APTARIMAS. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp mokinių atletinio tapatumo ir jų nuomone kūno kultūros pamokose taikomų ugdymo metodų įvairovės. Mūsų kelta hipotezė buvo apie tai, kad aukštesnis paauglių atletinis tapatumas turi didesnę sąsaja su produktyviaisiais („Įtraukimo“, „Vadovaujamo įtraukimo“ ,Divirgentinis“, „Mokinio iniciatyvos“) kūno kultūros pamokose naudojamais mokymo metodais pasitvirtino, nes tyrimo duomenimis atletinio tapatumo komponentai turėjo daugiau statistiškai reikšmingų koreliacijų su produktyviais ugdymo stiliais. Todėl galima teigti, kad mokiniai fiziškai aktyvesni, kai kūno kultūros pamokose dažniau patys savarankiškai (nepriklausomai nuo mokytojo) ieško įvairių problemų sprendimo būdų, koordinuoja savo mokymosi procesą, o mokytojas atlieka tik patarėjo vaidmenį. Xxxxxxxx (2004) atletinio tapatumo modelis nurodo, kad tai yra daugialypis asmens savęs suvokimas, kai svarbu, kaip asmuo suvokia savo sportiškumą (ar jis yra sportiškas ir (ar) atrodo sportiškai), kiek jam yra svarbus sportavimas, mankštinimasis, fizinis aktyvumas, kokia asmens kompetencija sportuoti, ar jis geba, ar yra įgudęs atlikti įvairią sportinę veiklą. Teigiama, kad stiprus asmens atletinis tapatumas yra ypač svarbi prielaida siekiant formuoti reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius (Indriūnienė, 2016). Analizuojant mūsų tyrimo rezultatus, matyti, kad paauglių (n=86) bendras atletinis tapatumas išreikštas balais yra didesnis nei vidutinis – 3,3 balai, o aukščiausias įvertinimas skirtas „Sportinės kompetencijos“ komponentui – 4 balai, skalėje: 1 – labai žemas, 2 – žemas, 3 – vidutinis, 4 – aukštas, 5 – labai aukštas. Mokslininkės Indriūnienė ir Čepelionienė (2014) savo tyrime atskleidė, kad 13–16 paauglių atletinio tapatumo balas buvo – 3,51 balai, truputį aukštesnis nei šiame atliktame tyrime. Taip pat tyrime nustatyta, kad aukščiausias balas irgi buvo skirtas „Sportinės kompetencijos“ komponentui – 3,87 balai. Paaugliai didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje, todėl akademinis stresas, kuris gali turėti žalingų pasekmių jų sveikatai, yra reikšminga problema. Daugelis tyrėjų nurodo, kad sveikatai palankus fizinis aktyvumas padeda jaunuoliui konstruktyviai įveikti nerimą ir stresą (Xxx, XxXxxxxx, 2014). Kitas tyrimas, nagrinėjęs mokinių atletinio tapatumo ryšį su psichosocialiniais rodikliais, atskleidė, kad žemesnius streso rodiklius lemia didesnis fizinis aktyvumas (Xxxx, Xxxxxx, Xxxxxx, 2010). Taip pat pastebima, kad fiziškai aktyvūs mokiniai rečia...
