Komunikavimo kompetencija Pavyzdžių Nuostatos

Komunikavimo kompetencija. Analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina apklaustų žmonių išsakytas nuomones apie Jėzų. Pritaiko komunikavimo būdus su skirtingais žmonėmis. Išreiškia savo mintis ir įspūdžius klasėje. Skaitmeninė kompetencija. Pasirenka tinkamiausias technologines priemones, padedančias, ieškoti informacijos apie Jėzaus asmens istoriškumą, organizuoti apklausą ir pan. xxxxx://xxx.xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxx-xx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxx-xxx xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xx-xxxxxxxx/ xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/x/xxxxxxxxx.xxxx xxxxx://xxxxx.xx/X0xX0xxXxxX Socialinis projektas-apklausa „Kas jums yra Jėzus“ galėtų vykti miesto centre, parke.
Komunikavimo kompetencija. Vaikas per visas ugdymo(si) sritis plėtoja savo žodyną; ugdosi gebėjimus suprasti, aiškintis ir perteikti kitiems gamtamokslinę informaciją, naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis (gamtamokslinis); įvairiais būdais (žodžiais, garsais, vaizdais) atpažįsta ir pristato matematinę informaciją (matematinis); vaikas išbando įvairias kalbines ir vizualines raiškos priemones, pritaiko jas kasdienėse situacijose, bendraudamas išlaiko dėmesį, išklauso pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus (kalbinis); apibūdindamas praeities ir dabarties įvykius, vaikas kuria nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, analizuoja informacijos patikimumą, skiria realius ir išgalvotus įvykius (visuomeninis); vaikas atpažįsta elementarias komunikavimo priemones ir pritaiko jas kasdienėse asmeninio gyvenimo, mokymosi situacijose, bendrauja, tariasi, vadovauja žaidimui, apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias fiziškai aktyvių veiklų metu, dalinasi gerąja patirtimi: įvardija savo mėgstamas fiziškai aktyvias veiklas, pratimus, žaidimus (sveikatos ir fizinis); vaikas komunikuoja ir save pristato įvairiomis meno kalbos bei raiškos priemonėmis, perteikdamas išgyventus ar sumanytus naratyvus, idėjas, emocijas; žaidimuose ir kitokiose veiklose vaikas dalinasi savo menine raiška su kitais; įvardija, kur ir kada patiria meno kūrinius savo aplinkose ir kokios tų kūrinių paskirtys; dalijasi įspūdžiais, užduoda klausimus ir teikia pastebėjimus apie koncertus, spektaklius, xxxxxxx, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką (meninis).
Komunikavimo kompetencija. Kuria pranešimus apie savo Bažnyčios istoriją, savo ar kitą bendruomenę. Išsako savo samprotavimus apie peržiūrėtą filmą. Pateikia savo nuomonę apie krikščionybės ir kultūros santykį, išklauso kitų nuomonės. Skaitmeninė kompetencija. Naudojasi ir analizuoja skaitmeninį turinį apie krikščioniškas bendruomenes. Kuria ir pristato projektus, pasirinkę tinkamiausias technologines priemones. Informaciniai šaltiniai ir galimybės ugdyti kitose aplinkose Plakatas „Krikščionybės medis“ xxxx://xxx.xx/xxx/xxxx-xxxxxxxx-00/000-xx?xxxxxx=xxx Filmas „Amišų malonė“. Straipsniai apie krikštą: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxx/000-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx Dalyvavimas renginiuose arba jų stebėjimas (Pvz., „Krikščionių vienybės savaitės“ renginiai). Ekskursijos po skirtingas krikščionių bažnyčias.
Komunikavimo kompetencija. Kuria pranešimus apie savo Bažnyčios istoriją, savo ar kitą bendruomenę. Išsako savo samprotavimus apie peržiūrėtą filmą. Pateikia savo nuomonę apie krikščionybės ir kultūros santykį, išklauso kitų nuomonės. Skaitmeninė kompetencija. Naudojasi ir analizuoja skaitmeninį turinį apie krikščioniškas bendruomenes. Kuria ir pristato projektus, pasirinkę tinkamiausias technologines priemones. B4.2 Įvardija pagrindines krikščioniškas konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja. Filmo „Amišų malonė“ peržiūra ir aptarimas. Integruotas projektinis darbas „Pagrindiniai krikščionių Bažnyčios istorijos etapai“.
Komunikavimo kompetencija. Analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina apklaustų žmonių išsakytas nuomones apie Jėzų. Pritaiko komunikavimo būdus su skirtingais žmonėmis. Išreiškia savo mintis ir įspūdžius klasėje. komentuoja savo gyvenimo ir Atpirkimo istorijos sąsajas. Reflektyvus Izaijo 53 skyriaus skaitymas ir studijavimas. Tiriamasis darbas/socialinis projektas-apklausa „Jėzus – legenda, pamišėlis, xxxxxxx, Xxxxxx?“ Skaitmeninė kompetencija. Pasirenka tinkamiausias technologines priemones, padedančias, ieškoti informacijos apie Jėzaus asmens istoriškumą, organizuoti apklausą ir pan. Informaciniai šaltiniai ir galimybės ugdyti kitose aplinkose xxxxx://xxx.xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxx-xx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxx-xxx xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xx-xxxxxxxx/ xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/x/xxxxxxxxx.xxxx xxxxx://xxxxx.xx/X0xX0xxXxxX Socialinis projektas-apklausa „Kas jums yra Jėzus“ galėtų vykti miesto centre, parke.
Komunikavimo kompetencija. SAKYTINĖ KALBA Vertybinė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Esminis gebėjimas. Xxxxxxxx ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį. Vaiko veiklos ypatumai, rodantys ugdymo/si rezultatus. Ko siekiame Noriai dalyvauja pokalbiuose. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. 3–4 žodžių sakiniais kalba ir pasakoja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus, sako „ačiū“, „prašau“, derina žodžių giminę, skaičių, linksnį. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi vaikams skirtomis laidomis, animaciniais filmais, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja, užbaigia žinomas pasakas, eilėraštukus. Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Ugdymo gairės ir rekomendacijos mokytojui. Kaip siekiame Kalbėtis su vaiku taisyklingai tariant garsus ir žodžius. Kalbėjimą su vaiku nuolat įvairinti naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Nuolat kalbėti apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakyti kuo įvairesniais žodžiais. Taisyklingai vadinti su juo bendraujančius suaugusiuosius, įvardyti kūno dalis, aplinkoje esančius daiktus ir žaislus. Pastebėti, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką rodo, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Paskatinti vaiką kalbėti jam padedant pasakyti žodžius. Skatinti vaiko klausinėjimą. Įvairiose bendravimo situacijose nuolat klausinėti vaiką apie jį patį, apie tai, ką jis veikia, ko nori, ką mėgsta, skatinti apie tai pasakoti. Kasdien raiškiai deklamuoti, pasakoti trumpus tekstukus. Skatinti vaiką kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildant kūno kalba. Skatinti užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes. Skaityti ir pasakoti vaikams apie kitus vaikus, artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi. Kartu su vaiku žiūrint vaikiškus filmukus, skatinti jį pasakoti apie tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais. Išraiškingai skaityti su vaikais kūrinėlius – garsiai arba tyliai, greitai arba lėtai, perteikiant teksto emocijas. Naudoti knygeles su daugybe įvairiausiomis temomis nupieštų paveikslėlių, kort...
Komunikavimo kompetencija. Muzika yra neverbalinė garsinė komunikacija, vykstanti tarp muzikos kūrėjų, atlikėjų ir klausytojų, o muzikos kūriniai – tai prasmę turintys neverbaliniai pranešimai. Pamokoje mokiniai mokosi kurti ir atlikti, klausytis, analizuoti, interpretuoti ir muzikos kūrinius. Klausydamiesi muzikos, muzikuodami ir kurdami muziką, mokiniai komunikuoja ne tik žodiniu, bet ir neverbaliniu būdu (pvz., reaguoja į muziką, perteikia jos įspūdį kūno kalba, judesiu, piešiniu). Jie mokosi suvokti kūrinį kaip prasmingą muzikinį pranešimą ar tekstą, kuris perteikiamas savitomis (iš esmės neverbalinėmis) muzikinės kalbos ir išraiškos priemonėmis. Mokiniai mokosi suvokti ir vertinti muzikos priemonėmis siunčiamus pranešimus, ugdosi medijų raštingumą.
Komunikavimo kompetencija. Taikydami įgytas žinias apie save ir pilietinę visuomenę, remdamiesi demokratijos principais, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti probleminėse socialinės realybės situacijose. Taikydami įgytas žinias apie teorinius demokratijos ir pilietiškumo principus, tyrinėdami tolerancijos, atsakomybės, susitarimo ir kitas pilietines vertybes, remdamiesi demokratijos principais, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti probleminėse socialinės realybės situacijose. Taikydami įgytas žinias apie institucijų prigimtį, socialinės tikrovės institucionalizavimo ir legitimavimo mechanizmus, mokosi veikti – kurti, suvokti, interpretuoti ir komunikuoti instituciniame lygmenyje

Related to Komunikavimo kompetencija

  • MINIMALIŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ ATITIKTIES DEKLARACIJA (Data) _____________________ (Sudarymo vieta) tvirtinu, kad mano vadovaujamo (-os) /(atstovaujamo (-os)) ______________________________________________________________________________ , ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

  • TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:

  • BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 11.1 Tiekėjams pasiūlymų rengimo ir dalyvavimo konkurse išlaidos neatlyginamos.

  • Bendrieji reikalavimai 1.1. Siūloma įranga įsigijimo metu privalo būti nauja ir nenaudota bei pagaminta ne seniau kaip prieš 3 (trejus) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

  • BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam praktinio mokymo priimančioje organizacijoje (toliau – praktika) laikotarpiui.