ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį.
4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją.
4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
Kaina ir atsiskaitymo sąlygos 5.1. Pagrindinės sutarties vertė ir Prekių kaina yra nurodyta Pagrindinės sutarties priede. Į Prekių kainą yra ḭskaičiuotos visos tinkamam Pagrindinės sutarties ḭgyvendinimui reikalingos išlaidos, ḭskaitant Prekių pristatymo išlaidas.
5.2. Tiekėjas Prekėms taiko tokḭ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks Pagrindinės sutarties priede Prekėms nurodytu pavadinimu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
5.3. Už tinkamai pristatytas Prekes Užsakovas atsiskaito per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo apmokėjimui dienos. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę Užsakovas ḭgyja tik tuo atveju, jei jis Tiekėjui pateikia ḭrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą.
5.4. Atsiskaitant už Prekes negali būti taikomi Pagrindinėje sutartyje nenumatyti mokesčiai ar kainos. Prekės ar paslaugos, kurios nenumatytos Pagrindinėje sutartyje, yra atskiro pirkimo objektas.
5.5. Prekių kaina gali būti keičiama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Naujas PVM tarifas taikomas visoms po oficialaus naujo PVM tarifo ḭsigaliojimo momento pristatomoms Prekėms.
5.6. Prekių kainos perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo, bendro kainų lygio kitimo ar kitais atvejais nebus atliekamas.
5.7. Visi Pagrindinės sutarties mokėjimų dokumentai (ḭskaitant prekių priėmimo-perdavimo aktą, jei toks pasirašomas) yra teikiami naudojantis informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis. Pasikeitus teisės aktų nuostatoms dėl mokėjimo dokumentų pateikimo naudojantis informacine sistema „E. sąskaita“, atitinkamai taikomas tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas.
5.8. Tiesioginio atsiskaitymo Tiekėjo pasitelkiamiems subtiekėjams galimybės ḭgyvendinamos šia tvarka:
5.8.1. Subtiekėjas, norėdamas, kad Užsakovas tiesiogiai atsiskaitytų su juo pateikia prašymą Užsakovui ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jo, Xxxxxxxx ir Tiekėjo sudarymą. Subtiekimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki Užsakovo atsiskaitymo su subtiekėju. Šioje sutartyje xxxxxxxx Xxxxxxxx teisė prieštarauti nepagrḭstiems mokėjimams, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant ḭ pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
5.8.2. Subtiekėjas, prieš pateikdamas sąskaitą faktūrą Užsakovui, turi ją suderinti su Tiekėju. Suderinimas laikomas tinkamu, kai subtiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą raštu patvirtina atsakingas Tiekėjo atstovas, kuris yra nurodytas trišalėje sutartyje. Užsakovo atlikti mokėjimai subtiekėjui pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią Užsakovas turi sumokėti Tiekėjui pagal Pagrindinės sutarties sąlygas ir tvarką. Tiekėjas, išrašydamas ir pateikdamas sąskaitas Užsakovui, atitinkamai ḭ jas neḭtraukia subteikėjo tiesiogiai Užsakovui pateiktų ir Tiekėjo patvirtintų sąskaitų sumų.
5.8.3. Tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėju neatleidžia Tiekėjo nuo jo prisiimtų ḭsipareigojimų pagal sudarytą Pagrindinę sutartḭ. Nepaisant nustatyto galimo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju, Tiekėjui Pagrindine sutartimi numatytos teisės, pareigos ir kiti ḭsipareigojimai nepereina subtiekėjui.
5.8.4. Jei dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju faktiškai nesutampa Tiekėjo ir subteikėjo nurodytos faktiškai mokėtinos sumos, rizika prieš Užsakovą tenka Tiekėjui ir neatitikimai pašalinami Tiekėjo sąskaita.
5.9. Tiekėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodytas Prekės nacionalinis pakuotės identifikatorius NPAKID-7 kiekvienai Prekei atskirai.
Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
DOKUMENTŲ PATEIKIMAS PO ĮVYKIO 15.1. Atsitikus įvykiui, Draudėjas, Apdraustasis arba Naudos gavėjas privalo pateikti Draudikui vi- sus su įvykiu susijusius dokumentus valstybine kalba, pagrindžiančius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį, tarp jų:
a) sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo;
DARBO IR POILSIO LAIKAS 20. Progimnazija dirba 5 dienas per savaitę.
21. Progimnazija atrakinama 7 val. ir užrakinama 21 val. Patekti į progimnazijos patalpas ne darbo metu galima direktoriui, pavaduotojui administracijos ir ūkio reikalams bei mokyklos darbuotojui, turinčiam atitinkamą vadovo leidimą.
22. Darbas poilsio ir švenčių dienomis nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
23. Administracijos ir techninio personalo pilnas etatas yra 8 darbo valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
24. Administracijos darbo dienos pradžia ir pabaiga nustatoma pagal atskirą kiekvienais mokslo metais patvirtintą grafiką.
25. Mokytojo ir aptarnaujančio personalo darbo režimas konkrečiomis valandomis išdėstomas darbo grafike, kuris suderintas su darbo taryba ir patvirtintas progimnazijos vadovo, supažindinant darbuotojus skelbimų lentoje, el. pašto pranešimu arba asmeniškai.
26. Savavališkai darbo grafiką keisti draudžiama.
27. Darbuotojas, negalintis atvykti į darbą laiku dėl svarbios priežasties, privalo informuoti progimnazijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją administracijos ir ūkio reikalams arba direktoriaus pavaduotojus ugdymui.
28. Darbuotojui, dėl svarbios priežasties norint keisti savo dienos darbo grafiką, būtina rašyti prašymą progimnazijos direktoriui ir gauti atsakymą.
29. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, išskyrus darbuotojus dirbančius sutrumpinta darbo laiko norma.
30. Darbo laikas sargams, budintiesiems nustatomas pagal specialų progimnazijos direktoriaus patvirtintą grafiką.
31. Bibliotekos darbo pradžia 8 val., pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Mokinių vasaros atostogų metu bibliotekos darbo laikas nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
32. Valgyklos darbo pradžia 6.00 val. darbo pabaiga pagal patvirtintą darbo laiko grafiką.
33. Draudžiama trukdyti pamoką ar užsiėmimą vedančiam mokytojui.
34. Mokytojui, nevedančiam pamokos pagal tvarkaraštį be priežasties ir neinformavus administracijos, skiriama drausminė nuobauda bei išskaičiuojama iš atlyginimo, pažymint žiniaraštyje faktinį darbo laiką.
35. Progimnazijos direktorius, esant rimtoms priežastims, turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip 3 darbo dienas per metus.
36. Progimnazijoje nevykstant planuotiems renginiams, kurie skirti mokinių, mokinių tėvų (rūpintojų, globėjų) ar darbuotojų švietimui, susirinkimams ar kitai veiklai, mokytojams nekontaktines darbo valandas (pasiruošti pamokoms, taisyti mokinių sąsiuvinius) leidžiama dirbti ne progimnazijoje.
37. Progimnazijoje vykstant planuotiems renginiams, direktorius turi teisę įsakymu keisti darbuotojų darbo grafikus.
38. Administracija gali pasitelkti progimnazijos darbuotojus darbui poilsio dienomis. Už darbą poilsio dienomis – apmokama Darbo kodekse nustatyta tvarka.
39. Visų klasių mokiniams atostogos skiriamos remiantis tų mokslo metų ugdymo planais.
40. Mokinių atostogos kvalifikuojamos kaip pedagoginio darbuotojo darbo laikas, jei jis nesutampa su kasmetinėmis atostogomis. Progimnazijos administracija tuo metu mokytojus ir kitus pedagoginius darbuotojus telkia pedagoginiam ir organizaciniam darbui, nustatydama jiems darbo laiką, neviršijantį jų darbo krūvio iki atostogų.
41. Atostogos darbuotojams suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą.
42. Darbuotojui sutinkant, atostogas direktorius gali pertraukti ar padalinti dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
43. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo pradžios, mokytojams – artimiausių mokinių vasaros atostogų metu.
44. Gali būti suteiktos tikslinės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, nemokamos (nurodžius svarbią priežastį) ir papildomos atostogos (atsižvelgiant į darbo stažą, už darbą švenčių ar poilsio dienomis arba viršvalandinį darbą, budėjimą pertraukų metu).
45. Mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai prieš išeidami kasmetinių atostogų turi atiduoti progimnazijos administracijai (pagal pasiskirstymą) visą sutvarkytą mokyklinę dokumentaciją.
Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai
Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija.
7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.
DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).
9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte).
9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;
9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.
DRAUDIMO IŠMOKA 9.1. Draudimo išmoka BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
9.2. Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, BTA turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo ar reikalavimo teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu BTA nusprendė nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš BTA draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su BTA suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį.
9.3. Jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir BTA nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu BTA išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
9.5. Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos draudimo įmokos.
9.6. Tuo atveju, kai BTA negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio jo neatsargumo, BTA gali nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo.
9.7. Pagal asmens, turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, BTA suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remdamasi BTA priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų.
a) BTA pateikė dokumentus teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių;
b) dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti;
c) dokumentuose yra asmens duomenys, kurių asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
