NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 4.1. Draudimo apsauga neapima šių atvejų:
4.1.1. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl Apdraustojo transporto priemonės saugojimo, nuomos ar naudojimo, įskaitant kelių eismo taisyklių pažeidimus, arba atsiradus vairuotojo civilinės atsakomybės aplinkybėms;
4.1.2. kai teisinė pagalba teikiama dėl ieškinio, pateikto dėl žalos, padarytos Apdraustajam priklausančio arba jo prižiūrimo gyvūno, arba jei tas gyvūnas priklauso asmeniui, už kurį Apdraustasis yra teisiškai atsakingas;
4.1.3. Xxx Xxxxxxxxxxxx yra sudaręs sutartį su teisinės pagalbos tiekėju (advokatu arba advokato padėjėju) dėl teisinių paslaugų suteikimo arba yra sumokėjęs už tokias teisines paslaugas prieš gaudamas rašytinį Draudiko patvirtinimą;
4.1.4. kai Apdraustasis nebuvo kreipęsis nemokamos teisinės pagalbos, o tokia galimybė pagal vietos įstatymus yra;
4.1.5. kai juridines paslaugas suteikė atstovas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos nagrinėti teisinį klausimą arba jei Apdraustajam teisme atstovavo atitinkamos kvalifikacijos neturintis atstovas ir Apdraustasis apie tai žinojo;
4.1.6. kai teisinė pagalba teikiama dėl administracinio akto apskundimo;
4.1.7. kai teisinė pagalba teikiama dėl Apdraustojo gynybos baudžiamojoje byloje, jei kaltinimas yra pateiktas už dėl tyčios, pavyzdžiui, vairavimą išgėrus, sukčiavimo, klastojimo ir kt., jei Apdraustasis buvo pripažintas kaltu;
4.1.8. kai teisinė pagalba teikiama dėl teismo sprendimo vykdymo;
4.1.9. kai teisinė pagalba teikiama dėl nemokumo ar bankroto;
4.1.10. arbitražo išlaidų;
4.1.11. teismo proceso išlaidų (kitos šalies atstovavimo išlaidos ir kt.), kurias pagal sprendimą arba šalių susitarimu turi apmokėti Apdraustasis;
4.1.12. išlaidų už teismo eksperto išvados gavimą;
4.1.13. išlaidų už pranešimą dėl pažeidimo, nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo;
4.1.14. išlaidų dėl Apdraustojo ar jo atstovo neatvykimo į teismą, teismo nutarimo nesilaikymo bei išlaidų, patirtų sąmoningai vilkinant teismo procesą, taip pat išlaidų dėl didelio aplaidumo ar dėl kitų priežasčių padidėjusių išlaidų.
DARBO IR POILSIO LAIKAS 20. Progimnazija dirba 5 dienas per savaitę.
21. Progimnazija atrakinama 7 val. ir užrakinama 21 val. Patekti į progimnazijos patalpas ne darbo metu galima direktoriui, pavaduotojui administracijos ir ūkio reikalams bei mokyklos darbuotojui, turinčiam atitinkamą vadovo leidimą.
22. Darbas poilsio ir švenčių dienomis nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
23. Administracijos ir techninio personalo pilnas etatas yra 8 darbo valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
24. Administracijos darbo dienos pradžia ir pabaiga nustatoma pagal atskirą kiekvienais mokslo metais patvirtintą grafiką.
25. Mokytojo ir aptarnaujančio personalo darbo režimas konkrečiomis valandomis išdėstomas darbo grafike, kuris suderintas su darbo taryba ir patvirtintas progimnazijos vadovo, supažindinant darbuotojus skelbimų lentoje, el. pašto pranešimu arba asmeniškai.
26. Savavališkai darbo grafiką keisti draudžiama.
27. Darbuotojas, negalintis atvykti į darbą laiku dėl svarbios priežasties, privalo informuoti progimnazijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją administracijos ir ūkio reikalams arba direktoriaus pavaduotojus ugdymui.
28. Darbuotojui, dėl svarbios priežasties norint keisti savo dienos darbo grafiką, būtina rašyti prašymą progimnazijos direktoriui ir gauti atsakymą.
29. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, išskyrus darbuotojus dirbančius sutrumpinta darbo laiko norma.
30. Darbo laikas sargams, budintiesiems nustatomas pagal specialų progimnazijos direktoriaus patvirtintą grafiką.
31. Bibliotekos darbo pradžia 8 val., pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Mokinių vasaros atostogų metu bibliotekos darbo laikas nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
32. Valgyklos darbo pradžia 6.00 val. darbo pabaiga pagal patvirtintą darbo laiko grafiką.
33. Draudžiama trukdyti pamoką ar užsiėmimą vedančiam mokytojui.
34. Mokytojui, nevedančiam pamokos pagal tvarkaraštį be priežasties ir neinformavus administracijos, skiriama drausminė nuobauda bei išskaičiuojama iš atlyginimo, pažymint žiniaraštyje faktinį darbo laiką.
35. Progimnazijos direktorius, esant rimtoms priežastims, turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip 3 darbo dienas per metus.
36. Progimnazijoje nevykstant planuotiems renginiams, kurie skirti mokinių, mokinių tėvų (rūpintojų, globėjų) ar darbuotojų švietimui, susirinkimams ar kitai veiklai, mokytojams nekontaktines darbo valandas (pasiruošti pamokoms, taisyti mokinių sąsiuvinius) leidžiama dirbti ne progimnazijoje.
37. Progimnazijoje vykstant planuotiems renginiams, direktorius turi teisę įsakymu keisti darbuotojų darbo grafikus.
38. Administracija gali pasitelkti progimnazijos darbuotojus darbui poilsio dienomis. Už darbą poilsio dienomis – apmokama Darbo kodekse nustatyta tvarka.
39. Visų klasių mokiniams atostogos skiriamos remiantis tų mokslo metų ugdymo planais.
40. Mokinių atostogos kvalifikuojamos kaip pedagoginio darbuotojo darbo laikas, jei jis nesutampa su kasmetinėmis atostogomis. Progimnazijos administracija tuo metu mokytojus ir kitus pedagoginius darbuotojus telkia pedagoginiam ir organizaciniam darbui, nustatydama jiems darbo laiką, neviršijantį jų darbo krūvio iki atostogų.
41. Atostogos darbuotojams suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą.
42. Darbuotojui sutinkant, atostogas direktorius gali pertraukti ar padalinti dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
43. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo pradžios, mokytojams – artimiausių mokinių vasaros atostogų metu.
44. Gali būti suteiktos tikslinės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, nemokamos (nurodžius svarbią priežastį) ir papildomos atostogos (atsižvelgiant į darbo stažą, už darbą švenčių ar poilsio dienomis arba viršvalandinį darbą, budėjimą pertraukų metu).
45. Mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai prieš išeidami kasmetinių atostogų turi atiduoti progimnazijos administracijai (pagal pasiskirstymą) visą sutvarkytą mokyklinę dokumentaciją.
DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI 6.1. Draudžiamuoju įvykiu yra:
6.1.1. draudimo sutarties termino pabaiga, jei Apdraustasis (-ieji) iki jos išgyvena;
6.1.2. Apdraustojo mirtis draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), jeigu šiam Apdraustajam draudimo sutartyje yra numatyta gyvybės draudimo suma ir/ar paskirta Sukaupto kapitalo dalis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte. Jei teismas Apdraustąjį paskelbia mirusiu, tai yra laikoma draudžiamuoju įvykiu tik tuo atveju, jei teismo sprendimo paskelbti Apdraustąjį mirusiu įsiteisėjimo diena arba teismo sprendime nurodyta konkreti spėjama Apdraustojo mirties data (jeigu Xxxxxxxxxxxx dingo be žinios tokiomis aplinkybės, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo) yra draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje. Jei teismas pripažįsta Apdraustąjį nežinia kur esančiu, tai nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu.
6.2. Draudėjui pasirinkus draudimą kritinės ligos atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte, yra Apdraustojo kritinė liga iš Draudėjo pasirinkto pagrindinio arba išplėstinio kritinių ligų sąrašo, kuri yra numatyta taisyklių Priede Nr. 3 ir diagnozuota Apdraustajam iki 65 metų amžiaus, o Alzhaimerio arba Parkinsono liga – iki 60 metų amžiaus, draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), jeigu ligos diagnozė atitinka taisyklių Priede Nr. 3 numatytus kriterijus. Draudžiamuoju įvykiu yra laikoma tik viena kritinė liga iš pasirinkto kritinių ligų sąrašo, nepriklausomai nuo kritinių ligų ir jų pasikartojimo Apdraustajam skaičiaus, t.y. išmoka dėl Apdraustojo kritinės ligos mokama tik vieną kartą per visą draudimo laikotarpį.
6.3. Draudėjui pasirinkus draudimą vaikų kritinės ligos atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte, yra Apdraustojo vaikų kritinė liga, numatyta taisyklių Priede Nr. 4 ir diagnozuota Apdraustajam iki 20 metų amžiaus draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), jeigu diagnozė atitinka taisyklių Priede Nr. 4 numatytus kriterijus. Draudžiamuoju įvykiu yra laikoma tik viena vaikų kritinė liga, nepriklausomai nuo vaikų kritinių ligų ir jų pasikartojimo Apdraustajam skaičiaus, t.y. išmoka dėl Apdraustojo vaikų kritinės ligos mokama tik vieną kartą per visą draudimo laikotarpį.
6.4. Draudėjui pasirinkus draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte, yra Apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant). Jei per vienerius metus nuo draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusio nelaimingo atsitikimo dienos dėl jo padarinių Apdraustasis miršta (išskyrus atvejus, numatytus taisyklių 7 punkte), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu.
6.5. Draudėjui pasirinkus draudimą stambių traumų dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte, yra Apdraustojo stambi trauma dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), numatyta taisyklių Priede Nr. 2.
6.6. Draudėjui pasirinkus draudimą traumų dėl nelaimingų atsitikimų atvejui, papildomas draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus numatytus taisyklių 7 punkte, yra Apdraustojo trauma dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant), numatyta taisyklių Priede Nr. 1.
6.7. Atsitiktinis kūno sužalojimas ir pakenkimas sveikatai, susijęs su gydytojų veiksmais operacijos ar kitų medicininių manipuliacijų bei procedūrų metu, bei jų komplikacijos yra draudžiamasis įvykis tik tuo atveju, jeigu jos buvo atliktos dėl kito buvusio draudžiamojo įvykio – nelaimingo atsitikimo, įvykusio per draudimo laikotarpį (draudimo apsaugai galiojant).
6.8. Įvykiai laikomi draudžiamaisiais, jeigu jie įvyko draudimo laikotarpiu (draudimo apsaugai galiojant) ir yra patvirtinti oficialiais dokumentais.
Nedraudžiamieji jvykiai 3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais mes su Jumis susitariame laikyti ne- laimingus atsitikimus:
3.1.1. patirtus Bendrųjų susitarimų dalyje nurodytais atvejais;
3.1.2. patirtus dėl osteosintezės konstrukcijų pašalinimo, jų lūži- mo ir/ar išnirimo, sąnarių protezų lūžimo ir/ar išnirimo;
3.1.3. pasikartojančius kaulų (sąnarių) išnirimus (panirimus);
3.1.4. patirtus dėl infekcijų sukėlėjų ar kitų sukėlėjų, patekusių j or- ganizmą ne dėl išorinio poveikio j apdraustojo kūną arba per nedide- lius odos ar gleivinės pažeidimus (nubrozdinimus, jbrėžimus), išsky- rus pasiutligės, stabligės sukėlėjus ir atvejus, kai infekcijų sukėlėjai pateko dėl nelaimingo atsitikimo atliekamos operacijos ar taikomo gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medikamentinio) metu;
3.1.5. pilvo ir/ar pilvo ertmės išvaržas;
3.1.6. patologinius kaulų lūžius, tarpslankstelinių diskų pakenki- mus ar išvaržas, degeneracinius pokyčius sąnariuose;
3.1.7. patirtus dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną, jeigu šie traukuliai atsirado ne dėl išorinio poveikio j apdraus- tojo kūną;
3.1.8. patirtus dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje) nepriklauso- mai nuo jų atsiradimo priežasties;
3.1.9. patirtus dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų;
3.1.10. patirtus dėl gydymo (spindulinio, fizioterapinio ar medika- mentinio) ar operacijų, kurias apdraustasis tiesiogiai sau atliko ar leido atlikti kitiems asmenims, jeigu gydymas ar operacija nebuvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo;
3.1.11. patirtus valdant ar naudojant bet kokias oro transporto priemones su motoru ar be jo, motorinius aeroplanus, lengvuosius lėktuvus, kosminius laivus bei kitas sklandymo ar skraidymo ore priemones, išskyrus atvejus, kai apdraustasis, keliaudamas iš vienos vietovės j kitą, naudojasi viešajam transportui priskiriama oro trans- porto priemone ir nėra jos jgulos narys;
3.1.12. patirtus dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo narkotikų, stipriai veikiančių vaistų, toksinių, psicho- tropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apdraustasis savo vei- kimu iššaukia minėtus veiksmus.
ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį.
4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją.
4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
Draudžiamieji jvykiai 2.1. Draudžiamuoju jvykiu dėl Kelionės atšaukimo yra laikomas atve- jis, kai atšaukiamas pagal iš anksto nustatytą grafiką Užsienyje išvyks- tančios Viešojo transporto priemonės, kuria turi vykti Apdraustasis, išvykimas su sąlyga, kad Apdraustasis užsakė Kelionę minėta Viešojo transporto priemone likus 48 valandoms iki jos išvykimo pagal iš anks- to nustatytą grafiką arba anksčiau.
Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data.
8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.
Draudimo sutarties sudarymas 4.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiūrėti (jvertinti) drau- džiamą riziką ir savo sąskaita paskirti ekspertus draudimo rizikos jvertinimui. Draudikui nepasi- naudojus tokia teise, Draudėjas ir (ar) Xxxxxxx- xxxxx atsako už Draudikui pateiktos informacijos teisingumą. Draudikui apžiūrėjus ir (ar) jvertinus draudimo objektą, šie vertinimai, bet kokia jų ra- šytinė ataskaita, raštu ar žodžiu išreikšta nuomo- nė laikoma tik draudimo rizikos vertinimu ir negali būti naudojama Draudėjo asmeniniams ar verslo tikslams bei santykiuose su trečiaisiais asmeni- mis kaip jrodymas, kad draudimo objektas yra saugus, nekelia pavojaus aplinkai, atitinka jsta- tymų ir kitų teisės norminius aktų, inžinerinius bei pramoninius standartus ir (ar) kitus reikalavimus. Jei draudimo interesas yra susijęs su Apdrausto- jo fizinio asmens gyvybe ar sveikata, Draudikas turi teisę reikalauti informacijos bei dokumentų, patvirtinančių Apdraustojo asmens amžių, svei- katos būklę, profesiją bei kitas aplinkybes, turin- čias reikšmės draudimo rizikos vertinimui.
4.2. Draudėjas yra atsakingas už Draudikui ar jo at- stovui pateikiamos informacijos teisingumą, išsa- mumą ir tikslumą.
4.3. Sudarius draudimo sutartj, Draudėjo rašytinis prašymas ir bet kokia raštu pateikta informacija tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
4.4. Draudimo sutartis yra sudaroma Draudikui ir Draudėjui susitarus dėl draudimo sutarties sąlygų.
4.5. Draudimo sutartis laikoma sudaryta, xxx Xxxx- dikas ir Draudėjas pasirašo draudimo liudijimą (polisą) arba Draudėjas sumoka draudimo xxxxx- xxxx (polise) nurodytą draudimo jmoką.
4.6. Draudimo sutartis gali būti sudaroma pagal draudimo taisykles, kurios yra paskelbtos drau- dimo jmonės interneto tinklapyje, arba pagal iš anksto sutartas individualias draudimo sutarties sąlygas.
4.7. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj nenurodydamas priežasčių.
PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą.
12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui.
12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.
12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos.
12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.
12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.
12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.
