Darbo laiko normos Pavyzdžių Nuostatos

Darbo laiko normos. 2.1. Mokyklų pedagoginiai darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 36 darbo valandas per savaitę, kas atitinka 1512 val. per metus. Jų darbo laikas sudarytas iš kontaktinio darbo su ugdytiniais valandų, nekontaktinio darbo valandų. 2.2. Direktorius ir kiti Įstaigos darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 40 darbo valandų per savaitę, išskyrus atvejus, jei jiems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma arba nustatytas ne visas darbo laikas. 2.3. Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, soc. pedagogui nustatyta 36 darbo valandų (1etatas) 5 darbo dienų savaitė ir 2 poilsio dienos. 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, 3 valandos metodinei veiklai ir socialiai remtinų šeimų lankymui namuose. 2.4. Logopedui nustatyta 27 darbo valandų (1etatas) 5 darbo dienų savaitė ir 2 poilsio dienos. 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, 5 valandos metodinei veiklai (nekontaktinės valandos).
Sample 1
Law Insider
+
Microsoft® Word Add-in

Get the Official Word Add-in

Open in AppSource
Add to Word Now
Darbo laiko normos. 18.1. gimnazijos mokytojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 36 darbo valandas per savaitę, tai atitinka 1512 val. per metus. Jų darbo laikas sudarytas iš kontaktinių ir nekontaktinių valandų (konkrečios proporcijos skaičiuojamos remiantis šalies teisės aktais, gimnazijos darbo apmokėjimo strategijos aprašu). Dalį darbo laiko, suderinus su darbo taryba ir profesine sąjunga (jeigu yra), darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu pagal nuotolinio darbo tvarkos aprašo reikalavimus; 18.2. direktorius ir kiti įstaigos darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 40 val. per savaitę, išskyrus atvejus, jei jiems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma arba nustatytas ne visas darbo laikas; 18.3. gimnazijos direktorius savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio reikalavimų. Kitų darbo laiką tvarko direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas; 18.4. direktoriaus ir vadovaujančių darbuotojų viršvalandinis ir darbas poilsio dienomis darbo laikas apskaitomas, bet už jį apmokama kaip už darbą įprastu režimu. Direktorius įpareigoti dirbti vadovaujančius darbuotojus viršvalandinį darbą gali tik su jų sutikimu, atsitikus avarijai ar esant neatidėliotinai būtinybei – be jų sutikimo; 18.5. darbuotojų, atliekančių pagrindinę ir papildomą darbo funkcijas, darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per dieną ir 60 valandų per savaitę; 18.6. budėtojams nustatoma suminė darbo laiko apskaita, suminis darbo laiko apskaitos laikotarpis yra 3 mėnesiai.
Sample 1
Darbo laiko normos. 2.1. Mokyklų pedagoginiai darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 36 darbo valandas per savaitę, kas atitinka 1512 val. per metus. Jų darbo laikas sudarytas iš kontaktinio darbo su mokiniais valandų, nekontaktinio darbo valandų ir valandų mokyklos bendruomenei. 2.2. Direktorius ir kiti Įstaigos darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 40 darbo valandų per savaitę, išskyrus atvejus, jei jiems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma arba nustatytas ne visas darbo laikas.
Sample 1
Darbo laiko normos. 21.1. Mokyklos pedagoginiai darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 36 darbo valandas per savaitę (33 val. kontaktas, 3 – nekontaktas). Jų darbo laikas sudarytas iš kontaktinio darbo su ugdytiniais valandų, nekontaktinio darbo valandų (nekontaktinių ir kontaktinių valandų skaičius gali kisti, vadovaujantis teisės aktų pasikeitimais); 21.2. direktorius ir kiti Mokyklos darbuotojai, dirbantys pilnu etatu, dirba 40 darbo valandų per savaitę, išskyrus atvejus, jei jiems nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma arba nustatytas ne visas darbo laikas; 21.3. priešmokyklinio ugdymo pedagogams, auklėtojams, soc. pedagogui nustatyta 36 darbo valandų (1etatas) 5 darbo dienų savaitė ir 2 poilsio dienos. Priešmokyklinio ugdymo pedagogui 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, 3 valandos metodinei veiklai. Socialinis pedagogas turėtų skirti ne daugiau kaip 60 procentų darbo laiko tiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais, o kitą darbo laiko dalį skirti netiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis ugdymo ir (arba) švietimo pagalbos klausimais ir kita). Nekontaktinių ir kontaktinių valandų skaičius gali kisti, vadovaujantis teisės aktų pasikeitimais; 21.4. logopedui nustatyta 32 darbo valandų (1etatas) 5 darbo dienų savaitė ir 2 poilsio dienos(darbo valandos gali kisti, vadovaujantis teisės aktų pasikeitimais). 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, 10 valandos metodinei veiklai (nekontaktinės valandos), nekontaktinių ir kontaktinių valandų skaičius gali kisti, vadovaujantis teisės aktų pasikeitimais; 21.5. meninio ugdymo mokytojui nustatyta 26 darbo valandų (1etatas) 5 darbo dienų savaitė ir 2 poilsio dienos. 24 valandos tiesioginiam darbui su vaikais, 2 valandos metodinei veiklai (nekontaktinės valandos) . Lopšelyje-darželyje darbuotojams darbo ir poilsio laikas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Nekontaktinių ir kontaktinių valandų skaičius gali kisti, vadovaujantis teisės aktų pasikeitimais; 21.6. mokytojo padėjėjui nustatyta už 1 etatą 40 kontaktinių valandų per savaitę. Pareigybės paskirtis: padėti vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauti ugdymo procese, užtikrinti saugumą; 21.7. nesant Mokykloje mokytojo padėjėjui priskirtų vaikų (vaiko), Mokyklos direkt...
Sample 1

Related to Darbo laiko normos

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • DOKUMENTŲ PATEIKIMAS PO ĮVYKIO 15.1. Atsitikus įvykiui, Draudėjas, Apdraustasis arba Naudos gavėjas privalo pateikti Draudikui vi- sus su įvykiu susijusius dokumentus valstybine kalba, pagrindžiančius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį, tarp jų: a) sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo;

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką 5.1. Civilinės atsakomybės draudimo rizikos atsiradimo atveju Apdraustasis turi pateikti: 5.1.1. išsamų jvykio aprašymą, liudytojų asmens duomenis; 5.1.2. dokumentus, jrodančius reikalavimo pagrjstumą; 5.1.3. kitus su jvykiu ir jo aplinkybėmis susijusius dokumentus.

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. 12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. 12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. 12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. 12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

  • SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS 5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Ugdytinis baigs ikimokyklinio ugdymo programą. 6. Sutartis gali būti nutraukta: 6.1. šalių susitarimu; 6.2. Tėvams vienašališkai pareiškus apie Sutarties nutraukimą prieš 10 darbo dienų; 6.3. Darželis vienašališkai gali nutraukti Sutartį: 6.3.1 kai Ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Darželio vaikų arba Darželio darbuotojų saugumui;