Transporto priemonių kasko draudimas Pavyzdžių Nuostatos

Transporto priemonių kasko draudimas. 4.2.1 Be šių taisyklių 4.1 punkte išvardytų nedraudžiamųjų jvykių, transporto priemonių kasko draudimas taip pat neatlygina: 4.2.1.1 žalos, padarytos padangoms; žala dėl padangų sugadinimo ar su- naikinimo atlyginama tik kaip eismo jvykio pasekmė, kai šio jvykio metu buvo sugadintos ir kitos apdraustos transporto priemonės dalys; 4.2.1.2 žalos transporto priemonės elektros instaliacijai, atsiradusios dėl trumpojo jungimo joje; 4.2.1.3 žalos dėl medžiagos, iš kurios padaryta transporto priemonė, savai- minių jskilimų ar trūkimų arba detalės (-ių) funkcijos (-ų) praradimo, senėjimo ar korozijos (pavyzdžiui: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūkimo, stiklo trūkimo, surūdijimo ir pan.); 4.2.1.4 žalos transporto priemonės dalims, atskirtoms nuo transporto prie- monės (nesukomplektuotoms su ja), išskyrus šių taisyklių 14.1.9.4 punkte nuro- dytą atvejj; 4.2.1.5 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto prie- monėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba nejjungtos ir/ar neveikiančios sergėji- mo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje; 4.2.1.6 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei draudikui nepateikiami transporto priemonės dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, ar sergėjimo sistemos (signalizacijos) valdymo pultai; 4.2.1.7 žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties drau- dėjo ar jo jgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės sa- vininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone; 4.2.1.8 žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sugadinimo ar sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu; 4.2.1.9 žalos, atsiradusios dėl to, kad apdraustą transporto priemonę ap- gadina ja vežamas krovinys. Šis punktas netaikomas, jei nėra galimybės objek- tyviai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta transporto priemonei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis buvo padaryta dėl poveikio iš išorės. Taip pat šis punktas netaikomas, jeigu krovinio padaryta žala apdraustai transporto prie- monei atsiranda dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus apdraustos transporto priemo- nės vairuotoją) kaltės, kurie atitinkamų institucijų yra pripažinti jvykio kaltinin- kais; 4.2.1.10 žalos, atsiradusios dėl krovinio pakrovimo j ar iškrovimo iš apdraus- tos transporto priemonės; 4.2.1.11 žalos, atsiradusios transporto priemonę pakraunant ar iškraunant, tikslu tr...
Transporto priemonių kasko draudimas. 13.1.1 Draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo jvykio metu, atkurti. Vagystės, pagrobimo ar apiplėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudiminio jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime (polise) nurodytos draudimo sumos. Transporto priemonės visiško sunaikinimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertės, kokia ji buvo draudiminio jvykio metu, ir likusių nesugadintų dalių skirtumui. Transporto priemonė laikoma visiškai sunaikinta tuo atveju, kai jos numatomo remonto išlaidos ir likusių nesugadintų dalių vertė viršija arba lygi transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudiminio jvykio metu. Po draudiminio jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos. 13.1.2 Draudimo išmoka dėl apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklų vagystės ar sunaikinimo negali viršyti 60 Lt. 13.1.3 Draudimo išmoka dėl apdraustoje transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jrengtos automagnetolos sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo negali viršyti 300 Lt, jei dėl jos apdraudimo nebuvo atskirai susitarta. 13.1.4 Jei draudimo sutartis sudaryta nauja verte, draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei atkurti, t. y. nejvertinant dalių nuvertėjimo. Vagystės, pagrobimo ar apiplėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime (polise) nurodytos draudimo sumos.
