Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė Pavyzdžių Nuostatos

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Atnaujinant tikybų, etikos programas tarpdalykinė integracija įgyvendinama šiais būdais: Tikybos, etikos dalykų programos atnaujintos šiuolaikiniam gyvenimui svarbių gebėjimų ugdymui reikalingu turiniu, pavyzdžiui, medijų ir skaitmeninio raštingumo, pilietiškumo, kultūrinio raštingumo, sveikatos raštingumo, žmogaus saugos ir kt.

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Algoritmai ir programavimas (B) Uždaviniai

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Atnaujintose Bendrosiose programose teigiama, kad „Siekiant ugdytis kompetencijas, ugdymo(si) procese svarbu užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių ugdymo sričių, dalykų ir realaus pasaulio. Tarpdalykinė integracija padeda mokiniui susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą. Ji atskleidžia platesnį dalyko kontekstą, padeda nagrinėti mokiniams kylančius klausimus, kurie dažnai išeina už vieno dalyko ribų. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, tačiau pagrindinė sąlyga integracijai yra mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas“. Taigi, tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Mokytojams rekomenduojama susipažinti su kitų ugdymo srities dalykų programomis, ieškoti galimybių integruoti ugdymo turinį pirmiausia ugdymo srityje ir su kitų ugdymo sričių dalykais. Tam, kad būtų sėkmingas kompetencijų ugdymas galimi keli programų įgyvendinimo modeliai: • integruojant temą į vieną dalyką; • jungiant kelių mokomųjų dalykų temas; • jungiant kelis dalykus ir parengiant atskirą kursą (modulį); • įtraukiant į visus dalykus ir daugelį mokyklos gyvenimo sričių. Turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis ir t. t. Darbas tuo pačiu metu su įvairių sričių žiniomis ir gebėjimais padeda giliau suprasti kalbą, simbolius, tekstus, kuriais tos žinios išreiškiamos. Integravimo dėka mokinys įgyja ir plėtoja holistinį požiūrį į tai, ko mokosi, ir kiekvienos temos nagrinėjimas jam įgauna didesnę prasmę. Taigi kompetencijų ugdymas „apverčia“ požiūrį į mokymą: mokiniai įtraukiami į pačių pasirinktos problemos ar situacijos tyrinėjimą, jie skatinami tą problemą analizuoti įvairiais aspektais, o tada paaiškėja, kad prireikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų. Įvairių dalykų mokytojai (istorijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo, matematikos, biologijos, chemijos, informacinių technologijų ir kt.), siekdami tolygiai ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, turėtų kolegiškai bendradarbiauti, lanksčiai derinti savo veiklą ir darniai siekti bendro ti...

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Šiame skyrelyje aptariami dalyke nagrinėjamų Gairėse nurodytų tarpdalykinių temų aspektai, jungtys su kitais dalykais, dalykų horizontalios tarpusavio dermės klausimai. Klasių koncentrų skyreliuose pateikiami patarimai konkretaus amžiaus mokiniams ir užduočių pavyzdžiai. Jungtys su kitais dalykais, dalykų horizontali ir vertikali tarpusavio dermė atsiskleidžia per Gairėse nurodytas tarpdalykines temas. Tarpdalykinė temų integracija padeda ugdyti visuminį (holistinį) pasaulio suvokimą, išvengti suskaidymo į atskiras padrikas žinias apie objektus ir reiškinius, fragmentinio ir paviršutiniško pasaulio supratimo. Ugdymo turinys derinamas vertikaliai atsižvelgiant į amžiau tarpsnių ypatumus, nuosekliai plėtojamas ir gilinamas iš klasės į klasę. Horizontalioji integracija užtikrina skirtingų dalykų dermė, kai tas pats objektas ar reiškinys nagrinėjamas per skirtingų dalykų pamokas ar integralias veiklas. Mokinio poreikius geriausiai atitinka integralus, visapusiškas ugdymas, kuris apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę. Siekiama racionalios ir neracionalios (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, į ugdymo procesą įtraukiant visas mokinio pažinimo galias. Integruojant mokymosi turinį siekiama mokomųjų dalykų tikslų, uždavinių, turinio ir metodų dermės, taikomi įvairūs ugdymo integracijos būdai – asmenybinis, sociokultūrinis, kontekstinis, probleminis, metodų, turinio ir kt.

