Subrogacija esant draudimo sutartiniams santykiams Pavyzdžių Nuostatos

Subrogacija esant draudimo sutartiniams santykiams. Subrogacija esant draudimo sutartiniams teisiniams santykiams reglamentuojama CK 6.1015 straipsnyje. Tai draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Tai speciali subrogacijos sąvoka. Esmė, numatyta CK 6.1015 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje: draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nebent draudimo sutartis numato ką kita. Subrogacijos draudimo sutartimi negalima riboti, kai žala padaryta tyčia (CK 6.1015 str. 1 d. 2 sak.). Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.1015 str. 1 d. 3 sak.). Esant draudimo santykiams, draudikas gali perimti teises (i) arba specialios normos numatytos subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.) arba (ii) bendrų prievolių teisės normų numatytos subrogacijos pagrindu (tiesa, jeigu aiškinti gramatiškai CK bendrąsias prievolių teisės normas, tai vartojamas terminas yra regreso tvarka (CK 6.101 str. 4 d. 4 p. sistemiškai su CK 6.111 str. ir 6.114 str. 5 p.), bet, kaip toliau nurodoma, pagal esmę, šiose CK normose yra numatyta subrogacija. Pagrindinis skirtumas tarp subrogacijos regreso yra toks, kad subrogacijos atveju keičiasi žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) prievolės kreditorius – turimą reikalavimo teisę į žalos atlyginimą nukentėjusysis asmuo perduoda draudikui, kuris, vykdydamas iš draudimo sutarties atsiradusią pareigą išmoka draudimo išmoką draudėjui (pvz., turto draudimo sutarties atveju) arba nukentėjusiajam asmeniui (pvz., civilinės atsakomybės draudimo sutarties atveju). Kitaip tariant, jokia nauja prievolė neatsiranda, o tiesiog egzistuojančioje prievolėje pasikeičia kreditorius. Tuo tarpu, kai kalbame apie regresą, tai įvykdžius tam tikram asmeniui prievolę už kitą asmenį, ši baigiasi, ir dėl to, kad konkrečiu atveju įstatymas numato regresą, atsiranda nauja regresinė prievolė – tarp asmens, kuris įvykdė prievolę (kreditorius) ir asmens, už kurį įvykdė (skolininkas). Taigi, regreso atveju nevyksta joks reikalavimo teisės perdavimas, o atsiranda tiesiog nauja prievolė, kurios iki tol, kol nebuvo įvykdyta atitinkama ankstesnė prievolė, nebuvo. Šitai sąlygoja kitą labai svarbų skirtumą tarp subrogacijos ir regreso: kadangi subrogacijos atveju vyksta reikalavimo teisės perleidimas, tai naujasis kreditorius atsiduria tokioj pačioj teisinėj padėty, kokioje iki teisės perleidimo buvo ankstesnysis kreditorius (įskaitant ...

Related to Subrogacija esant draudimo sutartiniams santykiams

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • Draudimo išmokos mokėjimas 135.1. Draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo liudijime nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant j bet kokj dvigubą draudimą, draudimą didesnėmis sumomis ir/ar nevisišką draudimą bei kitus draudimo išmokos mažinimo pa- grindus, nustatytus šiose taisyklėse ir/ar draudimo liudijime, bei atėmus išskaitą. 135.2. Draudimo išmoka turtui ir/ar draudžiamiesiems jvykiams, ku- riems pagal šias taisykles galioja maksimalūs draudimo išmokos limitai, apskaičiuojama iš nuostolių sumos minusuojant išskaitą, o tada pritaikant maksimalius draudimo išmokos limitus. 135.3. Draudimo išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai mes gauname visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei nuostolio dydj. Mes turime teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą: a) kol Jūs (naudos gavėjas) pagrjs nuostolio dydj; b) kol Jūs (naudos gavėjas) pateiks draudžiamąjj jvykj pagrin- džiančius dokumentus, nurodytus šių taisyklių 130 punkte; c) jei Jums dėl draudžiamojo jvykio keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki proceso pabaigos, jeigu sprendimas procese turi reikšmę nustatant, ar jvykis yra draudžiamasis, ir/arba nustatant nuostolių dydj. 135.4. Jei draudimo išmoka Jums, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokama per 30 dienų nuo prane- šimo apie draudžiamąjj jvykj, mes Jus išsamiai informuosime raštu apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą. 135.5. Jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis ir nėra sutarta dėl draudimo išmokos dydžio, Jūsų pageidavimu mes išmokėsime sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsią ilgiau kaip 3 mėnesius. 135.6. Jei pagal draudimo sutartj ir šias taisykles yra jvykdytos visos sąlygos draudimo išmokai gauti, o mes nustatytu laiku neišmoka- me draudimo išmokos, mums yra skaičiuojami 0,02 % delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos ar jos dalies. 135.7. Pastatams, butams, pagalbiniams pastatams, kiemo stati- niams, bendro naudojimo patalpoms / pastatų dalims pirmiau- siai, nepriklausomai nuo to ar turtas bus atstatomas / remon- tuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka, apskaičiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažes- niąją iš verčių. 135.8. Skirtumas tarp apskaičiuotos išmokos sumos ir sumos, apskai- čiuotos ir išmokėtos vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte (pagal 135.7 punktą) yra mokamas tik tuo atveju, jeigu trijų metų laikotarpyje: a) tos pačios rūšies, paskirties ir savybių pastatas, butas, pa- galbinis pastatas, kiemo statiniai, bendro naudojimo patal- pos / pastatų dalys yra atstatomas arba suremontuojamas toje pačioje vietoje, o jeigu tai yra nejmanoma, atstatomas arba jsigyjamas kitoje vietoje Lietuvos teritorijoje; b) mums raštu pritarus, jsigyjamas kitos rūšies ar kokybės tur- tas vietoj sugadinto ar sunaikinto; c) teisę j skirtumą turite tik Jūs arba naudos gavėjas. Perduoti šią teisę kitiems asmenims negalima. 135.9. Jeigu Jūs neatstatote (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodote, kad atstatysite sunaikintus, sugadintus butus, pastatus, pagalbi- nius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis kai šis turtas buvo apdraustas nauja verte, drau- dimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama likutine verte. 135.10. Jeigu atstatymas užsitęsia daugiau nei dvejus metus dėl ofi- cialių institucijų veiksmų, šis laikotarpis yra pridedamas prie anksčiau minėto trijų metų laikotarpio. 135.11. Namų turtui, nepriklausomai nuo to ar namų turtas bus atsta- tomas, remontuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka nauja ar likutine verte, priklausomai nuo šiose taisyklėse nuro- dytu draudimo sąlygų, atėmus išskaitą ir pritaikius maksimalius draudimo išmokos limitus. 135.12. Jūs, naudos gavėjas privalote suderinti su mumis kokia jmonė ar organizacija vykdys sunaikinto, sugadinto, prarasto turto, už kurj bus mokama išmoka, projektavimo, statybos, remonto, gaminimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atsta- tymo darbų sąmatas. Mes turime teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo. 135.13. Jūsų pageidavimu draudimo išmoka gali būti mokama tiesio- giai Jūsų ar mūsų raštu sutartai apdrausto ir dėl draudžiamojo jvykio sugadinto ar sunaikinto turto remonto darbus ar staty- bos darbus atliekančiai jmonei pagal tos jmonės pateiktas pa- grjstas sąskaitas. Prieš apmokėdami sąskaitas, mes turime teisę jsitikinti, kad darbai yra atlikti ir sąskaitos yra pagrjstos. 135.14. Jeigu Jūs jsipareigojate atlikti remonto ar atstatymo darbus savo jėgomis, mums susitarus, draudimo išmoka gali būti nustatoma remontui / atstatymui reikiamų medžiagų kiekių ir reikalingų darbo sąnaudų, apskaičiuotų pagal Vyriausybės pa- tvirtintus galiojančius jkainius, pagrindu, nereikalaujant iš Jūsų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 135.15. Jeigu turtas neremontuojamas, mes galime susitarti, kad drau- dimo išmoka gali būti mokama pagal mūsų sudarytą sąmatą. Tokiu atveju pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra kompensuo- jamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo pa- daryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas, o draudimo išmokos gavėjas nėra užsiregistravęs, kaip PVM mokėtojas arba pateikia jrodymus, kad neturi teisės j PVM atskaitą (teisės susigrąžinti PVM iš vals- tybės biudžeto). Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papil- domam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos, kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo padaryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai patiriamos.

  • Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose. 8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų. 8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. 8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data. 8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.

  • DRAUDIMO IŠMOKA 9.1. Draudimo išmoka BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. 9.2. Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, BTA turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo ar reikalavimo teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu BTA nusprendė nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš BTA draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su BTA suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį. 9.3. Jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir BTA nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu BTA išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. 9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. 9.5. Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos draudimo įmokos. 9.6. Tuo atveju, kai BTA negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio jo neatsargumo, BTA gali nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo. 9.7. Pagal asmens, turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, BTA suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remdamasi BTA priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų. a) BTA pateikė dokumentus teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių; b) dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti; c) dokumentuose yra asmens duomenys, kurių asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti.

  • SUTARTIES GALIOJIMAS, ATNAUJINIMAS, PAKEITIMAS IR PASIBAIGIMAS 6.1. Ši Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja, iki visiškai ir tinkamai įvykdomi Sutartyje nustatyti įsipareigojimai arba Sutartis nutraukiama Sutartyje ir (ar) teisės aktuose nustatyta tvarka. 6.2. Nuomininkas, per visą nuomos terminą laikęsis savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuomos terminui pasibaigus turės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui, nurodydamas nuomos terminą, nuomos mokestį ir kitas nuomos sąlygas, kurias nuomotojas laiko esant svarbiomis. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuomotojo pranešimo gavimo dienos raštu atsakyti nuomotojui, ar sutinka sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomininkui raštu neatsakius nuomotojui per 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo iš nuomotojo gavimo dienos, laikoma, kad nuomininkas atsisako sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis. 6.3. Nuomininkas neturės pirmenybės teisės sudaryti naujos turto nuomos sutarties papildomam terminui, jeigu nuomotojas iki nuomos termino pabaigos bus pareiškęs nuomininkui bent vieną pagrįstą rašytinį įspėjimą dėl Sutarties nuostatų pažeidimo. Tokiu atveju, pasibaigus turto nuomos terminui, nuomotojas turės teisę (tačiau neprivalės) pasiūlyti nuomininkui išsinuomoti turtą tokiomis pat ar naujomis nuomotojo nuožiūra nurodytomis sąlygomis ir terminais. 6.4. Visi Sutartis pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti Sutarties šalių. 6.5. Ši Sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta: 6.5.1. pasibaigus nuomos terminui; 6.5.2. pasikeitus vienos iš šalių juridiniam statusui, ši šalis privalo apie tai informuoti kitą šalį per 3 (tris) darbo dienas. Abipusiu šalių sutarimu bus sprendžiama apie Sutarties pratęsimą, nutraukimą ar naujos sutarties sudarymą; 6.5.3. Sutarties šalių susitarimu; 6.5.4. kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka; 6.5.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti.

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai