Common use of Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai Clause in Contracts

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Siūloma pamokose pasitelkti diskusijos metodą, kuris lavintų sakytinės kalbos gebėjimus, bei patį diskusijos vedimo meną. Taip pat kai kuriose temose naudoti nedidelės apimties rašto darbus (esė tipo). Vyresnėse klasėse siūloma taikyti fenomenologijos principus, su kurių esminiais principais mokytojas supažindina mokinius. Veiklos gali būti tiek kolektyvinės, tiek individualios. Net ir kolektyvinėje veikloje galima ir rekomenduotina individualizuoti veiklą taip, kad ji darniai įsilietų į kolektyvinę veiklą-užduotį. Tačiau siekinys yra sukurti ir išlaikyti darnumą: individualizuojant veiklą reikėtų stengtis, kad nei vienas mokinys nesijaustų atstumtas, menkesnis, ar gavęs per daug atsakomybės ir naštos, kuri nedera su jo gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Iš kitos pusės, mokytojas neturėtų ir visiškai nuvertinti mokinio, tariamai neturinčio gebėjimų tam tikros veiklos atlikimui. Visi mokiniai turėtų išbandyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose būtų sukuriamos galimybės mokiniui išbandyti save įvairiose "pareigose". Tarkime, lyderio savybių neturintis mokinys turėtų pabandyti vadovauti bendram projektui, diskusijai, ar šiaip kokios užduoties atlikimui. Taip galima ugdyti, o sykiu ir mokytojui fiksuoti mokinio pažangą, jo augimą. Galiausiai net ir sąlyginiai nesėkmės atvejai (jie gali būti aptariami individualiai su mokiniu) yra mokinio savęs supratimo ugdymas. Atliekant kolektyvines veiklas paprastai balansas pranyksta – rimčiau dirba vienas ar keli dalyviai. Balanso yra mokomasi nuosekliai, nuo pradinio ugdymo. 1-2 klasėje yra siūlomas naudoti "virvės sukimo metodas", kuris sukuria bendrumo, kolektyviškumo jausmą, bet jame per virvės sustojimo etapus išsiskiria individualūs jausmai – sustojama vis prie kito mokinio, kuris turi atlikti užduotį. Ši veikla yra balansas tarp visų individų, o sykiu ir galimybė pareikšti kolektyvui savo individualumą per savo asmenybės pristatymą. Individualios veiklos leidžia labiausiai reikštis individualiems gebėjimams ir ugdyti kompetencijas. Tokios veiklos pavyzdžiai yra užduočių atlikimas su mokytojo pagalba ir savarankiškas darbas. Per kolektyvinės ir individualias veiklas yra ugdomos kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikacijos, pažinimo ir socialinė, emocinė bei savisaugos kompetencija. 6.1. 1–2 klasės Savaitė Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija Veikla/Pavyzdys Galima integracija su dalyku 1 savaitė D1 Aš ir augmenija Kodėl svarbu rūpintis augalais? Kompetencijos: Pažinimo: susižinęs su konkrečiais augalais ir jų augimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad augalija yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be augalų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami augalai. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be augalų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius augalus ar augalų grupes, jų augimo sąlygomis). 2 savaitė D2 Aš ir gyvūnija Kodėl svarbu rūpintis gyvūnais? Kompetencijos: Pažinimo: susižinęs su konkrečiais gyvūnais ir jų gyvenimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad gyvūnijos įvairovė yra būtina tiek visos gamtos, tiek ir pačios žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be gyvūnų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami gyvūnai. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be gyvūnų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius gyvūnus bei jų gyvenimo sąlygas. Padėti mokiniams suvokti ryšį tarp augmenijos, gyvūnijos ir žmogaus gyvenimo bei išgyvenimo). 3 savaitė D3 Aš ir ekologija Kuo galiu prisidėti, kad gamta būtų švaresnė? Kompetencijos: Pažinimo: Gilinamos žinios, kaip rūšiuoti šiukšles. Pilietiškumo: ugdomas gebėjimas suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, savo veiksmų įtaką gamtai bei kitiems žmonėms (numetu/surenku šiukšles, jas rūšiuoju. Kokios to pasekmės?).

