Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 057

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 057

Galioja nuo 2014-12-01

Šias draudimo taisykles sudaro penkios dalys, kuriose išdėstytos stan- dartinės draudimo sutarties sąlygos:

A. Bendroji dalis

B. Įmonių turto draudimo sąlygos

C. Įmonių turto draudimas nuo išvardintų rizikų

D. Įmonių turto draudimas nuo visų rizikų

E. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo tvarka

Šios draudimo taisyklės sudarytos iš atskirų savarankiškų penkių sky- rių. Visoms draudimo sutartims yra taikomi šių taisyklių bendri A, B ir E skyriai. C ir D skyriai taikomi priklausomai nuo pasirenkamos draudi- mo apsaugos. Draudimo apsaugos apimties pasirinkimas jforminamas draudimo liudijime.

Pranešimai ir prašymai

Visi prašymai dėl draudimo sutarčių sudarymo ir su draudimo sutar- čių vykdymu susiję pranešimai turi būti teikiami raštu, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis, t. y. pirminj pranešimą apie žalą per 24

val. telefonu. Visi rašytiniai pranešimai ir prašymai draudikui siunčiami draudimo liudijime nurodytu adresu.

Draudėjas privalo per 7 dienas raštu informuoti draudiką apie jmonės pavadinimo, jmonės kodo ar adreso pasikeitimą, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai minėti pakeitimai yra jregistruojami juridinių asme- nų registre. Jeigu draudėjas neinformuoja draudiko apie pasikeitimus, tada laikoma, kad draudikas jvykdė pareigą siųsti pranešimus tuo adre- su, kuris jam buvo nurodytas draudimo sutartyje.

Apie atsitikusią žalą draudėjas gali pranešti ir užregistruoti jvykj pa- skambinęs visą parą veikiančiu nemokamu fiksuoto ryšio telefonu arba trumpuoju numeriu nurodytu draudimo liudijime ir per 7 dienas patvir- tinti pranešimą apie žalą raštu, užpildant draudiko nustatytos formos pranešimą.

Teisinis pagrindas

Draudimo sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos Draudimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos tei- sės aktų nuostatos.

A.              Bendroji              dalis                           

1. Draudimo sutarties šalys

2. Draudimo sutarties sudarymo tvarka

3. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos. Pareigų nevykdymo pasekmės

4. Draudimo sutarties jsigaliojimas. Draudimo jmoka. Draudimo sutarties nutraukimas ir tarpusavio atsiskaitymai

5. Dvigubas draudimas. Papildomas draudimas. Nevisiškas draudimas. Draudimas didesnėmis sumomis

6. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai

7. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas

8. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimas kitam ar kitiems draudikams tvarka

9. Bendrosios nuostatos

1. Draudimo sutarties šalys

1.1 Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku Įmonių turto draudimo sutartj pagal šias draudimo taisykles.

Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, ku- riems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą ir/ar rūpintis juo bei kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti at- stovai.

1.2 Draudikas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Geležinio Vil- ko g. 6A, LT- 3507, Vilnius.

1.3 Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.

2. Draudimo sutarties sudarymo tvarka

2.1 Draudėjas norėdamas sudaryti draudimo sutartj, pateikia drau- dikui nustatytos formos prašymą raštu. Draudėjo prašymas turi būti pasirašytas jgalioto asmens ir patvirtintas anspaudu.

2.2 Prašymą sudaryti draudimo sutartj draudėjas gali pareikšti ir žo- džiu, jeigu jis nori ankščiau sudarytą draudimo sutartj pratęsti kitiems draudimo metams tomis pačiomis sąlygomis ir draudikas sutinka tai padaryti bei savo sutikimą patvirtina išrašydamas draudimo liudijimą.

2.3 Prašymas gali būti pateikiamas per draudėjo jgalioją atstovą. To- kiu atveju draudikas turi teisę pareikalauti dokumentų, patvirtinančių atstovo jgaliojimus.

2.4 Draudimo sutartis gali būti sudaryta vienu iš būdų:

2.4.1 pasirašant draudimo sutartj (kai draudėjas ir draudikas pa- sirašo draudimo liudijimą);

2.4.2 draudikui pasirašant draudimo liudijimą, o draudėjui sumo- kėjus draudimo liudijime nustatytą draudimo jmoką arba pirmąją jos

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.

Filialo steigėjas ERGO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Res- publika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje. 1

dalj draudimo sutartyje nustatytais terminais. Sumokėdamas drau- dimo jmoką arba pirmąją jos dalj draudėjas partvirtina, kad:

a) susipažino su draudimo sutarties sąlygomis ir sudaro draudimo sutartj šių taisyklių pagrindu,

b) gavo šių taisyklių kopiją.

2.5 Draudimo sutartj sudaro: draudimo liudijimas, draudimo taisy- klės, prašymas sudaryti draudimo sutartj, draudimo pasiūlymas (jei jis buvo pateiktas raštu) ir draudimo sutarties priedai (jei tokie buvo suda- ryti).

2.6 Draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis šiomis standar- tinėmis Įmonių turto draudimo taisyklėmis ir/arba individualiomis draudimo sąlygomis. Draudėjui ir draudikui susitarus dėl individualių draudimo sąlygų, jos turi pirmenybę prieš šias standartines draudimo taisykles. Individualios draudimo sąlygos surašomos draudimo liudiji- me ar draudimo sutarties prieduose.

3. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos. Pareigų nevykdymo pasekmės

Iki sudarant draudimo sutartj

3.1 Draudėjas turi teisę susipažinti su šiomis draudimo taisyklėmis ir gauti jų kopiją.

3.2 Draudėjas privalo:

3.2.1 pateikti draudikui teisingą informaciją apie norimą apdraus- ti turtą ir užpildyti prašymą draudimo sutarčiai sudaryti;

3.2.2 suteikti galimybę draudikui nevaržomai apžiūrėti draudžia- mą turtą bei atsižvelgti j draudiko nurodymus, kaip geriau apsaugoti turtą;

3.2.3 raštu pateikti draudikui informaciją apie sudarytas arba ke- tinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;

3.2.4 suteikti visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai). Esminėmis aplin- kybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažjs- tamos aplinkybės nurodytos šiose draudimo taisyklėse, prašyme su- daryti draudimo sutartj arba kita informacija, kurios draudikas prašė suteikti raštu.

3.3 Pasekmės dėl 3.2.4 punkto nuostatų nevykdymo:

3.3.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo paaiškėja, kad drau- dėjas suteikė draudikui melagingą informaciją apie aplinkybes, ga- linčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui, tai draudikas turi teisę pripa- žinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui;

3.3.2. jeigu po draudimo sutarties sudarymo paaiškėja, kad drau- dėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie aplinkybes, ga- linčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui, tai draudikas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo turi raštu pasiūlyti draudė- jui pakeisti draudimo sutarties sąlygas. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir per vieną mėnesj nepriima pateikto pasiūlymo, draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj;

3.3.3. jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui, tai jvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmo- kos, kuri būtų išmokama draudėjui jvykdžius savo pareigas, dalj, pro- porcingą sutartos draudimo jmokos ir draudimo jmokos, kuri būtų nustatyta, žinant nepateiktą informaciją, santykiui.

3.4 Draudikas turi teisę:

3.4.1. reikalauti draudėjo pateikti informaciją, susijusią su drau- džiamu turto, draudimo rizika bei ketinama sudaryti draudimo su- tartimi;

3.4.2. teikti rekomendacijas dėl rizikos mažinimo priemonių jgy- vendinimo;

3.4.3. apžiūrėti draudžiamą turtą ar jvertinti draudžiamą riziką, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei ir kitoms, drau- diko vertinimu, svarbioms aplinkybėms nustatyti;

3.4.4. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj nenurodant priežasčių.

Draudimo sutarties galiojimo metu

3.5 Draudėjas turi teisę jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje numa- tytais atvejais prašyti draudiko pakeisti draudimo sutarties sąlygas ar nutraukti draudimo sutartj.

3.6 Draudėjas privalo:

3.6.1 užtikrinti turto apsaugą, tinkamai laikytis draudimo sutar- tyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų ir taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgais- rinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, draudiko rekomendacijų (jei tokios buvo);

3.6.2 užtikrinti, kad degios medžiagos (atliekos, tara, žaliava, ga- tava produkcija ir pan.) būtų sandėliuojamos laikantis saugaus ats- tumo nuo draudžiamo pastato išorinių sienų;

3.6.3 laikytis šių saugumo reikalavimų:

a) seifai ir raktai nuo jų neturi būti laikomi vienoje patalpoje,

b) vamzdynai turi būti tinkamai prižiūrimi, nedelsiant pašalinami atsiradę gedimai, trūkumai ir apsaugoti nuo užšalimo. Iš vamz- dynų turi būti išleistas visas vanduo, jeigu pastatas nėra pakan- kamai šildomas ir prižiūrimas šaltuoju metų laiku,

c) sandėliuojamas turtas turi būti laikomas mažiausiai 12 cm aukš- tyje nuo grindų;

3.6.4 draudimo sutartyje numatytais terminais mokėti draudimo jmokas;

3.6.5 ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos raštu pateikti draudikui informaciją apie nuo tų pačių rizikų sudary- tas to paties turto draudimo sutartis su kitais draudikais, nurodant kitą draudiką, draudimo sumas, draudimo objektus ir draudžiamuo- sius jvykius. Pranešti nebūtina, jei tas pats turtas apdraudžiamas nuo kitos rizikos.

3.6.6 suteikti draudikui galimybę laisvai ir netrukdomai apžiūrėti apdraustą turtą;

3.6.7 suteikti draudikui galimybę jvertinti kaip laikomasi draudi- mo sutarties sąlygų ir reikalavimų draudimo rizikai sumažinti;

3.6.8 raštu informuoti draudiką apie aplinkybes, dėl kurių padidė- ja/sumažėja ar gali padidėti/sumažėti draudimo rizika ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tada, kai sužinojo apie šias aplinkybes;

3.6.9 tinkamai pranešti naudos gavėjui apie sudarytą draudimo sutartj ir su draudimo sutartimi susijusias naudos gavėjo pareigas;

3.6.10 ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuoti draudiką apie apdrausto turto nuosavybės teisės perėjimą kitam asmeniui.

3.7 Draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąly- gas ir perskaičiuoti draudimo jmoką, padidėjus draudimo rizikai.

3.8 Draudikas privalo:

3.8.1 draudėjo prašymu išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitų draudimo sutartj patvirtinančių dokumentų kopijas;

3.8.2 saugoti ir neskelbti gautos informacijos apie draudėją ar ki- tus asmenis, išskyrus jstatymų nustatytus atvejus.

