NR. 013
NR. 013
INVESTICINIO GYVYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS
ERGO Life Insurance SE
ERGO Life Insurance SE
ERGO LIFE INSURANCE SE
INVESTICINIO GYVYBĖSI. BDENRDRAOUJI DDALIIMS
O TAISYKLĖS NR. 013
1. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos
Draudikas - UAB “ERGO Lietuva gyvybės draudimas”.
Draudėjas - asmuo, kuris sudarė su draudiku investicinio draudimo sutart£.
Draudimo apsauga - draudiko £sipareigojimas £vykus draudiminiam
£vykiui mokėti draudimo išmoką.
Sutarties šalys - draudikas ir draudėjas.
Bazinis draudimas - draudiko nustatytas draudimo paketas (apdraustų draudimo rizikų ir jų draudimo sumų rinkinys), kurio visos draudimo išlaidos £skaičiuotos £ sutarties mokest£.
Apdraustasis asmuo - tai draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje
£vardytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam £vykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Viena draudimo sutartimi gali būti apdrausti ir keli asmenys. Tokiu atveju vienas iš jų yra pagrindinis apdraustasis asmuo, o likusieji vadinami kartu apdraustaisiais asmenimis. Taisyklėse vartojama sąvoka “apdraustasis” taikoma bet kuriam draudimo sutartimi apdraustajam asmeniui.
Pagrindinis apdraustasis asmuo - apdraustasis asmuo, kuris apdraustas baziniu draudimu ir kuriam mirus pasibaigia draudimo sutartis. Taisyklėse vartojama sąvoka “pagrindinis apdraustasis asmuo” taip pat taikoma vieninteliam draudimo sutartimi apdraustajam asmeniui.
Naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nurodytais atvejais £gyja teisę £ draudimo išmoką. Draudėjas gali paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę pagal draudimo sutart£ gauti draudimo išmokas. Įstatymų nustatytais atvejais naudos gavėjus paskirti arba pakeisti galima tik apdraustajam sutikus.
Investavimo kryptis - viena iš draudiko siūlomų draudėjo lėšų investavimo
£ vertybinius popierius ar kitas investavimo priemones krypčių.
Investavimo programa - draudėjo pasirinktos investavimo kryptys ir £ jas investuojamų draudimo £mokų paskirstymas procentais.
Investicinis vienetas - investavimo kryptyje apskaitomo kapitalo sąlyginis vienetas.
Sukaupto kapitalo struktūra - sukaupto kapitalo paskirstymas (išraiška investiciniais vienetais).
Sukaupto kapitalo vertė - draudimo sutarčiai tenkančių investicinių vienetų verčių suma.
Išperkamoji suma - draudimo sutarties nutraukimo atveju išmokama suma.
2. Draudimo taisyklių struktūra
Investicinio draudimo taisyklės sudarytos iš bendrosios dalies ir papildomų draudimo sąlygų. Papildomose draudimo sąlygose nurodomi draudiminiai ir nedraudiminiai £vykiai, draudimo sumų ir draudimo išmokų nustatymo tvarka. Atvejais, nenumatytais papildomose draudimo sąlygose, taikomos taisyklių bendrosios dalies nuostatos.
3. Draudimo sutarties sudarymas
3.1. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutart£, pateikia draudikui nustatytos formos prašymą. Prašymo pateikimas ir £mokos sumokėjimas ne£pareigoja draudiko sudaryti draudimo sutart£. Apdraudžiami asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Draudėjo pateiktas prašymas ir apklausos anketos, sudarius draudimo sutart£, kartu su šiomis taisyklėmis tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
3.2. Draudikas, £vertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti sudaryti draudimo sutart£, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo £moka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos £vertinimo ir draudiko atsisakymo sudaryti draudimo sutart£, tokia £moka grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per š£ laikotarp£ £vyksta šiose taisyklėse numatytas draudiminis £vykis, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
3.3. Draudikui sutikus sudaryti draudimo sutart£ ir draudėjui sumokėjus pirmą draudimo £moką, draudėjui išrašomas draudimo liudijimas, kuris patvirtina draudimo sutarties sudarymą. Draudimo sutarties sudarymo diena yra draudimo liudijimo išrašymo diena.
3.4. Draudikui sutikus gali būti apdraustos draudimo rizikos pagal šių taisyklių papildomas draudimo sąlygas. Į draudimo sutart£ £trauktos
draudimo rizikos, jų draudimo terminai ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime bei jo prieduose.
4. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo objektas, priklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomų draudimo sąlygų, taip pat gali būti turtinis interesas, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir/arba apdraustojo sveikata. Draudimo objektai nurodomi draudimo liudijime.
5. Xxxxxxxx xxxx
5.1. Į draudimo sutart£ £traukiamas bazinis draudimas pagrindiniam apdraustajam asmeniui. Apdraustos bazinio draudimo rizikos ir jų draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
5.2. Draudėjas gali pasirinkti papildomas draudimo rizikas ir papildomas draudimo sumas. Draudimo sumos kiekvienai apdraustai draudimo rizikai atskirai nustatomos sutarties šalių susitarimu. Kiekvienam apdraustajam asmeniui susitartos draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime. Draudikas gali nustatyti minimalias draudimo sumas.
6. Sukauptas kapitalas
6.1. Sudarydamas draudimo sutart£ draudėjas nurodo investavimo programą pagal investavimo kryptis. Išmokamo sukaupto kapitalo ar jo dalies vertė apskaičiuojama pagal galiojančią investicinių vienetų pirkimo kainą. Investavimo krypties pajamos ar nuostolis keičia investicinių vienetų vertę.
6.2. Investicinio vieneto vertė skelbiama investavimo krypties aprašyme nustatyta tvarka. Investicinių vienetų pirkimo ir pardavimo kainų nustatymo tvarka pateikiama investavimo krypties aprašyme.
6.3. Pagrindiniam apdraustajam xxxxxxxx išgyvenus iki draudimo termino pabaigos išmokama sukaupto kapitalo vertė, atskaičius draudimo liudijime nustatytą kapitalo atsiėmimo mokest£.
7. Draudimo £mokos ir atskaitymai
7.1. Draudėjo sumokėtos draudimo £mokos naudojamos draudimo sutartyje nustatytiems investiciniams vienetams £sigyti. Dalis sumokėtų draudimo £mokų skiriama valstybės nustatytiems mokesčiams ir rinkliavoms sumokėti bei investicinių vienetų pirkimo išlaidoms kompensuoti.
7.2. Iš sukaupto kapitalo kiekvieno mėnesio pirmą dieną išskaičiuojami nustatyto dydžio draudimo sutarties mokesčiai:
a) sutarties mokestis - draudimo sutarties administravimo ir bazinio draudimo išlaidoms kompensuoti;
b) administravimo mokestis - investavimo administravimo išlaidoms kompensuoti;
c) draudimo rizikos mokesčiai - papildomos draudimo apsaugos, jeigu tokia pasirenkama, išlaidoms kompensuoti.
7.3. Sutarties mokesčio ir administravimo mokesčio dydžiai nurodomi draudimo liudijime. Šių mokesčių dydžius draudikas gali pakeisti ne anksčiau kaip po penkiolikos metų nuo draudimo pradžios.
7.4. Draudimo rizikos mokesčių tarifus tvirtina draudikas. Draudimo sutarties draudimo rizikos mokesčiai apskaičiuojami pagal galiojančius tarifus ir apdraudžiamų asmenų individualius duomenis. Draudimo rizikos mokestis gali būti padidintas, atsižvelgiant £ apdraustojo rizikos laipsn£.
Draudėjo prašymu draudikas pateikia draudimo sutarties galiojančius draudimo rizikos mokesčių dydžius. Pasikeitus statistiniams duomenims apie draudiminius £vykius ir draudimo išmokas, draudikas gali vienašališkai pakeisti draudimo rizikos mokesčių tarifus. Apie šiuos pakeitimus draudikas praneša draudėjui prieš 3 mėnesius iki naujų tarifų
£sigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su tarifų pakeitimu, jis gali iki naujų tarifų £sigaliojimo nemokamai pakeisti draudimo sutarties sąlygas, darančias £taką draudimo rizikos mokesčio dydžiui, arba nutraukti draudimo sutart£ pagal 14.5. punktą.
7.5. Investiciniams vienetams £sigyti skirta sumokėtos draudimo
£mokos dalis perskaičiuojama £ investicinius vienetus pagal susitartą investavimo programą ir perskaičiavimo dieną galiojančią investicinių vienetų pardavimo kainą. Pagal galiojančią draudimo sutart£ pinigai perskaičiuojami £ investicinius vienetus per tris darbo dienas nuo draudimo
£mokos sumokėjimo dienos, jeigu draudimo liudijime nenurodyta kitaip. Draudimo £mokos, sumokėtos iki draudimo liudijimo išrašymo dienos, perskaičiuojamos £ investicinius vienetus per tris darbo dienas nuo draudimo liudijimo išrašymo dienos.
7.6. Pirmos draudimo £mokos dydis nurodomas draudimo liudijime. Kitų draudimo £mokų (eilinių £mokų) mokėjimo terminus ir dydžius pasirenka draudėjas. Minimalų draudimo £mokų dyd£ nustato draudikas.
7.7. Jeigu sumokėta eilinė draudimo £moka viršija draudiko nustatytą maksimalią sumą, ši £moka perskaičiuojama £ investicinius vienetus pagal
7.5. punktą tik draudikui sutikus.
7.8. Draudimo £mokos sumokėjimo data laikoma diena, kai £moka
£skaitoma £ draudiko sąskaitą. Jeigu iš mokėjimo pavedimo negalima nustatyti, pagal kurią draudimo sutart£ yra mokama draudimo £moka, tai draudimo £mokos sumokėjimo diena bus laikoma £mokos priskyrimo draudimo sutarčiai diena. Draudėjas atsako už tai, kad mokama £moka patektų £ draudiko sąskaitą ir draudikui būtų pateikti visi būtini draudimo sutarties rekvizitai.
7.9. Xxxxxxxx £moką už draudėją jo vardu gali sumokėti ir kiti asmenys ne£gydami jokių teisių £ draudimo sutart£ ir sumokėtas £mokas.
7.10. Sumokėta draudimo £moka perskaičiuojama £ draudimo sutartyje nurodytą valiutą sąskaitos arba kito mokėjimo dokumento išrašymo dienos oficialiu keitimo kursu.