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Siūloma pamokose pasitelkti diskusijos metodą, kuris lavintų sakytinės kalbos gebėjimus, bei patį diskusijos vedimo meną. Taip pat kai kuriose temose naudoti nedidelės apimties rašto darbus (esė tipo). Vyresnėse klasėse siūloma taikyti fenomenologijos principus, su kurių esminiais principais mokytojas supažindina mokinius. Veiklos gali būti tiek kolektyvinės, tiek individualios. Net ir kolektyvinėje veikloje galima ir rekomenduotina individualizuoti veiklą taip, kad ji darniai įsilietų į kolektyvinę veiklą-užduotį. Tačiau siekinys yra sukurti ir išlaikyti darnumą: individualizuojant veiklą reikėtų stengtis, kad nei vienas mokinys nesijaustų atstumtas, menkesnis, ar gavęs per daug atsakomybės ir naštos, kuri nedera su jo gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Iš kitos pusės, mokytojas neturėtų ir visiškai nuvertinti mokinio, tariamai neturinčio gebėjimų tam tikros veiklos atlikimui. Visi mokiniai turėtų išbandyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose būtų sukuriamos galimybės mokiniui išbandyti save įvairiose "pareigose". Tarkime, lyderio savybių neturintis mokinys turėtų pabandyti vadovauti bendram projektui, diskusijai, ar šiaip kokios užduoties atlikimui. Taip galima ugdyti, o sykiu ir mokytojui fiksuoti mokinio pažangą, jo augimą. Galiausiai net ir sąlyginiai nesėkmės atvejai (jie gali būti aptariami individualiai su mokiniu) yra mokinio savęs supratimo ugdymas. Atliekant kolektyvines veiklas paprastai balansas pranyksta – rimčiau dirba vienas ar keli dalyviai. Balanso yra mokomasi nuosekliai, nuo pradinio ugdymo. 6.1 1-2 klasės 1 klasė vaikams – pereinamoji klasė iš vieno mokymosi tarpsnio į kitą. Priešmokyklinėje klasėje yra siūlomas naudoti "virvės sukimo metodas"mokymasis vyko labiau laisvai, mažiau sėdėjimo suole, daugiau judėjimo, žaidimo. 1 klasėje mokiniai pirmomis dienomis patiria labai stiprias emocijas, kurios daro įtaką elgsenai. Perėjus mokytis į mokyklą vaikų ir, apskritai, žmogaus, prigimtinis mokymosi būdas stebint, patiriant niekus nedingsta. Todėl atkreiptina būti dėmesingiems savo asmeninėms socialinės ir emocinėms kompetencijoms, t. y. į tai, koks mūsų žodynas, kaip aiškiai komunikuojame žodžiais ir nežodžiais mintis, kaip išreikiame savo jausmus ir įvardijame, kaip rodomone emocijų valdymo gebėjimus, empatiškumą, pagarbą, bendravimą ir bendradrabiavimą, kaip reaguojame į konfliktines situcaijas ir ja sprendžiame bei kaip demonstruojame savo atsakomybę ir gebėjimą priimti sprendimus įvertinus pasekmes. Dėl ypatingai didelių pokyčių vaikų gyvenime rekomenduojama kalsėje turėti Klasės draugą (žaislą), kuris sukuria bendrumo„padės“ įveikti sudėtingas emociškai situacijas. Šis žaislas taip pat reikalingas mokytojui modeliuojant ar demonstruojant įgūdžių ugdymui svarbias situcaijas. Padedant vaikams formuotis socialinius ir emocinius, kolektyviškumo jausmąsveikos gyvensenos įgūdžius, bet jame per virvės sustojimo etapus išsiskiria individualūs jausmai – sustojama vis prie kito mokiniolabai svarbu, kad vaikai kiek įmanoma anksčiau ar iš karto formuotųsi tinkamą įgūdį, kuris turi atlikti užduotįilgainiui kartojant taps elgesio modeliu. Ši veikla yra balansas tarp visų individųUgdymo procese pateikiant pavyzdžius, o sykiu juos aiškinant ar demostruojant neišvengiamai naudojame ir galimybė pareikšti kolektyvui savo individualumą per savo asmenybės pristatymąneigiamo elgesio pavyzdžius. Individualios Tokiose situacijose, jeigu mokytojas renkasi vaidybinius, dialogo elementus mokytojui reikalinga pagalba, kurią gali suteikti patys vaikai, atlikdami tik teigiamos/ tinkamos xxxxxxxx vaidmenį, kolega arba Xxxxxx draugas. Aktyvus Klasės draugo gyvenimas ir buvimas su vaikais kartu gali tęstis ne vieną pradinę klasę, tačiau rekomenduojama aktyviai naudoti ugdymo procese 1 ir 2 klasėse. Įgūdžių pritaikymas praktikoje, kasdienėse situacijose – palankios galimybės įgūdžių pritaikymui ir įtvirtinimui, pavyzdžiui valgykite kartu su mokiniais ir kartu mokykitės saugaus valgymo taisyklių (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto). Planuoddami klasės išvykas, aptarkite dienos rėžimo planą ir planuodami išvykos laiką numatykite apibūdinti aktyvios veiklos leidžia labiausiai reikštis individualiems gebėjimams ir ugdyti kompetencijaspoilsio laiką. Tokios veiklos pavyzdžiai yra užduočių atlikimas su mokytojo pagalba ir savarankiškas darbas. Per kolektyvinės ir individualias veiklas yra ugdomos kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikacijos, pažinimo ir socialinė, emocinė bei savisaugos kompetencija. 6.1. 1–2 klasės Savaitė Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija Veikla/Pavyzdys Galima integracija su dalyku 1 savaitė D1 Aš ir augmenija Kodėl svarbu rūpintis augalais? Kompetencijos: Pažinimo: susižinęs su konkrečiais augalais ir jų augimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad augalija yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakojaPasikalbėkite apie tai, kaip atrodytų pasaulis be augalų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami augalaisvarbu numatyti net tik laiką aktyviai ir pasyviai veiklai. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be augalų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius augalus ar augalų grupes, jų augimo sąlygomis). 2 savaitė D2 Aš ir gyvūnija Kodėl svarbu rūpintis gyvūnais? Kompetencijos: Pažinimo: susižinęs su konkrečiais gyvūnais ir jų gyvenimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad gyvūnijos įvairovė yra būtina tiek visos gamtos, tiek ir pačios žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be gyvūnų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami gyvūnai. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be gyvūnų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius gyvūnus bei jų gyvenimo sąlygas. Padėti mokiniams suvokti ryšį tarp augmenijos, gyvūnijos ir žmogaus gyvenimo bei išgyvenimo). 3 savaitė D3 Aš ir ekologija Kuo galiu prisidėti, kad gamta būtų švaresnė? Kompetencijos: Pažinimo: Gilinamos žinios, kaip rūšiuoti šiukšles. Pilietiškumo: ugdomas gebėjimas suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, savo veiksmų įtaką gamtai bei kitiems žmonėms (numetu/surenku šiukšles, jas rūšiuoju. Kokios to pasekmės?).

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Siūloma pamokose pasitelkti diskusijos metodą, kuris lavintų sakytinės kalbos gebėjimus, bei patį diskusijos vedimo meną. Taip pat kai kuriose temose naudoti nedidelės apimties rašto darbus (esė tipo). Vyresnėse klasėse siūloma taikyti fenomenologijos principus, su kurių esminiais principais mokytojas supažindina mokinius. Veiklos gali būti tiek kolektyvinės, tiek individualios. Net ir kolektyvinėje veikloje galima ir rekomenduotina individualizuoti veiklą taip, kad ji darniai įsilietų į kolektyvinę veiklą-užduotį. Tačiau siekinys yra sukurti ir išlaikyti darnumą: individualizuojant veiklą reikėtų stengtis, kad nei vienas mokinys nesijaustų atstumtas, menkesnis, ar gavęs per daug atsakomybės ir naštos, kuri nedera su jo gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Iš kitos pusės, mokytojas neturėtų ir visiškai nuvertinti mokinio, tariamai neturinčio gebėjimų tam tikros veiklos atlikimui. Visi mokiniai turėtų išbandyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose būtų sukuriamos galimybės mokiniui išbandyti save įvairiose "pareigose". Tarkime, lyderio savybių neturintis mokinys turėtų pabandyti vadovauti bendram projektui, diskusijai, ar šiaip kokios užduoties atlikimui. Taip galima ugdyti, o sykiu ir mokytojui fiksuoti mokinio pažangą, jo augimą. Galiausiai net ir sąlyginiai nesėkmės atvejai (jie gali būti aptariami individualiai su mokiniu) yra mokinio savęs supratimo ugdymas. Atliekant kolektyvines veiklas paprastai balansas pranyksta – rimčiau dirba vienas ar keli dalyviai. Balanso yra mokomasi nuosekliai, nuo pradinio ugdymo. 1-2 klasėje yra siūlomas naudoti "virvės sukimo metodas", kuris sukuria bendrumo, kolektyviškumo jausmą, bet jame per virvės sustojimo etapus išsiskiria individualūs jausmai – sustojama vis prie kito mokinio, kuris turi atlikti užduotį. Ši veikla yra balansas tarp visų individų, o sykiu ir galimybė pareikšti kolektyvui savo individualumą per savo asmenybės pristatymą. Individualios veiklos leidžia labiausiai reikštis individualiems gebėjimams ir ugdyti kompetencijas. Tokios veiklos pavyzdžiai yra užduočių atlikimas su mokytojo pagalba ir savarankiškas darbas. Per kolektyvinės ir individualias veiklas yra ugdomos kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikacijos, pažinimo ir socialinė, emocinė bei savisaugos kompetencija. 6.1. 1–2 klasės Savaitė Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija Veikla/Pavyzdys Galima integracija su dalyku 1 savaitė D1 Aš ir augmenija Kodėl svarbu rūpintis augalais? Kompetencijos: Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be augalų). Pažinimo: susižinęs su konkrečiais augalais ir jų augimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad augalija yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be augalų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami augalai. 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be augalų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius augalus ar augalų grupes, jų augimo sąlygomis). 2 savaitė D2 Aš ir gyvūnija Kodėl svarbu rūpintis gyvūnais? Kompetencijos: Pažinimo: susižinęs su konkrečiais gyvūnais ir jų gyvenimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad gyvūnijos įvairovė yra būtina tiek visos gamtos, tiek ir pačios žmonijos išlikimo sąlyga. Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus. Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja 2 savaitė D2 Aš ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be gyvūnų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami gyvūnai.gyvūnija 1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be gyvūnų). 2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius gyvūnus bei jų gyvenimo sąlygas. Padėti mokiniams suvokti ryšį tarp augmenijos, gyvūnijos ir žmogaus gyvenimo bei išgyvenimo). 3 savaitė D3 Aš ir ekologija Kuo galiu prisidėti, kad gamta būtų švaresnė? Kompetencijos: Pažinimo: Gilinamos žinios, kaip rūšiuoti šiukšles. Pilietiškumo: ugdomas gebėjimas suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, savo veiksmų įtaką gamtai bei kitiems žmonėms (numetu/surenku šiukšles, jas rūšiuoju. Kokios to pasekmės?).