Finansinio turto vertės sumažėjimas Pavyzdžių Nuostatos

Finansinio turto vertės sumažėjimas. Kiekvieną finansinių ataskaitų datą Grupė ir Xxxxxxxx įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą. Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos. Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per Bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. 9-ajame TFAS pateikiamas naujas modelis, skirtas apskaičiuoti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimą. - bendras modelis (pagrindinis), - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Valdymo įmonė taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas ir turtą, vertinamą tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Taikant bendrą modelį Valdymo įmonė stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Valdymo įmonė analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Valdymo įmonė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus. Valdymo įmonė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis. Supaprastintą modelį Valdymo įmonė taiko prekybos gautinoms sumoms. Taikant supaprastintą modelį Valdymo įmonė nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Valdymo įmonė naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Grupė taiko 9-ajame TFAS numatytą supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) nustatyti, pagal kurį naudojamas tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių atidėjinys visoms prekybos gautinoms sumoms. Siekiant nustatyti TKN, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į mokėjimus už parduotas prekes profilius per 36 mėnesių laikotarpį atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Į ateitį orientuota analizė leidžia daryti išvadą, kad istorinių nuostolių rodiklių koregavimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas nuostolių atidėjinys 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinoms sumoms, suskirstytoms pagal bendras ypatybes (bendras vertės sumažėjimo vertinimo modelis): Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2020 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,15% 0,69% 0,92% 0,66% 0,66% 0,66% Bendra apskaitinė vertė – prekybos xxxxxxxx sumos 24 739 6 043 1 629 30 167 16 32 624 Nuostolių atidėjinys 35 42 15 2 1 1 96 Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2019 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,06% 0,08% 0,36% 2,43% 3,95% 4,11% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 21 753 6 640 3 436 101 5 8 31 943 Nuostolių atidėjinys 68 8 17 2 - - 96 Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Nuostolių atidėjinys finansiniam turtui nustatomas remiantis prielaidomis apie įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tikėtinų nuostolių rodikliais. Grupė priima sprendimus dėl šių prielaidų ir vertės sumažėjimo skaičiavimuose naudojamų duomenų pasirinkimo remdamasi Grupės praėjusių laikotarpių informacija, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir taip pat į ateitį orientuotais įvertinimais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsamesnė informacija apie pagrindines taikytas prielaidas ir naudojamus duomenis atskleista
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Xxxx kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).

Related to Finansinio turto vertės sumažėjimas

  • TEIKĖJAS įsipareigoja teikti duomenis Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; Sutarties 8.3 papunktyje nustatyta tvarka informuoti GAVĖJĄ apie Sutartyje nustatytos duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos bei Sutarties 1 priede „Duomenys ir jų teikimo sąlygos“ (toliau – Sutarties 1 priedas) nurodytų duomenų teikimo ir naudojimo sąlygų pakeitimą; GAVĖJO pateiktus asmens duomenis naudoti GAVĖJO vartotojui (-ams) identifikuoti TEIKĖJO vartotojų identifikacinėje sistemoje, Sutarties vykdymo tikslais. GAVĖJO pateiktus asmens duomenis saugoti 10 (dešimt) metų po Sutarties pasibaigimo; užtikrinti iš GAVĖJO gautų asmens duomenų apsaugą savo lėšomis ir priemonėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. užtikrinti teikiamų duomenų teisingumą, išsamumą, vientisumą ir saugą tol, kol duomenys pasieks GAVĖJĄ; pagal GAVĖJO reikalavimą ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo tokio reikalavimo gavimo pateikti vartotojo veiksmų protokolą, kuriame nurodoma detali GAVĖJO atliktų veiksmų naudojant duomenis informacija; tinkamai, kokybiškai ir laiku vykdyti įsipareigojimus numatytus Sutartyje ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose.

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Ūkio subjektų grupė, teikianti bendrą pasiūlymą, privalo pateikti jungtinės veiklos sutartį. 4.2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su Perkančiąja organizacija numatomą sudaryti sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei, t. y. su kuo Perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir kam teikti su pasiūlymo vertinimu susijusią informaciją. 4.3. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą.

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuoja- ma nuostolio dydžio, atsižvelgiant j pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). 9.1.1. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj; 9.1.2. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galio- jimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja: - kai namų turtas apdraustas pagal draudėjo užpildytą draudžiamo turto sąrašą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 a punkte) ir buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) drau- dimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą; - kai namų turtas apdraustas draudimo sumą apskaičiuojant pagal nuolat gyvenamo pastato (patalpų) plotą (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktuose); - kai pastatų draudimo suma buvo ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė (kaip nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygų 6.6.3 punkte). 9.1.3. Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskai- čiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui; 9.1.4. Kai pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4.1 b ir 6.4.2 punktus apdraustas gyvenamajame name/bute esantis namų turtas, sunaikintas ar sugadintas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, tačiau negali viršyti Taisyklių 1 priede „Draudimo išmokos apribojimai (% nuo draudimo sumos) daiktams, apdraustiems draudimo sumą apskaičiuojant pagal būsto (gyvenamojo namo ar buto) plotą“ nustatytos dalies. Nustatyta maksimali už atskirą namų turto daiktų grupę išmokama dalis apskaičiuojama nuo draudimo sutartyje nu- rodytos ir pagal pastato (buto) plotą apskaičiuotos draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nuostoliai atlyginami iki sunaikinto, pavogto ar sugadinto namų turto daikto vertės netaikant išmo- kos apribojimų, kai namų turtas draudžiamas pagal Maksimalųjj draudimo variantą.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Draudimo sutarties sudarymas 4.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, Draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiūrėti (jvertinti) drau- džiamą riziką ir savo sąskaita paskirti ekspertus draudimo rizikos jvertinimui. Draudikui nepasi- naudojus tokia teise, Draudėjas ir (ar) Xxxxxxx- xxxxx atsako už Draudikui pateiktos informacijos teisingumą. Draudikui apžiūrėjus ir (ar) jvertinus draudimo objektą, šie vertinimai, bet kokia jų ra- šytinė ataskaita, raštu ar žodžiu išreikšta nuomo- nė laikoma tik draudimo rizikos vertinimu ir negali būti naudojama Draudėjo asmeniniams ar verslo tikslams bei santykiuose su trečiaisiais asmeni- mis kaip jrodymas, kad draudimo objektas yra saugus, nekelia pavojaus aplinkai, atitinka jsta- tymų ir kitų teisės norminius aktų, inžinerinius bei pramoninius standartus ir (ar) kitus reikalavimus. Jei draudimo interesas yra susijęs su Apdrausto- jo fizinio asmens gyvybe ar sveikata, Draudikas turi teisę reikalauti informacijos bei dokumentų, patvirtinančių Apdraustojo asmens amžių, svei- katos būklę, profesiją bei kitas aplinkybes, turin- čias reikšmės draudimo rizikos vertinimui. 4.2. Draudėjas yra atsakingas už Draudikui ar jo at- stovui pateikiamos informacijos teisingumą, išsa- mumą ir tikslumą. 4.3. Sudarius draudimo sutartj, Draudėjo rašytinis prašymas ir bet kokia raštu pateikta informacija tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. 4.4. Draudimo sutartis yra sudaroma Draudikui ir Draudėjui susitarus dėl draudimo sutarties sąlygų. 4.5. Draudimo sutartis laikoma sudaryta, xxx Xxxx- dikas ir Draudėjas pasirašo draudimo liudijimą (polisą) arba Draudėjas sumoka draudimo xxxxx- xxxx (polise) nurodytą draudimo jmoką. 4.6. Draudimo sutartis gali būti sudaroma pagal draudimo taisykles, kurios yra paskelbtos drau- dimo jmonės interneto tinklapyje, arba pagal iš anksto sutartas individualias draudimo sutarties sąlygas. 4.7. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj nenurodydamas priežasčių.

  • Nuomininkas įsipareigoja 4.3.1. per 5 (penkias) darbo dienas nuo turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo įregistruoti nuomos sutartį valstybės įmonėje Registrų centre; 4.3.2. per ____________________________________________________ darbo dienas nuo (įrašomas 3 darbo dienų arba kitas konkurso sąlygose nustatytas terminas) Sutarties pasirašymo priimti Sutarties 1.1 papunktyje nurodytą turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą; 4.3.3. laiku mokėti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį ir kitus pagal Sutartį priklausančias įmokas ir mokesčius; 4.3.4. naudoti turtą pagal paskirtį, nurodytą Sutarties 1.2 papunktyje, vadovautis nustatytais šios paskirties turto priežiūros, priešgaisrinės saugos ir sanitariniais reikalavimais, užtikrinti jo gerą būklę (atsižvelgdamas į normalų nusidėvėjimą), saugoti turtą nuo sugadinimo, dingimo; 4.3.5. sudaryti nuomotojui sąlygas tikrinti nuomojamo turto būklę; 4.3.6. pasibaigus Sutarties galiojimo terminui arba Sutartį nutraukus prieš terminą, perduoti turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingą, tokios pat būklės, kokios jis perduotas nuomininkui, atsižvelgdamas į fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui; nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą.

  • Užsakovas įsipareigoja 3.3.1. Sudaryti visas būtinas sąlygas Tiekėjui teikti Pirkimo sutartyje numatytas Paslaugas, jei tokių sąlygų sudarymas išskirtinai priklauso nuo Užsakovo. 3.3.2. Per Paslaugų teikimo laikotarpį nupirkti Paslaugų už ne mažiau kaip [nuo 50 iki 100] procentų Pirkimo sutarties priede Nr. 1 nurodytos bendros Paslaugų kainos. 3.3.3. Nedelsiant raštu informuoti Tiekėją apie jo darbuotojų Paslaugų teikimo metu padarytą žalą, nekokybiškai arba ne laiku suteiktas Xxxxxxxxx, vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus ir kitų įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį nevykdymą. 3.3.4. Nedelsiant informuoti Tiekėją apie saugomo objekto darbo rėžimo, laiko pasikeitimus, objekte esančių materialinių vertybių kiekio, rūšies ir saugojimo vietos pasikeitimus ir kitus pasikeitimus, dėl kurių gali keistis Paslaugų teikimo pobūdis. 3.3.5. Suteikti Tiekėjui visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui. 3.3.6. Priimdamas Xxxxxxxxx įsitikinti, kad jos atitinka visus Pirkimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 3.3.7. Jeigu stebimame objekte nustatytas materialinių vertybių vagystės (sugadinimo, sunaikinimo) faktas, neatlikti įvykio vietoje jokios veiklos, išskyrus veiksmus, kurie padėtų apsaugoti objekte esantį turtą ir sumažintų žalą, kol atvyks Tiekėjo, draudimo bendrovės atstovai (jei reikalinga) ir policijos atstovai, bei bus įformintas laisvos formos Materialinių vertybių vagystės (sugadinimo, sunaikinimo) aktas dėl šio fakto. 3.3.8. Vykdyti kitus Pirkimo sutartyje nustatytus Užsakovo įsipareigojimus. [Elektroninės apsaugos atveju] 3.3.9. Tuo atveju jei Tiekėjas pagal Pirkimo sutartį Užsakovui neteikia techninės įrangos priežiūros, aptarnavimo ir remonto paslaugų, užtikrinti tinkamą apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimą – laiku imtis priemonių, kad būtų atliktas apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos sistemos gedimo remontas. Užtikrinti, kad objekto apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos sistemą remontuotų ir eksploatuotų tik apmokyti asmenys, nedaryti veiksmų, kurie galėtų pakenkti apsauginės–priešgaisrinės signalizacijos sistemai. 3.3.10. Nedelsiant telefonu (-ais) ir vėliau raštu informuoti Tiekėją apie apsauginės–priešgaisrinės signalizacijos sistemos gedimus, sutrikimus, taip pat nedelsiant pranešti Tiekėjui apie pastebėtus objekto perimetro pažeidimus, vagystės, įsilaužimo požymius ir pan. 3.3.11. Jeigu priėjimas prie stebimo objekto ribojamas vartais, laiptinėmis ar panašiai, pateikti Tiekėjui vieną komplektą raktų, skaičių kombinacijas elektroninėms (kitoms) spynoms atrakinti arba nurodyti, kur jie saugomi. Nedelsiant iš anksto pranešti bei pagal galimybes užtikrinti, kad nebūtų kitų kliūčių, kurios, Tiekėjui reaguojant į apsauginės – priešgaisrinės signalizacijos sistemos suveikimą, trukdytų Tiekėjo darbuotojams patekti prie stebimo objekto. 3.3.12. Pateikti Tiekėjui sąrašą asmenų (pavardė, adresas, telefono Nr.), kuriems pavedama priduoti apsauginę–priešgaisrinę signalizaciją, kuriuos, Užsakovo nedarbo laiku būtų galima informuoti apie saugomų patalpų pažeidimus, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir telefonų tinklų bei apsauginės–priešgaisrinės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos gedimus ir kitus įvykius. Užtikrinti, kad sąraše nurodyti asmenys kviečiami bet kuriuo paros metu, ne vėliau kaip per vieną valandą atvyktų į saugomą objektą atlikti patalpų apžiūrą iš vidaus. Pasikeitus sąraše nurodytiems duomenims nedelsiant apie tai informuoti Tiekėją. 3.3.13. Prieš 5 (penkias) dienas raštu informuoti Tiekėją apie planuojamus objekto rekonstrukcijos ar remonto darbus, dėl kurių gali keistis signalizacijos sistemos veikimas, ir/arba tai gali turėti įtakos Tiekėjo įsipareigojimų vykdymui. [Fizinės apsaugos atveju] 3.3.14. Sudaryti Tiekėjo apsaugos darbuotojams minimalias darbo sąlygas saugos funkcijoms vykdyti, t. y. apsaugos darbuotojams skirtoje patalpoje – poste turi būti nepertraukiamai tiekiama elektros energija, darbo stalas, kėdės, sudarytos sąlygos naudotis tualetu ir šildymo sezono metu posto patalpa turi būti šildoma. [Techninės įrangos priežiūros, aptarnavimo ir remonto paslaugų atveju]: 3.3.15. Eksploatuoti sistemą vadovaudamasis gamintojo naudojimosi instrukcijomis ir Tiekėjo pateikiamomis rašytinėmis rekomendacijomis. 3.3.16. Savarankiškai neremontuoti sistemos, nekeisti detalių, programavimo režimų ir neatlikti jokių kitų veiksmų, kurie gali sąlygoti netinkamą Sistemos funkcionavimą. 3.3.17. Tiekėjui pareikalavus, pateikti sistemos dokumentus (projektinę ir instaliacinę medžiagą, instrukcijas, brėžinius ir pan.).

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.

  • PIRKIMO SUTARTIES SUDARYMAS 13.1. Pirkimo sutartis sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė 5 (penkių) darbo dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminas, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo iš Perkančiojo subjekto suinteresuotiems pirkimo dalyviams dienos. Atidėjimo terminas netaikomas, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis. 13.2. Xxxxxxx, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutartį kviečiamas raštu ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį. 13.3. Jeigu dalyvis, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, jeigu pirkimo sąlygų 6 skyriuje jis reikalaujamas, arba iki Perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį Pirkimų įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju Perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po dalyvio, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, jeigu tenkinamos Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 13.4. Sudaroma pirkimo sutartis turi atitikti laimėjusio dalyvio pasiūlymą ir šias pirkimo sąlygas. 13.5. Pirkimo sutarties projektas pateiktas 4 priede. Pirkimo sutarties projekto sąlygos yra privalomos tiekėjams ir sudarant pirkimo sutartį su laimėtoju nebus keičiamos. 13.6. Pirkimo sutarties valiuta – eurai.