Atsitikus draudžiamajam jvykiui

3.9 Atsitikus draudžiamajam jvykiui draudėjas privalo:

3.9.1 imtis jam prieinamų ir protingų priemonių galimai žalai iš- vengti ar jai sumažinti;

3.9.2 per 1 parą po draudžiamojo jvykio arba po to, kai sužinojo apie atsitikusj draudžiamąjj jvykj, bet ne vėliau kaip pirmą darbo die- ną po draudžiamojo jvykio, pranešti apie jvykj draudikui žodžiu (visą parą veikia trumpasis numeris 1887), xxxxxxxx visas žinomas jvykio

aplinkybes ir ne vėliau kaip per 7 dienas pranešimą apie žalą patvir- tinti raštu, užpildant draudiko nustatytos formos pranešimą;

3.9.3 atsižvelgiant j žalos pobūdj, apie jvykj nedelsiant informuo- ti kompetentingas institucijas (apie vagystę, transporto priemonės atsitrenkimą, piktavališką pastato (statinio) sugadinimą dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos – policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, apie vandens ir gamtos jėgų nuostolius – avariniai tarnybai, pastatą administruojančiai jmonei ir pan.), ir vykdyti gautus drau- diko nurodymus dėl galimų priemonių, kurių reikėtų imtis, siekiant sumažinti nuostolius arba jų išvengti (jeigu yra keli draudikai ir jų nurodymai prieštarauja vieni kitiems, tai draudėjas turi elgtis pagal jo prievoles savo nuožiūra);

3.9.4 suteikti draudikui galimybę nevaržomai tirti nuostolių prie- žastis ir dydj. Pateikti tam reikalingą informaciją, išsamiai ir teisingai pranešti apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudžiamuoju jvykiu. Pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ar draudiko nurodytus do- kumentus, kurie draudiko nuomone yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudžiamąjj jvykj;

3.9.5 stengtis nepakeisti jvykio vietos, kol draudikas nedavė tam sutikimo. Jeigu pakeitimai neišvengiami, tai iki draudiko atvykimo išsaugoti likusius sugadintus daiktus, o esant galimybei nufotogra- fuoti jvykio vietą ir sugadintą turtą;

3.9.6 per 14 dienų sudaryti ir pateikti draudikui sunaikinto, din- gusio ar sugadinto turto sąrašą, remiantis jmonės apskaitos doku- mentais bei preliminarų skaičiavimą dėl patirtos žalos dydžio. Sąrašo sudaryme gali dalyvauti ir draudikas;

3.9.7 padėti draudikui jgyvendinti perduotą reikalavimo teisę (su- brogacija) – perduoti dokumentus, suteikti visą svarbią informaciją apie žalos aplinkybes, kai dėl žalos yra atsakingas kitas asmuo;

3.9.8 atgavęs dingusius daiktus po draudimo išmokos išmokėji- mo, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų informuoti apie tai draudiką.

3.10 Draudikas turi teisę:

3.10.1 gavus pranešimą apie jvykj, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atvykti apžiūrėti jvykio vietą arba raštu pateikti instrukcijas draudėjui dėl tolimesnių veiksmų tiriant jvykj;

3.10.2 apžiūrėti jvykio vietą, tirti jvykio aplinkybes, remtis liudytojų parodymais, valstybės tarnybų išvadomis, ekspertizėmis ir kitais jro- dymais, reikalauti iš draudėjo visų su jvykiu susijusių dokumentų;

3.10.3 atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, remian- tis šių taisyklių nuostatomis.

3.11 Draudiko pareiga - šiose taisyklėse nustatyta tvarka bei termi- nais išmokėti draudimo išmoką, atlyginti kitas pagrjstas ir draudimo sutartyje numatytas išlaidas.

4. Draudimo sutarties jsigaliojimas. Draudimo jmoka. Draudimo sutarties nutraukimas ir tarpusavio atsiskaitymai

Draudimo sutarties jsigaliojimas

4.1 Draudimo sutartis sudaroma draudėjo ir draudiko sutartam ir draudimo liudijime nurodytam draudimo laikotarpiui.

4.2 Draudimo sutartis jos galiojimo metu gali būti raštu pakeista ar papildyta. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo juose nurodytos da- tos ir turi būti pasirašyti draudėjo ir draudiko.

4.3 Draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t. y. draudimo sutartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką j draudimo liu- dijime nurodytą draudiko sąskaitą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo liudijime numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti su- mokėta sutarties sudarymo dieną, ar draudimo liudijime yra numaty- tas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas.

4.4 Jei draudimo sutartyje numatytas automatinis draudimo sutar- ties pratęsimas ir jis nurodytas draudimo liudijime, arba, sutartyje nu- matytas ilgesnis nei vienų metų draudimo laikotarpis:

4.4.1 tai draudikas prieš vieną mėnesj iki sutarties atnaujinimo dienos siunčia draudėjui pranešimą, kuriame informuoja apie drau- dimo sąlygas kitiems metams. Draudėjas gali nutraukti draudimo sutartj nuo kitų draudimo metų pradžios, jei draudimo sąlygos drau- dėjo netenkina. Iki einamųjų draudimo metų pabaigos raštu nepra- nešus apie nesutikimą su draudimo sutarties sąlygų pakeitimais, draudimo sutarties sąlygų pakeitimai jsigalioja nuo kitų draudimo metų pradžios;

4.4.2 jeigu draudikas prieš vieną mėnesj iki einamųjų draudimo metų pabaigos raštu neinformuoja draudėjo apie draudimo sąlygų pakeitimus, draudimo sutartis kitais draudimo metais galioja tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir praėjusiais metais. Draudimo jmoka turi būti mokama tokio pat dydžio ir tais pačiais terminais.

4.5 Pasibaigus eiliniams draudimo metams ar pasikeitus aplinky- bėms draudimo sutarties šalys gali tartis dėl kitų draudimo sąlygų. Draudikas turi teisę iš naujo jvertinti riziką ir tuo pagrindu perskaičiuoti draudimo jmoką ar teikti kitas draudimo sutarties sąlygas.

4.6 Laikina draudimo apsauga. Draudikas, turėdamas draudėjo pritarimą sudaryti draudimo sutartj, atskiru raštu gali suteikti laikiną draudimo apsaugą iki kol bus baigtas rizikos vertinimas ir galutinai susitarta dėl draudimo sumos, draudimo sąlygų bei draudimo jmo- kos dydžio. Laikina draudimo apsauga suteikiama ne ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui ir pasibaigia draudimo sutarties pasirašymu. At- sitikus draudžiamajam jvykiui laikinos draudimo apsaugos metu, drau- dimo išmoka apskaičiuojama remiantis šiomis draudimo taisyklėmis, o nesumokėta metinė jmoka yra išskaičiuojama iš draudimo išmokos. Nepasirašius draudimo sutarties, draudikas neatsako už laikinos drau- dimo apsaugos galiojimo metu atsitikusias žalas.

Draudimo jmoka

4.7 Xxxxxxxx jmoka – tai draudimo sutartyje numatytas privalomas mokėjimas už draudimo apsaugą. Draudimo jmokos dydj nustato drau- dikas, jvertinęs visą draudėjo pateiktą informaciją apie norimą draus- ti turtą. Xxxxxxxx jmoka, jos mokėjimo terminai ir sąlygos nurodomi draudimo liudijime.

4.8 Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą – mo- kėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Draudimo jmoka ar jos dalis laikoma sumokėta, kai ji pervedama i draudiko sąskaitą, nuro- dytą draudimo liudijime arba sumokama j draudiko kasą, jeigu draudi- mo liudijime nėra numatyta kitaip.

4.9 Pasirašęs draudimo sutartj, draudėjas privalo sumokėti metinę draudimo jmoką arba pirmą jos dalj iki sutartyje numatyto draudimo jmokos mokėjimo termino.

4.10 Kai sutariama mokėti metinę draudimo jmoką dalimis, po pir- mosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos yra laikomos ati- dėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki draudimo liudijime numatyto mokėjimo termino.

4.11 Jei draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, draudimo jmoka apskaičiuojama nuo metinės jmo- kos: kai draudimo sutartis sudaroma 6 ir mažiau mėnesių laikotarpiui

- mokama 75% metinės jmokos, kai draudimo sutartis sudaroma ilges- niam nei 6 mėnesių laikotarpiui - mokama 100% metinės jmokos, jeigu draudimo liudijime nėra numatyta kitaip.

4.12 Xxxxxxxx jmoka, draudimo suma, išskaita ir draudimo išmoka draudimo sutartyje gali būti nurodyta ir mokama nacionaline ir/ar kita valiuta mokėjimo dienos oficialiu valiutos kursu, jeigu tai neprieštarau- ja Lietuvos Respublikos jstatymams

4.13 Jeigu nurodoma kita valiuta (ne nacionaline valiuta), tai perskai- čiavimas j nacionalinę valiutą vykdomas draudimo sutarties sudarymo dienos oficialiu valiutos kursu.

4.14 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudi- mo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudarymo dieną ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t. y. nuro- dytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nurodyto draudimo laikotar- pio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvy- kiams.

4.15 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudi- mo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudary- mo dieną ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t. y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudi- mo jmoką), draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo jmokos sumokė- jimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, jvykusiems nuo sutartyje nurodytos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento.

4.16 Kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, praleidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, neatsižvel- giant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties suda- rymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo ter- minas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo trečios kalendorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 valandų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.

4.17 Xxxxxxxx jmokos nesumokėjimo pasekmės:

4.17.1 draudimo sutartyje numatytu laiku nesumokėjus metinės draudimo jmokos arba pirmosios jos dalies draudimo sutartis laiko- ma nejsigaliojusia nuo jos pasirašymo dienos;

4.17.2 draudėjui draudimo sutartyje numatytu terminu nesumo- kėjus antros ar vėlesnės draudimo jmokos dalies, draudikas raštu praneša draudėjui, kad po 15 dienų nuo pranešimo apie nesumokėtą draudimo jmoką išsiuntimo draudimo apsauga bus sustabdyta, o po 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo - draudimo sutartis pasibaigs;

4.17.3 jeigu draudėjas sumoka draudimo jmoką laikotarpiu nuo draudimo apsaugos sustabdymo iki jos pasibaigimo, nurodyto šių taisyklių 4.17.2. punkte, draudimo apsauga atnaujinama tik nuo 3 (trečios) dienos, einančios po jmokos sumokėjimo, 00 val.

4.18 Visais šiose taisyklėse numatytais atvejais draudimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau nei draudimo liudijime nurodyta nu- matomo draudimo laikotarpio pradžia.

4.19 Jei draudžiamasis jvykis jvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu arba tuo metu, kai draudimo sutartis nebuvo jsigaliojusi, draudi- kas nemoka draudimo išmokos.

Draudimo sutarties nutraukimas ir tarpusavio atsiskaitymai

4.20 Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš jos galiojimo pabai- gą:

4.20.1 draudiko ar draudėjo iniciatyva, raštu pranešant kitai sutar- ties šaliai prieš 14 kalendorinių dienų, jeigu po draudimo sutarties jsigaliojimo išnyko galimybė jvykti draudžiamajam jvykiui, taip pat jei draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžia- muoju jvykiu. Draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

4.20.2 draudėjo iniciatyva, raštu prieš 30 kalendorinių dienų pra- nešus draudikui. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas iki 10% nuo metinės draudi- mo jmokos bei pagal draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas ir draudėjo nesumokėtas draudimo jmokas;

4.20.3 abipusiu draudiko ir draudėjo rašytiniu susitarimu, numa- tant jame nutraukimo pasekmes;

4.20.4 kai draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti tei- ses ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui iki jos nutraukimo.

4.21 Draudikas turi teisę nutraukti arba reikalauti pakeisti draudimo sutartj prieš terminą:

4.21.1 kai draudėjas nepraneša apie aplinkybes, dėl kurių padidėjo draudimo rizika. Tokiu atveju draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

4.21.2 kai draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmoką, o draudikas reikalauja tai atlikti dėl padidėjusios draudimo rizikos.

4.22 Draudėjas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nu- traukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jeigu sumažė- ja draudimo rizika, o draudikas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar sumažinti draudimo jmoką.

5. Dvigubas draudimas. Papildomas draudimas. Nevisiškas draudimas. Draudimas didesnėmis sumomis

5.1 Jeigu draudėjas sudarė kitą draudimo sutartj ir apdraudė jau apdraustą turtą nuo vienos ar kelių jau apdraustų rizikų, tai atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, tačiau visi draudikai bendrai ne daugiau nei apdrausto turto vertė.

5.2 Draudėjui nejvykdžius 3.6.5 punkte numatytos pareigos, o drau- dikui jau išmokėjus draudimo išmoką, draudikas turi teisę teismine tvarka iš draudėjo susigrąžinti permokėtą draudimo išmokos sumą.

5.3 Jeigu yra apdrausta tik dalis turto vertės ar draudimo rizikos, draudėjas turi teisę papildomai juos apdrausti, sudarydamas papildo- mą draudimo sutartj su tuo pačiu ar kitu draudiku. Tačiau visais atve- jais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viršyti turto draudimo vertės.

5.4 Jei nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas privalo atlyginti tik tą dalj patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Ši sąlyga netaikoma, jeigu draudimo sumos ir draudi- mo vertės santykis nėra didesnis kaip 10 proc.

5.5 Draudžiamo turto draudimo suma negali viršyti draudimo ver- tės. Jeigu draudimo suma viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.

5.6 Jeigu Xxxxxxxx suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartj pripažinti negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.

6. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai

6.1 Kai draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens, tai yra naudos gavėjo, naudai, draudėjas yra atsakingas draudikui už sutarties vyk- dymą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartj jvykdytų naudos gavėjas, tik jeigu draudėjas sutarties nevykdė arba vykdė ją iš dalies, o naudos gavėjas reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.

6.2 Kai apdraustojo turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio intere- sais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj irgi pereina naujajam apdrausto turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savininko yra paima- mas priverstine tvarka. Draudėjas privalo per 7 dienas raštu informuoti draudiką apie teisių ir pareigų perleidimą.

6.3 Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą nau- dos gavėją kitu asmeniu, apie tai raštu pranešdamas draudikui, išsky- rus jstatymuose nustatytas išimtis.

Kai draudimo objektas yra jkeistas (ar kitaip suvaržytas) naudos gavėjo turtiniams interesams užtikrinti, naudos gavėjas gali būti pakeistas tik gavus raštišką jo sutikimą.

6.4 Naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis jvyk- dė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartj arba reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.

7. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas

7.1 Rizikos padidėjimu laikomi tokie atvejai, kai esamos aplinkybės pasikeičia taip, jog išauga draudžiamojo jvykio tikimybė, padidėja gali- mos žalos dydis ar atsiranda kita rizika. Tai:

a) draudėjo vykdomos veiklos ir/ar gamybos technologijų pasikeiti- mas,

b) degių, sprogstamųjų medžiagų naudojimas ar sandėliavimas, apie kurias draudikas nežinojo sudarydamas draudimo sutartj,

c) pastato, patalpų ar draudimo teritorijoje esančiu statinių staty- bos, remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas, kai atliekami karštieji darbai: suvirinimas, pjovimas autogenu, smalavimas naudojant atvirą liepsną, metalo pjovimas ir kiti darbai, kurių metu temperatūra pakyla virš 100 laipsniu (C),

d) apdraudžiamos patalpos arba šalia esančios patalpos tampa ne- benaudojamomis ilgiau nei 2 savaičių laikotarpiui,

e) apsaugos ar priešgaisrinės saugos sistemų panaikinimas ar bū- klės pablogėjimas draudimo vietoje, nepriklausomai ar tai jvyko draudėjo valia ar ne,

f) priešgaisrinės apsaugos departamentas uždraudžia pastatą naudoti arba turtas tampa avarinės būklės,

g) atsiranda matomas pastato statybos, apdailos, jrengimo darbų brokas.

7.2 Rizikos sumažėjimu laikomi tokie atvejai, kai esamos aplinkybės pasikeičia taip, jog sumažėja draudžiamojo jvykio tikimybė.

8. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka

8.1 Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitai draudimo jmonei, privalo apie šj ketinimą paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Res- publikoje. Skelbime apie teisių ir pareigų perleidimą draudikas privalo nurodyti ne trumpesnj kaip 2 mėnesių terminą, per kurj draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudikui savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.

8.2 Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Priežiūros instituciją, prižiūrinčią draudimo veiklą Lietuvoje dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.

8.3 Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitai draudimo jmonei tik gavęs Priežiūros institucijos, pri- žiūrinčios draudimo veiklą Lietuvoje, leidimą.

8.4 Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo su- tartj perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Apie draudimo sutarties nutraukimą draudėjas turi pranešti draudikui raštu.

8.5 Nutraukus draudimo sutartj draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

9. Bendrosios nuostatos

9.1 Sudarius draudimo sutartj, visa informacija, kurią draudimo sutarties šalys teikia viena kitai, privalo būti teikiama raštu, išskyrus pirmąjj draudėjo pranešimą apie jvykj ir draudiko nurodymus jvykus draudžiamajam jvykiui.

9.2 Informacija turi būti siunčiama raštu draudėjo ir draudiko adre- sais, nurodytais draudimo liudijime arba informaciniame pranešime apie adreso pasikeitimą, vienu iš šių būdų:

9.2.1 informuojant raštu;

9.2.2 naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimo gavimo data yra diena, kurią draudėjui ar draudikui yra jteikiamas pranešimas;

9.2.3 elektroninių paštu, faksimiliniu ryšiu. Pranešimo gavimo data yra kita darbo diena po pranešimo išsiuntimo dienos.

Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus.

9.3 Draudimo sutarties šalys privalo informuoti raštu viena kitą apie adreso, telefono ar fakso numerių pasikeitimus.

9.4 Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

9.5 Ginčai, kylantys iš draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu. Jei draudimo sutarties šalys nesusitaria, ginčas sprendžiamas teisme pagal draudiko buveinės adresą, nurodytą juridinių asmenų registre, remiantis Lietuvos Respublikos jstatymais.

B.     Įmonių      turto      draudimo      sąlygos                    

10. Draudimo objektas

11. Būtinos ir papildomos išlaidos

12. Draudimo vieta

13. Xxxxxxxx xxxxx

14. Xxxxxxxx xxxx

15. Išskaita

10. Draudimo objektas

10.1 Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su draudimo sutartyje nurodyto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamųjų jvykių.

10.2 Nekilnojamasis turtas, tai pastatai, statiniai, jų dalys, patalpos (toliau viskas vadinama pastatais). Pastatais laikomi objektai, kurie yra pastatyti naudojant statybines medžiagas, yra tvirtai sujungti su žeme ir negalima pakeisti jų buvimo vietos, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties. Pasta- tai apdraudžiami kartu su jų jrenginiais, konstrukcijomis ir elementais (šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo, kanalizacijos, dujų, signalizacijos, lietaus nuotekų ir pan.).

Sklypo teritorijoje esantys ir draudėjui priklausantys inžineriniai tinklai yra apdraudžiami kartu su pastatu.

Sklypo teritorijoje esantys stacionarūs aplinkos jrengimai (teritorijos apšvietimas, trinkelių danga, aikštelės, stacionarios pavėsinės ir pan.) yra apdrausti, jei jie nurodomi draudimo liudijime.

Pastatai turi būti inventorizuoti Valstybės Įmonės Registrų centre arba dar neinventorizuoti, bet pasatyti laikantis statybos leidimų, projekti- nių dokumentų ir atitinkantys Lietuvos Respublikos statybos normas.

10.3 Kilnojamasis turtas, tai turtas, kurj iš vienos vietos j kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus vertės.

10.4 Turtas gali būti apdraudžiamas jeigu:

10.4.1 draudėjas yra turto savininkas;

10.4.2 draudėjas jsigyja turtą išsimokėtinai ar išperkamosios nuo- mos būdu;

10.4.3 jis pagal savo pobūdj priklauso prie apdraustųjų daiktų ir yra perduotas draudėjui globon su teise juo naudotis ir jj valdyti.

10.5 Kiti draudimo objektai, kurie gali būti apdrausti draudėjui ir drau- dikui sutarus individualiai ir numačius tai draudimo liudijime:

10.5.1 investicijos – draudėjo planuojamos investicijos (remontas, rekonstrukcija, naujo turto jsigijimas) j kilnojamąjj ir/ar nekilnojamąjj turtą;

10.5.2 darbų paspartinimo išlaidos – išlaidos, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius, pagreitintą krovinių pristatymą (išskyrus oro transportu);

10.5.3 krovinių pristatymo oro transportu išlaidos;

10.5.4 draudėjo darbuotojų turtas, kuris jprastai arba darbdaviui reikalaujant būna draudimo vietoje. Darbuotojų grynieji pinigai, ju- velyriniai dirbiniai, vertybiniai popieriai, dokumentai, mobilieji telefo- nai, kompiuterinė technika, transporto priemonės nėra laikomi drau- dimo objektais pagal šj punktą, jeigu dėl to draudėjas ir draudikas nesusitaria individualiai ir tai nėra numatyta draudimo liudijime;

10.5.5 kitos išlaidos – tai draudėjo ir draudiko sutartos ir draudimo liudijime numatytos kitos draudžiamos išlaidos, patirtos atsitikus draudžiamajam jvykiui.

10.6 Jeigu draudėjas ir draudikas nesutaria kitaip ir nenumato to draudimo liudijime, nėra apdraudžiama:

10.6.1 grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, kuponai, loterijos bi- lietai, akcijos, paskolos raštai, čekiai ir kiti dokumentai, pakeičiantys apyvartoje grynuosius pinigus, automatai, kuriuose naudojamos monetos ir banknotai;

10.6.2 brangieji metalai, jų lydiniai bei dirbiniai, brangakmeniai ir jų dirbiniai, perlai, juvelyriniai dirbiniai, kolekcijos, meno kūriniai, anti- kvariniai daiktai;

10.6.3 duomenys ir programinė jranga informacinių technologijų jrenginiuose, duomenų kaupikliai;

10.6.4 brėžiniai, bylos, modeliai, rankraščiai, apskaitos knygos, ar- chyvai ir kiti dokumentai;

10.6.5 motorinės transporto priemonės ir savaeigės mašinos bei jranga ir jų priedai, išskyrus, kai tai yra prekių atsargos prekybos jmo- nės salonuose ar sandėliuose;

10.6.6 vandens ir oro transporto priemonės, išskyrus, kai tai yra prekių atsargos prekybos jmonės salonuose ar sandėliuose;

10.6.7 pastato išorėje pritvirtinti antenų jrenginiai, žaliuzės, rekla- minės iškabos, kiti pastato išorėje pritvirtinti daiktai;

10.6.8 augalai ir gyvūnai;

10.6.9 svetimas turtas, gautas iš kitų asmenų perdirbti, remontuo- ti, saugoti, naudoti veikloje, valdyti ar pan.;

10.6.10 turtas, laikinai perkeltas iš draudimo vietos j kitą, Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią vietą remontuoti, renovuoti, valdyti, eksponuoti ir pan.;

10.6.11 apleisti, avarinės būklės, skirti nugriauti, savavališkai, be su- derinto statybos projekto pastatyti pastatai.

11. Būtinos ir papildomos išlaidos

11.1 Draudikas atlygina visas būtinas pagrjstas išlaidas, draudėjo pa- tirtas siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti. Tokios išlaidos atly- ginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.

11.2 Papildomos išlaidos – tai pagrjstos išlaidos, kurios sudarant draudimo sutartj yra automatiškai apdraustos iki 1% apdrausto ir nu- kentėjusio draudimo vietoje turto draudimo sumos bei atlyginamos neviršijant turto draudimo sumos:

a) išlaidos draudžiamojo jvykio vietai sutvarkyti, išlikusioms pasta- to dalims nugriauti, liekanoms išvežti iki artimiausio sąvartyno,

b) turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidos, kurias patiria draudėjas po draudžiamojo jvykio, kai negali toliau naudotis nekilnojamuo- ju turtu ir jame laikyti turtą. Sandėliavimo išlaidos atlyginamos tol, kol nekilnojamasis turtas ar jo dalis bus vėl tinkama naudoti ir jame bus galima laikyti turtą, tačiau ne ilgiau kaip 100 kalen- dorinių dienų po draudžiamojo jvykio dienos.

Nepagrjstos išlaidos – tai išlaidos, kurioms draudikas nepritaria.

11.3 Draudikui ir draudėjui sutarus bei numačius draudimo sutartyje, papildomų išlaidų suma gali būti didesnė nei numatyta 11.2 punkte.

11.4 Jeigu apdrausto turto draudimo suma mažesnė už draudimo vertę, tai ir išlaidos, apmokamos tokiu pat santykiu kaip ir nuostoliai (nevisiškas draudimas).

11.5 Nepadengiamos išlaidos už priešgaisrinės tarnybos ar kitų vals- tybinių tarnybų suteiktas paslaugas.

12. Draudimo vieta

12.1 Draudimo apsauga galioja tik draudimo liudijime nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta gali būti pastatai, patalpos, žemės sklypai, teritorija.

Ši nuostata negalioja turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitikusio ar realiai grėsusio draudžiamojo jvykio ir dėl to buvo su- naikintas, sugadintas ar dingo. Tokiu atveju draudėjui išlieka pareiga rūpintis turto saugumu.

13. Xxxxxxxx xxxxx

13.1 Draudimo vertė – draudžiamo turto vertė, kuria remiantis ap- skaičiuojamas draudimo interesas ir draudimo išmoka. Draudimo in- xxxxxxx – nuostolis, kurj draudėjas ar naudos gavėjas gali patirti jvykus draudžiamajam jvykiui.

13.2 Turto vertę, sudarant draudimo sutartj, xxxxxx draudėjas. Drau- dėjas yra atsakingas už teisingos informacijos apie turto vertę pateiki- mą, kad išvengti nevisiško draudimo arba draudimo padidinta verte.

13.3 Pastatų draudimo vertė:

13.3.1 atkuriamoji vertė – tai apskaičiuoti pastato atkūrimo kaš- tai sutarties sudarymo dieną, kurių reikėtų naujam tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti, pagaminti arba pastatyti (jrengti), jskaitant visas papilomas išlaidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo, montavimo ir pan.).

Atkuriamąja verte draudžiamas turtas, kurio nusidėvėjimas sutar- ties sudarymo dieną mažesnis nei 60% arba dėl kurio draudimo šia verte yra atskirai draudėjo ir draudiko susitarta ir tai numatyta drau- dimo liudijime.

13.3.2 likutinė vertė – tai pastato atkūrimo kaštai, atėmus pastato nusidėvėjimo sumą draudimo sutarties sudarymo dieną.

Turto draudimo vertė yra likutinė vertė, jei turtas sutarties sudarymo dieną nusidėvėjęs daugiau kaip 60% arba kai dėl to yra susitarta in- dividualiai ir numatyta draudimo liudijime.

13.3.3 likvidavimo vertė – tai draudėjo gaunama pardavimo kaina už turtą arba jo liekanas sutarties sudarymo dieną. Šia verte drau- džiami pastatai nebetinkami naudoti, skirti nugriauti arba labai nu- vertėję, dėl ko draudėjas jų nebegali naudoti pagal paskirtj.

13.4 Kilnojamojo turto draudimo vertė:

13.4.1 atkuriamoji vertė - tai apskaičiuota pinigų suma draudimo sutarties sudarymo dieną, kurios reikėtų jsigyti ar pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, jskaitant visas papildomas išlai- das (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo, montavimo, transportavimo ir pan.).

Atkuriamąja verte draudžiamas turtas, kurio nusidėvėjimas sutar- ties sudarymo dieną mažesnis nei 60% arba dėl kurio draudimo šia verte atskirai draudėjo ir draudiko susitarta ir tai numatyta draudi- mo liudijime.

13.4.2 likutinė vertė – atitikmens kaina rinkoje, tai yra, suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti analogišką turtą; ji apskaičiuojama iš at- kuriamosios vertės atėmus nusidėvėjimo sumą draudimo sutarties sudarymo dieną.

Turto draudimo vertė yra likutinė vertė, jei turtas sutarties sudarymo dieną nusidėvėjęs daugiau kaip 60% arba kai dėl to yra susitarta in- dividualiai ir numatyta draudimo liudijime.

13.4.3 likvidavimo vertė – tai draudėjo gaunama pardavimo kaina už turtą arba jo liekanas sutarties sudarymo dieną. Šia verte drau- džiamas turtas nebetinkamas naudoti pagal paskirtj;

13.4.4 savikaina - tai suma, kurią reikia išleisti, kad būtų galima jsi- gyti arba pasigaminti iš naujo tokios pačios rūšies ir kokybės prekes. Draudimo vertė yra savikaina:

a) prekių, kurias gamina draudėjas, taip pat ir nebaigtos gamybos,

b) prekių, kuriomis draudėjas prekiauja,

c) žaliavų, medžiagų, kuro ir kitų panašių materialių vertybių.

Į atsargų draudimo vertę jskaičiuojamos papildomos jų jsigijimo iš- laidos (transportavimo, pakrovimo-iškrovimo, pakavimo ir pan.) tik tuo atveju, jeigu jos yra jskaičiuotos j atsargų savikainą pagal drau- dėjo apskaitos dokumentus arba tai numatyta draudimo liudijime. Tačiau visais atvejais draudimo vertė yra ribojama pardavimo kaina, kurią galima gauti pardavus šj turtą.

13.5 Draudėjas ir draudikas gali sutarti dėl atsargų draudimo su jų likučio deklaravimu atskaitos dienai (atskaitos diena – paskutinė kie- kvieno mėnesio diena). Toks šalių susitarimas jforminamas raštu drau- dimo liudijime ir jo prieduose.

13.6 Stiklo draudimo vertė yra atkuriamoji vertė, tai yra naujo tokio paties stiklo vertė kartu su darbų, susijusių su sugadinto stiklo pakeiti- mu, išlaidomis.

13.7 Brangakmenių ir jų dirbinių, perlų, juvelyrinių dirbinių, kolekcijų, meno kūrinių, antikvarinių daiktų draudimo vertė nustatoma remiantis ekspertų jkainojimais, vadovaujantis draudėjo pateiktais dokumentai arba kitais susitarimais, kuriems pritaria draudikas.

13.8 Pridėtinės vertės mokestis (PVM) jtraukiamas j turto vertę tik kai draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateiktuose dokumentuose draudikui nurodo, kad praradus turtą ar jj visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.

14. Xxxxxxxx xxxx

14.1 Draudimo suma yra draudimo liudijime nurodyta didžiausia pini- gų suma, kurią draudikas gali išmokėti draudžiamojo jvykio atveju.

14.2 Draudimo suma turi būti lygi draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju - daliai draudimo vertės. Draudėjas yra atsakingas už teisingos draudimo sumos pateikimą draudikui.

14.3 Draudimo liudijime gali būti numatyta didžiausia nuostolių atly- ginimo suma kiekvienam draudžiamajam jvykiui ir/arba visiems drau-

džiamiesiems jvykiams bendrai per vienerius draudimo metus bei kie- kvienam objektui atskirai arba objektų grupėms.

14.4 Draudimo išmoka nesumažina draudimo sumos, numatytos draudimo liudijime, jeigu apdraustas turtas atstatomas (draudėjas jsigyja, pastato, pagamina, suremontuoja draudžiamojo jvykio metu sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą).

15. Išskaita

15.1 Išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas. Ji nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu ir xxxxxxxx draudimo liudijime. Ji gali būti išreikšta absoliučiais skai- čiais arba procentais nuo draudimo sumos arba nuo nuostolių dydžio.

15.2 Jeigu keli draudimo objektai apdrausti vienu draudimo liudijimu ir yra vienoje draudimo vietoje, tai jiems nukentėjus vieno draudžiamo- jo jvykio metu taikoma tik viena, didžiausia, išskaita, jeigu draudimo liudijime nėra numatyta kitaip.

15.3 Išskaita gali būti besąlyginė ir sąlyginė:

15.3.1 besąlyginė išskaita reiškia, kad nurodyta išskaitos suma bus išskaitoma iš nuostolio sumos kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju;

15.3.2 sąlyginė išskaita reiškia, kad draudimo išmoka nebus mo- kama, kai nuostolio suma mažesnė arba lygi išskaitos sumai, o tais atvejais, kai nuostolio suma didesnė nei išskaita, draudimo išmoka bus mokama neišskaičiuojant išskaitos.

15.4 Jeigu draudimo liudijime nėra numatyta kitaip, visuomet taiko- ma besąlyginė išskaita.

C.   Įmonių   turto   draudimas   nuo   išvardintų   rizikų              

16. Draudžiamieji jvykiai

17. Nedraudžiamieji jvykiai

18. Išlygos dėl politinių jvykių

16. Draudžiamieji jvykiai

16.1 Xxxxxxxx išmoka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl šių draudžiamųjų jvykių:

16.1.1 ugnies - dėl gaisro, sprogimo, žaibo jtrenkimo, valdomo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio nukritimo ar atsitrenkimo:

16.1.1.1 gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židiny- je arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Atlyginami ir nuos- toliai, patirti dėl dūmų ir suodžių, staiga ir netikėtai jsiveržusių iš gaisro vietos bei skysčio ištekėjimo iš sprinklerinės sistemos jai suveikus gaisro metu,

16.1.1.2 sprogimas - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. Kai talpa (katilas, vamzdis ar kt.) sprogsta, jos sienos sudraskomos, o dėl to išsilygina slėgių skirtumas talpos viduje ir išorėje. Jeigu talpos viduje sprogimą su- kelia cheminė reakcija, tai talpai padaryta žala atlyginama ir tuo atveju, kai jos sienos nesutrūksta. Nuostoliai dėl subatmosferinio slėgio nėra apdrausti,

16.1.1.3 žaibo jtrenkimas yra tiesioginis žaibo trenkimas j ap- draustąjj turtą. Taip pat atlyginami padaryti nuostoliai, kai dėl žai- bo trenkimo j medžius, pastatus, jrengimus ir pan., jie ar jų dalys užvirsta ir sugadina ar sunaikina apdraustą turtą,

16.1.1.4 valdomo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio nukriti- mas ar atsitrenkimas j apdraustą turtą;

16.1.2 vandens:

16.1.2.1 staigaus ir netikėto vandens ar garų išsiveržimo ne pagal paskirtj dėl vamzdžių ar kitų su jų sistema stacionariai sujungtų jrengimų trūkimo ar sprogimo. Draudžiamuoju jvykiu laikoma, kai toks išsiveržimas jvyksta iš vandentiekio, kanalizacijos, šildymo,

kondicionavimo sistemų ir jrangos, užtikrinančių pastato funkcio- navimą ir/ar stacionariai sujungtų su vamzdynų sistema,

16.1.2.2 šalčio (jskaitant papildomas išlaidas ir atlaidinimą) vo- nioms, praustuvams, klozetams, vandens maišytuvams, šildymo katilams, šildymo jrenginiams, boileriams, analogiškiems šildymo karštu vandeniu ar garu jrenginiams, taip pat gesinimo ir drėkini- mo sistemų jrenginiams,

16.1.2.3 vandentiekio, kanalizacijos, kondicionavimo, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių pastato išorėje trūkimo ar jų užšalimo (jskaitant visas papildomas išlaidas ir atlaidinimą), jei ši- tie vamzdynai yra apdraustame sklype ir naudojami apdraustam pastatui (arba pastatui kur apdraudžiamas kilnojamasis turtas) eksploatuoti,

16.1.2.4 vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų,

16.1.2.5 vandens ištekėjimo iš sprinklerinės sistemos, tai yra van- dens išsiveržimas iš sprinklerinės sistemos ne pagal tos sistemos paskirtj nesant gaisro. Sprinkleriniai sistemai yra priskiriamos sprinklerio galvutės, vandens talpos, paskirstymo vamzdynai, vož- tuvai, signalizacijos, siurbliai, kiti kranai ir atitekamojo vandens vamzdynai, kurie tiesiogiai susiję su šia sistema;

Vandentiekio vandeniui prilyginami taip pat vandens garai ir ši- lumą nešantys skysčiai (pvz. tepalai, alyvos, šaldymo ir šildymo skysčiai).

16.1.3 gamtos jėgų – audros, krušos, staigaus ir nenumatyto po- tvynio, liūties, sniego slėgio, grunto jkritimo, grunto nuslydimo:

16.1.3.1 audra – tai nuo klimato priklausančių oro masių judėji- mas, esant vėjo stiprumui daugiau kaip 18 m/s. Xxxxxxxx išmoka mokama už nuostolius apdraustam turtui, kuris sunaikinamas ar sugadinimas dėl tiesioginio audros poveikio ir/arba dėl audros ant statinio užverstų medžių ar kitų objektų,

16.1.3.2 kruša – tai 10 mm ir didesnių ledo gabaliukų krituliai, daž- niausia būdingi šiltajam metų laikui,

16.1.3.3 staigus ir nenumatytas potvynis – tai pastato ar jame esančio turto apsėmimas dėl paviršinių (stovinčių ar tekančių) vandenų išsiliejimo iš krantų. Staigus ir nenumatomas potvynis,

tai toks potvynis, kuris pagal statistinius duomenis draudimo vie- toje būna rečiau nei vieną kartą per dešimt metų. Atlyginami ir nuostoliai, kurie atsirado dėl potvynio nešamų daiktų ar purvo poveikio apdraustam turtui bei dėl potvynio ant apdrausto turto užkritus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.,

16.1.3.4 liūtis –tai trumpalaikis smarkus lietus, kai per 6 valandas ar trumpesnj laikotarpj iškrinta 25 mm ir daugiau kritulių,

16.1.3.5 sniego slėgis – tai smarkus snygis, kai per 12 val. ar trum- pesnj laiką iškrenta 20 cm sniego, o to sniego ar ledo masių svoris sugadina pastatą ar jame esantj apdraustą turtą,

16.1.3.6 grunto jkritimas – tai natūralus žemės grunto jkritimas dėl atsiradusių natūralių ertmių žemėje, raštu patvirtintas kompe- tentingų institucijų,

16.1.3.7 grunto nuslydimas - tai natūralus uolienų, akmenų ar že- mės nuslydimas ar jgriuvimas, raštu patvirtintas kompetentingų institucijų;

Kai draudimo vietoje negalima tiksliai nustatyti audros, krušos, liūties, sniego slėgio kiekinių parametrų, tai preziumuojama, jog draudimo vietoje kiekiniai parametrai buvo tokie, kaip tame regio- ne artimiausios meteorologinės tarnybos atlikti matavimai.

16.1.4 vagystės:

16.1.4.1 vagystė su jsilaužimu yra tuomet, kai vagis:

a) jsilaužia ar naudodas padirbtus raktus ar kitokius jrankius, netei- sėtai patenka j užrakintą apdrausto turto laikymo patalpą arba pilnai aptvertą ir saugomą teritoriją.

Įsilaužimu laikomas fizinis atitvarinių konstrukcijų (durų, langų, sienos, stogo, tvoros, vartų ar pan.), ribojančių patekimą j ap- drausto turto laikymo vietą, pažeidimas panaudojus jrankius.

Padirbtu laikomas toks raktas, kurj pasigamina tokios teisės ne- turintis asmuo (apdrausto turto dingimo faktas nėra pakanka- mas jrodymas, kad buvo panaudotas padirbtas raktas).

b) pastato viduje neteisėtai jsilaužia j rakinamą talpą arba jai atida- ryti panaudoja padirbtus raktus ar kitą jrankj,

c) iš užrakintos pastato patalpos, prieš tai j ją neteisėtai patekęs arba ten pasislėpęs, pagrobia daiktus ir yra aiškiai matyti lauži- mosi iš pastato žymės,

d) j pastato patalpas neteisėtai patenka pasinaudojęs tikru raktu arba ten atidaro kokią nors talpą tikru raktu, jsigytu vagystės su jsilaužimu ar apiplėšimo metu draudimo vietoje arba už draudi- mo vietos ribų,

16.1.4.2 vandalizmas po jsilaužimo – tai, kai vagis vienu iš 16.4.1 punkte nurodytų būdų jsilaužia j draudimo vietą ir tyčia sunaikina ar sugadina apdraustą turtą,

16.1.4.3 apiplėšimas tai, kai

a) draudėjui ar su draudėju susijusiems asmenims priešinantis, kad nebūtų atimti apdrausti daiktai, prieš jj panaudojama prievarta,

b) draudėjas ar su draudėju susiję asmenys apdraustus daiktus ati- duoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jiems grasinama fizinės prievartos veiksmais,

c) atimami apdrausti daiktai iš draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų, esančių bejėgiškoje būklėje dėl šio jvykio ar dėl kitos, ne dėl draudėjo kaltės atsiradusios priežasties ir jam negalint priešintis prieš apdrausto turto atėmimą, išskyrus atvejus, kai draudėjas ar su juo susiję asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų,

d) pastato patalpose sulaikomas vagis, kuris norėdamas išlaikyti pavogtą turtą, draudėjo ar su juo susijusių asmenų atžvilgiu pa- naudoja ar grasina panaudoti fizinės prievartos veiksmus,

Apiplėšimo faktas turi būti patvirtintas policijos pažyma.

16.1.5 stiklo dužimo - tai yra apdrausto pastato išorinio ar vidinio jstiklinimo išdužimas ar jskilimas;

Atlyginamos ir darbų, susijusių su stiklo pakeitimu, išlaidos (grotų, žaliuzių nuėmimo ir pritvirtinimo, rėmų, vyrių, signalizacijos sutvar- kymo ir pan.).

16.1.6 trečiųjų asmenų tyčinės veikos – tai bet koks tiesioginis ap- drausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar pastato dalių dingimas dėl tyčinės trečiųjų asmenų veikos. Jis neapima stiklo dužimo rizikos;

16.1.7 apiplėšimo keliuose, kai draudėjas ar su draudėju susi- ję asmenys jo pavedimu veža apdraustą jmonės turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai turtą veža jmonė, užsiimanti grynųjų pinigų vežiojimu. Šiuo atveju galioja 16.4.3 –

16.4.4 punktų nuostatos;

16.1.8 transporto priemonės atsitrenkimo – tai apdrausto turto su- gadinimas ar sunaikinimas dėl transporto priemonės atsitrenkimo (išskyrus kai transporto priemonė valdoma draudėjo ar su juo susiju- sių asmenų);

16.1.9 viršjtampių - tai apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas dėl staiga ir netikėtai jvykusių jtampos svyravimų. Įtampos svyravimai – per aukšta, per žema jtampa, indukcija, jžemi- nimo pažeidimas;

16.1.10 smūgio bangos - tai apdraustojo turto sunaikinimas ar su- gadinimo dėl krintančio lėktuvo sukeltos smūgio bangos.

