Matematinė komunikacija Pavyzdžių Nuostatos

Matematinė komunikacija. 2.1. Veikdamas įvairiose veiklose (atlikdamas eksperimentus, tyrinėdamas aplinką, žaisdamas savarankiškus žaidimus ir pan.) atpažįsta įvairiais būdais (žodžiu, vizualiai) pateiktus skaičius, juos įvardina, reaguoja į elementarius užduotus klausimus ir prašymus; savais žodžiais atsako į iškeltus klausimus, remdamasis savo patirtimi. Atsakymą gali pateikti tiek žodžiu, tiek iliustruodamas. Dėliodamas kelis konkrečius daiktus, stebėdamas aplinkos objektus (pvz., dedant daiktą ant daikto, daiktą ant piešinio, daiktą prie daikto arba po piešiniu), nustato, kurioje grupėje yra daugiau daiktų, kurioje – mažiau ar po lygiai, kiek iš viso jų yra. 2.2. Klausydamasis pasakojimų, garsų, tyrinėdamas paveikslėlius, ornamentus, aplinkos daiktus, spalvas, simbolius, stebi sekų, šablonų dėsningumus, bando juos įvardinti ar parodyti pasirinktu būdu. Siūloma logine tvarka tęsti žodžiu ar atskirais paveikslėliais (nuotraukomis) patirtų įvykių, girdėto pasakojimo ir pan. seką. 2.3. Bandymų keliu tęsia pastebėtus dėsningumus, taip sudarydamas rišlią 2–3 žingsnių seką ar atkartodamas šabloną. Siekdamas rezultato, naudojasi fiziniais objektais, žaidybinėmis programavimo priemonėmis, kalba, judesiu. Sudarytas sekas aptaria, ieško klaidų, jas taiso. Bandymų keliu veikia pagal piešiniais, žodžiais, simboliais ar skaitmeninėmis priemonėmis pateiktus paprastus algoritmus (pvz., kuria ornamentus, tepa sumuštinį, ploja ritmą, atlieka sportinius pratimus ir pan.). 2.4. Įvairiose situacijose ir aplinkose (grupėje, lauke, išvykoje ir kt..), žaisdamas žaidimus (judėjimo, kortelių, skaitmeninius ir pan.), veikia, nusako judėjimo kryptį (pvz., du žingsniai atgal, vienas žingsnis pirmyn, į kairę, į dešinę). Siūloma tai veikti programuojant, braižant ar veikiant pagal schemas. Žodžiais ar kitais būdais nurodo erdvinius daikto santykius su savimi (priešais mane, už manęs, šalia manęs, kairėje ar dešinėje), padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu (pvz., aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už ir kt.). Orientacijos erdvėje gebėjimus ugdosi konstruodamas, dėliodamas dėliones, mozaikas, ornamentus, piešdamas, žymėdamas simbolius, įvairiose judėjimo veiklose. 2.5. Tyrinėdamas kalendorių, žiūrėdamas edukacinius filmus, klausydamas pasakų, dainų, skiria vieną įvykį nuo kito: savaip bando paaiškinti, kada vienas įvykis baigiasi ir kada prasideda kitas. Laikydamasis įvykių sekos, albume ar skaitmeniniame įrenginyje dėlioja įvykusių veiklų, projektų, išvykų nuotraukas, videovaizdus. Pasakodamas įspūdžius...
Matematinė komunikacija. Kasdienėse situacijose atpažįsta įvairiais būdais (žodžiais, garsais, vaizdais) pateiktą matematinę informaciją (atsakydamas į klausimus, dalindamasis įspūdžiais papasakoja, atpažindamas ir naudodamas matematines sąvokas, simbolius). Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais, įvairiomis priemonėmis ir būdais (žodžiu, garsu, vaizdu) kuria ir pateikia matematinę informaciją (skirtingais būdais renka, įvairiais simboliais fiksuoja informaciją, vaizdinėmis priemonėmis ją iliustruoja, pasirinktu būdu pristato). Šios srities pasiekimai:
Matematinė komunikacija. Kasdieninėse situacijose įvardina kai kuriuos skaičių pavadinimus iki 10. Bando atsakyti į klausimus (daugiau? mažiau?), spontaniškai spėliodamas ar atkartodamas tai, ką pasakė kiti. B1.2. Kasdieninėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 10. Atsako į klausimus (daugiau? mažiau? tiek pat / po lygiai? ir pan.), nurodydamas konkrečius objektus. B1.3. Kasdieninėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 10 ir daugiau. Atsako į klausimus (daugiau? mažiau? tiek pat / po lygiai? kiek daugiau?), nurodydamas konkrečius objektus. Savarankiškai kelia tikslingus klausimus (kiek? kaip? kodėl?).
Matematinė komunikacija. B.1. Atpažįsta įvairiomis formomis pateiktą matematinį pranešimą B.2. Įvairiomis priemonėmis ir formomis kuria ir pateikia matematinį pranešimą
Matematinė komunikacija. Atpažįsta įvairiomis formomis pateiktą matematinį pranešimą B1.1. Atsako į klausimus (,,kiek daugiau" ir pan.) nurodydamas konkrečius objektus ar reiškinius.
Matematinė komunikacija. Atpažįsta įvairiomis formomis pateiktą matematinį pranešimą

Related to Matematinė komunikacija

  • Reikalavimai kainų apklausos dalyviams 7.1. Įmonė, norinti dalyvauti atrankoje, privalo pateikti licencijas, atestatus ar leidimus ir (ar) jos darbuotojų kvalifikaciją, patvirtinančią teisę atlikti nustatytus darbus, liudijančius dokumentus, jeigu pagal galiojančius teisės aktus darbus atlikti yra būtinos licencijos, atestatai ar leidimai ir (ar) darbuotojo kvalifikacija. 7.2. Tuo atveju, jeigu Rangovas pretenduoja veikti jungtinės veiklos pagrindu, Rangovas įsipareigoja pranešti Užsakovui, jog tarp Rangovo ir Partnerio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ją pateikti.

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 12.1. Teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. 12.2. Teikėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus teikėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. 12.3. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas teikėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. 12.4. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po dešimties (1)) dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. 12.5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias (5) darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam teikėjui ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą. 12.6. Teikėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris (3) darbo dienas faksu, el. paštu ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 12.7. Jeigu dėl teikėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau teikėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia teikėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 12.8. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl teikėjo prašymo ar ieškinio, nedelsdama informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

  • TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI 3.1 Tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:

  • Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • PRETENZIJŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 14.1. Pretenzijos pateikiamos ir ginčai nagrinėjami Pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjo teisės ginčyti Perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuotos Pirkimų įstatymo VII skyriuje.

  • ATSISKAITYMO TVARKA Vartotojas už per ataskaitinį mėnesį suvartotą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karšto vandens apskaitos ar atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą atsiskaito pagal Karšto vandens tiekėjo pateiktą atsiskaitymo dokumentą (mokėjimo pranešimą ar sąskaitą). Atsiskaitymo terminas yra ne vėlesnis kaip iki paskutinės po ataskaitinio mėnesio kalendorinės dienos. Mokėjimo įskaitymo data – piniginių lėšų įskaitymo į Karšto vandens tiekėjo banko sąskaitą data. Jei Vartotojas apmoka dalį Karšto vandens tiekėjo sąskaitoje nurodytos sumos, jo įmoka paskirstoma Civilinio kodekso 6.54 str. I, 2, 3, 4 dalyse nustatyta tvarka. Šalys taip pat susitaria, kad jei yra susidariusios kelios tos pačios rūšies skolos (Civilinio kodekso 6.55 straipsnis), neatsižvelgiant į mokėjimo dokumentuose nurodytą įmokų paskirtį, visos Vartotojo įmokos pirmiausiai yra užskaitomos seniausios skolos padengimui, nepriklausomai, ar skola yra priteista ir vyksta priverstinis skolos išieškojimas. Sutarties nustatytu terminu neapmokėjus atsiskaitymo dokumente nurodytos sumos, Xxxxxxxxxx skaičiuojami 0,02 % (dvi šimtosios procento) dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vartotojui Sutarties nustatytu terminu ir tvarka nepranešus apie Sutarties I skyriuje nurodytų ir kitų duomenų pakeitimus, turinčius įtakos mokėjimų už karštą vandenį paskaičiavimui, mokėjimų perskaičiavimas už praėjusį laikotarpį atliekamas ne daugiau kaip už 3 (tris) mėnesius iki jo rašytinio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos (išskyrus Vartotojo ar kitų kartu su juo gyvenančių asmenų mirties atvejį). Vartotojas už suvartotą karštą vandenį, apie kurio suvartojimą nebuvo deklaruota Sutartyje nustatyta tvarka, moka karšto vandens skaitiklių rodmenų nustatymo (deklaravimo) dieną galiojančiomis karšto vandens kainomis. Jeigu Vartotojas apmoka didesnę sumą negu nurodyta Karšto vandens tiekėjo paskutinėje sąskaitoje, jo įmoka laikoma apmokėjimu už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, o skirtumas skiriamas seniausios skolos padengimui. Jeigu Vartotojas skolų neturi, skirtumas laikytinas avansiniu mokėjimu už sekantį mėnesį, jeigu atskiru raštišku pareiškimu Vartotojas nenurodo kitaip.

  • PASIŪLYMŲ GALIOJIMO UŽTIKRINIMAS 6.1. Perkančioji organizacija nereikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

  • Bendrieji reikalavimai Įrengiant šilumos punktus ypatingas dėmesys turi būti skirtas: - aptarnaujančio personalo ir įrangos saugumui; - patikimumui ir eksploatacijos paprastumui; - lengvai kontrolei, aptarnavimui ir remontui; - įrangos priežiūros ir remonto paprastumui; - paprastai eksploatacijai. Šilumos punktuose: - turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai; - turi būti iki 50 ir 220V įtampos kištukiniai lizdai; - turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas; - durys iš šilumos punkto turi atsidaryti į išorę; - patalpos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10ºC ir ne aukštesnė kaip 28ºC; - oro apykaita ne mažesnė kaip 0,5 h-1; - santykinė drėgmė neviršytų 75 %; - patalpoje esančios prieduobės turi būti uždengtos. Įranga montavimui turi būti tiekiama pilnai sukomplektuota. Prie siuntos pridedamas kiekvienos prekės techninis aprašymas. Prekių siuntos be techninių aprašymų nepriimamos. Šilumos punkto įrangos montavimą gali vykdyti montuotojai turintys kvalifikacijos pažymėjimus šios rūšies darbams atlikti. Prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: - patalpų apdaila; - įrengtas apšvietimas; - sumontuota drenažo sistema; - sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais.

  • TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis. 48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją. 49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. 50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“). 51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms. 52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi. 53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”. 54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą. 55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami). 56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.

  • PASIŪLYMŲ ŠIFRAVIMAS 8.1. Tiekėjas elektroniniu būdu CVP IS priemonėmis teikiamą pasiūlymą gali užšifruoti. Instrukciją, kaip tiekėjas gali užšifruoti elektroniniu būdu CVP IS priemonėmis teikiamą pasiūlymą, galima rasti Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxx/xxxxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx.xxx. 8.2. Tiekėjas, nusprendęs pateikti užšifruotą pasiūlymą, turi: 8.2.1. ne vėliau nei iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nurodytos pirkimo sąlygų 5.19 punkte, naudodamasis CVP IS priemonėmis pateikti užšifruotą pasiūlymą – užšifruoti visus CVP IS prijungiamus („prisegamus“) pasiūlymo dokumentus – ir užpildytą pasiūlymo formą, parengtą pagal šių pirkimo sąlygų 2 priedo formą, ir kitus dokumentus arba užšifruoti tik CVP IS prijungiamą („prisegamą“) pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina – užpildytą pasiūlymą parengtą pagal šių pirkimo sąlygų 2 priedo formą; 8.2.2. suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, nurodytam pirkimo sąlygų 5.19 punkte, bet ne vėliau nei iki 9.1 punkte nurodyto pradinio susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais procedūros (Komisijos posėdžio) pradžios CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikti slaptažodį, su kuriuo Perkantysis subjektas galės iššifruoti tiekėjo CVP IS pateiktą užšifruotą pasiūlymą – „išskleisti“ CVP IS tiekėjo prijungtus („prisegtus“) pasiūlymo dokumentus (toliau – slaptažodis). 8.3. Tiekėjui užšifravus elektroniniu būdu CVP IS priemonėmis teikiamą pasiūlymą ir iki pradinio susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais procedūros (Komisijos posėdžio) pradžios dėl jo paties kaltės nepateikus Perkančiajam subjektui slaptažodžio arba pateikus neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasis Perkantysis subjektas negalėjo iššifruoti pasiūlymo –„išskleisti“ tiekėjo CVP IS prijungtų („prisegtų“) pasiūlymo dokumentų, tai: 8.3.1. jei tiekėjas užšifravo visą elektroniniu būdu CVP IS priemonėmis teikiamą pasiūlymą – visus prijungiamus („prisegamus“) pasiūlymo dokumentus – pasiūlymas bus laikomas nepateiktu ir nevertinamas; 8.3.2. jei tiekėjas užšifravo tik pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina – tik CVP IS prijungtą („prisegtą“) užpildytą pasiūlymo formą, parengtą pagal šių pirkimo sąlygų 2 priedo formą, o kitus pasiūlymo dokumentus CVP IS pateikė neužšifruotus – Perkantysis subjektas tiekėjo pasiūlymą atmes kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (tiekėjas nepateikė pasiūlymo kainos). 8.4. Iškilus CVP IS techninėms problemoms, kai tiekėjas neturi galimybės pateikti Perkančiajam subjektui slaptažodžio CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, tiekėjas turi teisę slaptažodį Perkančiajam subjektui pateikti kitomis priemonėmis pasirinktinai: Perkančiojo subjekto oficialiu elektroniniu paštu, faksu arba raštu. Tokiu atveju tiekėjas turėtų būti aktyvus ir įsitikinti, kad pateiktas slaptažodis laiku pasiekė adresatą (pavyzdžiui, susisiekęs su Perkančiuoju subjektu oficialiu jo telefonu ir (arba) kitais būdais). Tiekėjas pateikti slaptažodį ne CVP IS susirašinėjimo priemonėmis gali tik tuo atveju, jeigu buvo užfiksuotos techninės problemos (techninė problema – tai nustatytas CVP IS sutrikimas, dėl kurio daugiau nei 10 registruotų naudotojų (skirtingose organizacijose) negali vykdyti būtinų funkcijų, t. y. neįmanoma prisijungti prie CVP IS (xxxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/), neveikia CVP IS susirašinėjimo funkcija, neatsidaro pasiūlymų pateikimo langas, ar kitas būtinų funkcijų sutrikimas ir informacija apie CVP IS sutrikimą yra paskelbta Viešųjų pirkimų tarnybos internetinėje svetainėje (xxxx://xxx.xxx.xx)).