Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Šio sprendimo tikslas – padėti užtikrinti geresnį Sąjungos teisės aktų vykdymą, kurti oficialias darbo vietas, gerinti darbo sąlygų kokybę, įtrauktį į darbo rinką ir bendrą socialinę įtrauktį; šio tikslo siekiama: a) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ES lygmens bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, b) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų techninius pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas, c) didinant valstybių narių informuotumą apie tai, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų, ir skatinant pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Pagalbos gavėjos yra Vakarų Balkanų šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis, taip pat Islandija ir Turkija. 1999 m. EB pateikė ES ir Vakarų Balkanų santykių viziją – pereiti nuo jos ankstesnio regioninio požiūrio prie naujos priemonės, Stabilizacijos ir asociacijos proceso (SAP). SAP siekiama ne tik politinio ir ekonominio stabilumo bei regionų bendradarbiavimo; į jį laipsniškai įtraukiamos plėtros priemonės, kuriomis siekiama priartinti regiono šalis prie ES vertybių ir standartų. 2000 m. birželio mėn. Feiroje susitikusi Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese, yra potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis. Europinę šių šalių perspektyvą Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino 2003 m. birželio mėn. Salonikuose, pritardama „Salonikų darbotvarkei Vakarų Balkanų valstybėms“. Ši darbotvarkė tebėra svarbiausias ES politikos, susijusios su šiuo regionu, aspektas. 2010 m. birželio 2 d. Sarajeve vykusiame ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikime ES dar kartą patvirtino, kad yra prisiėmusi įsipareigojimus dėl europinės Vakarų Balkanų perspektyvos ir kad šių šalių ateitis yra Europos Sąjungoje. Iš tų šalių, kurios nuo pat pradžių dalyvavo SAP, šalies kandidatės statusas suteiktas Kroatijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir neseniai – Juodkalnijai, o Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas28 ir Serbija yra potencialios šalys kandidatės. Kitos šalys, kurioms suteikta narystės ES perspektyva, yra Turkija, kuri jau 1987 m. pateikė paraišką ir kuriai 1999 m. buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, ir Islandija, kuri 2009 x. xxxxxxx paraišką ir kuriai 2010 m. buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Trys pagrindiniai narystės reikalavimai (vadinamieji Kopenhagos kriterijai) yra išdėstyti 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadose. Kad šalis kandidatė taptų nare, ji:
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Šis pasiūlymas turėtų padėti spręsti šiuos uždavinius:
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Nuo finansų krizės pradžios Europos Sąjunga (ES) ir jos valstybės narės vykdė esminę bankų veiklos reglamentavimo ir priežiūros pertvarką. Bankininkystės srityje ES inicijavo kelias reformas, kuriomis siekiama didinti bankų atsparumą ir mažinti bankų žlugimo tikimybę bei poveikį. Siekta sukurti saugesnę, patikimesnę, skaidresnę ir atsakingesnę finansų sistemą, kuri būtų naudinga ekonomikai ir plačiajai visuomenei (žr. visų pirma naująjį Kapitalo reikalavimų reglamentą ir direktyvą (KRR / KRD IV), taip pat pasiūlytą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD). Tačiau ES bankų sektorius ir pavieniai bankai absoliučia ir santykine išraiška išlieka dideli. Didžiausi bankai taip pat aktyviau vykdo prekybos veiklą ir per daugybę juridinių subjektų aktyviau veikia tarpvalstybiniu mastu. Todėl kai kurios ES valstybės narės, taip pat trečiosios šalys ėmėsi tolesnių priemonių ir įgyvendino arba rengiasi įgyvendinti savo bankų sektoriaus struktūrines reformas, siekdamos išspręsti problemas, susijusias su didžiausiomis ir sudėtingiausiomis finansų įstaigomis. Be to, tarptautinės institucijos, kaip antai G 20, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžė tokių reformų vaidmenį, pavyzdžiui, pertvarkant bankus, ir paragino plačiai pasauliniu mastu aptarti bankų verslo modelius.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Nedarant poveikio sektoriaus ypatumams, EERRI turi būti priderinta prie Bendro požiūrio. Kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktikos plėtrą, jos užduotys turi apimti visas sritis, darančias poveikį vidaus rinkai, pavyzdžiui, radijo spektro skyrimo procedūrų rinką formuojančius aspektus arba bendrąjį leidimą ir atitikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms paskirtas užduotis, nes nuo šiol jos bus suderintos. Reikia padidinti jos administracinius gebėjimus, kad jie atitiktų jai paskirtų naujų užduočių mastą. EERRI prisideda prie nuoseklios reguliavimo praktikos plėtros ir nuoseklaus elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimo. Tačiau dėl dabartinės institucinės struktūros, EERRI dažnai renkasi didesnį lankstumą arba mažiausią bendrą vardiklį, užuot sutelkusi dėmesį į suderintą požiūrį į vidaus rinką. Dėl naujų priemonių EERRI bus vis aktyviau raginama prisidėti prie techninių ir politinių gairių rengimo. Ateinančiais metais EERRI atliks itin svarbų vaidmenį toliau kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, todėl siūloma priemone siekiama sustiprinti jos struktūrą, padidinti jos kompetenciją ir reguliavimo galias ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Tačiau EERRI veikla ir toliau bus grindžiama skirtingose darbo grupėse dalyvaujančių NRI atstovų praktine patirtimi, o NRI vadovai ir toliau priims sprendimus valdybos lygmeniu. Atsižvelgiant į sprendimų, kuriuos ji turės priimti, techninį pobūdį ir į dabar agentūros turimus ribotus išteklius reikia, kad EERRI būtų glaudžiai susijusi su NRI. Dabartinę struktūrą sudaro įstaiga, turinti juridinio asmens statusą (EERRI biuras), kuri yra mažiausia agentūra Sąjungoje, ir EERRI reguliuotojų valdyba, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau priimanti nuomones jos kompetencijai priklausančiose srityse. Ši struktūra turi trūkumų. Ji neleido išvengti neaiškumo įgyvendinant Sąjungos taisykles ir nepavyko sumažinti administracinės naštos, kurią agentūra patiria nepaisant jos nedidelio dydžio. Priešingai, dėl jos buvo užkrauta nereikalinga administracinė našta (pvz., EERRI ir EERRI pavestų su programomis ir ataskaitomis susijusių procesų dubliavimas, paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimas valdymo komiteto pirmininkui nenumatant galimybės juos perduoti administracijos vadovui ir toliau perskirti). Be to, ji tik iš dalies išvystė reguliavimo galias, reikalingas, kad galėtų pasiekti savo pagrindinius tikslus. Sujungus EERRI ir EERRI biurą būtų, viena vertus, pašalint...
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Po ERIR priėmimo ES ir visame pasaulyje sparčiai didėjo ne tik pagrindinių sandorio šalių veiklos mastas, bet ir aprėptis. Tikėtina, kad tokia pagrindinių sandorio šalių veiklos plėtra tęsis, nes nustatomos papildomos tarpuskaitos prievolės, o dėl paskatų mažinti riziką ir sąnaudas vis dažniau tarpuskaita atliekama savanoriškai. Tačiau pagrindinių sandorio šalių skaičius lieka gana nedidelis. Be to, tarpuskaitos rinkos integruotos visoje ES ir itin koncentruotos tam tikrose turto klasėse. Jos taip pat labai glaudžiai susijusios tarpusavyje. Pagal ERIR ES pagrindines sandorio šalis prižiūri nacionalinių priežiūros institucijų, EVPRI, atitinkamų ECBS narių ir kitų atitinkamų institucijų kolegijos. Dėl tokios tvarkos kyla tam tikrų nuogąstavimų: pagrindinės sandorio šalys kai kuriose pavienėse valstybėse narėse įgyja vis didesnę svarbą visai ES finansų sistemai; dėl skirtingos priežiūros praktikos gali kilti rizika, kad atsiras galimybė rinktis palankesnes reguliavimo ir priežiūros sąlygas; centrinių bankų vaidmuo pagrindinių sandorio šalių kolegijose atsispindi nepakankamai. Tačiau daugelio ES valiutomis išreikštų priemonių tarpuskaitą atlieka trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys. Dėl to kyla problemų, susijusių su: ERIR lygiavertiškumo ir pripažinimo sistemos trūkumais užtikrinant nuolatinę priežiūrą; galimais priežiūros ir centrinių bankų tikslų neatitikimais; nuolatinės trečiųjų šalių normų stebėsenos mechanizmu. Pasiūlymu šie sunkumai turėtų būti įveikti. Priežastys imtis veiksmų Europos lygmeniu (ex ante): ERIR sukuriama priežiūros sistema, taikoma pagrindinėms sandorio šalims, įsisteigusioms ir ES, ir trečiosiose šalyse ir teikiančioms tarpuskaitos paslaugas ES įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. Pagal ERIR pagrindinės sandorio šalies įsisteigimo valstybė narė atlieka itin svarbų vaidmenį taikant priežiūros tvarką. Tačiau valstybės narės ir nacionalinės priežiūros institucijos negali vienašališkai sumažinti sisteminės rizikos, kurią kelia itin integruotos ir tarpusavyje susijusios pagrindinės sandorio šalys, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu už nacionalinės jurisdikcijos ribų. Be to, valstybės narės negali pačios sumažinti rizikos, kylančios dėl skirtingos nacionalinės priežiūros praktikos. Valstybės narės ir nacionalinės institucijos pačios negali sumažinti sisteminės rizikos, kurią visos ES finansiniam stabilumui gali kelti trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys. Tikėtina papildoma Sąjungos nauda (ex post): Įgyvendinus...