TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis.
48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją.
49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“).
51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms.
52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi.
53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”.
54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.
55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami).
56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija.
7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.
Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
BENDROJI DALIS Šiose gyvybės draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę:
Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.
Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. VšĮ Lietuvos sporto universitetas, juridinio asmens kodas 111951530, kurios registruota buveinė yra Sporto g. 6, Kaunas (toliau – Nuomotojas) numato išnuomoti Nuomotojui patikėjimo teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (toliau – Konkursas). Konkursą vykdo Lietuvos sporto universiteto rektoriaus 2019 m. Sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK 7/B sudaryta Lietuvos sporto universiteto valdomo valstybės ilgalaikio materialiojo turto laikinoji nuomos konkurso komisija (toliau – Komisija).
1.2. Vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme.
1.3. Konkursas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsniu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 5 dalimi, Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306 „Dėl Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, kitais teisės aktais bei šiomis valstybės turto nuomos viešojo konkurso būdu sąlygomis (toliau – Konkurso sąlygos).
1.4. Konkurse gali dalyvauti visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys.
1.5. Dokumentai Konkursui pateikiami lietuvių kalba.
1.6. Su Konkurso nugalėtoju bus sudaroma Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) (Konkurso sąlygų 2 priedas).
1.7. Tiesioginį ryšį su Konkurso dalyviais dėl Konkurso procedūrų įgaliotas palaikyti: Verslo paslaugų vadovas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx mob. 8 67117745, el. p. xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxx@xxx.xx Taip pat, informacija skelbiama Lietuvos sporto universiteto interneto svetainėje xxx.xxx.xx
TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS 17.1. TIEKĖJAS užtikrina, kad Paslaugų teikimas ir TIEKĖJO vykdomi jsipareigojimai pagal šią Sutartj nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių.
17.2. TIEKĖJAS užtikrina žalos atlyginimą CPO dėl visų reikalavimų (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms), atsirandančių ar patirtų dėl bet kokių Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar tariamo jų pažeidimo (jskaitant gynybą tariamo pažeidimo atveju), išskyrus tuos atvejus, kai žala tiesiogiai atsirado dėl to, kad CPO tinkamai nevykdė savo prievolių.
17.3. TIEKĖJAS nedelsdamas praneša CPO apie tai, kad TIEKĖJUI pateikiamas ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas dėl bet kokios Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar tariamo pažeidimo, kuris gali turėti jtakos pagal šią Sutartj tiekiamų Paslaugų prieinamumui.
17.4. CPO nedelsdama praneša TIEKĖJUI apie tai, kad CPO pateikiamas bet koks ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas, susijęs su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis.
17.5. CPO TIEKĖJO prašymu suteikia TIEKĖJUI visapusišką pagrjstą pagalbą ginčijant bet kokj pateiktą ieškinj ar reikalavimą, susijusj su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis. Tokiu atveju TIEKĖJAS atlygina visas CPO atitinkamai patirtas išlaidas (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms).
17.6. Siekiant išvengti Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, TIEKĖJAS gali savo sąskaita atlikti vieną iš šių veiksmų:
17.6.1. Per protingą laikotarpj pakeisti bet kurią ar visas Xxxxxxxxx vadovaujantis 3.8 p. nuostatomis, siekiant išvengti pažeidimo ar tariamo pažeidimo;
17.6.2. Gauti leidimą iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo naudotis Paslaugomis sąlygomis, kurios pagrjstai priimtinos CPO.
17.7. Tuo atveju, kai modifikavimas ar pakeitimas pagal 17.6.1 p. nejmanomas tam, kad būtų išvengta pažeidimo, arba TIEKĖJAS negavo leidimo iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pagal 17.6.2 p., CPO turi teisę išimti atitinkamą Paslaugą iš Katalogo.
17.8. CPO užtikrina, kad TIEKĖJAS, naudodamas tiesiogiai ar netiesiogiai CPO jam suteiktas priemones (programas, katalogus), nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių j tas priemones.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