8. Draudimo £mokų mokėjimo uždelsimas
8.1. Kai sukaupto kapitalo vertė tampa mažesnė už tuo metu galiojančio sutarties nutraukimo mokesčio dyd£ (žr. 14.4 punktą), draudimo apsauga sustabdoma. Draudikas tokiu atveju siunčia draudėjui pranešimą apie draudimo apsaugos sustabdymą. Pranešime nurodomas minimalios draudimo £mokos, būtinos atnaujinti draudimo apsaugos galiojimą, dydis.
8.2. Draudimo apsaugos sustabdymo metu išskaičiuojami 7.2. punkte nustatyti sutarties mokestis ir administravimo mokestis, o draudimo rizikos mokesčiai neišskaičiuojami.
8.3. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti draudimo sutart£ pagal 14.4. punktą.
9. Draudimo sutarties galiojimo terminai
9.1. Pageidaujamą draudimo terminą draudėjas xxxxxx xxxxxxx. Xxxxxxxx terminas £rašomas £ draudimo liudijimą. Xxxxxxxx xxxxxxxx
£sigalioja esant visoms šioms sąlygoms: sumokėta pirma draudimo £moka ir draudėjui išrašytas draudimo liudijimas. Draudimo sutarties £sigaliojimo data yra draudimo liudijimo išrašymo data. Draudikas turi teisę pripažinti draudimo sutarties £sigaliojimą ir nesant visų išvardintų sąlygų.
9.2. Draudimo apsauga £sigalioja, jeigu sumokėta pirma draudimo
£moka ir draudėjui išrašytas draudimo liudijimas, tačiau ne anksčiau, negu draudimo liudijime nurodyta draudimo pradžia.
9.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
a) kai miršta pagrindinis apdraustasis asmuo ir/arba išmokamas sukauptas kapitalas;
b) jeigu draudėjas (fizinis asmuo) miršta arba draudėjas (juridinis asmuo) likviduojamas ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų. Tokiu atveju teisėtiems draudėjo paveldėtojams arba likviduojamam juridiniam asmeniui draudikas išmoka išperkamąją sumą pagal
14.4. punktą.
c) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.
9.4. Papildomose draudimo sąlygose gali būti numatyti kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai.
9.5. Apdraustajam asmeniui mirus visa draudimo apsauga, taikoma pagal draudimo sutart£ šiam asmeniui, pasibaigia.
1A. Ikisutartinės draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos
10.1. Draudikas £sipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudimo taisyklėmis, draudiko siūlomų investavimo krypčių aprašymais, draudimo
£mokų dydžiais ir išduoti draudimo liudijimą. Draudėjas gali gauti ir kitą su draudimo sutartimi susijusią informaciją, numatytą £statymuose.
10.2. Draudėjas turi teisę pasirinkti bet kurias investavimo kryptis iš draudiko siūlomo sąrašo. Draudikas gali nustatyti dalis, kuriomis gali būti investuojama £ tam tikras investavimo kryptis, ir pasirenkamų krypčių skaičių.
10.3. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutart£, bei jos galiojimo metu privalo suteikti draudikui informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustąj£ asmen£, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti šio
asmens gyvybės draudimo sutartis ar kitas draudimo sutartis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. Vykdant draudimo sutart£ gautos informacijos apie draudėją ar apdraustąj£ asmen£ draudikas
£sipareigoja neskelbti, išskyrus draudimo sutartyje arba £statymų nustatytus atvejus.
10.4. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdraustasis
£ visus prašyme pateiktus klausimus, ypač susijusius su esamais arba ankstesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir negalavimais, neigiamais
£pročiais, paveldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio pomėgiais, atsakė išsamiai ir teisingai.
10.5. Jeigu sudarius draudimo sutart£ nustatoma, kad draudėjas arba apdraustasis suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės £takos draudimo rizikai £vertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutart£ negaliojančia arba sumažinti draudimo išmoką, arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio
£vykio ar neturėjo £takos draudiminiam £vykiui.
10.6. Jeigu draudžiama kito asmens gyvybė, už teisingus ir išsamius duomenis atsakingas tiek draudėjas, tiek apdraustasis asmuo. Draudėjas privalo pranešti apdraustajam apie draudimo sąlygas.
11. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
11.1. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai turi būti pateikiami tik raštu. Draudikui tokie pranešimai £sigalioja nuo jų gavimo momento. Tarpininkai ne£galioti priimti pranešimus.
11.2. Apie adreso korespondencijai gauti pasikeitimą draudėjas draudikui turi pranešti per tris darbo dienas. Priešingu atveju draudėjas turės kompensuoti su tuo susijusius nuostolius, jei jam skirtas pranešimas bus išsiųstas registruotu laišku draudikui žinomu adresu. Šis pranešimas galioja nuo jo pristatymo žinomu adresu momento. Tai galioja ir tuo atveju, kai pasikeitė draudėjas.
11.3. Draudėjui pakeitus vardą arba pavardę, atitinkamai taikomi 11.2. punkto reikalavimai.
11.4. Jei draudėjas ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui išvyksta £ užsien£, jis turi draudikui nurodyti asmen£, gyvenant£ Lietuvoje ir £galiotą vietoje draudėjo gauti draudiko pranešimus.
11.5. Draudėjui raštu pareikalavus ir jam apmokėjus 1 lentelėje nustatyto dydžio mokest£ išduodamas draudimo liudijimo dublikatas ir kiti draudimo sutarties sudarymą patvirtinantys dokumentai. Remiantis draudėjo raštišku prašymu ir jam sumokėjus 1 lentelėje nustatyto dydžio mokest£, draudikas gali teikti ir kitas papildomas sutarties administravimo paslaugas, kurios ne£trauktos £ 7.2. punkte atskaitomus mokesčius.
11.6. Draudikas turi teisę pareikalauti draudėjo kompensuoti draudiko sąskaita atlikto apdraudžiamo asmens medicininio patikrinimo išlaidas, jeigu draudėjas atsisako sudaryti draudimo sutart£, nesumoka pirmos draudimo £mokos arba nutraukia draudimo sutart£ 14.2. punkte numatytu atveju.
11.7. Iki draudiminio £vykio draudėjas bet kuriuo metu gali pakeisti naudos gavėją, išskyrus £statymuose ir šių taisyklių 11.8. punkte numatytais atvejais. Jeigu naudos gavėjas buvo paskirtas apdraustojo asmens sutikimu, tai naudos gavėjas gali būti pakeistas tik apdraustajam asmeniui sutikus.
11.8. Jeigu naudos gavėjas paskirtas neatšaukiamai, tai draudėjas be naudos gavėjo sutikimo negali mažinti draudimo sumas. Jei draudimo apsauga sustabdoma pagal 8.1. punktą, draudikas gali pranešti apie tai neatšaukiamai paskirtam naudos gavėjui.
11.9. Draudėjas apie ketinimą perleisti arba £keisti savo teises, kylančias iš draudimo sutarties, turi nedelsiant pranešti draudikui raštu.
11.10. Draudikas turi teisę keisti siūlomų investavimo krypčių sąrašą.
11.11. Jeigu bent viena investavimo kryptis, numatyta investavimo programoje, yra naikinama, draudikas siunčia draudėjui pranešimą, nurodydamas terminą, per kur£ draudėjas nemokamai turi pakeisti investavimo programą. Jeigu draudėjas per nurodytą terminą nepakeičia investavimo programos, tai draudikas naikinamai investavimo krypčiai priskirtą sukauptą kapitalą proporcingai priskiria kitoms draudimo sutartyje nustatytoms investicinėms kryptims, o jeigu tokių nėra - draudiko nuožiūra tai investavimo krypčiai, kai investavimo rizika mažiausia.
11.12. Kiekvienais metais draudikas raštu praneša draudėjui apie jo sukaupto kapitalo vertę ir išperkamąją sumą.
12. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
12.1. Apdraustojo mirties atveju draudikui reikia pateikti:
- mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo nuorašą);
- išsamią gydytojo arba gydymo £staigos pažymą apie mirties priežast£, taip pat apie ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, pradžią ir eigą.
12.2. Apie apdraustojo mirt£ draudikui reikia pranešti per 30 dienų nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbti apdraustąj£ mirusiu £sigaliojimo.
12.3. Išlaidas, susijusias su patvirtinamųjų dokumentų gavimu, apmoka asmuo, pretenduojantis £ draudimo išmoką.
12.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų £rodymų arba pats savo sąskaita atlikti reikalingus tyrimus.
12.5. Jei apdraustojo amžius buvo nurodytas neteisingai, o £mokos ir atskaitymai buvo susitarti mažesni, tai draudimo išmoka nustatoma pagal faktin£ amžių ir susitartas £mokas. Jei draudikas, žinodamas tikrąj£ amžių, nebūtų draudęs iš viso, tai jis moka išmoką pagal 14.4. punktą.
13. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka
13.1. Draudimo išmokos mokamos draudimo sutartyje nustatytiems naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustojo mirties atveju mokamos apdraustojo paveldėtojams. Visas kitas išmokas (išperkamoji suma, dalis sukaupto kapitalo ir pan.) pagal draudimo sutart£ draudikas sumoka draudėjui, jo
£galiotiems gauti kitas išmokas asmenims arba jo paveldėtojams.
13.2. Išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita. Mokant išmokas £ užsien£, su tuo susijusi rizika ir sąnaudos tenka išmokų gavėjui (valiutos konvertavimas, pavedimo išlaidos, nuostoliai, vėlavimai ir pan.).
13.3. Draudimo išmokas draudikas sumoka per 30 dienų nuo visų draudimin£ £vyk£ patvirtinančių dokumentų gavimo ir draudiminio £vykio patvirtinimo dienos. Jeigu dėl draudiminio £vykio vyksta teisėsaugos organų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti sprendimą dėl draudimo išmokos iki proceso pabaigos. Xxxxx išmokos sumokamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokėtinos išmokos patvirtinimo dienos.
13.4. Išmokamo sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama £ pinigus išmokos patvirtinimo dienos investicinių vienetų pirkimo kaina. Išmokas draudikas moka litais išmokų patvirtinimo dienos oficialiu draudimo sutartyje nurodytos valiutos kursu.
13.5. Sutarties šalių susitarimu pagal draudimo sutart£ mokėtinos draudimo išmokos gali būti išmokamos dalimis.
14. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą
14.1. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutart£ £spėjęs draudiką raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnes£ iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos.
