TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI. 3.1. Teisinis pagrindas Pagal SESV socialinės politikos straipsnius ES turi kompetenciją imtis veiksmų nedeklaruojamo darbo srityje. Visų pirma SESV 151 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga ir valstybės narės „mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, [...] deramos socialinės apsaugos, [...] siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi“. SESV 153 straipsnyje išvardytos sritys, kuriose Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą ir kurios apima darbo sąlygas, iš darbo rinkos išstumtų asmenų integraciją ir kovą su socialine atskirtimi. Pasiūlymas dėl bendradarbiavimo nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinimo grindžiamas SESV 153 straipsnio 2 dalies a punktu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali numatyti priemones, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui skatinti įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, remti naujoviškus požiūrius ir vertinti patirtį, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šia iniciatyva, – skatinti užimtumą ir geresnes darbo sąlygas (SESV 151 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kovą su nedeklaruojamu darbu skirtingose valstybėse narėse vykdo įvairių rūšių vykdymo užtikrinimo įstaigos (kaip paaiškinta 1 skyriuje), būtina, kad ši iniciatyva būtų taikoma visoms nacionalinėms valdžios institucijoms, įskaitant tas, kurios aktyviai nedalyvaus užimtumo ir socialinės srities veikloje, tačiau taip pat yra atsakingos už nedeklaruojamo darbo prevenciją arba atgrasymą nuo jo arba šioje veikloje dalyvauja, kaip antai mokesčių administratoriai, migracijos ir muitinės institucijos.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI. Plėtros politika grindžiama Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu, kuriame sakoma, kad „Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi“. Finansinės pasirengimo narystei pagalbos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas dėl naujos pasirengimo narystei pagalbos priemonės atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį. Subsidiarumo principo požiūriu veiksmai ES lygmeniu teikia didelę papildomą naudą, susijusią su keletu veiksnių: – ES plėtra nuosekliais etapais savo pobūdžiu yra bendra užduotis, kuri gali būti vykdoma tik ES lygmeniu. Tik veikdamos kartu valstybės narės gali priimti sprendimus dėl naujų šalių kandidačių prašymų dėl narystės. Pasirengimo narystei pagalba, teikiama iš ES biudžeto, yra skirta padėti šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms pasirengti būsimai narystei: PNPP yra sukurta tam, kad šalys iki stojimo pradėtų vykdyti narystės įsipareigojimus (pvz., įsteigtų institucijas, kurios valdytų ES lėšas po įstojimo, ir (arba) priimtų acquis ir ES standartus). Jokia kita daugiašale ar dvišale priemone negali būti numatyta tokio visapusiško priemonių rinkinio ir bet kokiu atveju tik ES gali nustatyti, kokios pagalbos reikia norint pasirengti perimti acquis. – Tik 27 valstybėms narėms vykdant bendrą politiką ir strategijas ES turi pakankamai įtakos reaguoti į pasaulines problemas. Atskirų valstybių narių veiksmai gali būti riboti ir nenuoseklūs, o projektai dažnai per smulkūs, kad būtų galima pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje. ES pagalba racionalizuojant valstybių narių darbą sudaromos sąlygos padidinti koordinaciją ir užtikrinti veiksmingesnę ES veiklą. – Pastaraisiais metais ES valstybės narės sumažino savo dvišalę pagalbą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, pripažindamos, kad koordinuoti veiksmai ES lygmeniu yra veiksmingesni. 2009 m. maždaug pusė bendros ES finansinės pagalbos plėtros šalims buvo skiriama iš ES biudžeto. Dauguma daugiašalių pagalbos teikėjų organizacijų laipsniškai nutraukė savo paramą, o tos, kurios ją dar teikia, savo programas ...
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI. Teisinis pagrindas
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI. Siūlomos priemonės santrauka Pasiūlyme numatyta sukurti bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, kuria valstybių narių nacionalinė sutarčių teisė derinama ne reikalaujant pakeisti galiojančią nacionalinę sutarčių teisę, o kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje sukuriant antrą sutarčių teisės sistemą į jos taikymo sritį patenkančioms sutartims, kuri būtų vienoda visoje Europos Sąjungoje ir veiktų greta galiojančių nacionalinės sutarčių teisės normų. Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė bus savanoriškai taikoma tarpvalstybinėms sutartims aiškiu šalių susitarimu.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI