Susisiekimo sistemos funkcionavimo pasekmės. Transporto keliamas triukšmas. Kelių ir geležinkelių transportas yra pagrindiniai triukšmo šaltiniai Klaipėdos mieste, pagal triukšmo lygį nustelbiantys net pramonines miesto zonas ir uosto krovos kompanijų zonas. Paros triukšmas pramoninėse bei uosto krovos kompanijų zonose retai kada viršija 80 dBA, tuo tarpu geležinkelio ir pagrindinių miesto gatvių zonose (Pav. 17) paros triukšmo lygis neretai siekia 90-100 dBA. Toks triukšmo lygis šalia pagrindinių gatvių ir geležinkelio kelių esančių namų bei visuomeninių pastatų teritorijose ženkliai viršija galiojančius normatyvus. Tokiose zonose maksimalus paros triukšmo lygis neturėtų viršyti 65 dBA. Triukšmo lygiui gatvėse mažinti dažniausiai yra taikomos organizacinės ir techninės triukšmo valdymo priemonės, tokios kaip eismo srauto greičio apribojimai, tylesnių dangų įrengimas, transporto priemonių tylesnių padangų naudojimas, transporto srautų mažinimas, rečiau – akustinių užtvarų įrengimas. Geležinkelių atveju triukšmo valdymui dažniausiai yra taikomos techninės triukšmą slopinančios priemonės, t. y. tylesni geležinkelių riedmenų stabdžiai, bėgių suvirinimas ir suvirinimo siūlių šlifavimas, akustinių sienučių įrengimas. Šaltinis: žemėlapių duomenų bazė xxxx://xxxx.xxxx.xxxxxx.xxx Taikos pr. 48 50 Šilutės pl. 21 28 Minijos g. 16 6 Kretingos g. 13 3 H. Manto g. 12 12 Baltijos pr. 12 9 Debreceno 12 6 Smiltelės g. 11 12 Xxxxxxxx x. 10 6 Kauno g. 9 6 Liepų g. 8 13 Liepojos g. 8 6 Naikupės g. 8 6 Statybininkų pr. 6 7 Vingio g. 6 5 S. Dariaus ir S. Girėno g. 6 1 Pilies g. 6 0 Tilžės g. 5 5 Laukininkų g. 5 3 Priestočio g. 3 9 Jūrininkų pr. 3 6 Šiaurės pr. 1 6 Oro tarša. Transporto priemonės su vidaus degimo varikliais į aplinką gana dideliais kiekiais išmeta tokius teršalus, kaip anglies monoksidas, azoto ir sieros oksidai, kietosios dalelės ir lakieji organiniais junginiai. Taigi, transporto sistema yra pagrindinis aplinkos oro taršos šaltinis mieste, ir tą patvirtina Aplinkos apsaugos agentūros pateikiami 2012-2014 m. oro taršos žemėlapiai, sudaryti modeliavimo būdu pagal oro taršos stebėsenos duomenis (Pav. 18). Iš žemiau paveiksle pateiktų žemėlapių matyti, kad angies monoksido (CO), azoto dioksido (NO2), kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos Klaipėdos miesto gatvių zonose yra vienos didžiausių. Taip pat kelių transportas yra vienas didžiausių taršos šaltinių lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) . Jei vertintume 2010-2012 m. Aplinkos apsaugos agentūros sudarytus taršos lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ...
