Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) 6.1. Šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymą ar dalinį neįvykdymą, jeigu Šalis įrodo, kad tai įvyko dėl nenugalimų aplinkybių, kurių Šalys negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, išvengti ar pašalinti jokiomis priemonėmis, pvz.: Vyriausybės sprendimai ir kiti aktai, kurie turėjo poveikį Šalių veiklai, politiniai neramumai, streikai, paskelbti ir nepaskelbti karai, kiti ginkluoti susirėmimai, gaisrai, potvyniai, kitos stichinės nelaimės. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Sutarties Šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą, dalinį neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas.
6.2. Šalis, prašanti ją atleisti nuo atsakomybės, privalo pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo, pateikdama įrodymus, kad ji ėmėsi visų pagrįstų atsargumo priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų išlaidas ar neigiamas pasekmes, taip pat pranešti galimą įsipareigojimų įvykdymo terminą. Pranešimo taip pat reikalaujama, kai išnyksta įsipareigojimų nevykdymo pagrindas.
6.3. Pagrindas atleisti Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo momento arba, jeigu laiku nebuvo pateiktas pranešimas, nuo pranešimo pateikimo momento. Jeigu Šalis laiku neišsiunčia pranešimo arba neinformuoja, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo arba dėl to, kad nebuvo jokio pranešimo.
NENUGALIMOS JĖGOS (FORCE MAJEURE) APLINKYBĖS 7.1. Nė viena šalis nelaikoma pažeidusi Sutartį arba nevykdanti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, jeigu įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po Sutarties įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsniu ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
7.2. Jeigu kuri nors šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jeigu nuomotojas raštu nenurodo kitaip, nuomininkas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų, kaip vykdyti savo įsipareigojimus, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo.
7.3. Jeigu nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, viena iš šalių turi teisę Sutartį nutraukti įspėdama apie tai kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu praėjus šiam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės tęsiasi, Sutartis nutraukiama ir pagal Sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio Sutarties vykdymo.
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS 17.1. TIEKĖJAS užtikrina, kad Paslaugų teikimas ir TIEKĖJO vykdomi jsipareigojimai pagal šią Sutartj nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių.
17.2. TIEKĖJAS užtikrina žalos atlyginimą CPO dėl visų reikalavimų (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms), atsirandančių ar patirtų dėl bet kokių Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar tariamo jų pažeidimo (jskaitant gynybą tariamo pažeidimo atveju), išskyrus tuos atvejus, kai žala tiesiogiai atsirado dėl to, kad CPO tinkamai nevykdė savo prievolių.
17.3. TIEKĖJAS nedelsdamas praneša CPO apie tai, kad TIEKĖJUI pateikiamas ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas dėl bet kokios Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar tariamo pažeidimo, kuris gali turėti jtakos pagal šią Sutartj tiekiamų Paslaugų prieinamumui.
17.4. CPO nedelsdama praneša TIEKĖJUI apie tai, kad CPO pateikiamas bet koks ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas, susijęs su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis.
17.5. CPO TIEKĖJO prašymu suteikia TIEKĖJUI visapusišką pagrjstą pagalbą ginčijant bet kokj pateiktą ieškinj ar reikalavimą, susijusj su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis. Tokiu atveju TIEKĖJAS atlygina visas CPO atitinkamai patirtas išlaidas (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms).
17.6. Siekiant išvengti Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, TIEKĖJAS gali savo sąskaita atlikti vieną iš šių veiksmų:
17.6.1. Per protingą laikotarpj pakeisti bet kurią ar visas Xxxxxxxxx vadovaujantis 3.8 p. nuostatomis, siekiant išvengti pažeidimo ar tariamo pažeidimo;
17.6.2. Gauti leidimą iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo naudotis Paslaugomis sąlygomis, kurios pagrjstai priimtinos CPO.
17.7. Tuo atveju, kai modifikavimas ar pakeitimas pagal 17.6.1 p. nejmanomas tam, kad būtų išvengta pažeidimo, arba TIEKĖJAS negavo leidimo iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pagal 17.6.2 p., CPO turi teisę išimti atitinkamą Paslaugą iš Katalogo.
17.8. CPO užtikrina, kad TIEKĖJAS, naudodamas tiesiogiai ar netiesiogiai CPO jam suteiktas priemones (programas, katalogus), nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių j tas priemones.
Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis.
48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją.
49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“).
51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms.
52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi.
53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”.
54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.
55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami).
56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
NENUGALIMA JĖGA (FORCE MAJEURE) 10.1. Šalys neatsako už įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą, jeigu įrodo, kad tai buvo sąlygota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.212 straipsnyje.
10.2. Šalis, kurios įsipareigojimų vykdymui trukdo susidariusios nenugalimos jėgos aplinkybės, privalo apie tai nedelsdama (bet ne vėliau kaip 3 dienas) informuoti kitą Šalį bei nurodyti terminą, iki kurio, jos nuomone, sutartinių prievolių vykdymas atidedamas.
10.3. Nė viena sutarties šalis nėra laikoma pažeidusi sutartį arba nevykdanti savo įsipareigojimų pagal ją, jei įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po konkurso nugalėtojo paskelbimo ar po sutarties įsigaliojimo dienos.
10.4. Nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoka apibrėžiama ir šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse“ (1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“).
10.5. Jei kuri nors sutarties šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei Pirkėjas raštu nenurodo kitaip, Teikėjas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo, vykdyti.
10.6. Teikėjas nenaudoja alternatyvių būdų, dėl kurių gali atsirasti papildomų išlaidų, jei Pirkėjas nenurodo jam to daryti.
10.7. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tuomet, nepaisant sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuris dėl minėtųjų aplinkybių gali būti Tiekėjui suteiktas, bet kuri sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį įspėdama apie tai kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų. Jei pasibaigus šiam 10 dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, sutartis nutraukiama ir pagal sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo.
DRAUDIMO IŠMOKA 9.1. Draudimo išmoka BTA išmoka ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
9.2. Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, BTA turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo ar reikalavimo teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu BTA nusprendė nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš BTA draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su BTA suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį.
9.3. Jei įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir BTA nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu BTA išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
9.4. Jeigu BTA uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, BTA moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 % nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.
9.5. Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos draudimo įmokos.
9.6. Tuo atveju, kai BTA negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio jo neatsargumo, BTA gali nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo.
9.7. Pagal asmens, turinčio teisę reikalauti draudimo išmokos, BTA suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remdamasi BTA priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų.
a) BTA pateikė dokumentus teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių;
b) dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti;
c) dokumentuose yra asmens duomenys, kurių asmuo turintis teisę reikalauti draudimo išmokos, neturi teisės gauti.
Draudimo išmokos mokėjimas 135.1. Draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo liudijime nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant j bet kokj dvigubą draudimą, draudimą didesnėmis sumomis ir/ar nevisišką draudimą bei kitus draudimo išmokos mažinimo pa- grindus, nustatytus šiose taisyklėse ir/ar draudimo liudijime, bei atėmus išskaitą.
135.2. Draudimo išmoka turtui ir/ar draudžiamiesiems jvykiams, ku- riems pagal šias taisykles galioja maksimalūs draudimo išmokos limitai, apskaičiuojama iš nuostolių sumos minusuojant išskaitą, o tada pritaikant maksimalius draudimo išmokos limitus.
135.3. Draudimo išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai mes gauname visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei nuostolio dydj. Mes turime teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
a) kol Jūs (naudos gavėjas) pagrjs nuostolio dydj;
b) kol Jūs (naudos gavėjas) pateiks draudžiamąjj jvykj pagrin- džiančius dokumentus, nurodytus šių taisyklių 130 punkte;
c) jei Jums dėl draudžiamojo jvykio keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki proceso pabaigos, jeigu sprendimas procese turi reikšmę nustatant, ar jvykis yra draudžiamasis, ir/arba nustatant nuostolių dydj.
135.4. Jei draudimo išmoka Jums, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokama per 30 dienų nuo prane- šimo apie draudžiamąjj jvykj, mes Jus išsamiai informuosime raštu apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą.
135.5. Jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis ir nėra sutarta dėl draudimo išmokos dydžio, Jūsų pageidavimu mes išmokėsime sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsią ilgiau kaip 3 mėnesius.
