Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai Pavyzdžių Nuostatos

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Po ERIR priėmimo ES ir visame pasaulyje sparčiai didėjo ne tik pagrindinių sandorio šalių veiklos mastas, bet ir aprėptis. Tikėtina, kad tokia pagrindinių sandorio šalių veiklos plėtra tęsis, nes nustatomos papildomos tarpuskaitos prievolės, o dėl paskatų mažinti riziką ir sąnaudas vis dažniau tarpuskaita atliekama savanoriškai. Tačiau pagrindinių sandorio šalių skaičius lieka gana nedidelis. Be to, tarpuskaitos rinkos integruotos visoje ES ir itin koncentruotos tam tikrose turto klasėse. Jos taip pat labai glaudžiai susijusios tarpusavyje. Pagal ERIR ES pagrindines sandorio šalis prižiūri nacionalinių priežiūros institucijų, EVPRI, atitinkamų ECBS narių ir kitų atitinkamų institucijų kolegijos. Dėl tokios tvarkos kyla tam tikrų nuogąstavimų: pagrindinės sandorio šalys kai kuriose pavienėse valstybėse narėse įgyja vis didesnę svarbą visai ES finansų sistemai; dėl skirtingos priežiūros praktikos gali kilti rizika, kad atsiras galimybė rinktis palankesnes reguliavimo ir priežiūros sąlygas; centrinių bankų vaidmuo pagrindinių sandorio šalių kolegijose atsispindi nepakankamai. Tačiau daugelio ES valiutomis išreikštų priemonių tarpuskaitą atlieka trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys. Dėl to kyla problemų, susijusių su: ERIR lygiavertiškumo ir pripažinimo sistemos trūkumais užtikrinant nuolatinę priežiūrą; galimais priežiūros ir centrinių bankų tikslų neatitikimais; nuolatinės trečiųjų šalių normų stebėsenos mechanizmu. Pasiūlymu šie sunkumai turėtų būti įveikti.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Pagalbos gavėjos yra Vakarų Balkanų šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis, taip pat Islandija ir Turkija. 1999 m. EB pateikė ES ir Vakarų Balkanų santykių viziją – pereiti nuo jos ankstesnio regioninio požiūrio prie naujos priemonės, Stabilizacijos ir asociacijos proceso (SAP). SAP siekiama ne tik politinio ir ekonominio stabilumo bei regionų bendradarbiavimo; į jį laipsniškai įtraukiamos plėtros priemonės, kuriomis siekiama priartinti regiono šalis prie ES vertybių ir standartų. 2000 m. birželio mėn. Feiroje susitikusi Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese, yra potencialios šalys kandidatės tapti ES narėmis. Europinę šių šalių perspektyvą Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino 2003 m. birželio mėn. Salonikuose, pritardama „Salonikų darbotvarkei Vakarų Balkanų valstybėms“. Ši darbotvarkė tebėra svarbiausias ES politikos, susijusios su šiuo regionu, aspektas. 2010 m. birželio 2 d. Sarajeve vykusiame ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikime ES dar kartą patvirtino, kad yra prisiėmusi įsipareigojimus dėl europinės Vakarų Balkanų perspektyvos ir kad šių šalių ateitis yra Europos Sąjungoje. Iš tų šalių, kurios nuo pat pradžių dalyvavo SAP, šalies kandidatės statusas suteiktas Kroatijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir neseniai – Juodkalnijai, o Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas28 ir Serbija yra potencialios šalys kandidatės. Kitos šalys, kurioms suteikta narystės ES perspektyva, yra Turkija, kuri jau 1987 m. pateikė paraišką ir kuriai 1999 m. buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, ir Islandija, kuri 2009 x. xxxxxxx paraišką ir kuriai 2010 m. buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Trys pagrindiniai narystės reikalavimai (vadinamieji Kopenhagos kriterijai) yra išdėstyti 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadose. Kad šalis kandidatė taptų nare, ji: i) turi būti pasiekusi institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, mažumų gerbimą ir apsaugą, stabilumą; ii) turi būti sukūrusi veikiančią rinkos ekonomiką, taip pat gebėti Sąjungoje atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ir iii) turi gebėti prisiimti narystės įsipareigojimus, kaip antai pritarti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslams. Be to, 1995 m. gruodžio mėn. Madride Europos Vadovų Taryba nurodė, kad būtina „sudaryti sąlygas laipsniškai, darniai integruoti šalis [kandidates], ypač vystant rinkos ekonomiką, per...
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Šio sprendimo tikslas – padėti užtikrinti geresnį Sąjungos teisės aktų vykdymą, kurti oficialias darbo vietas, gerinti darbo sąlygų kokybę, įtrauktį į darbo rinką ir bendrą socialinę įtrauktį; šio tikslo siekiama: a) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ES lygmens bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, b) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų techninius pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas, c) didinant valstybių narių informuotumą apie tai, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų, ir skatinant pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Šis pasiūlymas turėtų padėti spręsti šiuos uždavinius: 1) bendrosios rinkos: sutelktinio finansavimo platformos labai priklauso nuo tinklo poveikio. Mastas ne tik didina verslo modelių gyvybingumą, bet taip pat teikia daugiau naudos platformų naudotojams – investuotojams ir projektų savininkams. Dabar dėl sutelktinio finansavimo platformų kyla didelių sunkumų, kai veiklą bandoma plėsti kitose ES valstybėse narėse, todėl jų veikla daugiausia vykdoma neperžengiant nacionalinių sienų. Ši iniciatyva suteiks galimybę dėl platformų, kurių veiklą norima vykdyti ES lygmeniu, teikti prašymą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licencijos, kuri tiekėjams leis sklandžiai teikti paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. 2) sektoriaus vientisumo ir saugos: sutelktinis finansavimas dar nėra įsitvirtinęs kaip patikimas ir brandus sektorius, ir investuotojai ypač atsargiai investuoja tarpvalstybiniu mastu. Tai iš dalies yra dėl to, kad įvairios valstybės narės priima skirtingus taisyklių rinkinius ir atsiranda netikrumas dėl apsaugos priemonių taikymo, taikomo išsamaus patikrinimo ir tikrinimo lygio. Xxx iniciatyva bus nustatytas atpažįstamas Europos ženklas, kuris užtikrins skaidrią ir saugią aplinką lėšų tarpininkams ir investuotojai galės dėmesį sutelkti į projektų, kuriuos jie nori paremti, gyvybingumą.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Nedarant poveikio sektoriaus ypatumams, EERRI turi būti priderinta prie Bendro požiūrio. Kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktikos plėtrą, jos užduotys turi apimti visas sritis, darančias poveikį vidaus rinkai, pavyzdžiui, radijo spektro skyrimo procedūrų rinką formuojančius aspektus arba bendrąjį leidimą ir atitikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms paskirtas užduotis, nes nuo šiol jos bus suderintos. Reikia padidinti jos administracinius gebėjimus, kad jie atitiktų jai paskirtų naujų užduočių mastą.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai. Nuo finansų krizės pradžios Europos Sąjunga (ES) ir jos valstybės narės vykdė esminę bankų veiklos reglamentavimo ir priežiūros pertvarką. Bankininkystės srityje ES inicijavo kelias reformas, kuriomis siekiama didinti bankų atsparumą ir mažinti bankų žlugimo tikimybę bei poveikį. Siekta sukurti saugesnę, patikimesnę, skaidresnę ir atsakingesnę finansų sistemą, kuri būtų naudinga ekonomikai ir plačiajai visuomenei (žr. visų pirma naująjį Kapitalo reikalavimų reglamentą ir direktyvą (KRR / KRD IV), taip pat pasiūlytą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD). Tačiau ES bankų sektorius ir pavieniai bankai absoliučia ir santykine išraiška išlieka dideli. Didžiausi bankai taip pat aktyviau vykdo prekybos veiklą ir per daugybę juridinių subjektų aktyviau veikia tarpvalstybiniu mastu. Todėl kai kurios ES valstybės narės, taip pat trečiosios šalys ėmėsi tolesnių priemonių ir įgyvendino arba rengiasi įgyvendinti savo bankų sektoriaus struktūrines reformas, siekdamos išspręsti problemas, susijusias su didžiausiomis ir sudėtingiausiomis finansų įstaigomis. Be to, tarptautinės institucijos, kaip antai G 20, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžė tokių reformų vaidmenį, pavyzdžiui, pertvarkant bankus, ir paragino plačiai pasauliniu mastu aptarti bankų verslo modelius.

Related to Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

  • SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS 5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Ugdytinis baigs ikimokyklinio ugdymo programą. 6. Sutartis gali būti nutraukta: 6.1. šalių susitarimu; 6.2. Tėvams vienašališkai pareiškus apie Sutarties nutraukimą prieš 10 darbo dienų; 6.3. Darželis vienašališkai gali nutraukti Sutartį: 6.3.1 kai Ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Darželio vaikų arba Darželio darbuotojų saugumui;

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • PIRKIMO DOKUMENTŲ PAAIŠKINIMAI, PATIKSLINIMAI, PAKEITIMAI 7.1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų paklausimai ir atsakymai vieni kitiems, atliekant viešųjų pirkimų procedūras, turi būti lietuvių kalba. Perkančioji organizacija visus gautus klausimus ir visus atsakymus į juos, visus kitus pirkimo sąlygų paaiškinimus ir patikslinimus skelbs CVP IS, kur yra skelbiami visi šio pirkimo dokumentai. 7.2. Bet kokia informacija, pirkimo sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. 7.3. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau nei prieš 5 (penkias) darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.4. Perkančioji organizacija į gautą prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas atsako ne ilgiau nei per 3 (tris) darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, CVP IS susirašinėjimo priemonėmis atsakydama tiekėjui, kartu CVP IS susirašinėjimo priemonėmis siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas. Atsakymas siunčiamas taip, kad prie pirkimo CVP IS prisijungę tiekėjai jį gautų ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.5. Jei Perkančioji organizacija nespėja parengti atsakymo į prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas ir CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiųsti jo prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir paskelbti CVP IS ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą pratęsia protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į paaiškinimus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą – pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą. 7.6. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, Perkančioji organizacija savo iniciatyva turi teisę paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija tokius paaiškinimus (patikslinimus) CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 7.7. Jeigu Perkančioji organizacija negali pirkimo sąlygų paaiškinimų (patikslinimų) pateikti taip, kad visi prie pirkimo CVP IS prisijungę tiekėjai juos gautų ne vėliau nei likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą pratęsia protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ir tinkamai parengti pasiūlymus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą – pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą. Paskelbus skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą, Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimus (patikslinimus) CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai. 7.8. Tuo atveju, kai patikslinant pirkimo sąlygas, reikia patikslinti ir pirkimo skelbimą, Perkančioji organizacija atitinkamai patikslina skelbimą apie pirkimą ir paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą ir, jei reikia, pratęsia pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Apie pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą Perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams, pranešimą apie tai patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai, bei paskelbia skelbimą apie pirkimo skelbimo patikslinimą. Paskelbus skelbimą apie pirkimo sąlygų patikslinimą, Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų pirkimo sąlygų patikslinimus CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia visiems prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams ir patalpina CVP IS, ten pat, kur skelbiami ir pirkimo dokumentai. 7.9. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų prašymus paaiškinti pirkimo sąlygas, paaiškindama ar patikslindama pirkimo dokumentus, garantuoja užtikrinti tiekėjų anonimiškumą, t. y. užtikrina, kad tiekėjas nesužinotų kitų pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų pavadinimų ir kitų rekvizitų. 7.10. Perkančioji organizacija susitikimų su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų nerengs.

  • Nedraudžiamieji jvykiai 3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais mes su Jumis susitariame laikyti ne- laimingus atsitikimus: 3.1.1. patirtus Bendrųjų susitarimų dalyje nurodytais atvejais; 3.1.2. patirtus dėl osteosintezės konstrukcijų pašalinimo, jų lūži- mo ir/ar išnirimo, sąnarių protezų lūžimo ir/ar išnirimo; 3.1.3. pasikartojančius kaulų (sąnarių) išnirimus (panirimus); 3.1.4. patirtus dėl infekcijų sukėlėjų ar kitų sukėlėjų, patekusių j or- ganizmą ne dėl išorinio poveikio j apdraustojo kūną arba per nedide- lius odos ar gleivinės pažeidimus (nubrozdinimus, jbrėžimus), išsky- rus pasiutligės, stabligės sukėlėjus ir atvejus, kai infekcijų sukėlėjai pateko dėl nelaimingo atsitikimo atliekamos operacijos ar taikomo gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medikamentinio) metu; 3.1.5. pilvo ir/ar pilvo ertmės išvaržas; 3.1.6. patologinius kaulų lūžius, tarpslankstelinių diskų pakenki- mus ar išvaržas, degeneracinius pokyčius sąnariuose; 3.1.7. patirtus dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną, jeigu šie traukuliai atsirado ne dėl išorinio poveikio j apdraus- tojo kūną; 3.1.8. patirtus dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje) nepriklauso- mai nuo jų atsiradimo priežasties; 3.1.9. patirtus dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų; 3.1.10. patirtus dėl gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medika- mentinio) ar operacijų, kurias apdraustasis tiesiogiai sau atliko ar leido atlikti kitiems asmenims, jeigu gydymas ar operacija nebuvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo; 3.1.11. patirtus valdant ar naudojant bet kokias oro transporto priemones su motoru ar be jo, motorinius aeroplanus, lengvuosius lėktuvus, kosminius laivus bei kitas sklandymo ar skraidymo ore priemones, išskyrus atvejus, kai apdraustasis, keliaudamas iš vienos vietovės j kitą, naudojasi viešajam transportui priskiriama oro trans- porto priemone ir nėra jos jgulos narys; 3.1.12. patirtus dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo narkotikų, stipriai veikiančių vaistų, toksinių, psicho- tropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apdraustasis savo vei- kimu iššaukia minėtus veiksmus.

  • NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 4.1. Draudimo apsauga neapima šių atvejų: 4.1.1. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl Apdraustojo transporto priemonės saugojimo, nuomos ar naudojimo, įskaitant kelių eismo taisyklių pažeidimus, arba atsiradus vairuotojo civilinės atsakomybės aplinkybėms; 4.1.2. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl žalos, padarytos Apdraustajam priklausančio arba jo prižiūrimo gyvūno, arba jei tas gyvūnas priklauso asmeniui, už kurį Apdraustasis yra teisiškai atsakingas; 4.1.3. Xxx Xxxxxxxxxxxx yra sudaręs sutartį su teisinės pagalbos tiekėju (advokatu arba advokato padėjėju) dėl teisinių paslaugų suteikimo arba yra sumokėjęs už tokias teisines paslaugas prieš gaudamas rašytinį Draudiko patvirtinimą; 4.1.4. kai Apdraustasis nebuvo kreipęsis nemokamos teisinės pagalbos, o tokia galimybė pagal vietos įstatymus yra; 4.1.5. kai juridines paslaugas suteikė atstovas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos nagrinėti teisinį klausimą arba jei Apdraustajam teisme atstovavo atitinkamos kvalifikacijos neturintis atstovas ir Apdraustasis apie tai žinojo; 4.1.6. kai teisinė pagalba teikiama dėl administracinio akto apskundimo; 4.1.7. kai teisinė pagalba teikiama dėl Apdraustojo gynybos baudžiamojoje byloje, jei kaltinimas yra pateiktas už dėl tyčios, pavyzdžiui, vairavimą išgėrus, sukčiavimo, klastojimo ir kt., jei Apdraustasis buvo pripažintas kaltu; 4.1.8. kai teisinė pagalba teikiama dėl teismo sprendimo vykdymo; 4.1.9. kai teisinė pagalba teikiama dėl nemokumo ar bankroto; 4.1.10. arbitražo išlaidų; 4.1.11. teismo proceso išlaidų (kitos šalies atstovavimo išlaidos ir kt.), kurias pagal sprendimą arba šalių susitarimu turi apmokėti Apdraustasis; 4.1.12. išlaidų už teismo eksperto išvados gavimą; 4.1.13. išlaidų už pranešimą dėl pažeidimo, nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo; 4.1.14. išlaidų dėl Apdraustojo ar jo atstovo neatvykimo į teismą, teismo nutarimo nesilaikymo bei išlaidų, patirtų sąmoningai vilkinant teismo procesą, taip pat išlaidų dėl didelio aplaidumo ar dėl kitų priežasčių padidėjusių išlaidų.

  • SUTARTIES GALIOJIMAS, ATNAUJINIMAS, PAKEITIMAS IR PASIBAIGIMAS 6.1. Ši Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja, iki visiškai ir tinkamai įvykdomi Sutartyje nustatyti įsipareigojimai arba Sutartis nutraukiama Sutartyje ir (ar) teisės aktuose nustatyta tvarka. 6.2. Nuomininkas, per visą nuomos terminą laikęsis savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuomos terminui pasibaigus turės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui, nurodydamas nuomos terminą, nuomos mokestį ir kitas nuomos sąlygas, kurias nuomotojas laiko esant svarbiomis. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuomotojo pranešimo gavimo dienos raštu atsakyti nuomotojui, ar sutinka sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomininkui raštu neatsakius nuomotojui per 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo iš nuomotojo gavimo dienos, laikoma, kad nuomininkas atsisako sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis. 6.3. Nuomininkas neturės pirmenybės teisės sudaryti naujos turto nuomos sutarties papildomam terminui, jeigu nuomotojas iki nuomos termino pabaigos bus pareiškęs nuomininkui bent vieną pagrįstą rašytinį įspėjimą dėl Sutarties nuostatų pažeidimo. Tokiu atveju, pasibaigus turto nuomos terminui, nuomotojas turės teisę (tačiau neprivalės) pasiūlyti nuomininkui išsinuomoti turtą tokiomis pat ar naujomis nuomotojo nuožiūra nurodytomis sąlygomis ir terminais. 6.4. Visi Sutartis pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti Sutarties šalių. 6.5. Ši Sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta: 6.5.1. pasibaigus nuomos terminui; 6.5.2. pasikeitus vienos iš šalių juridiniam statusui, ši šalis privalo apie tai informuoti kitą šalį per 3 (tris) darbo dienas. Abipusiu šalių sutarimu bus sprendžiama apie Sutarties pratęsimą, nutraukimą ar naujos sutarties sudarymą; 6.5.3. Sutarties šalių susitarimu; 6.5.4. kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka; 6.5.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti.

  • BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12.1. Sutartis įsigalioja tik ją pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams ir galioja iki visiško ir pilno Šalių įsipareigojimų, numatytų joje, įvykdymo, jeigu nėra nutraukiama anksčiau joje nustatytais pagrindais ir tvarka. 12.2. Yra šie Sutarties priedai, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis: 12.2.1. Priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymo/-ų kopija/-os; 12.3. Jeigu paaiškėtų neatitikimų ar prieštaravimų tarp šios Sutarties teksto ir Sutarties priedų, Sutarties tekstas turės viršenybę priedo Nr. 2 atžvilgiu, o Priedas Nr. 1 turės viršenybę Sutarties teksto atžvilgiu. 12.4. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu. Esminės Sutarties sąlygos (perkamų prekių ir susijusių paslaugų specifikacija, Sutarties kaina) negali būti keičiamos. 12.5. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai. 12.6. Paskirti Šalių atstovai taip pat yra atsakingi už Sutarties vykdymo priežiūrą, įskaitant prekių pristatymo, įdiegimo, parengimo naudoti ir perdavimo-priėmimo organizavimą ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, savalaikį sąskaitų-faktūrų pateikimą, patvirtinimą bei mokėjimų atlikimo organizavimą. 12.7. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas pagal šią Sutartį turi būti pateikti raštu lietuvių kalba ir įteikti asmeniškai arba per kurjerį, arba nusiųsti registruotu laišku, elektroniniu laišku ar faksu su patvirtinimu apie įteikimą, žemiau nurodytais Šalių adresais (jeigu raštu nenumatyta kitaip). 12.8. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas laikomas tinkamai įteiktu nurodytais adresais faktinę jo gavimo arba įteikimo dieną remiantis gavimą ar pristatymą patvirtinančio rašto data arba kitu gavimą patvirtinančiu įrodymu. Pirkėjas Pardavėjas

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.