REKOMENDACIJOS1

REKOMENDACIJOS1

Viešojo sektoriaus įstaigos kolektyvinei sutarčiai

Bendriausia prasme kolektyvinę sutartį galima vertinti kaip socialinių partnerių susitarimą, reguliuojantį darbo ir glaudžiai su juo susijusius socialinius ir ekonominius klausimus. Įstaigos kolektyvinę sutartį sudaro darbuotojų ir darbdavių vardu jų atstovai. Ji suteikia teises ir numato tiek darbuotojų ir darbdavių, tiek ir jų atstovų pareigas. Kolektyvinė sutartis turi būti sudaroma neviršijant jos šalių kompetencijos ir negali numatyti nuostatų, kurios viršytų šalims suteiktus įgaliojimus. Šis reikalavimas ypač svarbus darbdavių atstovams, nes jie prisiima įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas, jas įgyvendinti.

Teisė laisvai nustatyti kolektyvinės sutarties turinį yra vienas svarbiausių kolektyvinių darbo santykių reguliavimo elementų. Darbo įstatymai numato tam tikras imperatyvias nuostatas, įtvirtina darbo santykių šalių teises ir pareigas, tačiau detaliai nereguliuoja šių teisių ir pareigų įgyvendinimo mechanizmo. Tai paliekama kolektyvinių sutarčių prerogatyvai. Kolektyvinės sutarties šalys turi teisę nustatyti derybose svarstytinus klausimus, kurie sudarys kolektyvinės sutarties turinį. Tačiau nustatant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į galiojančių darbo įstatymų nuostatas. Įprastai kolektyvinėse sutartyse tariamasi dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau teisės aktuose nustatytais atvejais galima ir iš dalies/sąlyginai pabloginti darbuotojų darbo sąlygas laikantis teisės aktuose apibrėžtų ribų ir privalomų sąlygų. Kolektyvinėje sutartyje taip pat aptariami klausimai, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais.

Remiantis Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalimi, įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

Vienu iš kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumų yra įstaigos kolektyvinės sutarties šalių ypatumas. Kaip jau minėta, sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kolektyvinę sutartį viešojo administravimo įstaigoje atstovaujamų valstybės tarnautojų ir darbuotojų vardu gali pasirašyti tik profesinė sąjunga. Tuo tarpu įstaigose, kurios teikia viešąsias paslaugas, gali veikti ir darbuotojų vardu kolektyvines derybas vesti tiek profesinės sąjungos, tiek darbo tarybos. Atsižvelgiant į tai, šiose Rekomendacijose minimos tik profesinės sąjungos, tačiau atitinkamai, kur leidžiama teisės aktais, jų funkcijas gali atlikti darbo tarybos.

Įstaigos kolektyvinėje sutartyje, kurios normatyvinės nuostatos sutinkamai su Darbo kodekso 3 straipsniu laikomos vienu iš darbo teisės šaltinių, reikėtų nustatyti darbo santykių dalyvių teises ir pareigas, darbuotojų garantijas ir pan. Kitaip tariant, kolektyvinėje sutartyje turėtų iš esmės vyrauti norminės sąlygos, todėl rekomenduojama kiek įmanoma vengti informacinių sąlygų, t.y. Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų perrašymo. Pažymėtina, kad sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

REKOMENDUOJAMA (PAVYZDINĖ) KOLEKTYVINĖS SUTARTIES STRUKTŪRA IR NUOSTATOS:

I. Bendrosios nuostatos

Tai įvadinė sutarties dalis, todėl joje neturėtų būti perteklinių nuostatų ir taisyklių, reguliuojančių esmines darbo, tarnybos organizavimo ir darbuotojų darbo sąlygas, nes tam skirtos kitos sutarties dalys. Šioje dalyje turi būti įvardijami tik esminiai aspektai, susiję su sutartimi ir jos šalimis. Siūloma/rekomenduojama aptarti šiuos klausimus:

1 Parengta įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą Nr. MIP-093/2014

1. Sutarties tikslas – pavyzdžiui,

„Šia Sutartimi siekiama sudaryti palankias sąlygas įstaigos veiklai, užtikrinti aukštesnį nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose įstaigos tarnautojų ir darbuotojų (toliau – kur tinkama darbuotojų) darbo organizavimo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo, darbuotojų saugos, sveikatos ir kitų darbo sąlygų lygį bei suteikti didesnes darbo ir socialines garantijas įstaigos darbuotojams.“

2. Sutarties įsigaliojimo momentas ir galiojimo trukmė – pavyzdžiui,

„Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja trejus metus. Nei vienai iš šalių neinicijavus sutarties pakeitimo, jos galiojimas automatiškai pratęsiamas trejiems metams.“

arba

„Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.“

3. Sutarties taikymo apimtis – pavyzdžiui,

„Sutartis privaloma Xxxxxxxxxx ir visiems įstaigos darbuotojams. Darbdavio teisių perėmėjui ši Sutartis privaloma iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.“

Pastaba: Be to, galima aptarti, kurios Sutarties nuostatos netaikomos įstaigos vadovui, kaip antai, išeitinės išmokos, darbo laiko režimo sąlygos, papildomos atostogos ir pan.

4. Aptarti, kad Sutarties priedai yra neatsiejama jos sudedamoji dalis. Siūlytina šiuos priedus išvardinti – pavyzdžiui,

„Darbo tvarkos taisyklės, konfidencialios informacijos sąrašas, pareigybių, kurias užimant taikoma visiška materialinė atsakomybė, sąrašas ir kt.“

II. Tarnybos ir darbo santykiai (toliau – kur tinka – darbo santykiai)

Viešojo sektoriaus darbuotojų, visų pirma, valstybės tarnautojų, priėmimo į darbą (pareigas) tvarka yra detaliai ir imperatyviai sureguliuota norminiais teisės aktais (Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų nuostatomis), todėl kolektyvinėje sutartyje rekomenduojama aptarti nesureguliuotus darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo klausimus, detalizuoti norminį teisinį reguliavimą. Tačiau nepatartina perrašinėti norminių teisės aktų nuostatų, jeigu yra poreikis pakanka padaryti nuorodas į atitinkamus teisės aktus, atskiras jų nuostatas.

Šioje dalyje rekomenduojama aptarti šiuos klausimus:

1. Reikalavimai asmenims, siekiantiems įsidarbinti atitinkamoje įstaigoje – pavyzdžiui,

„Asmenys, norintys dirbti pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, turi atitikti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, universiteto Statute ir kituose teisės aktuose bei konkrečios pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Kiti darbuotojai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus konkrečios pareigybės aprašyme.“

2. Priėmimo į darbą ypatumai. Galima padaryti nuorodą į specialias taisykles – pavyzdžiui,

„Priimant įstaigos darbuotojus į darbą, įforminant jų darbo sutartis, jas keičiant ar nutraukiant, vadovaujamasi įstaigos Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir procedūromis.“

Arba galima nurodyti šias procedūras detaliau, t.y. į kokias pareigas priimama konkurso būdu, padarant nuorodą į konkurso organizavimo tvarką, jei tokia egzistuoja, taip pat numatyti, į kokias pareigas galima priimti darbuotojus be konkurso. Jeigu įstaigoje taikoma tam tikra darbuotojų atrankos sistema ir procedūros, turi būti šiame punkte padaroma nuoroda į tai nustatantį dokumentą arba atrankos taisyklės išdėstomos pačioje kolektyvinėje sutartyje – pavyzdžiui,

„Apie atsiradusias naujas darbo vietas, į kurias priimama ne konkurso būdu, įstaigos administracija skelbia įstaigos viduje ir tik vėliau pradeda naujų darbuotojų paieška už jos ribų. Kandidatai, atitinkantys keliamus reikalavimus ir išreiškę norą užimti laisvas pareigas, kviečiami į pokalbį su atitinkamo padalinio vadovu.“

Taip pat galima aptarti, kad tam tikrais atvejais buvusiems įstaigos darbuotojams, daroma pirmenybė įsidarbinti įstaigoje – pavyzdžiui,

„Buvę įstaigos darbuotojai, kurie buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės per paskutinius trejus metus, turi pirmenybės teisę užimti atsiradusias naujas darbo vietas, į kurias priimama ne konkurso būdu.“

„Sudarydamas darbo sutartį darbdavys pasirašytinai supažindina įdarbinamą asmenį su įstaigos kolektyvine sutartimi.“

