Pažinimo kompetencija. Vaikas tyrinėja artimiausią aplinką, susipažįsta ir mokosi apibūdinti gamtos objektus bei reiškinius, reflektuoja tyrinėjimo veiklas ir mokosi jas planuoti (gamtamokslinis); skiria daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius, grupuoja, lygina, klasifikuoja, išrikiuoja, kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo idėjų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamasis įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip (matematinis); vaikas sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą, atpasakodamas išgirstus tekstus, vaikas ugdosi kritinio mąstymo ir mokėjimo mokytis gebėjimus (kalbinis); vaikas tiesiogiai stebi, klausinėja, analizuoja objektus ir vaizdinę medžiagą, interpretuoja ir samprotauja, ieško priežastinių ryšių, aiškina, modeliuoja, vaizduoja, formuoja ekonominio, istorinio, geografinio mąstymo pagrindus ir pradeda vartoti visuomeninės srities sąvokas (visuomeninis); vaikas pažįsta save ir kitus, atpažįsta ir pasakoja, kas yra sveikata, sveika gyvensena, saugumas; judėdamas atranda kūno galimybes, tyrinėja savo kūno reakcijas į fizinį krūvį, žaisdamas judriuosius ir sportinius žaidimus, kurdamas judesių junginius ugdosi kritinio mąstymo ir mokėjimo mokytis gebėjimus (sveikatos ir fizinis); atpažįsta atskirų meno kalbų (dailės, šokio, muzikos ir teatro) reiškinius ir juos aptaria pagal jiems būdingus požymius; vykdo nesudėtingas meninės raiškos sekas, pradeda vartoti konkrečios meno srities žodyną bei simbolius; ugdosi kritinį mąstymą – lygina reiškinius, įvardija jų panašumus ir skirtumus; sprendžia menines problemas, mokosi iš savo meninės veiklos (meninis).
Pažinimo kompetencija. APLINKOS PAŽINIMAS Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis. Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Pasako metų laikus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (lyja, sninga, šviečia saulė, pučia vėjas). Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Džiaugiasi pamatę savo pažįstamą aplinką (darželį, namą, kuriame gyvena). Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pasako gyvenvietės ar gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir/ar pavardę. Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (mano namas, poliklinika, parduotuvė ir pan.). Xxxxxxx šeimos narius, pasako savo vardą ir pavardę, parodo ir pasako, kiek jam metų. Ugdymo gairėsir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame Rodyti kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi, bendrauti su kiekvieno vaiko artimaisiais. Sudaryti sąlygas žaisti su smėliu, vandeniu, kita gamtine medžiaga, tyrinėti gyvąją ir negyvąją gamtinę aplinką. Sudaryti sąlygas apžiūrinėti pažįstamos aplinkos nuotraukas, padarytas įvairiais metų laikais. Stebėti su vaikais įvairius gamtos reiškinius. Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje, žiūrėti paveikslėlius ir klausyti skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus, patiems dalyvauti juos prižiūrint. Skatinti kalbėti. Padėti vaikams, tačiau netrukdyti išsakyti savo nuomonės. Skatinti vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti, apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Paaiškinti, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Skatinti stebėti dienos orus, metų laiką ir tuo metu vykstančius gamtos pokyčius. Sudaryti galimybę ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, va...
Pažinimo kompetencija. Per muzikos pamokas mokiniai ugdosi pažinimo kompetenciją įgydami muzikos žinių bei gebėjimų, mokydamiesi kritiškai mąstyti ir spręsdami muzikines kūrybines problemas. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai mokosi įveikti iškylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus. Įveikdami muzikavimo sunkumus ir muzikinės kūrybos iššūkius jie mokosi mokytis. Operuodami muzikos kalbos elementais ir struktūromis jie mokosi suvokti muziką kaip prasmingą neverbalinį garsinį tekstą. Muzikos kūrinio suvokimas – savitas mąstymo būdas: tai kognityvinis iššūkis, reikalaujantis pastangų ir skatinantis savižiną ir saviugdą. Nagrinėdami muzikos reiškinių įvairovę mokiniai įgyja muzikinės kultūros pagrindų.
Pažinimo kompetencija. Tyrinėdami pilietinės visuomenės ir demokratinių vertybių raidos istoriją nuo Senovės Graikijos iki dabar, mokiniai analizuoja žmogaus teisių raidą, piliečio pareigų ir teisių santykį, ugdosi gebėjimą teoriškai spręsti problemas, kylančias klasėje, mokykloje, bendruomenėje ir visuomenėje. Gilindamiesi į socialinių santykių prigimtį, analizuodami teorinius demokratijos ir pilietiškumo principus, tyrinėdami tolerancijos, atsakomybės, susitarimo ir kitas pilietines vertybes mokiniai ugdosi dalyvavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir nuostatas. Gilindamiesi į institucijų prigimtį, socialinės tikrovės institucionalizavimo ir legitimavimo mechanizmus, tyrinėdami institucines bendradarbiavimo formas, vertybių hierarchijos problemas, mokiniai įsisavina demokratinės elgsenos ir gyvensenos įgūdžius bei nuostatas, kurias taikoinstituciniame lygmenyje.