Veiklos aplinka ir prognozės. EPSO-G jmonių grupės veiklą reikšmingai jtakoja bendros šalies ekonomikos tendencijos. Augant Lietuvos ekonomikai didėja elektros energijos ir dujų perdavimo paslaugų paklausa. Tai leidžia išnaudoti energijos perdavimo infrastruktūrą efektyviau ir teikti paslaugas palankesne kaina šalies gyventojams ir verslui taip prisidedant prie ūkio konkurencingumo didinimo. Augant šalies ekonomikai pirmąjj 2018 x. xxxxxxx buvo fiksuotas didžiausias nuo 1992 m. elektros vartojimas Lietuvoje. Augimas buvo stebimas visuose ūkio sektoriuose, ypač transporto, kuriame suvartota 7,1 proc. daugiau elektros energijos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m. Žemės ūkio sektorius suvartojo 5,9 proc., pramonės jmonės - 2,3 proc., gyventojai - 1,1 proc., o paslaugų sektorius – 5,4 proc. daugiau elektros energijos. Prognozuojama, kad dešimties metų perspektyvoje elektros vartojimas Lietuvoje augs vidutiniškai po 1 proc. per metus ir 2026 m. gali siekti nuo 12,7 iki 13,3 TWh. Rinkos sąlygos užtikrina, kad trūkstamus 500 megavatų galios Lietuva importuoja, tačiau, „Litgrid“ vertinimu nuo 2025 m. gali pradėti trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms. Todėl būtinos investicijos j naujas elektrines, kad elektros tiekimo sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui. Pozityvios tendencijos buvo stebimos ir gamtinių dujų sektoriuje – nors bendra suteiktų dujų transportavimo paslaugų apimtis antrąjj 2018 m. ketvirtj sumažėjo dėl mažesnio vartojimo trąšų sektoriuje, tai amortizavo išaugusi balansavimo paslaugų paklausa bei transportuojamų gamtinių dujų kiekis j Baltijos šalių rinkas ir kitas kaimynines šalis. Griežtėjantys ES aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo energetikos sektoriuje skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos bei energijos išteklių naudojimas mažina gamtinių dujų vartojimą Lietuvoje. Nuo 2012 m. perduodamų dujų kiekis Lietuvos rinkos poreikiams sumažėjo 28 proc. Remiantis „Amber Grid“ prognozėmis, mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius keletą metų, – didžiausią tam jtaką turėtų daryti naujų biokurą bei atliekas deginančių elektros ir šilumos gamybos jrenginių atsiradimas (labiausiai Vilniaus kogeneracinė elektrinė), o vėliau nuo 2021 m. dujų paklausa šalyje turėtų stabilizuotis. Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2018 – 2021 m. laikotarpiu nuosaikiai lėtės (nuo 3,2 iki 2,5 proc.) . Tikėtina, kad tai veiks elektros ir gamtinių dujų vartojimo dinamiką ir pe...