3. Išbandymo sudarant darbo sutartį naudojimo ir nustatymo ypatumai – pavyzdžiui,

„Tais atvejais, kai priimant darbuotoją į darbą sulygstama dėl išbandymo Darbdavio iniciatyva, Xxxxxxxxx iš anksto nustato kriterijus, pagal kuriuos darbuotojas bus vertinamas ir kas vertins jo darbą. Jeigu Xxxxxxxxx pripažino, kad jo iniciatyva nustatyto išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos atleidžia darbuotoją iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“

4. Atskirų darbo sutarčių rūšių (terminuotų, nuotolinių ir kt.) sudarymo ypatumai – pavyzdžiui,

„Terminuotos sutartys gali būti sudaromos esant būtinumui – kai reikiamo darbo negali ar dėl padidėjusios darbo apimties nespėja atlikti nuolatiniai įstaigos darbuotojai. Šiems darbams darbuotojų pirmiausia ieškoma pačioje įstaigoje ir tik tuo atveju, jeigu reikiamos kvalifikacijos darbuotojų neatsiranda, - ieškoma už įstaigos ribų.“

„Nuotolinio darbo sutartys su įstaigos darbuotojais sudaromos šalių susitarimu, įvertinus tokio darbo galimybes , kai to prašo pats darbuotojas. Visas darbo priemones, reikalingas darbą atlikti nuotoliniu būdu, suteikia darbdavys. Išimtinais atvejais, kai darbuotojas nuotoliniam darbui naudoja savo darbo priemones, darbdavys turi atlyginti darbuotojui susidariusias išlaidas, kai jis pateikia tai pagrindžiančius įrodymus.“

5. Darbo sutarties ir darbo sąlygų keitimo tvarka ir procedūros – pavyzdžiui,

„Apie darbo sutarties sąlygų pakeitimus darbuotojai informuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Apie planuojamą darbo sutarčių pakeitimą daugiau nei 5 procentams įstaigos darbuotojų Xxxxxxxxx informuoja profesinės sąjungos valdybą nurodydamas priežastis, dėl kurių darbo sutarčių sąlygos yra keičiamos. Jei sutarčių pakeitimai blogina darbuotojų padėtį, sudaroma Darbdavio ir darbuotojų atstovų komisija, kuri per 10 darbo dienų pateikia savo išvadas dėl sutarčių keitimo būtinumo.“

6. Atleidimo iš darbo ypatumai, papildomos garantijos palyginti su nustatytomis norminiuose teisės aktuose

– pavyzdžiui,

„Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės, galima tik dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pedagoginiai darbuotojai gali būti atleisti tik po eilinės arba neeilinės atestacijos, jei jie netenkina priimtų atestavimo kriterijų. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, struktūriniai įstaigos pertvarkymai, taip pat ekonominės ir technologinės priežastys.“

„Darbdavys negali atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str. darbuotojo, bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos nario, be išankstinių konsultacijų su profesine sąjunga. Konsultacijos pradedamos ne vėliau kaip 2 savaitės iki įspėjimo apie atleidimą įteikimo darbuotojui dienos.“

III. Darbo ir poilsio laikas

Įstaigose paprastai daugelį su darbo ir poilsio laiku susijusių klausimų reguliuoja ir palyginus su norminiu teisiniu reguliavimu detalizuoja Darbo tvarkos taisyklės. Todėl tariantis dėl atskirų darbo ir poilsio laiko aspektų kolektyvinėje sutartyje reikėtų vengti pasikartojimų. Tam galima būtų, visų pirma, padaryti bendro pobūdžio nuorodą į minėtas taisykles – pavyzdžiui,

„Darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimas bei paskirstymas nustatomas vadovaujantis įstaigos Darbo tvarkos taisyklėmis.“

Toliau galima aptarti specifinius, itin aktualius ir nesureguliuotus klausimus:

1. Darbo laiko grafikų sudarymo ypatumai, darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę išreikšti savo poreikius dėl darbo laiko grafiko, kategorijų įvardijimas. Taip pat galima aptarti terminus, per kuriuos turi būti paskelbiamas naujas darbo laiko grafikas. Taip pat galima įtvirtinti įsipareigojimą, kad darbo laiko grafikai privalo būti suderinti su profesine sąjunga arba, priešingai, numatyti, kad profesinė sąjunga sutinka, jog darbdavys nederintų einamųjų darbo laiko grafikų klausimų su ja, kas leistų lanksčiau ir operatyviau juos sudaryti ir skelbti – pavyzdžiui,

„Pamainomis dirbančių darbuotojų darbo režimus ir mėnesines darbo valandas bendru sutarimu nustato darbdavys ir profesinė sąjunga ir įteisina darbo (pamainų) grafikuose. Nauji darbo grafikai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki jų taikymo paskelbiami viešai arba su jais darbuotojai supažindinami raštiškai. Esant darbuotojų raštiškam sutikimui, darbo grafikas gali būti pakeistas kitu, informavus apie tai darbuotojus ne vėliau kaip prieš 24 valandas.“

2. Lankstaus/individualaus darbo laiko nustatymo atvejai ir sąlygos – pavyzdžiui,

„Darbdavio ir darbuotojo susitarimu gali būti nustatomas darbas pagal individualų grafiką.“

„Įstaigos darbuotojai, suderinę su administracija, gali laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią darbo pradžios ir pabaigos laiką“.

„Tiesioginis vadovas, gavęs rašytinį darbuotojo prašymą ir esant svarbioms priežastims, išleidžia darbuotoją iki trijų valandų iš darbo tvarkyti asmeninio pobūdžio reikalų. Už šį laiką darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis“.

3. Viršvalandinio darbo limitai: trukmė ir atvejai, kada jie gali būti organizuojami – pavyzdžiui,

„Viršvalandinis darbas gali būti skiriamas dirbti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Toks darbas negali trukti ilgiau kaip 180 valandų per metus. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslų kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių skaičių. Už šį darbą apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais dydžiais.“

4. Ne viso darbo laiko nustatymo galimybės, atvejai, darbuotojų garantijos – pavyzdžiui,

„Darbuotojams jų prašymu ar pareikalavimu gali būti nustatomas ne visas darbo laikas. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Xxxxxx apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jei nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą ir grąžinti jį į visą darbo laiką.“

5. Kasmetinių atostogų suteikimo ypatumai, kiek to nereguliuoja norminiai teisės aktai – pavyzdžiui,

„Kasmetinės atostogos suteikiamos atsižvelgiant į grafiką, kuris tvirtinamas kasmet darbdavio įsakymu. Atostogos ne pagal grafiką (kitu nei grafike numatytu metu) gali būti suteikiamos šalių susitarimu, esant raštiškam darbuotojo prašymui.“

„Mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems darbuotojams, jeigu jie to pageidauja, turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių vasaros atostogų metu.“

6. Nemokamų atostogų suteikimo sąlygos ir atvejai nereguliuojami Darbo kodekse – pavyzdžiui,

„Nemokamos atostogos darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir įstaigos Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.“

„Nemokamos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo iniciatyva. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais įstaigos vadovas privalo suteikti nemokamas atostogas darbuotojui jų pareikalavus. Kitais atvejais nemokamos atostogos suteikiamos šalių susitarimu, remiantis darbuotojo prašymu.“

IV. Darbo apmokėjimas ir kitos išmokos

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimų sutartinio reguliavimo galimybė yra gana ribota dėl specialaus teisinio reguliavimo. Tačiau nepaisant to, kolektyvinėje sutartyje galima aptarti darbo užmokesčio mokėjimo organizacinius klausimus, papildomų išmokų, esant finansinei galimybei, atvejus ir pan.

1. Informavimas apie darbo užmokestį – pavyzdžiui,

„Apie naujų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymą darbdavys turi raštu pranešti profesinei sąjungai prieš 2 mėnesius. Kiekvienas darbuotojas individualiai informuojamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį prieš įsigaliojant naujoms darbo apmokėjimo sąlygoms.“

„Esant darbuotojo raštiškam sutikimui, profsąjungos atstovas turi teisę gauti informaciją apie darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, atlyginimų skaičiavimo metodus ir dydį.“

„Atskiro darbuotojo darbo užmokestis yra konfidenciali informacija, kuri gali būti suteikiama tik pačiam darbuotojui. Xxxxxxx asmenims, įskaitant darbuotojų atstovus ši informacija gali būti suteikiama tik, kai ji būtina darbo ar su tuo susijusioms funkcijoms vykdyti ir kai yra rašytinis darbuotojo sutikimas“.

2. Darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos – pavyzdžiui,

„Darbo užmokestis mokamas du kartus mėnesį x-x ir x-x dienomis. Darbuotojo rašytiniu prašymu darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį x-x dienomis. Jeigu darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su savaitgalio ar valstybinių švenčių dienomis, tuomet darbo užmokestis sumokamas prieš tai einančią darbo dieną. Darbo užmokestis, kitos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, pervedamos į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje Lietuvoje.“

3. Materialinių pašalpų ir paramos teikimo ypatumai – pavyzdžiui,

„Darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama pašalpa. Prašymą skirti pašalpą darbuotojas teikia įstaigos vadovui. Kartu su prašymu pateikiami ir šio prašymo aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Darbuotojui ne didesnė kaip penkių minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa iš įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų skiriama įstaigos vadovo įsakymu, atsižvelgiant į Komisijos, kurios sudėtyje dalyvauja profesinės sąjungos atstovas, rekomendaciją. Jei darbuotojo materialinė būklė sunki dėl ligos ir jis negali parašyti prašymo, materialinė pašalpa gali būti skiriama pagal šeimos nario prašymą.“

4. Kasmetinių atostogų apmokėjimo sąlygos – pavyzdžiui,

„Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis. Xxxxx užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Darbuotojo sutikimu darbo užmokestis už trumpesnes nei 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas gali būti mokamas atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.“

V. Darbuotojų skatinimas ir atsakomybė

Darbuotojų skatinimas nėra detaliai reglamentuotas norminiais teisės aktais, todėl kolektyvinėje sutartyje galima šį klausimą detalizuoti ir numatyti skatinimo priemones, atsižvelgiant į finansines galimybes ir išteklius – pavyzdžiui,

„Už gerą darbo pareigų vykdymą, kokybišką ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus gerus darbo rezultatus darbuotojas gali būti skatinamas (pareikšta padėka, skirta vienkartinė piniginė išmoka ir kt.).“

Darbo drausmės (atitinkamai valstybės tarnautojų atžvilgiu – tarnybinės atsakomybės) institutas yra detaliai sureguliuotas teisės aktais (Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo), todėl nereikėtų perrašinėti jo nuostatų. Tačiau galima papildomai aptarti drausminio pažeidimo tyrimo procedūras į jas įtraukiant profesinės sąjungos atstovus – pavyzdžiui,

„Darbdavys, tirdamas galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą, sudaro specialią komisiją, kurioje dalyvauja ir įstaigos profesinės sąjungos atstovas (atstovai). Skirti drausminę nuobaudą be komisijos išvados draudžiama.“

„Įstaigos vadovo įsakymu sudaroma Neblaivumo darbe prevencijos komisija, kuri turi teisę darbuotojų darbo laiku tikrinti darbuotojų blaivumą alkotesteriu, kurio metrologinė patikra yra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbuotojas yra neblaivus (apsvaigęs), komisija surašo nušalinimo nuo darbo aktą ir siuntimą neblaivumui (apsvaigimui) patikrinti medicinos įstaigoje. Neblaiviu laikomas darbuotojas, kurio iškvėpiamame ore, kraujyje, šlapime ar kituose organizmo skysčiuose alkoholio koncentracija viršija 0,0 promilės. Darbuotojui atsisakius vykti pasitikrinti į medicinos įstaigą, galioja komisijos surašytas aktas, apibūdinantis darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo požymius.“

Aptariant materialinės atsakomybės ypatumus, galima nurodyti, kada sudaromos individualios, kada grupės darbuotojų materialinės atsakomybės sutartys. Taip pat galima įsipareigoti kilus klausimui dėl materialinės atsakomybės darbuotojui ar darbuotojų grupei taikymo, sudaryti iš darbdavio administracijos ir profesinės sąjungos atstovų komisiją šiam atvejui išanalizuoti – pavyzdžiui,

„Su darbuotojais (grupe darbuotojų), kurių darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo tvarka bei žalos atlyginimo tvarka tvirtinami darbdavio įsakymu, suderinus su profesine sąjunga.“

VI. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, tarnybinės komandiruotės ir stažuotės

Šioje kolektyvinės sutarties dalyje siūlytina ypatingą dėmesį skirti darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo politikai ir priemonėms jai įgyvendinti.

1. Lėšų, skiriamų darbuotojų mokymams per metus, dydis – pavyzdžiui,

„Darbuotojų mokymui skiriamos lėšos per metus sudaro ne mažiau kaip 3 procentus asignavimų, skirtų įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui.“

2. Galima numatyti darbuotojus, kurie turi teisę pirmenybės tvarka kelti kvalifikaciją, jeigu yra ribotos galimybės siųsti mokytis einamaisiais metais visus norinčius darbuotojus – pavyzdžiui,

„Pirmenybės teisę kelti kvalifikaciją turi darbuotojai, kurių veikla per paskutinius du metus buvo vertinama gerai ir labai gerai, taip pat darbuotojai, kurie paskutiniais metais nebuvo siunčiami į kvalifikacijos kėlimo renginius“.

3. Aptartinos perkvalifikavimo ir mokymo sąlygos pasikeitus darbo sąlygoms – pavyzdžiui,

„Jei vykdomas darbo sąlygų pakeitimas, įstaigos ar jos struktūrinio padalinio pertvarkymas, reikalingas darbuotojų apmokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo išlaidas apmoka darbdavys, kitais atvejais šios išlaidos apmokamos atskiru darbuotojo ir darbdavio susitarimu.“

4. Darbuotojų įsipareigojimai po mokymų ir kvalifikacijos kėlimo – pavyzdžiui,

„Grįžęs iš stažuotės, darbuotojas privalo pateikti darbdaviui ataskaitą apie stažuotės programos baigimą ir pasiektus kvalifikacijos kėlimo rezultatus.“

„Jei darbuotojo mokymas trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas darbdavio lėšomis, su juo sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje numatoma, kad lėšas, skirtas jo mokymui per paskutinius 12 mėnesių, darbuotojas grąžina, jeigu jis: nutraukia darbo sutartį savo noru arba yra atleidžiamas iš pareigų dėl darbo drausmės pažeidimo.“

VII. Darbuotojų sauga ir sveikata

Saugos ir sveikatos darbe klausimai yra itin aktualūs. Todėl atitinkamai turėtų būti formuluojamos sutarties nuostatos. Sutartyje rekomenduojama nustatyti bendrus saugos ir sveikatos politikos principus, gaires, darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus.

1. Aptariami reikalavimai darbo ir poilsio vietoms – pavyzdžiui,

„Kiekviena darbo vieta įrengiama pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbdavys užtikrina, kad kiekviena darbo vieta būtų saugi, patogi ir nekenksminga aplinkai. Buities ir higienos patalpos įrengiamos ir aprūpinamos higienos priemonėmis taip, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

„Kokybiškam darbuotojų poilsiui darbo pertraukų metu užtikrinti darbdavys įsipareigoja įrengti poilsio patalpą, kuri būtų aprūpinta tinkamais baldais, buitine technika (mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys, kavos aparatas, šaldytuvas ar pan.), indais.“

„Įstaigos sanitarinės patalpos aprūpinamos būtinomis higienos priemonėmis.“

2. Darbuotojų instruktavimo saugiai dirbti sąlygos ir tvarka, jų pareigos laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavimų – pavyzdžiui,

„Darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, darbo pobūdį, turi būti instruktuojami saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais. Darbuotojas negali pradėti dirbti, jeigu nėra instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbuotojai privalo žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų ir instrukcijų reikalavimus bei sanitarijos, higienos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, numatytus atitinkamose taisyklėse ir instrukcijose, taip pat vykdyti kitus darbdavio ar jo įgalioto asmens bei pareigūnų, kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus nurodymus. Darbuotojai privalo saugoti savo ir nekenkti kitų asmenų sveikatai, naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.“

3. Darbuotojų sveikatos tikrinimo ypatumai – pavyzdžiui,

„Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka ir sąlygomis. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku, o negalint to padaryti, darbo laiku. Už laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis, nušalinimas įforminamas raštu.“

4. Profesinės sąjungos įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – pavyzdžiui,

„Darbdavys konsultuojasi su profesine sąjunga saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus sprendžia Saugos ir sveikatos komitetas, kurį sudaro darbdavio ir profesinės sąjungos atstovai, vienas iš šio Komiteto narių turi būti darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už saugą ir sveikatą ir turintis nustatytos formos galiojantį darbų saugos pažymėjimą.“

5. Priekabiavimo ir bauginimo darbe draudimas – pavyzdžiui,

„Visi darbuotojai turi teisę savo darbo vietose dirbti nepatiriant priekabiavimo ir bauginimo. Visi darbuotojai yra atsakingi už tai, kad jų darbo vietose nebūtų priekabiavimo ir bauginimo.“

„Kiekvienas darbuotojas gali kreiptis į savo tiesioginį vadovą ar personalo vadovą arba į juos abu ir pranešti apie atsitikusius incidentus su juo. Visi priekabiavimo ir bauginimo pagrįsti bei įrodyti atvejai yra vertinami kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai.“

VIII. Profesinės sąjungos veiklos garantijos

Šioje dalyje rekomenduojama aptarti papildomas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos garantijas, kurių nenumato galiojantys norminiai teisės aktai ir kurios padėtų profesinei sąjungai sėkmingai ir rezultatyviai vykdyti savo funkcijas atstovaujant įstaigos darbuotojams. Galima aptarti tokius klausimus, kaip:

1. Informacijos suteikimas profesinei sąjungai – pavyzdžiui,

„Darbdavys įsipareigoja per l4 dienų nuo rašytinio profesinės sąjungos valdybos prašymo gavimo dienos pateikti profesinei sąjungai viešą informaciją apie: įstaigos vystymosi ir pertvarkymo planus; darbuotojų užimtumo situaciją: darbuotojų darbo užmokestį, darbuotojų darbo laiko ypatumus ir apimtis; darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus: nelaimingų atsitikimų darbe atvejų skaičių, mirtinų atvejų dėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, nelaimingų atsitikimų kompensavimo išlaidas, darbo sąlygų pagerinimo planus.“

2. Patalpų profesinei sąjungai reikalingai veiklai vykdyti skyrimas – pavyzdžiui,

„Darbdavys nemokamai skiria patalpas profesinės sąjungos valdybos posėdžiams, sudaro galimybes naudotis elektroninio pašto ir interneto ryšiais, spausdinimo priemonėmis, įstaigos skelbimo lentomis bei leidžia talpinti savo veiklos informaciją įstaigos interneto tinklalapyje.“

3. Profesinės sąjungos teisė organizuoti darbuotojų susirinkimus – pavyzdžiui,

„Profesinės sąjungos valdyba, suderinusi su darbdaviu, du kartus per metus gali šaukti visuotinius

darbuotojų profesinės sąjungos narių susirinkimus darbo metu.“

4. Profesinės sąjungos finansinio rėmimo galimybės ir sąlygos – pavyzdžiui,

„Pagal galimybes profesinės sąjungos veiklai darbdavys gali skirti finansinę paramą.“

IX. Baigiamosios nuostatos

Šioje baigiamojoje sutarties dalyje turi būti įtvirtinami visi organizaciniai ir techniniai sutarties galiojimo, vykdymo, kontrolės ir susiję klausimai. Kaip antai:

1. Supažindinimo su sutarties tekstu ir jos skelbimo darbuotojams tvarka – pavyzdžiui,

„Sutarties tekstas ir visa informacija apie jos vykdymą yra skelbiama darbdavio interneto puslapyje.“

2. Sutarties keitimo ir papildymo tvarka, jei iškiltų tokia būtinybė – pavyzdžiui,

„Sutartis keičiama ar papildoma Šalių susitarimu, visi pakeitimai numeruojami ir yra neatsiejama sutarties dalimi, galioja tomis pačiomis sąlygomis ir terminais kaip sutartis.“

3. Sutarties vykdymo kontrolės ir atskaitomybės tvarka bei sąlygos – pavyzdžiui,

„Šalys ne rečiau kaip du kartus per metus (gegužės ir lapkričio mėn.) organizuoja susitikimą sutarties vykdymo ir su tuo susijusiems klausimams aptarti.“

5. Sutarties nutraukimo iki jos pasibaigimo tvarka ir sąlygos – pavyzdžiui,

“Bet kuri iš Šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai raštu pranešusi kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.“