14.2. Draudėjas - fizinis asmuo - turi teisę nutraukti draudimo sutart£ raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama visa sumokėta draudimo £moka.
14.3. Jei draudėjas arba apdraustasis asmuo nenurodė arba neteisingai nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios suteikiant draudimo apsaugą, draudikas, vienašališkai ne teismo tvarka, gali nutraukti draudimo sutart£.
14.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu draudėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama išperkamoji suma. Ši suma apskaičiuojama iš sukaupto kapitalo vertės išskaičiavus draudimo liudijime nustatytą draudimo sutarties nutraukimo mokest£.
14.5. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, išskyrus
14.6 punkte nustatytus atvejus, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.
14.6. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudikui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama pagal draudimo sutart£ sukaupto kapitalo vertė ir papildomai sumokama 1% sukaupto kapitalo vertės dydžio kompensacija.
14.7. Jeigu draudėjas nėra nurodęs jokio kito £galiotojo asmens, tai po jo mirties pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą gauna naudos gavėjas. Jeigu naudos gavėjo nėra arba jo buvimo vietos nustatyti ne£manoma, tai pranešimas gali būti £teiktas draudėjo paveldėtojams.
15. Draudimo sutarties keitimas ir atnaujinimas
15.1. Draudėjas apie pageidaujamus draudimo sutarties pakeitimus praneša raštu. Draudikas, £vertinęs pasikeitusias aplinkybes, gali atsisakyti keisti sutarties sąlygas. Draudimo sutarties pakeitimai £sigalioja nuo draudiko išrašytame draudimo sutarties pakeitime nurodytos datos.
15.2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti eilinių
£mokų investavimo programą. Pakeista investavimo programa taikoma tik draudimo £mokoms, sumokėtoms nuo investavimo programos pakeitimo
dienos. Vieną kartą per draudimo metus investavimo programa keičiama nemokamai. Jeigu £mokų investavimo programa keičiama daugiau nei vieną kartą per metus, tai draudėjas iš anksto turi sumokėti mokest£, nurodytą 1 lentelėje. Draudikas gali nustatyti investavimo programų keitimo apribojimus.
15.3. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti jau sukaupto kapitalo struktūrą, nepažeisdamas draudiko nustatytus investavimo £ kryptis apribojimus. Keičiant sukaupto kapitalo struktūrą, jo vertė apskaičiuojama pagal jau turimų investicinių vienetų pirkimo kainą ir perskaičiuojama £ naujų investavimo krypčių investicinius vienetus pagal jų pardavimo kainą. Perskaičiavimas atliekamas per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
15.4. Pradedant antrais draudimo metais draudėjas gali atsiimti dal£ sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties. Išmokamo sukaupto kapitalo suma negali viršyti 70% sumos, mokėtinos sutarties nutraukimo atveju pagal 14.4. punktą. Ši suma išmokama draudėjui iš anksto sumokėjus 1 lentelėje nustatyto dydžio dalies kapitalo atsiėmimo mokest£. Išmokėjus dal£ sukaupto kapitalo likusio sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama proporcingai pagal visas pasirinktas investavimo kryptis, jeigu nesusitarta kitaip.
15.5. Jei pagal 8.1. punktą draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnaujinamas po pranešime nurodytos sumos sumokėjimo kito mėnesio pirmą dieną. Jeigu draudėjas nesumoka nurodytos sumos per 6 mėnesius nuo draudimo apsaugos sustabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus ir jo nustatytomis draudimo sąlygomis.
15.6. Keičiant arba atnaujinant draudimo sutart£ galioja 14.3. punktas.
15.7. Sutarties šalių susitarimu £ galiojančią draudimo sutart£ gali būti
£traukiamos šių taisyklių papildomos draudimo apsaugos pagal draudimo sąlygas.
15.8. Draudikui sutikus draudimo sutartis gali būti keičiama £ kitą draudimo sutart£ pagal galiojančias draudiko draudimo taisykles.
16. Atsakomybė už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus
Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo išmokų, tai jis privalo sumokėti 0,02% delspinigius nuo išmokų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
17. Draudimo sutarčių perleidimo tvarka
17.1. Draudikas, pranešęs draudėjui prieš 2 mėnesius, gali perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitoms draudimo £monėms tik
£statymų nustatyta tvarka.
17.2. Draudėjas turi teisę per nustatytą laikotarp£ pareikšti prieštaravimą draudikui dėl draudimo sutarties perdavimo kitai draudimo £monei.
17.3. Draudėjui pareiškus prieštaravimą, jo draudimo sutartis nutraukiama nuo prieštaravimo rašto gavimo dienos. Draudėjui šiuo atveju išmokama 14.5. punkte nustatyta išmoka.
18. Baigiamosios nuostatos
18.1. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos £statymai.
18.2. Draudėjo ir draudiko ginčai gali būti sprendžiami neteismine tvarka, vadovaujantis LR draudimo priežiūros komisijos nustatytomis vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis arba teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės normomis.
18.3. Draudikas turi teisę keisti taisykles, kurių pagrindu jau yra pasirašyta sutartis, jeigu yra tenkinamos tokios sąlygos: pakeitimai yra būtini, siekiant apginti apdraustojo interesus, arba apdraustojo padėtis po pakeitimų pagerinama, arba po pakeitimų draudikui yra saugiau, o apdraustojo interesai dėl to nenukenčia.
18.4. Draudikas taip pat turi teisę papildyti ir pakeisti taisyklių, kurių pagrindu jau yra pasirašytos sutartys, tam tikrus straipsnius šiais atvejais: pasikeitus arba atsiradus naujoms teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos taisyklės arba kai pasikeičia teisinės normos, tiesiogiai susijusios su sutartimi, arba esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės padėties (pvz., esant hiperinfliacijai).
Naujos nuostatos privalo teisiškai ir ekonomiškai atitikti pakeistąsias ir neturi, palyginti su ankstesne redakcija, teisiškai ir ekonomiškai pabloginti apdraustųjų padėties.
18.5. Apie pakeitimus pagal 18.3., 18.4. punktus draudikas draudėjui praneša raštu. Jie £sigalioja praėjus mėnesiui nuo pranešimo gavimo, jeigu draudikas nenurodo kito termino. Jeigu draudėjas nesutinka su draudimo taisyklių pakeitimais, tai jis gali nutraukti draudimo sutart£ pagal
14.5. punktą.
1 LENTELĖ. PAPILDOMŲ SUTARTIES ADMINISTRAVIMO PASLAUGŲ KAINORAŠTIS
Draudikas gali keisti pateiktus £kainius. Jie gali būti didinami, jei draudiko išlaidos, susijusios su išvardytų paslaugų teikimu, didėja dėl infliacijos.
Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxxx išdavimas | 15 Lt |
Draudimo sutarties pakeitimas, £skaitant investavimo programos keitimą daugiau nei 1 kartą per metus | 15 Lt |
Dalies kapitalo atsiėmimo mokestis | 50 Lt |
II. PAPILDOMOS GYVYBĖS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudiminiai £vykiai
1.1. Draudimo išmoka mokama apdraustajam mirus draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 2.1., 2.2. punktuose numatytus atvejus.
1.2. Teismui paskelbus apdraustąj£ mirusiu, tai laikoma draudiminiu
£vykiu, jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena priklauso draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Jei teismas pripaž£sta apdraustąj£ nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudiminiu £vykiu.
2. Nedraudiminiai £vykiai
2.1. Nedraudiminiai £vykiai, dėl kurių draudimo išmoka nemokama, yra:
a) apdraustojo savižudybė per pirmus tris draudimo apsaugos galiojimo metus;
b) apdraustojo mirtis, susijusi su karo veiksmais, karo ar nepaprastosios padėties £vedimu, vidaus neramumais, branduolinės energijos poveikiu arba apdraustojo nusikalstamais veiksmais;
c) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu.
2.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudiminis
£vykis £vyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu ar būtinąja gintimi arba apdraustojo savižudybe po trijų draudimo apsaugos galiojimo metų.
3. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos
3.1. Pagrindinis apdraustasis asmuo apdraudžiamas bazine gyvybės draudimo suma. Sutarties šalių susitarimu šis asmuo gali būti apdraustas papildoma gyvybės draudimo suma. Susitartos draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
3.2. Šalių susitarimu kiti apdraustieji asmenys gali būti apdrausti gyvybės draudimu. Kiekvienam apdraustajam asmeniui sutartos gyvybės draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
3.3. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl draudiminio £vykio:
3.3.1. Mirus pagrindiniam apdraustajam asmeniui išmokama draudiminio
£vykio patvirtinimo dieną pagal draudimo sutart£ sukaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustatytos šio asmens gyvybės draudimo sumos.
3.3.2. Mirus kartu apdraustajam asmeniui išmokama šio asmens gyvybės draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje tokia nustatyta.
3.4. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nedraudiminio £vykio:
3.4.1. Mirus pagrindiniam apdraustajam asmeniui draudimo sutartis pasibaigia, o naudos gavėjams išmokama draudimo sutarties išperkamoji suma. Dėl apdraustojo mirties kaltas naudos gavėjas neturi teisės £ draudimo išmoką.
3.4.2. Mirus kartu apdraustajam asmeniui nutrūksta šio asmens draudimo apsauga ir jokios draudimo išmokos nemokamos.
3.5. Jeigu apdraustojo gyvybės draudimo suma buvo padidinta ir apdraustasis nusižudo per pirmus trejus metus nuo draudimo sumos padidinimo, išskyrus 2.1. a) punkte numatytą atvej£, tai mokama draudimo suma pagal 3.3. punktą yra lygi mažiausiai iš apdraustojo draudimo sumų, galiojusių per trejus paskutinius metus.
3.6. Jei draudėjas arba apdraustasis asmuo nenurodė arba neteisingai nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios suteikiant draudimo apsaugą, draudikas, mirus apdraustajam, turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba mokėti išperkamąją sumą.
III. PAPILDOMOS DARBINGUMO NETEKIMO DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudiminis £vykis
Draudiminiu £vykiu yra laikomas negr£žtamas apdraustojo visiškas darbingumo netekimas, dėl kurio apdraustasis negali verstis veikla, duodančia pajamų.
Darbingumas - žmogaus sugebėjimas ir galimybė atlikti savo profesijos darbą arba kitus darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifikacijos ir £gūdžių.
Darbingumo netekimas - tai tokia žmogaus organizmo būklė, kai apdraustasis dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų ilgai arba nuolat negali dirbti nei £prastomis, nei specialiomis darbo sąlygomis (kai darbingumo negalima koreguoti protezavimu, kompensacine technika bei kitomis reabilitacijos priemonėmis).
Visiško darbingumo netekimo faktas patvirtinamas, jeigu apdraustasis yra visiškai nedarbingas daugiau negu šešis mėnesius ir bus visiškai ir nuolat nedarbingas ateityje.
2. Nedraudiminiai £vykiai
2.1. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu £vykiu, jeigu apdraustajam asmeniui jis atsirado dėl ligų ir jų pasekmių, nelaimingų atsitikimų padarinių, kuriuos sukėlė:
a) £vykiai, susiję su karo veiksmais, karo ar nepaprastosios padėties £vedimu, vidaus neramumais, tarnyba kariuomenėje;
b) apdraustojo nusikalstama veika ar rengimasis padaryti nusikalstamą veiką, ar kitas teisei priešingas veikimas arba neveikimas;
c) apdraustojo užsiėmimas pavojinga sporto ar laisvalaikio veikla (ekstremalaus sporto šakos, kovinės sporto šakos, nardymas, alpinizmas, parašiutizmas, aviasportas, sklandymas, oro balionai, automobilių, motociklų lenktynės), jeigu draudimo sutartyje nebuvo numatyta kitaip;
d) tyčia sukeltos ligos, tyčiniai susižalojimai arba bandymas nusižudyti;
e) apdraustojo sužalojimas dėl tiesioginės arba netiesioginės draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios;
f) jonizuojanti radiacija (išskyrus spindulinės terapijos pasekmes);
g) alkoholio, narkotinių, apsvaigimo tikslu naudotų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio.
2.2. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu £vykiu, jeigu jis nustatytas per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo pradžios.
2.3. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu £vykiu, jeigu apdraustasis sąmoningai nevengia pavojingos situacijos, susijusios su jo darbingumo netekimu, išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu.
2.4. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu darbingumo netekimas atsirado dėl priežasčių, kurios £vyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarp£.
3. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su pagrindinio apdraustojo asmens visišku darbingumo netekimu. Darbingumo netekimo draudimo apsauga galioja tik pagrindiniam apdraustajam asmeniui nuo 16 metų amžiaus.
4. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos
4.1. Pagrindinis apdraustasis asmuo apdraudžiamas visiško darbingumo netekimo draudimo suma. Xxxxxxxx xxxx xxxxxxxx xxxxxxxx xxxxxxxxx.
4.2. Jeigu pagrindinis apdraustasis asmuo tampa visiškai nedarbingas dėl draudiminio £vykio, tai išmokama draudiminio £vykio patvirtinimo dieną pagal draudimo sutart£ sukaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustatyta šio asmens visiško darbingumo netekimo draudimo suma.
4.3. Jeigu pagrindinis apdraustasis asmuo tampa visiškai nedarbingas dėl nedraudiminio £vykio, tai išmokama draudimo sutarties išperkamoji suma.
4.4. Pagrindiniam apdraustajam asmeniui visiškai netekus darbingumo investicinio draudimo sutartis pasibaigia.
4.5. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas £ draudimo išmoką pretenduojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo 4.6. punkte nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudiminio £vykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudimin£ £vyk£.
4.6. Asmuo, pretenduojantis £ draudimo išmoką pagal 4.2. punktą, apie apdraustojo darbingumo netekimą turi neatidėliotinai, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio £vykio pranešti draudikui. Medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvadą bei išsamų gydančio gydytojo išrašą apie darbingumo netekimo priežastis, pradžią ir numatomą ateityje ilgalaik£ jo buvimą privaloma pateikti draudikui per 4 mėnesius nuo apdraustojo darbingumo netekimo.
4.7. Siekdamas tiksliau nustatyti darbingumo netekimo laipsn£ draudikas gali pareikalauti papildomų £rodymų, apklausti visus gydytojus, ligonines ir kitas gydymo £staigas, kuriose apdraustasis asmuo buvo gydomas, savo sąskaita atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.
IV. PAPILDOMOS KRITINIŲ LIGŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudiminis £vykis
Draudiminio £vykio prielaida yra apdraustojo kritinė liga ar būklė, patvirtinta gydytojo. Kritinės ligos diagnozė turi atitikti 6 straipsnyje nurodytus kritinių ligų diagnozavimo kriterijus.
2. Nedraudiminiai £vykiai ir nedraudžiami asmenys
2.1. Nedraudiminiais £vykiais, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi:
a) jei diagnozė atitiko ne visus 6 straipsnyje nurodytus atitinkamos kritinės ligos diagnozavimo kriterijus;
b) jei kritinė liga ar būklė atsirado per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo liudijime nustatytos kritinių ligų draudimo pradžios;
c) jei kritinės ligos atsirado dėl jonizuojančio spinduliavimo (išskyrus spindulinės terapijos pasekmes);
d) jeigu viena iš šių ligų ar būklių buvo sukeltos apdraustajam tyčia susižalojus arba bandant apdraustajam nusižudyti;
e) jeigu viena iš šių ligų ar būklių buvo sukeltos apdraustojo sužalojimu dėl tiesioginės arba netiesioginės draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios;
f) jei sveikatos sutrikimai atsirado apdraustajam vykdant nusikaltimą arba rengiantis j£ £vykdyti;
g) jeigu viena iš šių ligų ar būklių atsirado apdraustajam nuo alkoholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio.
2.2. Xxxxxxxx išmoka nemokama, jei kritinė liga buvo apdraustojo mirties, £vykusios per vieną mėnes£ nuo kritinės ligos diagnozavimo, priežastis.
2.3. Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo nustatytos šios piktybinio auglio diagnozės: odos piktybinio auglio; lėtinės limfocitinės leukozės; I stadijos limfogranuliomatozės; I stadijos prostatos vėžio; nustačius ankstyvosios stadijos dar neišplitus£ lokalizuotą (carcinoma in situ) piktybin£ augl£; bet kokius auglius, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS.
2.4. Kritinių ligų draudimu nedraudžiami asmenys:
- sergantys arba persirgę kritinėmis ligomis;
- sergantys AIDS arba ŽIV viruso nešiotojai;
- sergantys ateroskleroze; cukriniu diabetu; lėtinėmis sunkiomis kraujo, kepenų, inkstų, plaučių ligomis;
- psichikos ligoniai bei sergantys lėtinėmis sunkiomis nervų ligomis;
- piktnaudžiaujantys £vairiomis svaiginančiomis, toksinėmis, narkotinėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu.
2.5. Draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas ar apdraustasis pateikė neteisingus duomenis arba sąmoningai klaidingą informaciją apie apdraudžiamojo sveikatos būklę.
2.6. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai kritinių ligų draudiminiams £vykiams ji pradeda galioti po 6 mėnesių laukimo laikotarpio nuo draudimo apsaugos galiojimo atnaujinimo dienos. Jeigu kritinių ligų draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu kritinė liga atsirado dėl priežasčių, kurios
£vyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarp£.
3. Draudimo objektas
3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo asmens kritine liga.
3.2. Kritinių ligų sąrašas:
- miokardo infarktas;
- smegenų insultas (infarktas);
- piktybinis auglys;
- vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija;
- inkstų funkcijos nepakankamumas;
- galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas;
- regėjimo netekimas (aklumas);
- išsėtinė sklerozė;
- vidaus organų transplantacijos operacija;
- širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas);
- aortos protezavimo operacijos.
4. Xxxxxxxx xxxx
4.1. Šalių susitarimu apdraustieji asmenys gali būti apdrausti kritinių ligų draudimu. Kiekvienam apdraustajam susitarta kritinių ligų draudimo suma nurodoma draudimo liudijime.
4.2. Draudimo suma pagal kiekvieno apdraustojo asmens draudimą išmokama tik vieną kartą, neatsižvelgiant £ kritinių ligų ir jų pasikartojimo skaičių. Draudikui pripažinus apdraustojo kritinę ligą šio asmens kritinių ligų draudimas pasibaigia.
5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
5.1. Apie kritinę ligą draudikui reikia pranešti raštu per 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo.
5.2. Išmokas pagal draudimo sutart£ draudikas moka pateikus draudimo liudijimą ir dokumentus iš sveikatos priežiūros £staigos, £rodančius apie nustatytą kritinę ligą: išsamų gydytojo išrašą apie ligą, jos eigą, tyrimus, gydymą arba atliktas operacijas.
5.3. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų £rodymų, apklausti visus gydytojus ir gydymo £staigas, kuriose apdraustasis asmuo buvo gydomas, savo sąskaita atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.
5.4. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas £ draudimo išmoką pretenduojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudiminio £vykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudiminio £vykio.
5.5. Draudimo išmokas kritinių ligų draudimo atveju draudikas išmoka apdraustajam asmeniui, jeigu nebuvo susitarta kitaip.
6. Kritinių ligų apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai
Miokardo infarktas - tai ūmus negr£žtamas širdies raumens pažeidimas (nekrozė) dėl nutrūkusios adekvačios arterinės kraujotakos atitinkamame segmente.
Draudiminis £vykis esant miokardo infarktui pripaž£stamas, kai užsitęsus specifinio skausmo (krūtinės anginos) priepuoliui atsiranda naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, o kraujo serume nustatomas infarktui būdingų fermentų (KFK, LDH, KKMB, troponinas) padidėjimas.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu nėra naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, nors kraujo serume fermentai yra padidėję.
Smegenų insultas (infarktas) - tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, kurie neišnyksta praėjus 24 valandoms nuo ligos pradžios. Smegenų insultas (infarktas) pripaž£stamas draudiminiu £vykiu, jei nuolatinis neurologinis deficitas (patvirtinta gydytojo neurologo bei instrumentiniais tyrimais) išlieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios.
Piktybinis auglys - tai nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas ir išplitimas £ greta esančius organus arba audinius. Piktybinio auglio diagnozė pripaž£stama draudiminiu £vykiu, jeigu auglys yra išplitęs, diagnozė nustatyta (ar patvirtinta) gydytojo onkologo arba hematologo, o auglio piktybiškumas £rodytas histologiškai. Draudiminiu £vykiu taip pat laikomas susirgimas leukoze, limfoma bei melanoma (nuo III lygio pagal Clarko klasifikaciją).
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo nustatytos šios diagnozės: odos piktybinio auglio; lėtinės limfocitinės leukozės; I stadijos limfogranuliomatozės; I stadijos prostatos vėžio; nustačius ankstyvosios stadijos dar neišplitus£ lokalizuotą (carcinoma in situ) piktybin£ augl£; bet kokius auglius, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS.
Vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija
Draudiminiu £vykiu pripaž£stama dviejų ar daugiau vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija (atviru būdu), skirta šių kraujagyslių užakimui arba susiaurėjimui koreguoti, jei jos būtinybė prieš tai buvo
£rodyta angiografinio tyrimo metu.
Jeigu buvo atlikta vainikinių širdies kraujagyslių praplėtimo operacija balionėliu (balioninė angioplastika), draudimo išmoka nemokama.
Inkstų funkcijos nepakankamumas pripaž£stamas draudiminiu £vykiu, jeigu yra nustatytas negr£žtamas ir smarkus abiejų inkstų funkcijos sutrikimas, kuris gydomas reguliariomis dializės (hemodializės ir peritoninės dializės) procedūromis ir kurio simptomai lieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios, arba šiai ligai gydyti yra atlikta inksto (-ų) transplantacijos operacija. Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui arba jei inkstų nepakankamumas atsirado dėl to, kad nuosavas organas buvo atiduotas transplantuoti kitam asmeniui, draudimo išmoka nemokama.
Galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas
Visiškas ir nuolatinis dviejų ir daugiau galūnių arba jų funkcijos netekimas dėl ligos ar traumos. Galūnės netekimu laikomas netekimas aukščiau kelio ar alkūnės sąnario. Kai kuriais atvejais galūnių funkcijos gali būti prarandamos laikinai. Tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jeigu galūnių funkcijos neatsistato ir praėjus 3 mėnesiams.
Regėjimo netekimas (aklumas)
Visiškas ir negr£žtamas abiejų akių regėjimo netekimas dėl ligos ar traumos. Tai turi patvirtinti gydytojas oftalmologas klinikiniais bei instrumentiniais tyrimais.
Išsėtinė sklerozė
Draudiminis £vykis išsėtinės sklerozės atveju pripaž£stamas, jeigu yra pasikartojantys jutiminės ir motorinės funkcijų sutrikimai, kurie tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius nuo ligos diagnozavimo.
Šios ligos diagnozė turi būti neabejotina ir patvirtinta neurologo klinikiniais bei instrumentiniais tyrimais (branduolinis magnetinis rezonanso tyrimas).
Vidaus organų transplantacijos operacija
Tai širdies, plaučių, kepenų, kasos, plonųjų žarnų, kaulų čiulpų persodinimo operacija apdraustajam asmeniui, kai jis yra recipientas.
Jei persodinami kiti vidaus organai, audiniai ar jų dalys, draudimo išmoka nemokama.
Širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas)
Tai vieno arba kelių širdies vožtuvų (aortos, mitralinio, triburio, plautinės arterijos) pakeitimo operacija dirbtiniais vožtuvais dėl stenozės arba jų nepakankamumo arba abiejų priežasčių kartu.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta vožtuvų plastikos, korekcijos ar £pjovimo operacija.
Aortos protezavimo operacijos
Tai ligos pažeistos pilvinės ar krūtininės aortos dalies pašalinimas ir pakeitimas transplantantu. Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta aortos šakų operacija, jos stentavimas arba operacija.
V. PAPILDOMOS DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ SĄLYGOS
1. Draudiminiai £vykiai
1.1. Draudiminis £vykis yra draudimo sutartyje nustatytas nelaimingas atsitikimas (išskyrus 2 straipsnyje nurodytus nedraudiminius £vykius), kuriam £vykus išmokos gavėjas £gyja teisę £ draudimo išmoką.
1.2. Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai arba gyvybei.
1.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo sutarties galiojimo metu visą parą ir visame pasaulyje.
2. Nedraudiminiai £vykiai ir nedraudžiami asmenys
Nedraudiminiais £vykiais, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi:
2.1. Nelaimingi atsitikimai dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardyti
sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudiminiu £vykiu.
2.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprastosios padėties £vedimu, karo veiksmais, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip.
2.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie £vyko dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu ar būtinąja gintimi.
2.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyčiniu susižalojimu ar bandymu nusižudyti, taip pat kuriuos patyrė apdraustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ar atlikdamas kitus priešingus teisei veiksmus.
2.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:
a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima parašiutizmu;
b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje); važiuodamas motorine transporto priemone su £rengtais saugos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nėra užsisegęs saugos diržų;
c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos £gulos narys;
d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja kare bei kariniuose veiksmuose;
e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vairuotojas ar keleivis, dalyvauja transporto priemonių varžybose, tarp jų ir treniruotėse, kuriose siekiama didelio greičio; taip pat nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka aktyviai dalyvaujant bet kokiose sporto varžybose, treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip. Oficialiai organizuojamos sporto varžybos ir treniruotės yra tokios, kurias rengia sporto organizacijos, juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos, kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengiamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi atitikti sporto varžybų taisykles. Nuostatuose turi būti nurodyti varžybų rengėjai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka ir saugos reikalavimai;
f) užsiima sportu ar veikla, pavojinga gyvybei (nardymas, alpinizmas, kovinės sporto šakos ir ekstremalaus sporto šakos), jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip.
2.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio branduolinės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet kokio spindulių (radioaktyviųjų, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžiagų naudojimo netaikiais tikslais.
2.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medicininių procedūrų. Jeigu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudiminis £vykis.
2.8. lnfekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka £ organizmą susižeidus draudiminio £vykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, £brėžimai) nelaikomi draudiminiais £vykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka £ organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. lnfekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas
2.7. punktas.
2.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriuos lėmė alkoholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas.
2.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.
2.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nesvarbu, kas buvo jų priežastis.
2.12. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai (išskyrus atvejus, kai juos lemia prievartinis išorinis poveikis).
2.13. Neapdraudžiami asmenys:
2.13.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, nedraudžiami, ir nors draudimo £moka už juos sumokama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba.
2.13.2. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis asmuo tampa neapdraudžiamas pagal 2.13.1.
2.14. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnaujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu nelaimingas atsitikimas £vyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarp£.
3. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.
4. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos
4.1. Draudimo išmoka mirties atveju
Jei dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis per metus miršta, tai yra teisė reikalauti draudimo išmokos pagal draudimo sumą, numatytą apdraustojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju.
4.2. Draudimo išmoka negalios atveju
Negalia - tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali
pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyvenimu, £gyvendinti savo teisių ir vykdyti savo pareigų.
Jei nelaimingas atsitikimas lemia nuolatin£ apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko medicininės tarnybos darbuotojų nustatytam negalios laipsniui.
Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per vienus metus nuo nelaimingo atsitikimo ir, pasibaigus šiam laikotarpiui, ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti mediciniškai patvirtinta atitinkama pažyma.
4.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš kaulų lūžių atveju susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko medicininės tarnybos darbuotojų nustatytiems lūžiams, yra išmokami pinigai už kaulų lūžius, kuriuos apdraustasis patiria dėl nelaimingo atsitikimo.
Draudimo išmoka dėl kaulų lūžių mokama, jei tai pagr£sta spinduliniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonansinio tyrimo nuotraukomis). Kai šių tyrimų duomenų nepakanka diagnozei pagr£sti, gali būti mokama draudimo išmokos dalis, jeigu sužalojimai pagr£sti kliniškai, bei skirtas trukme ir būdu adekvatus gydymas.
4.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko medicininės tarnybos darbuotojų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokami pinigai (vienkartinė išmoka) už laikiną negalią, kurią lėmė:
4.4.1. Sąnarių - peties, alkūnės, klubo, kelio, stuburo kaklinės dalies slankstelių, pirštakaulių, girnelės - išnirimai
Draudimo išmoka sąnarių išnirimo atveju mokama, kai tai patvirtinta rentgenologiškai, buvo skirtas operacinis gydymas arba imobilizacija ir gydyta nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų. Jeigu pirminis išnirimas buvo iki sudarant draudimo sutart£, tai pasikartojantieji išnirimai nėra draudiminiai £vykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.
Vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas.
4.4.2. Minkštųjų audinių sužalojimas
Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų ir sausgyslių vientisumo pažeidimui; daugybinėms hematomoms; antkaulio uždegimui; krūtinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacin£ pleuritą, poodinę emfizemą; išsivysčius pūlingoms komplikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, fistulėms.
Jeigu vieno draudiminio £vykio metu pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių.
4.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai, kelio sąnar£ sudarančių kaulų dalelių atplyšimai
Draudimo išmoka meniskų plyšimo (£plyšimo) atveju mokama, kai tai buvo gydyta operuojant arba tai patvirtinta artroskopinės operacijos metu.
Traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo išmoka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui.
Plyšus raiščiams, sausgyslėms, draudimo išmoka mokama, kai buvo skirtas operacinis gydymas arba imobilizacija ir gydyta nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei ll laipsnio) arba nudegiminė liga.
4.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei lll laipsnio nušalimai).
4.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos
Tai kraujosruva (hematoma), galvos, nugaros smegenų sukrėtimas (komocija), sumušimas (kontūzija).
Galvos, nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kontūzijos) diagnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (neurologo ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų ir nedarbingumas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.
4.4.8. Atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus taisyklių 2.9. punkte nurodytus atvejus.
Draudiminiu £vykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei apdraustasis gydosi stacionariai ne trumpiau kaip 3 dienas.
4.5. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas
Jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutart£, pasirinko apdraustajam mirties, negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšis, taip pat yra atlyginamos apdraustojo gydymo išlaidos iki 3000 Lt (trys
tūkstančiai litų) už kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srities minkštųjų audinių sužalojimų, gydymą.
4.6. Ligonpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis buvo paguldytas £ ligoninę, reabilitacijos centrą (tik po sunkios traumos pagal SAM 1999 02 25
£sakymu Nr. 92 patvirtintą parodymų sąrašą). Draudimo išmokos dydis už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje, ir už visą ligoninėje praleistą laiką yra nustatomas draudimo liudijime. Pirmoji ir paskutinė hospitalizavimo diena laikoma viena diena. Pagrindas mokėti ligonpinigius yra nedarbingumo pažymėjimas ir/arba epikrizė iš ligos istorijos. Ligonpinigiai nemokami, jei draudėjas gydosi sanatorijose, poilsio namuose ar reabilitacijos centruose (išskyrus šiame punkte nustatytus atvejus), dienos stacionare.
4.7. Dienpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis laikinai netenka darbingumo. Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną ir už visą nedarbingumo laikotarp£ yra nustatomas draudimo liudijime. Dienpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. Pirmoji ir paskutinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Pagrindas mokėti dienpinigius yra nedarbingumo pažymėjimas arba pažyma dėl neatvykimo £ darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (F 094a).
4.8. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nustatomos šalių susitarimu. Susitartos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos £rašomos £ draudimo liudijimą.
5. Sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
5.1. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis teisinių normų, žinybinių arba susitartų saugumo priemonių.
5.2. lš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos, pranešti apie tai draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo rizikos mokest£.
5.3. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atvejai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme.
5.4. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę prašyti draudiko pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo rizikos mokest£.
5.5. Draudikas turi teisę pakeisti papildomas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygas, £spėdamas raštiškai draudėją ne vėliau kaip prieš mėnes£ iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nutraukiamas nuo draudimo sąlygų pakeitimo dienos.
6. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
6.1. Atsitikus draudiminiam £vykiui, draudėjas privalo:
a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis £ gydytoją (gydymo £staigą);
b) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudikui apie kiekvieną draudimin£ £vyk£. Pavėlavus pranešti apie draudimin£ £vyk£, draudikas gali pareikalauti draudėjo kompensuoti medicinines išlaidas, būtinas draudiminiam £vykiui nustatyti;
c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai £manoma, mažinti nelaimingo atsitikimo pasekmes;
d) teisingai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;
e) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informaciją;
f) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;
g) neprieštarauti, kad j£ apžiūrėtų draudiko paskirti gydytojai; tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;
h) leisti draudikui atlikti nuostolių priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą ir teisingą informaciją, taip pat pateikti jos reikalaujamus dokumentus.
6.2. Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą blanką.
6.3. Draudėjas, apdraustasis ir draudimo išmokų gavėjai privalo laikytis 6 straipsnio nuostatų.
6.4. Draudėjas ir/arba apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti £ draudiko pateiktos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio
£vykio aplinkybes bei pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dyd£. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti £statymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6.5. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami £vykio liudytojai, apžiūrima
£vykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės £staigos, taip pat organizacijos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių £skaitų sąrašai. Prireikus draudikas daro nuotraukas.
6.6. Draudimo išmokos dyd£ nustato draudiko medicinos tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi šių taisyklių draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami £ nukentėjus£ asmen£ gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
6.7. Kosmetinės plastinės (ar atstatomosios rekonstrukcinės) operacijos būtinybė nustatoma pagal 6.6. punkto reikalavimus tik pasibaigus sužalojimo gijimo procesui, atsižvelgus £ ankstesnę nukentėjusio asmens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar £gimtas anomalijas.
6.8. Draudiko medicinos tarnybos darbuotojų išvados yra privalomos, jei ne£rodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.
6.9. llgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) nustatomas praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo draudiminio £vykio dienos. Jeigu nepagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra neabejotinas, draudimo išmoka gali būti mokama nelaukiant šio termino.
7. Draudimo išmokų apskaičiavimas
7.1. lšmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant negalios laipsn£ neatsižvelgiama £ ankstesnių ligų paūmėjimus, medicinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines operacijas.
7.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funkciniam nepajėgumui, negalios laipsnis nustatomas remiantis 5 priede pateikta negalios laipsnio nustatymo lentele.
7.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/ arba šio sumažėjimo netekimo nustatymas, kai Medicininės socialinės ekspertizės komisija terminuotai ar nuolat suteikia nukentėjusiam asmeniui invalidumo grupę (negalios laipsn£), negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nustatymo) pagrindu.
7.4. lš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės išraiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.
7.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas šių taisyklių draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 6.6. punkte numatytus kriterijus.
7.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psichinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 7.2. punktą šias funkcijas sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, negali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.
7.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudimin£ £vyk£ buvo nuolat sutrikusi, tai funkcijų sutrikimo laipsnis (negalia) apskaičiuojamas pagal 7.2. punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvus£ organų funkcijos netekimo laipsn£.
7.8. Jei per metus nuo nelaimingo atsitikimo apdraustasis miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo teisė £ išmoką dėl negalios, esant kaulų lūžiams, esant laikinai negaliai, t.y. iš draudimo išmokos, numatytos pagal 4.1. punktą mirties atveju atimama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų lūžių ar laikinos negalios.
7.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo £takos arba miršta praėjus daugiau kaip metams, nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reikalavimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal 4.2., tai išmoka dėl negalios mokama pagal negalios laipsn£, nustatytą remiantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.
7.10. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo kaulų lūžių arveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis kaulų lūžių lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos draudimo kaulų lūžių atveju.
7.11. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo laikinos negalios atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis laikinos negalios nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.
8. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka
8.1. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos apdraustojo paveldėtojams. Kitos draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
8.2. Xxxxxxxx išmoka £vykus nelaimingam atsitikimui gali būti išmokama dalimis, atsižvelgiant £ apdraustąj£ asmen£ gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.
8.3. Xxx £vykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesusitaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo raštišku pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nustatyti prireikia daugiau kaip 3 mėnesių.
9. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai
9.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms £takos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dal£, jei ši dalis sudaro ne mažiau kaip 25%.
9.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutart£, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė.
9.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu £vykus nelaimingam atsitikimui draudėjas ne£vykdo šių taisyklių 6.1. a), b), c), e) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai £rodoma, kad apie draudimin£ £vyk£ draudikas sužinojo laiku ir kai nepranešimas apie draudimin£ £vyk£ neturėjo £takos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
9.4. Jeigu draudiminis £vykis £vyko dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiam £vykiui išvengti ar draudiminio £vykio nuostoliams sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo.
9.5. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mokėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutart£ turintiems teisę £ draudimo išmokas.
DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ IŠMOKŲ LENTELĖS
1. NEGALIOS LAIPSNIO NUSTATYMO LENTELĖS
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA | ||
1. | Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos: | |
1.1. | Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas (funkcija vertinama pagal BARTHEL indeksą). | 100 |
1.2. | Dviejų galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu. | 70 |
1.3. | Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnes£. | 50-60 |
1.4. | 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); vidutinio dažnumo (5-10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai. | 30-40 |
1.5. | Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; kalbos sutrikimai; koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai; stiprus uoslės ir skonio sutrikimas; išmatų, šlapimo nelaikymas; Parkinsono sindromas. | 20-30 |
1.6. | Lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; nežymus uoslės ar skonio sutrikimas; koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai. | 15-20 |
1.7. | Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai. | 10 |
1.8. | Psichikos sutrikimai; asmenybės ir elgesio sutrikimai F07. | 10-30 |
1.9. | Psichologinės raidos sutrikimai (vaikams). | 10-30 |
Pastaba | ||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) | |||
II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA | |||||
2. | Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai. Draudimo išmoka priklauso nuo jutimo sutrikimo laipsnio; skausminio sindromo. | 5-10 | |||
3. | Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimo bei odos trofikos sutrikimo laipsnio. | 5-40 | |||
4. | Nervų vientisumo pažeidimas. N.axiliaris, N.musculocutaneus, N.radialis, N.ulnaris, N.medianus, N.thoracicus longus, N.glutaeus, N. femoralis, N.cutaneus femoralis, N.ischiadicus, N. tibialis, N.peronaeus. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių, jutimo, raumenų trofikos sutrikimo laipsnio. Pastaba: Jeigu vienoje galūnėje sužalojama keletas nervų, draudimo išmoka mokama už sunkiausią sužalojimą. | 5-30 | |||
III. REGOS ORGANAI | |||||
5. | Vienos akies akomodacijos paralyžius. | 10 | |||
6. | Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo. | 10-20 | |||
7. | Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): | ||||
0,4 | 10 | ||||
0,3- 0,1 | 20 | ||||
mažiau nei 0,1. | 25 | ||||
8. | Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyš£. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio. | 5-10 | |||
9. | Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas). | 20 | |||
10. | Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos). | 5-10 | |||
11. | Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių, kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą). | 5 | |||
12. | Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas. | 100 | |||
13. | Visiškas regėjimo netekimas viena akimi. | 45 | |||
14. | Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo. Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal regėjimo aštrumo nustatymo lentelę, kiekvienos akies atskirai. | ||||
Regėjimo aštrumo nustatymo lentelė | |||||
Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) | Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) |
1,0 | 0,7 | 1 | 0,6 | 0,4 | 1 |
0,6 | 3 | 0,3 | 3 | ||
0,5 | 5 | 0,2 | 10 | ||
0,4 | 7 | 0,1 | 15 | ||
0,3 | 10 | <0,1 | 20 | ||
0,2 | 15 | 0,0 | 30 | ||
0,1 | 20 | ||||
<0,1 | 30 | 0,5 | 0,4-0,3 | 1 | |
0,0 | 45 | 0,2 | 5 | ||
0,1 | 10 | ||||
0,9 | 0,7-0,6 | 1 | <0,1 | 15 | |
0,5 | 3 | 0,0 | 25 | ||
0,4 | 5 | ||||
0,3 | 10 | 0,4 | 0,3- 0,2 | 2 | |
0,2 | 15 | 0,1 | 7 | ||
0,1 | 20 | <0,1 | 10 | ||
<0,1 | 30 | 0,0 | 20 | ||
0,0 | 45 | ||||
0,3 | 0,1 | 5 | |||
0,8 | 0,6-0,5 | 2 | <0,1 | 10 | |
0,4-0,3 | 7 | 0,0 | 20 | ||
0,2 | 15 | ||||
0,1 | 20 | 0,2 | 0,1 | 5 | |
<0,1 | 30 | <0,1 | 10 | ||
0,0 | 45 | 0,0 | 20 | ||
0,7 | 0,5-0,4 | 2 | 0,1 | <0,1 | 10 |
0,3 | 7 | 0,0 | 20 | ||
0,2 | 15 | ||||
0,1 | 20 | <0,1 | 0,0 | 10 | |
<0,1 | 25 | ||||
0,0 | 40 | ||||
Pastabos: 1. Visiškas aklumas - kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. 2. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies. 3. Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas. | |||||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
IV. KLAUSOS ORGANAI | ||
15. | Smarkūs vestibulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena. | 30 |
16. | Ausies kaušelio netekimas. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo kaušelio netekimo dalies. | 2-20 |
17. | Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas. | 5-15 |
17.1. | Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db). | 5 |
17.2. | Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db). | 10 |
17.3. | Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje - mažiau 91 db). | 15 |
18. | Visiškas kurtumas abiem ausimis. | 60 |
19. | Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos. | 1 |
V. KVĖPAVIMO SISTEMA | ||
20. | Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas. | 30 |
21. | Nosies sparnelių ir galiuko netekimas. | 15 |
22. | Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas. | 10 |
23. | Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (£vertinamas rinimonometru, norma - iškvėpimas ir £kvėpimas 380-400 ml/sek.): a ) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba stiprus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.). | 5 10 |
24. | Uoslės ir skonio netekimas. | 15 |
25. | Uoslės netekimas. | 10 |
26. | Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai. | 2 |
27. | Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas. | 5 |
27.1. | Dusulys esant ramybės būsenos. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo dusulio pobūdžio, trukmės, sunkumo, plaučių funkcinių mėginių. | 5-20 |
27.2. | Labai stiprus dusulys - nuolat £kištas tracheostominis vamzdelis. | 40 |
27.3. | Disfonija. | 10 |
27.4. | Afonija. | 30 |
27.5. | Artikuliacijos sutrikimas. | 15 |
28. | Liekamieji reiškiniai pašalinus traumin£ pleuritą, pneumoniją, hemotoraksą, hemopneumotoraksą, pneumotoraksą ar plaučio pažeidimą. Draudimo išmoka priklauso nuo liekamųjų reiškinių bei kvėpavimo nepakankamumo laipsnio (atsižvelgiama £ plaučių funkcinius mėginius, kraujo dujų sudėties rodiklius, bronchoskopijos duomenis, kraujo ir skreplių tyrimus). | 5-10 |
28.1. | Dusulio priepuoliai, dažnesni nei 1 kartą per mėnes£ (užfiksuota spirometrijos metu) nesant nuolatinio kvėpavimo nepakankamumo. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo priepuolių dažnumo ir trukmės, plaučių funkcinių mėginių. | 5-7 |
28.2. | Dusulys vidutinio fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje, objektyviai konstatuojamas I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 15 |
28.3. | Smarkūs - dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, objektyviai konstatuojamas II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 40 |
28.4. | Labai smarkūs - dusulys esant ramybės būsenos, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, “marmurinė” oda, objektyviai konstatuojamas III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 60 |
29. | Krūtinės ląstos deformacijos dėl šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui. | 10 |
Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsn£, tai mokant pagal 28 straipsn£, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | ||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA | ||
30. | Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo. Atsižvelgiama £ širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymius pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsin£ tyrimą, ilgalaik£ EKG ir AKS stebėjimą. | |
30.1. | Nedidelis - pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai, objektyviai konstatuojamas I laipsnio širdies nepakankamumas. | 15-20 |
30.2. | Didelis - stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas II laipsnio širdies nepakankamumas: stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas. | 40 |
30.3. | Labai didelis - kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas III laipsnio širdies nepakankamumas: stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas. | 70 |
31. | Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo. | |
31.1. | Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas. | 5 |
31.2. | Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas. | 15 |
31.3. | Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai. | 30 |
Pastab | ||
VII. VIRŠKINIMO ORGANAI | ||
32. | Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų. | |
32.1. | Didelis sukandimo ir kramtymo sutrikimas. | 7 |
32.2. | Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija. | 25 |
33. | Apatinio žandikaulio netekimas. Pastaba: esant žandikaulio netekimui, draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama. | |
33.1. | Dalies žandikaulio. | 15 |
33.2. | Viso žandikaulio. | 50 |
34. | Liežuvio netekimas. | |
34.1. | Nuo trečdalio. | 10 |
34.2. | Nuo vidurinio trečdalio. | 30 |
34.3. | Visiškas netekimas. | 50 |
35. | Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas. | 10-15 |
36. | Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo. Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais. | |
36.1. | Sunkiai ryjamas minkštas maistas. | 10 |
36.2. | Sunkiai ryjamas skystas maistas. | 30 |
36.3. | Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma). | 80 |
37. | Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo. | |
37.1. | Dempingo sindromas. | 15 |
37.2. | Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas. Išmokos dydis priklauso nuo nepraeinamumo laipsnio. | 15-25 |
37.3. | Dirbtinė išeinamoji anga. | 40 |
37.4. | Kasos endokrininės ir egzokrininės funkcijos sutrikimas. Išmokos dydis priklauso nuo šių funkcijų sutrikimo laipsnio. | 5-40 |
37.5. | Lėtinis hepatitas ar kepenų nepakankamumas dėl sužalojimo. Išmokos dydis priklauso nuo kepenų uždegimo aktyvumo rodiklių, nepakankamumo (pagal Child - Pugh) bei funkcijų sutrikimo laipsnio (biocheminio rodiklių ir kepenų audinio morfologinio tyrimo rezultatų). | 5-25 |
38. | Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta: | |
38.1. | Kepenų dalis ar tulžies pūslė. | 15 |
38.2. | Blužnis. | 15 |
38.3. | Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno. | 25 |
38.4. | Visas skrandis. | 40 |
Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsn£, tai pagal draudimo taisyklių 5.4.7. punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsn£, tai mokant pagal 37 straipsn£, išmokėta suma išskaičiuojama. | ||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA | ||
39. | Viso inksto pašalinimas. Jeigu draudimo išmoka mokama pagal š£ straipsn£, tai pagal draudimo taisyklių 5.4.7. punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. | 25 |
40. | Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai. | |
40.1. | Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokėta pagal 39 straipsn£, tai mokant pagal 40.1. straipsn£ išmokėta suma išskaičiuojama. | 40 80 |
40.2. | Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio. | 10-25 |
40.3. | Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose. | 40 |
41. | Lyties organų sužalojimo pasekmės. | |
41.1. | Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė. | 15 |
41.2. | Pašalinta dalis vyro varpos. | 25 |
41.4. | Pašalinta visa vyro varpa. | 40 |
41.5. | Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 40 metų imtinai; b) kai moters amžius daugiau kaip 40 metų. | 40 20 |
IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI | ||
42. | Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis taisyklių 5.5. punkto nuostatomis. | |
42.1. | Labai ryškūs, trikdantys mimiką (išliekantys po plastinės operacijos). | 10 |
43. | Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę. | |
43.1. | Užima mažiau kaip 1% ploto. | 1 |
43.2. | Užima 1-2% ploto. | 2 |
43.3. | Užima 3-4% ploto. | 4 |
43.4. | Užima 5-10% ploto. | 5 |
43.5. | Užima daugiau kaip 10% ploto. | 8 |
43.6. | Užima daugiau kaip 15% ploto. | 10 |
Pastaba: delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. | ||
X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS | ||
STUBURAS | ||
44. | Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. | |
44.1. | Žymus judesių apribojimas, skausmo sindromas, jutimo sutrikimai, klinikiniais tyrimo metodais nustatyti pakitimai. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 ar 3 straipsn£, tai mokant pagal 44.1. straipsn£ išmokėta suma išskaičiuojama. | 10-20 |
PEČIŲ LANKAS; PETIES SĄNARYS | ||
45. | Pečių lanko funkcijos pažeidimas dėl mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių amplitudės, jėgos, raumenų sunykimo laipsnio. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 3 straipsn£, tai mokant pagal 45 straipsn£ išmokėta suma išskaičiuojama. | 15-25 |
46. | Peties sąnario nejudrumas. | 30 |
47. | Peties sąnario funkcijos sutrikimas. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. | 10-30 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
RANKA | ||
48. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas. | 75 |
49. | Rankos netekimas dėl egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje. | 70 |
50. | Rankos netekimas - bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje. | 65 |
51. | Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje. | 65 |
52. | Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario. | 60 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
ALKŪNĖS SĄNARYS | ||
53. | Alkūnės sąnario nejudrumas. | 20 |
54. | Alkūnės sąnario funkcijos sutrikimas. Pastabos: alkūnės sąnario funkcija nustatoma pagal MAYO balų skalę. | 5-20 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius, | ||
RIEŠO SĄNARYS; PLAŠTAKA | ||
55. | Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių. | 55 |
56. | Riešo sąnario nejudrumas. | 20 |
57. | Riešo sąnario judesių apribojimas. Riešo sąnario funkcija nustatoma pagal riešo sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 2. | 5-10 |
58. | Plaštakos funkcijos sutrikimas. Nustatoma pagal plaštakos funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 1. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsn£, tai mokant pagal 58 straipsn£ išmokėta suma išskaičiuojama. | 5-35 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
PLAŠTAKOS PIRŠTAI | ||
59. | Pirmasis pirštas (nykštys). | |
59.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 5 |
59.2. | Bigė tarpfalanginiame sąnaryje. | 8 |
59.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė. | 15 |
59.4. | Piršto netekimas. | 20 |
59.5. | Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi. | 25 |
60. | Nykščio vieno sąnario nejudrumas. | 5 |
61. | Nykščio dviejų sąnarių nejudrumas. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
62. | Antrasis (rodomasis) pirštas. | |
62.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 4 |
62.2. | Bigė viduriniame pirštakaulyje. | 8 |
62.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė | 10 |
62.4. | Piršto netekimas. | 12 |
62.5. | Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi. | 15 |
62.6. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 4 |
62.7. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė. | 8 |
Kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
63. | Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai. | |
63.1. | Galinio pirštakaulio bigė. | 2 |
63.2. | Bigė vidurinio arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje. | 5 |
63.3. | Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi. | 15 |
63.4. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 1 |
63.5. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė. | 3 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
64. | Dviejų vienos rankos pirštų netekimas. | |
64.1. | Pirmojo ir antrojo pirštų. | 35 |
64.2. | Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5). | 25 |
64.3. | Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2+3), (2+4), (2+5). | 15 |
64.4. | Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5). | 10 |
65. | Trijų vienos rankos pirštų netekimas. | |
65.1. | Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5). | 40 |
65.2. | Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5). | 35 |
65.3. | Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5). | 30 |
65.4. | Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5). | 25 |
66. | Keturių vienos rankos pirštų netekimas. | 40 |
Pastaba: esant kitų pirštų ar jų funkcijų netekimui draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
67. | Visų vienos plaštakos pirštų netekimas. | 45 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių - kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
KOJA | ||
68. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 70 |
68.1. | Kai iki traumos koja buvo vienintelė. | 90 |
69. | Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje. | 60 |
70. | Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos daugiau kaip 2,5 cm sutrumpėjimo. | 10 |
71. | Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 50 |
71.1. | Vienintelės kojos blauzdos netekimas. | 80 |
72. | Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje. | 45 |
KLUBO SĄNARYS | ||
73. | Klubo sąnario nejudrumas. | 35 |
74. | Klubo sąnario funkcijos sutrikimas. Funkcija nustatoma pagal Haris balų skalę (judesių sumažėjimas, skausmingumas, aktyvumas, eisena). | 15-25 |
KELIO SĄNARYS | ||
75. | Sąnario nejudrumas. | 30 |
76. | Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo. | 5-15 |
77. | Riboti kelio sąnario judesiai. | 5-25 |
Pastaba: kelio sąnario judesiai, laisvumas bei funkcija nustatomi pagal kelio sąnario funkcijos vertinimo IKDS balų skalę. | ||
ČIURNOS SĄNARYS; PĖDA | ||
78. | Čiurnos sąnario nejudrumas. | 20 |
79. | Riboti čiurnos sąnario judesiai. | 5-15 |
80. | Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais. | 40 |
81. | Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje. | 30 |
82. | Pėdos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsn£, tai mokant pagal 84 straipsn£ išmokėta suma išskaičiuojama. | 5-25 |
Pastaba: pėdos ir čiurnos sąnario funkcija nustatoma pagal pėdos ir čiurnos sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 3. | ||
PĖDOS PIRŠTAI | ||
83. | Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje. | 20 |
84. | Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi. | 15 |
85. | Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje. | 5 |
86. | Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas. | 2 |
87. | Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas. | |
87.1. | Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu. | 2 |
87.2. | Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi. | 5 |
87.3. | Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo. | 1 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas tam tikrų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
KITI FUNKCIJOS SUTRIKIMAI | ||
88. | Kalbos netekimas. | 50 |
2. KAULŲ LŪŽIŲ NUSTATYMO LENTELĖ
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Kaukolė. | ||
1.1. | Kaukolės skliauto kaulai. | 10 |
1.2. | Kaukolės pamato kaulai. | 15 |
1.3. | Kaukolės skliauto ir pamato kaulai. | 20 |
2. Veido kaulai. | ||
2.1. | Skruostikaulio, viršutinio žandikaulio. | 7 |
2.2. | Apatinio žandikaulio. | 6 |
2.3. | Apatinio žandikaulio daugybinis lūžimas. | 8 |
2.4. | Nosies kaulų. | 3 |
2.5. | Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo. | 4 |
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/arba šaknies), visiškas išnirimas. | ||
3.1. | Netekus 1 danties. | 2 |
3.2. | Netekus 2, 3 dantų. | 4 |
3.3. | Netekus 4, 5 dantų. | 6 |
3.4. | Netekus 6 ir daugiau dantų. | 8 |
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo ir išnirimo atvejais mokama 1%. | ||
4. Stuburas. | ||
4.1. | Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko. | 12 |
4.2. | Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. | 3 |
4.3. | Kryžkaulio. | 10 |
4.4. | Uodegikaulio. | 3 |
5. Ranka. | ||
5.1. | Mentės, raktikaulio. | 5 |
5.2. | Peties sąnario (mentės sąnarinė duobė). | 6 |
5.3. | Peties sąnario (kaulo fragmentai). | 4 |
5.4. | Žastikaulio. | 8 |
5.5. | Alkūnės sąnario (lūžimas per krumpl£). | 5 |
5.6. | Dilbio kaulų (vieno kaulo). | 5 |
5.7. | Dilbio kaulų (vieno kaulo) lūžimas su išnirimu. | 7 |
5.8. | Dilbio kaulų (abiejų). | 7 |
5.9. | Riešo kaulų (išskyrus laivakaulio). | 3 |
5.10. | Laivakaulio. | 5 |
5.11. | Delnikaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau kaip 6%. | 4 |
5.12. | Nykščio (pamatinio). | 4 |
5.13. | Nykščio (naginio pirštakaulio). | 2 |
5.14. | Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau kaip 4%). | 2 |
5.15. | Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių pirštų pirštakauliams mokama ne daugiau kaip 4%. | ||
6. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubikaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis). | ||
6.1. | Gūžduobės lūžimas. | 12 |
6.2. | Sąvaržų plyšimas ir kaulų lūžimas. | 13 |
6.3. | Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas. | 8 |
6.4. | Vienos sąvaržos plyšimas. | 7 |
6.5. | Vieno kaulo lūžimas. | 5 |
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
7. Koja. | ||
7.1. | Šlaunikaulio kaulinių fragmentų atskilimas. | 4 |
7.2. | Šlaunikaulio gūbrių. | 6 |
7.3. | Šlaunikaulio galvos ir/arba kaklelio. | 14 |
7.4. | Šlaunikaulio kūno. | 8 |
7.5. | Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių. | 10 |
7.6. | Girnelės. | 6 |
7.7. | Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies). | 8 |
7.8. | Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies. | 5 |
7.9. | Šeivikaulio, išorinės kulkšnies. | 5 |
7.10. | Blauzdikaulio ir šeivikaulio. | 10 |
7.11. | Kulnikaulio, šokikaulio. | 7 |
7.12. | Kitų pėdos kaulų ir čiurnos kaulų. | 4 |
7.13. | Kojos pirštų (naginio pirštakaulio). | 1 |
7.14. | Kojos pirštų (pamatinio ir vidurinio pirštakaulio). | 2 |
7.15. | Didžiojo kojos piršto (pamatinio pirštakaulio). | 3 |
7.16. | Didžiojo kojos piršto (naginio pirštakaulio). | 2 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių pirštų pirštakauliams mokama ne daugiau 5%. | ||
8. Krūtinkaulis ir šonkaulis. | ||
8.1. | Krūtinkaulio. | 5 |
8.2. | Šonkaulių (iki 3). | 3 |
8.3. | Šonkaulių (3 ir daugiau) | 4 |
8.4. | Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse. | 6 |
Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacin£ pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai. | ||
9. Kita. | ||
9.1. | Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), papildomai išmokamas priedas (%) prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą). | 10 |
9.2. | Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtin£ sąnar£, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto dydžio priedas. | 15 |
Pastaba Vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudiminio £vykio metu) traktuojamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50% draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudiminio £vykio metu £vyko daugybinis keleto kaulų lūžimas, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl kaulų lūžimo. | ||
3. LAIKINOS NEGALIOS NUSTATYMO LENTELĖ
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos. | ||
1.1. | Galvos smegenų kraujosruva (hematoma). | 10 |
1.2. | Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu. | 18 |
1.3. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 6 |
1.4. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.5. | Galvos smegenų sumušimas (kontuzija). | 8 |
1.6. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 5 |
1.7. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.8. | Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija). | 7 |
2. Sąnarių išnirimas. | ||
2.1. | Sąnarių - peties, alkūnės, klubo - išnirimas. | 5 |
2.2. | Sąnarių - peties, alkūnės, klubo, kelio - išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 7 |
2.3. | Sąnarių - riešo, čiurnos - išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 5 |
2.4. | Kelio sąnario išnirimas. | 7 |
2.5. | Pirštakaulių išnirimas. | 1 |
2.6. | Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu. | 2 |
2.7. | Girnelės išnirimas. | 4 |
2.8. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas. | 5 |
2.9. | Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas. | 7 |
3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas. | ||
3.1. | Meniskų plyšimas. | 4 |
3.2. | Meniskų ir šoninių/kryžminių raiščių plyšimas. | 6 |
3.3. | Kelio sąnar£ sudarančių dalelių atplyšimas. | 4 |
3.4. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas. | 1 |
3.5. | Raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota). | 3 |
3.6. | Raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 1,5 |
3.7. | Achilo sausgyslės plyšimas. | 5 |
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas. | ||
4.1. | Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti. | 6 |
4.2. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacin£ pleuritą, poodinę emfizemą. | 2 |
4.3. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacin£ pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija). | 4 |
4.4. | Akies kiaurinis sužalojimas. | 5 |
4.5. | Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 2 |
4.6. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius | 1 |
4.7. | Piršto žaizda pažeidžiant nagą (nuplyšimu). | 1 |
4.8. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę daugybines hematomas, antkaulio uždegimus, osteomielitą, kitus pūlingus procesus, fistules. | 3 |
Pastaba: jeigu vieno draudiminio £vykio metu pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionariai). | ||
5.1. | Nuo 3 iki 6 dienų. | 2 |
5.2. | Nuo 7 iki 15 dienų. | 4 |
5.3. | Daugiau kaip 15 dienų. | 7 |
6. Nudegimai, nušalimai. | ||
6.1. | II0 nudegimai, ne mažesni kaip 1% kūno paviršiaus ploto. | 3 |
6.2. | II0 nudegimai, ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto. | 5 |
6.3. | III0 nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto. | 4 |
6.4. | III0 nudegimai, ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto. | 6 |
6.5. | III0 akių nudegimai. | 4 |
6.6. | Platus I0 nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą. | 5 |
6.7. | III0 nušalimas. | 5 |
Kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui. | ||
<ZcZgVa^c^h Y^gZ`idg^jh KVaYVh 8^XėcVh
KVaYnWdh cVgnh @V^Yd @Zee
ERGO Life Insurance SE centrinis biuras
Xxxxxxxxx Xxxxx x. 6A, LT – 03507 Vilnius Tel. 1887
Faks. (0 0) 000 0000
ERGO Life Insurance SE VILNIUS
Xxxxxxxxx Xxxxx x. 6 Tel. (0 0) 000 0000
Faks. (0 0) 000 0000
KLAIPĖDA
Turgaus g. 27
Tel. (8 46) 35 45 15
Faks. (8 46) 35 45 05
PANEVĖŽYS
Laisvės a. 4
Tel. (8 45) 43 03 42
Faks. (8 45) 43 97 78
UTENA
Xxxxxx x. 74
Tel. (8 389) 68 898
Faks. (8 389) 58 537
KAUNAS
Pramonės pr. 19
Tel. (8 37) 37 24 28
Faks. (8 37) 20 17 75
ŠIAULIAI
Aušros al. 39
Tel. (8 41) 39 91 70
Faks. (8 41) 52 21 18
ALYTUS
Naujoji g. 3
Tel. (8 315) 57 309
Faks. (8 315) 76 311
MARIJAMPOLĖ
Ūkininkų g. 2A
Tel. (8 343) 33 165
Faks. (8 343) 92 415