Finansinio turto vertės sumažėjimas Pavyzdžių Nuostatos

Finansinio turto vertės sumažėjimas. Kiekvieną finansinių ataskaitų datą Grupė ir Xxxxxxxx įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą. Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos. Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per Bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Valdymo įmonė naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Grupė taiko 9-ajame TFAS numatytą supaprastintą metodą tikėtiniems kredito nuostoliams (TKN) nustatyti, pagal kurį naudojamas tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių atidėjinys visoms prekybos gautinoms sumoms. Siekiant nustatyti TKN, prekybos gautinos sumos suskirstomos į atskiras grupes pagal bendras kredito rizikos ypatybes. Tikėtinų nuostolių rodikliai nustatomi atsižvelgiant į mokėjimus už parduotas prekes profilius per 36 mėnesių laikotarpį atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamus istorinius kredito nuostolius, patirtus per šį laikotarpį. Į ateitį orientuota analizė leidžia daryti išvadą, kad istorinių nuostolių rodiklių koregavimas nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas nuostolių atidėjinys 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinoms sumoms, suskirstytoms pagal bendras ypatybes (bendras vertės sumažėjimo vertinimo modelis): Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2020 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,15% 0,69% 0,92% 0,66% 0,66% 0,66% Bendra apskaitinė vertė – prekybos xxxxxxxx sumos 24 739 6 043 1 629 30 167 16 32 624 Nuostolių atidėjinys 35 42 15 2 1 1 96 Grupė Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos Pradelstos 2019 m. gruodžio mažiau kaip ilgiau kaip ilgiau kaip 90 ilgiau kaip ilgiau kaip 31 d. Nepradelstos 30 dienų 30 dienų dienų 180 dienų 365 dienas Iš viso Tikėtinų nuostolių rodiklis 0,06% 0,08% 0,36% 2,43% 3,95% 4,11% Bendra apskaitinė vertė – prekybos gautinos sumos 21 753 6 640 3 436 101 5 8 31 943 Nuostolių atidėjinys 68 8 17 2 - - 96 Bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. Nepradelstos Pradelstos mažiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 30 dienų Pradelstos ilgiau kaip 90 dienų Pradelstos ilgiau kaip 180 dienų Pradelstos ilgiau kaip 365 dienas Iš viso
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Nuostolių atidėjinys finansiniam turtui nustatomas remiantis prielaidomis apie įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tikėtinų nuostolių rodikliais. Grupė priima sprendimus dėl šių prielaidų ir vertės sumažėjimo skaičiavimuose naudojamų duomenų pasirinkimo remdamasi Grupės praėjusių laikotarpių informacija, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir taip pat į ateitį orientuotais įvertinimais kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išsamesnė informacija apie pagrindines taikytas prielaidas ir naudojamus duomenis atskleista
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai yra įvertinami pagal tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelį. Kredito nuostoliai vertinami kaip visų grynųjų pinigų nuostolių dabartinė vertė (skirtumas tarp pinigų srautų, kuriuos Xxxxxxxx turi gauti pagal sutartį, ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti). TKN yra diskontuojami taikant apskaičiuotų palūkanų normą. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Xxxxxxxx perskaičiuoja ir registruoja tikėtinų kredito nuostolių atidėjinį nuostoliams, atsižvelgdamos į praeities įvykius, dabartines rinkos sąlygas ir ateities perspektyvas. Kiekvieno finansinio periodo pabaigoje Bendrovė įvertina, ar nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepasikeitė finansinės priemonės kredito rizika. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertina, ar finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, kai įvyko vienas ar daugiau įvykių, turinčių neigiamą poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto pinigų srautams. Toliau pateikti kriterijai, pagal kuriuos Bendrovė nustato, ar yra objektyvių įrodymų, kad dėl vertės sumažėjimo buvo patirtas nuostolis: dienų;
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Bendrovė pripažįsta vertės sumažėjimą dėl tikėtinų kredito nuostolių (ECL) šiam finansiniam turtui, kuris nėra vertinamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius: paskolos ir avansai klientams; skolos vertybiniai popieriai; išduotų finansinių garantijų sutartys. Nuosavybės vertybiniams popieriams vertės sumažėjimo nuostoliai nėra pripažįstami. Finansinio turto tikėtini kredito nuostoliai yra vertinami vertės sumažėjimo suma, lygia: - 12 mėnesių tikėtiniems kredito nuostoliams; tai yra tikėtini kredito nuostoliai, kurie atsiranda dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, kurie yra galimi per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų datos, arba - Visiems tikėtiniems kredito nuostoliams; tai yra visiems tikėtiniems kredito nuostoliams, kurie atsiranda dėl visų galimų įsipareigojimų nevykdymų per finansinio turto galiojimo laikotarpį. Visų tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimas finansiniam turtui yra skaičiuojamas, jeigu kredito rizika tokiams finansiniam turtui reikšmingai padidėjo nuo pirminio pripažinimo. Visam kitam finansiniam turtui, tikėtini kredito nuostoliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į 12 mėnesių numatomus kredito nuostolius. Tikėtini kredito nuostoliai yra kredito nuostolių dabartinės vertės tikimybinis svertinis įvertinimas. Jie yra vertinami kaip dabartinės vertės skirtumas tarp pinigų srautų, atsirandančių iš Bendrovės gaunamų sutartinių srautų, ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, atsirandančių dėl daugybę ateityje iškylančių ekonominių įvykių, diskontuotų pagal finansinio turto efektyvią palūkanų normą.
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (TKN) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. TKN yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslią pradinę efektyvią palūkanų normą. TKN yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, TKN apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių TKN). Xxxx kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio TKN).
Finansinio turto vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo modelis yra pagrįstas apskaičiuotu tikėtinu nuostoliu. Bendrovė nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius: - bendras modelis (pagrindinis), - supaprastintas modelis. Bendrą modelį Xxxxxxxx taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas. Taikant bendrą modelį Xxxxxxxx stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo. Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai). Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Xxxxxxxx analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus. Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Bendrovė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus.

Related to Finansinio turto vertės sumažėjimas

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).

  • DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS 30.1. Apdraustojo ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu išmokama visa pasirinkta kritinių ligų draudimo suma.

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Nuomininkas įsipareigoja 4.3.1. per 5 (penkias) darbo dienas nuo turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo įregistruoti nuomos sutartį valstybės įmonėje Registrų centre;

  • Užsakovas įsipareigoja 3.3.1. Sudaryti visas nuo Užsakovo priklausančias būtinas sąlygas Tiekėjui teikti Pirkimo sutartyje numatytas Paslaugas, suteikti informaciją ar dokumentus, būtinus Paslaugoms teikti;

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • PIRKIMO SUTARTIES SUDARYMAS 13.1. Pirkimo sutartis sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė 10 dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminas, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo iš Perkančiojo subjekto suinteresuotiems pirkimo dalyviams dienos. Atidėjimo terminas netaikomas, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis.

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 11.1. Tiekėjas, kuris mano, kad Įgaliotoji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

  • MINIMALIŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ ATITIKTIES DEKLARACIJA (Data) _____________________ (Sudarymo vieta) tvirtinu, kad mano vadovaujamo (-os) /(atstovaujamo (-os)) ______________________________________________________________________________ , ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

  • TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus: