Kalbinių gebėjimų ugdymas. Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos gebėjimus, kaip mokyti dalyko grįžusių iš užsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami. Svarbu suprasti, kad kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turi suprasti pateiktą tekstą, aiškiai formuluoti mintis, taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos pažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, stebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, pastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Tai tikrai neatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis sąvokomis, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir įrenginiais. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš anksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičia...
Kalbinių gebėjimų ugdymas. 46
4.1. Integravimo galimybės. Metodų pavyzdžiai: 47
4.2. Nuotolinio ugdymo galimybės teatro pamokoje, ugdant kalbinius gebėjimus. 50
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Kasdien sparčiai besivystančios informacinės / skaitmeninės technologijos atneša mokiniams galimybę rasti informaciją per minutę, pasinaudoti recenzija ar kinu vietoj knygos perskaitymo. Neigdami tai, kas akivaizdu, nusigręžtume nuo optimalių ugdymo galimybių panaudojimo. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” (2012) siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimus, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų gebėjimų vidurkiu. Integruotas teatro dalyko ir kalbos mokymasis siekia svarbiausio tikslo – bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo, iš kurių teatro dalyko ugdymas yra pagrindinis, o kalbos mokymasis tarnauja gilesniam teatro dalyko kompetencijų ugdymui. Modelio iliustracijai pateikiama kūrybinė užduotis, kurią galima atlikti tiek teatro, tiek kalbinio ugdymo pamokoje. Tema: Viešas kalbėjimas „Mano laisvalaikis“ Tikslas: Ugdytis drąsą, pasitikėjimą, kalbėjimo įgūdžius. Uždaviniai:
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Turinys kuriamas
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Plėtojamas žodynas: Atsakomybė – priimti teisingus sprendimus, laikytis pažadų, atsakingai elgtis. Bendradarbiaujanti grupė – grupė, kuri padeda vienas kitam pasiekti bendrą išsikeltą tikslą ir kryptingai kartu veikia. Bendruomenė – žmonių grupė, kurios nariai yra priklausomi vienas nuo kito.
Kalbinių gebėjimų ugdymas. Kasdien sparčiai besivystančios informacinės (skaitmeninės) technologijos atneša mokiniams galimybę rasti informaciją per minutę, pasinaudoti recenzija ar kinu vietoj knygos perskaitymo. Neigdami tai, kas akivaizdu, nusigręžtume nuo optimalių ugdymo galimybių panaudojimo. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” (2012) siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimus, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų gebėjimų vidurkiu. Integruotas teatro dalyko ir kalbos mokymasis siekia svarbiausio tikslo – bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo, iš kurių teatro dalyko ugdymas yra pagrindinis, o kalbos mokymasis tarnauja gilesniam teatro dalyko kompetencijų ugdymui. Modelio iliustracijai pateikiama kūrybinė užduotis, kurią galima atlikti tiek teatro, tiek kalbinio ugdymo pamokoje. Tema: Viešas kalbėjimas „Mano laisvalaikis“ Tikslas: Ugdytis drąsą, pasitikėjimą, kalbėjimo įgūdžius. Uždaviniai:
1. Diskutuoti grupėje apie laisvalaikio praleidimo galimybes.
2. Kalbėti pasirinktos kalbos pateikimo būdu:
a) kalbanti lėlė;
b) kalba radijo diktorius;
c) kalba televizijos laidos vedėjas;