UTENOS KOLEGIJOS

UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO VERSLO IR VADYBOS KATEDROS VERSLO VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA

TVIRTINU

Dekanė

doc. Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx 2015-06-10

UAB „VIDVESTUMA“ AUTOMOBILIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMO POREIKIO ANALIZĖ

	BAIGIAMASIS	DARBAS
			Darbo autorius VV-11 I gr. stud.
			Xxxxx Xxxxxxx 2015-05-29
Recenzentė Xxxxxxx			Xxxxx vadovė Xxxxxxx
Xxxxxx Xxxxxxxxxx 2015-06-08			Xxxx Xxxxxxxxxx 2015-05-29

UTENA 2015

TURINYS

XXXXXXXXX 0

SUMMARY 6

ĮVADAS 7

1. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLA IR JOS YPATUMAI 9

1.1. Atliekų tvarkymo sistema ir pagrindinės sąvokos 9

1.2. Atliekų surinkimo ir tvarkymo metodai 14

1.3. Automobilių atliekų tvarkymo ypatumai 15

2. UAB „VIDVESTUMA“ AUTOMOBILIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS

ORGANIZAVIMO POREIKIO ANALIZĖ...............................................................................	25
2.1. Pagrindinės automobilių atliekų tvarkymo veiklos tendencijos Lietuvoje
2010 – 2014 metais................................................................................................................	25
2.2. UAB „Vidvestuma“ charakteristika...............................................................................	35
2.3. UAB „Vidvestuma“ automobilių tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė.....	40
2.3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas....................................................................	40
2.3.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir analizė..............................................................	42
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS..........................................................................................	47
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI...................................................................................................	48
PRIEDAI........................................................................................................................................	52
1. Priedas. Anketa atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams..................................	53
2. Priedas. Anketos atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams klausimų ir
atsakymų suvestinė..........................................................................................................................	56
3. Priedas. Anketa autoservisų klientams .....................................................................................	58
4. Priedas. Anketos autoservisų klientams klausimų ir atsakymų suvestinė..................................	60
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)………………………………………………….	10
2 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)..............................................................................	13
3 pav. ENTP tvarkymo užduotys 2012 – 2015 metais....................................................................	19
4 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys...................................................	23
5 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys...................................................	25
6 pav. Atliekų tvarkymo tendencijos 2009 – 2011 metais.............................................................	26
7 pav. Pavojingųjų atliekų susidarymas 2005 – 2011 metais........................................................	27
8 pav. ENTP tvarkytojų skaičius pagal apskritis, 2014 m. duomenys..........................................	30

9 pav. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, įsiurbimo oro filtrų ir automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymo užduoties vykdymas 2009 – 2011 metais 34

10 pav. UAB „Vidvestuma“ organizacinė struktūra 36

11 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų skaičiaus kitimo tendencijos 37

12 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 37

13 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 38

14 pav. UAB „Vidvestuma“ pardavimų tendencijos 2010 – 2014 metais 39

15 pav. Vyraujančios įmonių juridinės formos 42

16 pav. Įmonių registracijos vieta 42

17 pav. Atliekų tvarkymo verslo perspektyvos.................................................................................	43
18 pav. Valstybės požiūris į automobilių atliekų tvarkymo verslą Lietuvoje...................................	43
19 pav. Automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka Lietuvoje 2010 – 2014 metais.....................	44
20 pav. Automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikis Vilniaus apskrityje...................................	44
21 pav. Informacijos apie automobilių atliekų tvarkymą pakankamumas.......................................	45
22 pav. Priežastys, neleidžiančios tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis.............................	46
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotys...........................……..............	18
2 lentelė. Lietuvoje surinkta pavojingųjų atliekų pagal atskiras jų rūšis, tonomis..........................	28

3 lentelė. VĮ „Regitra“ transporto priemonių registravimo operacijos 2010 – 2014 metais 29

4 lentelė. Akumuliatorių surinkimas ir tvarkymas Lietuvoje, tonomis 31

5 lentelė. Alyvos tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, naudotos alyvos atliekų tvarkymas, tonomis 32

6 lentelė. Lietuvoje surinktų padangų tvarkymas, tonomis 33

Xxxxx Xxxxxxx. UAB „Vidvestuma“ atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė: Verslo vadybos studijų programos studento baigiamasis darbas. Vadovas: lektorius Xxxx Xxxxxxxxxx, Utenos kolegija, Verslo ir technologijų fakultetas, Verslo ir vadybos katedra. Utena, 2015.

SANTRAUKA

Temos aktualumas. Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą, todėl numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.

Lietuvoje net 95 proc. seno automobilio privalo būti perdirbta ar pakartotinai panaudotos jo dalys, todėl automobilių atliekų tvarkymo veikla ir jos organizavimas yra labai aktuali tema, nes didėjantys atliekų tvarkymo struktūros ir apimčių pokyčiai, suteikia galimybę bendrovėms vykdyti ir plėsti automobilių atliekų veiklą.

Baigiamojo darbo objektas – UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė.

Darbo tikslas – atlikti UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizę.

Pirmoje dalyje pateikiami teoriniai atliekų tvarkymo aspektai: apibūdinama atliekų tvarkymo sistema, išskiriamos pagrindinės sąvokos, apžvelgiami atliekų surinkimo ir tvarkymo metodai, apibūdinami automobilinių atliekų tvarkymo ypatumai.

Antroje dalyje apžvelgiamos pagrindinės automobilių atliekų tvarkymo veiklos tendencijos Lietuvoje 2010 – 2014 metais, pateikiama UAB „Vidvestuma“ charakteristika bei atliekama įmonės automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė.

Tyrimo charakteristika. Įmonės veiklos galimybių tyrimo metodu pasirinktas populiariausias ir dažniausiai taikomas kiekybinio tyrimo metodas – anketinė apklausa. Buvo atliktos dvi anketinės apklausos. Pirmoji anketa buvo teikiama Vilniaus rajono atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams (70 respondentų), antrajai anketai buvo pasirenkti Vilniaus rajone gyvenantys respondentai (58 respondentų), kurie naudojosi autoservisų pasalaugomis, o tuo pačiu ir galėtų naudotis analizuojamos bendrovės paslaugomis. Iš viso anketos buvo pateiktos 128 žmonėms, atsakymai gauti iš 103 (80,46 proc. grįžtamumas).

Anketos buvo išdalintos individualiai ar persiųstos elektroniniu paštu. Surinktų duomenų analizei buvo naudojamas matematinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai leido padaryti tokias pagrindines išvadas:

1. Automobilių tvarkymo versle vyrauja tendencijos, leidžiančios bendrovei „Vidvestuma“ sutelkti papildomus pajėgumus automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimui.

2. Bendrovei siekiant plėsti automobilių tvarkymo veiklą būtina pratęsti narystės ENTPA sutartį sekančiam laikotarpiui, atidaryti papildomą aikštelę metalo laužo supirkimui bei ENTP tvarkymui, skirti daugiau papildomų lėšų visuomenės švietimui (informavimui), tuo pačiu reklamuojant savo teikiamas paslaugas;

Atlikus tyrimą, pasiekti darbo rezultatai galėtų būti reikšmingi vyriausybės, savivaldybės atstovams, kuruojantiems atliekų tvarkymo sritį bei verslininkams, norintiems dirbti ar plėsti savo veiklą šioje verslo srityje.

Tyrimo rezultatus galima pritaikyti analizuojant silpnąsias automobilių atliekų tvarkymo Lietuvoje vietas, problemines sritis ir pan.

Xxxxx Xxxxxxx. JSC „Vidvestuma“ waste management needs analysis of organization: Business Management degree student thesis. Supervisor: xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx, Utena College, Faculty of Business and Technology, Department of Business and Management. Utena, 2015.

SUMMARY

Relevance of the topic. Lithuania annually produces more than 100 thousand. tons of hazardous waste. Most car waste included in the list of hazardous waste, and dropped anywhere, sorted or not properly handled may pose a threat to both the environment and people's own health.

Lithuania even 95 % old car must be recycled or re-used in its parts, landfill can be only a small part of the car so the waste management activities and its organization is a very topical issue in Lithuania as increasing waste volumes and structure changes, enables companies to expand their business.

Final work object – JSC „Vidvestuma“ car waste management organizational needs analysis.

The aim – to perform JSC „Vidvestuma“ car waste management organizational needs analysis.

In the first part the theoretical waste management aspects of waste management system distinguishes between basic concepts, an overview of the collection and processing methods are described for automotive waste management features.

The second part provides an overview of the main vehicles for waste management activities in Lithuania in 2010 – 2014 was presented JSC „Vidvestuma“ performance and company performed car waste management organizational needs analysis.

Working methods: analysis of scientific literature, guestionnaire, statistical analysis. The results led to the following main conclusions:

1. Car prevailing trends in business management, enabling the company „Vidvestuma“ capacity to mobilize additional car waste management activities for the organization.

2. In order to expand the company car management activities necessary to extend the membership of the ENTPA contract for the next period to open an additional area of metal scrap and ENTP management for additional funding for public education (awareness), while advertising their services.

The investigation in the working results to be materially governments, municipal representatives, to the parent field of waste management and entrepreneurs who wish to work or expand their activities in this field of business.

The research results can be adapted to the analysis of the weak car waste management Lithuania locations, problem areas and so on.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Atliekos – tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai, kurių negalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams. Atliekos yra neišvengiamos mūsų gyvenimo ir ūkinės veiklos palydovės. Atliekų susidarymas ir tvarkymas yra viena opiausių aplinkosaugos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, siekiant, kad ji atitiktų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus Kasmet valstybėse narėse pagaminama maždaug 2 milijardai tonų atliekų – įskaitant ypač pavojingas atliekas – ir šis skaičius nuolat auga, nes atliekų susidarymo apimtys yra glaudžiai susijusios su šalies gyventojų pragyvenimo lygiu ir ekonomikos augimo tempais.

Atliekų kaupimas yra neperspektyvus sprendimas, o jų naikinimas neskatintinas dėl taršos ir itin koncentruotų taršių likučių. Kaip visuomet, geriausias sprendimas yra užkirsti kelią tokių atliekų gamybai arba grąžinti jas į gamybos ciklą perdirbant jų sudedamąsias dalis, jei tam yra ekologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamų būdų.

Būtina pažymėti, kad pagal prigimtį bei keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai atliekos skirstomos į nepavojingas, pavojingas ir ypač pavojingas – radioaktyvias atliekas.

Nepavojingosios atliekos skirstomos į organines, mineralinių žaliavų, buitines, statybinių medžiagų ir kitas nepavojingas atliekas, antrines žaliavas, gatvių bei kelių sąšlavas.

Pavojingos atliekos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams. Lietuvoje per metus susidaro truputį daugiau kaip 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų, iš kurių išsiskiriančios pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, daro žalą žmogaus sveikatai. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, onkologinių bei kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos bei kitų sutrikimų.

Dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą: hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva. Žinotina, kad Lietuvoje kasmet išardoma 50 – 60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (t.y. 15 – 20 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai, kurie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o gumos, stiklo, plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir pan. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.

Lietuvoje net 95 proc. seno automobilio privalo būti perdirbta ar pakartotinai panaudotos jo dalys, šalinti į sąvartynus galima tik menką dalį. Todėl įvertinant UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikį, galima teigti, kad automobilių atliekų tvarkymo veikla ir jos organizavimas yra labai aktuali tema Lietuvoje, kurios ekonomikai atsigaunant, didėja atliekų tvarkymo struktūros, ir apimčių pokyčiai, tuo pačiu atsiranda galimybė bendrovėms plėsti savo veiklą

Problema. Mokslinė problema yra nustatyti, koks yra UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikis.

Darbo objektas. UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė.

Darbo tikslas. Atlikti UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizę.

Darbo uždaviniai. Siekiant darbo tikslo, keliami sekantys uždaviniai:

1. Pateikti teorinius atliekų tvarkymo veiklos aspektus;

2. Įvertinti pagrindines automobilių atliekų tvarkymo veiklos tendencijas Lietuvoje 2010 – 2014 metais;

3. Apibūdinti UAB „Vidvestuma“ teikiamas paslaugas ir atlikti veiklos rodiklių analizę;

4. Atlikti UAB „Vidvestuma“ automobilių tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizę.

Darbe pasiekti studijų rezultatai.

1. Apibūdintas verslo sistemos veikimo mechanizmas.

2. Atlikta situacijos analizė.

3. Sisteminti ir vertinti analizės rezultatai.

4. Identifikuoti veiklos sritį reglamentuojantys teisės aktai.

5. Surinkta ir suklasifikuota informacija, reikalinga problemos sprendimui.

6. Parengtas tyrimo planas ir atliktas tyrimas.

7. Išanalizuoti ir interpretuoti gauti duomenys.

8. Išanalizuota esama įmonės būklė.

Tyrimo metodai. Rašant darbą naudotasi mokslinės literatūros bei internetinės informacijos šaltinių analizės, apibendrinimo ir palyginimo, duomenų statistinės analizės, anketinės apklausos metodais.

Darbo struktūra ir apimtis. Baigiamąjį darbą sudaro darbo įvadas, teorinė bei praktinė dalys, sudarytos iš skyrių bei poskyrių, išvados.

Literatūros ir šaltinių sąraše pateikta 36 pozicijų. Darbo apimtis be priedų – 51 puslapis.

1. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLA IR JOS YPATUMAI

1.1. Atliekų tvarkymo sistema ir pagrindinės sąvokos

Atliekų susidarymas ir tvarkymas yra viena opiausių aplinkosaugos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, nes atliekos yra neišvengiamos mūsų gyvenimo ir ūkinės veiklos palydovės.

Lietuvai atkūrus valstybingumą, atliekų tvarkymo sistema šalyje buvo vystoma nuosekliai. 2000 – 2006 metu laikotarpiu buvo kuriama nacionalinė atliekų tvarkymo teisinė bazė, perkeliant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, identifikuojama ir likviduojama sena tarša, uždaromi seni sąvartynai ir įrengiami nauji, aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys regioniniai nepavojingųjų atliekų sąvartynai, pradėta kurti pavojingųjų atliekų tvarkymo infrastruktūra.

2007 – 2013 metu laikotarpiu buvo toliau plečiama atliekų tvarkymo infrastruktūra, kurios plėtrą skatino Europos Sąjungos parama bei gamintojų ir importuotojų atsakomybės už atliekų tvarkymą nustatymas. Kasmet Europos Sąjungos valstybėse narėse pagaminama maždaug 2 milijardai tonų atliekų ir šis skaičius nuolat auga, nes atliekų susidarymo apimtys yra glaudžiai susijusios su šalies gyventojų pragyvenimo lygiu ir ekonomikos augimo tempais.

Atliekų kaupimas yra neperspektyvus sprendimas, o jų naikinimas neskatintinas dėl taršos ir itin koncentruotų taršių likučių. Geriausias sprendimas yra užkirsti kelią tokių atliekų gamybai arba grąžinti jas į gamybos ciklą perdirbant jų sudedamąsias dalis, jei tam yra ekologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamų būdų.

Apibūdinant atliekų tvarkymo sistemą, būtina pateikti pagrindines sąvokas.

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo įstatyme (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787) atliekos apibrėžiamos kaip medžiagos ar iš jų pagaminti gaminiai, netinkami tolimesniam naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių I skyriaus nuostatas medžiagos arba daiktai laikomai atliekomis tik tada, kai tenkina dvi sąlygas – priklauso vienai iš 16 atliekų kategorijų arba patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

Atliekų turėtojas – atliekų darytojas (asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos) arba asmuo, turintis atliekų.

Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Atliekų tvarkymas yra pripažintas svarbia ES aplinkos

apsaugos sritimi, reguliuojančia gamybos, paskirstymo ir vartojimo produktų sąveiką su gamtine aplinka – oru, vandeniu, dirvožemiu, klimatu.

Atliekų valdymas yra sudėtinga ir daugiakomponentė politikos sritis, apimanti atliekų iš gyventojų, mažų ir vidutinių verslo įstaigų, gydymo ir kitų įstaigų, pramonės, žemės ūkio, kitų ūkio šakų įmonių surinkimą, apdorojimą ir atidavimą galutiniam saugojimui. Atliekų tvarkymo politikos kryptį ir atliekų tvarkymo sistemos principus formuoja bendroji darnaus vystymosi doktrina.

Atliekų tvarkymo principų hierarchija (žr. 1 pav.) klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. „3 R's“: reduce, xxxxx, recycle). Šios hierarchijos pagrindinis tikslas yra išgauti maksimalią naudą iš produktų ir minimalų atliekų kiekį.

Šaltinis: Xxxxxxxxxxxx, V. (2008) Pažeistos teritorijos ir sąvartynai. Kaunas: Ardiva. p. 18.

1 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)

Atliekų vengimas (angl. avoidance). Pagrindinis tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose.

Atliekų susidarymo ir pavojingumo mažinimas (angl. minimization).

Atliekų pakartotinis panaudojimas (angl. reuce). Naudojant atliekas pakartotinai, produktai, ar jų dalys, kurie jau laikomi atliekomis, juos sutvarkius, išvalius ar sutaisius vėl naudojami tuo pačiu tikslu, kuriam buvo sukurti. Pavyzdžiui, seni drabužiai yra persiuvami, sugedusių buitinės technikos prietaisų detalės yra panaudojamos kitų prietaisų remontui, senų baldų

detalės panaudojamos kitų baldų gamybai ir t. t. Taip mažinama aplinkos tarša, taupomi ištekliai, gamybos sąnaudos būna santykinai nedidelės, nes atliekų nereikia arba beveik nereikia apdoroti.

LR Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, kad paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo.

Perdirbimas (angl. recycle). Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, iš stiklo duženų liejami nauji stiklo gaminiai, iš makulatūros gaminamas popierius ir kartonas, o statybų ir griovimo atliekos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis) naudojamos statybose ar tiesiant kelius. Čia ypač svarbus yra atliekų rūšiavimas.

Atliekų panaudojimas energijai išgauti. Komunalinių atliekų sąvartynuose iš biologiškai skaidžių atliekų galima išgauti biodujas, kurios gali būti naudojamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis. Susidariusios dujos sąvartynuose yra surenkamos, tinkamai apdorojamos ir panaudojamos elektros ir šilumos energijai gauti.

Saugus atliekų šalinimas ir saugojimas sąvartyne (angl. landfiling). Siekiama, kad į komunalinius sąvartynus patektų kuo mažiau atliekų, nes sąvartynai užima labai dideles teritorijas, darko kraštovaizdį, netinkamai įrengti sąvartynai kelia pavojų aplinkai bei žmonėms. Tad į sąvartynus turi patekti tik tos atliekos, kurių daugiau neįmanoma perdirbti ir daugiau netinka jokiam naudojimui.

Sąvartynai yra dvejų tipų: pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartynai. Gyventojų komunalinės atliekos patenka į nepavojingų atliekų sąvartyną.

Atliekų vengimo ir atliekų mažinimo priemonės vadinama atliekų prevencija. Hierarchinė piramidė numato, jog tvarkymo sistema visų pirma turėtų remtis prevencinėmis priemonėmis, tik po to – panaudojimu, o atliekų šalinimas turėtų būti ribotas. LR Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, kad prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose. Atliekų prevencijos tikslai:

• vengti atliekų susidarymo;

• mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį;

• mažinti kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;

• produktus naudoti pakartotinai ar prailginti jų būvio ciklą.

Atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą užtikrina Valstybinė atliekų prevencijos programa, o siekiant įgyvendinti ES keliamus aplinkosaugos reikalavimus, Lietuvoje buvo sukurta atliekų tvarkymo sistema, kurioje atliekos buvo suskirstytos pagal atliekų susidarymo specifiką:

• komunalinių atliekų tvarkymo sistema,

• gamybos bei kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema.

Bendrąja prasme ši sistema apima atliekų surinkimą, pervežimą, apdirbimą, perdirbimą ir pašalinimą. Remiantis LR vietos savivaldos įstatymu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietose atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos: antrinės žaliavos (tinkamas perdirbti popierius, stiklas, plastmasė, metalas), buityje susidarančios pavojingos atliekos, didžiosios atliekos, žaliosios atliekos, buitinio remonto atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos lengvųjų automobilių padangos, mišrios komunalinės atliekos.

Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema vadovaujasi pagrindiniais principais:

• „Teršėjas moka“,

• „Visų sąnaudų padengimo“ principu.

Principas „Teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Tuo tiksliu savivaldybėse įvedama vietinė rinkliava.

Rinkliava – tai savivaldybės sprendimu nustatytas privalomasis mokestis, kurį turi mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai, besinaudojantys savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Įvedant rinkliavą, įgyvendinamas „Visų sąnaudų padengimo“ principas, t.y. vietinės rinkliavos dydžiai turi būti nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos dengtų suplanuotas regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, eksploatacijos, plėtros ir administravimo sąnaudas. Taip pat vadovaujamasi ir kitais principais:

• „Artumo principas“ – siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos atitinkamai viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginyje.

• „Visuotinumo principas“ – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams.

• „Savarankiškumo principas“ – neturint galimybės atliekas šalinti Lietuvoje, svarstoma galimybė atliekas šalinti, o mišrias atliekas naudoti ES esančiuose įrenginiuose.

• „Techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo principas“ – kuriant ir plėtojant atliekų tvarkymo infrastruktūrą, turi būti įvertintos techninės ir ekonominės galimybės.

Šalia atliekų tvarkymo strategijos principų, taip pat išskiriami atskiri atliekų srautai, kuriems dėl jų pavojingumo ar didelio kiekio skiriamas ypatingas dėmesys, kaip pvz.:

• naftos produktų atliekos;

• baterijų ir akumuliatorių atliekos;

• pakuočių atliekos;

• naudotos padangos;

• seni automobiliai;

• statybinės atliekos;

• elektros ir elektroninių prietaisų atliekos;

• ligoninių atliekos;

• nuotekų dumblas ir kt.

Tai reiškia, kad šiems išskirtiniams srautams galioja ne tik bendri atliekų tvarkymo principai, bet jų tvarkymui galima įvesti ir detalesnius bei griežtesnius reikalavimus (pvz., jų tvarkymui reguliuoti yra skirtos specialios ES direktyvos).

Šalyje taikomi anksčiau minėti pagrindiniai penki atliekų tvarkymo būdai, kurie atskleidžia dabartinę Lietuvos atliekų tvarkymo hierarchiją nuo labiausiai pageidautino atliekų tvarkymo pasirinkimo iki mažiausiai pageidautino. Tačiau pateikta atliekų tvarkymo hierarchija parodo ir Lietuvos tikrąją atliekų tvarkymo situaciją, kur yra aiškiai matoma, kad didžiausią tvarkymo būdų dalį sudaro mažiausiai pageidautini tvarkymo būdai.

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, Lietuvoje būtina apversti visą atliekų tvarkymo hierarchiją (žr. 2 pav.).

Šaltinis: Ekodiena (2011) Ar gera gyventi sąvartyne?

Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx-xxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx/ , žiūrėta 2015 03 25.

2 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)

Prioritetų reikia laikytis vadovaujantis atliekų kiekio mažinimo būdais. Visų pirma reikėtų įgyvendinti pirmumo prioritetą turintį principą – atliekų vengimą. Būtent toks požiūris pateiktas Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plane, kuriame nurodyta, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas:

• prevencija;

• paruošimas naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai;

• perdirbimas, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;

• kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;

• šalinimas, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą, tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

Konstatuojama, kad iki šiol Lietuvoje atliekos tvarkomos neatsižvelgiant į atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą. Apie 60 procentų visų susidarančių atliekų (atitinkamai apie 75 procentai susidarančių komunalinių atliekų) šalinama sąvartynuose. Kadangi vis dar netaikomos efektyvios ekonominės priemonės, šalinimas sąvartynuose tebėra pigiausias atliekų tvarkymo būdas, todėl atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir kitoks naudojimas nėra ekonomiškai efektyvūs. Lietuvoje nepakankamai išplėtotos atliekų rūšiavimo ir rūšiuojamojo surinkimo sistemos. Atliekų prevencijos rodikliai pasiekti ekonominės recesijos sąlygomis, bet ne dėl valstybės taikomų priemonių.

Europos Sąjungos narės, tarp jų ir Lietuva, turi stengtis įgyvendinti ES atliekų tvarkymo direktyvų užduotis. Pagrindinė jų yra atliekų vengimas, atliekų perdirbimo didinimas ir kitų užduočių vykdymas. Iki 2020 m. ES narės turi paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti mažiausiai 50 proc. komunalinių atliekų – popieriaus, plastiko, stiklo, metalo – ir tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos 2020 m. sudarytu ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

1.2. Atliekų surinkimo ir tvarkymo metodai

Atliekų surinkimas tai atliekų tvarkymo proceso dalis. Kad atliekos būtų pristatytos į perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus visų pirma jos turi būti surinktos. Kiekviena verslo įmonė ar organizacija, kurios veikloje susidaro atliekų, ir kiekvienas gyventojas, kurio namų ūkyje

susikaupia atliekų, prieš jas perduodant atliekų tvarkytojui, visų pirma turi jas surinkti. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausia atliekų tvarkymo procese lemiančių etapų. Nuo to, kaip bus surinktos susidariusios atliekos, labai priklauso, kokius veiksmus bus galima su jomis atlikti tolimesniuose tvarkymo etapuose. Surinkimo metodai labai veikia atliekų ir iš jų perdirbimo galimų gauti produktų kokybę. Dažniausiai atliekos surenkamos atliekant pirminį rūšiavimą atliekų susidarymo vietoje. Yra įvertinta, kad atliekų surinkimo kaštai sudaro nuo 50 iki 70 proc. visų atliekų tvarkymo (surinkimo, transportavimo, perdirbimo, šalinimo) kaštų.

Pasaulyje taikomi 3 atliekų surinkimo tipai:

• nerūšiuotų atliekų surinkimas;

• perdirbimui skirtų atliekų bendras surinkimas;

• rūšiuotų atliekų surinkimas.

Atliekant bendra perdirbimui skirtų atliekų surinkimą, būtina įrengti tarpines rūšiavimo stotis. Tai gali būti atliekų perkrovimo stotys. Nerūšiuotų atliekų surinkimas reikalauja mažiausiai išlaidų . Tokiu atveju nereikia visai atliekų rūšiuoti, nereikia specialaus transporto. Tačiau surenkant tokias atliekas, neįmanoma užtikrinti atliekų švarumo, praktiškai nelieka jokių galimybių jas perdirbti ar bent jau rūšiuoti.

Atliekų surinkimo būdai:

• atliekų surinkimas be taros;

• surinkimas įvairaus tipo konteineriuose;

• surinkimas plastikiniuose maišuose.

Visame pasaulyje plačiausiai taikoma surinkimo konteineriuose sistema.

Atliekų laikinas saugojimas. Surenkant atliekas, susiduriamas su problema, kad dideli konteineriai nėra pripildomi iš karto. Dėl to surinktas atliekas laikinai tenka saugoti jų surinkimo vietose. Laikinos atliekų saugojimo vietos yra bene labiausiai į akis krintantis objektas, ir todėl jis turi būti tinkamai sutvarkytas ir prižiūrimas.

apibrėžimų.

1.3. Automobilių atliekų tvarkymo ypatumai

Išskiriant automobilių atliekų tvarkymo ypatumus, taip pat būtina pateikti keletą

Transporto priemonė (TP) – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė (ENTP) – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms LR atliekų tvarkymo įstatyme.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) – organizacija, vienijanti įmones, užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla apima transporto priemonių surinkimą, vežimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, pridavimą ir priskiriama prie veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl vykdant šią veiklą reikalaujama turėti specialius įrenginius, veiklą vykdyti tik tam leistinose vietose, turėti taršos leidimus, licencijas, kvalifikuotus darbuotojus, teikti įvairias apskaitas bei ataskaitas, nuolat stebėti ir vykdyti teisės aktų reikalavimų pakeitimus. Tokių įmonių veikla kasmet yra tikrinama valstybės priežiūros institucijų, reikalaujama ataskaitų, įvairių kitų dokumentų įrodančių tinkamą veiklos vykdymą.

Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) – organizuojanti ir finansuojanti automobilių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į asociacijos narių įvežtų automobilių kiekį.

Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai Lietuvoje privalo:

• registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

• organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

• užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

• aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais:

a) apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas;

b) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

c) transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones;

• apmokėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

• tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

• patys arba per jiems atstovaujančias licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas imtis visų priemonių, užtikrinančių šių surinktų ENTP ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą

• transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

Apmokestinamieji gaminiai – pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai:

• padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg;

• akumuliatoriai, galvaniniai elementai;

• vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrai;

• automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.

Apmokestinamųjų gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui.

Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal LR atliekų tvarkymo įstatymą yra atliekos.

Skiriamos šios baterijų ir akumuliatorių rūšys:

• automobiliams skirtos baterijos ar akumuliatoriai. Tai baterijos ar akumuliatoriai, naudojami automobilio apšvietimui, starterio ar variklio paleidimui;

• pramoninės baterijos ar akumuliatoriai. Tai baterijos ar akumuliatoriai, skirti naudoti tik pramonėje ar profesionalioje veikloje arba naudojami visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse;

• nešiojamosios baterijos ar akumuliatoriai. Tai baterijos, sagos formos elementai, sudėtinės baterijos ar akumuliatoriai, kurie yra sandarūs, gali būti nešiojami ir nėra priskiriami nei pramoninėms, nei automobiliams skirtoms baterijoms ar akumuliatoriams.

Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinamiems gaminiams priskiramos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg; akumuliatoriai, galvaniniai elementai; vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrai; automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.

Žemiau pateikiamoje 1 lentelėje yra pateikiamos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotys nuo 2012 metų.

1 lentelė.

Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotys

(Sudaryta autoriaus pagal Gamintojų ir importuotojų asociacijos (2015) duomenis)

Metai	Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų pavadinimas	Naudojimas ir (ar) perdirbimas	Užduotis (procentais), atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį
nuo 2012	padangos	Perdirbimas ar kitoks naudojimas	80
2012	nešiojamosios baterijos (galvaniniai elementai) ir akumuliatoriai	perdirbimas	25
2013			30
2014			35
2015			40
nuo 2016			45
nuo 2012	vidaus degimo variklių degalų ir (ar) tepalų filtrai	perdirbimas ar kitoks naudojimas	80
nuo 2012	vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai	perdirbimas ar kitoks naudojimas	80
nuo 2012	automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai	perdirbimas ar kitoks naudojimas	80

Kaip matome iš 1 lentelės duomenų akumuliatorių kiekybinės surinkimo užduotys kiekvienais metais augs, pvz. nuo 2016 m. rugsėjo mėn. sudarys 45 procentus. Taip pat daugumai gaminių atliekų yra nustatytas pakankamai aukštas perdirbimo ar antrinio panaudojimo koeficientas, pvz. perdirbami 65 procentai švino rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį švino rūgštinių baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant švino perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų, bei perdirbami 75 procentai nikelio kadmio baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį nikelio kadmio baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant kadmio perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų;

LR Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, kad pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede, t.y. pavojingoms atliekoms priskiriamos tos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis: sprogstamosios, oksiduojamosios, labai degios, degios, dirginančios, kenksmingos, toksiškos, kancerogeninės ir kt.

Tuo tarpu LR Aplinkos apsaugos įstatymas pavojingomis medžiagomis apibrėžia, kad tai nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams.

Nuo 2015 metų sausio Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą iki 95 proc., skaičiuojant pagal automobilio masę. Tokios normos yra numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje

„Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“. Jei vidutinis automobilis sveria maždaug 1.600 kg, vadinasi, pakartotinai naudojama (naudojamos automobilių dalys), perdirbama (automobilyje esantis metalas, plastikas, stiklas ir kt.) ar kitaip panaudojama (pvz., senos padangos panaudojamos kaip kuras) turi būti apie 1.500 kg.

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal ENTPA duomenis

3 pav. ENTP tvarkymo užduotys 2012 – 2015 metais

Tikimasi, kad šie nauji įsipareigojimai bus įgyvendinami sklandžiai, tam Lietuvoje yra sukurti reikalingi teisės aktai, o atsakingos institucijos prisidės skatinant automobilių ardytojus tinkamai atlikti savo darbą ir teisingai sutvarkyti likusias atliekas.

Būtina nepamiršti, kad dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą: hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.

Pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, daro žalą žmogaus sveikatai. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, onkologinių bei kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos bei kitų sutrikimų.

Atliekos pagal susidarymo šaltinį arba atliekų tipą priskiriamos tam tikrai grupei. Būtina paminėti keletą pavyzdžių. Iš atliekų sąrašo naftos produktų atliekos ir skystojo kuro atliekų skyriaus (kodas 13) poskyrio variklių, pavarų dėžės ir tepalinės alyvos atliekos (kodas 13 02):

• mineralinė chlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (13 02 04);

• mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (13 02 05);

• sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (13 02 06);

• lengvai biologiškai suyranti variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (kodas 13 02 07).

Iš atliekų sąrašo, kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos, skyriaus (16) poskyrio baterijos ir akumuliatoriai (16 06):

• švino akumuliatoriai (16 06 01);

• nikelio – kadmio akumuliatoriai (16 06 02) ir kt.

Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų automobilinių atliekų. Kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo užtikrinti, kad būtų sukurta automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistema, atitinkanti šiuos reikalavimus:

⚫ automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, jų nemaišant su kitomis atliekomis;

⚫ privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų turi būti surenkamos bent jau nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių, specialiose šių atliekų surinkimo vietose arba apvažiavimo būdu;

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietos gali būti įrengiamos degalinėse, garažų bendrijose, įmonių, užsiimančių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, baterijomis ir akumuliatoriais prekiaujančių ar juos naudojančių įmonių ir pan. teritorijose ar patalpose.

Švino rūgštiniai akumuliatoriai – tai atlieka, turinti daug pavojingų cheminių medžiagų – sunkiųjų metalų ir elektrolito. Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip

dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Akumuliatorių atliekos draudžiamos:

• Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų.

• Savavališkai ardyti. Nerimą kelia tai, kad kai kurie gyventojai greičiausiai vis dar galvoja, jog panaudoti akumuliatoriai yra vertingi vien dėl juose esančių metalų, o visas kitas dalis tiesiog galima išmesti bet kur. Priduoti akumuliatorių reikia neardytą, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką.

Įdomus toks faktas, kad ES surinkus ir pakartotinai perdirbus nebetinkamas naudoti baterijas ir akumuliatorius, kasmet būtų galima gauti 20 tūkst. tonų cinko, 15 tūkst. tonų geležies ir apie 10 tūkst. tonų kitų metalų.

Visų rūšių elektromobilių bei hibridinių automobilių akumuliatorių atliekų tvarkymui yra taip pat keliami labai aukšti perdirbimo reikalavimai.

Hibridinių automobilių (varomų elektra ir benzinu) bei elektromobilių akumuliatorių atliekų kol kas susidaro labai mažai. Pagrindinė to priežastis – nedidelis Lietuvoje registruotų elektromobilių ir hibridinių automobilių kiekis. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje 2015 metų sausio mėn. buvo registruota beveik 2.900 hibridinių automobilių ir 65 lengvieji elektromobiliai. Šiuo požiūriu Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos, kur elektromobilių įsigijimas ir naudojimas yra skatinamas įvairiausiomis priemonėmis.

Hibridinių automobilių bei elektromobilių akumuliatoriai gali būti surenkami, kaip įprastiniai akumuliatoriai, tik jų perdirbimo procesas yra sudėtingesnis.

Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir

pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus.

Per pastaruosius metus Lietuvoje kasmet suvartojama virš 20 tūkst. tonų tepalų ir tepalinių alyvų, per metus susidaro apie 17 tūkst. tonų alyvų atliekų. Deja, Lietuvoje tik apie 10 –

20 proc. susidariusio alyvų atliekų kiekio yra surenkama ir sutvarkoma. Likusios dalies yra nelegaliai atsikratoma arba sudeginama tam specialiai nepritaikytuose įrengimuose.

Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų, šios pavojingos atliekos, patekusios į aplinką, teršia gamtą, kenkia žmogaus sveikatai. Įrodyta, jog kenksmingos medžiagos turi tiesioginės įtakos įvairių ligų, ypač vėžinių, paūmėjimui. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys pavojingoms atliekoms tvarkyti, siekiant sumažinti jų poveikį natūraliai aplinkai. Alyvų atliekų turėtojai privalo susidariusias alyvų atliekas atiduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms saugiam sutvarkymui. Alyvų atliekų turėtojai bei jas tvarkančios įmonės turi imtis visų galimų priemonių, kad alyvų atliekos būtų saugiai sutvarkytos ir nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai.

Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi. Alyvos atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varį, cinką, įvairius sunkiuosius metalus ir pan. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko.

Alyvos atliekas draudžiama:

• Maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

• Deginti neturint specialių leidimų. Deginant alyvos atliekas, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Panaudota alyva gali būti deginama tik tam skirtose krosnyse su specialiais filtrais ir aukštoje temperatūroje.

• Išpilti ar išleisti alyvos atliekas į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvožemio.

• Perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Reikia atminti, kad alyvos ir alyvos produktų platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes (žr. 4 pav.). Tokia informacija gali būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant alyvas.

Šaltinis: GIA (2013) Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/Xxxxxx-xxxxxxxx.xxx , žiūrėta 2015 04 20

4 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys

Taip pat būtina nepamiršti, kad keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todėl tokį filtrą išmetus į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvos pateks į aplinką.

Panaudotų automobilių amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui turi įtakos nepalankios eismo sąlygos, purvas, korozija, druskos ir vanduo. Dažniausios amortizatorių keitimo priežastys - susidėvėję amortizatorių koto riebokšliai arba mechaninis pažeidimas dėl prastų eismo sąlygų. Išbėgus tepalui ar dujoms, amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir nebeatlieka savo funkcijų.

Amortizatoriaus sudedamosios dalys yra metalas, alyva, guma. Panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus automobilines detales į aplinką, užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius vandenis.

Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Filtrų atliekos yra pavojingos atliekos dėl juose esančių metalų bei alyvos. Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent per metalo gamybos procesus.

Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daromas poveikis aplinkai.

Padangų atliekos nepriskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau jei padangos yra deginamos laužuose ar buitinėse krosnyse, jų degimo proceso metu į aplinką pasklinda kancerogenai, kurie sukelia vėžinius susirgimus, alergijas bei apsigimimus.

Padangos savo likutine energetine verte yra naudinga atlieka, nes senas padangas galima prikelti antram gyvenimui, jas restauruojant. Padangų perdirbimo pramonėje iš jų pagaminama daug aplinkai naudingų produktų, pvz. guminės trinkelės, stulpų stovai, kelio ženklų stulpai, atitvarai, parko suoleliai, guminės dangos fermoms, stadionams, pabėgiai ir dar daug įvairiausių gaminių.

Cemento pramonėje, taikant naujausias technologijas, dėvėtos padangos naudojamos kaip alternatyvus kuras: kokį padangų kiekį sudeginame – tokį panašų kiekį sutaupome neatsistatančių žaliavų – akmens anglies. Išgaunant tą patį šilumos kiekį deginant padangas, CO2 emisijos yra apie 10 % mažesnės nei deginant akmens anglis, taip yra mažinamas šiltnamio efektas. Sukamosiose krosnyse, kad išdegti klinkerį, temperatūra pasiekia 14.500 C0. Kadangi padangos metamos į krosnį per specialiai tam sumontuotą įrangą sukamosios krosnies vidurinėje dalyje ( sukamosios krosnies ilgis yra 185 metrai, diametras – 5 metrai), toje vietoje, kur įkrenta padanga, krosnies viduje medžiagos temperatūra siekia 800 – 9.000 C0. Taip pat cemento pramonėje deginant padangas nesusidaro pelenų, t.y. jie įeina į klinkerio sudėtį. Fe2O3 (geležies trivalentis oksidas) iš padangų metalinių kordų palengvina klinkerio apdegimo procesą.

2. UAB „VIDVESTUMA“ AUTOMOBILIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMO POREIKIO ANALIZĖ

2.1. Pagrindinės automobilių atliekų tvarkymo veiklos tendencijos Lietuvoje 2010 – 2014 metais

Atliekos yra neišvengiamos mūsų gyvenimo ir ūkinės veiklos palydovės, todėl atliekų susidarymas ir tvarkymas yra viena opiausių aplinkosaugos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Atliekų susidarymo apimtys (pvz. kasmet ES valstybėse narėse pagaminama maždaug 2 milijardai tonų atliekų ir šis skaičius nuolat auga) yra glaudžiai susijusios su šalies gyventojų pragyvenimo lygiu ir ekonomikos augimo tempais.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, siekiant, kad ji atitiktų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Pastaraisiais metais atliekoms tvarkyti Lietuvoje skiriama daug dėmesio, sparčiai plėtojamas atliekų surinkimas, perdirbimas ir šalinimas. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą skatino Europos Sąjungos finansinė parama, gamintojams ir importuotojams nustatyta atsakomybė už atliekų tvarkymą.

Lietuvos ekonomikai atsigaunant po 2008 – 2009 m. ekonominės krizės tai atspindi ir atliekų tvarkymo struktūros, ir apimčių pokyčiai. Analizuojant Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus duomenis, 2010 m. Lietuvoje susidarė apie 3,99 mln. tonų gamybos ir apie 1,25 mln. tonų komunalinių atliekų, 2011 metais – apie 5,5 mln. tonų atliekų.

Atliekų susidarymo Lietuvoje tendencijos 2005 – 2011 metais pateiktos 5 paveiksle.

Šaltinis: LRV (2014) Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas.

Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000 , žiūrėta 2015 03 25.

5 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys

Pastaraisiais metais augant šalies ekonomikai, atliekų susidarymas auga lėčiau. Dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos bei vartojimo įgūdžių Lietuvoje vienam šalies gyventojui

susidaro mažiau atliekų, lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu. Daugelyje pramonės šakų susidarančių atliekų kiekiai taip pat mažesni nei kitose valstybėse.

Lietuvoje daugiau nei pusė susidariusių atliekų vis dar yra šalinamos. 2011 metais didžioji dalis sutvarkytų atliekų – 62 proc. arba atitinkamai apie 3,3 mln. tonų buvo pašalinta, 22 proc. arba 1,2 mln. tonų perdirbta arba kitaip panaudota, 14 proc. arba 0,8 mln. tonų išvežta tvarkyti į kitas šalis, o 2 proc. arba atitinkamai 80,8 tūkst. tonų apdorota.

Pastarųjų metų atliekų tvarkymo Lietuvoje dinamika pateikta 6 paveiksle.

LRV (2014) Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas.

Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000 , žiūrėta 2015 03 25.

6 pav. Atliekų tvarkymo tendencijos 2009 – 2011 metais

Būtina pažymėti, kad Lietuvoje kasmet auga pavojingųjų atliekų atskiras surinkimas. 2011 metais buvo surinkta apie 139,4 tūkst. tonų (46 kilogramai vienam gyventojui) pavojingųjų gamybos atliekų ir apie 4,5 tūkst. tonų komunalinių pavojingųjų atliekų (1,5 kilogramo vienam gyventojui). Tuo tarpu remiantis EUROSTAT duomenimis, 2010 metais Europos Sąjungoje vidutiniškai vienam gyventojui susidarė 198 kilogramai pavojingųjų atliekų. Kaip matome, tai beveik keturis kartus daugiau negu Lietuvoje. Taip pat paminėtinas faktas, kad beveik pusę visų Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų naftos produktų atliekos, apie 10 tūkst. tonų mineralinės vatos atliekos ir beveik 9 tūkst. tonų naftos produktais užterštas gruntas.

