GYVŪNŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 10
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2015-12-15 sprendimu Nr. 174
GYVŪNŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 10
(2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas draudimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartį (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsau- gos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papil- domose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti drau- dimo išmoką.
1.16. Nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas
nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to pa- tirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant į draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė įranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė įranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo įrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jį apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai įvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenį ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko par- eiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nu- statytas išimtis);
2.5.3. įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartį;
2.5.4. draudžiamojo įvykio atveju, reikalauti, kad draudikas įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. įstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrįstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui įvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudimo riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartį ar jos galiojimo metu ir tai nuro- dė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja įstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo įmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Drau- dimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį;
b) apie draudžiamąjį įvykį, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar au- toįvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie drau- džiamąjį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinky- bes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo įmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. Išduoti Draudėjo prašomus dokumentus, jeigu Draudėjas yra sumokėjęs atlyginimą už dokumentų iš- davimą, t. y. 0,87 Eur. Dokumentai šiuo atveju – tai: draudimo taisyklių, draudimo sutarties, draudimo liudijimo, prašymo sudaryti draudimo sutartį arba kitų dokumentų nuorašai;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. įstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nu- statant draudimo išmokos dydį.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartį. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir rizikos įvertini- mo metu gautą (jeigu rizikos įvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo įmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai įvertinti.
4.2. Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Draudimo įmoką mokant grynaisiais pinigais, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu draudimo įmoka moka- ma naudojantis banko pavedimu, ar automatinio lėšų nurašymo iš draudėjo banko sąskaitos būdu, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma:
4.3.1. data, kai kredito įstaiga (bankas) įrašo lėšas į draudiko sąskaitą, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaiga yra ta pati;
4.3.2. data, kai draudiko kredito įstaiga (bankas) pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš draudėjo kredito įstaigos, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaigos yra skirtingos;
4.3.3. sutikimo ar prašymo e-sąskaitos gavimui ar sutikimo bankui automatiškai nurašyti lėšas iš draudėjo banko sąskaitos pasirašymas nelaikomas įmokos sumokėjimu. Mokant aukščiau nurodytais būdais
draudėjas privalo užtikrinti, kad sąskaitoje, nuo kurios nurašoma draudimo įmoka ar jos dalis, būtų pakankamai lėšų mokėjimui įvykdyti.Sumokėjus (nurašius) ne visą įmoką ar jos dalį, kaip tai numatyta draudimo sutartyje, laikoma, kad draudimo įmoka nesumokėta, o pervesta pinigų suma grąžinama draudėjui.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo drau- dėjui nesumokėjus draudimo įmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties įsi- galiojimu (nurodytas įmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties įsiga- liojimu), draudimo sutartis neįsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos įsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo įmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos įsigaliojimo dienos, draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu neįmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo įmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo įmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo įmokos suma kiekvienam įmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusį draudimo laikotarpį.
4.6.2 Papildomą draudimo įmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo įmokos ir minimalios avansinės draudimo įmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo įmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartį, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atve- jus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo įmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartį, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalį apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos įsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudimo rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl prie- žasčių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu ir kt.), draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėja kitą šalį apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nuro- dytą Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartį draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminį pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo įmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir draudimo įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams įstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartį drau- dimo įmokos, kurių mokėjimo terminas draudžiamojo įvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudžiamojo įvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo įmokomis, neatsi- žvelgus į jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrįs nuostolio dydį;
7.6.2. jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar kelia- ma baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patį nuostolį pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdį yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus įstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turi- mus reikalavimo teisės pagrindimo įrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3,
2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudžiamojo įvykio;
7.13.2. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, įskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respu- blikos teismuose.
8.2. Draudėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai įteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai įteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę.
10.4. Draudėjas turi teisę pasirinkti dokumentų gavimo būdą: atvykus į bet kurį draudiko padalinį arba prisijungus prie draudiko savitarnos sistemos „Savas LD“, dokumentai Draudėjui išduodami nemokamai. Nepasirinkus nemo- kamo dokumentų gavimo būdo dokumentų atsiuntimas paštu Draudėjui kainuoja 0,87 EUR. Dokumentai – tai sąskaitos, draudimo sutartys (draudimo liudijimai), informavimas apie laiku nesumokėtą (-as) draudimo įmoką (-as), informavimas apie draudimo sutarties nutraukimą dėl nesumokėtų įmokų, pasiūlymas atnaujinti besibai- giančią ar pasibaigusią draudimo sutartį ir pažymos apie žalos atlyginimo atvejus arba jų nebuvimą.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Balansinė vertė – tai gyvūno vertė, nurodyta draudėjo buhalterinėje apskaitoje.
1.2. Banda – vienos rūšies gyvūnų grupė, kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje, viename arba skirtinguose pas- tatuose.
Bandos skirstomos į:
- mažas bandas, kai jose yra 5 - 50 gyvūnų,
- dideles bandas, kai jose yra 51 – 500 gyvūnų.
1.3. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos drau- dikas, sudarydamas draudimo sutartį, raštu ar kitokiu būdu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartį.
1.4. Draudimas, viršijantis draudimo vertę – atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo objekto vertę. Šiuo atveju draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.
1.5. Gyvūnų apskaita – specialiame žurnale daromi įrašai apie gyvūnų nuolatinėje laikymo vietoje esančius gyvū- nus, jų pardavimą, paskerdimą, kritimą ar kitokį netekimą, pirkimą ir prieauglio atsivedimą.
1.6. Gyvūnų laikymo vieta yra:
a) nuolatinė laikymo vieta – patalpa, tvartas, ferma, kitas statinys ar teritorija, kuriuose nuolatos laikomi gy- vūnai.
b) ganymo, vedžiojimo vieta (nenuolatinė laikymo vieta) – laikina gyvūnų laikymo vieta arba bet kuri teritorija, kai gyvūnai iš nuolatinės laikymo vietos vedami ganyti, vedžioti ar kt.
1.7. Gyvūnų (galvijų, arklių, avių, kiaulių, ožkų) ganyklinis/tvartinis laikotarpis – tai gyvūno laikymo sąlygų keitimo būdas, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų; ganyklinis laikotarpis - gyvūno laikymas lauke, kai oro tempera- tūra bet kuriuo paros metu ne mažesnė kaip 0 °C; tvartinis laikotarpis – gyvūno laikymas uždaroje patalpoje, kai oro temperatūra kuriuo nors paros metu mažesnė kaip 0 °C, o oro temperatūra bet kuriuo paros metu patalpoje ne mažesnė kaip 0 °C.
1.8. Gyvūnų (gyvulių) registravimas ir identifikavimas – gyvūnų laikymo vietų, bandų ir gyvūnų registravimas, esan- čių gyvūnų apskaita (ūkyje, bandoje, komplekse), ženklinimas bei informacijos apie gyvūnų būsenos pokytį registravimas.
1.9. Gyvūnų ženklinimas – tai specialių ausies ženklų ar tatuiruočių su užkoduotais įrašais, pagal kuriuos identifikuo- jamas gyvūnas, įsegimas ar kitoks individualus pažymėjimas.
1.10. Karantino punktas – patalpa arba patalpos, įregistruotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios yra atskirtos ir atskirai eksploatuojamos ir kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tik tos pačios siuntos tokios pačios sveikatos būklės gyvūnai (neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais). Karantino laikotarpis – tai laikotarpis, kai įsigyti gyvūnai privalomi laikyti atskirai nuo kitų (ūkio) gyvūnų.
1.11. Kompleksas – vienos rūšies gyvūnų grupė (daugiau kaip 501 gyvūnų), kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje, viename arba skirtinguose pastatuose, suskirstyta į pogrupius pagal gyvūnų amžių, lytį ir kt.
1.12. Nebaigtas statyti pastatas – pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį arba nėra pripažintas tinkamu naudoti.
1.13. Nevisiškas draudimas – atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Šiuo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalį jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.14. Rinkos vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tos pačios rūšies, amžiaus, produktyvumo gyvūno įsigijimui.
1.15. Šautinės žaizdos – tai žaizdos, kurios turi įėjimo ir/ar išėjimo angas, per kurias atveriamas kelias infekcijai, sužalojami vidaus organai, kaulai, kraujagyslės.
1.16. Šeimos nariai – draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:
- nesusituokę asmenys;
- draudėjo vaikai (įvaikiai) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;
- tėvai (įtėviai), senoliai;
- broliai, seserys.
1.17. Užkrečiamosios (infekcinės) ligos – tai ligos, pasireiškiančios klinikiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai bei organai ir sutrinka jų funkcijos. Sveiki gyvūnai užsikrečia tokiomis ligomis patekus į organizmą patogeni- niams mikroorganizmams: helmintams, grybams, pirmuonims, bakterijoms, virusams ir kitiems mikroorganiz- mams, jų dalims, dėl kurių gyvūnai turi būti priverstinai paskersti arba sunaikinti, gyvūniniai produktai arba žaliavos - nukenksminti arba sunaikinti.
1.18. Užkrėsta teritorija – nustatytų ribų teritorija, kurioje dėl pavojingų ar labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ar jų plitimo ypatumų nuolat ar ribotą laiką išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamomis ligomis.
1.19. Veislinis gyvūnas – gyvūnas, kurio kilmė ir individualios savybės atitinka veisliniams gyvūnams keliamus rei- kalavimus. Tokie gyvūnai ir jų prieauglis suženklinami pagal galiojančią identifikavimo tvarką, jiems vykdoma produktyvumo kontrolė ir tvarkoma veislininkystės apskaita pagal nustatytus reikalavimus.
1.20. Veislinė vertė – tai pinigų suma, kuri nustatoma pagal veislinio gyvūno įsigijimo dokumentus ar veislininkystės institucijų duomenis (atskaičiavus veislinių gyvūnų pirkimo kainos kompensaciją, pritaikytą pagal Veislininkystės rėmimo taisykles ir Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisykles).
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektu gali būti:
2.1.1. galvijai;
2.1.2. arkliai;
2.1.3. avys, ožkos;
2.1.4. kiaulės;
2.1.5. paukščiai;
2.1.6. kailiniai žvėreliai;
2.1.7. grynaveisliai šunys;
2.1.8. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje, draudimo objektu gali būti gyvūnai nenurodyti Taisyklių Draudimo sąlygos 2.1.1. – 2.1.7. punktuose.
2.1.9. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti veterinarijos tarnybos išduodamą gyvūno sveikatos pažymėjimą apie draudžiamo gyvūno sveikatos būklę, atliktus tyrimus.
2.2. Pagal šias taisykles nedraudžiami:
2.2.1. gyvūnai, galintys sirgti liga, dėl kurios gyvūnų nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje pa- skelbtas karantinas arba apribojimai (laikinai uždrausta parduoti pieną, gyvūnus ir pan.);
2.2.2. gyvūnai, esantys užkrėstoje teritorijoje;
2.2.3. gyvūnai, kurie yra sergantys, sulysę, užsigulėję, laikotarpiu mėnuo prieš ir mėnuo po prieauglio atsive- dimo (išskyrus, atvejus kai draudžiami banda ar kompleksas), taip pat gyvūnai, kai sergantys gyvūnai laikomi vienoje patalpoje su sveikais gyvūnais;
2.2.4. gyvūnai, esantys nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje, kurioje gresia potvynis ar kitos gamtinės jėgos, nuo to momento, kai apie tokią grėsmę pranešta nustatyta tvarka;
2.2.5. gyvūnai, laikomi nebaigtuose statyti pastatuose bei statiniuose, kurie neatitinka veterinarinės sanitari- jos, saugos ir priešgaisrinių reikalavimų;
2.2.6. nustatyta tvarka privalomi įregistruoti, bet neįregistruoti gyvūnai.
3. Draudimo vieta
3.1. Gyvūnai draudžiami draudimo sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Draudimo vieta yra gyvūnų nuolatinė laikymo vieta nurodyta draudimo sutartyje.
3.2. Draudimo sutartis galioja nuolatinėje laikymo vietoje, ganymo ar vedžiojimo vietose. Gyvūnus vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje sutartis galios tik tuo atveju (draudėjui keičiant gyvenamą vietą ar keičiantis draudimo objekto nuolatinei laikymo vietai), kai Draudėjas apie tai raštu pranešė draudikui prieš 7 kalendorines dienas apie apdrausto draudimo objekto draudimo vietos pasikeitimą bei gaus draudiko pritarimą raštu.
4. Draudžiamieji įvykiai
4.1. Draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:
4.1.1. Ugnies:
a) gaisro – ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai gyvūnams, padaryti gesinant gaisrą.
Nuostoliai gyvūnams dėl gaisro neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišo, žuvo ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros įtampos povei- kio, kurie atsirado elektros prietaisuose be gaisro ar sprogimo pasireiškimo.
b) dūmų ir suodžių – iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos.
c) žaibo įtrenkimo – tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu objektu, kai juo prateka žaibo srovė. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie susidarė ant apdrausto gyvūno ar patalpos, kurioje yra gyvūnas, užvirtus žaibo įtrenkimo paveiktiems medžiams.
d) sprogimo – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrįsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo.
e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo – valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, pervežamų tuo aparatu, atsitrenkimo į judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.
4.1.2. Vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo po įsibrovimo:
a) vagystės su įsibrovimu – gyvūno pagrobimo, neteisėtai patenkant į patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą) šiais būdais:
- įsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus
duris, išėmus langus, išdaužius stiklą ir pan.).
- panaudojant padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su įsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos narių raktus. Draudėjo ar jo šeimos narių raktų vagystės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. praneštas policijai bei draudikui, tik tuomet gyvūno pagrobimas, panaudojant tokius raktus, bus laikomas draudžiamuoju įvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsi- tikę laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami. Rakto(ų) vagystė – bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šį raktą, valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste.
- panaudojant technines priemones, kai neįeidamas į patalpą kaltininkas pagrobia gyvūną. Nuostoliai gyvūnams dėl vagystės su įsibrovimu neatlyginami:
- kai į patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuž- darytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoto ir/ar nepilnai panaudoti visi uždary- mo, įskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t.y nesant kliūčių patekti į patalpas;
- kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;
- kai į pastatą ar patalpą įsibraunama, panaudojus pavogtą raktą ir neįrodoma, kad raktas buvo pavogtas;
- jei gyvūnas pavogtas, neįsibraunant į patalpą ir neįrodomas techninių įsibrovimo prie- monių panaudojimas;
- kai neįrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas.
b) apiplėšimo – kai:
- draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens at- žvilgiu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto gyvūno atėmimą;
- draudėjas (ar jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijęs asmuo apdraustą gyvūną atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės ar psichologinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraustas gyvūnas iš draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl šio įvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis.
c) vandalizmo po įsibrovimo – tyčinio gyvūno naikinimo ar žalojimo įsibrovus į patalpas.
4.1.3. Piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Piktavališkas gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų – bet koks tiesioginis apdraus- to gyvūno žuvimas, sunaikinimas ar vagystė be įsibrovimo ganymo ir/ar vedžiojimo vietoje dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Nuostoliai dėl piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami:
- dėl transporto priemonės atsitrenkimo;
- dėl vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo, vandalizmo po įsibrovimo.
4.1.4. Gamtinių jėgų:
a) audros – stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas,
išjudina lengvesnius daiktus.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie atsirado audros metu ant apdrausto gyvūno užvirtus medžiams.
b) liūties - trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per vieną valandą ir trumpesnį laiką kelių kvadratinių kilometrų plote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
c) krušos -10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
d) sniego slėgio – nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį gyvūną.
Nuostoliai gyvūnams dėl sniego slėgio neatlyginami, jei:
- jie atsiranda dėl ilgą laiką, t.y. ilgiau nei per 12 val. laikotarpį, susikaupusio sniego.
e) potvynio – pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekan- čiuose paviršiniuose vandens telkiniuose. Atskiras (vienas) draudžiamasis įvykis yra, kai nenu- trūkstamas potvynis, trunka ne ilgiau kaip 168 valandas.
Nuostoliai gyvūnams dėl potvynio neatlyginami:
- kai jis draudimo vietoje buvo numatomas (įvyksta bent 1 kartą per 10 metų).
Nuostoliai gyvūnams dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:
- kai vanduo, sniegas, purvas patenka į patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų draustiems objektams.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio pa- rametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.4 a-4.1.4 e papunkčiuose nustatytus parametrus, jei
panašių nuostolių gyvūnams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir į įvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pateiktus duomenis.
- kai gyvūnui nuostoliai atsirado dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avari- jos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
f) grunto suslūgimo – vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimo dėl karstinių reiškinių.
g) nuošliaužos – savaiminės grunto slinkties šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai. Nuostoliai gyvūnams dėl nuošliaužos neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų nuoseklaus ardo- mojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas.
h) saulės ar šilumos smūgio. Saulės smūgis – galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis perkaitus nuo tiesioginių saulės spindulių. Šilumos smūgis (perkaitimas) - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra, netenkama sąmonės, sutrinka širdies veikla.
Nuostoliai gyvūnams dėl saulės ar šilumos smūgio neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl gyvūnų laikymo - nevėdinamoje, drėgnoje patalpoje, laikant uždarytuose automobiliuose ar pervežant nevėdinamuose, drėgnuose ar nepritaikytuose sunkvežimiuose ar konteineriuose.
i) sušalimo (šalčio poveikio) - tai dėl bendros kūno temperatūros sumažėjimo atsirandanti būklė, ly- dima įvairių organų veiklos sutrikimų, ilgai veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui). Nuostoliai gyvūnams dėl gamtinių jėgų, pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.4 a –4.1.4 i papunk- čius, neatlyginami:
- kai pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai yra nebaigti statyti, rekonstruojami ar vykdomi kapitali- nio remonto darbai.
4.1.5. Transporto priemonės atsitrenkimo.
Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto gyvūno nugaišimas, žuvimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio su ne draudėjui (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) priklausančia ir ne draudėjo (ar jo šeimos narių, kai draudėjas fizinis asmuo) valdoma kelių eismo ar geležinkelio transporto priemo- ne. Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.
4.1.6. Neužkrečiamųjų ligų
Neužkrečiamosios ligos – tai ligos, kai sveiki gyvūnai vieni nuo kitų neužsikrečia, jos pasireiškia klini- kiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai ar organai, sutrinka jų funkcijos, dėl kurių gyvūnas gaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas.
Nuostoliai gyvūnams dėl neužkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų;
- kai gyvūnas dėl draudėjo savarankiško gydymo, nesikreipiant į veterinarijos gydytoją, nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas;
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos, kuri yra traumos pasekmė.
4.1.7. Traumų:
Trauma - konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje dėl staigaus fizinio, terminio aplinkos poveikio apdraus- tam objektui įvykęs audinių vientisumo pažeidimas, sukėlęs funkcijų sutrikimą ar gyvūno žuvimą, gaiši- mą ar priverstinį paskerdimą.
Nuostoliai gyvūnams dėl traumų neatlyginami:
- kai gyvūnas apsinuodija cheminėmis medžiagomis;
- kai gyvūnas nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos;
- kai draudėjas tyčia sužaloja gyvūną;
- kai įvyksta organų sistemos funkcinio vieneto sužalojimas, jei iki traumos ši sritis buvo pažeista ligos arba traumos įvykusios iki draudimo sutarties sudarymo;
- kai trauma įvyksta įrengimų, mechanizmų paleidimo ir eksploatacijos metu;
- kai gyvūnas žūsta, nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl šautinių žaizdų.
4.1.8. Išorinių poveikių:
a) fizinio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl:
- elektros srovės poveikio;
- pasismaugimo;
- paskendimo;
- staigaus ir netikėto šildymo sistemos, ventiliavimo sistemos, vandentiekio įrengimų gedimo, kanalizacijos tinklų avarijos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
Šildymo sistemos,ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - staigus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl sprogimo, užsikimši- mo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu įrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo įrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar buitinių įrengimų.
b) cheminio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl nuodingų žolių išorinių – vidinių sukeltų neigiamų reakcijos poveikio;
c) biologinio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl laukinių žvėrių sukeltų patologijų, gyvačių, vabzdžių sugėlimo.
4.1.9. Užkrečiamųjų ligų:
Užkrečiamosios ligos - tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai;
Nuostoliai gyvūnams dėl užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.10).
4.1.10. Pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų:
Pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos – tai ligos, dėl kurių priverstinai pa- skerdžiami ar sunaikinami gyvūnai vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 10 31 Nr. 465. įsakymą. Draudimo sutarties galiojimo metu gyvūnai yra apdrausti nuo tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme nurodytų pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų, t. y. pasikeitus įsakymui automatiškai pasikeičia draudimo apsauga nuo pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų.
Draudžiamasis įvykis yra:
- kai nuo pirmo dėl pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos gyvūno gai- šimo, priverstinio paskerdimo, gyvūno ar jo skerdienos sunaikinimo atvejo iki oficialiai paskelbtos užkrečiamosios ligos epizootijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip 120 dienų nuo jos pradžios, gyvūnai, veterinarijos tarnybos nurodymu patekę į epizootijos židinį ir, pritaikius nustatytos užkrečiamosios ligos likvidavimo priešepizootines priemones, yra sunaikinami, naikinama jų skerdiena, jie privers- tinai paskerdžiami ar nugaišta.
Nuostoliai gyvūnams dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.9).
4.2. Gyvūnai taip pat draudžiami dėl priverstinio skerdimo, atsitikus (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus) draudimo sutartyje nurodytiems įvykiams, dėl kurių gresia neišvengiamas nugaišimas, kai įvykį patvir- tina veterinarijos gydytojo pažyma.
4.3. Draudžiamasis įvykis pavienių gyvūnų draudimo atveju yra gyvūno gaišimas, žuvimas, sunaikinimas ar pri- verstinis paskerdimas dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus) nurodytų draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpį.
4.4. Draudžiamasis įvykis gyvūnų bandų ar komplekso draudimo atveju yra gyvūnų gaišimai, žuvimai, sunaikinimai ar priverstiniai paskerdimai dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus), nuro- dytų draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpį ar kalendorinį mėnesį.
5. Nedraudžiamieji įvykiai
5.1. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas gyvūnas buvo sunaikintas, nugaišo, žuvo, buvo priverstinai paskerstas ar prarastas dėl:
5.1.1. chirurginės operacijos, išskyrus, jei ją atliko teisėtai veikiantis veterinarijos gydytojas, nustatęs, kad tokia operacija buvo neišvengiama dėl atsitikusio įvykio (ligos, traumos) ir ji atlikta, siekiant išsaugoti gyvūno gyvybę;
5.1.2. draudėjo piktavališko ar tyčinio gyvūnų žalojimo;
5.1.3. draudėjo neapdairaus ar nerūpestingo elgesio, nesikreipimo kvalifikuotos veterinarijos gydytojo pagal- bos, esant aiškiems gyvūno susirgimo, dėl kurio gyvūnas nugaišta, žūsta, priverstinai paskerdžiamas arba sunaikinamas, požymiams;
5.1.4. draudėjo ar susijusių su draudėju asmenų veterinarinės tarnybos nurodymų nesilaikymo apdraustą gyvūną laiku gydyti, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos priemones, tinkamai šerti, naudoti, nustatytu laiku gyvūnus karantinuoti ir laikyti pagal nustatytus veterinarinius, sanitarinius bei zoohigie- ninius reikalavimus (laikyti tinkamose patalpose, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas, inventorių bei teritoriją, naikinti graužikus bei kitus ligų platintojus, užtikrinti patalpų mikroklimatą);
5.1.5. gyvūnų priverstinio paskerdimo ar gaišimo, kai gyvūnus dėl senatvės, bergždumo, mastitų, lėtinių gine- kologinių ligų ar persirgtų ligų toliau laikyti ūkyje ekonomiškai nenaudinga (sumažėjo produktyvumas, panaudojimo efektyvumas);
5.1.6. gyvūnų apsinuodijimo, gaišimo, priverstinio paskerdimo, kai gyvūnai buvo šerti supelijusiais, supu- vusiais, sugedusiais, žemėtais, pašalusiais (įskaitant gyvūnų ganymą ganyklose, kai daugiametė ar vienmetė žolė paveikta minusinės temperatūros (šalnų)) pašarais;
5.1.7. gyvūnų susižalojimo ir/ar nugaišimo pervežant, pervarant, kai draudėjas ar su draudėju susijęs asmuo apdraustus gyvūnus pervarė, pervežė ar kitaip perkėlė į kitą vietą, pažeisdamas šalyje nustatytą gyvū- nų pervarymo, pervežimo ar perkėlimo tvarką, ar vežė juos nepritaikytu ir neparuoštu transportu;
5.1.8. gyvūno pakliuvimo po transporto priemone, jei jis turėjo būti vedamas su pasaitėliu;
5.1.9. gyvūno laikymo pažeidžiant ganyklinį/tvartinį laikotarpį;
5.1.10. gyvūnų paskerdimo, kai jam neišvengiamas gaišimas negresia ar nėra veterinarijos gydytojo nurodymo ar leidimo priverstiniam paskerdimui;
5.1.11. gyvūnų gaišimo, žuvimo ir/ar priverstinio praskerdimo dėl gyvūnų fiziologinę būklę lemiančių įrengimų (šildymo sistemos, ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų įrenginių/mechanizmų) ne- buvimo ar netinkamos jų priežiūros (išskyrus įvykius dėl staigaus ir netikėto šių įrengimų gedimo);
5.1.12. gyvūnų konfiskavimo;
5.1.13. individualioje draudimo sutartyje nurodytų kitų nedraudžiamųjų įvykių.
5.2. Bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šių Taisyklių Bendrosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudi- mo sutartyje neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Draudimo suma – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo objekto vertė, nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
6.3. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo objekto vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalio- ja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir paaiškėjus drau- dimo sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalį atitinkamos draudimo įmokos dalies negrąžina.
6.4. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto draudimo vertės teisingumą.
6.5. Pavieniai gyvūnai gali būti draudžiami:
6.5.1. xxxxxx verte;
6.5.2. veisline verte.
6.6. Gyvūnų bandos ir kompleksai gali būti draudžiami:
6.6.1. xxxxxx verte;
6.6.2. veisline verte;
6.6.3. balansine verte.
