis metalų aktyvumo eile, suprognozuok trijų atsitiktinai pasirinktų metalų vietą sudaromoje eilėje. Kodėl sultys dažniausiai parduodamos stiklinėje, o ne metalinėje taroje? 4. Paaiškink, kodėl nėra gerai laikyti rūgštinius tirpalus aliuminio skardinėse? Iš kokio metalo pagamintame ąsotyje geriausiai laikyti obuolių sultis? Kodėl? Atsakymus argumentuok, remdamasis metalų aktyvumo eile
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Įvairių aplinkos faktorių (temperatūros, rūgšties koncentracijos, metalo susmulkinimo) įtaka pasirinkto metalo reakcijai su rūgšties tirpalu.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi.

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį
Metalai (atomų sandaros ypatumai)
Metalų fizikinės savybės
Pavadavimo reakcijos
Kaip neatliekant eksperimento nustatyti kuris metalas: aliuminis ar sidabras sureaguos su druskos rūgšties tirpalu?

2 priedas

Magnio, geležies ir vario fizikinių savybių palyginimas

Savybės	Magnis	Geležis	Varis
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena
Atomų sandara

3 priedas

Tiriamosios veiklos aprašas

Geležies ir rūdžių sąveikos su druskos rūgšties tirpalu požymių lyginimas.

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

Lentelė. Metalų sąveikos su rūgštimi duomenys

Požymiai	Reakcija su magniu	Reakcija su geležimi	Reakcija su variu
Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.
Cheminį kitimą aprašanti lygtis.
Reakcijos greitį nurodantis stebėtas požymis.

5. Duomenų analizė.

6. Tyrimo išvados.

7 pavyzdys

Skyrius: „Neutralizacijos reakcijos” Potemė: „Neutralizacijos reakcija”

Veiklos/pamokos tema: „Kas yra neutralizacija?”

Veiklos tikslas

Atlikę reakciją tarp šarmo ir rūgšties, peržiūrėję filmuotą medžiagą apie vykusią neutralizacijos reakciją, aiškinasi kas yra neutralizacijos reakcija – padaro išvadą kokios dalelės viena kitą neutralizuoja?

	<...> aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė ir formuluojamas neutralizacijos reakcijos apibrėžimas <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Rūgštis, bazė, vandenilio jonas, hidroksido jonas, mainų reakcija, neutralizacijos reakcija.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra rūgštis, bazė, druska, vandenilio jonai, hidroksido jonai. Palygina rūgštinius ir šarminius tirpalus Pavaizduoja daleles rūgštiniuose ir šarminiuose tirpaluose ir tirpaluose gautuose juos sumaišius. Palygina bazių, rūgščių ir neutralių tirpalų sudėtį. Suvokia neutralizacijos proceso esmę.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Laboratorinio darbo atlikimas, filmuotos medžiagos stebėjimas, stebėtų bandymų reakcijos lygčių rašymas, savarankiškas lygčių rašymas.
Priemonės	Natrio šarmo tirpalas, druskos rūgšties tirpalas, indikatoriaus popierėliai.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Dažnai girdima sąvoka: neutralizacija. Kas tai yra? Kas ką neutralizuoja? Kokios dalelės viena kitą neutralizuoja? Lingvistikoje sinonimai vienas kitą neutralizuoja, antonimai – vienas kitą paryškina. Taip pat rūgštys ir bazės viena kitą neutralizuoja. Lietuvių kalbos žodyne rašoma: neutralizacija (lot. neuter-nė vienas iš dviejų), tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba bazingumo (šarmingumo) mažinimas rūgštimis, rūgšties ir bazės reakcija, kuriai vykstant susidaro neutralus produktas-vanduo. Neutralizacija naudojamasi chemijos pramonėje, pramoninėms atliekoms apdoroti, cheminėje analizėje, rūgštims ir bazėms iš nuotekų šalinti. Kartais neutralizacijos reakcijų prisireikia ir buityje.
Eiga	I. Atlieka bandymą tarp rūgšties ir šarmo, stebi indikatoriaus spalvos pokyčius. Mokytojas atlieka titravimą. II. Filmuotos medžiagos peržiūra, užduodami klausimai Neutralizacijos reakcijos \| 10 klasė (Chemija) (latvių kalba ), xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxX0xxX0xX (anglų kalba). III. Cheminių reakcijų lygčių rašymas: bendroji → nesutrumpintoji joninė → sutrumpintoji joninė. Įvardinimas dalelių, kurios buvo tirpale, tarp kurių vyko cheminė reakcija. IV. Savarankiškas darbas: rašomos neutralizacijos reakcijų lygtys, akcentuojant vandenilio ir hidroksido jonų sąveiką, kaip neutralizacijos esmę.
Refleksija	1. Įgėlus širšei odos terpė tampa silpnai bazine, patekus ant odos skruzdžių rūgščiai odos terpė tampa silpnai rūgštine. Kokiomis buityje naudojamomis priemonėmis neutralizuosite širšės ir skruzdėlės įkandimo vietas?

2. Balinant medžius naudojamas kalcio hidroksidas Ca(OH)2. Atliekant medžių balinimą reikėtų atsižvelgti į gamtines sąlygas, kad nepakenktume aplinkai. Pasiūlykite kokiomis sąlygomis reikėtų atlikti balinimą, susiekite su aplinkos terpe ir neutralizacijos reakcijomis.

