Papildoma ES dalyvavimo nauda. Užkertant kelią nedeklaruojamam darbui ir atgrasant nuo jo prisidedama prie geresnio ES ir nacionalinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, darbo teisė, sveikata ir sauga bei socialinės apsaugos koordinavimas. Pagal 151 straipsnyje nustatytus tikslus ES lygmens veiksmais, kuriais kovojama su nedeklaruojamu darbu, būtų padedama kurti oficialias darbo vietas, gerinti darbo sąlygų kokybę, taip pat padėti didinti įtrauktį į darbo rinką ir bendrą socialinę įtrauktį. Atsižvelgiant į SESV 153 straipsnį, tais atvejais, kai valstybės narės ir Sąjunga turi pasidalijamąją kompetenciją, ES veiksmais būtų remiamos valstybių narių pastangos stiprinant bendradarbiavimą nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje, kad jis taptų veiksmingesnis ir efektyvesnis, ir taip suteikiant valstybių narių veiksmams papildomos vertės. Išsamus ES lygmens kovos su nedeklaruojamu darbu metodas, apimantis visas visų valstybių narių atitinkamas institucijas, iki šiol nebuvo nustatytas.
Papildoma ES dalyvavimo nauda. Plėtros politika – išorės veiksmų dalis, be to, ji prisideda prie bendrųjų tikslų įgyvendinimo sprendžiant pasaulinius uždavinius, rengiant visuotinį atsaką ir siekiant vadovaujamojo vaidmens pasaulyje. ES plėtra nuosekliais etapais savo pobūdžiu yra bendra užduotis, kuri gali būti vykdoma tik ES lygmeniu. Tik veikdamos kartu valstybės narės gali priimti sprendimus dėl naujų šalių kandidačių prašymų dėl narystės. Pasirengimo narystei pagalba, teikiama iš ES biudžeto, yra skirta padėti šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms pasirengti būsimai narystei: PNPP yra sukurta tam, kad šalys iki stojimo pradėtų vykdyti narystės įsipareigojimus (pvz., įsteigtų institucijas, kurios valdytų ES lėšas po įstojimo, ir (arba) prisiderintų prie acquis ir ES standartų). Jokia kita daugiašale ar dvišale priemone negali būti numatyta tokio visapusiško priemonių rinkinio ir bet kokiu atveju tik ES gali nustatyti, kokios pagalbos reikia norint pasirengti perimti acquis. Pasirengimo narystei pagalba yra investicija į ES ateitį, kuria remiamas stabilumas bei gerovė kaimyninėse šalyse ir užtikrinamas šalių kandidačių gebėjimas veiksmingai perimti acquis iki stojimo. Techninė ir finansinė pagalba paspartina pasirengimo procesą ir sukuria paskatas atlikti būtiną visuomenės, teisinės sistemos ir ekonomikos pertvarkymą. Tokia pagalba padeda siekti ES vidaus politikos tikslų, suteikia galimybių ES įmonėms ir užtikrina apčiuopiamą investicijų grąžą. Be intensyvaus dalyvavimo ir glaudesnės partnerystės, kurie neatsiejami nuo pasirengimo narystei pagalbos teikimo, ES neabejotinai turėtų išleisti daugiau lėšų kovai su neteisėta migracija, ES išorės sienų apsaugai, energijos tiekimo saugumo ir jos piliečiams skirtų importuojamų maisto produktų saugos bei higienos užtikrinimui, taip pat kovai su klimato kaita ir tarša, tarpvalstybinių nelaimių padarinių šalinimui ir ES solidarumo su šalimis, kurių atsparumas gaivalinėms nelaimėms mažas, užtikrinimui. Pastaraisiais metais ES valstybės narės sumažino savo dvišalę pagalbą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, pripažinusios, kad koordinuoti veiksmai ES lygmeniu yra veiksmingesni. 2009 m. maždaug pusė bendros ES finansinės pagalbos plėtros šalims buvo skiriama iš ES biudžeto. Dauguma daugiašalių pagalbos teikėjų organizacijų laipsniškai nutraukė savo paramą, o tos, kurios ją dar teikia, savo programas jau suderino su ES prioritetais. Reikėtų pažymėti, kad pasirengimo narystei pagalba, atsižvelgiant į konkrečius j...
Papildoma ES dalyvavimo nauda. Lyginamieji indeksai savo naudojimo ir teikimo požiūriu yra tarpvalstybiniai. Nesant ES lygmens teisės aktų sistemos, veiksmai, kurių valstybės narės imtųsi atskirai, būtų neveiksmingi, nes valstybės narės nėra įpareigotos ir neturi paskatų bendradarbiauti viena su kita, o nesant tokio bendradarbiavimo atsiranda sąlygos reguliuojamajam arbitražui. ES dalyvavimas užtikrina, kad imamasi nuoseklių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kuriais kuo labiau sumažinamas neveiksmingumas, galėjęs atsirasti taikant skirtingus požiūrius, ir galimybės taikyti reguliuojamąjį arbitražą, kurių priešingu atveju būtų buvę.
Papildoma ES dalyvavimo nauda. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ketinimas imtis veiksmų ES lygmeniu yra tvirtai pagrįstas. Nors nacionalinėmis reformomis apskritai siekiama to paties tikslo, pačių reformų elementai skiriasi. Taigi bus iškraipomi steigimosi sprendimai, nes bankai, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, savo veiklą galbūt perkels į kitą valstybę narę arba joje įsisteigs. Todėl bendras ES atsakas būtų veiksmingesnis. Vienodų taisyklių ypač reikia dėl bankų sąjungos, kad būtų lengviau vykdyti priežiūrą pagal bendrą priežiūros mechanizmą ir pertvarkymo veiksmus pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą. Netaikoma ES jau inicijavo kelias reformas, kad padidintų bankų atsparumą ir sumažintų bankų žlugimo galimybę bei poveikį. Tarp šių reformų – priemonės, kuriomis stiprinamas bankų mokumas (KRR / KRD IV dokumentų rinkinio kapitalo ir likvidumo reikalavimų dalis); priemonės, kuriomis stiprinamas bankų pertvarkymas (pasiūlyta BGPD); priemonės, kuriomis suteikiamos geresnes indėlių garantijos (peržiūrėta Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų, IGSD); priemonės, kuriomis didinamas skaidrumas ir sprendžiami išvestinių finansinių priemonių rizikos klausimai bei gerinama rinkos infrastruktūra (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR) ir susijusios Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) peržiūros). Be to, siekdama suardyti valstybės ir bankų rizikos neigiamus tarpusavio priklausomybės ryšius ir atkurti pasitikėjimą euru ir bankų sistema, Europos Komisija paragino toliau plėtoti bankų sąjungą, taip pat bendrą taisyklių sąvadą, kuris bus taikomas visiems ES bankams. Tai apima bendrą priežiūros mechanizmą ir bendrą pertvarkymo mechanizmą, kurie bus privalomi euro zonos nariams, bet kuriuos taikant galės savanoriškai dalyvauti ir visos kitos valstybės narės. Nepaisant šios plataus užmojo reformų darbotvarkės, reikia tolesnių priemonių bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, žlugimo galimybei ir poveikiui sumažinti. Tokios priemonės remiamos tarptautiniu mastu – tai parodė neseniai padaryti G 20 vadovų ir ministrų pareiškimai. Sprendžiant žlugimo poveikio klausimą, BGPD bus sudarytos tvarkingo įprastų ES bankų pertvarkymo sąlygos ir labai sumažintas tokių bankų žlugimo poveikis viešiesiems finansams. Bus nelengva vykdyti bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, pertvarkymo įgaliojimus, nes jie ypač dideli, sudėtingi, o jų balansas ir struktūros – ypač integruotos. Todėl nors ir galimybės naudoti viešą paramą akivaizdžiai sumažinamo...