ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 028

PATVIRTINTA

AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2006-12-14 sprendimu Nr.139

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 028

(2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02)

I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS

1. Bendrosios sąvokos

1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.

1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti drau- dimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti drau- dimo sutarties priedai.

1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:

1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;

1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;

1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos.

Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.

1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.

1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu su- darytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.

1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai pati- kėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.

1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.

1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.

1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.

1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.

1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.

1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.

1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran-

ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).

2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos

2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:

2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;

2.1.2. pateikti Prašymą.

2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:

2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;

2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;

2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;

2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.

2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:

2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;

2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;

2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.

2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:

2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;

2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.

2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:

2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;

2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nusta- tytas išimtis);

2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo su- tartj;

2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;

2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:

2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustaty- tų sąlygų;

2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;

2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;

2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;

2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;

2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.

2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:

a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;

b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj

– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);

c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;

d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;

e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor- maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.

2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.

2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.

2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:

2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;

2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nusta- tyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;

2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.

2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

2.10. Naudos gavėjas turi teisę:

2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;

2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.

2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.

2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.

3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka

3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.

3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.

3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.

3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.

3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo su- tartyje nurodytomis sąlygomis.

3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.

4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai

4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.

4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.

4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.

4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumo- kėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.

4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.

4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudi- mo jmoka.

4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties ga-

liojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudi- mo laikotarpj.

4.6.2. Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.

5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.

Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka

5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas

draudimo liudijime.

5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.

5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.

5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:

5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;

5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:

a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;

b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kal- tę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.

5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:

5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;

5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.

5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:

5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;

5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;

5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.

5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.

6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.

6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.

6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.

7. Draudimo išmoka

7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.

7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,

jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.

7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.

7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.

7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:

7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;

7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;

7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.

7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.

7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).

7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.

7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:

7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;

7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:

7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro- dyto reikalavimo;

7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;

7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;

7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai prane- šimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;

7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;

7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.

7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat

šiais atvejais:

7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;

7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;

7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;

7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;

7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba nau- dos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;

7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.

8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.

8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.

8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė

9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

10. Pranešimai

10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiUos pranešimus priimti.

10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.

10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

II DALIS

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TURTO DRAUDIMO SĄLYGOS

1. Draudimo sąvokos

1.1. Draudimo objektas – turtiniai interesai, atsiradę dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisy- klėse ar draudimo sutartyje (toliau – sutartyje) nurodytiems draudiminiams jvykiams.

1.2. Turtas – materialus turtas, skirstomas j šias pagrindines grupes: pastatus, jrengimus bei atsargas.

Draudikui ir draudėjui susitarus, turtas sutartyje gali būti suskirstytas ir j kitokias grupes ar iš viso j grupes neskirs- tomas.

1.3. Pastatai – visi statiniai, t.y. tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio, gyvenamieji ir kiti pastatai, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, mišrios rūšies statiniai – su inžineriniais statiniais sujungti pastatai, taip pat visų rūšių statinių priestatai, antstatai, jų dalys, atskiros patalpos). “Tvirtai sujungtas su žeme” reiškia, kad statinio konstrukcijos yra jleistos j žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi j žemės paviršių (vandens telkinių dugną).

1.4. Įrengimai – stacionarūs (jskaitant jiems priklausantj pamatą ir jmūrijimą) ir nestacionarūs jrengimai, skirti ūkinei, gamybinei veiklai plėtoti, kultūriniams – buitiniams poreikiams tenkinti, inventorius, padargai, baldai ir kt.

1.5. Atsargos – produkcija, žaliavos, medžiagos, kuras, prekės, nebaigta gaminti produkcija ir kt. materialios verty- bės.

1.6. Papildomos išlaidos – išlaidos, skirtos draudiminio jvykio vietai sutvarkyti ir išvalyti, t.y. nugriauti/demontuoti išli- kusj turtą (jo dalj), sukrauti jj toje pačioje teritorijoje arba nugabenti iki artimiausio sąvartyno ir pan.

1.7. Draudėjo investicijos – suma, kurios neviršijant draudžiama padidėjusi dėl sutarties galiojimo metu atlikto remon- to ar rekonstrukcijos pastato vertės dalis, naujai jsigyti pastatai (jų dalys), jrengimai ar atsargos.

1.8. Darbų paspartinimo išlaidos – draudėjo išlaidos dėl draudiminio jvykio sunaikintam ar sugadintam turtui atkurti/ suremontuoti ir išlaidos, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius, pagreitintą krovinių pristatymą, išskyrus jų pristatymą oro transportu.

1.9. Laipsniškas turto savybių visiškas praradimas ar pablogėjimas – pamažu vykstantis bei didėjantis turto fizinių, mechaninių, estetinių savybių pasikeitimas (struktūros, tekstūros, svorio, tūrio, atsparumo, stangrumo, tąsumo, elektrinių, magnetinių savybių keitimasis, dilimas, paviršiaus subraižymas, spalvos pasikeitimas ar kitoks sugadi- nimas, pamatų, sienų pasvirimas, skilimas, trupėjimas ir pan.).

1.10. Gaisras - ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savai- me, taip pat kai gaisro priežastis yra trumpas elektros sujungimas.

Atlyginami ir tie nuostoliai, kurie susidarė dėl dūmų ar suodžių, staiga ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos arba šildymo jrenginio.

1.11. Žaibo jtrenkimas - tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė.

Atlyginami tiesioginio žaibo poveikio apdraustam turtui nuostoliai bei nuostoliai, atsiradę dėl aukšto potencialo, susidariusio nuo tiesioginių bei artimų žaibo jtrenkimų j oro elektros linijas iki 1 kV jtampos, ryšių bei signalizaci- jos linijas, perdavimo j apdraustą turtą.

Aukšto potencialo perdavimo j apdraustą turtą nuostoliai atlyginami tik tada, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. vizualiai ar kitokiu būdu) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl aukšto potencialo poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir (arba) kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karš- čio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, ištirpęs/aptirpęs

metalas ar plastmasė) ir negali būti toliau naudojamas pagal paskirtj.

Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė dėl žaibo jtrenkimo ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams, pastatams, jų dalims, jrengimams ir pan.

1.12. Sprogimas - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. T a l p y k l a (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtu- mas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.

1.13. Valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas – tai valdomų (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusių nevaldomais) skraidomųjų aparatų, jų dalių bei krovinių, pervežamų tais aparatais, atsitrenkimas j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.

1.14. Skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės jrangos – ne laiku, staigus ir netikėtas skysčio ištekėjimas iš sprinklerinės jrangos, t.y. kai ji suveikia ne gaisro metu ne dėl draudėjo kaltės.

1.15. Šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - staigus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiver- žimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema sta- cionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo jrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar buitinių jrengimų.

Atlyginami taip pat ir tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo van- deniu ir garais sistemų vamzdžių sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo bei dėl to apdraustoje teritorijoje jvykusio grunto suslūgimo ar nuošliaužos.

1.16. Vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų – dėl apdraustose ar neapdraustose gretimose patalpose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar kitos priežasties vanduo, nuotekos ar garai prasi- skverbia j apdraustas patalpas.

Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanalizacijos vanduo,

nuotekos ar garai, nuostoliai.

1.17. Vagystė su jsilaužimu yra, kai vagis:

- jsilaužia, jlipa ar naudodamas padirbtus raktus ar kitokius jrankius patenka j patalpą ar saugomą aptvertą teri- toriją;

- pastato viduje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) jsilaužia j rakinamą talpyklą (rakinamą patalpą) arba jai atra- kinti panaudoja padirbtus raktus ar kitokius jrankius;

- iš užrakintos pastato patalpos ar iš saugomos aptvertos teritorijos, prieš tai j ją patekęs arba ten pasislėpęs, pagrobia turtą;

- j pastato patalpą jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jgijo vagystės su jsilaužimu ar plėšimo už apdrausto pastato/teritorijos ribų metu.

Draudikas atlygina draudėjui taip pat ir tą žalą apdraustam turtui, kurią vagis (vagys) padarė vagystės metu (pvz., išgriovė sieną, sulaužė duris, sugadino spyną, seifą ir pan.);

1.18. Plėšimas pastate ar sklypo teritorijoje yra, kai:

- draudėjo ar vieno iš jo atstovo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam protingu būdu priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;

- draudėjas ar vienas iš jo atstovų apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės prievartos veiksmais;

- atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar vieno iš jų darbuotojų, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis;

- pastato patalpoje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) sulaikomas vagiant, ir kai jis, norėdamas išlaikyti pavogtą turtą, draudėjo ar jo atstovų atžvilgiu panaudoja ar grasina panaudoti fizinės prievartos veiksmus.

1.19. Vandalizmas po jsilaužimo yra, kai vagis vienu iš taisyklių II dalies 1.17 punkte nurodytų būdų jsilaužia j draudimo vietą ir tyčia sugadina ar sunaikina apdraustą turtą.

1.20. Audra - stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), dėl to ardomi pastatai, lūžta medžių šakos, išjudinami

daiktai.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti vėjo greičio, tai daroma išvada, kad vėjo greitis buvo 20 m/s ir daugiau, jeigu vėjas draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparu- mo daiktams, arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik audra. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

- tiesioginio audros poveikio apdraustam turtui,

- audros ant apdrausto turto užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.,

- lietaus, krušos, purvo, sniego, patekusio j audros apgadintus apdraustus pastatus (patalpas) ir sugadinusio ar sunaikinusio ten esantj apdraustą turtą ar pačius pastatus.

1.21. Potvynis - staigus ir nenumatytas vandens upėse, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose kilimas, dėl kurių gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti pramonės ir komunikacijų objektai.

Nenumatomu potvynis laikomas tuomet, kai pagal statistinius duomenis potvynis draudimo vietoje būna rečiau kaip vieną kartą per dešimt metų.Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

- tiesioginio potvynio vandens ar potvynio nešamų daiktų ar purvo poveikio apdraustam turtui,

- potvynio ant apdraustų daiktų užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.

1.22. Liūtis - trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.

1.23. Kruša - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar kelio- lika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti liūties/krušos kiekinių parametrų, daroma išvada, kad liūties/krušos para- metrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu liūtis/kruša draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik liūtis/kruša. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

- tiesioginio liūties/krušos poveikio daiktams,

- liūties/krušos susidariusių vandens telkinių, kurie apsemia apdraustas teritorijas, tačiau atsiradę nuostoliai ne- gali būti atlyginami kaip potvynio sukelti nuostoliai,

- liūties/krušos susidariusių tekančio vandens srautų, kurie sugadina ar sunaikina apdraustus daiktus.

1.24. Sniego slėgis – nuostoliai, atsiradę dėl nebūdingo tai vietovei smarkaus snygio, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina kitaip apdraustą objektą.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti snygio kiekinių parametrų, tai daroma išvada, kad snygio parametrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu snygis draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pasta- tą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik sniego slėgis. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:

- tiesioginio sniego slėgio poveikio daiktams,

- tirpstančio sniego ar drėgmės poveikio apdraustiems daiktams, esantiems sniego slėgio sugadintuose pasta- tuose.

1.25. Grunto suslūgimas - vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje poveikio, dėl to nusėda pamatai, skyla sienos ar kitokiu būdu sugadinamas ar sunaikinamas turtas.

Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio grunto suslūgi- mą.

1.26. Nuošliauža - savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.

Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio nuošliaužą.

1.27. Stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba skilimas.

Apdraudžiami visi pastato vidaus ar išoriniai jstiklinimai: langų stiklai, stiklo paketai iš stiklo ar plastmasės, veidro- džiai, stiklo paketai iš stiklo keramikos, profiliniai statybiniai stiklai, švieslangiai iš stiklo ar plastmasės, reklaminiai jrenginiai iš stiklo ar plastmasės, kiti sutartyje nurodyti daiktai iš stiklo ir plastmasės.

Atlyginama naujo tokio pat (tokios pat kokybės, matmenų ir/ar kitų parametrų) stiklo bei su juo susijusių objektų (jrėminimų) vertė bei darbų, susijusių su pakeitimu, išlaidos.

Išlaidos, skirtos atgaminti reklaminio/meninio pobūdžio užrašams/piešiniams, esantiems ant apdrausto nuo stiklo dūžio turto, atgaminti, atlyginamos tik tada, jeigu draudimo sutartyje dėl to susitarta ir nurodyta draudimo suma;

1.28. Trečiųjų asmenų veika - kiekvienas apdrausto turto tiesioginis sugadinimas ar sunaikinimas, tame tarpe ir turto sunaikinimas ar sugadinimas vairuojant transporto priemones, dėl jų tyčinių ar netyčinių veiksmų. Visa tai raštiš- kai turi patvirtinti kompetentinga jstaiga ar ekspertai.

1.29. Technologinių vamzdynų avarija - staigus ir netikėtas skysčių (naftos, naftos produktų, maisto produktų, chemi- kalų ir kt.) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo ar užsikimšimo iš draudžiamose patalpose esančių stacio- nariai sumontuotų skysčių tiekimo sistemos vamzdžių bei su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų gamybinių ar buitinių jrengimų.

1.30. Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio su kelių eismo

transporto priemone.

Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.

1.31. Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pastatai, patalpos, žemės sklypai ar teritorijos,

kuriose galioja draudimo apsauga.

1.32. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartj ir, atsitikus draudiminiam jvykiui, prieš pat draudiminj jvykj.

1.32.1. Pastatų draudimo vertė yra:

- atkūrimo vertė - analogiško, t.y. tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas sutarties sudarymo dieną ar paskutinio turto vertinimo dieną;

- likutinė vertė - pastato atkūrimo vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar pasku- tinio turto vertinimo dieną. Draudikui ir draudėjui susitarus, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje;

- likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų pastatų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtj, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduo- jamą turtą.

1.32.2. Gamybinių jrengimų draudimo vertė yra:

- atkūrimo vertė - tai suma (jskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas) sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia išleisti, norint jsigyti

naujų tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškų gamybinių jrengimų arba juos iš naujo pagaminti;

- likutinė vertė - jrengimų atkūrimo išlaidų vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną. Draudikui ir draudėjui susitarus, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje;

- likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų jrengimų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtj, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduo- jamą turtą.

1.32.3. Atsargų draudimo vertė - atsargų faktinė vertė, t.y suma sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia sumokėti, kad galima būtų jsigyti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas arba jas naujai pagaminti, t.y. ta kaina, kurią jmonė turėtų sumokėti už atsargas, jas pirkdama sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną arba jas pasi- gamindama (t.y. savos gamybos produkcijos pagaminimo savikaina).

1.33. Pirmosios rizikos draudimas – tai draudiko atsakomybės ribojimas draudėjo pasirinkta draudžiamo turto drau- dimo suma, t.y. kiekviena žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, nesvarbu, koks draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykis.

1.34. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – reikalavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, kituose galiojančiuose standartuose, statybos techniniuose reglamentuose ir normose, technologinėse sąlygose, elektros jrenginių jrengimo ir eksploatacijos taisyklėse, kitose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose normi- niuose aktuose bei specialiose sąlygose atskiriems objektams.

1.35. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos padidėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme su- daryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją prašydamas suteikti informaciją (t.y. nurodytos veiklos, gamybos procesų, technologijų bei gamyboje naudojamų medžiagų pakeitimas pavojingesnėmis, t.y. pradėjus naudoti ne tokius gamybinius procesus ar medžiagas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame objekte ar jo artimiausiose prieigose (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje), draudžiamo objekto priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas ir kt.

1.36. Priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas – ne dėl trečiųjų asmenų veikos jvykęs dalinis arba visiškas priešgaisrinės ir/ar turto apsaugos sistemos, jos dalies ar atskirų jos elementų demontavimas, atjungimas, jos dalinis ar visiškas neveikimas, nustatytų techninių parametrų praradimas, nustatytos techninės priežiūros nevyk- dymas arba nevisiškas vykdymas, jjungimas ar išjungimas ne laiku ir kt.

1.37. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos sumažėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją, pra- šydamas suteikti informaciją (t.y. nurodytos veiklos, gamybos procesų, technologijų bei gamyboje naudojamų medžiagų pakeitimas mažiau pavojingomis, t.y. pradėjus naudoti ne tokius gamybinius procesus ar medžiagas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir papildomų priešgaisrinių ir/ar turto apsaugos priemonių sumontavimas, jų patobulinimas ir kt.

1.38. Priešgaisrinių, turto apsaugos sistemų patobulinimas – esamų jutiklių, kitų elementų ar jų sistemų jautrumo, greitaeigiškumo, patikimumo, ilgaamžiškumo ir kt. padidinimas bei neprieinamumo pažeidėjams užtikrinimas, jų veikimo nutrūkus elektros energijos tiekimui užtikrinimas, ilgesnio sukauptos informacijos laikymo laikotarpio nustatymas bei jos saugumo užtikrinimas, jutiklių bei sistemų dubliavimas ir kt.

1.39. Rizikos padidėjimo ar sumažėjimo galimybės atsiradimas – tai sutarties galiojimo metu valdžios ar savivaldybės institucijų naujų reikalavimų ar nurodymų viešas paskelbimas ar raštiškas pateikimas draudėjui, jpareigojantis draudėją imtis tam tikrų nustatytų veiksmų arba paties draudėjo numatyta veika, lemianti esminių aplinkybių, nustatytų taisyklių II dalies 1.34 bei 1.36 punkte, atsiradimą ar pasikeitimą.

1.40. Žala – apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl šiose taisyklėse ir/ ar draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių, tačiau negautos pajamos neatlyginamos.

1.41. Būtinos ir tikslingos išlaidos turto gelbėjimo metu - minimalios, tačiau leidžiančios draudėjui imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, išlaidos arba išlaidos, draudėjo patirtos laikantis draudiko nurodymų draudiminio jvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.

Į šias išlaidas yra jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos turtui gelbėti ir saugoti iki draudiminio jvykio akto surašymo, nuostoliui sumažinti, sugadintų objektų remonto sąmatoms sudaryti, apskaičiavimams, la- boratoriniams tyrimams, fotonuotraukoms, sugadintų objektų ir jų išdėstymo eskizams ir kitokiems dokumentams padaryti, kurie reikalingi turto sunaikinimo ar sugadinimo aplinkybėms bei priežastims nustatyti, taip pat išlaidos nuostoliams likviduoti - panaudojant specialius rūbus, individualios apsaugos priemones, transporto priemones, perkeliant turtą j saugią vietą, išsiurbiant vandenj, sudarant kitas būtinas sąlygas remonto darbams atlikti ir pan.

1.42. Įrodymai, kad draudėjas pastatys pastatus, jsigis gamybinius jrengimus, atsargas - atkūrimo projektų, sutarčių su rangovu atkūrimo darbams atlikti, sąskaitų apmokėti už tiekiamus jrengimus, medžiagas, kitas atsargas, darbų atlikimo grafikų ar kitų atkūrimo darbams vykdyti reikalingų dokumentų pateikimas draudikui.

1.43. Sąskaitų pagrjstumas – nustatymas, kad suremontuota ar pakeista tai, kas nurodyta draudiminio jvykio akte, kad darbų jkainiai neviršija vidutinių, nusistovėjusių remonto atlikimo dieną Lietuvoje ir kt.

1.44. Statybinių tyrimų, projektavimo bei statybos klaidos ir brokas - bet koks klaidingų, neatitinkančių tikrosios padė- ties tyrimo rezultatų nustatymas ir pateikimas šių tyrimų užsakovui, netinkamai atliktas statinio projektavimas,

nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomendacijų, dėl kurių pasikeičia statinio (jo dalies) atspa- rumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.

2. Draudimo objektas

2.1. Remiantis turtiniais interesais, atsiradusiais dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisyklėse ar sutartyje nurodytiems draudiminiams jvykiams, draudžiamas sutartyje nurodytas draudėjui priklausantis nekil- nojamasis ir kilnojamasis turtas – pastatai (statiniai), gamybiniai jrengimai, atsargos.

2.1.1. Be to, gali būti apdraustas ir turtas, draudėjo gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu, išsinuomotas pagal turto nuomos sutartj arba gautas iš kitų organizacijų ir gyventojų perdirbti, remontuoti, parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas.

2.1.2. Draudimo sutartis gali būti sudaryta apdraudžiant visą turtą arba atskirus jo objektus.

2.2. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje ar jos prieduose, papildomai galima apdrausti:

2.2.1. papildomas išlaidas, kurių draudimo suma viršija 1% viso draudžiamo turto draudimo sumos, tačiau pa- pildomos išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% turto draudimo sumos, automatiškai yra apdraudžiamos sudarant sutartj neviršijant turto draudimo sumos;

2.2.2. draudėjo investicijas;

2.2.3. darbų paspartinimo išlaidas;

2.2.4. išlaidas už krovinių pristatymą oro transportu; 2.2.5.kitas draudėjo ir draudiko sutartas išlaidas.

2.3. Jeigu nesusitarta kitaip, šių taisyklių sąlygomis nedraudžiama:

2.3.1. piniginės ir atsiskaitomosios lėšos, grynieji pinigai (išskyrus grynuosius pinigus kasos aparatuose ar kitose, sutartyje nurodytose vietose), vertybiniai popieriai, loterijų bilietai, dokumentai, kartotekos, planai, brėžiniai, užpildytos perfokortos, magnetinės juostos, diskai ir kitos duomenų laikmenos, automatai, kuriuose naudo- jama monetos ir banknotai;

2.3.2. visų rūšių transporto priemonės, Vyriausybės nustatyta tvarka registruojamos atitinkamose institucijose, tačiau visų rūšių transporto priemonės, sutartyje priskiriamos atsargų grupei ar kitais sutartyje nustatytais atvejais, gali būti apdraustos;

2.3.3. statybos ir montavimo darbai;

2.3.4.darbuotojų grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, automobiliai, kitas turtas;

2.3.5. parodų eksponatai, meno vertybės, jvairių rūšių kolekcijos, neapdoroti taurieji metalai bei brangakmeniai, perlai, juvelyriniai ar kiti dirbiniai iš jų (ar panaudojus juos);

2.3.6. grynieji pinigai kasos aparatuose ar kitose, sutartyje nurodytose vietose.

Jeigu draudikas ir draudėjas papildomo susitarimo drausti pinigus, esančius kasos aparatuose nesudarė, tai laikoma, kad kiekviename kasos aparate automatiškai apdraustų pinigų suma lygi 100 Lt;

2.3.7. jmonės darbuotojų daiktai, kurie jprastai ar darbdavio reikalavimu būna darbo vietoje, tačiau darbuotojų grynieji pinigai, vertybiniai popieriai ir automobiliai nedraudžiami.

3. Draudiminiai jvykiai

3.1. Draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą (jskaitant turtą, jsigytą apdraustų investicijų metu), kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl šių (visų ar draudėjo pasirinktų kelių) draudiminių jvykių:

3.1.1. ugnies:

- gaisro,

- žaibo jtrenkimo,

- sprogimo,

- valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo;

3.1.2. skysčio ištekėjimo iš sprinklerinės jrangos;

3.1.3. vandens:

- šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos,

- vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;

3.1.4. vagystės:

- vagystės su jsilaužimu,

- plėšimo,

- vandalizmo po jsilaužimo;

3.1.5. gamtinių jėgų:

- audros,

- potvynio,

- liūties, krušos,

- sniego slėgio,

- grunto suslūgimo,

- nuošliaužos;

3.1.6. stiklo dūžio;

3.1.7. turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos;

3.1.8. kitų draudiko ir draudėjo sutartų ir sutartyje nurodytų bei Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komi- sijos leidime draudimo rūšiai vykdyti nurodytoms draudimo grupėms priklausančių draudiminių jvykių.

4. Nedraudiminiai jvykiai

4.1. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas (jskaitant turtą, jsigytą apdraustų investicijų metu) buvo su- naikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (nedraudiminiai jvykiai):

4.1.1. draudėjo ar jo atstovo tyčinių veiksmų, nukreiptų nepagrjstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką;

4.1.2. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ar pablogėjimo;

4.1.3. pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo ar kritimo, sutarties metu apdraustoje patalpoje (apdraustame pastate) atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartj vykdyto statybinių tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;

4.1.4. netiesioginio žaibo poveikio apdraustiems elektros jrengimams, tačiau išskyrus atvejus, nurodytus taisyklių II dalies 1.11 punkte;

4.1.5. elektros srovės poveikio elektros jrenginiuose (leistinų jtampos apkrovų viršijimas, izoliacijos defektai, trumpas sujungimas, kontakto nebuvimas, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimai), išsky- rus atvejus, kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą;

4.1.6. ugnies, šilumos poveikio (lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan.) gamybos proceso metu apdraustam turtui, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą;

4.1.7. sprogimo panaudojant jtaisą gamybos proceso metu (atliekant kasybos, statybos ir pan. darbus);

4.1.8. sprogimo vidaus degimo variklių degimo kamerose, taip pat dėl nuostolių, kylančių elektros jungikliuose susidarius dujų slėgiui;

4.1.9. dėl technologinių vamzdynų avarijos apdraustam turtui, kurią padarė skysčiai (pvz., nafta, naftos produktai, maisto produktai, chemikalai ir kt.), nenurodyti šių taisyklių II dalies 3.1.3 punkte, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

4.1.10. apdraustam turtui padarė j jj atsitrenkusi transporto priemonė, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ki- taip;

4.1.11. sukčiavimo, t.y. apdrausto turto užvaldymo arba teisės j tą turtą jsigijimo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu bei to turto nepaaiškinamo ar dėl nenustatytų priežasčių dingimo (nepastebėtos vagystės);

4.1.12. bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai.

4.2. Draudikas taip pat neatlygina draudėjui nuostolių už sunaikintą, sugadintą ar dingusj apdraustą turtą, kurie kilo ar padidėjo dėl to, kad:

4.2.1. draudžiant nuo ugnies:

- žaibo jtrenkimo metu turto elektros apsaugos/apskaitos aparatūra nebuvo sunaikinta ar sugadinta arba jvykio vietoje vienareikšmiškai negalima nustatyti apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių;

- talpyklose, vamzdžiuose ar jrengimuose dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės susidarė vakuumas;

4.2.2. draudžiant nuo skysčio ištekėjimo iš sprinklerinės jrangos:

- skystis iš sprinklerinės jrangos purkštuvų ištekėjo per nesandarumus, t.y. skystis ištekėjo nesuveikus sprinklerinei jrangai;

- suveikė bandant šią jrangą padidintu slėgiu, ją remontuojant ar rekonstruojant;

4.2.3. draudžiant nuo vandens:

- gruntinis, stovintis ar tekantis potvynių ar kritulių vanduo, kurio sukelti nuostoliai gali būti atlyginami kaip audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos sukelti nuostoliai, skver- bėsi j patalpą ir dėl to sukėlė nuostolių (pvz., sudrėko, sutrūkinėjo sienos, atsirado pelėsių ir pan.) ar bet kuri iš šių priežasčių sukėlė užpylimą, žemės suslūgimą ar nuošliaužą,

- vanduo išsitaškė, išsiliejo ar buvo naudotas plovimo tikslams,

- vanduo ištekėjo iš sprinklerinių ar drėkinimo sistemų purkštuvų dėl priežasčių, nurodytų taisyklių II dalies

4.2.2 punkte;

- dėl šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių susidarė garai, rūkas, rasa, šerkšnas ar ledas;

4.2.4. draudžiant nuo vagystės:

- j pastato apdraustą patalpą (saugomą aptvertą teritoriją) vagis jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jsigijo vagystės metu už apdraustos teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai dėl šio fakto iškelta byla,

- ne darbo metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės buvo atjungta ar dėl kitų priežasčių neveikė ar blogai veikė turto apsaugos signalizacija, draudėjo nurodyta sudarant sutartj,

- ne darbo metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės kitos turimos turto apsaugos priemonės (šarvuotos durys, grotos, žaliuzės, spynos ir kt.), draudėjo nurodytos sudarant sutartj, buvo nepanaudotos (neužrakintos, neužkabintos, nenuleistos ar kt.) ar neveikė, ar blogai veikė,

- draudėjo turtas pagrobiamas arba užvaldomas darbo (paslaugų teikimo ar kitų darbo funkcijų atlikimo) metu (laiku), nes draudėjas, jo atstovas ar atsakingas darbuotojas arba buvo sudaręs sąlygas turtui pa- grobti (t.y. paliktos be priežiūros patalpos buvo neužrakintos, atsakingo darbuotojo nebuvo darbo vietoje, esantys patekimo j patalpas, pastatą ar apdraustą teritoriją kontrolės postai ar jrenginiai neveikė ir pan.),

arba, pastebėjęs jog grobiamas turtas, nedelsdamas nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių tam užkirsti kelią ir nedelsdamas nepranešė policijai.

Darbo metu (laiku) laikomas faktinis laikas, kuris apima oficialiai darbovietėje nustatytą darbo laiką bei lai- ką, kurio metu atliekami visi draudėjo nustatytose tvarkose, instrukcijose ar kituose dokumentuose nurodyti veiksmai ar darbai apdraustai vietai apsaugoti (užrakinti, uždaryti patalpas, langus, jjungti signalizaciją ir pan.);

4.2.5. draudžiant nuo gamtinių jėgų:

- audros kilo dėl audros metu sukelto potvynio,

- sniego slėgio

smarkaus snygio metu dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės šiltnamių su stikliniais stogais vidaus oro tempe- ratūra buvo mažesnė, negu nustatyta draudėjo turimuose galiojančiuose dokumentuose (standartuose, vartojimo sąlygose, instrukcijose ir pan.) ar sutartyje arba sniego slėgio paveikti šiltnamiai, stoginės, pa- vėsinės buvo dengtos plastmasine plėvele,

- kilo dėl to, kad audros, potvynio, liūties, krušos metu ar sniego slėgio veikos metu lietus, kruša, vanduo, sniegas, drėgmė, purvas, vandens srauto nešami daiktai jsiveržė pro nesandariai, nevisiškai uždarytus langus, lauko duris ar kitas angas, išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra pastatų nuostoliai,

- grunto suslūgimo, nuošliaužos

grunto suslūgimas, nuošliauža kilo dėl apdraustoje teritorijoje jvykusios šildymo, vandentiekio, kanaliza- cijos tinklų avarijos ir gali būti atlyginami kaip vandens (taisyklių II dalies 3.1.3 punktas) nuostoliai arba dėl draudėjo ar jo atstovo sutarties galiojimo metu vykdomų statybos ar kitos rūšies darbų, susijusių su grunto išėmų, tunelių, tranšėjų ir pan. formavimu, sprogstamo užtaiso panaudojimu, išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta raštu sudarant sutartj ar sutarties galiojimo metu;

4.2.6. draudžiant nuo stiklo dūžio:

- stiklai ar objektai su jmontuotais stiklais buvo transportuojami, nešami, keliami, montuojami,

- stiklai sutarties sudarymo dieną buvo perskilę, jskilę ar nuskilę ir tai buvo raštiškai šalių užfiksuota su- tartyje;

4.2.7. draudžiant nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo dėl trečiųjų asmenų veikos:

- nuostolius apdraustam turtui padarė ne tretieji asmenys,

- nuostoliai atlyginami pagal šių taisyklių II dalies 3.1.4 punktą.

5. Draudimo vieta

5.1. Turtas draudžiamas sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta gali būti pastatai, patalpos arba žemės

sklypai, teritorijos.

Šis apribojimas netaikomas turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitikusio arba realiai grėsusio draudiminio jvykio ir dėl to buvo sunaikintas, sugadintas arba dingo, tačiau draudėjo pareiga saugoti turtą išlie- ka.

5.2. Apdraustas turtas, paimtas iš nuolatinės laikymo vietos eksperimentų, tyrimo darbų atlikimo bei eksponavimo parodose laikotarpiui, apdraudžiamas atskira sutartimi, kurioje nurodoma nauja draudimo apsaugos galiojimo vieta (patalpa, pastatas, teritorija ar pan.) bei kitos draudimo sąlygos.

6. Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas. Išskaita

6.1. Xxxxxxxx xxxxx

6.1.1. Pastatų ir jrengimų draudimo vertė gali būti:

- atkūrimo vertė,

- likutinė vertė,

- likvidacinė vertė.

6.1.2. Atsargų draudimo vertė – faktinė vertė.

6.1.3. Pastatų, gamybinių jrengimų ir atsargų draudimo vertė nustatoma remiantis draudėjo turimais dokumen- tais, turtą vertinančių organizacijų pateiktu jvertinimu arba draudiko jvertinimu.

6.1.4. Atsargų draudimo vertė visuomet yra ribojama vidutine pardavimo kaina, kurią galima gauti pardavus atsargas Lietuvos rinkoje arba draudėjo ir draudiko sutartoje rinkoje.

6.1.5. Pridėtinės vertės mokestis (toliau tekste – PVM) jtraukiamas j turto vertę ir atlyginamas išmokant draudimo išmoką tik tada, kai draudėjas, sudarydamas sutartj, pateiktuose dokumentuose nurodo draudikui, kad, turtui dingus arba jj visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.

6.1.6. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, gali būti nustatyti ir kiti draudimo vertės nustatymo būdai.

6.1.7. Parodų eksponatų, meno vertybių, antikvarinių daiktų, kolekcijų draudimo vertė nustatoma ekspertų jkaino- jimu, vadovaujantis draudėjo pateiktais dokumentais.

6.1.8. Pastatai, darbinės mašinos ir kitas pagal turto nuomos, panaudos ar kt. sutartj valdomas ar tvarkomas turtas draudžiamas nuomos, panaudos ar kt. sutartyje nurodyta verte, kuri gali būti padidinta šio turto remontui draudėjo prieš sudarant sutartj padarytų ir dokumentais patvirtintų išlaidų suma arba taisyklių II dalies 6.1.1 bei 6.1.2 punktuose nurodyta verte.

6.1.9. Patalpos, naudojamos pagal sutartj, kurioje nenurodyta jų vertė, gali būti apdraustos atitinkamų tarnybų

ar ekspertų jvertinta ir dokumentais patvirtinta suma arba draudėjo prieš sudarant sutartj padarytų ir do- kumentais patvirtintų išlaidų šių patalpų remontui suma, arba draudiko ir draudėjo sutartomis ir sutartyje nurodytomis vertėmis.

6.1.10. Iš kitų asmenų gautas turtas (perdirbti, remontuoti, parduoti, saugoti, panaudoti) draudžiamas jo priėmimo dokumentuose nurodyta verte, tačiau, kai priėmimo dokumentuose nėra nurodyta priimto turto vertė, tai toks turtas gali būti draudžiamas tik esant ekspertų jkainojimui arba draudiko ir draudėjo sutartomis ir sutartyje nurodytomis vertėmis.

6.1.11. Turtas, kurio likutinė vertė sutarties sudarymo dieną yra mažesnė negu 40% šio turto atkūrimo vertės, draudžiamas likutine arba likvidacine verte.

Tik turint draudiko aprobuotą (patvirtintą) draudimo vertės apskaičiavimą, tokj turtą galima drausti ir atkū- rimo verte.

6.2. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas

6.2.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos

daliai.

Turtas, kurio draudimo suma lygi likvidacinei vertei, draudžiamas visa likvidacine verte, jeigu sutartyje

nenustatyta kitaip.

6.2.2. Draudėjas, sutartyje nurodydamas, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, gali pasirinkti draudi- mo sumą, mažesnę už draudimo vertę.

6.2.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pir- mosios rizikos draudimo sutartis, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui dalj jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.

6.2.4. Grynieji pinigai kasos aparatuose ar kitose sutartyje nurodytose vietose laikomi apdraustais neviršijant

sutartyje nurodytos jų draudimo sumos pirmosios rizikos draudimu.

Jeigu sutartyje atskira draudimo suma gryniesiems pinigams kasos aparatuose nenurodyta, tai laikoma,

kad pinigų draudimo suma yra lygi 100 Lt kiekviename kasos aparate.

6.2.5. Taisyklių II dalies 2.2 punkte nurodytos išlaidos draudžiamos pirmosios rizikos draudimu, jų draudimo

sumos sutartyje xxxxxxxxx atskirai.

6.3. Turtas draudžiamas su išskaita, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Išskaita gali būti besąlyginė arba sąlyginė.

7. Draudimo jmokos apskaičiavimas

7.1. Draudimo jmoką draudikas apskaičiuoja atsižvelgęs j prašyme ir (ar) kituose dokumentuose pateiktą bei gautą kitą informaciją, j draudėjo prisiimtus jsipareigojimus dėl išskaitos taikymo bei jmokos mokėjimo, draudimo ap- saugos trukmę, kitas draudimo sutartyje nustatytas papildomas sąlygas bei draudimo rizikos jvertinimo rezulta- tus.

7.2. Draudžiant turtą likutine verte, draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, kad jvykus draudiminiam jvykiui draudikas atlygins draudėjui remonto nuostolius, neišskaičiavęs nusidėvėjimo, draudikas apskaičiuoja draudimo jmoką jvertinęs šią riziką.

8. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejai

8.1. Draudimo rizikos padidėjimas – tai sutartyje nustatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos padidėti draudi- minio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), pasikeitimas arba atsira- dimas.

8.2. Rizikos sumažėjimas - tai sutartyje numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitiki- mo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) sumažėti, pasikeitimas arba atsiradimas.

9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos

9.1. Prieš sudarydamas sutartj, draudėjas, atsižvelgdamas j taisyklių I dalies 2.2.1 punkto reikalavimus, privalo: 9.1.1.pateikti užpildytą ir pasirašytą draudiko nustatytos formos raštišką prašymą sudaryti sutartj ir apdraudžiamo

turto apyrašą su nurodyta turto verte sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (pa- skutinio turto vertinimo) dieną prieš sutarties sudarymą, arba pateikti, savarankiškai ar draudiko prašymu, kitus dokumentus ar informaciją, draudiko sprendimu turinčius pakankamai informacijos sutarčiai sudary- ti;

9.1.2. informuoti draudiką raštu apie bet kokj draudimo rizikos pasikeitimą (bet kokj informacijos, nurodytos pra- šyme drausti ar kitame jo pateiktame dokumente, pasikeitimą) ar naujų aplinkybių atsiradimą ar apie jam (draudėjui) žinomas prašyme nurodyto turto sugadinimo, sunaikinimo ar dingimo, jvykusio po prašymo draudikui jteikimo (arba pasiūlymo iš draudiko gavimo), tačiau dar prieš pasirašant sutartj, priežastis ir faktus;

9.1.3. leisti draudiko atstovui, dalyvaujant draudėjui, apžiūrėti pageidaujamą drausti turtą ir jvertinti draudimo riziką bei nustatyti turto vertę.

