Susisiekimo aplinka. Klaipėdos miesto susisiekimo sistema užtikrina susitikimą miesto teritorijos viduje bei susisiekimą su gyvenamosiomis teritorijomis, esančiomis priemiestinėse zonose. Pagal teritorijų pobūdį ir funkcines paskirtis, Klaipėdos miesto teritorijoje galima sąlyginai išskirti šias zonas: • Gamtines – rekreacines zonas. Jos apima pajūrį nuo Melnragės iki Girulių, Girulių mišką, Smiltynę, iš dalies Danės upės slėnį nuo Tauralaukio rajone, Žardės senovės gyvenviečių teritorijas. • Gyvenamųjų rajonų zonas. Jos apima daugiabučių namų, individualių namų ir mišraus užstatymo gyvenamaisiais namais kvartalus Smeltės, Gedminų, Rumpiškės, Luizės, Labrenciškių, Sendvario , Tauralaukio ir Melnragės rajonuose; • Gyvenamąją - komercinę zoną. Ji apima Centro rajoną; • Gamybines – komercines zonas. Šios zonos apima gamybines ir komercines teritorijas rytinėje miesto dalyje, Luizės , Rumpiškės ir Lypkių rajonuose, LEZ teritoriją bei geležinkelių stočių teritorijas; • Uosto zoną. Ji apima valstybinio jūrų uosto teritorijas bei su uostu susijusias rezervines teritorijas Smeltės, Gedminų, Rumpiškės, Žardės rajonuose; • Neurbanizuotas zonas. Jos apima neužstatytas teritorijas Žardės, Lypkių, Sendvario, Tauralaukio ir Labrenciškių rajuose. Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos 2007-2013 m. ataskaitoje urbanistiniu požiūriu yra išskirtos trys principinės Klaipėdos zonos: • Klaipėdos centrinė zona (istorinis miestas); • Klaipėdos vidurinė zona (sovietinės statybos miestas); • Klaipėdos periferinė zona (mažaaukščio priemiestinio užstatymo zona, kuri apima ir dalį Klaipėdos rajono). Šiose zonose yra skirtingos susisiekimo sistemos vystymo problemos. Centrinėje zonoje gatvių tinklas bei užstatymas yra jau susiformavęs (išimtis Bastionų g. trasos įrengimas). Čia esantis perimetrinis tankus užstatymas riboja gatvių parametrų didinimo galimybes. Vidurinėje zonoje pagrindinių gatvių tinklas taip pat yra susiformavęs, tačiau čia gatvių erdvės yra didesnės, gatvių parametrų didinimas turi didesnes galimybes. Klaipėdos periferinėje zonoje, Klaipėdos miesto ribose gatvių tinklas nėra pilnai išplėtotas (trūksta jungčių su pagrindiniu miesto gatvių tinklu, gatvės yra su žvyro danga, gatvių tinklo nėra neužstatytose teritorijose), o viešasis transportas yra neišvystytas. Klaipėdos miesto savivaldybė, remiantis LR vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, yra atsakinga už svarbios susisiekimo sistemos dalies – vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrą savivaldybės teritorijoje. Remiantis 2013 m. par...