16.1 Draudėjas gali pasirinkti draustis nuo visų ar tik tam tikrų drau- džiamųjų jvykių. Pasirinkti draudžiamieji jvykiai nurodomi draudimo liudijime.

16.2 Draudėjui ir draudikui sutarus bei tai numačius draudimo liudi- jime turtas gali būti draudžiamas ir nuo kitų 16 skyriuje nepaminėtų draudžiamųjų jvykių.

17. Nedraudžiamieji jvykiai

17.1 Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei ap- draustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl:

17.1.1 turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės val- džios institucijų nurodymu;

17.1.2 žemės drebėjimo;

17.1.3 radioaktyvaus spinduliavimo poveikio, branduolinės energi- jos tyrimo, naudojimo ar gaivalinio pasireiškimo;

17.1.4 bet kokių kompiuterių, kompiuterinių sistemų, kompiuteri- nės programinės jrangos, kompiuterinių virusų, procesų ar bet kurios kitos elektroninės sistemos naudojimo ar eksploatavimo žalos sukė- limo tikslams;

17.1.5 vibracijos, normalaus statinio dalių sėdimo ar plėtimosi;

17.1.6 natūralaus susidėvėjimo, atmosferos drėgmės, vamzdynų korozijos ar erozijos ir kitų panašių natūralių procesų. Ši išimtis tai- koma tik tiesiogiai dėl šių procesų sunaikintam, sugadintam ar pra- rastam turtui ir nėra taikoma turtui, kuris sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl draudžiamojo jvykio, jvykusio šių procesų pasekmėje;

17.1.7 tiesioginio mikroorganizmų, pelėsių, grybų, puvimo, kvapų, žiurkių, gyvūnų, augalų, vabzdžių ar kitų parazitų poveikio;

17.1.8 ilgalaikio vandens kaupimosi ir garų kondensavimosi;

17.1.9 žemės jdubimo apdraustame žemės sklype, atsiradusio dėl vykdomų požeminės ar antžeminės statybos darbų;

17.1.10 blogo, netinkamo projekto;

17.1.11 grunto tyrimo, statybos ar montavimo darbų klaidų, bei dėl akivaizdžiai brokuotų, nekokybiškų, netinkamų dalių, medžiagų, jrengimų naudojimo;

17.1.12 vandens, sniego, purvo patekimo j apdraustų patalpų vidų per atitvarinius pastato elementus ir angas, išskyrus, jei šios angos atsirado dėl draudžiamojo jvykio;

17.1.13 kilnojamojo turto, esančio lauke, stoginėse, atviruose pries- tatuose ar statiniuose dengtuose tik audiniais, plastmasine plėvele ar pan. medžiaga sugadinimo ar sunaikinimo dėl lietaus, sniego, ki- tokių kritulių ar audros, išskyrus atvejus, kai šis turtas yra pritaiky- tas naudoti lauke, stoginėse, atviruose priestatuose ar statiniuose dengtuose tik audiniais, plastmasine plėvele ar pan.;

17.1.14 ugnies ar temperatūros poveikio turtui, kuris gamybos pro- ceso metu buvo termiškai veikiamas: lydomas, virinamas, džiovina-

mas, rūkomas, lyginamas ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą;

17.1.15 sprogimo vidaus degimo variklių degimo kamerose, taip pat dėl nuostolių, kylančių naudojimosi elektros jungikliais metu dėl su- sidarančio dujų slėgio;

17.1.16 xxxxxxxx, panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atlie- kant statybos, kasybos ir pan. darbus);

17.1.17 mechaninio ar elektroninio jrengimų gedimo ar funkcinio sutrikimo, išskyrus kai tai yra tiesioginė draudžiamojo jvykio pase- kmė;

17.1.18 elektros srovės poveikio elektros jrenginiams (trumpo jungi- mosi, leistinų jtampos apkrovų viršijimo, kontakto nebuvimo, izolia- cijos defektų, montavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedi- mo), išskyrus atvejus, kai tai atsitinka dėl gaisro ar sprogimo; tačiau jei dėl elektros srovės poveikio elektros jrenginiams atsiranda nuos- toliai kitam apdraustam turtui, pvz. kyla gaistas ar sprogimas, tai šie nuostoliai yra draudžiamojo jvykio nuostoliai. Šio punkto nuostatos negalioja pasirinkus draudžiamąjj jvykj viršjtampiai;

17.1.19 transporto priemonės atsitrenkimų j apdraustą turtą (išsky- rus atvejus, kai tai yra numatyta draudimo liudijime);

17.1.20 bet kokių kitų jvykių ir priežasčių, šių taisyklių 16 punkte ar draudimo liudijime nejvardintų kaip draudžiamieji jvykiai.

17.2 Draudėjui taip pat neatlyginami (yra nedraudžiamieji jvykiai):

17.2.1 draudžiant nuo ugnies rizikos - nuostoliai dėl sprinklerinės ar kitų gesinimo sistemų suveikimo ne gaisro metu ir jų jrengimo, remonto, slėgių bandymo, pastato remonto ar rekonstrukcijos metu;

17.2.2 draudžiant nuo vandens rizikos, nuostoliai dėl :

a) audros, liūties, potvynio, krušos ar sniego slėgio. Šie draudžia- mieji jvykiai priskiriami prie gamtos jėgų rizikos ir nuostoliai atly- ginami pagal šių taisyklių 16.1.3 punktą,

b) gruntinio vandens, stovinčių ar tekančių vandenų, potvynių ar kritulių, ar dėl vienos iš šių priežasčių sukelto užpylimo ar apsė- mimo,

c) žemės jdubimų ar nuošliaužų, išskyrus atvejus, kai jdubimus ar nuošliaužas sukelia vandentiekio vanduo,

d) gesinimo, sprinklerinės ar kitų sistemų suveikimo gaisro, šių sis- temų jrengimo, remonto, slėgių bandymo, pastato remonto ar rekonstrukcijos metu. Neatlyginami ir nuostoliai pačiai gesinimo ir sprinkleriniai sistemai,

e) miesto ar visuomeninių tinklų avarijos ar užsikišimo, išskyrus, kai dėl to išsilieja vanduo iš stacionarių pastato vidaus sistemų ar jvyksta pastato vidaus sistemų avarija,

f) ištaškymo ar plovimo tikslams naudojamo vandens;

Neapdrausti yra talpų su vandeniu ar kitu skysčiu turinio nuostoliai, atsiradę dėl to, kad iš jų išbėgo vanduo ar kitas skystis.

17.2.3 draudžiant nuo audros - lauke esančių daiktų nuostoliai bei nuostoliai daiktų, pritvirtintų prie pastato išorinės sienos (pvz. ekra- nų, antenų, iškabų, lentelių ir pan.), elektros linijų, taip pat stulpų ar stovų bei aptvarų, išskyrus atvejus, kai žalą padaro griūdamas pats pastatas ar audros nuverstas kitas objektas;

17.2.4 draudžiant nuo transporto priemonės atsitrenkimo:

a) nuostoliai dėl pačios transporto priemonės sugadinimo ar sunai- kinimo,

b) nuostoliai, kurie gali būti atlyginti pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas;

17.2.5 draudžiant stiklo dužimą, nuostoliai:

a) padaryti statybos, remonto, rekonstrukcijos, montavimo darbų metu,

b) padaryti transportavimo metu,

c) atsiradę dėl montavimo darbų broko.

17.3 Draudimo apsaugos apribojimas statybos, rekonstrukcijos, reno- vacijos ar remonto metu:

17.3.1 neatsižvelgiant j draudėjo pasirinktus draudžiamuosius jvy- kius sudarant draudimo sutartj, pastato statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto metu tam pastatui ar jame esančiam turtui galioja draudimo apsauga tik nuo ugnies rizikos;

17.3.2 draudimo apsauga nuo audros ir kitų gamtinių jėgų galioja tik tuo atveju, jeigu pastato pagrindinės konstrukcijos (išorės ir vi- daus sienos, perdangos, kitos laikančios bei atitvarinės konstrukci- jos) jau yra pastatytos, uždengtos ir pilnai sutvarkytas stogas, tin- kamai jstatyti visi langai bei durys, kitos angos uždengtos taip, kad nebaigti statybos ir rekonstrukcijos darbai nekelia pavojaus patirti žalą dėl audros ir kitų gamtinių jėgų;

17.3.3 baigus statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto darbus jsigalioja draudimo apsauga nuo visų tų draudžiamųjų jvykių, kuriuos draudėjas jvardino draudimo liudijime.

17.4 Rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto sąvokas reglamentuoja

„Statinio techninis reglamentas STR 1.01.08:2002“.

18. Išlygos dėl politinių jvykių

18.1 Jeigu draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip ir nenurodo drau- dimo liudijime, pagal šias taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuos- toliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo šie jvykiai:

18.1.1 karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (nepriklau- somai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maiš- tas, revoliucija, riaušės, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukili- mo, karinės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;

18.1.2 bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.

18.2 Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys ir aplinkybės.

18.3 Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz. sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar jbauginti valstybę, visuomenę ar jos dalj. Pagal šią sąlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai ir išlaidos, sukeltos arba susiju- sios su reagavimu, kelio užkirtimu 18.1 punktuose nurodytiems veiks- mams ir jvykiams ar jų nuslopinimui.

D. Įmonių    turto    draudimas    nuo    visų    rizikų                 

19. Draudžiamieji jvykiai

20. Nedraudžiamieji jvykiai

19 . Draudžiamieji jvykiai

19.1 Draudžiamasis jvykis yra apdrausto turto sunaikinimas, sugadi- nimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai jvyku- sių draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus nedraudžiamuosius jvykius išvardintus 20 skyriuje.

20. Nedraudžiamieji jvykiai

20.1 Draudikas neatlygina nuostolių už turtą, kuris sunaikinimas, su- gadinimas ar praradimas tiesiogiai dėl:

20.1.1 turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės val- džios institucijų nurodymu;

20.1.2 branduolinio ginklo medžiagos; jonizuojančio spinduliavi- mo ar radioaktyvaus užteršimo, sukelto bet kokio branduolinio kuro ar degant branduoliniam kurui atsiradusių radioaktyvių atliekų.

