ĮVADINĖ INFORMACIJA. 1.1. Pirkėjas:
1.2. Informacija apie projektą:
ĮVADINĖ INFORMACIJA. 1.1. Ne perkančioji organizacija:
1.2. Informacija apie projektą:
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Visos šiame priede vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos aprašytos konkurso sąlygose.
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Būdama ES valstybe nare, Lietuva privalo ḭgyvendinti naujus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, ḭtvirtintus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (toliau – JSPD). JSPD ḭpareigoja tobulinti integruotą jūros aplinkos apsaugos valdymą, taikant ekosistemomis pagrḭstą žmogaus veiklos valdymo metodą bei sukuriant sąlygas tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui. Direktyva ḭpareigoja valstybes nares parengti jūrų strategiją savo jūrų vandenims, laikantis Direktyvoje nurodyto veiksmų plano, kurios dėka iki 2020 m. turi būti pasiekta ir (ar) išlaikyta gera jūros aplinkos būklė. JSPD numatyti veiksmai ir priemonės šiam tikslui pasiekti ir pateiktas griežtas reikalavimų perkėlimo ir ḭgyvendinimo grafikas. Valstybės narės ḭpareigotos bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus, kad kiekviename jūrų regione ar paregionyje būtų užtikrintos Direktyvos tikslams pasiekti būtinos priemonės panaudojant atitinkamus tarptautinius forumus, ḭskaitant regioninių jūrų konvencijų mechanizmus ir struktūras, taip pat užtikrinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios priklauso to paties regiono arba paregionio vandenims. Šios Direktyvos ḭgyvendinimas glaudžiai siejasi su kitų direktyvų pvz., Buveinių (92/43/EEB), Paukščių direktyvos (79/409/EEB) ḭgyvendinimu, ir tai bus svarbus ḭnašas, padėsiantis pasiekti gerą jūros aplinkos būklę pagal JSPD. Direktyva rekomenduoja imtis priemonių, reglamentuojančių žuvininkystės valdymą, pagal bendrą žuvininkystės politiką, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ir remtis mokslinėmis konsultacijomis siekiant tikslų, nurodytų JSPD. Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) ḭnašas taip pat labai svarbus, nes ji apima priekrantės ir tarpinius vandenis (ḭskaitant jūros dugną ir po juo esantḭ gruntą), kurie yra neatskiriama jūros aplinkos dalis. Šiems vandenims turi būti taikoma JSPD, bet tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiais jūros aplinkos būklės elementais, kuriems netaikoma 2000/60/EB ar kiti Bendrijos teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti papildomumą, kartu išvengiant dubliavimo. Direktyva numato nuolatinḭ sprendimo dėl geros jūros aplinkos būklės ir jūrų strategijų atnaujinimą atsižvelgiant ḭ konkrečią žmogaus veiksmų modelio raidą ir klimato kaitą, kas lemia d...
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Aplinkos apsaugos agentūros ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ḭgyvendinamas projektas „Potvynių grėsmės žemėlapių ir potvynių rizikos žemėlapių Lietuvos Respublikos teritorijai parengimas“ yra skirtas sudaryti prielaidas Lietuvoje iki 2015 m. gruodžio 22 d. sukurti potvynių rizikos ḭvertinimo ir valdymo sistemą, skirtą sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, ir ḭgyvendinti reikalavimus, nustatytus 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos ḭvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27) (toliau – Potvynių direktyva), III ir V skyriuose. Įgyvendinant Potvynių direktyvoje nurodytus reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 144-6376) buvo patvirtintas Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, kuriuo pavesta iki 2011 m. gruodžio 22 d. parengti ir patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą, iki 2013 m. gruodžio 22 d. parengti ir patvirtinti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, o potvynių rizikos valdymo planus numatyta parengti ir patvirtinti iki 2015 m. gruodžio 22 d. Atliekant preliminarų potvynių rizikos vertinimą buvo ḭgyvendinamas projektas „Preliminarus potvynių rizikos Lietuvos Respublikos teritorijoje ḭvertinimas“, kurio metu buvo išanalizuoti praeityje ḭvykę stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai (jų mastas, hidrologinės charakteristikos, hidrologinės ir meteorologinės sąlygos, dėl kurių formuojasi ekstremalūs potvyniai ir kiti rodikliai), apžvelgta klimato kaitos ḭtaka potvyniams (upių vandeningumui, audrų pasikartojimo dažnumui, vandens lygio Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kaitai), ḭvertinta tikimybė ateityje kilti panašiems potvyniams ir jų poveikis žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Remiantis atlikta analize buvo išskirtos upės ir Baltijos jūros bei Kuršių marių priekrantės teritorijos, kuriose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali kilti ateityje. Taip pat upės ir priekrantės teritorijos, kuriose dėl topografijos, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių ateityje gali kilti potvyniai, kurie gali sukelti dideles neigiamas pasekmes dėl didelio ...