6.7. Draudimo suma gali būti skirtinga kiekvienam gyvūnui arba bendra vienodus požymius turinčių gyvūnų grupei.
6.8. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas:
6.8.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju,
xxx xxxxxx.
6.8.2. Jei draudimo sutartyje nurodoma, jog sudaryta nevisiško draudimo sutartis, gyvūnų draudimo suma gali būti mažesnė už draudimo vertę.
6.8.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai nevisiško draudimo sutartis, tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui (nevisiškas draudimas).
6.8.4. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis gyvūno vertės, draudėjas turi teisę papildomai jį apdrausti tais atvejais, kai:
- gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu pasikeičia/padidėja.
6.9. Gyvūnai gali būti draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę draudimo sutartyje numatytais terminais – atas- kaitų pateikimo dienomis. Tada gyvūnų bandos ar komplekso draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra didžiausia vienos dienos gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu.
6.9.1. Duomenys, t. y. gyvūnų skaičius ir vertė, į ataskaitą įrašomi kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal gyvūnų amžiaus grupes. Ataskaitos pateikimo diena yra paskutinė mėnesio darbo diena.
6.9.2. Draudimo išmoka už gyvūnus negali viršyti draudimo sumos ar atitinkamo mėnesio ataskaitoje pateik- tos vertės pagal gyvūnų amžiaus grupes.
6.10. Jei gyvūnų bandos ar kompleksai draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę, draudėjas sumoka avansinę įmoką sudarydamas draudimo sutartį. Galutinis atsiskaitymas yra atliekamas pagal faktines vertes, pateiktas periodinėse ataskaitose pasibaigus draudimo metams:
6.10.1. Jei pagal draudimo įmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo įmoka nuo faktinės draudimo sumos yra didesnė už avansinę įmoką – draudėjas sumoka papildomą draudimo įmokos dalį.
6.10.2. Jei pagal draudimo įmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo įmoka nuo faktinės draudimo sumos yra mažesnė už avansinę įmoką – draudėjas papildomai nemoka, draudikas draudimo įmokos negrąžina.
6.10.3. Jei periodinėje ataskaitoje pateikia faktinę gyvūnų vertę, didesnę negu nurodyta draudimo sutartyje draudimo suma, tai automatiškai laikoma prašymu pakeisti draudimo sutartį, draudimo sumą pakeistoje sutartyje įrašant ne mažesnę, negu 130 % paskutinės ataskaitos faktinės gyvūnų vertės.
6.11. Kai draudžiamas kompleksas ar banda, esminiu rizikos padidėjimu laikomas mėnesinio kiekvienos gyvūnų grupės kritimų per du iš eilės einančius mėnesius padidėjimas daugiau kaip 30%, lyginant su duomenimis, draudėjo pateiktais prieš sudarant draudimo sutartį informacijoje apie draudimo objektą.
6.12. Draudimo rizikos padidėjimu laikoma priešgaisrinės apsaugos ir objekto, kuriame laikomi apdrausti gyvūnai, eksploatavimo taisyklių bei saugumo technikos reikalavimų nepaisymas, įrengimų nefunkcionavimas pagal numatytus eksploatacijos reikalavimus, apdrausto objekto naudojimo paskirties pasikeitimas; veterinarinės priežiūros sąlygų keitimas, išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nu- rodytų draudimo sutartyje saugos priemonių neveikimas, komercinės veiklos vykdymas (jei tokia veikla nebuvo vykdoma draudimo sutarties sudarymo metu).
6.13. Draudimo sutartyje gali būti numatyta besąlyginė išskaita ir jos pobūdis, nusakantis kokiomis sąlygomis ir kada ji išskaitoma iš draudimo išmokos ir įvardinama procentais arba konkrečia pinigų suma.
6.14. Draudimo sutarčiai po draudimo išmokos išmokėjimo toliau galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Be pareigų, nurodytų Taisyklių Xxxxxxxxxxx sąlygose, papildomai draudėjas privalo:
7.1.1. Atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo:
a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudžiamąjį įvykį, priežastis;
b) pateikti policijai dingusių, sunaikintų gyvūnų sąrašą;
c) per 24 valandas pranešti policijai ir draudikui; kitoms pagal aplinkybes reikalingoms tarnyboms bei pateikti visą žinomą informaciją apie vagystę su įsibrovimu, apiplėšimą, vandalizmą po įsibrovimo, piktavališkus trečiųjų asmenų veiksmus;
d) iki draudiko atstovo atvykimo (t.y. 24 valandas,skaičiuojant nuo pranešimo apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, gavimo datos) išsaugoti nugaišusį, žuvusį gyvūno lavoną arba jo liekanas būtinas nustatyti apdrausto gyvūno tapatybę (išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas buvo su- naikintas, priverstinai priskerstas dėl užkrečiamų ligų) bei susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šį aktą pasirašyti;
e) prieš išvežant gyvūną priverstiniam ar kontroliniam paskerdimui Draudėjas būtinai privalo pranešti ir parodyti gyvūną Xxxxxxxx atstovui, bei gauti veterinarijos gydytojo (veterinarijos tarnybos) nu- kreipimą priverstiniam paskerdimui;
f) gelbėti gyvūnus, imtis kitų nuostolių mažinimo priemonių;
g) pateikti draudikui dokumentus, reikalingus gyvūno žuvimo, dingimo, sunaikinimo, nugaišimo, pri- verstinio paskerdimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdraus- tų objektų kiekį ir vertę, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį ir kt.
