PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. 12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. 12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. 12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. 12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.
PRETENZIJŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 14.1. Pretenzijos pateikiamos ir ginčai nagrinėjami Pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjo teisės ginčyti Perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuotos Pirkimų įstatymo VII skyriuje.
Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.
NENUGALIMOS JĖGOS APLINKYBĖS 12.1. Šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės dėl ypatingų ir neišvengiamų aplinkybių – nenugalimos jėgos (force majeure), nustatytos ir jas patyrusios Šalies įrodytos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, jeigu Šalis nedelsiant pranešė kitai Šaliai apie aplinkybes bei jų poveikį įsipareigojimų vykdymui. 12.2. Nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoka apibrėžiama ir Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje bei „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse“ (1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“). 12.3. Jei kuri nors Pirkimo sutarties Šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo apie jų atsiradimą) informuoja apie tai kitą Šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei UŽSAKOVAS raštu nenurodo kitaip, TIEKĖJAS toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Pirkimo sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo, vykdyti. 12.4. TIEKĖJAS patvirtina, kad jis nežino apie nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), kurių Pirkimo sutarties Šalys negali numatyti ar išvengti, nei kaip nors pašalinti ir dėl kurių visiškai ar iš dalies būtų neįmanoma vykdyti Pirkimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų. 12.5. Jeigu Pirkimo sutarties Šalis, kurią paveikė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), ėmėsi visų pagrįstų atsargos priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų su tuo susijusias išlaidas, panaudojo visas reikiamas priemones, kad ši Pirkimo sutartis būtų tinkamai įvykdyta, Pirkimo sutarties Šalies nesugebėjimas įvykdyti Pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų nebus traktuojamas kaip Pirkimo sutarties pažeidimas ar Pirkimo sutarties įsipareigojimų nevykdymas. Pagrindas atleisti Pirkimo sutarties Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi apie nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), įsipareigojimų nevykdanti Šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. 12.6. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 180 (vienas šimtas aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų, tuomet, nepaisant Pirkimo sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuris dėl minėtųjų aplinkybių gali būti TIEKĖJUI suteiktas, bet kuri Pirkimo sutarties Šalis turi teisę nutraukti Pirkimo sutartį įspėdama apie tai kitą Šalį prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Jei pasibaigus šiam 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, Pirkimo sutartis nutraukiama ir pagal Pirkimo sutarties sąlygas Šalys atleidžiamos nuo tolesnio Pirkimo sutarties vykdymo.
ATSISKAITYMO TVARKA Vartotojas už per ataskaitinį mėnesį suvartotą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karšto vandens apskaitos ar atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą atsiskaito pagal Karšto vandens tiekėjo pateiktą atsiskaitymo dokumentą (mokėjimo pranešimą ar sąskaitą). Atsiskaitymo terminas yra ne vėlesnis kaip iki paskutinės po ataskaitinio mėnesio kalendorinės dienos. Mokėjimo įskaitymo data – piniginių lėšų įskaitymo į Karšto vandens tiekėjo banko sąskaitą data. Jei Vartotojas apmoka dalį Karšto vandens tiekėjo sąskaitoje nurodytos sumos, jo įmoka paskirstoma Civilinio kodekso 6.54 str. I, 2, 3, 4 dalyse nustatyta tvarka. Šalys taip pat susitaria, kad jei yra susidariusios kelios tos pačios rūšies skolos (Civilinio kodekso 6.55 straipsnis), neatsižvelgiant į mokėjimo dokumentuose nurodytą įmokų paskirtį, visos Vartotojo įmokos pirmiausiai yra užskaitomos seniausios skolos padengimui, nepriklausomai, ar skola yra priteista ir vyksta priverstinis skolos išieškojimas. Sutarties nustatytu terminu neapmokėjus atsiskaitymo dokumente nurodytos sumos, Xxxxxxxxxx skaičiuojami 0,02 % (dvi šimtosios procento) dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vartotojui Sutarties nustatytu terminu ir tvarka nepranešus apie Sutarties I skyriuje nurodytų ir kitų duomenų pakeitimus, turinčius įtakos mokėjimų už karštą vandenį paskaičiavimui, mokėjimų perskaičiavimas už praėjusį laikotarpį atliekamas ne daugiau kaip už 3 (tris) mėnesius iki jo rašytinio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos (išskyrus Vartotojo ar kitų kartu su juo gyvenančių asmenų mirties atvejį). Vartotojas už suvartotą karštą vandenį, apie kurio suvartojimą nebuvo deklaruota Sutartyje nustatyta tvarka, moka karšto vandens skaitiklių rodmenų nustatymo (deklaravimo) dieną galiojančiomis karšto vandens kainomis. Jeigu Vartotojas apmoka didesnę sumą negu nurodyta Karšto vandens tiekėjo paskutinėje sąskaitoje, jo įmoka laikoma apmokėjimu už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, o skirtumas skiriamas seniausios skolos padengimui. Jeigu Vartotojas skolų neturi, skirtumas laikytinas avansiniu mokėjimu už sekantį mėnesį, jeigu atskiru raštišku pareiškimu Vartotojas nenurodo kitaip.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. 8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data. 8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR PASIŪLYMŲ ATMETIMO PRIEŽASTYS 9.1. Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu Komisija nustato, kad tiekėjo pateikti kvalifikacijos duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, ji privalo raštu prašyti tiekėjo juos papildyti arba paaiškinti per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą. Jeigu perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas nepatikslino pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija atmeta tokį pasiūlymą. 9.2. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio dalyvio minimalių kvalifikacijos duomenų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. 9.3. Iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir Komisijai raštu paprašius, tiekėjai privalo per Komisijos nurodytą terminą pateikti raštu papildomus paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo turinio esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Jeigu tiekėjas pateikia netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, ar jų nepateikia, įsigyjančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo įsigyjančiosios organizacijos prašymo išsiuntimo. 9.4. Jeigu pateiktame pasiūlyme Komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo raštu paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. 9.5. Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu: 9.5.1. tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų; 9.5.2. tiekėjas pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepatikslino jų; 9.5.3. pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitinka reikalavimų, nurodytų techninėje specifikacijoje, tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo ir kt.); 9.5.4. tiekėjų pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.