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Bendrosios vandens politikos direktyvos ir Helsinkio konvencijos ḭgyvendinimas iškėlė didžiulius iššūkius Lietuvos institucijoms. Lietuvos ḭsipareigojimai pasiekti gerą vandens telkinių būklę iki 2015 metų ir prisidėti prie Baltijos jūros geros ekologinės būklės atstatymo iki 2021 metų reikalauja naujų, efektyvių bei patikimų vandens būklės valdymo, vertinimo ir prognozavimo ḭrankių. Vieni iš jų yra vandens būklės modeliavimo sistemos, kurios ne tik leistų apskaičiuoti taršos mastus, bet ir ḭgalintų prognozuoti taršos mažinimo priemonių, programų, ekstremalių situacijų ir avarijų, žemės panaudojimo ir klimato pokyčių ḭtaką vandens ekosistemoms. Tokių sistemų paruošimas ir ḭsisavinimas leistų gauti būtiną informaciją, reikalingą padaryti efektyviems vandens valdymo sprendimams. Ši studija būtent ir skirta reikalingų, tiek Bendrosios vandens politikos direktyvos, tiek Helsinkio konvencijos ḭgyvendinimui, modeliavimo ḭrankių pasiruošimui.
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Būdama ES valstybe nare, Lietuva privalo ḭgyvendinti naujus vandens valdymo principus, ḭtvirtintus 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – BVPD direktyva). BVPD ḭpareigoja pagerinti integruotą vandens išteklių valdymą, taikant darnaus vystymosi principus. BVPD direktyva yra siekiama „nuosekliai sumažinti išleidžiamų ḭ vandenḭ pavojingų medžiagų kiekḭ“. BVPD direktyvos 10 straipsnis nurodo, kad Valstybės narės turi užtikrinti, kad „teršalų išleidimas ḭ paviršinius vandenis būtų kontroliuojamas“ „remiantis geriausiais prieinamais metodais“. „Valstybės narės turėtų taikyti priemones prioritetinių medžiagų keliamai paviršinio vandens taršai panaikinti ir laipsniškai sumažinti teršimą kitomis medžiagomis, kurio nesumažinus jos negalėtų pasiekti paviršinio vandens telkiniams keliamų uždavinių“. “Jei ḭmanoma, būtina gauti duomenis apie toliau nurodytų taksonų, kurie yra svarbūs atitinkamam vandens telkiniui, tiek ūminius, tiek ir chroniškus atvejus bei turimus duomenis apie kitus vandens taksonus“. Kita perkelta ḭ Lietuvos teisinę sistemą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva 96/61/EB (toliau – TIPK direktyva) nustato, kad reguliuojančios institucijos privalo vykdyti taršos prevenciją. Tarša yra suprantama kaip „žmonių veiklos sukeliamas medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas ḭ orą, vandenḭ ar žemę, kas gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar trukdyti patogumams ir kitokiam ḭteisintam naudojimuisi aplinka“. Kompetentingos institucijos turi garantuoti, kad eksploatuojant ḭrenginius: „a) būtų imamasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių ypač taikant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB);
ĮVADINĖ INFORMACIJA. 1.1. Pirkėjas: UAB Aciety (toliau – Pirkėjas).
1.2. Informacija apie projektą:
ĮVADINĖ INFORMACIJA. 1.1. Pirkėjas.
ĮVADINĖ INFORMACIJA. Pirkėjas.