3. Galvaniniai elementai (1 priedas) naudojami buitinėje technikoje. Elektros energija gaminama vykstant reakcijai:

2Zn + 4MnO2 + 4NH4Cl ® ZnCl2 + [Zn(NH3 )4 ]Cl2 + 4MnO(OH)

Išnagrinėkite esančias ir susidarančias medžiagas ir pasiūlykite jų neutralizavimo būdus. Kokių saugumo priemonių reikėtų laikytis buityje naudojant galvaninius elementus, pvz. akumuliatorius?

4. Nutekamuosiuose vandenyse randama didelė koncentracija fosfatų, kurie naudojami skalbimo priemonėse. (2 priedas) Fosforo nusodinimui naudojamo mišinio sudėtis pateikiama (2 lentelėje).Šio proceso apibendrinta reakcija:

Me3+(aq) + H2PO4 – (aq)→ MePO4 (k)+ 2 H+(aq)

Priklausomai fosforo ir nusodinimui naudojamo mišinio kiekių santykį

gauta terpė gali būti dvejopa.

Kokias ekologines problemas sukelia šio mišinio naudojimas ir kaip jas galima spręsti? Argumentuokite reakcijos lygtimi. Remtasi: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxxxxx/00.000.00000/000000/0/xxxxxxxx_xxxxx siene_md.pdf

Veiklos plėtotė

Tiriamoji veikla: Neutralizacijos reakcijos aplink mus.

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Saugos taisyklės dirbant su rūgščių ir bazių tirpalais.

1 priedas

Sausojo cinko-mangano (Mn-Zn) galvaninio elemento konstrukcija

Šaltinis: xxxxx://xxx.xxxx.xx.xx/xxxxx/xxx/xxxxxxxx_xxxxxxxx/0-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx.xxx

2 priedas

Fosforo cheminio nusodinimo schema

Dažniausiai fosforo šalinimui naudojamos metalų druskos

Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxxxxx/00.000.00000/000000/0/xxxxxxxx_xxxxxxxxxx_xx.xxx

8 pavyzdys

Skyrius: „Indikatoriai ir pH skalė” Potemė: „pH rodiklis”

Veiklos/pamokos tema: „Kaip nustatyti tirpalo pH? ”

Veiklos tikslas

Tirdami savo pasigaminto indikatoriaus tinkamumą tirpalo pH nustatymui išsiaiškina buityje naudojamų medžiagų pH, jas priskirdami bazinėms, rūgštinėms arba neutralioms.

<...> aiškinamasi tirpalo pH sąvoka ir kaip sudaryta bei naudojama pH skalė įvairios H+ ir OH– jonų koncentracijos tirpalų rūgštingumui arba šarmingumui nustatyti. Mokomasi pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščius, neutralius, bazinius <...>.

Žinios (sąvokos, reiškiniai)

Rūgštis, bazė, tirpalų rūgštingumas, tirpalų šarmingumas, pH nulemia vandenilio

jonų koncentracija tirpale, neutralizacijos reakcija.

Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra pH ir kaip kinta keičiant vandenilio ir hidroksido jonų koncentraciją tirpale. Palygina šarminius, rūgštinius ir neutraliuosius tirpalus. Remdamiesi indikatoriaus spalvomis, prognozuoja pokyčius tirpaluose (vandenilio ir hidroksido jonų santykį) ir priskiria juos baziniams, rūgštiniams arba neutraliems. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo- tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Cheminės stiklinės, distiliuotas vanduo, citrinos rūgštis, ūkinis muilas, pH matuoklis, raudongūžio kopūsto nuoviras.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Dažnai girdime apie pH rodiklio reikšmę, neretai jis būna nurodytas produkto etiketėse. Kaip galima būtų nustatyti pH rodiklį namų sąlygomis su savo pasigamintu indikatoriumi?
Eiga	I. Pasigamina tiriamuosius tirpalus (žr. 2 priedas). II. Pasigamina indikatoriaus tirpalą arba popierėlius (žr. 2 priedas). III. Nustato tiriamųjų tirpalų pH su indikatoriais ir pH matuokliu (žr. 2 priedas). IV. Atlieka neutralizacijos reakciją panaudodami indikatorių ir pH matuoklį (žr. 2 priedas). V. Suformuluoja išvadas (žr. 2 priedas).
Refleksija	1. Prisimink, kaip keitėsi tirpalų spalvos įlašinus raudongūžio kopūsto nuoviro. Kaip vadinamos tokios medžiagos? Kaip indikatoriaus pagalba galima atskirti bazinius, rūgštinius ir neutralius tirpalus? 2. Prisimink tirpalų spalvų pokyčius, įlašinus raudongūžio kopūsto nuoviro. Kokie jonai tirpale lemia tuos pokyčius? Kiekvienu atveju nurodykite jonų santykį, kuris nulemia indikatorių spalvų pokytį. 3. Atlikdamas bandymą galėjai naudoti kitą indikatorių kuris bazinėje terpėje yra avietinis, neutralioje – bespalvis, rūgštinėje - bespalvis. Paaiškinkite šio indikatoriaus privalumus ir trūkumus. Kokios būtų tirpalų spalvos, jei naudotum indikatorių Nr. 6 (žr. 1 priedą) 4. Kaip manai, ar mūsų pasirinktas indikatorius buvo tinkamas? Argumentuok savo atsakymą. Remiantis 1 priedo informacija pasirinkite šiam bandymui tinkamiausią indikatorių ir paaiškinkite savo pasirinkimą.

Document Metadata

Table of Contents

CHEMIJOS BENDROSIOS PROGRAMOS

Document Metadata