VERTINIMO METODIKA Pavyzdžių Nuostatos

VERTINIMO METODIKA. 5.1. Vertintojas naudoja dokumentuotą ir jrodymais pagrjstą metodiką, atitinkančią ISO/IEC 19011 arba tapataus stan­ darto reikalavimus. Ji apima tinkamas susijusių dokumentų patikras, organizacijų, atsakingų už MTUS jgyvendinimą, veiklos procedūras ir jrašus, reikalavimų nesilaikymo atvejų ir sistemos trūkumų nustatymą ir prašymų dėl atitin­ kamų taisomųjų veiksmų išdavimą. 5.2. Vertintojas be kita ko:

VERTINIMO METODIKA. Vertinimo uždaviniai ir vertinimo klausimai buvo struktūrizuoti pagal Europos Komisijos Socialinės ir ekonominės plėtros vertinimo vadove ir LR finansų ministerijos išleistose ES struktūrinės paramos vertinimo metodinėse gairėse įvardytus vertinimo kriterijus: tinkamumą (įskaitant valdymo ir administravimo sistemos tinkamumą), poveikį, efektyvumą. Pagrindiniai vertinimo metodai apėmė antrinių informacijos šaltinių analizę, anketinės projektų vykdytojų apklausos duomenų loginę analizę, verslo įmonių apklausos duomenų statistinę analizę, reprezentatyviausių priemonės projektų sąnaudų ir naudos analizę, ekspertines diskusijas ir ekspertinį vertinimą. Sutarčių su projektų vykdytojais sudarymo eiga, lyginant su priemonės planu1, vertintina kaip patenkinama. 2011 m. pabaigoje jau buvo sudaryta sutarčių už 79 proc. visų skirtų vertinamai priemonei ES lėšų, o žiūrint atskirai pagal savivaldybes, nė vienoje savivaldybėje šis rodiklis nebuvo žemesnis už priemonės planuose nurodytą dydį, lygų 71 proc. Pagal ES lėšų įsisavinimą, t.y. pripažinimą deklaruotinomis, 2011 metų pabaigoje bendras priemonės atsilikimas nuo priemonės plano buvo gan ryškus – lyginant su pradiniu priemonės planu net 23 procentiniai punktai. Tačiau, lyginant su ankstesniais metais, atsilikimas nuo priemonės planų pagal išlaidų pripažinimą deklaruotinomis mažėja. Pagal iki 2011 m. pabaigos sudarytas sutartis siekiama stebėsenos (produkto) rodiklio „Regioninių ekonomikos augimo centrų integruoti urbanistinės plėtros projektai“ reikšmė sudarė 59 vienetus, o atsižvelgiant ir į pateiktas paraiškas ši reikšmė sudarė 64 vienetus. Pasirašytų sutarčių ES išlaidų dalis nuo priemonei numatyto ES finansavimo sudarė 79,46 proc., tuo tarpu pačių sutarčių skaičius sudarė tik 59 proc. planuojamos produkto rodiklio reikšmės. Todėl planinė 100 projektų reikšmė galėtų būti pasiekta tik tuo atveju, jei likę projektai vidutiniškai bus 2,7 karto finansiškai mažesni, t. y. vienam projektui skirtas ES finansavimas vidutiniškai sudarytų 2,1 mln. Lt vietoje 5,6 mln. Lt siekiančio dabartinio vidurkio. Rezultato rodiklis (metinis materialinių investicijų indekso vienam gyventojui padidėjimas regioniniuose ekonomikos augimo centruose, palyginti su Lietuvos Respublikos indeksu) istoriškai yra labai nepastovus ir labai priklausomas nuo Mažeikių rajono ir Visagino savivaldybėse atliekamų investicijų, susijusių su strateginiais objektais. Atskirų augimo centrų duomenys rodo, kad ne tik Mažeikiuose ir Visagine, bet ir kituose aug...