Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką 5.1. Civilinės atsakomybės draudimo rizikos atsiradimo atveju Apdraustasis turi pateikti:
5.1.1. išsamų jvykio aprašymą, liudytojų asmens duomenis;
5.1.2. dokumentus, jrodančius reikalavimo pagrjstumą;
5.1.3. kitus su jvykiu ir jo aplinkybėmis susijusius dokumentus.
DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).
9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte).
9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;
9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.
DRAUDIMO ĮMOKA 8.1 Xxxxxxxx jmoka nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu. Draudimo jmoka nustatoma atsižvelgiant j pageidaujamą sukaupti sumą, taip pat priklausomai nuo pasirinktos draudimo sumos.
8.2 Draudimo liudijime (polise) nustatytas draudimo jmokų dydis bei jų mokėjimo terminai nėra privalomi. Mokėdamas didesnes ar mažesnes draudimo jmokas bei kitais nei nurodyta terminais, draudėjas gali sukaupti didesnę arba mažesnę sukauptą sumą.
8.3 Sudarydamas sutartj, draudėjas gali pasirinkti pradinę jmoką, kuri mokama tik vieną kartą kartu su pirmąja draudimo jmoka.
8.4 Draudimo jmoka mokama draudikui grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis. Jei yra aišku, už kurią sutartj draudimo jmoka sumokėta (žr.8.5), jmokos sumokėjimo data laikoma: - jmokos sumokėjimo diena, jei mokama grynaisiais pinigais; - jmokos nurašymo nuo draudėjo sąskaitos banke diena, jei jmoka nurašoma draudiko pareikalavimu nuo draudėjo sąskaitos banke; - jmokos jrašymo j draudiko sąskaitą banke diena, kitais atvejais.
8.5 Mokant draudimo jmoką būtina nurodyti sutarties numerj arba pasiūlymo numerj, jei sutartis dar nesudaryta, t.y. mokama pirmoji draudimo jmoka. Jei draudikas negali nustatyti, už kurią sutartj draudimo jmoka sumokėta, t.y. nebuvo nurodytas sutarties ar pasiūlymo numeris, tai draudimo jmoka nėra laikoma sumokėta iki tol, kol draudikas nenustatė, pagal kurią sutartj draudimo jmoka buvo sumokėta. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma ta diena, kai draudikas nustatė, pagal kurią sutartj buvo sumokėta.
8.6 Xxxxxxxx jmoka, pagal susitarimą su draudiku, gali būti mokama kaip vienkartinė jmoka, kartą metuose, kartą per pusę metų, kartą per ketvirtj, kas mėnesj.
Draudimo išmokos mokėjimas 135.1. Draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo liudijime nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant j bet kokj dvigubą draudimą, draudimą didesnėmis sumomis ir/ar nevisišką draudimą bei kitus draudimo išmokos mažinimo pa- grindus, nustatytus šiose taisyklėse ir/ar draudimo liudijime, bei atėmus išskaitą.
135.2. Draudimo išmoka turtui ir/ar draudžiamiesiems jvykiams, ku- riems pagal šias taisykles galioja maksimalūs draudimo išmokos limitai, apskaičiuojama iš nuostolių sumos minusuojant išskaitą, o tada pritaikant maksimalius draudimo išmokos limitus.
135.3. Draudimo išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai mes gauname visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei nuostolio dydj. Mes turime teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
a) kol Jūs (naudos gavėjas) pagrjs nuostolio dydj;
b) kol Jūs (naudos gavėjas) pateiks draudžiamąjj jvykj pagrin- džiančius dokumentus, nurodytus šių taisyklių 130 punkte;
c) jei Jums dėl draudžiamojo jvykio keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki proceso pabaigos, jeigu sprendimas procese turi reikšmę nustatant, ar jvykis yra draudžiamasis, ir/arba nustatant nuostolių dydj.
135.4. Jei draudimo išmoka Jums, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokama per 30 dienų nuo prane- šimo apie draudžiamąjj jvykj, mes Jus išsamiai informuosime raštu apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą.
135.5. Jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis ir nėra sutarta dėl draudimo išmokos dydžio, Jūsų pageidavimu mes išmokėsime sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsią ilgiau kaip 3 mėnesius.
135.6. Jei pagal draudimo sutartj ir šias taisykles yra jvykdytos visos sąlygos draudimo išmokai gauti, o mes nustatytu laiku neišmoka- me draudimo išmokos, mums yra skaičiuojami 0,02 % delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos ar jos dalies.
135.7. Pastatams, butams, pagalbiniams pastatams, kiemo stati- niams, bendro naudojimo patalpoms / pastatų dalims pirmiau- siai, nepriklausomai nuo to ar turtas bus atstatomas / remon- tuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka, apskaičiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažes- niąją iš verčių.
135.8. Skirtumas tarp apskaičiuotos išmokos sumos ir sumos, apskai- čiuotos ir išmokėtos vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte (pagal 135.7 punktą) yra mokamas tik tuo atveju, jeigu trijų metų laikotarpyje:
a) tos pačios rūšies, paskirties ir savybių pastatas, butas, pa- galbinis pastatas, kiemo statiniai, bendro naudojimo patal- pos / pastatų dalys yra atstatomas arba suremontuojamas toje pačioje vietoje, o jeigu tai yra nejmanoma, atstatomas arba jsigyjamas kitoje vietoje Lietuvos teritorijoje;
b) mums raštu pritarus, jsigyjamas kitos rūšies ar kokybės tur- tas vietoj sugadinto ar sunaikinto;
c) teisę j skirtumą turite tik Jūs arba naudos gavėjas. Perduoti šią teisę kitiems asmenims negalima.
135.9. Jeigu Jūs neatstatote (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodote, kad atstatysite sunaikintus, sugadintus butus, pastatus, pagalbi- nius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis kai šis turtas buvo apdraustas nauja verte, drau- dimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama likutine verte.
135.10. Jeigu atstatymas užsitęsia daugiau nei dvejus metus dėl ofi- cialių institucijų veiksmų, šis laikotarpis yra pridedamas prie anksčiau minėto trijų metų laikotarpio.
135.11. Namų turtui, nepriklausomai nuo to ar namų turtas bus atsta- tomas, remontuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka nauja ar likutine verte, priklausomai nuo šiose taisyklėse nuro- dytu draudimo sąlygų, atėmus išskaitą ir pritaikius maksimalius draudimo išmokos limitus.
135.12. Jūs, naudos gavėjas privalote suderinti su mumis kokia jmonė ar organizacija vykdys sunaikinto, sugadinto, prarasto turto, už kurj bus mokama išmoka, projektavimo, statybos, remonto, gaminimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atsta- tymo darbų sąmatas. Mes turime teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.
135.13. Jūsų pageidavimu draudimo išmoka gali būti mokama tiesio- giai Jūsų ar mūsų raštu sutartai apdrausto ir dėl draudžiamojo jvykio sugadinto ar sunaikinto turto remonto darbus ar staty- bos darbus atliekančiai jmonei pagal tos jmonės pateiktas pa- grjstas sąskaitas. Prieš apmokėdami sąskaitas, mes turime teisę jsitikinti, kad darbai yra atlikti ir sąskaitos yra pagrjstos.
135.14. Jeigu Jūs jsipareigojate atlikti remonto ar atstatymo darbus savo jėgomis, mums susitarus, draudimo išmoka gali būti nustatoma remontui / atstatymui reikiamų medžiagų kiekių ir reikalingų darbo sąnaudų, apskaičiuotų pagal Vyriausybės pa- tvirtintus galiojančius jkainius, pagrindu, nereikalaujant iš Jūsų išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
135.15. Jeigu turtas neremontuojamas, mes galime susitarti, kad drau- dimo išmoka gali būti mokama pagal mūsų sudarytą sąmatą. Tokiu atveju pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra kompensuo- jamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo pa- daryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas, o draudimo išmokos gavėjas nėra užsiregistravęs, kaip PVM mokėtojas arba pateikia jrodymus, kad neturi teisės j PVM atskaitą (teisės susigrąžinti PVM iš vals- tybės biudžeto). Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papil- domam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos, kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo padaryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai patiriamos.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį.
4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją.
4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
DRAUDIMO IŠMOKA 9.1. Draudimo išmoka BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
9.2. Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, BTA turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo ar reikalavimo teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu BTA nusprendė nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš BTA draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su BTA suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį.
9.3. Jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir BTA nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu BTA išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
9.5. Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos draudimo įmokos.
9.6. Tuo atveju, kai BTA negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio jo neatsargumo, BTA gali nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo.
9.7. Pagal asmens, turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, BTA suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remdamasi BTA priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų.
a) BTA pateikė dokumentus teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių;
b) dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti;
c) dokumentuose yra asmens duomenys, kurių asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti.
PIRKIMO SUTARTIS 7.1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Tiekėjas sudaryti pirkimo sutartį kviečiamas raštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose to reikalavo, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
7.2. Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
7.3. Pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus, kai atliekami supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000,00 EUR. (be PVM), tokiu atveju pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu ir įforminama, pasirašant PVM sąskaitą faktūrą ar priėmimo perdavimo aktą ar kitą dokumentą.
7.4. Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:
7.4.1. sutarties šalių teisės ir pareigos;
7.4.2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;
7.4.3. esminės sutarties sąlygos;
7.4.4. kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;
7.4.5. atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;
7.4.6. prievolių įvykdymo terminai;
7.4.7. prievolių įvykdymo užtikrinimas;
7.4.8. ginčų sprendimo tvarka;
7.4.9. sutarties nutraukimo tvarka;
7.4.10. sutarties galiojimas;
7.4.11. jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos;
7.4.12. xxxxxxxxxxx, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;
7.4.13. kitos sąlygos, jei tai numato Letuvos Respublikos įstatymai.
7.5. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimamas yra gautas Viešųjų pirkimų tanybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą mažos vertės pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000,00 EUR. (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.
7.6. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 7.6.1.vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