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Etikos programa pradiniame ugdyme yra integruota: dorinį suvokimą ir jį apimančias kompetencijas mokiniai ugdosi per kitus dalykus ir įvairias veiklas. Gimtosios kalbos pamokose mokiniai ugdosi kompetenciją komunikuoti mandagiai, aiškiai išreikšti savo mintį ir dorinę poziciją. Gamtos pažinimo pamokose mokiniai ugdosi ne tik pažinimo kompetenciją apie biologinę ir zoologinę įvairovė ir pan., bet ir moraliai atsakingo elgesio. Bendrojoje programoje mokiniai, skaitydami ir nagrinėdami tekstus per literatūros ir dorinio ugdymo pamokas, mokosi juos interpretuoti ne tik meniniu, bet ir moraliniu požiūriu, jie semiasi išminties, kultūrinės kompetencijos ir formuojasi vertybines nuostatas. Diskutuodami mokosi minties, kalbinės raiškos, kalbos kultūros, mokosi bendrauti, argumentuoti ir kritiškai mąstyti. Mokydamiesi istorijos, mokiniai nagrinėja tam tikro laikotarpio politikos, kultūros ir religijos sąsajas, žymių asmenybių veiklą, aplinką ir įtaką visuomenės socialiniam gyvenimui, žmonių moralinėms ar religinėms nuostatoms. Mokydamiesi geografijos, mokiniai susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio gamtos, kultūrų ir religijų įvairove, socialiniais ir ekonominiais visuomenės gyvenimo aspektais. Per etikos ir pilietiškumo pagrindų pamokas nagrinėjami mokyklos ir vietos bendruomenės, tautos ir visuomenės socialiniai santykiai, skatinamos mokinių tautiškumo ir pilietiškumo, socialinio teisingumo, pagarbos asmens laisvėms ir teisėms, tolerancijos ir atsakomybės nuostatos, mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti kuriant demokratinius santykius bendruomenėje. Meninio ugdymo pamokose mokiniai suvokia kultūros ir dorovinių vertybių, meno ir religijos sąsajas, mokosi interpretuoti ir vertinti meno kūrinius, branginti kultūros paveldą, jie skatinami būti išradingais, ugdytis dvasinius ir estetinius poreikius. Mokydamiesi biologijos, mokiniai susiduria su žmogaus kilmės, sveikatos, bioetikos ir ekologinės etikos ir aplinkosaugos problemomis, jas svarstant kyla pasaulėžiūros ir etikos klausimų – taip ugdoma asmeninė mokinių pozicija. Etikos ir informacinių technologijų pamokose mokiniai svarsto klausimus, susijusius su IKT plėtra ir poveikiu įvairioms šiuolaikinio gyvenimo sritims, pvz., bendravimo virtualioje erdvėje, internete pateikiamos informacijos patikimumo, duomenų apsaugos, autorių teisių saugojimo, žiniasklaidos veiklos, reklamos ir žmogaus teisių. Dorinio ugdymo procese gali būti plėtojami mokinių IKT taikymo gebėjimai: informacijos paieškos ir atrankos, jos apibendrinim...

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Siekiant užtikrinti fizinio ugdymo dermę su kitais dalykais, rekomenduojama tarpdalykinė integracija pagal dalykų temas, Fizinio ugdymo bendrosios programos turinio integracija į tradicines ir netradicines bendruomenės veiklas, aktyvus reagavimas į mokiniams ar visuomenei aktualius gyvenimo įvykius (pvz., Xxxxxxxxx sveikatos diena ir kitos reikšmingos datos, Olimpinės ir paralimpinėsžaidynės, visuomenės sveikatingumo ar kiti renginiai gyvenamojoje vietovėje). Tarpdalykinės integracijos įgyvendinimui būtinas mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas, taip pat rekomenduojamaį fiziškai aktyvių veiklų organizavimą įtraukti pačius mokinius, jų tėvus (globėjus), kitus bendruomenės narius. Tinkama dalyko turinio integracija sudaro prielaidas optimaliam mokinio fiziniam ugdymuisi, įgalina pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius, galias ir gyvenimo būdo kontekstą, praplečia galimybes panaudoti kitus vietos ar situacijos išteklius. Šiose rekomendacijos pateikiami tik keli galimos integracijos pavyzdžiai, nesiekiant riboti mokytojų kūrybiškumo ir iniciatyvų. 5–8 klasės‌

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Algoritmai ir programavimas (B) Informatikos pamoka 6 klasei skirta kalbų dienai (1 pamoka)

Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. Muzika pasižymi plačiomis tarpdalykinės integracijos galimybėmis. Ją įmanoma sieti su praktiškai visais mokomaisiais dalykais. Tačiau tos sąsajos ir integraciniai ryšiai turėtų būti lankstūs ir situatyvūs, pritaikyti konkrečiai situacijai. Svarbiausios tam sąlygos: (1) mokytojų lankstumas, atvirumas, kūrybiškumas; (2) glaudus muzikos ir kitų dalykų mokytojų kūrybinis bendradarbiavimas. Tarpdalykinė integracija plėtojama ir pagrindinės mokyklos pakopoje (5–10 klasėse). Būtina atsižvelgti į tai, kad (a) pagrindinėje mokykloje skirtingi mokytojai dalykininkai veda skirtingų dalykų pamokas; (b) šioje pakopoje muzikai skiriama viena savaitinė valanda. Todėl tarpdalykinė integracija yra situatyvi; ji remiasi pedagogų tarpusavio susitarimais ir mokinių tarpusavio susitarimais ir kūrybiniu bendradarbiavimu. Galimos įvairios tarpdalykinės integracijos formos, pvz., bendros temos, bendra projektinė veikla. • Ilgieji ir trumpieji garsai, skiemenys (kalba), ilgos ir trumpos gaidos (t. y. ketvirtinės ir aštuntinės). • Muzikinė „klausimo-atsakymo struktūra“ (pvz., Kalėdų daina-žaidimas „Kam tavo, vilkeli“, daina „Sodai, sodai, leliumoj“). • Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys (kalba), akcentas, stiprioji takto dalis (muzika). • Smulkiosios tautosakos (mįslių, patarlių) ritmai, jų panaudojimas mokantis būdingų ritmo formulių (pvz., 3/8 metro: „Meška su lokiu - abudu tokiu“; „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, „Kuo vilkas senyn, tuo dantys aštryn“ ir kt.) ritmo formules – tam-ti, ti-tam, ti-ti-ti. • Dainuojamoji lietuvių tautosaka (paukščių balsų mėgdžiojimai, vaikų dainos ape gyvūnus, formulinės grandininės, kumuliatyvinės ir kt. dainos, kalendorinių švenčių ir apiegų dainos). • Paprastoji trupmena ir muzikinis metras (pvz., 2/4, 4/4, 3/8, 3/4); • Paprasti melodinės ar ritmines simetrijos atvejai; trijų dalių (ABA) forma, rondo (ABACA) forma. • Paprasti praktiniai kombinatorikos pavyzdžiai (keliais skirtingais būdais galima išdėstyti tris raides, tris skaitmenis, tris figūras ar tris natas) • Natų ritminės vertės ir jų proporcijos (1:2:4:8:16); ritmo verčių „piramidė“. • Latvių ir estų vaikų dainos; • Lietuvos etniniai regionai, tarmės ir dainos; • Lietuvos tautų dainos; • Europos ir Pasaulio vaikų dainos (pvz., vokiečių „O Tannenbaum“; italų „L'invernio e passato“, Afrikos, Okeanijos, japonų, turkų vaikų dainos ir žaidimai). • Skambančios muzikos perteikimas spalvomis ar linijomis; • Programinės muzikos pavyzdžių klausymasis ir nagrinėjimas, piešimas skambant muzikai (pvz....