Transporto priemonių kasko draudimas. 14.1.1. Transporto priemonių kasko draudimo išmoka: 14.1.1.1 dėl gaisro ar sprogimo; 14.1.1.2 dėl tiesioginio stichinių reiškinių - viesulo, krušos, žaibo (trenkimo ar potvynio - tiesioginio poveikio transporto priemonei; potvyniu vadinamas tam tikros teritorijos, apimančios sausumos kelius, gyvenvietę (-ės), miškus, pievas ir pan., užliejimas vandeniu. Po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu; 14.1.1.3 dėl susidūrimo judančios transporto priemonės su gyvūnais; 14.1.1.4 dėl autoavarijos; 14.1.1.5 dėl trumpojo jungimo elektros instaliacijoje atsiradusio poveikio kitoms transporto priemonės dalims, išskyrus instaliaciją; 14.1.1.6 dėl pašalinių asmenų piktavališkų, kenkiančių veiksmų, išskyrus transporto priemonės ar jos dalių vagystę; 14.1.1.7 dėl stiklų, t. y transporto priemonės kėbulo stiklų ir žibintų, apgadinimo susijusio su poveikiu iš išorės, kiek tai nenumatyta kituose šio straipsnio punktuose; 14.1.1.8 dėl sniego nuošliaužų, varveklių, ar kitų materialių objektų užkritimo ant transporto priemonės; 14.1.1.9 dėl vagystės ir plėšimo; 14.1.1.10 dėl papildomos jrangos sugadinimo ar sunaikinimo. 14.1.1.11 dėl papildomos jrangos vagystės;
Transporto priemonių kasko draudimas. 14.1.1 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudimo apsau- gos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti eko- nomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Jeigu draudėjas atsisako remontuoti transporto priemonę, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti suga- dintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų dalių ver- tė (nuskaičiavus dalių nusidėvėjimą), jskaitant dalis, būtinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios dalys neturėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio, dažymo darbų vertė, dažymo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių jkainius, ati- tinkančius technologijos lygj, vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomenduoja- mais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamo- jo jvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlai- dos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos trans- porto priemonės dalys paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos. Vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos. 14.1.2 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „nauja verte“ draudimo apsau- gos variantu, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekono- miškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas analogiškai 14.1.1 punkto pirmoje dalyje nurodytai tvarkai, tačiau keičiamoms transporto priemonės dalims netai- kant nuvertėjimo.
Transporto priemonių kasko draudimas. Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė ar jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu, išskyrus Nedraudžiamuosius jvykius ir draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus. Sudarant draudimo sutartj Jūs galite pasirinkti draudimo rizikas, kurioms galios draudimo apsauga. Pasirinktos draudimo rizikos nurodomos draudimo liudijime. 4.1.1. Gaisras, sprogimas ar ugnis dėl kitos priežasties, kai ji atsiranda ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo, ir galinti plisti savaime.

Related to Transporto priemonių kasko draudimas

  • Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.

  • Draudimo sutarčiai taikoma teisė 9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. 8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data. 8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • Kaina ir atsiskaitymo sąlygos 5.1. Pagrindinės sutarties vertė ir Prekių kaina yra nurodyta Pagrindinės sutarties priede. Į Prekių kainą yra ḭskaičiuotos visos tinkamam Pagrindinės sutarties ḭgyvendinimui reikalingos išlaidos, ḭskaitant Prekių pristatymo išlaidas. 5.2. Tiekėjas Prekėms taiko tokḭ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks Pagrindinės sutarties priede Prekėms nurodytu pavadinimu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. 5.3. Už tinkamai pristatytas Prekes Užsakovas atsiskaito per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo apmokėjimui dienos. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę Užsakovas ḭgyja tik tuo atveju, jei jis Tiekėjui pateikia ḭrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą. 5.4. Atsiskaitant už Prekes negali būti taikomi Pagrindinėje sutartyje nenumatyti mokesčiai ar kainos. Prekės ar paslaugos, kurios nenumatytos Pagrindinėje sutartyje, yra atskiro pirkimo objektas. 5.5. Prekių kaina gali būti keičiama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Naujas PVM tarifas taikomas visoms po oficialaus naujo PVM tarifo ḭsigaliojimo momento pristatomoms Prekėms. 5.6. Prekių kainos perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo, bendro kainų lygio kitimo ar kitais atvejais nebus atliekamas. 5.7. Visi Pagrindinės sutarties mokėjimų dokumentai (ḭskaitant prekių priėmimo-perdavimo aktą, jei toks pasirašomas) yra teikiami naudojantis informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis. Pasikeitus teisės aktų nuostatoms dėl mokėjimo dokumentų pateikimo naudojantis informacine sistema „E. sąskaita“, atitinkamai taikomas tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 5.8. Tiesioginio atsiskaitymo Tiekėjo pasitelkiamiems subtiekėjams galimybės ḭgyvendinamos šia tvarka: 5.8.1. Subtiekėjas, norėdamas, kad Užsakovas tiesiogiai atsiskaitytų su juo pateikia prašymą Užsakovui ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jo, Xxxxxxxx ir Tiekėjo sudarymą. Subtiekimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki Užsakovo atsiskaitymo su subtiekėju. Šioje sutartyje xxxxxxxx Xxxxxxxx teisė prieštarauti nepagrḭstiems mokėjimams, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant ḭ pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 5.8.2. Subtiekėjas, prieš pateikdamas sąskaitą faktūrą Užsakovui, turi ją suderinti su Tiekėju. Suderinimas laikomas tinkamu, kai subtiekėjo išrašytą sąskaitą faktūrą raštu patvirtina atsakingas Tiekėjo atstovas, kuris yra nurodytas trišalėje sutartyje. Užsakovo atlikti mokėjimai subtiekėjui pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią Užsakovas turi sumokėti Tiekėjui pagal Pagrindinės sutarties sąlygas ir tvarką. Tiekėjas, išrašydamas ir pateikdamas sąskaitas Užsakovui, atitinkamai ḭ jas neḭtraukia subteikėjo tiesiogiai Užsakovui pateiktų ir Tiekėjo patvirtintų sąskaitų sumų. 5.8.3. Tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėju neatleidžia Tiekėjo nuo jo prisiimtų ḭsipareigojimų pagal sudarytą Pagrindinę sutartḭ. Nepaisant nustatyto galimo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju, Tiekėjui Pagrindine sutartimi numatytos teisės, pareigos ir kiti ḭsipareigojimai nepereina subtiekėjui. 5.8.4. Jei dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju faktiškai nesutampa Tiekėjo ir subteikėjo nurodytos faktiškai mokėtinos sumos, rizika prieš Užsakovą tenka Tiekėjui ir neatitikimai pašalinami Tiekėjo sąskaita. 5.9. Tiekėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodytas Prekės nacionalinis pakuotės identifikatorius NPAKID-7 kiekvienai Prekei atskirai.

  • Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose. 8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų. 8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.

  • Dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką 5.1. Civilinės atsakomybės draudimo rizikos atsiradimo atveju Apdraustasis turi pateikti: 5.1.1. išsamų jvykio aprašymą, liudytojų asmens duomenis; 5.1.2. dokumentus, jrodančius reikalavimo pagrjstumą; 5.1.3. kitus su jvykiu ir jo aplinkybėmis susijusius dokumentus.

  • PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR PASIŪLYMŲ ATMETIMO PRIEŽASTYS 9.1. Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu Komisija nustato, kad tiekėjo pateikti kvalifikacijos duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, ji privalo raštu prašyti tiekėjo juos papildyti arba paaiškinti per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą. Jeigu perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas nepatikslino pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija atmeta tokį pasiūlymą. 9.2. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio dalyvio minimalių kvalifikacijos duomenų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. 9.3. Iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir Komisijai raštu paprašius, tiekėjai privalo per Komisijos nurodytą terminą pateikti raštu papildomus paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo turinio esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Jeigu tiekėjas pateikia netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, ar jų nepateikia, įsigyjančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo įsigyjančiosios organizacijos prašymo išsiuntimo. 9.4. Jeigu pateiktame pasiūlyme Komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo raštu paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. 9.5. Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu: 9.5.1. tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų; 9.5.2. tiekėjas pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir, perkančiajai organizacijai prašant, nepatikslino jų; 9.5.3. pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitinka reikalavimų, nurodytų techninėje specifikacijoje, tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo ir kt.); 9.5.4. tiekėjų pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.