135.6. Jei pagal draudimo sutartj ir šias taisykles yra jvykdytos visos sąlygos draudimo išmokai gauti, o mes nustatytu laiku neišmoka- me draudimo išmokos, mums yra skaičiuojami 0,02 % delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos ar jos dalies.
135.7. Pastatams, butams, pagalbiniams pastatams, kiemo stati- niams, bendro naudojimo patalpoms / pastatų dalims pirmiau- siai, nepriklausomai nuo to ar turtas bus atstatomas / remon- tuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka, apskaičiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažes- niąją iš verčių.
135.8. Skirtumas tarp apskaičiuotos išmokos sumos ir sumos, apskai- čiuotos ir išmokėtos vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte (pagal 135.7 punktą) yra mokamas tik tuo atveju, jeigu trijų metų laikotarpyje:
a) tos pačios rūšies, paskirties ir savybių pastatas, butas, pa- galbinis pastatas, kiemo statiniai, bendro naudojimo patal- pos / pastatų dalys yra atstatomas arba suremontuojamas toje pačioje vietoje, o jeigu tai yra nejmanoma, atstatomas arba jsigyjamas kitoje vietoje Lietuvos teritorijoje;
b) mums raštu pritarus, jsigyjamas kitos rūšies ar kokybės tur- tas vietoj sugadinto ar sunaikinto;
c) teisę j skirtumą turite tik Jūs arba naudos gavėjas. Perduoti šią teisę kitiems asmenims negalima.
135.9. Jeigu Jūs neatstatote (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodote, kad atstatysite sunaikintus, sugadintus butus, pastatus, pagalbi- nius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis kai šis turtas buvo apdraustas nauja verte, drau- dimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama likutine verte.
135.10. Jeigu atstatymas užsitęsia daugiau nei dvejus metus dėl ofi- cialių institucijų veiksmų, šis laikotarpis yra pridedamas prie anksčiau minėto trijų metų laikotarpio.
135.11. Namų turtui, nepriklausomai nuo to ar namų turtas bus atsta- tomas, remontuojamas ar ne, yra išmokama draudimo išmoka nauja ar likutine verte, priklausomai nuo šiose taisyklėse nuro- dytu draudimo sąlygų, atėmus išskaitą ir pritaikius maksimalius draudimo išmokos limitus.
135.12. Jūs, naudos gavėjas privalote suderinti su mumis kokia jmonė ar organizacija vykdys sunaikinto, sugadinto, prarasto turto, už kurj bus mokama išmoka, projektavimo, statybos, remonto, gaminimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atsta- tymo darbų sąmatas. Mes turime teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis dėl šios sąlygos nesilaikymo.
135.13. Jūsų pageidavimu draudimo išmoka gali būti mokama tiesio- giai Jūsų ar mūsų raštu sutartai apdrausto ir dėl draudžiamojo jvykio sugadinto ar sunaikinto turto remonto darbus ar staty- bos darbus atliekančiai jmonei pagal tos jmonės pateiktas pa- grjstas sąskaitas. Prieš apmokėdami sąskaitas, mes turime teisę jsitikinti, kad darbai yra atlikti ir sąskaitos yra pagrjstos.
135.14. Jeigu Jūs jsipareigojate atlikti remonto ar atstatymo darbus savo jėgomis, mums susitarus, draudimo išmoka gali būti nustatoma remontui / atstatymui reikiamų medžiagų kiekių ir reikalingų darbo sąnaudų, apskaičiuotų pagal Vyriausybės pa- tvirtintus galiojančius jkainius, pagrindu, nereikalaujant iš Jūsų išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
135.15. Jeigu turtas neremontuojamas, mes galime susitarti, kad drau- dimo išmoka gali būti mokama pagal mūsų sudarytą sąmatą. Tokiu atveju pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra kompensuo- jamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo pa- daryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas, o draudimo išmokos gavėjas nėra užsiregistravęs, kaip PVM mokėtojas arba pateikia jrodymus, kad neturi teisės j PVM atskaitą (teisės susigrąžinti PVM iš vals- tybės biudžeto). Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papil- domam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos, kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam buvo padaryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai patiriamos.
