Common use of Ilgalaikis materialusis turtas Clause in Contracts

Ilgalaikis materialusis turtas. Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas iki 1995 m. gruodžio 31 d., apskaitomas indeksuota įsigijimo verte, atėmus sukauptą indeksuotą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Po 1995 m. gruodžio 31 d. įsigytas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, dalis ilgalaikio materialiojo turto buvo indeksuota naudojant tokius indeksavimo koeficientus skirtingoms turto rūšims: 1994 m. balandžio 1 d. 1,4 – 14 288 865 1995 m. gruodžio 31 d. 1,6 – 1,7 145 410 Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, taikant patvirtintus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, kurie buvo nustatyti vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimais bei atsižvelgiant į planuojamą naudingą ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas eksploatuoti. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai: Pastatai 8-80 Statiniai 8-50 Mašinos ir įrengimai 5 – 25 Transporto priemonės 4 – 15 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 2 – 10 Kitas 4 – 7 Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai ir jo įsigijimo vertė 300,00 Eur ir daugiau, taip pat kompiuterinė technika ir ryšio priemonės, kurių įsigijimo vertė yra 150,00 Eur ir daugiau. Papildomos išlaidos, tenkančios jau apskaitytam ilgalaikiam materialiajam turtui, yra pridedamos prie turto vieneto apskaitinės vertės, kai yra tikimybė, kad ateityje iš to turto vieneto naudojimo Įmonė gaus didesnę ekonominę naudą, nei ta, kurios buvo tikimasi jį įsigijus. Remonto išlaidos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai jos patiriamos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. skolinimosi kaštai, susiję su gautomis paskolomis ilgalaikio materialiojo turto statybai bei įsigijimui finansuoti, patirti per laikotarpį, kol ilgalaikis materialusis turtas yra paruošiamas jo tolesniam numatomam naudojimui, neįskaitomi į šio turto įsigijimo savikainą, o pripažįstami to laikotarpio, kuriame jie patiriami, sąnaudomis. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi metinėse finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės. Kai ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, perleidžiamas kitai valstybės institucijai arba savivaldybei ar valstybės arba savivaldybės įmonei, atitinkamai sumažinamas Įmonės įstatinis (savininko) kapitalas.

Ilgalaikis materialusis turtas. Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas iki 1995 m. gruodžio 31 d., apskaitomas indeksuota įsigijimo verte, atėmus sukauptą indeksuotą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Po 1995 m. gruodžio 31 d. įsigytas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, dalis ilgalaikio materialiojo turto buvo indeksuota naudojant tokius indeksavimo koeficientus skirtingoms turto rūšims: 1994 m. balandžio 1 d. 1,4 – 14 288 865 1995 m. gruodžio 31 d. 1,6 – 1,7 145 410 Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, taikant patvirtintus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, kurie buvo nustatyti vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimais bei atsižvelgiant į planuojamą naudingą ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas eksploatuoti. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai: Pastatai 8-80 Statiniai 8-50 Mašinos ir įrengimai 5 – 25 Transporto priemonės 4 – 15 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 2 – 10 Kitas 4 – 7 Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai ir jo įsigijimo vertė 300,00 Eur ir daugiau, taip pat kompiuterinė technika ir ryšio priemonės, kurių įsigijimo vertė yra 150,00 Eur ir daugiau. Papildomos išlaidos, tenkančios jau apskaitytam ilgalaikiam materialiajam turtui, yra pridedamos prie turto vieneto apskaitinės vertės, kai yra tikimybė, kad ateityje iš to turto vieneto naudojimo Įmonė gaus didesnę ekonominę naudą, nei ta, kurios buvo tikimasi jį įsigijus. Remonto išlaidos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai jos patiriamos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. skolinimosi kaštai, susiję su gautomis paskolomis ilgalaikio materialiojo turto statybai bei įsigijimui finansuoti, patirti per laikotarpį, kol ilgalaikis materialusis turtas yra paruošiamas jo tolesniam numatomam naudojimui, neįskaitomi į šio turto įsigijimo savikainą, o pripažįstami to laikotarpio, kuriame jie patiriami, sąnaudomis. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi metinėse finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės. Kai ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausybės nutarimais, perleidžiamas kitai valstybės institucijai arba savivaldybei ar valstybės arba savivaldybės įmonei, atitinkamai sumažinamas Įmonės įstatinis (savininko) kapitalas.

Ilgalaikis materialusis turtas. Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas iki 1995 m. gruodžio 31 d., apskaitomas indeksuota įsigijimo verte, atėmus sukauptą indeksuotą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą. Po 1995 m. gruodžio 31 d. įsigytas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, dalis ilgalaikio materialiojo turto buvo indeksuota naudojant tokius indeksavimo koeficientus skirtingoms turto rūšims: 1994 m. balandžio 1 d. 1,4 – 14 288 865 1995 m. gruodžio 31 d. 1,6 – 1,7 145 410 Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, taikant patvirtintus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, kurie buvo nustatyti vadovaujantis galiojusiais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimais bei atsižvelgiant į planuojamą naudingą ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas eksploatuoti. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai: Pastatai 8-80 Statiniai 8-50 Mašinos ir įrengimai 5 – 25 Transporto priemonės 4 – 15 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 2 – 10 Kitas 4 – 7 Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai ir jo įsigijimo vertė 300,00 Eur ir daugiau, taip pat kompiuterinė technika ir ryšio priemonės, kurių įsigijimo vertė yra 150,00 Eur ir daugiau. Papildomos išlaidos, tenkančios jau apskaitytam ilgalaikiam materialiajam turtui, yra pridedamos prie turto vieneto apskaitinės vertės, kai yra tikimybė, kad ateityje iš to turto vieneto naudojimo Įmonė gaus didesnę ekonominę naudą, nei ta, kurios buvo tikimasi jį įsigijus. Remonto išlaidos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai jos patiriamos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. skolinimosi kaštai, susiję su gautomis paskolomis ilgalaikio materialiojo turto statybai bei įsigijimui finansuoti, patirti per laikotarpį, kol ilgalaikis materialusis turtas yra paruošiamas jo tolesniam numatomam naudojimui, neįskaitomi į šio turto įsigijimo savikainą, o pripažįstami to laikotarpio, kuriame jie patiriami, sąnaudomis. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Kai ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi metinėse finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės. Kai ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, perleidžiamas kitai valstybės institucijai arba savivaldybei ar valstybės arba savivaldybės įmonei, atitinkamai sumažinamas Įmonės įstatinis (savininko) kapitalas. i) Ilgalaikis finansinis turtas bei trumpalaikės investicijos