9.2. Draudimo sutarties galiojimo metu, draudėjas privalo:

9.2.1. imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Draudėjo veikla turi atitikti sau- gumo reikalavimus (priešgaisrinės apsaugos, gamybos technologijos, darbo saugos ir pan.), kurie nustatyti jstatymuose, norminiuose aktuose ir draudimo sutartyje, išlaikyti tvarkingos būklės pastatus, saugoti juos

nuo konstrukcijų perkrovimo;

9.2.2. patobulinti esamas ar papildomai jsigyti (naujai jsirengti) priešgaisrinės, turto apsaugos sistemas bei vyk- dyti kitas sąlygas dėl draudimo rizikos mažinimo, jei dėl jų šalys susitarė raštu prieš sudarydamos sutartj ar jos galiojimo metu arba jei to reikalauja jstatymai;

9.2.3. apie kiekvieną draudimo rizikos padidėjimą arba atsiradusią galimybę jai padidėti per taisyklių I dalies 2.6.4 punkte nurodytą laikotarpj pranešti draudikui net ir tuo atveju, jeigu rizika padidėjo ne dėl jo (draudėjo) valios;

9.2.4. sužinojęs dingusių (pavogtų) daiktų buvimo vietą, nedelsdamas, per protingą laikotarpj, apie tai raštu pra- nešti policijai ir draudikui;

9.2.5. jau gavęs draudimo išmoką už dingusj (pavogtą) daiktą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkiolika dienų, informuoti draudiką apie atgautus daiktus.

9.3. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:

9.3.1. pateikti draudikui jvykio kilimo priežasties nustatymo aktą, surašytą draudėjo atstovų tais atvejais, kai draudėjas pats prižiūri ir eksploatuoja šildymo sistemą, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, elektros ir telekomunikacijų tinklus;

9.3.2. dalyvaujant draudiko atstovui, surašyti sunaikinto, sugadinto ar dingusio turto sąrašą, nurodydamas to turto (daiktų, objektų) kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj, ir jj pateikti draudikui;

9.3.3. parodyti draudiko atstovui sugadintą turtą arba jo liekanas;

9.3.4. išsaugoti po draudiminio jvykio visą likusj sugadintą ir nesugadintą turtą, iki atvyks draudiko atstovas, tačiau ne mažiau kaip tris darbo dienas po pranešimo raštu apie draudiminj jvykj išsiuntimo draudikui;

9.3.5. pateikti draudikui dokumentus, reikalingus turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdrausto turto (apdraustų daiktų, objektų) kiekj ir vertę buvusią prieš pat draudiminj jvykj, bei sugadinto turto atkūrimo (remonto) sąmatą, atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ir kt.;

9.3.6. suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui galimybę nevaržomai tirti žalos priežastis bei nustatyti nuostolio dydj (susipažinti su turto apskaitos, jsigijimo, realizavimo, nuomos ir kt. dokumentais).

9.4. Draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartj, jeigu apdrausta tik dalis turto ar dalis rizikos.

9.5. Draudikas privalo:

9.5.1. gavęs pareiškimą dėl draudiminio jvykio, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, dalyvaujant draudėjui ar jo jgaliotam atstovui, surašyti turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą;

9.5.2. nedelsdamas paprašyti iš atitinkamų jstaigų dokumentų, patvirtinančių jvykio faktą ir aplinkybes, jei tokie dokumentai reikalingi;

9.5.3. atlyginti išlaidas, kurias draudėjas padarė (ir kurios buvo būtinos ir tikslingos) siekdamas sumažinti nuos- tolius arba jų išvengti. Šių išlaidų ir nuostolių atlyginimo suma gali viršyti draudimo sumą. Jeigu draudimo suma mažesnė už turto vertę, tai šios išlaidos padengiamos tokiu pat santykiu, kaip ir nuostoliai;

9.5.4. surašęs turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per dvi darbo dienas perduoti draudėjui sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti jam draudiminio jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti. Sąraše turi būti nurodyta, kuriuos dokumentus privalo pateikti draudėjas ir kuriuos, draudiko prašymu, kitos kompetentingos organizacijos (policija, teismai, energiją, vandenj tiekiančios tarnybos ir pan.).

Jeigu, gavus visus draudiko pateiktame sąraše reikalaujamus dokumentus, paaiškėja, kad šių dokumentų jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti nepakanka, draudikas turi teisę dar kartą, jeigu po draudiminio jvykio sutarties šalys nesusitarė ko kita, pateikti papildomą dokumentų, reikiamų drau- diminio jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, sąrašą;

9.5.5. atlyginti atgautų daiktų remonto išlaidas, kai atgauti daiktai yra sugadinti, jeigu susitariama, kad atgauti daiktai bus grąžinti draudėjui, o draudėjas grąžins draudikui gautą draudimo išmoką;

9.6. Draudikas turi teisę:

9.6.1. jeigu draudėjas policijai nepranešė apie draudiminio jvykio metu dingusius daiktus, atsisakyti mokėti drau- dimo išmoką už šiuos daiktus. Jeigu draudėjas neatlieka šios pareigos, tai draudikas turi teisę neatlyginti tos žalos dalies, kuri atsirado dėl pareigų neatlikimo;

9.6.2. draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutar- ties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 25 procentų draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.

9.7. Prieš sudarydamas pastatų draudimo sutartj draudikas privalo:

9.7.1. informuoti draudėją apie bendrovės rekvizitus, buveinę ir duomenų panaudojimo tikslą bei gauti pastatų savininko sutikimą, kad duomenys apie draudžiamus objektus (pastatus) draudimo vertės ir jmokos ap- skaičiavimui automatiškai gaunami iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.

10. Nuostolio nustatymas

10.1. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dy- džiui nustatyti bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartj, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę.

10.2. Nuostoliu laikoma:

10.2.1. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba

pavogti:

- pastato - naujo analogiško pastato jprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudiminj jvykj;

- gamybinių jrengimų - naujų analogiškų gamybinių jrengimų atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.2. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti

- šio turto remonto kaina.

Remonto (atkūrimo) kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės;

10.2.3. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti arba pavogti - likutinė (likvidacinė) šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.4. kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti - šio turto remonto kaina, jvertinus nusidėvėjimą, arba, jvertinus taisyklių II dalies 7.2 punkto nuostatas, remonto kaina be nusidėvėjimo.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.5. kai atsargos sunaikintos arba pavogtos - faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;

10.2.6. kai atsargos sugadintos - šio turto remonto kaina arba atsargų draudimo vertės ir faktinės šio turto vertės po prekinės išvaizdos, vartojamųjų savybių praradimo dėl draudiminio jvykio skirtumas.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto faktinės vertės, buvusios prieš pat drau- diminj jvykj;

10.2.7. kai sunaikinami ar sugadinami parodų eksponatai, meno vertybės, antikvariniai daiktai, kitas turtas, nuro- dytas šių taisyklių II dalies 6.1.7 punkte, nuostolis jvertinamas ekspertų jkainojimu;

10.2.8. kai sugadinami daiktai, priimti iš trečiųjų asmenų paslaugoms teikti arba parduoti (komisan), - šio turto

remonto kaina.

Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, kuri nurodyta kaip daiktų vertė priėmimo dokumentuose, ar vertė, nustatyta sutarties sudarymo metu;

10.2.9. kai sunaikinami ar pavagiami daiktai, priimti iš trečiųjų asmenų paslaugoms teikti arba parduoti (komisan),

- vertė, nurodyta daiktų priėmimo dokumentuose ar vertė, nustatyta sutarties sudarymo metu.

10.3. Nuostoliu laikoma išlaidos suremontuoti (atkurti) ir tą ne draudiminio jvykio židinyje esantj apdraustą turtą, kuris buvo paveiktas gesinimo priemonių ar degimo produktų ir dėl to buvo sugadintas ar sunaikintas.

10.4. Į nuostolio sumą taip pat jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, turto gelbėjimo metu padarytos turtui gelbėti.

Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.

Išlaidos už ugniagesių ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus neatlyginamos.

10.5. Draudiminio jvykio atveju, jeigu būtina, atlyginamos papildomos (t.y. sudarančios sąlygas atkūrimo/remonto dar- bams atlikti) išlaidos, neviršijančios arba lygios 1% viso apdrausto turto draudimo sumos, jvykio vietai sutvarkyti ir išvalyti.

Išlaidų dalis, viršijanti šią sumą, atlyginama neviršijant sutartyje nurodytos jvykio vietai išvalyti ir sutvarkyti skirtos

draudimo sumos.

10.6. Jeigu draudiminio jvykio metu buvo sugadintas, sunaikintas ar dingo turtas, jsigytas draudimo laikotarpio metu už apdraustas investicijas, tai laikoma, kad jsigyti pastatai ir gamybiniai jrengimai apdrausti atkūrimo verte, jsigytos atsargos – faktine verte, o nuostoliai apskaičiuojami taisyklių II dalies 10.2 punkte nurodyta tvarka.

10.7. Jeigu dėl investicijų turtas buvo suremontuotas ar rekonstruotas, laikoma, kad kiekvieno suremontuoto ar rekons- truoto daikto draudimo suma padidėjo tam daiktui realiai padarytų ir dokumentais patvirtintų investicijų suma, su sąlyga, kad suremontuotas ar rekonstruotas daiktas nustatyta tvarka buvo perduotas draudėjui naudoti (eksplo- atacijai).

Šiems daiktams nuostolis apskaičiuojamas taisyklių II dalies 10.2 punkte nurodyta tvarka atsižvelgus j draudimo sumos padidėjimą dėl investicijų.

10.8. Nuostolis apskaičiuojamas:

10.8.1. xxx xxxxxx xxxxxxxxxxx – atėmus iš nuostolio sumos likusią naudingą sunaikinto turto vertę (liekanų ver- tę);

10.8.2. kai turtas sugadintas – atėmus iš nuostolio sumos pakeistų sugadintų dalių/detalių (jų liekanų) naudingą vertę.

10.9. Kai dėl nuostolio dydžio ir jvykio priežasties tarp šalių kyla nesutarimų, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad nuostolio dydj ir jvykio priežastis nustatytų ekspertai. Ekspertai skiriami jstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų išva- dos yra privalomos, jeigu nejrodyta, kad jos aiškiai skiriasi nuo tikrosios padėties. Remdamasis šiomis išvadomis, draudikas apskaičiuoja draudimo išmoką.

11. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka

11.1. Draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama:

11.1.1. kai turtas buvo apdraustas visa verte:

- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – realaus nuos-

tolio sumos, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės;

- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuosto- lio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės. Ši nuostata negalioja, jeigu prieš draudiminj jvykj buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė yra iki 10% didesnė už draudimo sumą;

11.1.2. kai turtas buvo apdraustas ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizi- kos draudimu – realaus nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj.

Pirmosios rizikos draudimui negalioja nevisiško (proporcinio) draudimo nuostatos, t.y. neatsižvelgiama j turto vertės santykj sutarties sudarymo dieną ir prieš pat draudiminj jvykj;

11.1.3. kai turtas buvo apdraustas ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu - atsižvelgiant j šių taisyklių II dalies 6.2.3 punkto nuostatas.

11.1.4. jeigu draudimo sutartyje buvo susitarta ir dėl investicijų draudimo, tai:

- apskaičiuojant draudimo išmoką pagal šių taisyklių II dalies 11.1.1 punkto antrą pastraipą, j turto vertės ir draudimo sumos santykio pasikeitimą dėl realiai padarytų iki draudiminio jvykio investicijų, neviršijančių sutartyje nurodytos investicijų draudimo sumos, neatsižvelgiama;

- apskaičiuojant draudimo išmoką pagal šių taisyklių II dalies 11.1.2 punktą, laikoma, kad draudimo suma apdraustam daiktui/objektui padidėjo dėl iki draudiminio jvykio realiai jam padarytų apdraustų investici- jų.

11.2. Jeigu turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, draudėjas jgauna teisę j tą draudimo išmokos dalj, kuri viršija likutinę turto vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj tik tuomet, kai jrodo draudikui ir dokumentais patvirtina, kad:

- atstatys tos pačios rūšies ir paskirties pastatą ankstesnėje buvimo vietoje. Jeigu tai nejmanoma, tai užtenka, kad pastatas bus pastatytas kitoje Lietuvos vietoje;

- jsigis tos pačios rūšies ir paskirties gamybinius jrengimus, kurie buvo sunaikinti arba dingę. Esant išanks- tiniam draudiko sutikimui, pakanka jsigyti naudotus bet kurios rūšies jrengimus, tinkamus naudoti gamyboje;

- nusipirks arba pasigamins tos pačios rūšies atsargas, kurios buvo sunaikintos arba dingusios;

- gaus iš draudiko raštišką sutikimą, leidžiantj vietoj dėl draudiminio jvykio sugadinto turto jsigyti kitos rūšies ir kokybės turtą.

11.3. Draudėjo ir draudiko susitarimu, draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad, kai turtas draudžiamas atkūrimo verte, draudimo išmoka bus mokama neatsižvelgiant j taisyklių II dalies 11.2 punkto nuostatas.

11.4. Draudimo išmoka, draudėjo pageidavimu, mokama jam arba, pateikus draudikui remontuojančios apdraustą sugadintą objektą (daiktą) organizacijos pagrjstas sąskaitas, kitus dokumentus, tiesiogiai draudėjo ir draudiko raštiškai sutartai remontuojančiai organizacijai.

Prieš išmokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai remontuojančiai organizacijai, draudikas turi teisę jsitikinti, kad dėl draudiminio jvykio sugadinto (sunaikinto) turto remontas atliktas arba sugadintos dalys pakeistos, patikrinti, ar pateiktos remontuojančios organizacijos sąskaitos pagrjstos.

11.5. Atgautas turtas

Jeigu draudėjas atgavo dingusj daiktą po to, kai už xx gavo draudimo išmoką, lygią visai draudimo vertei, draudi- kas ir draudėjas, jvertinę susidariusią situaciją, nusprendžia, ar draudėjas grąžins draudikui draudimo išmoką ir pasiliks atgautą daiktą sau, ar draudėjas perduos šj daiktą draudikui.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

III DALIS

DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS

Neapdorotų tauriųjų metalų bei brangakmenių, perlų bei juvelyrinių ar kitų iš jų pagamintų dirbinių, draudimo sąlyga Nr. 0281

1. Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir draudikas apdraudžia neapdorotus tauriuosius me- talus bei brangakmenius, perlus bei juvelyrinius dirbinius ar kitus iš jų pagamintus dirbinius (toliau – juvelyrinius dirbinius), nurodytus šios sąlygos priede.

2. Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jeigu:

2.1. patalpose, kuriose prekiaujama ar yra saugomi juvelyriniai dirbiniai, yra jrengta turto apsaugos signalizaci- ja, reaguojanti j langų, durų atidarymą, langų ir/ar durų stiklų dūžius, kontroliuojanti zonas prie langų ir durų (jskaitant ir duris tarp vidinių patalpų);

2.2. signalizacija yra tiesiogiai prijungta prie apsaugos firmos (policijos) pulto;

2.3. patalpų sienos bei lubos yra mechaniškai (metaliniu tinklu, strypais ar pan.) sutvirtintos;

2.4. bet kuriuo metu, kai yra atjungta signalizacija, o taip pat ir atjungimo ar jjungimo momentu (uždarant ar atidarant parduotuvę ar pan.), parduotuvėje privalo budėti ginkluotas apsaugos darbuotojas;

2.5. vitrinos bei seifai užrakinti ir jjungta ten esanti visų lygių signalizacija;

2.6. visi prekystaliai, spintos, sekcijos yra užrakintos ir atrakinamos bei po to prižiūrimos tik vadovaujantis drau- dėjo patvirtintomis tvarkomis ar instrukcijomis;

2.7. kiekvieno darbuotojo darbo vietoje yra jrengtas slaptas signalizacijos jjungimas, sujungtas tiesiogiai su apsaugos firma ar policija;

2.8. priešgaisrinė signalizacija yra pajungta j apsaugos firmos/policijos pultą;

2.9. apsaugos firmos (policijos) darbuotojai reaguoja j kilusj gaisrą ar vagystę ir atvyksta j jvykio vietą ne vėliau, kaip per 4 min. ir užtikrina materialių vertybių apsaugą;

2.10. visi dirbiniai, kurių vieneto vertė daugiau kaip 10 000 Lt, ne darbo metu yra laikomi seife.

3. Draudiko atsakomybės apribojimas

3.1. Draudiko atsakomybė (draudimo suma) kiekvieno draudiminio jvykio atveju už turtą, esantj:

- vienoje vitrinoje, spintoje, sekcijoje darbo metu - ne daugiau, kaip 50 000 Lt.

- vienoje vitrinoje, spintoje, sekcijoje ne darbo metu – ne daugiau, kaip10 000 Lt.

3.2. Draudiko atsakomybė (draudimo suma) kiekvieno draudiminio jvykio atveju už turtą, esantj viename seife, ne didesnė kaip numatyta seifo sertifikate, bet ne daugiau, kaip 200 000 Lt.

3.3. Draudiko atsakomybė (draudimo suma) už visus draudiminius jvykius per vienerius draudimo metus – 400 000 Lt.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Parodų eksponatų, meno vertybių, jvairių rūšių kolekcijų draudimo sąlyga Nr. 0282

1. Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir draudikas apdraudžia parodų eksponatus, meno vertybes, jvairių rūšių kolekcijas, nurodytus šios sąlygos priede.

2. Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jeigu kiekvienam draudžiamam objektui pateikti identifikacijos duome- nys (autoriaus pavardė, objekto nuotrauka, aprašymas, ekspertų išvados ar kita).

3. Nuostolis apskaičiuojamas taisyklių II dalies 10.2.7 punkte nustatyta tvarka.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Pinigų seife bei kasos aparate draudimo sąlyga Nr. 0283

1. Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir draudikas apdraudžia pinigus seife bei kasos aparate.

2. Draudikas atlygina draudėjui nuostolius dėl pinigų vagystės iš seifo ar kasos aparato tik tuo atveju, kai:

2.1. seifas su pinigais, yra:

2.1.1. patalpose, kuriose yra jrengta turto apsaugos signalizacija, reaguojanti j langų, durų atidarymą, lan- gų ir/ar durų stiklų dūžius, ir, kai pinigų seife draudimo suma viršija 200 000 Lt, kontroliuojanti zonas prie langų ir durų (jskaitant ir duris tarp vidinių patalpų).

Signalizacija turi būti tiesiogiai prijungta prie apsaugos firmos (policijos) pulto. Bet koks savavališkas (nenumatytas firmos rašytinėse instrukcijose ar tvarkose, ar sutartyje su apsaugos firma (policija)) signalizacijos atjungimas turi būti negalimas be išorinio mechaninio, šilumos ar elektros poveikio;

2.1.2. ne mažiau kaip 100 kg svorio. Seifas turi būti pritvirtintas prie nejudamų pastato konstrukcijų, jo metalinės dalys turi turėti padidintą atsparumą mechaninių bei terminių instrumentų poveikiui;

2.1.3. darbo metu prižiūrimas darbuotojo, turinčio teisę atidaryti seifą. Šio darbuotojo darbo vietoje turi būti jrengtas slaptas signalizacijos jjungimas, sujungtas tiesiogiai su apsaugos firma ar policija ir/ ar firmos vadovais;

2.1.4. patalpose, kurios priešgaisrinė signalizacija pajungta j apsaugos firmos/policijos pultą;

2.1.5. apsaugos firmos/policijos darbuotojai reaguoja j kilusj gaisrą ar aliarmo signalą dėl jsilaužimo (vagystės, apiplėšimo) ir atvyksta j jvykio vietą per 4 min. ir užtikrina materialinių vertybių apsaugą;

2.2. kasos aparatas darbo metu pastoviai yra prižiūrimas darbuotojo, turinčio teisę dirbti su šiuo kasos aparatu arba apsaugos darbuotojo. Šio darbuotojo darbo vietoje turi būti jrengtas slaptas signalizacijos jjungimas, sujungtas tiesiogiai su apsaugos firma ar policija ir/ar firmos vadovais. Darbuotojas turi turėti rašytines draudėjo instrukcijas, kaip elgtis vagystės (apiplėšimo) atveju ir jas vykdyti.

3. Draudiko atsakomybės riba ir išskaita

3.1. Draudiko atsakomybės riba kiekvieno draudiminio jvykio atveju už pinigus, esančius viename seife yra ne

daugiau, kaip draudimo sutartyje nustatyta suma.

3.2. Draudiko atsakomybės riba (draudimo suma) kiekvieno draudiminio jvykio atveju už pinigus, esančius vie-

name kasos aparate yra ne daugiau, kaip draudimo sutartyje nustatyta suma.

3.3. Draudiko atsakomybė už visus draudiminius jvykius per vienerius draudimo metus – ne daugiau, kaip

draudimo sutartyje nustatyta suma.

3.4. Besąlyginė išskaita draudžiant pinigus seife bei kasos aparate – draudimo sutartyje nustatyta suma, tačiau ne mažiau, kaip 100 Lt kiekvienam seifui ar kasos aparatui.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Nuostolio nustatymo, kai pastatai ar jrengimai buvo drausti likutine verte, draudimo sąlyga Nr. 0284

Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir draudikas jsipareigoja, kad, kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti likutine verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti, nuostoliu bus laikoma šio turto remonto kaina nejvertinant medžiagų (detalių) nusidėvėjimo.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Draudimo išmokos mokėjimo, draudžiant turtą atkūrimo verte, draudimo sąlyga Nr.0285

Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir draudikas jsipareigoja, kad, kai pastatai ir gamybiniai jrengimai buvo apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka bus mokama neatsižvelgiant j taisyklių II dalies 11.2 punkto nuostatas.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Nuostolio, kurj dėl technologinių vamzdynų avarijos apdraustam turtui padarė skysčiai (pvz. nafta, naftos produktai, maisto produktai, chemikalai ir kt.), nenurodyti taisyklių II dalies 3.1.3 punkte, atlyginimo draudimo sąlyga Nr.0286

Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir nustato, kad draudimo sutartyje negalios taisyklių II dalies

4.1.9 punkto nuostatos ir nuostoliai, kuriuos dėl technologinių vamzdynų avarijos apdraustam turtui padarė skysčiai (pvz. nafta, naftos produktai, maisto produktai, chemikalai ir kt.), nenurodyti taisyklių II dalies 3.1.3 punkte, bus atly- ginami.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Nuostolio, kurj apdraustam turtui padarė j jj atsitrenkusi transporto priemonė, atlyginimo draudimo sąlyga Nr.0287

Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir nustato, kad draudimo sutartyje negalios taisyklių II dalies

4.1.10 punkto nuostatos ir nuostoliai, kuriuos apdraustam turtui padarė j jj atsitrenkusi transporto priemonė, bus

atlyginami.

AB „Lietuvos draudimas“

Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx