Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Siūloma pamokose pasitelkti diskusijos metodą, kuris lavintų sakytinės kalbos gebėjimus, bei patį diskusijos vedimo meną. Taip pat kai kuriose temose naudoti nedidelės apimties rašto darbus (esė tipo). Vyresnėse klasėse siūloma taikyti fenomenologijos principus, su kurių esminiais principais mokytojas supažindina mokinius. Veiklos gali būti tiek kolektyvinės, tiek individualios. Net ir kolektyvinėje veikloje galima ir rekomenduotina individualizuoti veiklą taip, kad ji darniai įsilietų į kolektyvinę veiklą-užduotį. Tačiau siekinys yra sukurti ir išlaikyti darnumą: individualizuojant veiklą reikėtų stengtis, kad nei vienas mokinys nesijaustų atstumtas, menkesnis, ar gavęs per daug atsakomybės ir naštos, kuri nedera su jo gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Iš kitos pusės, mokytojas neturėtų ir visiškai nuvertinti mokinio, tariamai neturinčio gebėjimų tam tikros veiklos atlikimui. Visi mokiniai turėtų išbandyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose būtų sukuriamos galimybės mokiniui išbandyti save įvairiose "pareigose". Tarkime, lyderio savybių neturintis mokinys turėtų pabandyti vadovauti bendram projektui, diskusijai, ar šiaip kokios užduoties atlikimui. Taip galima ugdyti, o sykiu ir mokytojui fiksuoti mokinio pažangą, jo augimą. Galiausiai net ir sąlyginiai nesėkmės atvejai (jie gali būti aptariami individualiai su mokiniu) yra mokinio savęs supratimo ugdymas. Atliekant kolektyvines veiklas paprastai balansas pranyksta – rimčiau dirba vienas ar keli dalyviai. Balanso yra mokomasi nuosekliai, nuo pradinio ugdymo. 1-2 klasėje yra siūlomas naudoti "virvės sukimo metodas", kuris sukuria bendrumo, kolektyviškumo jausmą, bet jame per virvės sustojimo etapus išsiskiria individualūs jausmai – sustojama vis prie kito mokinio, kuris turi atlikti užduotį. Ši veikla yra balansas tarp visų individų, o sykiu ir galimybė pareikšti kolektyvui savo individualumą per savo asmenybės pristatymą. Individualios veiklos leidžia labiausiai reikštis individualiems gebėjimams ir ugdyti kompetencijas. Tokios veiklos pavyzdžiai yra užduočių atlikimas su mokytojo pagalba ir savarankiškas darbas. Per kolektyvinės ir individualias veiklas yra ugdomos kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikacijos, pažinimo ir socialinė, emocinė bei savisaugos kompetencija.
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Planuodami veiklas, atsižvelgiame į: Šalies Švietimo įstatymą, valstybinę švietimo strategiją. Bendrąsias dalykų programas. Bendrąją Teatro programą (pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui) * Veiklų sąsajas su pasiekimais. * Kompetencijų ugdymą. * Tarpdalykinę integraciją. * Kryptingumą, siekiant užsibrėžtų tikslų ir uždavinių. * Laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupes. * Nuolat atsinaujinančias skaitmenines technologijas. * Saugaus ugdymosi mikroklimato kūrimą fiziniu, emociniu, socialiniu aspektais. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Ilgalaikiai pagrindinės mokyklos ugdymo teatru planai gali būti sudaromi vieneriems arba dvejiems mokslo metams (5-6, 7-8, 9-10 klasėms). Planavimas priklauso nuo valandų, skiriamų dalyko programai įgyvendinti skaičiaus. Teatro pamokos gali būti skiriamos nuo 5 iki 10 klasės, mokyklos vadovybei nutarus. Jei teatro pamokos vyksta ne kasmet, o fragmentiškai (pvz. 5, 7, 9 klasėms arba 6, 8 ir 10 klasėms), mokytojas, planuodamas veiklas, atsižvelgia į programos fragmentiškumą arba tęstinumą. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į tris pagrindines ugdymosi sritis:
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Šis ilgalaikis planas yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima būtų suplanuoti istorijos mokymą III-IV gimnazijos klasse pagal Vidurinio ugdymo istorijos bendrąją programą (2022 m.). Mokytojai, atsižvelgdami į savo patirtį, mokinių poreikius bei mokyklos nustatytą tvarką, gali ilgalaikio plano lentelę savaip pertvarkyti, papildyti kitomis skiltimis. 11 klasėje - 108 pamokos: 10+ 36 +21+19+22 (kartojimui) 12 klasėje - 103 pamokos: 38+26+27+12 (kartojimui)
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Numatyti pamokos planą ir scenarijų – svarbus žingsnis. Mokytojas turi atsižvelgti į siekiamą tikslą, skirtingus mokinių gebėjimus, aplinką, priemones, metodinę medžiagą. Toliau pateikiami du modeliai, kurie leidžia suprasti, kokius žingsnius galima būtų taikyti sprendžiant technologinę problemą ir programavimo uždavinį. Technologinės problemų sprendimo ciklas • Poreikių formulavimas. 1) įvardijama technologinė problema; 2) idėjos, kas padėtų išspręsti problemą. • Tikslingas išbandymas – pirmasis praktinis etapas. Mokytojui svarbu skatinti vaikus iš tikrųjų išbandyti savo idėjas. • Sprendimo priėmimas. Mokytojas skatina mokinius ne tik kalbėti apie idėjas, bet ir prireikus padaryti piešinius. Tai padeda mokytojams suprasti, kaip mokiniai suvokia problemą ir jos sprendimą.
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Nuoseklus ir tinkamas ugdymo turinio planavimas – vienas svarbesnių sėkmingo muzikinio ugdymo veiksnių. Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Muzikos pamokos vyksta kasmet, todėl mokytojas, planuodamas veiklas, turėtų atsižvelgti į muzikos dalyko programos nuoseklumą ir tęstinumą. Turinio planavimą galima numatyti keliais lygiais (metų planas, mėnesio planas, konkrečios pamokos planas). Planuodamas muzikos pamokų turinį, priemones ir metodus, mokytojas turėtų atsižvelgti į: (a) bendrą klasės muzikalumo lygį; (b) Individualius vaikų muzikinius gabumus ir pasiekimus; (c) vaikų mokymosi tempą; (d) integracinius ryšius su kitais mokomaisiais dalykais; (e) klasės, mokyklos bendruomenės aktualijas. Neįmanoma pateikti universalių, kiekvienam mokytojui, mokyklai ar klasei tinkamų detaliųjų planų, todėl galutinį sprendimą dėl repertuaro, pamokų turinio, užduočių sudėtingumo ir metodų tinkamumo turėtų priimti pats mokytojas. Sudarant ilgalaikius planus, derėtų remtis bendrąja muzikos dalyko programa, apmąstyti veiklų sąsajas su numatomais mokinių pasiekimais, turėti omenyje kompetencijų ugdymą, galimas tarpdalykines sąsajas, laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupės psichologinius ypatumus. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į veiklos būdų ir metodų muzikos pamokoje įvairovę (dainavimas, mokymasis groti muzikos instrumentu, ritmavimas, solfedžiavimas iš klausos, natų skaitymo ir rašųymo pratybos, improvizavimas, muzikiniai žaidimai, muzikos klausymas, apibūdinimas ir vertinimas) ir akcentuoti tris esmines pasiekimų sritis ir jų aspektus: A. Muzikavimas (dainavimas, grojimas); B Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas); C Muzikos pažinimas ir vertinimas;. D Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. 1 pamoka Išsiaiškina kas yra trijų dalių forma, klauso muzikinius pavyzdžius, dainuoja (groja) trijų dalių melodijas Xxxxxxxx Xxxxxxxxx atliekamą kūrinį, aptaria jo interpretavimą (A1). Pristato, atlieka (vienas ar su kitais) pasirinktą kūrinį, vertina savo ir kitų atlikimą (A2). Nagrinėja kūrinio muzikinės kalbos ir formos ypatybes (C1). 2–3 pamokos Darbas grupėse. Sąsiuviniuose kuria trijų dalių formos kūrinius, pasitelkę kūno perkusiją, balsą, klasėje turimus muzikos instrumentus mokosi atlikti savo kūrybą Kūrybiškumo Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos Nagrinėja atliekamą kūrinį, aptaria jo interpretavimą (A1). Komponuoja vienas ir su kitais, taikydamas muzikinės kalbos elementus ir struktūras ...
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. 6.1. 1–2 klasės Pasiekimų sritis (-ys): A2 Nagrinėja Biblijos pasakojimą Pasiekimas (-ai): A1.3 Įvardija, kad Biblija yra Dievo pasakojimas. Mielai klausosi ir atpasakoja/pavaizduoja kelias istorijas iš Biblijos A2.3 Klausosi skaitomo teksto iš Biblijos, atsako į daugelį faktinių ir aiškinamųjų klausimų, išsako savo samprotavimus ir kilusius klausimus apie jį.
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. 6.1. 1–2 klasės A1 Pagrindžia Biblijos autoritetą A2 Nagrinėja Biblijos pasakojimą
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Geografijos projektinis darbas ugdymo procese
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai, šaltinių nuorodos ir patarimai mokytojams. Brandos darbų temų pavyzdžiai, darbų pavyzdžiai, rengimo ir vertinimo aprašų pavyzdžiai (įvairių šaltinių nuorodos), akademinio rašymo pavyzdžiai (įvairių šaltinių nuorodos).
Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Šiame skyriuje pateikiami ilgalaikių planų ir veiklų, projektinių darbų planavimo, kompetencijų ugdymo pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius ir patarimais mokytojams. Ugdymo proceso kokybė didele dalimi priklauso nuo kokybiško edukacinių veiklų planavimo, todėl svarbu planuojant pasitelkti integracinius ryšius, įvairius šaltinius, netradicines aplinkas įgalinti mokinius įvairiapusiam ir motyvuojančiam mokymuisi. Įgyvendinimo rekomendacijose planavimo aspektai pateikiami kaip darbo įrankis, kuris paskatintų ieškoti naujų idėjų, netradicinių ugdymo proceso organizavimo formų, kurios sudaro galimybes kartu su mokiniais kurti lankstų, besimokančiųjų poreikius ir mokymosi galimybes atitinkantį mokymosi „kelią“ ir siekti Bendrosiose programose apibrėžtų mokinių pasiekimų.