7.1.2. Draudėjo pareigos draudimo sutarties galiojimo metu:
a) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti apdraustus gyvūnus bei vykdyti draudiko nurody- mus dėl gyvūno apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
b) užtikrinti, kad gyvūnai tinkamai pagal nustatytus higieninius ir veterinarinius reikalavimus būtų laikomi, prižiūrimi, skiepijami, registruojami, ganomi, gydomi, šeriami, laiku atliekami profilaktiniai darbai bei tyrimai;
c) laikytis atitinkamų ūkinių technologinių auginimo sąlygų bei užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimato režimą;
d) gyvūnui susirgus ar atsiradus pradiniams ligų požymiams ar pastebėjus kitus gyvūno būsenos pa- sikeitimus, skubiai kreiptis į veterinarinę tarnybą ir vykdyti veterinarijos gydytojo duotus nurodymus dėl gyvūnų gydymo ar profilaktikos;
e) per 7 dienas raštu pranešti draudikui apie pakeistą apdrausto gyvūno nuolatinę laikymo vietą;
f) informuoti draudiką raštu per 3 darbo dienas apie bet kurią padidėjusią draudimo riziką;
g) saugoti apskaitos duomenis apie gyvūnų kitimą iki draudimo metų pabaigos ir draudiko pareikala- vimu juos pateikti patikrinimui.
h) rūpintis draudimo sumos atstatymu po draudimo išmokos, siekiant išvengti ne visiško draudimo;
i) vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus bei teisės aktų reikalavimus;
j) skubiai pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai ir Draudikui įtarus gyvūnų pavojingą ar labai pavojingą (epideminę) užkrečiamąją ligą.
7.2. Jei dingęs gyvūnas, už kurį jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, draudė- jas turi per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką.
7.3. Draudėjas nedelsiant privalo informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar dar tik bus mokama.
7.4. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas turi teisę:
7.4.1. jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 11,58 Eur). Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas
7.4.2. Įvykus draudžiamajam įvykiui patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant – atlyginti patirtų nuostolių dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, draudikas per 1 darbo dieną atvyksta į įvykio vietą ir surašo nustaty- tos formos gyvūno sunaikinimo, nugaišimo, žuvimo, dingimo, priverstinio paskerdimo aktą, kuriame užfiksuoja draudžiamojo įvykio padarytą žalą.
8.2. Nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu gyvūno sunaikinimo, nugaišimo žuvimo, dingimo, pri- verstinio paskerdimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais gyvūno su- naikinimo, nugaišimo žuvimo, dingimo, priverstinio paskerdimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
8.3. Draudikas atlieka draudžiamojo įvykio tyrimą, kurio metu pagal poreikį siunčia reikiamus paklausimus pagal aplinkybes teisėsaugos, teisėtvarkos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, hidrometeorologinėms tarny- boms ar kitoms institucijoms, galinčioms suteikti informaciją apie įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos įvykio pripažinimui draudžiamuoju bei žalos dydžio nustatymui. Prireikus Draudikas apžiūri įvykio vietą, gyvūną, daro fotonuotraukas. Gyvūno apžiūros metu būtinai dalyvauja Draudėjas ar jo įgaliotas atstovas.
8.4. Draudžiamąjį įvykį draudėjas turi pagrįsti jį patvirtinančiais dokumentais: veterinarijos gydytojo išvada, gyvūno lavono skrodimo protokolu/aktu (Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas), nu- statyta tvarka patvirtintu gyvūnų nurašymo aktu, pažyma apie gyvūnų vertę, balansinės apskaitos duomenimis, mėsos vertę pagrindžiančiais dokumentais, veterinarijos gydytojo, gydžiusio nugaišusį (kritusį) gyvūną pažyma apie susirgimo priežastį, ligos pobūdį, pasekmes ir išrašas (kopija) iš pacientų registracijos žurnalo apie vykdytą gyvūno gydymą ir ligos eigą ir kt.
8.5. Nuostoliu yra:
8.5.1. kai gyvūnai apdrausti rinkos verte, dėl draudžiamojo įvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – tos rūšies ir amžiaus gyvūno įprasta tai vietovei vidutinė rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną;
8.5.2. kai gyvūnai apdrausti rinkos verte, dėl draudžiamojo įvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp tos rūšies ir amžiaus gyvūno įprastos tai vietovei vidutinės rinkos vertės draudiminio įvykio dieną ir visos maistui tinkamos vertės, o kailinių žvėrelių – atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo įmonės ar skerdyklos gyvūno ar skerdienos pirkimo kvitą.
8.5.3. kai gyvūnai apdrausti balansine verte, dėl draudžiamojo įvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – gyvūno balansinė vertė draudžiamojo įvykio dieną;
8.5.4. kai gyvūnai apdrausti balansine verte, dėl draudžiamojo įvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp gyvūno balansinės vertės draudžiamojo įvykio dieną ir visos maistui tinkamos vertės, o kailinių žvėrelių
– atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo įmonės ar skerdy- klos gyvūno ar skerdienos pirkimo kvitą.
8.5.5. kai gyvūnai apdrausti veisline verte dėl draudžiamojo įvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – gy- vūno draudimo suma;
8.5.6. kai gyvūnai apdrausti veisline verte, dėl draudžiamojo įvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp to gyvūno draudimo sumos ir visos maistui tinkamos mėsos vertės, o kailinių žvėrelių – atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo įmonės ar skerdyklos gyvūno ar sker- dienos pirkimo kvitą.
8.6. Mėsos vertė nustatoma:
8.6.1. kai priverstinai paskersto gyvūno mėsa pripažinta visiškai netinkama maistui, nuostolis apskaičiuoja- mas tokia pat tvarka, kaip už nugaišusį, žuvusį gyvūną;
8.6.2. kai mėsa priduodama į mėsos perdirbimo įmonę ar skerdyklą, nuostolis apskaičiuojamas remiantis šių įmonių išduoto dokumento duomenimis;
8.7. Mėsos netinkamumą maistui nustato veterinarijos tarnybos specialistas, tai patvirtindamas skerdienos brokavi- mo akte.
8.8. Jei dėl vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo, vandalizmo po įsibrovimo ar piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvi- mo dėl trečiųjų asmenų veiksmų sužalotą, sunaikintą apdraustą gyvūną ar jo liekanas galima parduoti, nuostolis yra lygus skirtumui tarp to gyvūno draudimo vertės draudžiamojo įvykio dieną ir gautos pinigų sumos už parduo- tą mėsą ar kailį.
8.9. Priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ar kitų organizacijų išlaidų už suteiktą pagalbą, draudikas neatlygina.
8.10. Nuostoliu nelaikomos ir neatlyginamos gyvūno gydymo, lavono skrodimo, veterinaro pažymų išdavimo, lavono transportavimo ar kitų veterinarijos tarnybos specialistų suteiktų paslaugų išlaidos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
9. Draudimo išmokos mokėjimas
9.1. Draudimo išmokos apskaičiavimas:
9.1.1. Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už priverstinai paskerstą, nugaišusį, žuvusį, sunaikintą, dingusį gyvūną draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į gyvūno draudimo vertę ir besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išs- kaitą (franšizę).
9.1.2. Kai gyvūnai buvo apdrausti nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpį apdrausto gyvūno vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiro gyvūno (gyvūnų amžiaus grupės) draudimo vertė drau- džiamojo įvykio dieną;
9.1.3. Kai gyvūnai buvo apdrausti nemažesne už draudimo vertę suma ir jei sutarties galiojimo laikotarpį ap- drausto gyvūno vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokį procentą sudaro draudimo suma nuo draudimo vertės, buvusios draudžiamojo įvykio dieną, bet ne daugiau kaip atskiro gyvūno draudimo vertė draudžiamojo įvykio dieną. Ši nuostata negalioja, jeigu buvo nustatyta, kad atskiros gyvūnų amžiaus grupės draudimo vertė draudžiamojo įvy- kio dieną buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą. Šis punktas taikomas bandų ir kompleksų draudimo atveju, kai individualiai apibūdintų gyvūnų sąrašas nėra draudimo sutarties dalis.
9.1.4. Kai gyvūnai buvo apdrausti mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskaičiuojama pro- porcingai draudimo sumos ir atskiro gyvūno vertės santykiui draudžiamojo įvykio dieną;
9.1.5. Kai gyvūnai buvo apdrausti mažesne už draudimo vertę suma, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama nevisišku draudimu – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atitinkama draudimo suma ir/ ar atskiro gyvūno draudimo vertė, buvusios draudžiamojo įvykio dieną;
9.1.6. Jei draudėjas po draudimo išmokos gavimo neatstato draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos (sumokėdamas papildomą draudimo įmoką už į sutartį naujai įtrauktus gyvūnus), o realiai atstato gy- vūnų skaičių, tai kito draudžiamojo įvykio atveju taikomas nevisiškas draudimas. Šis punktas taikomas bandų ir kompleksų draudimo atveju, kai individualiai apibūdintų gyvūnų sąrašas nėra draudimo sutar- ties dalis.
9.2. Draudimo išmokos mokėjimas:
9.2.1. Gyvūnui nugaišus, žuvus, dingus, priverstinai paskerdus, sunaikinus draudimo išmoka mokama va- dovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais: veterinarijos gydytojo išvada, gyvūno lavono skrodimo protokolu, nustatyta tvarka patvirtintu gyvūnų nurašymo aktu, pažyma apie gyvūnų vertę, balansinės apskaitos duomenimis, mėsos vertę pagrin- džiančiais dokumentais.
9.2.2. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valstybės/savivaldos institucijos ar kiti asmenys. Jeigu draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valstybės/savivaldos institucijų ar kitų asmenų, draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti draudikui išmokos dalį, lygią gautai iš valstybės/savivaldos institucijų ar kitų asmenų.
9.2.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos gali būti išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs iki draudimo išmokos mokėjimo datos, jeigu draudimo sutartyje nėra susitarta kitaip.
10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas
10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei Draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas.
10.2. Draudikas taip pat turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei draudėjo elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudžiamojo įvykio kilimu ir žalos atsiradimu, arba draudžiamojo įvykio metu nesuveikė arba nebuvo tinkamai naudotos draudimo sutartyje nurodytos gyvūno apsaugos priemonės.
10.3. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas (jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susiję asmenys nesiėmė priemonių gelbėti apdraustus gyvūnus draudžiamojo įvykio metu ir po jo, užtikrinti apsaugą ir neleisti tolesnio žalos didėjimo.
10.4. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių Draudimo sąlygų 7.2.1 ir 7.2.2. punktuose nurodytų reikalavimų.