VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA. 2021 metais „EPSO-G“ jmonių grupės veiklai didžiausios jtakos turėjo šalta 2020-2021 metų žiema ir vėsus pavasaris. Tai didino energijos, ypač elektros, poreikj. Po COVID-19 pandemijos atsigaunanti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, padidėjusi elektros energijos ir atitinkamai elektros energijos perdavimo paslaugų paklausa, dėl situacijos pasaulinėse ir Europos energijos rinkose ženkliai išaugusios gamtinių dujų ir elektros energijos kainos didmeninėse rinkose, turėjusios jtakos ir perdavimo sistemos operatorių patiriamoms sąnaudoms ir kartu gaunamoms pajamoms, teikiant sistemos balansavimo paslaugas. Rekordiškai aukštos gamtinių dujų kainos Europos rinkose 2021 metais, pradėjusios sparčiai kilti vasarą ir metų pabaigoje ES likvidžiausiuose dujų prekybos taškuose siekusios ir apie 180 Eur/MWh kainą, nejprastai maži gamtinių dujų rezervai Europos gamtinių dujų saugyklose, apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų padidėjimas, padidėjusi dujų paklausa Azijos rinkose, taip pat išaugusi elektros energijos paklausa, elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos režimai Europoje, sudarė sąlygas didmeninių elektros energijos kainų Europoje didėjimui iki neregėtų aukštumų per pastarąjj dešimtmetj. Tam tikromis 2021 metų antros pusės dienomis ar valandomis siekiančių ir kelis šimtus ar net tūkstantj eurų už megavatvalandę (MWh) neatidėliotinų (angl. Spot) sandorių rinkoje. Šios tendencijos lėmė tai, kad 2021 metais Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia didmeninė elektros kaina nuo 2013 metų. Remiantis „Nord Pool“ duomenimis, pernai Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina siekė 90,45 Eur / MWh ir, palyginti su 2020 metais, padidėjo 66 procentais. Pagal importo ir eksporto (saldo) santykj, 2021 metais 66 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota: 44 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, 31 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtj, 17 proc. elektros importo sudarė elektra iš trečiųjų šalių ir 7 proc. per „LitPol Link“ jungtj su Lenkija. 2020 m. buvo importuota 52 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio. 2021 metais metinis elektros energijos galutinis suvartojimas Lietuvoje (be kiekių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) užkrovimui ir technologinių tinklų sąnaudų) buvo 8 proc. didesnis, palyginti su 2020 metais. Planuojama, kad suvartojimo didėjimo tendencijos išliks ir ateityje. „Litgrid“ prognozuoja, kad elektros paklausa (bendras šalies poreikis) per ateinantj dešimtmetj augs vidutiniškai po kiek daug...
VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA. EPSO-G jmonių grupės veiklą reikšmingai veikia bendros šalies ekonomikos tendencijos. Augant Lietuvos ekonomikai paprastai didėja elektros energijos ir dujų perdavimo paslaugų paklausa. Tai padeda išnaudoti energijos perdavimo infrastruktūrą efektyviau ir teikti paslaugas palankesne kaina šalies gyventojams ir verslui taip prisidedant prie ūkio konkurencingumo didinimo. Preliminariu jverčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus jtaką, augo 4,0 proc. Spartesnj nei metų pradžioje prognozuotą ūkio augimą labiausiai skatino eksportas ir stipri vidaus paklausa. Lietuvos bankas prognozuoja, kad antrąjj metų pusmetj ūkio augimas bus ne toks spartus, labiausiai dėl jtampos tarptautinėje aplinkoje. Nepaisant palankių ūkio raidos tendencijų, stebėtų per pirmus šešis šių metų mėnesius, šalies ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,2 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc. Šalies ekonomikai augant sparčiai nei prognozuota, elektros vartojimas Lietuvoje išliko stabilus - palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai pernai, galutinis elektros energijos vartojimas padidėjo 0,2 proc. (iki 5,518 TWh.). Pramonės jmonės per pirmuosius šešis metų mėnesius elektros energijos suvartojo 2,5 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiau nei pernai tuo pačiu metu elektros naudojo transporto ir paslaugų sektoriai. Tačiau žemės ūkio sektoriaus ir gyventojų vartojimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo mažesnis atitinkamai 2,9 ir 3,0 proc. Naujausiu „Litgrid“ vertinimu yra prognozuojama, kad dešimties metų perspektyvoje bendras elektros energijos suvartojimas augs vidutiniškai po 2 proc. per metus iki 14,63 TWh. 2028 metais, o galutinis vartojimas – iki 13,54 TWh. Rinkos sąlygos užtikrina, kad trūkstamus 500 megavatų galios Lietuva importuoja, tačiau, „Litgrid“ vertinimu nuo 2025 m. gali pradėti trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms. Todėl būtinos investicijos j naujas elektrines, kad elektros tiekimo sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui.
VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA. 2019 m. EPSO-G grupės jmonės dirbo pagal keturis NENS prioritetus. Tai energetinis saugumas, atsinaujinančių energijos išteklių proveržis ir tausus energijos vartojimas, konkurencingumas bei inovatyvių energetikos technologijų kūrimas ir eksportas.
VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA