Common use of Finansinio turto vertės sumažėjimas Clause in Contracts

Finansinio turto vertės sumažėjimas. 9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimą. - bendras modelis (pagrindinis), - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Valdymo įmonė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Taikant bendrą modelį Valdymo įmonė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Valdymo įmonė analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Valdymo įmonė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus. Valdymo įmonė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis. Supaprastintą modelį Valdymo įmonė taiko prekybos gautinoms sumoms. Taikant supaprastintą modelį Valdymo įmonė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas. Vadovaujantis 9-ajame ojo TFAS pateikiamas naujas modelisreikalavimais, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba Įmonė pripažjsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimąpelną ar nuostolius. - bendras modelis TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Įmonė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažjstami trimis etapais atsižvelgiant j: j nešališką ir atsižvelgiant j tikimybę apskaičiuoti sumą, nustatytą jvertinus jvairius galimus rezultatus; pinigų laiko vertę ir pagrjstą ir patvirtintą ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis galimą gauti informaciją finansinių ataskaitų datą apie praeities jvykius, dabartines sąlygas ir būsimų ekonominių sąlygų prognozes. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl jsipareigojimų nejvykdymo jvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (pagrindinis12 mėnesių TKN). Xxxx kredito pozicijoms, - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Valdymo įmonė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Taikant bendrą modelį Valdymo įmonė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kurių kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po rizika nuo pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimopripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusj kredito pozicijos galiojimo laikotarpj, neatsižvelgiant j jsipareigojimų nejvykdymo laiką (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapailaikotarpio TKN). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Valdymo įmonė analizuoja požymiusĮmonė laiko, kuriais remiantis finansinis kad skolininkas nejvykdė savo jsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo jsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., jsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su jsipareigojimų nejvykdymu, pokyčių. Finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostoliusyra nurašomas, kai nėra pagrjstų lūkesčių gauti sutartinius pinigų srautus (skolininkas bankrutavo ir nėra jokių galimybių atgauti sutartas sumas be nepagrjstai didelių kaštų ar pastangų arba skolininkas neturi turto padengti savo jsipareigojimus). Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimusĮmonės vadovybės vertinimu, rimtas skolininko finansines problemasprekybos gautinos sumos neturi reikšmingo finansavimo komponento, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Valdymo įmonė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus. Valdymo įmonė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis. Supaprastintą modelį Valdymo įmonė taiko atitinkamai prekybos gautinoms sumomssumoms Įmonė taiko supaprastintą metodą TKN skaičiuoti, t.y. Taikant supaprastintą modelį Valdymo įmonė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir vadovybė jvertinta individualius tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigosremiantis kliento kredito istorija, ateities veiksnius ir skolininkui būdingus rizikos veiksnius. Bendru atveju Įmonė sudaro tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai. Gautinų sumų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Finansinio turto vertės sumažėjimas. 9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto Vertės sumažėjimo modelis yra pagrįstas apskaičiuotu tikėtinu nuostoliu. Bendrovė nustatydama vertės sumažėjimą. sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius: - bendras modelis (pagrindinis), - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Valdymo įmonė Xxxxxxxx taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitojesumas. Taikant bendrą modelį Valdymo įmonė Xxxxxxxx stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Valdymo įmonė Xxxxxxxx analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Valdymo įmonė Bendrovė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus. Valdymo įmonė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis. Supaprastintą modelį Valdymo įmonė taiko prekybos gautinoms sumoms. Taikant supaprastintą modelį Valdymo įmonė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas. 9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimą. Valdymo įmonė nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius: - bendras modelis (pagrindinis), - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Valdymo įmonė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Taikant bendrą modelį Valdymo įmonė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Valdymo įmonė analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Valdymo įmonė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus. Valdymo įmonė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis. Supaprastintą modelį Valdymo įmonė taiko prekybos gautinoms sumoms. Taikant supaprastintą modelį Valdymo įmonė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.