Degimas reiškia bet kokj savaiminj atomo branduolio dalijimosi pro- cesą;

20.1.3 korozijos, rūdijimo, ribinių temperatūrų, drėgnumo ar sau- sumo arba jų pokyčių, drėgnųjų ar sausųjų puvinių, grybelių, pelėsio, nuodžiūvio, garavimo, šalčio, svorio netekimo, užteršimo, užkrėtimo, spalvos, skonio, sandaros pokyčių, šviesos poveikio, parazitų ar vabz- džių padarytos žalos;

20.1.4 bet kokių kompiuterių, kompiuterinių sistemų, kompiuteri- nės programinės jrangos, kompiuterinių virusų, procesų ar bet kurios kitos elektroninės sistemos naudojimo ar eksploatavimo žalos sukė- limo tikslams;

20.1.5 mechaninio ar elektroninio jrengimų gedimo ar funkcinio sutrikimo;

20.1.6 vibracijos, normalaus statinio dalių sėdimo ar plėtimosi;

20.1.7 grunto nusėdimo, iškilimo ar nuošliaužų;

20.1.8 žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo;

20.1.9 pakrančių, upių ar vandens telkinių erozijos;

20.1.10 požeminio vandens lygio pasikeitimo;

20.1.11 projektavimo, statybos, montavimo, grunto tyrimo klaidų ar žinomai brokuotų, nekokybiškų, netinkamų dalių, medžiagų, jrengi- mų naudojimo, prastos darbo kokybės, laipsniško gedimo, nusidėvė- jimo, deformacijos ar susidėvėjimo;

20.1.12 pagrindinių statinio konstrukcijų suirimo ar sugriuvimo, pa- matų poslinkio, sienų skilimo išskyrus kai tai yra tiesioginė 20 skyriu- je nejvardinto jvykio kaip nedraudžiamasis jvykis pasekmė;

20.1.13 klaidų, trūkumų ar jvykių, dėl kurių patirtus nuostolius pagal suteiktą garantiją privalo atlyginti rangovas, tiekėjas ar paslaugų tie- kėjas;

20.1.14 turto sugadinimo tuo metu, kai jis buvo perdirbamas, apdo- rojamas, taisomas, bandomas, montuojamas, jam atliekama techni- nė priežiūra;

20.1.15 gaisro, kilusio dėl šildymo proceso arba bet kokio proceso, kurio metu pasitelkiamas karštis;

20.1.16 sprogimo panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atlie- kant statybos, kasybos ir pan. darbus);

20.1.17 vagystės, išskyrus vagystę su jsilaužimu, vandalizmą po jsi- laužimo ir apiplėšimą pagal 16.1.4 punkto nuostatas;

20.1.18 apgaulės ir nesąžiningumo;

20.1.19 nepaaiškinamo turto dingimo ar stygiaus, klaidingos aps- kaitos ar pamestos informacijos, atsargų trūkumo, nepakankamo medžiagų tiekimo arba trūkumo;

20.1.20 vėjo, lietaus, krušos, šalčio, sniego, potvynio, smėlio ar dul- kių poveikio kilnojamam turtui po atviru dangumi ar pastatuose su atviromis sienomis, tvoroms, vartams;

20.1.21 darbo nutraukimo, vėlavimo arba rinkos praradimo ir pana- šaus tipo nuostolių;

20.1.22 garo katilų, pirminių šildytuvų, indų, vamzdelių ar vamzdžių sutrūkimo, suskilimo, suirimo ar perkaitimo arba vamzdžių jungia- mųjų veržlių nesandarumo ar garo katilų suvirinimo siūlų neatspa- rumo;

20.1.23 gedimų vandentiekyje, dujų tiekime, elektros ar kuro tieki- mo sistemose arba nutekamųjų vandenų šalinimo sistemose, atei- nančiose j ar išeinančiose iš pastato;

20.1.24 sprogimo ar trūkimo, jvykusio garo katiluose, pirminiuose šildytuvuose, turbinose ar kituose induose, mechanizmuose ar prie- taisuose, kai žala padaroma šiam ir juose esančiam turtui;

20.1.25 vandens rezervuarų, jų prietaisų bei vamzdžių trūkimo, per- pildymo, nutekėjimo iš jų ar nesandarumo;

20.1.26 išlydytos medžiagos sustingimo ataušus ar jos netyčinio iš- siliejimo.

20.2 Punktuose 20.1.3, 20.1.5, 20.1.22, 20.1.23, 20.1.25 nurodytiems jvykiams galioja išimtis: draudimo išmoka nemokama tik už turtą, kuris sunaikintas, sugadintas ar prarastas tiesiogiai dėl šių procesų, tačiau visais atvejais yra atlyginama dėl to atsiradusi „paskesnė žala“ – žala atsiradusi kaip pasekmė to, kad turtas buvo paveiktas šių procesų.

20.3 Draudėjui taip pat neatlyginami nuostoliai (yra nedraudžiamieji jvykiai), nurodyti šių taisyklių 18 skyriuje.

E. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo tvarka           

21. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka

22. Ekspertų dalyvavimas nustatant žalą

23. Draudimo išmokos mokėjimas

24. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai

21. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka

21.1 Xxxxxxxx išmoka, tai pinigų suma, kurią, jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar naudos gavėjui, turin- čiam teisę j draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.

21.2 Draudimo išmokai gauti draudėjas ir/ar naudos gavėjęs privalo draudikui pateikti:

21.2.1 pranešimą apie žalą, nurodydamas pranešimo datą, jvykio datą, jvykio priežastis, nuostolio dydj, sąskaitą, j kurią pervesti drau- dimo išmoką;

21.2.2 sunaikinto, sugadinto ar prarasto turto sąrašą, nurodant turto pavadinimą, jsigijimo/statybos metus, kainą, jsigijimo doku- mentus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus;

21.2.3 sąmatas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo pavedimus, pirkimo čekius, pagrindžiančius nuostolio dydj bei išlaidas turtui gelbėti;

21.2.4 dokumentus gautus iš valstybinės priešgaisrinės tarnybos, iš policijos, objekto saugos sutartis, jeigu tokios buvo sudarytos.

21.3 Draudikas turi teisę pareikalauti ir kitų papildomų dokumentų, reikalingų jvykio aplinkybėms ištirti ir nuostolio dydžiui pagrjsti, bei do-

kumentų, jrodančių, kad turtas yra atstatytas arba neabejotinai bus atstatytas.

21.4 Draudėjas ir/ar naudos gavėjas privalo suderinti su draudiku jmonę ar organizaciją, kuri vykdys sunaikinto, sugadinto ar prarasto turto, už kurj bus mokam išmoka, projektavimo, statybos, remonto, ga- minimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atstatymo darbų sąmatas. Draudikas turi teisę nemokėti išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.

Draudžiamojo jvykio žalai sureguliuoti ir nuostolių dydžiui nustatyti draudikas gali pasiūlyti draudėjui kreiptis j atstatymo darbus atliekan- čią jmonę, su kuria draudikas sudaręs bendradarbiavimo sutartis.

Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasiūlytos atstatymo darbus atliekančios jmonės pateikta sąmata, draudėjas turi teisę kreiptis j ne mažiau kaip dvi atstatymo darbus atliekančias jmones, kurios pateikia turto atstatymo sąmatas. Pasirenkamas ekonomiškiausias pasiūlymas iš pasiūlymus teikusių statybos jmonių. Su šia jmone draudėjas pasira- šo rangos sutartj.

21.5 Draudimo išmoką apskaičiuoja draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir atsižvelgdamas j defektinius aktus, dokumentus gautus iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų, jrodančius apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo faktą bei lei- džiančius nustatyti tikslų žalos dydj.

21.6 Sugadintas turtas – tai turtas, kurj jmanoma ir ekonomiškai tiks- linga suremontuoti.

Į turto remonto išlaidų sumą jskaičiuojamas ir turto vertės sumažė- jimas, kurj sukėlė draudžiamasis jvykis ir kurio neatlygina remontas, tačiau ne daugiau negu draudimo vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj.

Išmokamos remonto išlaidos sumažinamos, jeigu turto draudimo ver- tė dėl remonto padidinama, palyginti su ta draudimo verte, kuri buvo prieš pat atsitinkant draudžiamajam jvykiui.

21.7 Prarastas turtas – tai turtas, kurio nėra liekanų po draudžiamojo jvykio.

21.8 Turtas laikomas sunaikintu, jeigu jo atstatymo (remonto) kaina viršija jo draudimo vertę draudžiamojo jvykio dieną, išskaičiavus išliku- sio turto vertę.

21.9 Kai turtas, nusidėvėjęs ne daugiau kaip 60% yra apdraustas at- kuriamąja verte ir dėl draudžiamojo jvykio yra:

21.9.1 sunaikintas ar prarastas, tai nuostolio suma yra naujo ana- logiško turto jsigijimo, pagaminimo, statybos toje vietovėje kaina, jtraukiat projektavimo, konstravimo, pristatymo, montavimo ir pan. išlaidas;

21.9.2 sugadintas - turto atstatymo (remonto) kaina, bet ne dau- giau turto atkuriamoji vertės.

21.10 Kai turtas, nusidėvėjęs daugiau kaip 60% yra apdraustas atkuria- mąja verte ir dėl draudžiamojo jvykio yra:

21.10.1 sunaikintas ar prarastas, tai nuostolio suma yra likutinė tur- to vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

21.10.2 sugadintas, tai nuostolio suma yra turto remonto kaina, ne- išskaičiavus nusidėvėjimo.

21.11 Kai turtas yra apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo jvy- kio yra:

21.11.1 sunaikintas ar prarastas, tai nuostolio suma yra likutinė tur- to vertė prieš pat draudžiamąjj jvykj;

21.11.2 sugadintas, tai nuostolio suma yra turto atstatymo (remon- to) kaina, jvertinus nusidėvėjimą, bet ne daugiau turto likutinė ver- tės.

21.12 Jeigu draudimo liudijime nėra numatyta kitaip, atsižvelgiant j nekilnojamojo turto konstrukciją, pastatų nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomi kasmetinės vertės mažinimo procentai:

21.12.1 administracinės, prekybos, paslaugų, gyvenamosios paskir- ties pastatams:

a) plytų mūro, gelžbetonio plokščių, monolito, mišrių konstrukcijų – 0,8%,

b) metaliniams karkasiniams, plastiko su karkasu – 2%,

c) rąstų, mediniams su karkasu, mediniams su karkasu apmūry- tiems, mediniams skydų su karkasu – 2%;

21.12.2 gamybos, sandėliavimo ir kitos paskirties pastatams:

a) plytų mūro, gelžbetonio plokščių, monolito, mišrių konstrukcijų – 1%,

b) metaliniams karkasiniams, plastiko su karkasu pastatams – 2%,

c) rąstų, mediniams su karkasu, mediniams su karkasu apmūry- tiems, mediniams skydų su karkasu – 2,5%.

21.13 Nusidėvėjimas kilnojamajam turtui nustatomas atsižvelgiant j turto amžių, panaudojimo intensyvumą, turto gamintojo rekomenda- cijas ar turto vertintojų išvadas. Draudėjui ir draudikui sutarus draudi- mo liudijime gali būti nurodyta nusidėvėjimo skaičiavimo būdas, meti- nė nusidėvėjimo suma ar procentas.

21.14 Atsargų nuostolio suma:

21.14.1 kai atsargos sunaikintos arba prarastos – jų savikaina prieš pat draudžiamąjj jvykj;

21.14.2 kai atsargos sugadintos – remonto kaina arba skirtumo suma tarp atsargų draudimo vertės ir faktinės jų vertės po draudžia- mojo jvykio.

21.15 Nuostoliai draudėjo darbuotojų daiktams apskaičiuojami vado- vaujantis 21.6 - 21.11 punktų sąlygomis.

21.16 Pirmos rizikos draudimas yra tuomet, kai kiekviena žala, nepri- klausomai nuo draudimo sumos ir draudimo vertės santykio, yra pa- dengiama iki draudimo liudijime nurodytos sumos. Šiam draudimui nėra taikomas nevisiškas draudimas ir proporcinis draudimo išmokos apskaičiavimas.

Pirmos rizikos draudimas taikomas tik draudėjui ir draudikui dėl to su- tarus individualiai ir numačius tai draudimo liudijime.

21.17 Jei draudėjas ir draudikas susitaria ir numato tai draudimo xxxxx- xxxx, tai:

21.17.1 kai sunaikinami, prarandami ar sugadinami meno kūriniai, brangiųjų metalų ar brangakmenių dirbiniai, antikvariniai daiktai, nuostoliai jvertinami ekspertų jkainojimu ir/ar kitais dokumentais, kuriais remiantis buvo nustatyta jų draudimo vertė;

21.17.2 kai apdrausta atkūrimo, reprodukcijos ar instaliacijos išlai- dos, patirti nuostoliai skaičiuojami remiantis darbo valandų skaičiu- mi, reikalingu šiems darbams atlikti ir draudimo išmoka mokama tik pilnai atlikus šiuos darbus.

21.18 Jei turtas buvo apdraustas likvidavimo verte, nuostolių suma lygi turto vertės sumažėjimui dėl draudžiamojo jvykio. Į žinybinius atstaty- mo apribojimus nėra atsižvelgiama.

21.19 Į nuostolių sumą jskaičiuojamos ir visos būtinos išlaidos numa- tytos 11.1 punkte.

21.20 Jei turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte, tai draudimo iš- moka apskaičiuojama šiose taisyklėse numatyta atkuriamosios ver- tės apskaičiavimo tvarka tik tuomet, kai draudėjas ar naudos gavėjas draudikui jrodo ir patvirtina dokumentais, kad gautą išmoką panaudos sugadinto turto remontui ar analogiško turto pastatymui, jsigijimui, pagaminimui toje pačioje vietoje, arba gauna iš draudiko raštišką suti- kimą, leidžiantj vietoje draudžiamojo jvykio metu sugadinto, sunaikinto ar prarasto turto pastatyti, jsigyti, pagaminti kitos rūšies ir kokybės tur- tą toje pačioje ar kitoje vietoje.

Nejvykdžius šios sąlygos, nuostolis apskaičiuojamas remiantis likutine turto verte.

21.21 Jei turtas sunaikintas, iš nuostolių sumos atimama po draudžia- mojo jvykio išlikusi turto vertė (liekanų vertė).

21.22 Jeigu nuostoliai dėl draudžiamojo jvykio yra nedidelės apimties ir draudėjas raštu jsipareigoja pats atlikti reikalingus remonto darbus, tai draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis pamatuotu reikalingų medžiagų kiekiu ir sugaišto laiko jvertinimu.

21.23 Pridėtinės vertės mokestis (PVM) atlyginamas išmokant draudi- mo išmoką tik tada, kai jis yra jtrauktas j turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartj ir draudėjas pateiktuose dokumentuose nurodo, kad sugadinus ar praradus turtą, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.

21.24 Jeigu draudimo liudijime yra numatyta išskaita, ji išskaičiuojama iš draudimo išmokos.

22. Ekspertų dalyvavimas nustatant žalą

22.1 Tiek draudikas, tiek draudėjas gali samdyti nepriklausomus eks- pertus ir remtis jų išvadomis, nustatant jvykio priežastis ir nuostolio dydj. Ekspertais gali būti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos Audi- to, apskaitos ir turto vertinimo instituto ir Lietuvos Respublikos teisin- gumo ministerijos pateiktuose ekspertų sąrašuose.

22.2 Nepriklausomų ekspertų išvados yra privalomos abiems draudi- mo sutarties šalims, jeigu nejrodoma, kad jos yra neteisingos.

22.3 Nepriklausomų ekspertų išvadas apmoka ta šalis, kuri j juos krei- pėsi.

22.4 Nepriklausomais ekspertais negali būti asmenys, kurie yra drau- dėjo ar draudiko konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat as- menys, kurie dirba pas konkurentus arba verslo partnerius, arba susiję panašiais ryšiais su jais.

23. Draudimo išmokos mokėjimas

23.1 Draudimo išmoka mokama j draudėjo ar naudos gavėjo nurody- tą sąskaitą banke.

23.2 Draudimo išmoka mokama:

23.2.1 atlikus visus reikalingus remonto ar atstatymo darbus ir draudikui pristačius priėmimo perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ar kitus šių darbų pabaigą jrodančius dokumentus;

23.2.2 arba avansu, kai draudėjas ar naudos gavėjas jrodo ir pa- tvirtina dokumentais, kad gautą išmoką panaudos sugadinto turto remontui ar analogiško turto pastatymui, jsigijimui, pagaminimui toje pačioje vietoje, arba gauna iš draudiko raštišką sutikimą, lei- džiantj vietoje draudžiamojo jvykio metu sugadinto, sunaikinto ar prarasto turto pastatyti, jsigyti, pagaminti kitos rūšies ir kokybės turtą toje pačioje ar kitoje vietoje.

23.3 Draudiko sprendimu draudimo išmoka gali būti mokama tiesio- giai sumokant statybos, remonto ar kitoms jmonėms bei organizaci- joms už sunaikinto, sugadinto ar prarasto turto atstatymą, remontą, turto gelbėjimą, nuostolių mažinimą, jvykio tyrimą ir kitus darbus. To- kiu atveju draudikas turi teisę jsitikinti, kad visi darbai, už kuriuos yra mokama, atlikti ir sąskaitos pagrjstos.

23.4 Draudikas turi teisę pasirinkti atstatyti, sutaisyti ar nupirkti su- gadintą turtą vietoj išmokos mokėjimo pinigais.

23.5 Žala turtui, kuris yra jkeičiamas paskolos atveju, atlyginama draudėjui tik tuo atveju kai naudos gavėjas ar turto savininkas sutinka (ir tai patvirtina raštu), kad išmoka būtų mokama draudėjui.

23.6 Draudimo išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą reikiamą dokumentais pagrjs- tą informaciją, svarbią ir būtiną nustatyti draudžiamojo jvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui.

23.7 Jei draudimo išmoka nėra išmokama per 30 dienų, draudikas pri- valo raštu išsamiai informuoti draudėją arba naudos gavėją apie drau- džiamojo jvykio tyrimo eigą.

23.8 Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos mokėjimą, jeigu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju jvykiu arba jtariama tyčinis turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas.

23.9 Jeigu nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudi- kas privalo išmokėti sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

23.10 Xxxxx atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygina nuostolj ar jo dalj, tai draudimo išmoka mokama atskaičiavus sumą, kurią draudėjas ar naudos gavėjas gavo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

23.11 Jeigu draudėjas atgavo turtą po to, xxx už xx jau buvo išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo nedelsiant grąžinti draudikui drau- dimo išmoką. Jeigu grąžintas apdraustas turtas sugadintas, tai draudi- kas atlygina remonto išlaidas pagal šių draudimo taisyklių sąlygas.

23.12 Draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

24. Xxxxxxxx išmokos sumažinimo ir jos nemokėjimo pagrindai

24.1 Draudikas draudimo išmokos nemoka, kai jvykis atsitiko draudi- mo apsaugos sustabdymo dėl dalinės draudimo jmokos nesumokėji- mo metu.

24.2 Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu:

24.2.1 draudžiamasis jvykis jvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socia- liai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir pan.);

24.2.2 draudžiamasis jvykis jvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Didelis neatsar- gumas - toks draudėjo ar su juo susijusių asmenų, naudos gavėjo neatsargumas, kai draudėjas ar susiję su juo asmenys, naudos ga- vėjas nesiima paprasčiausių priemonių, kad išvengtų nuostolių arba numatomų neigiamų pasekmių, kurių galimybė akivaizdi (pvz. ne- turėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais ir kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens didelj neatsargumą);

24.2.3 draudžiamasis jvykis jvyko dėl draudėjo ar su draudėju susi- jusių asmenų ar naudos gavėjo girtumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitokių svaiginančių medžiagų;

24.2.4 draudimo sutartis sudaryto po draudžiamojo jvykio;

24.2.5 jvykio tyrimo metu draudėjas pateikia suklastotus doku- mentus arba bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi jtakos draudimo išmokos pagrindui ir dydžiui nustatyti.

24.3 Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti jeigu:

24.3.1 draudžiamasis jvykis jvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, atsižvelgiant j neatsargumo laipsnj;

24.3.2 draudėjas tyčia pateikė draudikui neteisingą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti ir rizikai jvertinti;

24.3.3 draudėjas ar naudos gavėjas šiose taisyklėse numatytais terminais nepranešė draudikui apie draudžiamąjj jvykj, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku, ir kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturi jtakos drau- diko pareigai išmokėti draudimo išmoką;

24.3.4 draudėjas laiku nepranešė apie jvykj kompetentingoms ins- titucijoms, ir nėra jų patvirtinimo apie jvykj (valstybinės priešgaisri- nės tarnybos, policijos ir kitų tarnybų);

24.3.5 draudėjas nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimą, ir tai sąlygojo draudžiamąjj jvykj;

24.3.6 draudėjas ar naudos gavėjas xxxxxxxx ar apribojo savo rei- kalavimo teisės arba draudikui ją jgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo ar naudos gavėjo kaltės. Tokiu atveju draudikas turi ir teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką;

24.3.7 žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti;

24.3.8 draudėjas ar naudos gavėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustam turtui;

24.3.9 draudėjas nevykdo pareigų, numatytų 3 skyriuje;

24.3.10 kitais šiose taisyklėse, draudimo sutartyje ir Lietuvos Respublikos jstatymuose numatytais atvejais.

24.4 Draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją mažin- damas, privalo atsižvelgti j draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinj ryšj su draudžiamuoju jvykiu bei ža- los, atsiradusios dėl pažeidimo, dydj.

Valdybos pirmininkas

Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx