Darbo ir poilsio laiko ypatumai. Šioje dalyje galima aptarti visoms šakos įmonėms aktualius darbo ir poilsio laiko klausimus, pavyzdžiui, darbo laiko režimą, viršvalandinio darbo limitą, taip pat galima įvardinti kai kuriuos organizacinius poilsio laiko, kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo klausimus – pavyzdžiui, „Jei šakos įmonėse nustatoma suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.“ „Šakos įmonių darbuotojų viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų per metus.“ „Šakoje veikiančiose įmonėse privalomai turi būti sudaromi kasmetinių atostogų suteikimo grafikai. Kasmetines atostogas suteikiant dalimis, rekomenduojama jų neskaidyti daugiau kaip į dvi dalis, išskyrus nenumatytus ir svarbius atvejus.“ „Darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, jeigu jie to pageidauja ir jei nebus sutrikdytas įmonės ar jos padalinio darbas, turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių vasaros atostogų metu.“ „Šakoje veikiančios įmonės skatina ir sudaro maksimalias sąlygas darbuotojams, derinantiems darbo ir šeimos įsipareigojimus, dirbti nuotolinio darbo sąlygomis, taip pat – lankstaus darbo laiko režimu.“
Darbo ir poilsio laiko ypatumai. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo ir poilsio laikas yra gana išsamiai ir imperatyviai sureguliuotas norminiais teisės aktais, šio reguliavimo iš esmės pakeisti šakos kolektyvine sutartimi negalima. Be to, skirtingose viešojo sektoriaus srityse netgi skiriasi darbo bei poilsio laiko trukmė, kuri taipogi yra imperatyviai nustatyta. Todėl šie klausimai turėtų būti aptariami nepažeidžiant ir neperžengiant norminio teisinio reguliavimo nustatytų ribų ir, pavyzdžiui, pateikiant nuorodą į galiojančią bendrą tvarką: „Darbo ir poilsio laikas šakoje veikiančiose įstaigose organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Vyriausybės nutarimais bei kiekvienoje įstaigoje tvirtinamomis Darbo tvarkos taisyklėmis.“ Galima aptarti tokius klausimus kaip darbo laiko grafikų sudarymo atvejai, t. y. kada tokie grafikai būtini, kokia tvarka jie tvirtinami ir pan.: „Šakoje veikiančių įstaigų darbo (pamainų) pradžios ir pabaigos laikas derinamas su profesine sąjunga. Xxxxx (pamainų) grafikus tvirtina įstaigos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas. Įstaigos darbo grafikai ir jų pakeitimai privalomai derinami su profesinėmis sąjungomis tik to joms raštu pareikalavus iš įstaigos vadovo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki jų paskelbimo viešai. Per tris darbo dienas negavus atsakymo iš profesinės sąjungos, laikoma, kad grafikas suderintas.“ arba “Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo (pamainų) grafikai teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Vėliau grafikai gali būti keičiami tik ypatingais atvejais (darbuotojų ligos, neatvykimo į darbą ir kitais svarbiais atvejais).“ Taip pat galima aptarti kai kuriuos organizacinius poilsio laiko, kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo klausimus – pavyzdžiui, „Darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, jeigu jie to pageidauja ir jei nebus sutrikdytas įstaigos ar jos padalinio darbas, turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių vasaros atostogų metu.“ arba „Šakoje veikiančiose įstaigose privalomai turi būti sudaromi kasmetinių atostogų suteikimo grafikai. Kasmetines atostogas suteikiant dalimis, rekomenduojama jų neskaidyti daugiau kaip į dvi dalis, išskyrus nenumatytus ir svarbius atvejus.“