Išvados ir rekomendacijos. Šiame skyriuje pateikiamos svarbiausios vertinimo išvados dėl socialinio dialogo būklės ir 2014– 2020 m. ES fondų investicijų į socialinį dialogą poveikio bei pristatomi strateginiai siūlymai ir rekomendacijos tolesnei socialinio dialogo plėtrai artėjančiu 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu.
4.1. Išvados
Išvados ir rekomendacijos. Suformuluojamos trumpos ir konkrečios išvados, paremtos tyrimo rezultatais, pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl praeivių žuvų populiacijų būklės gerinimo.
Išvados ir rekomendacijos. Atliekos yra neišvengiamos mūsų gyvenimo ir ūkinės veiklos palydovės. Lietuvoje per metus susidaro truputį daugiau kaip 100 tūkst. tonų pavojingų atliekų, tarp kurių yra dauguma automobilių. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai.
Išvados ir rekomendacijos. Homofobijos ir homoseksualių žmonių socialinės atskirties priežastys yra įvairios, tačiau svarbiausios iš jų turbūt yra heteronormatyvi ir heteroseksistinė visuomenė, kurioje homoseksualumas yra stigmatizuojamas, nepageidaujamas, baudžiamas ir diskriminuojamas. Jeigu homofobijos priežastis yra informacijos trūkumas ir baimė dėl nežinojimo, socialinės atskirties priežasčių reikia ieškoti valstybės politikoje. Gėjų ir lesbiečių socialinė atskirtis iki šiol nėra Lietuvos socialinės apsaugos politikos objektas. Iš šio tyrimo matyti, kad homoseksualiems žmonėms dar labai trūksta socialinės apsaugos, todėl homofobijos ir LGBT žmonių atskirties problemoms reikalingas didesnis Lietuvos Vyriausybės dėmesys ir atskirų valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų dėmesys. • Dauguma homoseksualių žmonių slepia savo seksualinę orientaciją, t.y. didžioji dalis LGBT žmonių priversti patys izoliuotis ir slėptis. Tai homoseksualiems žmonėms sukelia psichologinę įtampą, kuri verčia juos slopinti savo žmogiškąją prigimtį, slėptis, emigruoti ar netgi nusižudyti. Gėjų ir lesbiečių psichinė sveikata iki šiol netyrinėta, tačiau ja turėtų labiau rūpintis ir pačios gėjų organizacijos ir valstybinės institucijos. • Gėjų ir lesbiečių atvirumas dažnai iššaukia išankstinį nusistatymą ir homofobiškus išpuolius, todėl atsivėrimas (coming-out) nėra išeitis, tai dažnai netgi neracionalus sprendimo būdas gėjų ir lesbiečių psichinei sveikatai ir gerovei. Paviešinus homoseksualumą, atsiskleidus arba kitiems jį atskleidus didžioji dalis respondentų patyrė patyčias, užgauliojimus ir įžeidimus šeimoje, darbe, mokykloje ar tarp draugų, todėl reikia programų keičiančių visuomenės stereotipus ir homofobines nuostatas. • Kaip parodė tyrimo rezultatai, daugiausiai išankstinio neigiamo nusistatymo, dažniausiai pasireiškiančio moksleivių, studentų, mokytojų patyčiomis, moksleivių smurtu, homoseksualūs asmenys patiria mokymo įstaigose. Mokyklose homoseksualių žmonių problemos nutylimos, tačiau reikia siekti, kad mokymo įstaigos pripažintų, kad viena iš patyčių priežasčių yra neapykanta gėjams ir lesbietėms. Norint išspręsti šią problemą reiktų pasitelkti įvairias priemones, nukreiptas pirmiausia į pedagogų švietimą. Pedagogai turėtų suvokti homofobijos problemas ir padėti homoseksualiam jaunimui integruotis į visuomenę. Aukštojo mokslo sistemoje taip pat pastebimas aukštas homofobijos lygis, todėl Lietuvos uni...
Išvados ir rekomendacijos. Žinios apie veiksmus, pažeidžiančius LR konkurencijos įstatymą:
Išvados ir rekomendacijos. Atlikus teorinę mokslinių šaltinių analizę, galima formuluoti tokias išvadas: Siekiant kuo geriau išnaudoti darbuotojų potencialą organizacijos tikslų įgyvendinimui, įvairiais istorijos laikotarpiais buvo kuriamos įvairios darbuotojų motyvacijos teorijos. Visas sukurtas teorijas galima suskirstyti į du tipus: turinio bei proceso. Šiomis teorijomis siekiama parodyti, ko siekia kiekvienas individas, kokie yra jo poreikiai, tikslai ir kokie galimi jo elgesio variantai. Taigi, nors ir buvo sukurta daug įvairių darbuotojų motyvavimo teorijų, tačiau vienos, idealios teorijos, kuri tiktų kiekvienam darbuotojui ir kiekvienai organizacijai, nėra sukurta iki šiol. Mokslinėje literatūroje galima atrasti įvairių socialinės atsakomybės apibrėžimų. Tačiau apžvelgus autorių nuomonę, galima teigti, kad socialinė atsakomybė yra įmonės savanoriška politika, laikantis įstatymų ir tarptautinių susitarimų keliamų elgesio normų, savo organizacijos veikloje orientuoti į etišką ir teisišką ekonominę plėtrą, aplinką tausojančią politiką. Taip pat siekis prisidėti prie socialinių problemų sprendimo bei organizacijos žmogiškųjų išteklių ir jų šeimos gerovės.
Išvados ir rekomendacijos. Išvados yra viso baigiamojo darbo esmės apibendrinimas. Jos rašomos konkrečiai, glaustai pagal darbo uždavinius. Išvados turėtų būti trumpos (1 – 2 puslapiai), konstatuojančios tam tikrus faktus ar gautų tyrimų rezultatus. Formuluojant išvadas nereikia daryti per plačių ar kategoriškų teiginių, nepagrįstų tyrimų rezultatais. Jei tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtina uždavinius, išvadas reikėtų formuluoti kaip tendencijas, kaip nagrinėto reiškinio vystymosi kryptis. Išvadose neleistina rašyti to, kas nebuvo nagrinėta ir nepagrįsta darbe. Šios darbo dalies paskirtis – atsakyti, kaip buvo išspręsti Įvade iškelti uždaviniai; apibūdinti gautus rezultatus; nurodyti rezultatų praktinio taikymo sritis ir galimybes; atskleisti atlikto tyrimo naujumą, įvardijant kas gauta naujo lyginant su jau žinoma informacija. Šioje dalyje apibendrinami ir trumpai suformuluojami projektiniai siūlymai bei pateikiamos rekomendacijos tiriamai situacijai gerinti. Pateikiama, kaip ir kur galima panaudoti tyrimo rezultatus, kokį socialinį ir ekonominį efektą jie gali duoti. Išvadose neturi būti lentelių, grafinės medžiagos, citatų bei kitokių nuorodų į literatūros šaltinius. formuluoti išvadų bendromis frazėmis, perpasakoti (tarsi santraukoje) darbo esmę.
Išvados ir rekomendacijos. 8 8 9 Literatūros sąrašas 11
Išvados ir rekomendacijos atliekų atliekyną, turėtų būti kaupiami valdymo sistemoje. • Vykstant vietos parinkimo procesui, būtina atlikti tolesnius geomokslinius tyrimus tose vietose, kurios laikomos potencialiai tinkamiausiomis
Išvados ir rekomendacijos. Suformuluojamos išsamios ir konkrečios išvados, paremtos tyrimų rezultatais, pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl rūšių ir buveinių būklės gerinimo;