Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija.
7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.
Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.
DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 5.1. Draudžiamuoju įvykiu yra Apdraustojo mirtis draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), išskyrus atvejus numatytus taisyklių 6 skyriuje.
5.2. Jei teismas Apdraustąjį paskelbia mirusiu, tai yra laikoma draudžiamuoju įvykiu tik tuo atveju, jei teismo sprendime nurodyta Apdraustojo dingimo arba konkreti spėjama Apdraustojo mirties data (jeigu Apdraustasis dingo be žinios tokiomis aplinkybės, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo) yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje. Jei teismas pripažįsta Apdraustąjį nežinia kur esančiu, tai nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu.
5.3. Draudėjui pasirinkus draudimą kritinės ligos atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 6 skyriuje, yra Apdraustojo kritinė liga, kuri yra numatyta taisyklių Priede Nr. 3 ir diagnozuota Apdraustajam iki 65 metų amžiaus, o Alzhaimerio arba Parkinsono liga – iki 60 metų amžiaus, draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), jeigu ligos diagnozė atitinka taisyklių Priede Nr. 3 numatytus kriterijus. Draudžiamuoju įvykiu yra laikoma tik viena kritinė liga iš pasirinkto kritinių ligų sąrašo, nepriklausomai nuo kritinių ligų ir jų pasikartojimo Apdraustajam skaičiaus, t.y. išmoka dėl Apdraustojo kritinės ligos mokama tik vieną kartą per visą draudimo laikotarpį.
5.4. Draudėjui pasirinkus draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 6 skyriuje, yra Apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant).
5.5. Jei per vienerius metus nuo draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo dienos dėl jo padarinių Apdraustasis miršta (išskyrus atvejus, numatytus taisyklių 6 skyriuje), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu.
5.6. Draudėjui pasirinkus draudimą stambių traumų atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 6 skyriuje, yra Apdraustojo stambi trauma dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), numatyta taisyklių Priede Nr. 2.
5.7. Jei per vienerius metus nuo draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo dienos Apdraustajam nustatomi to nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužeidimų padariniai, numatyti šių taisyklių Priede Nr. 2 (išskyrus atvejus, numatytus taisyklių 6 skyriuje), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu.
5.8. Draudėjui pasirinkus draudimą traumų atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 6 skyriuje, yra Apdraustojo trauma dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), numatyta taisyklių Priede Nr. 1.
5.9. Jei per vienerius metus nuo draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo dienos Apdraustajam nustatomi to nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužeidimų padariniai, numatyti taisyklių Priede Nr. 1 (išskyrus atvejus, numatytus taisyklių 6 skyriuje), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu.
NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 33.1. Draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos, kai:
33.1.1. Žala ir (ar) vagystė kilo daiktams, nepritaikytiems transportuoti;
33.1.2. Žala kilo dėl daikto vidinių gedimų, t. y. kai Žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio daiktui;
33.1.3. Žala padaryta sportiniam inventoriui jo naudojimo metu (išskyrus apiplėšimą).
33.2. Draudikas neprivalo atlyginti žalos:
33.2.1. Bagažui, kai ji pasireiškia kaip natūralus Bagažo nusidėvėjimas, senėjimas ar korozija, įskaitant puvimą, pasireiškusį dėl Apdraustojo kaltės;
33.2.2. kai ji pasireiškia daiktų, esančių Bagaže, apgadinimais, dėl jų sąlyčio su Bagaže esančiais dažymo ar ėsdinimo savybių turinčiais daiktais ir (ar) lipnios medžiagos išsiliejimo;
33.2.3. dėl vagystės tuo atveju, kai Bagažas buvo pamirštas, pamestas ar paliktas be priežiūros;
33.2.4. kai sugadinamas lagamino arba kitokios Bagažo pakuotės paviršius (pvz., įdubimai, įbrėžimai ir pan.), tačiau nepadaromas poveikis daikto naudingumui (daiktas tinkamas naudoti pagal paskirtį);
33.2.5. kai Bagažas paliekamas neužrakintoje transporto priemonėje.
33.3. Draudikas neatlygina išlaidų, jei Apdraustasis dėl Bagažo dingimo per 24 valandas nuo Bagažo pristatymo ar numatyto pristatymo raštu nesikreipė į vežėją ir negavo iš jo raštiško patvirtinimo dėl Bagažo dingimo, sugadinimo, sunaikinimo.
33.4. Draudikas neatlygina išlaidų, jei Apdraustasis dėl Bagažo vagystės ar plėšimo nedelsiant (ne vėliau kaip per 24 valandas) nesikreipė į policiją.
SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS 5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Ugdytinis baigs ikimokyklinio ugdymo programą.
6. Sutartis gali būti nutraukta:
6.1. šalių susitarimu;
6.2. Tėvams vienašališkai pareiškus apie Sutarties nutraukimą prieš 10 darbo dienų;
6.3. Darželis vienašališkai gali nutraukti Sutartį:
6.3.1 kai Ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Darželio vaikų arba Darželio darbuotojų saugumui;
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį.
4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją.
4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą.
12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui.
12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.
12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos.
12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.
12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.
12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.
Draudžiamieji jvykiai 2.1. Draudžiamuoju jvykiu dėl Kelionės atšaukimo yra laikomas atve- jis, kai atšaukiamas pagal iš anksto nustatytą grafiką Užsienyje išvyks- tančios Viešojo transporto priemonės, kuria turi vykti Apdraustasis, išvykimas su sąlyga, kad Apdraustasis užsakė Kelionę minėta Viešojo transporto priemone likus 48 valandoms iki jos išvykimo pagal iš anks- to nustatytą grafiką arba anksčiau.
Nedraudžiamieji jvykiai 7.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais, dėl kurių Draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, yra laikomi:
7.1.1. Šių taisyklių Bendrojoje dalyje nurodyti Nedraudžiamieji jvy- kiai;
7.1.2. nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, jei tokie sutrikimai buvo Draudžiamojo jvykio priežastimi arba turėjo jam jtakos. Draudimo apsauga galioja, jei čia išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias Taisykles laikomas Draudžiamuoju jvykiu;
7.1.3. nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai Apdraustasis:
a) naudojasi oro transporto priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais;
b) valdo oro transporto priemonę, yra jos jgulos narys arba naudoja ją vykdydamas profesines pareigas;
7.1.4. sveikatos sutrikimai dėl paties Apdraustojo sau pasiskirto gydymo ar sau atliktų operacijų. Jeigu operacija ar gydymas (spin- dulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip Draudžiamasis jvykis;
7.1.5. infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus Draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) ne- laikomi Draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tiesiogiai ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės, stabligės atve- jais šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, yra taikomas šių taisyklių 7.1.4. punktas;
7.1.6. nelaimingi atsitikimai, kuriems atsitikti turėjo jtakos alkoho- lio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų toksinių ar psicho- tropinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai Apdraustasis vartojo alko- holj ar kitas svaigiąsias medžiagas po nelaimingo atsitikimo iki gy- dytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Šių Taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos teisės aktų nustatytą tvarką;
7.1.7. pilvo ir pilvo ertmės išvaržos;
7.1.8. patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai ir išvaržos, degeneraciniai pokyčiai sąnariuose;
7.1.9. sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nepriklausomai nuo jų priežasties;
7.1.10. pasikartojantys kaulų (sąnarių) išnirimai (panirimai);
7.1.11. teismui pripažinus Apdraustąjj nežinia kur esančiu;
7.1.12. nelaimingi atsitikimai, kai medicininiai dokumentai nepa- tvirtina, kad jie atsitiko Draudimo apsaugos galiojimo metu;
7.1.13. nelaimingo atsitikimo pasekmės, nenurodytos šių taisyklių II skyriuje;
7.1.14. nelaimingi atsitikimai, atsiradę valstybėje, kurioje Apdraustasis dirba fizinj darbą (statybos, žemės ūkio, miško tvarky- mo, medienos, metalo apdorojimo, krovinių ir/ar keleivių pervežimo sausumos, oro ar vandens transportu, fizinės saugos, sandėliavimo ir/ar krovos, mechanizmų remonto, kelių ir/ar tiltų tiesimo ir panašų fizinj darbą).
7.2. Pagal šj Taisyklių skyrių nedraudžiami tie psichikos ligų ir sutriki- mų turintys asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra (t.y. asme- nys, kuriems kasdieniniame gyvenime reikalinga kitų pagalba), išsky- rus atvejus, kad nustatyta liga neturėjo jtakos Draudžiamajam jvykiui.
7.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją suma- žinti, jeigu:
7.3.1. Apdraustasis neleidžia arba trukdo susipažinti su Apdraustojo medicinine dokumentacija ir / arba patikrinti jo sveika- tą;
7.3.2. Apdraustasis, važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsi- segęs saugos diržų, jeigu toks reikalavimas nustatytas atitinkamos šalies kelių eismo taisyklėse arba kitose teisės aktuose;
7.3.3. Apdraustasis vairavo motorinę transporto priemonę, netu- rėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ar nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir dėl to Apdraustasis patyrė nelaimingą atsitikimą.