Lietuvoje 2011 m. xxxxxxx surinktas pavojingųjų atliekų kiekis, palyginti su 2010 m. rodikliais, padidėjo apie 31 proc. Teigiamos įtakos tam turi sėkmingai įgyvendinama aplinkosaugos politika atliekų sektoriuje bei didėjantis gyventojų sąmoningumas. Teigiamų rezultatų duoda efektyviai įgyvendinama nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimo ir surinkimo programa – šių atliekų surinkimas vien nuo 2010 m. išaugo daugiau kaip 36 proc.

Šaltinis: LRV (2014) Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas.

Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000 , žiūrėta 2015 03 25.

7 pav. Pavojingųjų atliekų susidarymas 2005 – 2011 metais

2011 m. pavojingųjų atliekų tvarkymo apimtys Lietuvoje vėl pradėjo augti ir siekė apie 160 tūkst. tonų, tai susiję su naujų pavojingųjų atliekų tvarkymo pajėgumų diegimu šalyje. Palyginti su 2010 m., pavojingųjų atliekų tvarkymo apimtys išaugo beveik 48 proc. Teigiamas pasiekimas yra tai, kad šis augimas įvyko daugiausia dėl ženkliai išaugusių pavojingųjų atliekų naudojimo arba perdirbimo apimčių. 2011 m., palyginti su 2010 m., taip sutvarkyta buvo 43 tūkst. tonų daugiau. Aplinkosaugos požiūriu sveikintina yra tai, kad tokiu, vienu iš palankiausių aplinkai atliekų tvarkymo būdu 2011 m. buvo sutvarkyta net 59 proc. pavojingųjų atliekų, o 2010 m. taip buvo sutvarkyta tik 47 proc. šios grupės atliekų.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2011 metais 4 proc. pavojingųjų gamybos atliekų buvo pašalinta, 3 proc. – sudeginta, 18 proc. – išvežta tvarkyti į kitas šalis, 47 proc. – perdirbta, o 38 proc. – apdorota. 2011 metais buvo tvarkomos ne tik tais metais surinktos pavojingosios gamybos atliekos, bet ir saugoti atliekų likučiai, todėl sutvarkytas kiekis yra didesnis nei surinktas.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2011 metais pavojingąsias atliekas naudojo 19 pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonių, o apdorojo (ruošė naudoti ir (ar) šalinti) 176 įmonės.

2 lentelėje pateikiami duomenys, kiek 2010 – 2012 metais Lietuvoje surinkta pavojingųjų atliekų pagal atskiras jų rūšis.

2 lentelė.

Lietuvoje surinkta pavojingųjų atliekų pagal atskiras jų rūšis, tonomis

(Sudaryta autoriaus pagal LR Aplinkos apsaugos agentūros 2010 – 2012 metų duomenis

*LR Aplinkos apsaugos agentūra 2014 12 31 pateikė duomenis už 2012 ir ankstesnius metus)

Pavadinimas		0000	0000	0000	0000*	2014*
Panaudoti tirpikliai		33	68	55	n. d.	n. d.
Panaudoti cheminiai katalizatoriai		0	14	28	n. d.	n. d.
Į specifikaciją neįtrauktos cheminės atliekos		630	1303	801	n. d.	n. d.
Mišrios cheminės atliekos		1112	343	383	n. d.	n. d.
Cheminės nuosėdos ir likučiai		45548	46311	34650	n. d.	n. d.
Pramoninių nuotekų valymo dumblas		231	176	829	n. d.	n. d.
Užkrečiamos sveikatos priežiūros atliekos		0000	000	0000	n. d.	n. d.
Stiklo atliekos		244	99	112	n. d.	n. d.
Atliekos, kuriose yra PCB/PCT		67	40	32	n. d.	n. d.
Nebenaudojami mechanizmai ir įrenginių sudedamosios dalys		17142	17215	19251	n. d.	n. d.
Xxxxxxx ir neišrūšiuotos	medžiagos	17	65	46	n. d.	n. d.
Rūšiavimo likučiai		10529	17846	15455	n. d.	n. d.
Statybos	r griovimo darbų atliekos	73	604	522	n. d.	n. d.
Asbesto atliekos		4528	5045	16171	n. d.	n. d.
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga		2656	4022	4553	n. d.	n. d.
Deginimo atliekos		328	80	368	n. d.	n. d.
Užteršta žemė ir užterštos žemkasių iškasos		1496	18295	8446	n. d.	n. d.
Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos		3.629	4.723	4.358	n. d.	n. d.
Panaudota alyva		3.989	4.001	3.328	n. d.	n. d.
ENTP		16.382	21.198	25.100	n. d.	n. d.

i

Daugėjant automobilių skaičiui, daugėja ir atliekų. Kaip minėta anksčiau, dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą: hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva.

Kaip minėta anksčiau, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“ yra numatytos normos, kad jei vidutinis automobilis sveria maždaug 1600 kg, vadinasi, pakartotinai naudojama (naudojamos automobilių dalys), perdirbama (automobilyje esantis metalas, plastikas, stiklas ir kt.) ar kitaip panaudojama (pvz., senos padangos panaudojamos kaip kuras) turi būti apie 1500 kg. Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad net 85 proc. Lietuvoje registruojamų transporto priemonių į Lietuvą įveža neregistruoti importuotojai, kurie nepasirūpina, kad pasenęs automobilis būtų sutvarkytas tinkamai. Dėl to tinkamai nesutvarkoma ir aplinką kasmet užteršia daugiau 50 tūkst. tonų automobilio atliekų.

Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad už susidarančias atliekas atsakingas gamintojas arba prekės importuotojas. Jis privalo finansuoti tinkamą susidariusių atliekų sutvarkymą. Tai galioja ir pasenusiems automobiliams.

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2013 metais Lietuvoje įregistruota beveik 232 tūkst. automobilių, iš jų naujų tik 12 tūkst. Tik 15 proc. bendro automobilių kiekio rinkai pateikė sąvaduose registruoti importuotojai, kurie prisiima visas teisės aktų numatomas prievoles. Beveik

200 tūkst. automobilių atliekų tvarkymu niekas nesirūpina, todėl ši atsakomybė tenka juos turintiems gyventojams. Gyventojai, siekdami išvengti papildomų išlaidų, senus automobilius parduoda nelegaliems jų ardytojams. Šie iš automobilio išmontuoja vertingas dalis ir metalą, o likusią nevertingą dalį (vidutiniškai viename automobilyje apie 20 – 30 proc. svorio) išmeta arba sudegina, taip užteršia aplinką, sparčiai pildo buitinių atliekų sąvartynus arba teršia orą.

3 lentelė.

VĮ „Regitra“ transporto priemonių registravimo operacijos 2010 – 2014 metais

(Sudaryta autoriaus pagal VĮ „Regitra“ 2010 – 2014 metų duomenis)

Pavadinimas	2010	2011	2012	2013	2014
Naujų (M1) TP	7 467	12 297	11 816	11 778	16 112
Iš užsienio importuotų (M1) TP registravimas	153 786	114 515	139 284	142 462	117 833
Lietuvoje registruotų (M1) TP perregistravimas	267 231	243 899	185 969	223 821	191 625

Kaip minėta, Lietuvoje galioja tokia tvarka, kai visų automobilių atliekų tvarkymą turi finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai. Visi į Lietuvą automobilius įvežantys asmenys turi būti registruoti Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade, organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą bei vykdyti kitas pareigas. Praktikoje automobilių gamintojai ir importuotojai jiems nustatytų pareigų vykdymą yra pavedę licencijuotai organizacijai – Gamintojų ir Importuotojų Asociacijai (GIA), kuri organizuoja ir finansuoja automobilių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į asociacijos narių įvežtų automobilių kiekį. GIA iš viso vienija 550 transporto priemonių importuotojų, kurie gamina arba importuoja automobilius į Lietuvą.

2014 metais GIA nariai į Lietuvą įvežė beveik 35 tūkst. automobilių, pagal šį kiekį ir buvo finansuojamas automobilių atliekų tvarkymas. Tuo tarpu VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad per metus į Lietuvą įvežama ir įregistruojama apie 230 tūkst. automobilių. Vadinasi, per metus mūsų valstybėje susidaro apie 200 tūkst. automobilių, t.y. apie 85 proc., už kurių atliekų tvarkymą niekas nemoka.

2010 metais susidarė ir buvo sutvarkyta (apdorota) – apie 16,4 tūkst. tonų, 2011 metais

– apie 21,2 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Ekonominę ir socialinę naudą teikia Lietuvoje ypač išplėtotas transporto priemonių ir jų dalių paruošimo naudoti pakartotinai sektorius.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą Lietuvoje 2011 m. vykdė 252 įmonės, kurių bendri apdorojimo pajėgumai siekė 80 tūkst. tonų per metus ir buvo

pakankami tuo metu, tačiau buvo būtinas demontavimo ir nukenksminimo įrangos modernizavimas bei presavimo įrangos poreikis.

2012 m. ENTP apdorojimo veiklą vykdė 265 tvarkytojai, 2013 m. – 320 tvarkytojų, o 2014 metais buvo užregistruoti 338 ENTP tvarkytojai. 8 paveiksle pateikiamas 2014 metais veiklą vykdžiusių ENTP tvarkytojų skaičius pagal apskritis.

Šaltinis: Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (2015) 2014 m. metodinė (seminarų) medžiaga.

Prieiga Internetu: xxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/0000-xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxx-0/0000/ , žiūrėta 2015 04 20.

8 pav. ENTP tvarkytojų skaičius pagal apskritis, 2014 m. duomenys

Kaip matome iš 8 pav. duomenų, didžiausi ENTP tvarkytojų skaičiai atitinka didžiausias Lietuvos apskritis.

Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų automobilinių atliekų. Kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, vidaus rinkai 2011 metais patiekta 6962 tonos automobiliams skirtų pramoninių baterijų ir akumuliatorių bei 670 tonų galvaninių elementų ir akumuliatorių (nešiojamų baterijų ir akumuliatorių). 2010 metais susidarė apie 15,7 tūkst. tonų, 2011 metais – 15,2 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2011 metais perdirbta, panaudota ar eksportuota 14,57 tūkst. tonų automobiliams skirtų pramoninių baterijų ir akumuliatorių, jau keletų metų stebima tendencija, kad Lietuvoje susidaro ir sutvarkoma (perdirbama) beveik 2 kartus daugiau automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų ar akumuliatorių atliekų, nei šių gaminių

patiekiama vidaus rinkai. 2011 metais buvo perdirbta, panaudota ar eksportuota 328 tonos galvaninių elementų ir akumuliatorių (nešiojamų baterijų ir akumuliatorių).

2010 – 2013 metų akumuliatorių surinkimo ir tvarkymo dinamika Lietuvoje pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė.

Akumuliatorių surinkimas ir tvarkymas Lietuvoje, tonomis

(Sudaryta autoriaus pagal LR Aplinkos apsaugos agentūros 2010 – 2013 metų duomenis.

*LR Aplinkos apsaugos agentūra 2014 12 31 pateikė duomenis už 2012 ir ankstesnius metus)

Metai	Pavadinimas	Kiekis metų pradžioje	Surinktas kiekis	Sutvarkyta			Saugojimas,
				eksportas	perdirbimas	apdorojimas	(kiekis metų pabaigoje)
				S4	R4	S5, R12
2010	Švino akumuliatoriai	702,867	15.495,859	3.023,165	11.615,424	-	1.560,137
	Xxxxxxx – kadmio akumuliatoriai	0	3,879	-	-	1,367	2,512
2011	Švino akumuliatoriai	1562,478	14.843,879	3.533,981	11.279,882	748,886	843,608
	Nikelio – kadmio akumuliatoriai	2,512	4,031	-	4,138	-	2,405
2012	Švino akumuliatoriai	803,27	16.772,745	1.922,244	10.863,672	3.855,410	934,971
	Nikelio – kadmio akumuliatoriai	2,405	1,575	-	0,758	2,089	1,133
2013*	Švino akumuliatoriai	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.
	Nikelio – kadmio akumuliatoriai	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.	n. d.

Automobilinių akumuliatorių apdorojimo (perdirbimo) įrenginius Lietuvoje eksploatuoja 4 įmonės, kurių bendri perdirbimo pajėgumai apie 40 tūkst. tonų per metus ir yra pakankami Lietuvoje susidarančioms automobilinių akumuliatorių atliekoms perdirbti.

Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planą nuo 2014 metų turi būti perdirbami 65 procentai švino rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį švino rūgštinių baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant švino perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų bei perdirbami 75 procentai nikelio kadmio baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį nikelio kadmio baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant kadmio perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų;

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo problemos yra tai, kad teisės aktuose nėra apibrėžta baterijų ir akumuliatorių „atliekų perdirbimo” ir kitų atliekų tvarkymo būdų sąvokos, kas sudaro sąlygas rinkos iškraipymams bei nesąžiningai konkurencijai, nes nėra kontroliuojančių institucijų vieningo sutarimo, kas

pripažįstama perdirbimu ar kitu tvarkymo būdu. Būtina pažymėti ir tai, kad dėl nepakankamos kontrolės, vykdomas automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimas ir ardymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Taip pat tikėtina, kad dėl teigiamos rinkos vertės vykdomas nelegalus automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekų įvežimas į Lietuvą, nes jau keletą pastarųjų metų surenkama beveik du kartus daugiau automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų bei akumuliatorių atliekų, nei šių gaminių patiekiama vidaus rinkai.

Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal savo pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2010 metais vidaus rinkai buvo patiekta apie 15,2 tūkst. tonų alyvos, o surinkta tik 3,9 tūkst. tonų alyvos atlieku. Sekančiais 2011 metais vidaus rinkai buvo patiekta apie 19,6 tūkst. tonų alyvos, o surinkta tik 4 tūkst. tonų alyvos atliekų.

2010 – 2013 metų alyvos tiekimo vidaus rinkai bei alyvos atliekų tvarkymo dinamika pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė.

Alyvos tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, naudotos alyvos atliekų tvarkymas, t

(Sudaryta autoriaus pagal LR Aplinkos apsaugos agentūros 2010 – 2013 metų duomenis)

	Gamintojų ir	Alyvos tiekimas Lietuvos vidaus rinkai			Užduoties
Metai	importuotojų,	Patiekta	Surinkta	Panaudota	vykdymas %
	pateikusių	vidaus rinkai	naudotos	(perdirbta),
	ataskaitas apie alyvos tiekimą,	alyvos	alyvos atliekų	eksportuota naudotos
	skaičius			alyvos atliekų
2010	139	15266	3971	3822	25,0
2011	165	19521	4001	4010	20.5
2012	169	18186	3328	3623	19,9
2013	193	21390	n. d.	n. d.	n. d.

2010 metais perdirbta ar kitaip panaudota 25 proc., 2011 metais – 20,5 proc. alyvos atliekų, skaičiuojant nuo per metus vidaus rinkai patiekto alyvos kiekio.

Analizuojant 2010 – 2014 metų laikotarpio duomenis pastebėta, kad didžiausia problema alyvos atliekų tvarkyme yra žemas šių atliekų surinkimo lygis – surenkama tik apie 20 proc. nuo viso patiekto vidaus rinkai alyvos kiekio. Kita susidariusi alyvos atliekų dalis, kaip pakaitalas krosniniam kurui, naudojama patalpoms šildyti, kitoms reikmėms ir nelegaliai, teršiant aplinką, deginama įrenginiuose, nepritaikytuose pavojingųjų atliekų deginimui. Tai sąlygoja panaudotos alyvos, kaip pigesnės alternatyvos krosniniam kurui, paklausa rinkoje. Alyvos atliekas perdirba 8 įmonės, kurių bendri pajėgumai sudaro apie 46,9 tūkst. tonų per metus. Esami alyvos

atliekų perdirbimo į kurą pajėgumai yra pakankami, tačiau nėra šių atliekų regeneravimo, t.y. perdirbimo alyva, pajėgumų.

Lietuvoje planuojamas alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tolygus didėjimas, procentais, skaičiuojant pagal visą patiektą vidaus rinkai kiekį (sistemos efektyvumo rodiklis): 2015 metais – 24 procentai, 2016 m. – 27 proc., 2017 m. – 30 proc., 2018 m. – 33 proc.,

2019 m. – 36 proc., 2020 m. – 40 proc.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2010 metais surinkta apie 16,6 tūkst. tonų padangų. Atliekų apskaitos duomenimis, padangų atliekų surinkimas Lietuvoje 2010 m., palyginti su 2009 m., išaugo 23 proc., perdirbimas padidėjo 15 proc., panaudojimas – 4 proc., bendrai perdirbimas ir panaudojimas – 11 proc., bendras sutvarkytų padangų atliekų kiekis išaugo 10 proc. Tai reiškia, kad šioms atliekoms tvarkyti skiriamas dėmesys ir taikomos priemonės turi teigiamą poveikį aplinkos apsaugai. 2010 – 2013 metų padangų tvarkymo Lietuvoje dinamika pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė.

Lietuvoje surinktų padangų tvarkymas, tonomis

(Sudaryta autoriaus pagal LR Aplinkos apsaugos agentūros 2010 – 2013 metų duomenis)

Metai	Surinktas kiekis	Sutvarkyta Lietuvoje			Išvežta / eksportuota
		Panaudota kurui ar energijai gauti	Perdirbta	Panaudota ar paruošta naudoti, šalinti
		R1	R3	R11, S 5	S 4
2010	16.632,430	7.272,640	8.789,527	0	61,120
2011	20.044,806	8.574,440	10.117,465	0	30,540
2012	20.073,156	8.906,300	11.139,616	234,679	338,540
2013	19.355,706	9.161,620	10.028,818	43,610	566,190

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2011 metais surinkta apie 20 tūkst. tonų naudotų padangų. 2011 metais 93 procentai surinktų naudotų padangų buvo perdirbta ir panaudota energijai gaminti, tai sudarė 84,1 procento vidaus rinkai patiektų padangų kiekio.

Padangų atliekų surinkimas Lietuvoje 2011 m., palyginti su 2010 m., išaugo 20,52 proc. ir šio proceso didėjimas stebimas nuo 2009 m. Džiuginantis faktas yra tai, kad 2011 m. padangų buvo surinkta daugiausia nuo pat 2004 m. 2011 m. saugomų padangų atliekų (tai yra kiekis, likęs pas atliekų tvarkytojus metų pabaigoje) padidėjo 32 proc. Teigiamas laimėjimas yra ir tas, kad 2011 m. antri metai iš eilės buvo stebimas bendras sutvarkomų padangų atliekų kiekio augimas – 2011 m., palyginti su 2010 m., jis išaugo apie 16 proc.

2012 metais surinkta apie 20 tūkst. tonų, 2013 metais – apie 19,3 tūkst. tonų naudotų padangų (žr. 6 lentelę). Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais, apie 25 – 30 proc. padangų atliekų srauto sudaro padangos, kurios į rinką tiekiamos nelegaliai ir patenka į bendrą padangų

atliekų tvarkymo rinką, kurių surinkimas ir sutvarkymas reikalauja papildomų kaštų iš savivaldybių ar regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC).

Analizuojant situaciją pagal tvarkymo būdus pastebima, kad nuo 2009 m. kasmet ženkliai didėja naudojamų energijai gauti ir perdirbamų bei kitaip panaudojamų padangų atliekų kiekiai: perdirbimas ir panaudojimas – 15 proc., o panaudojimas energijai gauti – net 17,9 proc.

Naudotas padangas Lietuvoje perdirba 2 įmonės. Padangų atliekų smulkinimo ir perdirbimo pajėgumai Lietuvoje sudaro 31 900 tonų per metus, o naudojimo kurui (deginimo) pajėgumai – 21 000 tonų per metus. Šių įmonių bendri perdirbimo pajėgumai yra pakankami perdirbti visas Lietuvoje susidarančias naudotas padangas.

Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Lietuvoje vidaus rinkai kasmet patiekiama apie 500 tonų vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, apie 300 tonų vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų ir apie 550 tonų automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių. 2010 ir 2011 metais neįvykdytos vidaus degimo variklių degalų ir (ar) tepalų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, nustatytos šių apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams. Šių apmokestinamųjų gaminių tvarkymo užduoties įvykdymo duomenys pateikti 8 paveiksle.

Vertinama, kad apie 20 proc. apmokestinamųjų gaminių atliekų, tokių kaip vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai ar automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, taip pat nemaži kiekiai bekamerinių padangų, kurių namų ūkio sąlygomis be specialios įrangos montavimas neįmanomas ar mažai tikėtinas, yra surenkama iš namų ūkių apvažiuojamuoju būdu ar šiomis atliekomis nelegaliai atsikratoma didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, nors šios atliekos gali susidaryti tik transporto priemonių priežiūros ar remonto įmonėse.

Šaltinis: LRV (2014) Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas.

Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000 , žiūrėta 2015 03 25.

9 pav. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, įsiurbimo oro filtrų ir automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymo užduoties vykdymas 2009 – 2011 metais

Automobilinių filtrų ir amortizatorių perdirbimo įrenginius eksploatuoja 2 įmonės, kurių bendri perdirbimo pajėgumai apie 1,28 tūkst. tonų per metus ir yra pakankami.

2.2. UAB „Vidvestuma“ charakteristika

UAB „Vidvestuma“ įkurta 2003 metais. Teisinis statusas – uždaroji akcinė bendrovė.

Įstatinis kapitalas sudaro 10.000,00 litų, t.y. 1.000 paprastų vardinių akcijų po 10 litų.

Įmonė įsikūrusi Xxxxxxxx, Xxxxxxx xxxxx 0 bei Karklų kaime, Visagino savivaldybėje. Įmonės tinklalapio adresas – xxxx://xxxxxxxxxx.xx/

Įmonė registruota Lietuvos atliekų tvarkytojų registre, yra Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) narė, Gamintojų ir eksportuotojų asociacijos (GIA) narė.

Savo veiklą bendrovė grindžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių, akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei LR Vyriausybės norminiais aktais, reguliuojančiais įmonių veiklą, taip pat bendrovės įstatais.

UAB „Vidvestuma“ yra priskiriama paslaugų sektoriui, kuris palaipsniui užima vis svarbesnį vaidmenį šalies ekonomikoje, nes būtent šiame sektoriuje sukuriama santykinai didžiausia darbo vietų dalis, sukuriama didelė pridėtinė vertė.

Pagrindinės įmonės veiklos kryptys:

• juodojo ir spalvotojo metalo laužo pirkimas,

• buitinių prietaisų ir elektronikos laužo pirkimas,

• švininių ir šarminių akumuliatorių supirkimas,

• krovininių ir lengvųjų automobilių supirkimas,

• prekyba krovininiais ir lengvaisiais automobiliais,

• prekyba statybine, žemės ūkio ir spec. transporto priemonėmis,

• įvairių transporto priemonių naudotų dalių pardavimas,

• transporto priemonių ir prekių vežimas geležinkelio transportu į NVS ir Azijos šalis.

UAB „Vidvestuma“ įvairiais kiekiais iš įmonių, organizacijų bei gyventojų superka juodojo ir spalvotojo metalo laužą, kabelius, elektros variklius, nenaudojamus įrenginius, konstrukcijas, buitinę techniką, elektros laužą, išeikvotus švino bei rūgštinius akumuliatorius.

Bendrovė tvarko, demontuoja bet kokių gabaritų metalo laužą, įvairius metalinius įrenginius ar jų sudedamąsias dalis, kabelius, metalines konstrukcijas ne tik savo aikštelėje, bet ir užsakovų nurodytoje vietoje.

Bendrovė nuolat superka rusiškus ir importinius lengvuosius automobilius, autobusus, mikroautobusus, visureigius, sunkvežimius, vilkikus, puspriekabes bei statybinę, žemės ūkio ar

kitokią techniką. Superkama transporto priemonė gali būti techniškai tvarkinga, su defektais, nevažiuojanti, daužta, skirta ardymui ar utilizavimui

Įmonė turi pakankamą transporto priemonių parką, kad galėtų užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą, todėl gali atvažiuoti klientui patogiu laiku ir išsivežti perkamas transporto priemones.

Įmonė jau veikia 12 metų. Bendrovės akcininkai, direktorius bei padalinių vadovai analizuoja automobilių atliekų verslo tendencijas, svarsto plėtros galimybes ir planuoja didinti bendrovės pajėgumus atliekų tvarkymo veikloje.

UAB „Vidvestuma“ organizacinę struktūrą sudaro:

• bendrovės administracija;

• atliekų (metalo, buitinių prietaisų ir elektronikos laužo, akumuliatorių) supirkimo (prekybos) padalinys;

• prekybos transporto priemonėmis ir jų detalėmis padalinys. 10 paveiksle pateikiama UAB „Vidvestuma“ organizacinė struktūra.

Bendrovės direktorius

Vadybos skyrius

Finansų ir apskaitos skyrius

Atliekų supirkimo (prekybos) padalinio vadovas

ENTP tvarkymo ir prekybos TP detalėmis padalinio vadovas

Atliekų supirkimo padalinys

ENTP tvarkymo ir prekybos TP detalėmis padalinys

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Vidvestuma“ duomenimis

10 pav. UAB „Vidvestuma“ organizacinė struktūra.

Įmonėje šiuo metu dirba 40 darbuotojų – 8 administracijos bei 32 padalinių darbuotojai. Pagal darbuotojų skaičių, bendrovė priskirtina mažoms įmonėms, t.y. smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Kaip rodo praktika ir patirtis, smulkusis ir vidutinis verslas yra varomoji šalies ekonomikos raidos jėga. Tai vienas iš pagrindinių valstybės ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių šalies ekonominės politikos krypčių.

Įmonėje yra sekančios pareigybės:

• Administracija – bendrovės direktorius, 4 vadybininkai bei trys finansų ir apskaitos (buhalterijos) specialistai.

• Atliekų supirkimo (prekybos) padalinys – padalinio vadovas ir atliekų tvarkytojai (6 darbuotojų), bei krovikai (2 darbuotojai).

• ENTP tvarkymo, prekybos transporto priemonėmis ir jų detalėmis padalinys – padalinio vadovas, TP ardytojai (11 darbuotojų), 2 sandėlio darbuotojai bei krovikai (2 darbuotojai).

Bendrovėje taip pat yra sargų tarnyba, kurioje dirba 3 darbuotojai bei 3 vairuotojai.

Bendrovėje didelės darbuotojų kaitos nėra. Analizuojamo laikotarpio pradžioje, 2010 metais įmonėje dirbo 32 darbuotojai, vėliau keičiantis darbų apimtims, darbuotojų skaičius kasmet nežymiai didėjo (žr. 11 pav. duomenis).

50

40

30

20

10

0

36

38

40

40

32

2010 2011 2012 2013 2014

Darbuotojų skaičius

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Vidvestuma“ duomenimis

11 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų skaičiaus kitimo tendencijos

Bendrovės darbuotojus pagal amžių, remiantis 2014 metų duomenimis, galima suklasifikuoti sekančiai: pagrindinė amžiaus grupė yra 30 – 39 metų – 18 darbuotojų, toliau seka 40 – 49 metų – 15 darbuotojų ir 4 darbuotojai iki 29 metų bei trys darbuotojai virš 50 metų grupėse. 12 pav. pateiktas UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes procentinėmis dalimis.

52,00 %

32,00 %

8,00 %

8,00 %

iki 29 metų

30 - 39 metai

40 - 49 metai

virš 50 metų

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Vidvestuma“ duomenimis

12 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Bendrovės darbuotojus pagal išsilavinimą, remiantis 2014 metų duomenimis, galima suklasifikuoti sekančiai: pagrindinė darbuotojų grupė turi spec. vidurinį išsilavinimą – 16 darbuotojų. Toliau seka darbuotojų grupė, turinti vidurinį išsilavinimą darbuotojų – 10 darbuotojų bei dvi grupės, kurie turi aukštąjį universitetinį (7 žmonės) bei aukštąjį koleginį (aukštesnįjį) (3 žmonės). Bendrovėje taip pat dirba keletas darbuotojų be išsilavinimo (nebaigtas vidurinis).

13 pav. pateiktas UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą procentinėmis dalimis (pagal 2014 m. pabaigos duomenis).

40,00%

25,00%

10,00%

7,50%

17,50%

Aukštasis universitetinis Aukštasis koleginis (aukštesnysis) Spec. vidurinis

Vidurinis Kita

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Vidvestuma“ duomenimis

13 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Reikėtų pažymėti, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi vadybininkai bei finansų ir apskaitos specialistės, pats įmonės direktorius bei padalinių vadovai yra įgiję aukštąjį koleginį išsilavinimą (arba jam prilygintus išsilavinimus). Tuo tarpu spec. vidurinį išsilavinimą turi dauguma atliekų ir TP padalinių darbuotojai bei transporto vairuotojai. Krovikai ir sandėlio darbuotojai turi vidurinį išsilavinimą.

Pagal profesinę specializaciją personalas klasifikuojamas :

• Darbininkai – pagrindiniai ir pagalbiniai;

• Vadovai – pagal darbų sudėtį: linijiniai ir funkciniai; pagal valdymo lygį: aukščiausiojo,

vidutinio, žemiausiojo lygio;

• Specialistai – jie parengti dirbti ne vadovavimo, o kitose srityse;

• Kiti tarnautojai – darbuotojai, techniškai aptarnaujantys vadovus ir specialistus.

Tokia klasifikacija paremta darbuotojų darbo pasidalijimu apdorojant informaciją ir priimant sprendimus. Bendrovėje „Vidvestuma“ galima sutikti visų šių klasių personalą: specialistams priskirtini finansų ir apskaitos specialistai, vadovams – direktorius bei padalinių vadovai, kitiems tarnautojams – sandėlio darbuotojai.

Pagal santykį su kapitalu personalas gali būti skirstomas:

• Darbdaviai ir jų įgalioti asmenys – darbdavys pats gali nedirbti įmonėje, o valdyti ją per patikėtuosius asmenis (administracijos ar valdymo personalas);

• Darbuotojai.

Šis skirstymo atvejis taip pat tinka analizuojamai įmonei. Patikėtiesiems asmenims priskirtini administracijos darbuotojai, o darbuotojams – visi likusieji.

Analizuojant UAB „Vidvestuma“ veiklą, būtina pažymėti, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje – 2010 m. GIA Asociacijos duomenimis UAB „Vidvestuma“ sutvarkė 157,378 tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, o 2014 m. jau 172,622 tonų ENTP.

2010 m. bendrovės pardavimai siekė 3.380.712 litų, 2011 metais pardavimai išaugo iki

5.669.375 litų, t.y. stebėtas 67,69 proc. pardavimų augimas. UAB „Vidvestuma“ pardavimų tendencijos 2010 – 2014 metais pateiktos 14 paveiksle.

6573994

7000000

6000000

5000000

4000000

3000000

2000000

1000000

0

5669375

5656538

6015966,9

3380712

2010 2011 2012 2013 2014

Pardavimai, litais

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB „Vidvestuma“ duomenimis

14 pav. UAB „Vidvestuma“ pardavimų tendencijos 2010 – 2014 metais

Kaip matoma iš 14 pav. duomenų, 2012 metais pardavimai beveik nekito, o 2013 m. pasiekė 6.015.966,9 litų, kas sudarė beveik 22 proc. augimą palyginti su ankstesniais metais. Kadangi finansinių ir ekonominių rodiklių, darbų užsakymų informacija yra konfidenciali, pažymėtina tik tiek, kad ekonomikos atsigavimo laikotarpiu bendrovės veiklos apimtys didėjo.

Stebint visos bendrovės veiklą, galima teigti, kad šiuo metu atliekų supirkimo padalinys yra varomoji bendrovės dalis, turinti daugiausia veiklos. Atliekų supirkimo padalino pardavimų dalis visoje bendrovės veikloje 2014 metais sudarė beveik 60 proc. Transporto priemonių padalinio pardavimai sudarė 30 proc., kitos naudotos įrangos prekyba siekė 10 proc. nuo visų bendrovės pardavimų.

Įmonės vadovai, siekdami kuo geresnių finansinių rezultatų, visada turi galvoti apie įmonės veiklos tęstinumą, t. y. kelti klausimą, ar pernelyg geri šių metų finansiniai rezultatai neatsilieps įmonės rezultatams ateityje, ar įmonė išliks tokia pat stabili, ar ji išlaikys gebėjimą konkuruoti ir toliau plėsti savo veiklą. Praktika rodo, kad vienos įmonės, praėjus tam tikram laikui, praranda savo pozicijas rinkoje, kitos plečiasi, stiprėja, įsitvirtina ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje

rinkoje. Veiklos vystymas ir plėtra yra kiekvienos įmonės, siekiančios išlikti konkurencinga pasirinktoje verslo srityje, sąlyga.

Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo verslo tendencijas Lietuvoje, akcentuojant augantį automobilių kiekį, o tuo pačiu ir TP atliekų, bendrovei verta skirti daugiau dėmesio šiai veiklai.

2.3. UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė

2.3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas

Atliekų susidarymas ir tvarkymas yra viena opiausių aplinkosaugos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje per metus susidaro truputį daugiau kaip 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų, iš kurių išsiskiriančios pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, daro žalą žmogaus sveikatai.

Dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą: hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.

Tyrimo objektas. UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė.

Tyrimo metodika. UAB „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio tyrimo metodu pasirinktas populiariausias ir dažniausiai taikomas kiekybinio tyrimo metodas – apklausa.

Apklausa – tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu (arba artimu jam) metu atsakinėja į raštu (anketoje) arba žodžiu (interviuotojo) pateiktus klausimus.

Apklausos metodas paprastai taikomas tokiai atvejais:

1. Kai tyrimo dalyko arba atskirų jo charakteristikų neįmanoma pažinti bei ištirti kitais empirinio tyrimo metodais (pvz., eksperimentu arba stebėjimo metu).

2. Kai tyrimo dalykas yra visuomeninės arba individualios sąmonės elementai: poreikiai, interesai, motyvacija, nuotaikos, vertybės, įsitikinimai ir t.t.

Apklausos gali būti pagrindinis asmenybės motyvų, savybių, pažiūrų, vertybinių orientacijų tyrimo metodas, bet taip pat gali būti ir pagalbinis tyrimo metodas, leidžiantis gauti papildomos informacijos, kurios neįmanoma atskleisti kitais būdais.

Taikant šį metodą per trumpą laiką ir su nedidelėmis lėšų sąnaudomis galima apklausti daug respondentų. Apklausos metodas lengvai formalizuojamas – tai palengvina surinktų duomenų analizę.

Apklausos atlikimui naudojamos trys pagrindinės formos: pašnekesys (kokybinio tyrimo forma), interviu ir anketinė apklausa. Pasirinktas tyrimo metodas – apklausa anketų pagalba yra dažniausiai naudojamas ir pigiausias tyrimų instrumentas. Anketinės apklausos metu respondentui pateikiamas klausimų rinkinys, o respondentų atsakymai suteikia reikalingą informaciją. Informacija yra renkama naudojant standartines procedūras, kurių pagalba kiekvienas atrinktas asmuo atsako į tuos pačius klausimus. Anketą sudaro grupė tarpusavyje susijusių klausimų, į kuriuos reikia gauti apklausiamų asmenų atsakymus. Anketinės apklausos tikslas nėra sužinoti atskiro asmens nuomonę, tačiau sudaryti bendrą visos populiacijos apibūdinimą (X. Xxxxxx, 2003).

Internetinės apklausos tipo naudojimas sąlygotas internetinio prieinamumo. Tai perspektyvus sociologinės informacijos gavimo būdas. Yra galimybės sudominti respondentus atliekamu tyrimu ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Anoniminė (bevardė) anketa – atsakęs asmuo lieka nežinomas (atsakymai žymimi tik pliusu ar minusu, pabraukiamas atsakymas arba kaip nors kitaip žymima).

Tyrimo eiga. Tyrimas vykdytas 2015 m. kovo 10 – 2012 m. gegužės 1 dienomis.

Tyrimo procesas vyko keturiais etapais:

I etapas: koncepcijos formavimas ir tyrimo planavimas. Nuo kovo 10 dienos iki kovo 30 dienos apgalvotas tyrimo instrumentas (klausimynas), duomenų analizės metodai (matematinė analizė), adaptuoti klausimai (sudaromas klausimynas).

II etapas: empirinis procesas. Nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 15 abi anketos buvo dalinamos individualiai ir siunčiamos elektroniniu paštu. Pirmoji anketa buvo teikiama Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams, antrajai anketai buvo pasirenkami respondentai, kurie šiuo metu naudojasi arba bent vieną kartą yra naudojęsi autoservisų paslaugomis.

III etapas: analizė. Nuo balandžio 16 dienos iki gegužės 1 dienos gauti duomenys buvo analizuojami ir sistemingai apdorojami, siekiant nustatyti automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikį.

IV etapas: sklaida. Birželio mėn. baigiamojo darbo pristatymas.

Tyrimo imtis. Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tyrimų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Norint gauti tikslesnius duomenis, būtina įvertinti tyrimo duomenų patikimumą bei jų tikslumą, t.y. remtis matematinės statistikos metodais. Pirmoji anketa buvo teikiama Vilniaus apskrities įmonių vadovams ir vadybininkams (70 respondentai), antrajai anketai buvo pasirenkami respondentai (58 respondentai), kurie šiuo metu naudojasi arba bent vieną kartą yra naudojęsi autoservisų paslaugomis. Iš viso anketos buvo

išdalintos indvidualiai ar persiųstos elektroniniu paštu 128 žmonėms, gauti duomenys iš 103 (80,46 proc. grįžtamumas) žmonių.

Duomenų apdorojimo metodas. Surinktų duomenų analizei buvo naudojamas matematinės analizės metodas. Gauti tyrimo duomenys buvo suvesti naudojant Excel programą, išvesti atsakymų procentai bei vidurkiai. Pagal gautus rezultatus nubraižyti grafikai bei parengtos gautų rezultatų interpretacijos.

2.3.2. Tyrimo rezultatų pristatymas ir analizė

Pirmoji anketa buvo teikiama Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams, siekiant išsiaiškinti respondentų nuomonę apie automobilių atliekų tvarkymo veiklos galimybes Vilniaus apskrityje.

Pirmuoju klausimu anketos dalyviai buvo prašomi pažymėti, kokia yra jų atstovaujamos įmonės juridinė forma. Iš viso buvo paminėta 5 įmonių formos. Tarp apklaustųjų populiariausia įmonės forma buvo nurodyta akcinės bendrovė (UAB arba AB), kurią nurodė 50 respondentų. Tai sudarė 79,36 proc. dalį tarp visų pasirinkimų (žr. 15 pav.). 11 respondentų nurodė individualios įmonės formą (17,46 proc.), likusieji dirba pagal verslo liudijimus (3,18 proc.).

79,36%

17,46%

UAB, AB

Individuali įmonė Verslo liudijimas

3,18%

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

15 pav. Vyraujančios įmonių juridinės formos

Antruoju klausimu siekta sužinoti, kada buvo įkurtos respondentų atstovaujamos įmonės. 48 respondentai (76,19 proc.) nurodė 2001 – 2010 metų laikotarpį, 10 apklaustųjų arba

15,87 proc. – 2010 – 2014 metus, ir 5 respondentai (7,93 proc.) atstovavo įmonėms, įkurtoms iki

2000 metų.

Trečiuoju klausimu siekta išsiaiškinti įmonių lokalizaciją. Didžioji dalis (33 respondentai arba 52,38 proc.) apklaustųjų Vilniaus miestą nurodė kaip savo įmonės registracijos vietą, 20 įmonių registruota Vilniaus apskrityje, 6 respondentų (9,52 proc.) įmonės yra registruotos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o kitas vietoves nurodė dar 4 respondentai (žr. 16 pav. duomenis).

31,75%

9,52 %

52,38%

6,35%

Vilnius Vilniaus apskr.

Didieji LT miestai

Kitos vietos

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

16 pav. Įmonių registracijos vieta

Net 50 respondentų (79,36 proc.) nurodė, kad jų įmonė turi iki 10 darbuotojų, 13 respondentų ( 20,63 proc.) priskyrė savo įmones mažoms įmonėms.

Visi anketas gražine respondentai nurodė, kad vykdo ENTP supirkimo, ardymo ir pan. veiklą, tuo pačiu superka ir akumuliatorius. Šalia šios veiklos daugelis verčiasi ir juodojo bei spalvotojo metalo supirkimu (48 respondentai, 76,19 proc.) bei elektronikos laužo supirkimu (40 respondentų, 63,49 proc.).

Labai teigiamai Teigiamai Skeptiškai

Perspektyvų nėra

Atliekų verslo perspektyvas dauguma (40 respondentų) atsakiusiųjų vertina teigiamai arba labai teigiamai. Skeptiškos nuomonės laikosi 18 respondentų (28,57 proc.), o jokių šio verslo perspektyvų nemato 5 respondentai (žr. 17 pav.).

31,75%

28,57 %

31,75%

7,93%

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

17 pav. Atliekų tvarkymo verslo perspektyvos

Xxxxxxx respondentų kaip perspektyviausios buvo nurodytos metalo laužo supirkimo (48 respondentai, 76,19 proc.), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (45 respondentai, 71,43 proc.) bei elektronikos laužo supirkimo (40 respondentų, 63,49 proc.) sritys. Tuo pačiu visuomenės švietimo stoką kaip vieną iš automobilių atliekų tvarkymo kliūčių įvardino visi apklausiamieji. Net 45 respondentai (71,43 proc.) nurodė darbo jėgos trūkumo

problemą, o bendrai žemas verslumo lygis šalyje kaip kliūtis buvo įvardinta 40 respondentų (63,49 proc.).

47,62 %

33,33 %

19,05 %

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

18 pav. Valstybės požiūris į automobilių atliekų tvarkymo verslą Lietuvoje

Kaip matome iš 18 pav. duomenų tik 19,05 proc.(12 respondentų) valstybės požiūrį į automobilių atliekų tvarkymo verslą įvertino teigiamai. Tuo tarpu valstybės vaidmenį vertino skeptiškai 21 respondentas (33,33 proc.), o neigiamai – 30 respondentų (47,62 proc.), nutarusių, kad tik patys asmeniškai gali padėti savo verslui.

Automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinką Lietuvoje 2010 – 2014 metais teigiamai įvertino 23 respondentai (36,51 proc.), skeptiškai – 25 respondentai (39,68 proc.), nutarę, kad niekas nesikeitė, o 15 respondentų arba 23,81 proc. teigė, kad automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka tik blogėja.

23,81 %

36,51 %

Verslo aplinka gerėja Niekas nesikeičia

Verslo aplinka blogėja

39,68 %

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

19 pav. Automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka Lietuvoje 2010 – 2014 metais

12 respondentų arba 19,05 proc. teigė, kad šiandieninės automobilių atliekų verslo plėtojimo sąlygos Lietuvoje atitinka ES reikalavimus, o 32 respondentai (50,79 proc.) nutarė, kad nors ir lėtai, bet sąlygos juda link atitikimo ES reikalavimams. Tuo tarpu 19 respondentų arba 30,19 proc. buvo skeptiški šiuo klausimu.

Nuomonė apie automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikį Vilniaus apskrityje pasiskirstė sekančiai: labai teigiamai perspektyvas vertino 10, teigiamai – 17 respondentų. Xxx

tarpu 15 respondentų tokios veiklos perspektyvas nurodė abejotinas: trūksta informacijos, specialistų, darbo jėgos ir pan. 15 respondentų teigė, kad tokio poreikio nėra.

23,81%

23,81 %

9,52%

26,98%

15,88 %

Labai teigiamai Teigiamai

Abejotinos perspektyvos

Neigiama nuomonė Neturiu nuomonės

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

20 pav. Automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikis Vilniaus apskrityje

Paruošta antroji anketa buvo teikiama respondentams, kurie naudojosi arba šiuo metu naudojasi autoservisų paslaugomis, siekiant išsiaiškinti, ar jie žino apie automobilių atliekų tvarkymo ypatumus.

Anketinės apklausos metu paaiškėjo, kad pagrindiniai autoservisų klientai yra vyrai (91,67 proc.), nuo 30 iki 49 metų (apie 79 proc.), turintys vidurinį (31,25 proc.) arba spec. vidurinį išsilavinimą (31,25 proc.), gyvenantys Vilniuje (50 proc.) arba Vilniaus rajone (27,08 proc.). Dauguma apklaustųjų autoservisų klientų dirba privačiame sektoriuje (70,84 proc.) ir jų pajamos per mėnesį sudaro nuo 400 iki 500 eurų (45,83 proc.).

Autoservisų paslaugomis klientai daugiausia naudojasi nuo 1 iki 5 kartų per metus 68,75 proc. autoservisų klientų tvirtino, kad jiems rūpi, kaip servisas, kuriame

remontuojamas jų automobilis, tvarko automobilines atliekas ir nenorėtų, kad jos terštų aplinką, o 62,5 proc. sutiktų mokėti ir šiek tiek daugiau, jei žinotų, kad jų automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai ir neterš aplinkos. Beveik 20 proc. apklausos dalyvių tinkamas jų automobilių atliekų tvarkymas nerūpi, o 27 proc. nesutiktų mokėti daugiau.

Apklausos metu pastebėta, kad automobilių padangas Lietuvos gyventojai tvarko atsakingai. Dauguma apklaustųjų, 79,17 proc., nurodė niekada nėra išmetę ar palikę irti automobilio padangų, 14,58 proc., atidavę servisui pakeisti padangas, jas ten ir palieka, tikėdamiesi, kad bus sutvarkytos tinkamai. Nedidelė dalis, 6,25 proc., prisipažino, kad jiems yra tekę išmesti ar palikti irti nebenaudojamas padangas.

Didžioji dalis apklaustųjų – 28 respondentai (58,33 proc.) susiduria su informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą stoka, tuo tarpu 8 respondentams (16,67 proc.) atrodė, kad informacijos pakanka.

58,33%

25,00%

16,67%

Informacijos yra pakankamai

Informacijos yra nepakankamai

Nežinau

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

21 pav. Informacijos apie automobilių atliekų tvarkymą pakankamumas

Paprašyti išskirti priežastis, neleidžiančias tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis patiems, beveik pusė (45,83 proc.) autoservisų klientų įvardino sudėtingą atliekų pridavimo sistemą, kuri atima tiek laiko, tiek pinigų (žr. 22 pav. duomenis).

33,33 %

10,42%

10,42%

45,83%

Sudėtinga atliekų pridavimo sistema

Sunkiai surandamos vietos, kur būtų priimamos atliekos

Neturi nei laiko, nei noro

Kitos priežastys

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis tyrimo duomenimis

22 pav. Priežastys, neleidžiančios tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis

33 proc. arba 16 respondentų kaip priežastį nurodė pernelyg sunkiai surandamas vietas, kur būtų priimamos atliekos. 5 respondentai (10,42 proc.) teigė, kad jie neturi nei laiko, nei noro rūpintis automobilių atliekomis.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Atliekos yra neišvengiamos mūsų gyvenimo ir ūkinės veiklos palydovės. Lietuvoje per metus susidaro truputį daugiau kaip 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų, tarp kurių yra dauguma automobilių. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.

2. UAB „Vidvestuma“ yra paslaugų sektoriaus įmonė, įvairiais kiekiais iš įmonių, organizacijų bei gyventojų superkanti metalo laužą, elektros laužą, išeikvotus švino bei rūgštinius akumuliatorius. Bendrovė superka krovininius ir lengvuosius automobilius, prekiauja jais bei įvairių transporto priemonių naudotomis dalimis.

3. Įvertinus faktorius, atspindinčius atliekų tvarkymo verslo 2010 – 2014 metų tendencijas, taip pat remiantis atliktų tyrimų rezultatais, nustatytas bendrovės „Vidvestuma“ automobilių atliekų tvarkymo organizavimo poreikis.

4. Bendrovei siekiant plėsti automobilių tvarkymo veiklą būtina:

• pratęsti narystės ENTPA sutartį sekančiam laikotarpiui;

• atidaryti papildomą aikštelę metalo laužo supirkimui bei ENTP tvarkymui;

• skirti daugiau papildomų lėšų visuomenės švietimui (informavimui), tuo pačiu reklamuojant savo teikiamas paslaugas;

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Aplinkos apsaugos agentūra (2015) Surinkta pavojingų atliekų pagal atskiras jų rūšis. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx?xxxxxxXxx0xxxx000-00x0-0x00-0x00- 659ab8d5a3e7, žiūrėta 2015 03 15.

2. Aplinkos apsaugos agentūra (2012) Aplinkos būklė 2011. Tik faktai. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxx.xx/xxxxx/XXX_xxxxxxxx_Xxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx, žiūrėta 2015 03 30.

3. Aplinkos apsaugos agentūra (2013) Aplinkos būklė 2012. Tik faktai. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxx.xx/xxxxx/XXX%00XXXXXX%000000_xxxxxxxxx0000000000000.xxx, žiūrėta 2015 03 30.

4. Aplinkos apsaugos agentūra (2014) Aplinkos būklė 2013. Tik faktai. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxx.xx/xxxxx/Xxxxxxxx%00x%X0%XXxx%X0%00%000000.%00Xxx%00xxxxxx.xxx, žiūrėta 2015 03 30.

5. Bagdžiūnienė, V. (2011) Įmonių veiklos planavimas ir analizė. Esmė ir verslo situacijos. Vilnius: Conto litera.

6. Xxxxxxxxx, P., Xxxxxxxxxxx, X. (2008) Pavojingų atliekų tvarkymas Lietvuoje: dabartis ir perspektyvos. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxx- tvarkymas-lietuvoje-dabartis-ir-perspektyvos.html , žiūrėta 2015 04 02.

7. Xxxxxxx, X. X. (2010) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros prognozės Lietuvoje ekonominės krizės pradžioje. Ekonomika ir vadyba, 2010.15, p. 390 – 396.

8. Xxxxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, X. (2011) Ekonominės politikos veiksnių poveikis smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Business and Finances, p. 232 – 238.

9. Xxxxxxx, V., Xxxxxx, X. (2010) Paslaugų sektoriaus plėtros galimybės Lietuvoje. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2010.54, p. 37 – 52.

10. Ekodiena (2011) Ar gera gyventi sąvartyne? Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx-xxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx/ , žiūrėta 2015 03 25.

11. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (2015) 2014 m. metodinė (seminarų) medžiaga. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/0000-xxxx-xxxxxxxx- seminaru-medziaga-2/4124/ , žiūrėta 2015 04 20.

12. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (2014) 2013 m. metodinė (seminarų) medžiaga. Prieiga Internetu: xxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/x/0000/ , žiūrėta 2015 04 20.

13. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (2000) 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Nr. 2000/53. Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx00000&x_xxxxxx&x_xx0x0 , žiūrėta 2015 03 15.

14. Gamintojų ir importuotojų asociacija (2011) Ataskaita apie 2010 metų GIA veiklos organizavimo planu vykdymą. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxx.xx/xx- content/uploads/2011/09/Ataskaita-apie-2010-metu-GIA-veiklos-organizavimo-planu- vykdyma1.pdf , žiūrėta 2015 03 30.

15. Gamintojų ir importuotojų asociacija (2012) Ataskaita apie 2011 metų GIA veiklos organizavimo planu vykdymą. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxx.xx/xx- content/uploads/2011/09/Ataskaita-apie-2011-metu-GIA-veiklos-organizavimo-planu-vykdyma.pdf

, žiūrėta 2015 03 30.

16. Gamintojų ir importuotojų asociacija (2013) Ataskaita apie 2012 metų GIA veiklos organizavimo planu vykdymą. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxx.xx/xx- content/uploads/2013/11/Ataskaita-apie-2012-metu-GIA-veiklos-organizavimo-planu-vykdyma.pdf

, žiūrėta 2015 03 30.

17. Gamintojų ir importuotojų asociacija (2014) Ataskaita apie 2013 metų GIA veiklos organizavimo planu vykdymą. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxx.xx/xx- content/uploads/2011/09/Ataskaita-apie-2013-metu-GIA-veiklos-organizavimo-planu-vykdyma.pdf

, žiūrėta 2015 03 30.

18. Xxxxxxxxxxxx, X. (2008) Pažeistos teritorijos ir sąvartynai. Kaunas: Ardiva. 44 p. ISBN 978-9955-760-59-7

19. LR Aplinkos ministerija (2014) ES parama atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui Lietuvoje. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxx/xxxx/00_0xx0x0000x000x0x000000x000000x00.xx f , žiūrėta 2015 03 25.

20. LR Aplinkos ministerija (2004) LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės. Nr. 68-2381. Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000&x_xxxxxx&x_xx0x0, žiūrėta 2015 03 15.

21. LR Aplinkos ministerija (2004) LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės. Nr. 50-1676. Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000&x_xxxxxx&x_xx0x0, žiūrėta 2015 03 15.

22. LR Seimas (1998) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. 1998 m. birželio

16 d. Nr. VIII-787, Vilnius. Aktuali redakcija nuo 2014 04 30. Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000&x_xx0x0 , žiūrėta 2015 03 13.

23. LR Vyriausybė (2014) LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas. Nr. 40-1499. Prieiga Internetu: xxxx://xxx0.xxx.xx/xxx/xxxxx0/xxxxxxxxxx.xxxxxxx_x?x_xxx000000 , žiūrėta 2015 03 25.

24. Xxxxxxxxxxx, X. (2008) Įmonių veiklos analizė – informacijos rinkimo, tyrimo ir vertinimo sistema. Informacijos mokslai, 2008 Nr. 46, p. 46 – 56.

25. MesRūšiuojam‘2015 (2015) Kasmet Lietuvos gamtą užteršia 200 tūkst. automobilių atliekos. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxx-000-xxxxx- automobiliu-atliekos/, žiūrėta 2015 03 15.

26. Xxxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxxx, X. (2012) Verslo planavimas ir organizavimas. Vilnius: technika, 203 p. ISBN 978-609-457-405-4.

27. Xxxxxxxx, X. (2006) Verslo veiklos problemos ir perspektyvos Lietuvoje. Tiltai: humanitariniai ir socialiniai mokslai. 2006 Nr. 3. p. 83 – 89.

28. Stravinskaitė – Janavičienė, I. (2015) Lietuva – senų automobilių sąvartynas. Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xx0.xx/xxxxxxxx/000000/xxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx , žiūrėta 2015 03 15.

29. Xxxxxxxxxxxx, D., Xxxxxx, X. (2007) Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui efektyvumo vertinimas. Ekonomika, 2007 (80), p. 84 – 102.

30. Xxxxxxxx, J., Xxxxxxxxxx, X. (2010) Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo problemos bei perspektyvos Lietuvos regionuose. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010. Nr. 20 (1). Research papers.

31. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (2011) Vilniaus rajono savivaldybės 2008 – 2015 m. strateginis plėtros planas.

32. VĮ Regitra (2011) Valstybinės įmonės „Regitra“ 2010 metų veiklos ataskaita. Prieiga Internetu: http://xxx.xxxxxxx.xx/uploads/documents/VI%20Regitra%202010%20m.%20veiklos% 20ataskaita 1.pdf , žiūrėta 2015 03 25.

33. VĮ Regitra (2012) Valstybinės įmonės „Regitra“ 2011 metų veiklos ataskaita Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/0000x%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx.xxx, žiūrėta 2015 03 26.

34. VĮ Regitra (2013) Valstybinės įmonės „Regitra“ 2012 metų veiklos ataskaita Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/0_0000_Xxxxx_xxxxx_xxxx.xxx, žiūrėta 2015 03 27.

35. VĮ Regitra (2014) Valstybinės įmonės „Regitra“ 2013 metų veiklos ataskaita Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/0000_xxxxxxx_00_xxx_xxxxxxx ataskaita. pdf, žiūrėta 2015 03 28.

36. VĮ Regitra (2015) Valstybinės įmonės „Regitra“ 2014 metų veiklos ataskaita Prieiga Internetu: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/0000%00x_%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx % 20 (3).pdf, žiūrėta 2015 03 29.

PRIEDAI

1 priedas.

Anketa automobilių atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams

Laba diena. Esu Xxxxx Xxxxxxx, Utenos kolegijos studentas. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema yra UAB „Vidvestuma” atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė. Ši anketa man suteiks daugiau objektyvių žinių apie įmonės atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikį.

Visos anketos yra anoniminės ir bus naudojamos tik diplominio darbo tikslais. Dėkoju už Jūsų atsakymus.

1. Kokia yra Jūsų įmonės teisinė forma?

1. Individuali įmonė.

2. Ūkinė bendrija.

3. Akcinė bendrovė.

4. Kooperatinė bendrovė.

5. Dirbate pagal verslo liudijimą.

6. Kita.

2. Kada įsikūrė Jūsų įmonė?

1. Iki 2000 metų.

2. 2001 – 2010 metais.

3. 2010 – 2014 metais.

3. Kur registruota Jūsų įmonė?

1. Vilniuje.

2. Vilniaus apskrityje.

3. Lietuvos didmiesčiuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys).

4. Kituose Lietuvos miestuose.

4. Koks yra Jūsų įmonės statusas?

1. Labai maža įmonė (iki 10 darbuotojų).

2. Maža įmonė (iki 50 darbuotojų).

3. Vidutinė įmonė (iki 250 darbuotojų).

5. Kokia iš šių atliekų tvarkymo veiklų Jūsų įmonė vykdo?

1. Metalo (juodojo, spalvotojo ir kt.) xxxxx xxxxxxxxxx.

2. Buitinių prietaisų ir elektronikos laužo supirkimas.

3. Akumuliatorių (švininių, šarminių ir kt.) supirkimas.

4. ENTP surinkimas/ supirkimas, demontavimas ir kt.

5. Kita veikla.

6. Kaip Jūs žiūrite į atliekų tvarkymo verslo perspektyvas?

1. Labai teigiamai.

2. Teigiamai.

3. Skeptiškai.

4. Labai neigiamai – galimybių plėstis nėra.

7. Kokios iš šių atliekų tvarkymo sričių Jūsų nuomone yra perspektyviausios?

1. Metalo (juodojo, spalvotojo ir kt.) xxxxx xxxxxxxxxx.

2. Buitinių prietaisų ir elektronikos laužo supirkimas.

3. Akumuliatorių (švininių, šarminių ir kt.) supirkimas.

4. ENTP surinkimas/ supirkimas, demontavimas ir kt.

5. Kita veikla.

8. Kokios Jūsų nuomone yra automobilių atliekų tvarkymo verslo kliūtys Lietuvoje?

1. Bendrai žemas verslumo lygis šalyje.

2. Nepalanki atliekų tvarkymo verslą reguliuojanti teisinė aplinka.

3. Nepakankamai išplėtota automobilių atliekų tvarkymo infrastruktūra.

4. Informacijos, mokymų ir konsultavimo apie automobilių atliekų tvarkymą verslininkams trūkumas.

5. Visuomenės švietimo stoka.

6. Kvalifikuotų specialistų trūkumas.

7. Kitos kliūtys.

9. Kaip įvertintumėte valstybės požiūrį į automobilių atliekų tvarkymo verslą Lietuvoje?

1. Teigiamai, nes valstybės atstovai rodo susidomėjimą atliekų tvarkymo verslu.

2. Skeptiškai, nes valstybei nesvarbu.

3. Neigiamai, nes tik pats asmeniškai gali padėti savo verslui.

10. Kaip įvertintumėte automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinką Lietuvoje 2010 – 2014 metais?

1. Teigiamai, automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka gerėja.

2. Skeptiškai, niekas nesikeitė.

3. Neigiamai, automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka tik blogėja.

11. Kaip manote, ar atitinka ES reikalavimus šiandieninės automobilių atliekų verslo plėtojimo sąlygos Lietuvoje?

1. Manau, kad taip.

2. Lėtai, bet judame link to.

3. Manau, kad ne.

12. Kokia Jūsų nuomonė apie automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikį Vilniaus apskrityje?

1. Labai teigiamos.

2. Teigiamos perspektyvos, kaip ir kitų apskričių.

3. Abejotinos perspektyvos – trūksta informacijos, specialistų, darbo jėgos ir kt.

4. Neigiama nuomonė, tokio poreikio nėra.

5. Neturiu nuomonės.

2 priedas.

Anketos automobilių atliekų tvarkymo įmonių vadovams ir vadybininkams klausimų ir atsakymų suvestinė

1. Kokia yra Jūsų įmonės teisinė forma?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Individuali įmonė	11	17,46
Ūkinė bendrija	-
Xxxxxx / uždaroji akcinė bendrovė	50	79,36
Kooperatinė bendrovė	-
Dirbate pagal verslo liudijimą	2	3,18
Kita	-
Viso:	63	100,00

2. Kada įsikūrė Jūsų įmonė?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Iki 2000 metų	5	7,94
2001 – 2010 metais	48	76,19
2010 – 2014 metais	10	15,87
Viso:	63	100,00

3. Kur registruota Jūsų įmonė?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Vilniuje	33	52,38
Vilniaus apskrityje	20	31,75
Lietuvos didmiesčiuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys)	6	9,52
Kituose Lietuvos miestuose	4	6,35
Viso:	63	100,00

4. Koks yra Jūsų įmonės statusas?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Labai maža įmonė (iki 10 darbuotojų)	13	20,63
Maža įmonė (iki 50 darbuotojų)	50	79,37
Vidutinė įmonė (iki 250 darbuotojų)	-
Viso:	63	100,00

5. Kokią iš šių atliekų tvarkymo veiklų Jūsų įmonė vykdo? (nurodykite visas tinkančias)

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Metalo (juodojo, spalvotojo ir kt.) xxxxx xxxxxxxxxx.	56	88,89
Buitinių prietaisų ir elektronikos laužo supirkimas.	48	76,19
Akumuliatorių (švininių, šarminių ir kt.) supirkimas.	63	100
Alyvos atliekų tvarkymas	2	3,17
ENTP surinkimas/ supirkimas, demontavimas ir kt.	63	100
Kita veikla.	-	-

6. Kaip Jūs žiūrite į atliekų tvarkymo verslo perspektyvas?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Labai teigiamai	20	31,75
Teigiamai	20	31,75
Skeptiškai.	18	28,57
Labai neigiamai – perspektyvų nėra.	5	7,93
Viso:	63	100,00

7. Kokios iš šių atliekų tvarkymo sričių (iki 3) Jūsų nuomone yra perspektyviausios?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Metalo (juodojo, spalvotojo ir kt.) xxxxx xxxxxxxxxx.	48	76,19
Buitinių prietaisų ir elektronikos laužo supirkimas.	40	63,49
Akumuliatorių (švininių, šarminių ir kt.) supirkimas.	38	60,32
Alyvos atliekų tvarkymas	2	3,17
ENTP surinkimas/ supirkimas, demontavimas ir kt.	45	71,43
Kita veikla.	-	-

8. Kokios Jūsų nuomone yra automobilių atliekų tvarkymo verslo kliūtys (iki 3) Lietuvoje?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Bendrai žemas verslumo lygis šalyje.	40	63,49
Nepalanki atliekų tvarkymo verslą reguliuojanti teisinė aplinka.	35	55,55
Nepakankamai išplėtota automobilių atliekų tvarkymo infrastruktūra.	30	47,62
Informacijos, mokymų ir konsultavimo apie automobilių atliekų tvarkymą verslininkams trūkumas.	37	58,73
Visuomenės švietimo stoka.	63	100
Darbo jėgos trūkumas.	45	71,43
Kitos kliūtys.	6	9,52

9. Kaip įvertintumėte valstybės požiūrį į automobilių atliekų tvarkymo verslą Lietuvoje?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Teigiamai, nes valstybės atstovai rodo susidomėjimą atliekų tvarkymo verslu.	12	19,05
Skeptiškai, nes valstybei nesvarbu.	21	33,33
Neigiamai, nes tik pats asmeniškai gali padėti savo verslui.	30	47,62
Viso:	63	100,00

10. Kaip įvertintumėte automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinką Lietuvoje 2010 – 2014 metais?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Teigiamai, automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka gerėja.	23	36,51
Skeptiškai, niekas nesikeitė.	25	39,68
Neigiamai, automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka tik blogėja.	15	23,81
Viso:	63	100,00

11. Kaip manote, ar atitinka ES reikalavimus šiandieninės automobilių atliekų verslo plėtojimo sąlygos Lietuvoje?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Manau, kad taip.	12	19,05
Lėtai, bet judame link to.	32	50,79
Manau, kad ne.	19	30,16
Viso:	63	100,00

12. Kokia Jūsų nuomonė apie automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikį Vilniaus apskrityje?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Labai teigiamos.	10	15,88
Teigiamos perspektyvos, kaip ir kitų apskričių.	17	26,98
Abejotinos perspektyvos – trūksta informacijos, specialistų, darbo jėgos ir kt.	15	23,81
Neigiama nuomonė, tokio poreikio nėra.	15	23,81
Neturiu nuomonės.	6	9,52
Viso:	63	100,00

3 priedas.

Anketa Vilniaus apskrities autoservisų klientams

Laba diena. Esu Xxxxx Xxxxxxx, Utenos kolegijos studentas. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema yra UAB „Vidvestuma” automobilių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikio analizė. Ši anketa man suteiks daugiau objektyvių žinių apie UAB „Vidvestuma“ atliekų tvarkymo veiklos organizavimo poreikį.

Visos anketos yra anoniminės ir bus naudojamos tik diplominio darbo tikslais. Dėkoju už Jūsų atsakymus.

1. Jūsų lytis.

1. Vyras.

2. Moterys.

2. Jūsų amžius.

1. Iki 29 metų.

2. 30 – 39 metai.

3. 40 – 49 metai.

4. 50 – 59 metai.

5. Virš 60 metų.

3. Jūsų išsilavinimas.

1. Vidurinis.

2. Spec. vidurinis.

3. Aukštasis (koleginis).

4. Aukštasis (universitetinis).

5. Kita.

4. Gyvenamoji vieta

1. Vilnius.

2. Vilniaus apskritis.

3. Kita vietovė.

5. Jūsų užimtumas.

1. Darbas valstybiniame sektoriuje.

2. Darbas privačiame sektoriuje.

3. Individuali veikla.

4. Ūkininkavimas.

5. Bedarbis.

6. Kita.

6. Jūsų pajamos per mėnesį.

1. Iki 300 eurų.

2. 300 – 400 eurų.

3. 400 – 500 eurų.

4. 500 – 600 eurų.

5. Virš 600 eurų.

7. Ar dažnai naudojotės autoservisų teikiamomis paslaugomis?

1. Nesinaudoju.

2. 1 – 3 kartus per metus.

3. 4 – 5 kartus per metus.

4. Daugiau kaip 5 kartus per metus.

8. Ar Jums rūpi, kaip servisas, kuriame remontuojamas Jūsų automobilis, tvarko automobilines atliekas ir nenorėtumėt, kad jos terštų aplinką?

1. Taip, rūpi.

2. Ne, nerūpi.

3. Neturiu nuomonės.

9. Ar Jūs sutiktumėt mokėti ir šiek tiek daugiau, jei žinotumėt, kad Jūsų automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai ir neterš aplinkos?

1. Taip, sutikčiau.

2. Ne, nesutikčiau.

3. Nežinau.

10. Kaip Jūs elgiatės su senomis padangomis?

1. Atidavę servisui pakeisti padangas, jas ten ir palieku, tikėdamasis, kad bus sutvarkytos tinkamai.

2. Nebenaudojamas padangas išmetu ar palieku irti.

3. Niekada nesu išmetęs ar palikęs irti automobilio padangų

11. Ar pakankamai yra informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą?

1. Taip, informacijos yra pakankamai.

2. Ne, informacijos yra nepakankamai.

3. Nežinau.

12. Išskirkite priežastis, neleidžiančias tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis patiems?

1. Sudėtinga atliekų pridavimo sistema

2. Sunkiai surandamos vietas, kur būtų priimamos atliekos.

3. Neturiu nei laiko, nei noro.

4. Kitos priežastys

4. Priedas. Anketos Vilniaus apskrities autoservisų klientams klausimų ir atsakymų suvestinė

1. Jūsų lytis.

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Vyras	44	91,67
Moteris	4	8,33
Viso:	48	100,00

2. Jūsų amžius.

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Iki 29 metų.	2	4,17
30 – 39 metai.	18	37,5
40 – 49 metai.	20	41,67
50 – 59 metai.	7	14,58
Virš 60 metų.	1	2,08
Viso:	48	100,00

3. Jūsų išsilavinimas.

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Vidurinis.	15	31,25
Spec. vidurinis.	15	31,25
Aukštasis (koleginis).	9	18,75
Aukštasis (universitetinis).	9	18,75
Kita.	-	-
Viso:	48	100,00

4. Gyvenamoji vieta

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Vilnius	24	50,00
Vilniaus rajonas.	13	27,08
Kita vietovė.	11	22,92
Viso:	48	100,00

5. Jūsų užimtumas.

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Darbas valstybiniame sektoriuje	2	4,17
Darbas privačiame sektoriuje	34	70,84
Individuali veikla	4	8,33
Ūkininkavimas.	4	8,33
Bedarbis	1	2,08
Kita.	3	6,25
Viso:	48	100,00

6. Jūsų pajamos per mėnesį.

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Iki 300 eurų.	4	8,33
300 – 400 eurų.	8	16,67
400 – 500 eurų.	22	45,83
500 – 600 eurų.	12	25,00
Virš 600 eurų.	2	4,17
Viso:	48	100,00

7. Ar dažnai naudojotės autoservisų teikiamomis paslaugomis?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Nesinaudoju	1	2,08
1 – 3 kartus per metus	18	37,50
4 – 5 kartus per metus	25	52,09
Daugiau kaip 5 kartus per metus	4	8,33
Viso:	48	100,00

8. Ar Jums rūpi, kaip servisas, kuriame remontuojamas Jūsų automobilis, tvarko automobilines atliekas ir nenorėtumėt, kad jos terštų aplinką?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Taip, tikrai rūpi	33	68,75
Ne, man nerūpi.	10	20,83
Neturiu nuomonės	5	10,42
Viso:	48	100,00

9. Ar Jūs sutiktumėt mokėti ir šiek tiek daugiau, jei žinotumėt, kad Jūsų automobilio atliekos bus sutvarkytos tinkamai ir neterš aplinkos?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Taip, sutikčiau.	30	62,5
Ne, nesutikčiau.	13	27,08
Nežinau.	5	10,42
Viso:	48	100,00

10. Kaip Jūs elgiatės su senomis padangomis?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Atidavę servisui pakeisti padangas, jas ten ir palieku, tikėdamasis, kad bus sutvarkytos tinkamai.	7	14,58
Nebenaudojamas padangas išmetu ar palieku irti.	3	6,25
Niekada nesu išmetęs ar palikęs irti automobilio padangų	38	79,17
Viso:	48	100,00

11. Ar pakankamai yra informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Taip, informacijos yra pakankamai.	8	16,67
Ne, informacijos yra nepakankamai.	28	58,33
Nežinau.	12	25,00
Viso:	48	100,00

12. Išskirkite priežastis, neleidžiančias tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis patiems?

Klausimo atsakymo variantai	Atsakiusiųjų skaičius	Procentais
Sudėtinga atliekų pridavimo sistema	22	45,83
Sunkiai surandamos vietas, kur būtų priimamos atliekos.	16	33,33
Neturiu nei laiko, nei noro.	5	10,42
Kitos priežastys	5	10,42
Viso:	48	100,00

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)

2 pav. Atliekų tvarkymo hierarchija (principai)

3 pav. ENTP tvarkymo užduotys 2012 – 2015 metais

4 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys

5 pav. Informacijos apie atliekų tvarkymo galimybes pavyzdys

6 pav. Atliekų tvarkymo tendencijos 2009 – 2011 metais

7 pav. Pavojingųjų atliekų susidarymas 2005 – 2011 metais

8 pav. ENTP tvarkytojų skaičius pagal apskritis, 2014 m. duomenys

9 pav. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, įsiurbimo oro filtrų ir automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų tvarkymo užduoties vykdymas 2009 – 2011 metais

10 pav. UAB „Vidvestuma“ organizacinė struktūra.

11 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų skaičiaus kitimo tendencijos

12 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

13 pav. UAB „Vidvestuma“ darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

14 pav. UAB „Vidvestuma“ pardavimų tendencijos 2010 – 2014 metais

15 pav. Vyraujančios įmonių juridinės formos

16 pav. Įmonių registracijos vieta

17 pav. Atliekų tvarkymo verslo perspektyvos

18 pav. Valstybės požiūris į automobilių atliekų tvarkymo verslą Lietuvoje

19 pav. Automobilių atliekų tvarkymo verslo aplinka Lietuvoje 2010 – 2014 metais

20 pav. Automobilių atliekų tvarkymo veiklos poreikis Vilniaus apskrityje 21 pav. Informacijos apie automobilių atliekų tvarkymą pakankamumas

22 pav. Priežastys, neleidžiančios tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotys

2 lentelė. Lietuvoje surinkta pavojingųjų atliekų pagal atskiras jų rūšis, tonomis

3 lentelė. VĮ „Regitra“ transporto priemonių registravimo operacijos 2010 – 2014 metais

4 lentelė. Akumuliatorių surinkimas ir tvarkymas Lietuvoje, tonomis

5 lentelė. Alyvos tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, naudotos alyvos atliekų tvarkymas, tonomis.

6 lentelė. Lietuvoje surinktų padangų tvarkymas, tonomis