Kalbinių gebėjimų ugdymas Pavyzdžių Nuostatos

Kalbinių gebėjimų ugdymas. Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK). 4.1. 7–8 klasė Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos nierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mo-kytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai laiko iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra. Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pas...
Kalbinių gebėjimų ugdymas. 46 4.1. Integravimo galimybės. Metodų pavyzdžiai: 47 4.2. Nuotolinio ugdymo galimybės teatro pamokoje, ugdant kalbinius gebėjimus. 50
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Turinys kuriamas
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Plėtojamas žodynas: Atsakomybė – priimti teisingus sprendimus, laikytis pažadų, atsakingai elgtis. Bendradarbiaujanti grupė – grupė, kuri padeda vienas kitam pasiekti bendrą išsikeltą tikslą ir kryptingai kartu veikia. Bendruomenė – žmonių grupė, kurios nariai yra priklausomi vienas nuo kito.
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Kasdien sparčiai besivystančios informacinės (skaitmeninės) technologijos atneša mokiniams galimybę rasti informaciją per minutę, pasinaudoti recenzija ar kinu vietoj knygos perskaitymo. Neigdami tai, kas akivaizdu, nusigręžtume nuo optimalių ugdymo galimybių panaudojimo. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” (2012) siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimus, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų gebėjimų vidurkiu. Integruotas teatro dalyko ir kalbos mokymasis siekia svarbiausio tikslo – bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo, iš kurių teatro dalyko ugdymas yra pagrindinis, o kalbos mokymasis tarnauja gilesniam teatro dalyko kompetencijų ugdymui. Modelio iliustracijai pateikiama kūrybinė užduotis, kurią galima atlikti tiek teatro, tiek kalbinio ugdymo pamokoje. Tema: Viešas kalbėjimas „Mano laisvalaikis“ Tikslas: Ugdytis drąsą, pasitikėjimą, kalbėjimo įgūdžius. Uždaviniai: 1. Diskutuoti grupėje apie laisvalaikio praleidimo galimybes. 2. Kalbėti pasirinktos kalbos pateikimo būdu: a) kalbanti lėlė; b) kalba radijo diktorius; c) kalba televizijos laidos vedėjas;
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Kasdien sparčiai besivystančios informacinės / skaitmeninės technologijos atneša mokiniams galimybę rasti informaciją per minutę, pasinaudoti recenzija ar kinu vietoj knygos perskaitymo. Neigdami tai, kas akivaizdu, nusigręžtume nuo optimalių ugdymo galimybių panaudojimo. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” (2012) siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimus, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų gebėjimų vidurkiu. Integruotas teatro dalyko ir kalbos mokymasis siekia svarbiausio tikslo – bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo, iš kurių teatro dalyko ugdymas yra pagrindinis, o kalbos mokymasis tarnauja gilesniam teatro dalyko kompetencijų ugdymui. Modelio iliustracijai pateikiama kūrybinė užduotis, kurią galima atlikti tiek teatro, tiek kalbinio ugdymo pamokoje. Tema: Viešas kalbėjimas „Mano laisvalaikis“ Tikslas: Ugdytis drąsą, pasitikėjimą, kalbėjimo įgūdžius. Uždaviniai:

Related to Kalbinių gebėjimų ugdymas

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • PASIŪLYMŲ GALIOJIMO UŽTIKRINIMAS 6.1. Perkančioji organizacija nereikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

  • Prekių užsakymas, pristatymas ir priėmimas 4.1. Atskiri Prekių užsakymai pateikiami Šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Atskirame Prekių užsakyme turi būti nurodomas Prekių kiekis ir Pagrindinėje sutartyje numatytas pristatymo vietos adresas (-ai). 4.2. Prekių pristatymo terminas: 2 d.d. nuo atskiro Prekių užsakymo gavimo dienos. 4.3. Prekių pristatymo vieta: Vilniaus g. 125, Šiauliai, LT-76354. 4.4. Tiekėjas pristato Prekes Užsakovui pagal tarptautinių prekybos sutarčių sąlygas „Incoterms“. Pristatymo sąlygos – DDP (pristatyta, muitas sumokėtas). 4.5. Iki Prekių priėmimo visa atsakomybė dėl Prekių atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo tenka Tiekėjui. 4.6. Prekės turi būti pristatomos nepažeistoje gamintojo pakuotėje. Ant pakuotės turi būti pažymėtas vaistinio preparato pavadinimas, registruotojas, tinkamumo vartoti terminas. 4.7. Tiekėjas pasirūpina, kad Xxxxxx būtų pristatytos ḭ priėmimo vietą, suderinus su Užsakovu, kad pastarasis galėtų Prekes patikrinti, ḭsitikinti jų tinkamumu ir ḭforminti Prekių priėmimą. 4.8. Užsakovas pasirašo priėmimo-perdavimo aktą (ar kitą priėmimą-perdavimą patvirtinantḭ dokumentą, pvz. sąskaitą-faktūrą), jei Prekės atitinka Pagrindinės sutarties reikalavimus ir yra tinkamai pristatytos. Šio dokumento pasirašymo diena laikoma Prekių perdavimo (pristatymo) diena. Užsakovas pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą garantuoja, kad priima tinkamą Prekių kiekḭ ir Prekės atitinka Pagrindinės sutarties priede nurodytą techninę specifikaciją (-as), Prekių registruotoją (-us) bei Prekės pavadinimą (-us). 4.9. Po priėmimo-perdavimo akto (ar kito priėmimą-perdavimą patvirtinančio dokumento) pasirašymo Prekių atsitiktinio praradimo rizika tenka Užsakovui. Priėmimo-perdavimo akto (ar kito priėmimą-perdavimą patvirtinančio dokumento) pasirašymo (kai jis pasirašytas abiejų Šalių) momentas laikomas Prekės pristatymo momentu. 4.10. Tiekėjas gali paprašyti pratęsti Prekių pristatymo terminą, jei atsiranda priežastys, dėl kurių Prekių pristatymas laiku tampa neḭmanomas: 4.10.1. Xxx Xxxxxxxxx nevykdo savo ḭsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartḭ. 4.10.2. Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. 4.11. Jei atsirado priežastys, nepriklausančios nuo Tiekėjo, kurių jis neturėjo ir negalėjo numatyti, ir dėl kurių Prekių pristatymas laiku tampa neḭmanomas, Tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi ḭ Užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl Prekių pristatymo termino pratęsimo. Per 2 (dvi) darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos Užsakovas raštu išreiškia sutikimą pratęsti Prekių pristatymo terminą arba informuoja Tiekėją, kad šis terminas nebus pratęstas.

  • Ginčų nagrinėjimo tvarka 12.1. Šiai Sutarčiai ir visoms iš šios Sutarties atsirandančioms teisėms ir pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti norminiai teisės aktai. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. 12.2. Kiekvieną ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, kylantį iš šios Sutarties ar susijusį su šia sutartimi, jos sudarymu, galiojimu, vykdymu, pažeidimu, nutraukimu, šalys spręs derybomis. Ginčo, nesutarimo ar reikalavimo nepavykus išspręsti derybomis, ginčas bus sprendžiamas teisme pagal Xxxxxxx buveinės vietą.

  • ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ SPRENDIMO TVARKA Nė viena Šalis neturi teisės pavesti Sutartį vykdyti tretiesiems asmenims. Už Sutarties įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Šalys atsako Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Bet kokie nesutarimai ar ginčai, kylantys tarp Šalių dėl Sutarties, sprendžiami derybų būdu, o jeigu tokiu būdu ginčų išspręsti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ar kitais teisės aktais.

  • BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12.1. Sutartis įsigalioja tik ją pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams ir galioja iki visiško ir pilno Šalių įsipareigojimų, numatytų joje, įvykdymo, jeigu nėra nutraukiama anksčiau joje nustatytais pagrindais ir tvarka. 12.2. Yra šie Sutarties priedai, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis: 12.2.1. Priedas Nr. 1 – Tiekėjo pasiūlymo/-ų kopija/-os; 12.3. Jeigu paaiškėtų neatitikimų ar prieštaravimų tarp šios Sutarties teksto ir Sutarties priedų, Sutarties tekstas turės viršenybę priedo Nr. 2 atžvilgiu, o Priedas Nr. 1 turės viršenybę Sutarties teksto atžvilgiu. 12.4. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu. Esminės Sutarties sąlygos (perkamų prekių ir susijusių paslaugų specifikacija, Sutarties kaina) negali būti keičiamos. 12.5. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai. 12.6. Paskirti Šalių atstovai taip pat yra atsakingi už Sutarties vykdymo priežiūrą, įskaitant prekių pristatymo, įdiegimo, parengimo naudoti ir perdavimo-priėmimo organizavimą ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, savalaikį sąskaitų-faktūrų pateikimą, patvirtinimą bei mokėjimų atlikimo organizavimą. 12.7. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas pagal šią Sutartį turi būti pateikti raštu lietuvių kalba ir įteikti asmeniškai arba per kurjerį, arba nusiųsti registruotu laišku, elektroniniu laišku ar faksu su patvirtinimu apie įteikimą, žemiau nurodytais Šalių adresais (jeigu raštu nenumatyta kitaip). 12.8. Visi pranešimai, prašymai ir kitas susirašinėjimas laikomas tinkamai įteiktu nurodytais adresais faktinę jo gavimo arba įteikimo dieną remiantis gavimą ar pristatymą patvirtinančio rašto data arba kitu gavimą patvirtinančiu įrodymu. Pirkėjas Pardavėjas

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 8.1. Šalys susitaria, kad visi Pagrindinėje sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. 8.2. Visus Užsakovo ir Tiekėjo ginčus, kylančius iš Pagrindinės sutarties ar su ja susijusius, Xxxxx sprendžia derybomis. Ginčo pradžia laikoma rašto, pateikto paštu, faksu ar asmeniškai Pagrindinės sutarties Šalių Pagrindinėje sutartyje nurodytais adresais, kuriame išdėstoma ginčo esmė, ḭteikimo data. 8.3. Jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimties) darbo dienų laikotarpḭ nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui.