Rezultatų aptarimas. Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas: - gautų rezultatų santykis ir interpretacija su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis; - Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
Rezultatų aptarimas. 48 PADĖKA 52 INTERESŲ KONFLIKTAS 52 IŠVADOS 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 54 LITERATŪRA 55 PRIEDAI 61 LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas VU – Vilniaus Universitetas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija UNICEF - Suvienytųjų Nacijų Organizacijos pagalba vaikams (angl. United Nations International Children's Emergency Fund) KPI-D - ėduonies pažeisti, plombuoti ir išrauti nuolatiniai dantys kpi-d – ėduonies pažeisti, plombuoti ir išrauti pieniniai dantys n – tiriamųjų imties dydis p – reikšmingumo lygmuo – sužinoti V kurso odontologijos studentų požiūrį ir įvertinti žinias apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Relevance of the problem and aim of the work. The identification of cases of violence against children is a matter of global concern because of the serious lifelong consequences. The violence experienced by a child can have a range of short- or long-term negative consequences, and we must protect the fundamental rights of the child. Dentists, due to the nature of their work and their close contact with patients, are in a unique position to identify child abuse and neglect. The aim of this work is to find out 5th year dental students’ attitudes and assess knowledge about child abuse and neglect. Smurtas prieš vaikus yra viena iš problemų, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Netinkamas elgesys su vaikais, apimantis visų rūšių smurtą ir nepriežiūrą, yra didelė visuomenės sveikatos problema ir vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių vėlesnį sergamumą, sutrikusią vaiko raidą ir psichikos sutrikimus [1]. Smurtas prieš vaiką gali sukelti fizinių ar emocinių pasekmių, kurios išlieka visą gyvenimą [2]. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad netinkamas elgesys su vaikais yra laikomas žmogaus teisių pažeidimu [3]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsniu, kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto [4]. Nustatyta nemažai rizikos veiksnių, galinčių padidinti smurto prieš vaiką ir nepriežiūros atsiradimo tikimybę, įskaitant vaiko amžių ir specialius sveikatos priežiūros poreikius ar negalią [5]. Vaikai turintys lūpos ar gomurio nesuaugimus, Dauno sindromą [6], elgesio sutrikimų, taip pat esant neplanuotam nėštumui ar priešlaikiniam gimimui [7], dažniau patiria smurtą. Veiksniai susiję su šeima, tokie kaip tėvų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas [8], jaunas tėvų amžius, vaikystėje patirtas smurtas, psichikos sutrikimai, daugiavaikė šeima, didina smur...
Rezultatų aptarimas. Neigiama gyvenimo patirtis vaikystėje gali sukelti trumpalaikį ar ilgalaikį biopsichosocialinį poveikį vaikams. Smurtas prieš vaikus yra visuomenės sveikatos problema, o dėl nepakankamo pranešimų skaičiaus, ji gali būti dar didesnė, nei manome [14], todėl labai svarbu taikyti apsaugines ir prevencines priemones, įskaitant sveikatos priežiūros specialistų švietimą. Svarbu, kad gydytojai mokėtų ne tik atpažinti šiuos atvejus, bet ir žinotų galimus rizikos veiksnius, kaip elgtis ištikus tokiai situacijai bei, kam pranešti apie įtariamus smurto ir nepriežiūros atvejus. Smurto prieš vaikus atpažinimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis siekiant padėti vaikams, prieš kuriuos smurtaujama. Šiame tyrime tik 36,6% studentų teigė, kad studijų metu mokėsi apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, Al-Ani ir kt. Hamburgo universitete atliktame tyrime tik 2,8 proc. studentų nurodė, kad mokėsi [64], kas parodo, kad odontologijos studijų programose ši tema nagrinėjama ribotai. Jordan ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad Zagrebo universiteto odontologijos mokyklos studentai turi galimybę papildomai pasirinkti pasirenkamąjį dalyką „vaikų nepriežiūra ir smurtas“, kur išklauso 15 valandų paskaitas šia tema. Nors ne visi studentai pasirenka šį dalyką, vis dėlto 49,1% 5 kurso ir 79,3% 6 kurso studentų nurodo, kad studijų metu susidūrė su šia tema [59]. Atliekant tyrimą nustatyta, kad reikšmingai daugiau anglų kalba studijuojančių studentų (59,1%) nurodė, kad universitete studijavo apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą (p<0,001), tačiau apklausos rezultatai parodė, kad lietuvių kalba studijuojantys studentai turi daugiau žinių. Skirtumai tarp lietuvių ir užsienio studentų galimi dėl kultūrinių bei religinių skirtumų, kadangi įvairiose šalyse galioja skirtingi įstatymai bei skirtingas požiūris į smurtą prieš vaikus ir jų nepriežiūrą. Dauguma respondentų (89,3%), kurie nurodė, kad universitete mokėsi apie smurtą prieš vaikus, teigė, kad studijų metu buvo pateikiama teorinė informacija apie smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą. Tyrime, kuris buvo atliktas tarp studentų iš 10 skirtingų pasaulio šalių, taip pat gauti rezultatai, kad universitetuose apie smurtą buvo pateikiama teorinė informacija (54,0%), mažiau respondentų (42,8%) nurodė, kad buvo pateikiama klinikinė informacija apie požymius ir simptomus [60]. Be to, tik 17,9% mūsų tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad mokėsi, kaip pranešti apie tokius atvejus ir 3,6%, kaip dokumentuoti, kas paaiškina, kodėl vėliau odontologai m...
Rezultatų aptarimas. Tyrimų, kuriuose kartu būtų išskirti skirtingų ant implantų fiksuoto „overdenture“ tipo protezo fiksavimo sistemų (lokatorinės, rutulinės, magnetinės, teleskopinės, sijinės) pasirinkimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ypatumai, nerasta. Atlikus šį tyrimą ir jo metu surinktų duomenų statistinę analizę, vertinta Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų skirtingų fiksacijų, taikomų dengiamajam protezui ant implantų fiksuoti, panaudojimo apimtis ir jų pasirinkimo ypatumai, atsižvelgiant į jų lytį, darbovietę, turimą licenciją bei darbo patirtį. Svarbiausias „overdenture“ tipo protezo paskirtis respondentai suvokė skirtingai, tačiau dažniausiai nurodė protezo atramos gerinimo, kramtymo ir sąkandžio aukščio atstatymo funkciją. Be šių paskirčių odontologai ortopedai dažniau nei gydytojai odontologai nurodė dar ir estetinės, kalbos funkcijų atstatymą bei proprioreceptorinių jutimų gerinimą. Indijoje aprašytame klinikiniame atvejyje teigiama, kad ant implantų fiksuoti dengiamieji protezai pasižymi savybėmis ne tik atstatyti kramtymo bei estetikos funkcijas, užtikrinti protezo laikomumą, stabilumą, bet ir sumažinti alveolinės ataugos rezorbciją, pagerinti taktilinius jutimus [40]. Nors alveolinės ataugos rezorbcijos mažinimas ir proprioreceptorinių jutimų gerinimas – vieni iš svarbiausių dengiamųjų protezų privalumų, šias „overdenture“ tipo protezo paskirtis pažymėjo mažiau nei pusę tyrime dalyvavusių respondentų. Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad nepakankamas dengiamųjų protezų svarbos suvokimas gali turėti įtakos toliau aprašytam kai kurių respondentų apsisprendimui klinikinėje praktikoje netaikyti „overdenture“ tipo protezų ir rinktis kitą protezavimo būdą. Xxxxxx E Xxxxxxxx ir kitų bendraautorių atliktame tyrime pastebėta, kad skirtingose šalyse „overdenture“ tipo protezo taikymo klinikinėje praktikoje apimtys labai skiriasi [41]. Mūsų atliktame tyrime net 57,9 % visų dalyvavusių respondentų nurodė, kad taiko ant implantų fiksuotą „overdenture“ savo klinikinėje praktikoje, todėl hipotezė, kad šio tipo protezus naudoja tik nedidelė dalis Lietuvos protezuojančių gydytojų odontologų, atmetama. Analizuojant gautus duomenis nustatyta, jog gydytojai odontologai dengiamuosius protezus taiko žymiai rečiau nei odontologai ortopedai. Tokie gauti rezultatai leidžia patvirtinti antrą hipotezę, jog dauguma taikančiųjų šio tipo protezus ir skirtingas jų fiksacijos sistemas yra odontologai ortopedai. Xxxx Xxxxxxxxx ir bendraautoriai savo atliktame tyrime ...